Administracinė byla Nr. eA-2571-261/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03129-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui dėl rašto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (toliau – ir Centras) 2020 m. rugsėjo 9 d. raštą (toliau – ir Raštas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad dalyvavo konkurse į Centro Personalo administravimo departamento 2-osios personalo administravimo grupės vadovo pareigas, kuris vyko 2020 m. rugsėjo 2 d. pretendentų vertinimo komisijos posėdyje. Pareiškėjas nurodė, kad, kilus rimtų abejonių dėl viešo konkurso bei jo rezultatų, 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Centrą ir prašė – pateikti Pretendentų į Centro Personalo administravimo departamento 2-osios personalo administravimo grupės vadovo (A1 lygio) pareigas konkurso komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 2 d. posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso įrašą jo nurodytu elektroniniu paštu ir registruotu paštu nurodytu adresu.
3. 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. S-3168, gavęs konkurso 2020 m. rugsėjo 4 d. Nr. AT-52 nuasmeninto protokolo išrašą, pareiškėjas buvo šokiruotas, todėl 2020 m. rugsėjo 9 d. 11:25 val. elektroniniu laišku kreipėsi į Centro direktorių ir prašė: 1) dėl vykdyto imitacinio konkurso atlikti vidinį tarnybinį tyrimą; 2) išklausyti pilnai visą konkurso garso įrašą; 3) paimti paaiškinimus iš komisijos narių ir visų pretendentų; 4) įvertinti visą konkurso medžiagą ir konkurso rezultatus panaikinti; 5) Komisijos nariams taikyti drausminę atsakomybę, skirti drausmines nuobaudas; 6) tyrimo metu nustačius konkurso protokolo klastojimo požymius, įrašant į jį žinomai neteisingus duomenis, pranešti prokurorui; 7) konkurso rezultatų nepanaikinus, konkursą laimėjusio 2 pretendento į pareigas neskirti. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. 12:54 val. gavo Centro direktoriaus elektroniniu paštu pateiktą Raštą.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisijos posėdis prasidėjo ne 11:00 val., kaip buvo nustatyta, o vėliau. Pareiškėjas iš Komisijos posėdžio išėjo apie 12 val., tačiau tuo metu į Komisijos posėdį nebuvo atvykęs joks kitas pretendentas, nors Komisijos protokole įrašyta, jog 11:45 val. Komisijos posėdyje dalyvavo antras pretendentas. Be to, iš konkurso protokolo matyti, kad konkurso garso įrašas yra beveik 3 valandos.
5. Pareiškėjas labai atidžiai išanalizavo vykusio konkurso eigą ir medžiagą, kuri leidžia manyti, kad Centro direktorius Rašte nurodė žinomai melagingus teiginius, nes per 1,5 val. išklausyti 3 valandų garso įrašą yra neįmanoma. Be to, Raštas nepasirašytas įgalioto asmens, nepatvirtintas antspaudu, taip pat nėra autorizuotas valstybės informacinėje sistemoje, nėra nurodyta jo apskundimo terminai bei tvarka. Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, todėl turi būti panaikintas. Be to, pareiškėjo vertinimu, Rašte nėra pasisakyta dėl į Komisijos protokolą įrašytų žinomai neteisingų duomenų, Raštas nėra pagrįstas teisės aktų normomis.
6. Pareiškėjas įvertino, kad Raštas sukėlė teisiškai neaiškią situaciją, suvaržė pareiškėjo galimybes tinkamai apginti savo teises, kas suponuoja objektyvumo ir teisėtumo principų, principo, kad valdžia tarnauja žmogui, teisėtų lūkesčių principo ir pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principo pažeidimus.
7. Atsakovas Centras atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. elektroninis laiškas savo esme yra skundas, kuriame pareiškėjas teigia, jog yra pažeistos jo teisės, prašo Centro direktoriaus jas apginti. Pažymėjo, kad ginčijamas Raštas nėra individualus teisės aktas, nes juo pareiškėjui nėra nustatomos ar suteikiamos teisės ar pareigos. Centras nėra viešojo administravimo įstaiga, nes nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą. Paaiškino, kad Centrui negali būti taikomas VAĮ bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“.
9. Atsakovas pažymėjo, kad Centro direktorius, gavęs iš pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. elektroninį laišką ir susipažinęs su konkurso medžiaga, nustatė, jog Komisijos įvertinimai yra teisingi ir atitinka pretendentų turimas kompetencijas, gebėjimus ir motyvaciją dirbti pareigose, į kurias jie pretendavo. Centro direktorius nenustatė, kad Centro darbuotojai, vykdydami konkurso procedūras, galimai galėjo padaryti darbo pareigų pažeidimų. Centro direktoriui nustačius, kad Komisijos įvertinimai yra teisingi ir atitinka pretendentų turimas kompetencijas, gebėjimus ir motyvaciją dirbti pareigose, į kurias jie pretendavo, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. elektroniniame laiške nurodytus prašymus: gauti paaiškinimus iš Komisijos narių ir konkurse dalyvavusių pretendentų, Komisijos nariams taikyti drausminę atsakomybę, skirti drausmines nuobaudas, panaikinti konkurso rezultatus, o jų nepanaikinus, konkursą laimėjusio asmens į pareigas neskirti.
10. Tai, kad Centro direktorius pareiškėjui į jo 2020 m. rugsėjo 9 d. elektroninį laišką atsakė per 1 val. 29 min., nepatvirtina pareiškėjo skunde pateiktos išvados, kad Centro direktorius pateikė melagingą informaciją, nes negalėjo per šį laiką atidžiai išanalizuoti konkurso eigos ir medžiagos. Atsakovas nurodė, kad su konkurso medžiaga Centro direktorius turėjo galimybę susipažinti ir anksčiau. Be to, pareiškėjas dar 2020 m. rugsėjo 4 d. elektroniniame laiške, pateiktame Centro direktoriui, reiškė abejones dėl konkurso rezultatų ir nurodė, kad jis ginčys Komisijos priimtą sprendimą dėl konkurso rezultatų.
11. Centras pripažino, kad Komisijos posėdis prasidėjo ne 11:00 val., o 11:05 val., dėl ko tiek pareiškėjas, tiek ir antrasis pretendentas Komisijos posėdyje dalyvavo ne iš anksto numatytu laiku, o šiek tiek vėliau. Komisijos posėdžio protokole buvo nurodytas iš anksto konkurso pretendentams skirtas laikas, o ne realus, tačiau Centras vertino, kad šis netikslumas yra mažareikšmis.
12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iš kabineto, kuriame vyko konkursas, išėjo 11 val. 50 min., tai patvirtina pridėto garso įrašo „ypatybėse“ nurodytas pokalbio pabaigos laikas. Antrasis pretendentas į kabinetą įėjo iškart, kai tik pirmasis pretendentas išėjo iš kabineto. Pareiškėjas ir antrasis pretendentas nesusitiko, nes tikėtina, kad pareiškėjas išėjo laukiamojo ir išėjimo link, o antrasis pretendentas, laukęs koridoriuje, buvo pakviestas užeiti į kabinetą, kuriame vyko konkursas. Pokalbis su antruoju pretendentu pasibaigė 12:41 val., tai patvirtina pridėto garso įrašo „ypatybėse“ nurodytas pokalbio pabaigos laikas.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. prašymą.
14. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Centro Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Teismas, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad:
15.1. Pareiškėjas dalyvavo 2020 m. rugsėjo 2 d. konkurse į Centro Personalo administravimo departamento 2-osios personalo administravimo grupės vadovo pareigas. 2020 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas buvo informuotas apie rezultatus elektroniniu paštu.
15.2. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu paštu pateikė prašymą, kuriame prašė pateikti Komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. darytą posėdžio protokolą ir šio posėdžio metu darytą garso įrašą. 2020 m. rugsėjo 8 d. Centras raštu Nr. S-3168 „Dėl dokumentų pateikimo“ pareiškėjui pateikė nuasmeninto 2020 m. rugsėjo 4 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. AT-52 išrašą ir garso įrašą, darytą posėdyje.
15.3. 2020 m. rugsėjo 9 d. 11:45 val. pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Centrą ir prašė: 1) dėl konkurso atlikti vidinį tarnybinį tyrimą; 2) išklausyti visą konkurso metu darytą garso įrašą; 3) gauti paaiškinimus iš Komisijos narių ir konkurse dalyvavusių pretendentų; 4) įvertinti visą konkurso medžiagą ir konkurso rezultatus panaikinti; 5) Komisijos nariams taikyti drausminę atsakomybę, skirti drausmines nuobaudas; 6) atlikus vidinį tyrimą dėl konkurso ir nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio požymius, pranešti prokurorui; 7) konkurso rezultatų nepanaikinus, konkursą laimėjusio asmens į pareigas neskirti.
15.4. Centras 2020 m. rugsėjo 9 d. 12:54 val., įvertinęs konkurso medžiagą, pateikė pareiškėjui atsakymą dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu paštu pateiktų prašymų. Centras atsakyme nurodė, kad pareiškėjui pateikė konkurso protokolo išrašą ir garso įrašą. Pažymėjo, kad konkursų Centras organizuoja labai daug. Centras teigė, kad labai atidžiai išanalizavo vykusio konkurso eigą ir medžiagą. Nurodė, kad gali patikinti, jog Komisijos įvertinimai yra teisingi ir atitinka pretendentų turimas kompetencijas, gebėjimus ir motyvaciją dirbti pareigose, į kurias jie pretendavo. Pakomentavo, kad konkursus, atsižvelgdami į Covid-19 grėsmę, organizuoja taip, jog pretendentai nesėdėtų visu būriu už durų. Kiekvienam pretendentui yra paskiriamas laikas, paprastai pokalbiai išdėstomi intervalais nuo 30 min. iki 45 min., todėl nurodė, kad dėl laiko skirstymo pareiškėjas su kitais kandidatais nesusitiko. Taip pat Centras pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas mano, kad jo teisės pažeistos ar jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisingai, pareiškėjas turi įstatymais numatytus būdus ginti savo teises.
15.5. Pareiškėjas pateikė patikslintą skundą ir prašo panaikinti Centro 2020 m. rugsėjo 9 d. raštą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas nutartimi šį pareiškėjo patikslintą skundą priėmė.
15.6. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui kitą skundą, kuriame prašo: 1) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Centro konkurso nacionalinio bendrųjų funkcijų centro personalo administravimo departamento 2-osios personalo administravimo grupės vadovo pareigas eiti 2020 m. rugsėjo 4 d. protokolu Nr. AT-52 priimto sprendimo dėl konkurso 2 pretendento laimėtojo galiojimą ir uždrausti pagal šį sprendimą konkursą laimėjusį 2 pretendentą priimti į Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro personalo administravimo departamento 2-osios personalo administravimo grupės vadovo pareigas; 2) panaikinti Centro konkurso nacionalinio bendrųjų funkcijų centro personalo administravimo departamento 2-osios personalo administravimo grupės vadovo (A1 lygio) pareigas eiti 2020 m. rugsėjo 4 d. protokolu Nr. AT-52 priimtą sprendimą dėl konkurso 2 pretendento laimėtojo konkurse į Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro personalo administravimo departamento 2-osios personalo administravimo grupės vadovo pareigas; 3) priteisti iš Centro pareiškėjui jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. eI3-5177-809/2020, teisminio proceso Nr. 3-61-3-03216-2020-9).
16. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), VAĮ 4 straipsnio nuostatomis, o taip pat Centro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 125 (toliau – ir Nuostatai), visų pirma nustatė, kad Centras, pagal atliekamas funkcijas, yra laikomas viešojo administravimo subjektu, nes Centras yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo (Centro nuostatų 3 p.), yra biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.), Centro savininkė yra valstybė. Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kuri koordinuoja ir kontroliuoja Centro veiklą, sprendžia kitus jos, kaip Centro savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, kompetencijai priskirtus klausimus (Nuostatų 5 p.), Centro veiklos tikslas – centralizuotai tvarkyti įstaigų buhalterinę apskaitą ir administruoti personalą (Nuostatų 8 p.). Teismas taip pat pažymėjo, kad Centras organizuoja valstybės tarnautojų ir darbuotojų kasmetinės veiklos vertinimą ir rengia susijusių teisės aktų projektus bei kitus dokumentus. Taigi, teismas įvertino, kad Centras yra viešojo administravimo subjektas, atlieka viešąjį administravimą, t. y. teikia paslaugas kitoms biudžetinėms įstaigoms, administruoja personalą, organizuoja valstybės tarnautojų ir darbuotojų kasmetinės veiklos vertinimą ir kt. Pagal VAĮ 4 straipsnio nuostatas šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos taikomos viešojo administravimo subjektams, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga.
17. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju Centras, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu paštu pateiktą skundą, privalėjo vadovautis VAĮ nuostatomis, taip pat aktualiomis Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priėjo prie išvados, kad ginčijamas Raštas neatitinka VAĮ 3 ir 8 straipsnių, Taisyklių nuostatų, nes nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Raštas nėra motyvuotas, neatsakyta į pareiškėjo teiktus klausimus, nenurodyta apskundimo tvarka ir terminai, Raštas nepasirašytas įstaigos vadovo, nepatvirtintas antspaudu, taip pat nėra autorizuotas valstybės informacinėje sistemoje, todėl Raštas yra naikinamas.
19. Teismas, be kita ko, įvertinęs patenkintą skundą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, padarė išvadą, kad pareiškėjui J. K. priteistina 562,50 Eur suma teismo išlaidų.
III.
20. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti sprendimą ir neįpareigoti atsakovo panaikinti Rašto; 2) nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; 3) priteisti iš pareiškėjo atsakovo naudai 11,25 Eur žyminį mokestį.
21. Atsakovas pirmiausia teigia, kad Centras nėra viešojo administravimo subjektas, nes nėra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą, kaip jis buvo apibrėžtas VAĮ redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. 2 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas taip pat pažymi, kad siekiant nustatyti, ar Centras atlieka viešojo administravimo funkcijas, reikia įvertinti, ar bent viena VAĮ nustatyta tvarka Centro pavesta atlikti konkreti funkcija patenka į VAĮ 5 straipsnyje išvardintą viešojo administravimo sritį.
22. Atsakovas paaiškina, kad Centrui nepavesta atlikti funkcijų VAĮ 5 straipsnyje nurodytose srityse, įskaitant ir viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo. Centras, vykdydamas jam Vyriausybės nutarimais pavestas funkcijas, atlieka tik technines funkcijas, sprendimų įstaigų vardu nepriima, todėl neatlieka ir įstaigų personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymo, t. y. viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo. Įstaigų turimų materialinių ir finansinių išteklių bei personalo valdymo funkcijos nėra centralizuotos. Atkreipia dėmesį į tai, kad Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 18 d. nutartyje pažymėjo, jog, nors Šilalės rajono švietimo centras yra biudžetinė įstaiga, tačiau toks šios įstaigos statusas tik reiškia, jog įstaigos veikla yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 str.), ir toks statusas savaime nepatvirtina, kad įstaiga vykdo ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą viešojo administravimo veiklą. Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad byloje duomenų, patvirtinančių, jog Šilalės rajono švietimo centras vykdo viešojo administravimo funkcijas, nėra, todėl ginčas, kuris nagrinėtu atveju iš esmės kilo iš darbo teisinių santykių, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis byloje Nr. T-21-08).
23. Teigia, kad Centre dirba tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Centre nedirba nė vienas valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato, kad darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali atlikti viešojo administravimo funkcijas, kitaip nei valstybės tarnautojai (žr. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 10 ir 11 dalyse pateiktas valstybės tarnautojo ir valstybės tarnybos sąvokas) ar pareigūnai (žr. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 str. 11 d.). Nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas Centrui nėra taikomas.
24. Centras nėra įrašytas į Ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl Ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“. Šis sąrašas yra patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 2 dalimi ir į šį sąrašą įrašytos valstybės institucijos ir įstaigos, kurioms yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
25. Atsakovas pažymi, kad teismas, pagrįsdamas išvadą, jog Centras yra viešojo administravimo subjektas, nurodė, kad Centras organizuoja valstybės tarnautojų ir darbuotojų kasmetinės veiklos vertinimą, rengia susijusių teisės aktų projektus bei kitus dokumentus. Šiuo aspektu atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad biudžetinės įstaigos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kasmetinis veiklos vertinimas nėra išimtinė, tik viešojo administravimo subjekto atliekama funkcija.
26. Atsakovas, apibendrindamas teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog Centras nėra viešojo administravimo subjektas, neturėtų būti taikomas ABTĮ, o pareiškėjo pateiktas skundas neturėjo būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
27. Atsakovas taip pat akcentuoja ir tai, kad Centro direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. atsakymas, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui ir kurį pareiškėjas skundžia, nėra individualus teisės aktas, kaip jis buvo apibrėžtas VAĮ 2 straipsnio 9 dalyje, nes pareiškėjui nėra nustatomos ar suteikiamos teisės ar pareigos.
28. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra išimtinai susiję tik su tuo, kad Centras nėra viešojo administravimo subjektas ir neatlieka viešojo administravimo. Pareiškėjo vertinimu, minėti atsakovo argumentai nagrinėjamai situacijai nėra reikšmingi.
30. Pareiškėjas pateikia teisinį vertinimą, kodėl Centras, jo vertinimu, laikytinas viešojo administravimu subjektu ir, be kita ko, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pagal atliekamas funkcijas Centras yra laikytinas viešojo administravimo subjektu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Centrą ir prašė: 1) dėl konkurso atlikti vidinį tarnybinį tyrimą; 2) išklausyti visą konkurso metu darytą garso įrašą; 3) gauti paaiškinimus iš Komisijos narių ir konkurse dalyvavusių pretendentų; 4) įvertinti visą konkurso medžiagą ir konkurso rezultatus panaikinti; 5) Komisijos nariams taikyti drausminę atsakomybę, skirti drausmines nuobaudas; 6) atlikus vidinį tyrimą dėl konkurso ir nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio požymius, pranešti prokurorui; 7) konkurso rezultatų nepanaikinus, konkursą laimėjusio asmens į pareigas neskirti. Centras 2020 m. rugsėjo 9 d., įvertinęs konkurso medžiagą, Raštu pateikė pareiškėjui atsakymą dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu paštu pateiktų prašymų.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pretendavo į Centro Personalo administravimo departamento 2-osios Personalo administravimo grupės vadovo (A1 lygio) pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. administracinėje byloje Nr. eAS-23-629/2021, nagrinėdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. K. patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakė, jog iš Centro Personalo administravimo departamento 2-osios Personalo administravimo grupės vadovo (A1 lygio) pareigybės aprašymo, pateikto į bylą, matyti, jog pareigos, kurioms užimti buvo paskelbtas konkursas, yra į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas.
34. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.
Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija, sudaryta bylų rūšinio teismingumo klausimams nagrinėti, savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad, jei ginčas iš esmės kilęs dėl darbo teisinių santykių, nors jame ir keliamas reikalavimas įvertinti viešojo administravimo subjekto aktą (veiksmą) teisėtumo aspektu, toks ginčas, kaip iš esmės kilęs dėl darbo teisinių santykių, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-113/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2015; 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2015). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-119-575/2017 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo J. K. skundo pagrindą ir dalyką, prieina prie išvados, kad ginčas iš esmės yra kilęs darbo teisinių santykių srityje ir tokio pobūdžio ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo kompetenciją, t. y. priskirtinumo teismams taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas suponuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimą ir bylos perdavimą bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 22 str. 1 d.).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti.
Bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė