Administracinė byla Nr. eA-2313-525/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07385-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ryčio Krasausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas V. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23S77540 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą; panaikinti Departamento 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 23S79607 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2). Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
1.1. Atsakovas 2023 m. gegužės 29 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ir 2023 m. gegužės 31 d. Sprendimą Nr. 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.
1.2. Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu. Pildydamas atsakovo pateiktą klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad 1994–2000 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Atsakovas, remdamasis klausimyno atsakymais, priėmė du tarpusavyje neatsiejamai susijusius sprendimus, grindžiamus tapačiais teisiniais bei faktiniais pagrindais, jog jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
1.3. Priešingai nei nurodoma ginčijamuose sprendimuose, vien tai, kad pareiškėjas prieš daugiau nei dvidešimt metų pusantrų metų atliko privalomąją karinę tarnybą, o vėliau dirbo virėju / sandėlio vedėju, niekaip nepagrindžia jo lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai ar jos vykdomai politikai. Pareiškėjas paskutinius daugiau nei dešimt metų dirba vairuotoju, o nuo 2019 m. kovo mėn. reziduoja Lietuvos Respublikoje pagal išduotas nacionalines vizas bei leidimus laikinai gyventi, kurių išdavimo metu jokios informacijos apie jo praeityje atliktus veiksmus, indikuojančius grėsmę valstybės saugumui nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) nepagrindė.
1.4. Ginčijamuose sprendimuose nėra jokios informacijos apie pareiškėjo ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant sprendimus. Nenustačius jokių konkrečių jo veiksmų ar darbinės profesinės veiklos, kuri galėtų būti pripažinta pati savaime kaip kelianti pavojų valstybės saugumui ar asmens ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš valstybės interesus, išvada apie grėsmę valstybės saugumui laikytina formalia ir nepagrįsta.
1.5. Departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi išimtinai VSD rašte pateikta informacija ir neatliko jokio individualaus vertinimo, pagrindžiančio pareiškėjo realią ir akivaizdžią grėsmę. Dėl to ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.
2. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas 2023 m. vasario 10 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Autoritmas“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju). Pareiškėjas kartu su prašymu užpildė klausimyną ir atsakė į 3 klausimą, nurodydamas, kad nuo 1994 iki 2000 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Departamentas gavo VSD 2023 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 18-4695, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
2.2. Ginčijami sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nacionalines vizas, galiojusias nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2020 m. kovo 16 d. (2019 m. spalio 17 d. nacionalinė viza buvo atšaukta) ir nuo 2020 m. liepos 6 d. iki 2021 m. birželio 18 d. bei leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. gegužės 7 d., o Sodros duomenų bazės duomenimis, pareiškėjas dirba Lietuvoje nuo 2019 m. kovo 25 d., paskutinėje bendrovėje įdarbintas nuo 2020 m. liepos 9 d. ir dirba iki šiol. Atsakovas nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nors jis prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad yra vedęs, tačiau apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, duomenų nėra. Pareiškėją su Lietuvos Respublika iš esmės sieja tik darbo santykiai.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Ginčijami sprendimai priimti pagal Departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys valstybės saugumo interesus bei susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
3.2. VSD pateikė Departamentui vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis 1994–2000 m., tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2 bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 772,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė:
5.1. (duomenys neskelbtini)
5.2. Pareiškėjas turėjo nacionalines vizas, galiojusias nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2020 m. kovo 16 d. (2019 m. spalio 17 d. nacionalinė viza buvo atšaukta) ir nuo 2020 m. liepos 6 d. iki 2021 m. birželio 18 d., taip pat turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojusį nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. gegužės 7 d. Pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2019 m. kovo 25 d., paskutinėje darbovietėje (UAB „Autoritmus“) įdarbintas nuo 2020 m. liepos 9 d. ir dirba iki šiol.
5.3. Pareiškėjas 2023 m. vasario 10 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Autoritmas“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjas užpildė Departamento pateiktą klausimyną, kuriame be kita ko nurodė, kad nuo 1994 iki 2000 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.
5.4. VSD 2023 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 9K-27764 informavo Departamentą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nes jis, 1994–2000 m. tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas priėmė Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, dėl kurių panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į teismą.
6. Pirmosios instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį, jog nors nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nurodytas pagrindas – grėsmė valstybės saugumui – buvo konstatuota atsižvelgiant į VSD raštą ir Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, akcentuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialiojo teisinio pobūdžio pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis ir vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į sprendimą.
7. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nuo pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos kariuomenėje praėjo daugiau kaip 20 metų; pareiškėjas nurodė savanoriškai nutraukęs tarnybą kariniame dalinyje; pareiškėjas nurodė niekada netarnavęs karinėse pajėgose, buvo virėju ir sandėlio viršininku; nutraukęs tarnybą dirbo kranininko padėjėju ir vairuotoju; pareiškėjas neigiamai vertina Baltarusijos valdžią, pildydamas Departamento klausimyną, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, ir kad, jo nuomone, Krymas priklauso Ukrainai.
8. Teismo vertinimu, nors šios aplinkybės yra aktualios sprendžiant dėl pareiškėjo galimos grėsmės, jų nei Departamentas, nei VSD neginčijo, jos nebuvo įvertintos ir į jas nebuvo atsižvelgta, taip pat nebuvo vertinta geopolitinė situacija pareiškėjo tarnybos kariuomenėje metu. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis tarnybą paliko dar 2000 m. neprieštarauja jo dėstomai pozicijai, jog tai jis padarė vedamas vertybinių nuostatų, o tuo metu Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, priešingai, dar ilgai po to bendradarbiavo ekonomikos ir transporto srityse, taip pat siekė Baltarusijos dalyvavimo Europos Sąjungos Rytų partnerystės iniciatyvoje.
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad vien faktas, jog pareiškėjas prieš daug metų tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui egzistavimą, todėl Sprendimas Nr. 1 yra naikintinas ir Departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Kadangi Sprendimas Nr. 2 buvo priimtas Sprendimo Nr. 1, kuris yra panaikintas, ir VSD rašto, kuris nėra pakankamas grėsmei valstybės saugumui konstatuoti, pagrindu, šis sprendimas, teismo vertinimu, yra taip pat naikintinas.
10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 772,50 Eur.
III.
11. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų išvadai apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju tiek Departamentas, tiek VSD įvertino, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje tarnavo nuo 1994 iki 2000 m., tačiau pareiškėjo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje pabaiga 2000 m. nepaneigia pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui VSD surinktos informacijos kontekste. Pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
11.2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas savanoriškai nutraukė karinę tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje vedinas vertybinių nuostatų, nes pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš karinės tarnybos pasitraukė pasibaigus kontraktui, nesudaręs naujo kontrakto su Baltarusijos Respublikos kariuomene. Pareiškėjas nėra teismui pateikęs jokių įrodymų, kad būtų nutraukęs kontraktą su Baltarusijos Respublikos kariuomene dėl jo vertybinių nuostatų.
11.3. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl aplinkybės, kad pareiškėjas netarnavęs karinėse pajėgose. Pareiškėjas buvo virėju, sandėlio viršininku tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. VSD surinktos informacijos kontekste ši aplinkybė nemažina pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
11.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Departamentas turėjo vertinti geopolitinę situaciją pareiškėjo tarnybos Baltarusijos kariuomenėje metu, yra nepagrįsta, nes ši aplinkybė nepaneigia VSD surinktos informacijos, jog asmenys, tarnavę Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, negalėjo būti nelojalūs Baltarusijos Respublikos politiniam režimui ir, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, išdėstytais atsakovo apeliaciniame skunde.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad palaiko savo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo Departamento ir VSD apeliacinius skundus atmesti. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismo vertinimas paremtas aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir šiuo atveju VSD išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui nėra pakankama konstatuoti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Departamentas pripažįsta, kad pareiškėjo tarnybos metu egzistavo visiškai kitokia geopolitinė situacija, o VSD iki šiol nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo veiksmus ir jų pobūdį, kurie būtų pakankami pagrįsti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui šiai dienai.
14.2. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, turėjo vertinti VSD išvadą individualios pareiškėjo situacijos kontekste, t. y. kokias pareigas ėjo, prieš kiek laiko, pareigas po tarnybos pabaigos, 23 m. skiriančią geopolitinę situaciją Baltarusijoje, pažiūras į Rusijos vykdomą agresiją, ką jis išreiškė ir klausimyne ir teismo posėdžio metu, tačiau nė vienas iš šių veiksmų priimant ginčijamus sprendimus atliktas nebuvo. Pareiškėjas tiek skunde, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarnybos metu niekada netarnavo kadrinėse pareigose karinėse pajėgose, dirbo virėju, vėliau sandėlio viršininku, sąmoningai nepratęsė kontrakto ir paskutinius 23 metus dirba civilių pareigose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
15. Byloje nagrinėjami atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo skundas ir panaikinti ginčijami atsakovo sprendimai, pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, konstatuodamas, jog faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas prieš daug metų dirbo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje virėju ir sandėlio vedėju, byloje nesant kitų reikšmingų duomenų, nėra pakankama daryti išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.
17. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdami su teismo sprendimu, apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu.
18. Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nuo 2019 m. kovo 25 d. dirbantis ir leidimo laikinai gyventi, galiojusio nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. gegužės 7 d., pagrindu gyvenantis Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos pilietis 2023 m. vasario 10 d. pateikė Departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Autoritmas“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
20. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šiame punkte nurodytas sąlygas.
21. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovas privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų (pagal Įstatymo 4 str. 3 d., užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų, be kita ko, grėsmių valstybės saugumui. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės be kita ko valstybės saugumui.
22. Departamentas, išsiuntęs VSD paklausimą, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, 2023 m. balandžio 28 d. gavo VSD išvadą Nr. 18-4695, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gresia valstybės saugumui.
23. Jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str. 5 d.).
24. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas priėmė byloje ginčijamus 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23S77540, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (Sprendimas Nr. 1) ir 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 23S79607, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Sprendimas Nr. 2).
25. Taigi, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, atsakovas priėmė pareiškėjo ginčijamus sprendimus remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens surinktais faktiniais duomenimis, nurodytais VSD rašte, sudariusiame pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
26. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamus sprendimus, nurodydamas, jog byloje nustatyti duomenys nepatvirtina pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o šią išvadą teismas iš esmės grindė motyvais, kad pareiškėjo pažeidžiamumą suponuojančios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo darbu Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, nėra reikšmingos laiko (dirbo 1994–2000 m.) ir darbo pobūdžio (netarnavo karinėse pajėgose, dirbo virėju ir sandėlio viršininku) aspektais.
27. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami argumentu, jog tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, o tai, jog pareiškėjas 1994–2000 m. karinėse pajėgose dirbo virėju ir sandėlio viršininku, nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas šiuo metu nėra pažeidžiamas Baltarusijos Respublikos institucijų atžvilgiu bei nekelia grėsmės valstybės saugumui.
28. Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės taikymo ir aiškinimo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).
29. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023; 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).
30. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime konstatuota, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.
31. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtinta pareiškėjo pažeidžiamumo Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, todėl darė nepagrįstą išvadą, jog priimdamas ginčijamus sprendimus atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
32. Visų pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstais pripažintini pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikoje karinėse pajėgose nereikšmingumo laiko aspektu. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, nepaisant to, jog pareiškėjas šiose pajėgose dirbo 1994–2000 m., pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui buvo vertinama sprendžiant dėl pagrindo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal pareiškėjo 2023 m. vasario 10 d. prašymą, atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, be kita ko, ir pasikeitusį geopolitinį kontekstą.
33. Taigi aplinkybė, jog nurodytu laikotarpiu, kai pareiškėjas dirbo Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės karinėse pajėgose ir šias valstybes siejo draugiški tarptautiniai santykiai, nepaneigia to, kad pareiškėjo ryšiai buvo ir turėjo būti vertinami ne pagal 1994–2000 m., bet ginčijamų sprendimų metu nustatytas aplinkybes.
34. Dėl to nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjo darbas Baltarusijos karinėse pajėgose šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste gali aktualizuotis, Baltarusijos Respublikos žvalgybos bei saugumo institucijoms potencialiai siekiant verbuoti su šiomis institucijomis susijusį asmenį, pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo pareiškėjo darbo praėjo daugiau nei 20 metų.
35. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog pareiškėjo darbo pobūdis Baltarusijos Respublikos karinėse pajėgose neleidžia spręsti apie pareiškėjo pažeidžiamumą. Pažymėtina, jog nors šiuo atveju pareiškėjas karinėse pajėgose dirbo virėju ir sandėlio viršininku, taigi ėjo nekarinio pobūdžio pareigas, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad pareiškėjas buvo susijęs darbo (tarnybos) santykiais su Baltarusijos Respublikos karinėmis pajėgomis, taigi turi ryšių su Lietuvos Respublikos valstybės saugumui grėsmę keliančiais subjektais.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ryšiai, susiklostę pareiškėjui dirbus Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės karinėse pajėgose, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu. Tai reiškia, jog atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, todėl šios aplinkybės patvirtina potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą.
37. Šiame kontekste akcentuotina, jog nurodytą išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatyti pareiškėjo šeiminiai, socialiniai, kultūriniai ar kitokio pobūdžio ryšiai su Lietuvos Respublika, pareiškėjui siekus dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Kitaip tariant, kaip teisingai nurodo Departamentas, pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja tik pareiškėjo siekis dirbti Lietuvos Respublikoje. Visgi teisėjų kolegija sprendžia, jog šis pareiškėjo siekis negali nusverti nacionalinio saugomo interesų, prisiimant šiai vertybei bylos duomenimis keliamą pagrįstą riziką.
38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai sprendė, kad nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, todėl pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2. Dėl to pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą dėl šių sprendimų panaikinimo bei išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai yra tenkinami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas – pareiškėjo skundas atmetamas. Kadangi teismo baigiamasis aktas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. P. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Rytis Krasauskas