Civilinės bylos Nr. e2S-3119-567/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09747-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.3.1.19.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Maneo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14785-1014/2021 pagal ieškovės BUAB „Maneo“, atstovaujamo nemokumo administratorės UAB „Omen Faustum“, ieškinį atsakovei UAB „Orgtechnika“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       Ieškovė BUAB „Maneo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti negaliojančia 2019 m. rugsėjo 25 d. tarp ieškovės UAB „Maneo“ ir atsakovės UAB „Orgtechnika“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, trečiuoju asmeniu įtraukti R. B. Nurodė, kad ginčo sutartimi ieškovė už 4 782 Eur sumą perleido atsakovei dalį (13 498,33 Eur iš 16 332,98 Eur) reikalavimo teisės į skolininkę R. B. pagal statybos rangos sutartį Nr. 20190617-01 ir 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų aktą Nr. MAN-20190906-1, tačiau atsakovė iki šiol nesumokėjo sutartos sumos už reikalavimo teisės perleidimą. Ginčo sandorio sudarymo metu ieškovės turtui buvo taikyti areštai, ieškovė su kreditoriais galėjo atsiskaityti tik turto areštų aktuose nustatyta tvarka, todėl ginčo sandoris yra niekinis ir negaliojantis nuo sudarymo momento, nes juo buvo pažeisti ieškovės ir jos kreditorių interesai, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principai, panaikinta galimybė maksimaliai patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai bei gerai moralei. Ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 193 005,46 Eur sumai, dauguma reikalavimų atsirado iki ginčo sutarties sudarymo. Ginčo sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki, nes nemokumas, iškeliant bankroto bylą, buvo konstatuotas, vadovaujantis 2018 m. balansu. Akivaizdu, kad ieškovė ginčo sandorio neprivalėjo sudaryti, nes susidariusioje situacijoje įmonei buvo draudžiama sudaryti tokio pobūdžio sandorius. Sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes reikalavimo teisė ne tik buvo perleista už ženkliai mažesnę kainą nei reikalavimo vertė, bet atsakovė net nesumokėjo ieškovei sutartos kainos (CK 1.80–1.81 str., 6.66–6.67 str.).

2.       Atsakovė UAB „Orgtechnika“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, visiškai neatsižvelgiant į reikalavimo perleidimo nuostatas, pagrindžiančias reikalavimo perleidimo aplinkybes. Reikalavimo teisė buvo perleista, nes darbų užsakovė nemokėjo ieškovei už atliktus statybos darbus, iš banko negavo planuotos paskolos, o ieškovė neturėjo galimybės tęsti darbus – neturėjo lėšų medžiagoms, žmogiškiems ištekliams, lėšų išieškojimui už atliktus darbus. Ieškovės su R. B. sudaryta rangos sutartis buvo nuostolinga nuo pat pradžių. Ieškovė per 2 mėnesius atliko pusė sutartyje numatytų darbų, investavo pinigus statybinėms medžiagoms ir darbuotojams, tačiau pinigų už tai negavo. Ieškovė siekė išsaugoti projektą, darbų tęstinumą ir atgauti bent dalį investuotų pinigų, todėl ir buvo sudaryta ginčo reikalavimo perleidimo sutartis, atsakovė su skolininke Rasa B. sudarė naują rangos sutartį ir tęsė darbus objekte. Jei ginčo sutartis nebūtų sudaryta, tai atsakovė, pabaigusi ieškovės pradėtus darbus pagal naują rangos sutartį, nebūtų turėjusi teisės reikalauti iš užsakovės apmokėti už tuos rangos darbus, kuriuos faktiškai atliko ieškovė. R. B. neatsiskaitė su atsakove už pabaigtus statybos darbus, nors atsakovė veikė savo lėšomis ir rizika. Šiuo metu Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-35-761/2021 vyksta ginčas dėl skolos priteisimo iš R. B. Akivaizdu, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutarties kaina nėra neproporcinga reikalavimo vertei, nes statybos darbų sutartis buvo labai rizikinga, darbų užsakovė nesąžininga ir nemoki. Pagal ginčo sutartį atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 4 782 Eur per 10 dienų nuo pinigų gavimo iš skolininkės R. B., tačiau šiuo metu ginčas dėl skolos priteisimo nėra baigtas, todėl ginčo sandoris nelaikytinas nesąžiningu ar nuostolingu. R. B. 2020 m. balandžio 21 d., t. y. po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, pervedė ieškovei 3 978,75 Eur. Tokiu būdu ieškovei buvo sumokėta didžioji dalis sumos, kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už reikalavimo perleidimą, t. y. ieškovė netiesiogiai gavo naudą, kurią tikėjosi gauti iš reikalavimo perleidimo. Ginčo sandorio sudarymo metu atsakovei nebuvo žinoma apie ieškovės nemokumą, įsiskolinimus kreditoriams, taikytus lėšų apribojimus.

3.       2021 m. rugsėjo 15 d. ieškovė BUAB „Maneo“ pateikė teismui patvirtinti 2021 m. rugsėjo 15 d. tarp ieškovės BUAB „Maneo“ ir atsakovės UAB „Orgtechnika“ sudarytą taikos sutartį. Nurodė, kad šalys susitarė sudaryti taikos sutartį, taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės žinomos ir suprantamos. Taikos sutartis sudaryta tokiomis sąlygomis:

1. Šalys sutaria, kad ieškovė BUAB „Maneo“ pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų aktą MAN-20190906-1 turėjo 16 332,98 Eur reikalavimo teisę į R. B. Ginčijama 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovei UAB „Orgtechnika“ buvo perleista dalis turėtos reikalavimo teisės – 13 498,33 Eur. Likusi reikalavimo teisės dalis – 2 834,65 Eur liko ieškovei. Ginčijamu sandoriu šalys sutarė, kad perleidžiama dalinė reikalavimo teisė už 4 782 Eur, kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovei per 10 kalendorinių dienų po to, kai R. B. pilnai būtų atsiskaičiusi pagal perleistą reikalavimo teisę atsakovei. 2021 m. balandžio 21 d. R. B. ieškovei pervedė 3 978,75 Eur sumą, t. y. padengė neperleistą atsakovei reikalavimo teisės dalį: 2 834,65 Eur ir 1 144,10 Eur sumą iš perleistos reikalavimo teisės.

2. Šalys sutaria, kad tarp šalių lieka galioti ginčijamas sandoris, išskyrus ginčijamo sandorio 1.2, 3.1. ir 3.2. punktus.

3. Šalys sutaria, kad ieškovės perleidžiama reikalavimo teisė atsakovei į R. B. sumažėja 1 144,10 Eur sumokėta suma, t. y. perleidžiama reikalavimo teisė sudaro: 12 354,23 Eur (13 498,33 Eur - 1 144,10 Eur).

4. Atsakovės prievolė pagal ginčijamą sandorį ieškovei sumažėja 1 144,10 Eur suma, kurią R. B. pervedė ieškovei, dengdama ginčijamu sandoriu perleistą prievolę, t. y. šalys sutaria, jog atsakovės prievolė ieškovei atsiskaityti už perleidžiamą reikalavimo teisę sudaro 3 637,90 Eur (4 782 Eur - 1 144,10 Eur).

5. Šalys sutaria, kad atsakovė prievolę atsiskaityti ieškovei už perleidžiamą reikalavimo teisę vykdys šia tvarka:

a. 637,90 Eur sumokės į ieškovės kreditorių sąskaitą AB Luminor banke iki 2021 m. rugsėjo 21 d.;

b. 1 500 Eur sumokės į ieškovės kreditorių sąskaitą AB Luminor banke iki 2021 m. spalio 15 d.;

c. 1 500 Eur sumokės į ieškovės kreditorių sąskaitą AB Luminor banke iki 2021 m. lapkričio 15 d.

6. Šalys sutaria, kad atsakovei neįvykdžius 5.a., 5.b. arba 5.c. punktuose numatytų mokėjimų, atsakovė pripažįsta prievolę padengti visą perleidžiamos reikalavimo teisės į R. B. sumą, t. y. 12 354,23 Eur, ir ieškovė įgyja teisę ne ginčo tvarka kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo atsakovės atžvilgiu. Jeigu atsakovė bus atlikusi dalį mokėjimų, tai šie mokėjimai bus įskaitomi į prievolės sumą.

7. Ieškovė ir atsakovė patvirtina, kad kiekviena iš jų prisiima savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tokių išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja, o teismo (valstybės) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu, įsipareigoja apmokėti atsakovė.

8. Ieškovė ir atsakovė susitaria, kad ieškovė per elektroninę teismų sistemą EPP pateiks prašymą teismui patvirtinti taikos sutartį.

9. Ieškovė privalo grąžinti pinigus juos sumokėjusiai atsakovei, jei po pinigų sumokėjimo dėl bet kokių priežasčių taikos sutarties ieškovė nepateikia teismui tvirtinti.

10. Taikos sutarties turinys ir susijusi informacija yra konfidenciali ir neatskleistina tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

11. Ieškovė ir atsakovė pareiškia ir patvirtina, kad joms žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 5 p. ir 294 str. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.

12. Ši taikos sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią po vieną egzempliorių šalims, o teismui taikos sutartis teikiama elektroniniu būdu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi nutarė:

4.1.                      netenkinti prašymo patvirtinti ieškovės BUAB „Maneo“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Omen Faustum“, ir atsakovės UAB „Orgtechnika“ 2021 m. rugsėjo 15 d. sudarytą taikos sutartį;

4.2.                      nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Maneo“, atstovaujamo nemokumo administratorės UAB „Omen Faustum“, pareikštą ieškinį atsakovei UAB „Orgtechnika“ dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

5.       Teismas pažymėjo, kad byloje buvo reiškiamas reikalavimas ne dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties modifikavimo, o dėl jos pripažinimo negaliojančia CK 6.66 str., 1.80 str., 1.81 str. pagrindais. Civilinė byla dėl prašomos patvirtinti taikos sutartimi išspręstų klausimų (sutarties modifikavimo) teisme nėra iškelta, todėl šalys, sudarydamos taikos sutartį, tarpusavyje nesusitarė dėl ieškinio reikalavimų. Teismo nutarties priėmimo dieną taip pat buvo suėjusi taikos sutartyje nustatyta sąlyga dėl pirmosios įmokos sumokėjimo, pagal CK 6.984 str. teismas negali tvirtinti tokių taikos sutarties sąlygų, kurių įvykdymo terminas jau yra suėjęs, nes teismas patvirtintų šalių sutartus įvykdyti juridinius faktus, kurie nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo dieną jau įvyko (turėjo būti įvykę).

6.       Teismas nustatė, kad Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-35-761/2021 pagal ieškovės UAB „Orgtechnika“ ieškinį atsakovams R. B., A. B. dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys BUAB „Maneo“, E. K.) ir atsakovų R. B. ir A. B. priešieškinį dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, priešieškiniu teigiant ir įrodinėjant, jog 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ buvo sudaryta tik dėl akių. Pagal CK 6.986 str. 4 d. taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas yra pripažinta taikos sutartimi. Dėl nurodytų motyvų teismas atsisakė patvirtinti ieškovės pateiktą taikos sutartį.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė į teismą kreipėsi dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos su atsakovu, pripažinimo negaliojančia CK 6.66 str., 1.80 str. ir 1.81 str. pagrindais, o 2021 m. rugsėjo 15 d. teismui buvo pateikta tarp šalių pasirašyta taikos sutartis. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma. Teismo vertinimu, taikos sutarties sudarymas tarp šalių konkrečiu atveju reiškia 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties modifikavimą, tuo pačiu ir ieškovės pripažinimą, jog jos teisės negali būti apgintos, pritaikius ieškovės prašomą teisminės gynybos būdą, t. y. pripažinus negaliojančia 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Pripažinęs, kad ieškovė ne(be)turi jos nurodomo teisinio intereso dėl ginčo dalyko (reikalavimo pripažinti negaliojančia 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį), teismas nutarė civilinę byla nutraukti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu (CK 6.986 str.; CPK 137 str., 140 str., 293 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovė BUAB „Maneo“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį – patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nepatvirtino tarp šalių sudarytos taikos sutarties, kuri sudaryta šalių valia. Šalys taip pat išreiškė valią, kad taikos sutartis būtų patvirtinta teismo nutartimi, nes taikos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui. Šalys, pateikdamos teismui tvirtinti taikos sutartį, išsprendė tarp jų kilusį ginčą ir užkirto kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, todėl, nepatvirtinus taikos sutarties ir nutraukus civilinę bylą, ginčas tarp šalių liko neišnagrinėtas. Aplinkybė, kad Tauragės apylinkės teisme neišnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-35-761/2021 yra gautas priešieškinis dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos dėl akių, nereiškia, jog teismas, peržengdamas šios bylos nagrinėjimo ribas, turėjo teisę spręsti, jog viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas yra pripažinta taikos sutartimi. Tauragės apylinkės teismo byla yra sustabdyta 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo. Teismas nepagrįstai nutraukė bylą CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu po ieškinio priėmimo, nes byla jau buvo pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje. Taikos sutartis teismui buvo pateikta tvirtinti 2021 m. rugsėjo 15 d., o skundžiama nutartis priimta tik po mėnesio. Jeigu taikos sutartis buvo ydinga, truko papildomų įrodymų ar buvo sąlygos netvirtinti taikos sutarties, tai teismas turėjo paprašyti trūkstamų duomenų ar bylą nagrinėti iš esmės, o ne priimti skundžiamą nutartį, pažeidžiančią ieškovės teisę į teisminę gynybą ir užkertančią kelią šalims bylą užbaigti taikiai (CK 6.156 str., 6.983–6.984 str.; CPK 140 str.).

9.       Atsakovė UAB „Orgtechnika“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti taikos sutartį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

11.       Pagal CK 6.983 str. 1 d. taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

12.       CPK 140 str. 3 d. nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal įstatymą byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais įstatyme numatytais atvejais. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, išaiškinimo pareigą teismas įgyvendina, taikydamas 140 straipsnio 1 dalį. Šios dalies nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina.

13.       Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą (CPK 13 str.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartyje turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų.

14.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikyti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

15.       CPK 42 str. 2 d. nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Vadinasi, šalių teisė bylą baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, nes prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar taikos sutartis ir jos sąlygos atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010). Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 str. 1 d. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

17.       Pagal CPK 266 str. teismui nagrinėjant bylą, draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

18.       Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas civilinio proceso tikslų įgyvendinimo link.

19.       Pagal CPK 47 str. 1 d. asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva. Situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

21.       Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas yra užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti, įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai. Jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

22.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. birželio 17 d. tarp ieškovės UAB „Maneo“ ir R. B. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 20190617-01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 25 d. tarp ieškovės UAB „Maneo“ ir atsakovės UAB „Orgtechnika“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Maneo“ už 4 782 Eur perleido atsakovei 13 498,33 Eur reikalavimo teisę į R. B. pagal statybos rangos sutartį Nr. 20190617-01 ir 2019 m. rugsėjo 6 d. atliktų darbų aktą Nr. MAN-20190906-1. 2020 m. balandžio 26 d. įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis, kuria UAB „Maneo“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Omen Faustum“. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis 2020 m. balandžio 21 d. Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-35-761/2021 buvo priimtas UAB „Orgtechnika“ ieškinys atsakovei R. B., tretiesiems asmenims BUAB „Maneo“ ir E. K., dėl 38 479,75 Eur skolos, įskaitant dėl skolos, kildinamos iš 2019 m. rugsėjo 25 d. tarp UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties. 2020 m. spalio 13 d. nurodytoje Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje buvo priimtas R. B. ir A. B. priešieškinis, kuris vėliau buvo patikslintas, dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. tarp UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.86 str. (sudarytą dėl akių), 6.109 str. (reikalavimas perleistas be skolininkės sutikimo) pagrindais. 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-14785-1014/2021 buvo priimtas ieškovės BUAB „Maneo“ ieškinys atsakovei UAB „Orgtechnika“ dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. tarp UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80–1.81 str., 6.66–6.67 str. pagrindais, t. y. kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, pažeidžiančią ieškovės kreditorių teises. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. e2-35-761/2021 pagal ieškovės UAB „Orgtechnika“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovų R. B. ir A. B. priešieškinį ieškovei UAB „Orgtechnika“ dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. tarp UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys BUAB „Maneo“, E. K., sustabdyti iki Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-14785-1014/2021 išnagrinėjimo. 2021 m. rugsėjo 15 d. BUAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui tvirtinti tarp šalių 2021 m. rugsėjo 15 d. sudarytą taikos sutartį, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukė CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu.

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra susijusi su skolininkės pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. tarp UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį R. B. materialiosiomis teisėms ir pareigoms, kadangi byloje nustatyta, jog Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-35-761/2021 pati skolininkė R. B. ginčija 2019 m. rugsėjo 25 d. tarp UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir iš jos kildinamą ir UAB „Orgtechnika“ nurodytoje byloje reikalaujamą priteisti iš R. B. skolą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-35-761/2021 vyksta ginčas tiek dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. tarp UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tiek dėl skolos, susijusios su reikalavimo perleidimo sutartimi, priteisimo turėjo pareigą svarstyti klausimą dėl R. B. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva R. B. neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nors šalių procesiniuose dokumentuose buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymu, ir kilusiu ginču su skolininke pagal ginčo reikalavimo perleidimo sutartį R. B. Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-35-761/2021. Akivaizdu, kad, sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, taip pat darant išvadą, jog civilinė byla toliau negali būti nagrinėjama, nes ieškovė BUAB „Maneo“ ne(be)turi jos nurodomo teisinio intereso dėl ginčo dalyko (reikalavimo pripažinti negaliojančia 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį), R. B. turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su reikalavimo perleidimo sutarties sudarymu, atsižvelgiant į tai, kad bylos išsprendimas yra susijęs su skolininkės R. B. pagal ginčo reikalavimo perleidimo sutartį materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią, t. y. tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CK 6.985 str., CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Kadangi res judicata galią pagal turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, tai teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja, t. y. procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, šalims turi įstatymo galią, turi būti vykdoma ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius, tačiau tai nereiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, jog pateikta taikos sutartimi susitarta dėl ginčo sandorio, susijusio su kito asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą ir kitoje civilinėje byloje ginčijančio tą patį sandorį, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, neturi teisės bylą nagrinėti iš esmės, tirti taikos sutarties pagrindu galimai atsiradusius teisinius padarinius, jų įtaką ginčo dalykui ir pan. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Tauragės apylinkės teismo civilinėse bylose 2019 m. rugsėjo 25 d. tarp UAB „Maneo“ ir UAB „Orgtechnika“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis ginčijama, kaip sudaryta dėl akių, prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, pažeidžianti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl akivaizdu, jog vien taikos sutarties, susijusios su reikalavimo perleidimo sutarties vykdymu, sudarymas neužkerta bylą nagrinėjančiam teismui, analizuojančiam ginčo sandorio negaliojimo pagrindus, savo iniciatyva patikrinti ir ginčo sandorio pagrindu sudarytos taikos sutarties sąlygų teisėtumą.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakęs tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, turėjo tęsti ginčo nagrinėjimą CPK nustatyta tvarka, o ne nutraukti bylą tuo pagrindu, kad ieškovė BUAB „Maneo“ prarado suinteresuotumą ginčo dalyku, t. y. reikalavimu pripažinti negaliojančia 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį, net neišklausęs šalių nuomonės dėl ginčo dalyko ir trečiuoju asmeniu neįtraukęs R. B., nors bylos išsprendimas yra susijęs su jos materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje taip pat nurodė, kad taikos sutarties sudarymas tarp šalių konkrečiu atveju reiškia 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties modifikavimą, tuo pačiu ir ieškovės pripažinimą, jog jos teisės negali būti apgintos, pritaikius ieškovės nurodytą teisminės gynybos būdą (2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimą negaliojančia), t. y. tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškinio reikalavimų esmės.

27.       Nurodyti procesiniai pažeidimai, neįtraukus skolininkės pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sandorį R. B., bylos išsprendimas, pasisakius dėl ieškinio reikalavimų esmės ir bylą nutraukus, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas trečiųjų asmenų įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti šiuos procesinius pažeidimus. Byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui, nes naikintina nutartimi buvo pasisakyta dėl ieškinio reikalavimų esmės. Kadangi Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-35-761/2021 nustatinėtinos analogiškos aplinkybės, susijusios su 2019 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumu, tikslinga spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo CPK 136 str. 4 d. tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes skundžiama nutartis naikinama pilna apimtimi. Tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (CK 6.189 str., 6.983 str., 6.985 str.; CPK 2 str., 3 str., 5 str., 7 str., 140 str., 329 str. 1 d., 2 d. 2 p., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Maneo“ ieškinį atsakovei UAB „Orgtechnika“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                 Neringa Švedienė