Baudžiamoji byla Nr. 1-3147-926/2014
Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00275-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.2.4.8; 2.10.1; 2.10.1.4.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 13 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Onos Kandrotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,
n u s t a t ė:
S. M. 2014-02-25 apie 22.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos nariui – motinai V. M., ne mažiau keturių kartų kumštimi suduodamas į galvos sritį, ne mažiau dviejų kartų įspirdamas į įvairias kūno vietas bei mesdamas virtuvinę kėdę V. M. į galvą, padarė poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, pereinančias į skruostą, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, pereinančius į kaktos sritį, kraujosruvas dešinėje blauzdoje ir kairės ląstos pusės sumušimą, taip mušdamas bei smurtaudamas padarė V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
K. S. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-02-25 apie 16.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo gerti alų, išgėrė kokius keturis „bambalius“ 7,5 laipsnių alaus. Kai gėrė, mamos tuo metu namuose nebuvo. Pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, namo grįžo jo mama su drauge. Kai jos grįžo tarp jo ir motinos kilo konfliktas, dėl to, kad jai mažai padeda namuose. Kai pykosi, kambaryje, jis motinai sudavė dešinės rankos kumščiu 3-4 kartus į galvą, kur pataikė tiksliai nepamena. Po to spyrė du kartus, bet į kurią kūno vietą pataikė, nežino. Buvo labai supykęs, paėmė kambaryje stovinčią kėdę ir metė į mamą. Kur pataikė nežino. Po konflikto pamatė, kad mamos veidas apibrozdintas, tada labai išsigando ką padarė ir išėjo iš namų. Negrįžo namo po konflikto, gal apie parą. Grįžęs bandė mamos atsiprašyti, bet ji jam iš karto neatleido. Tik dabar visai nesenai, motina jam atleido, jis pažadėjo, kad daugiau taip su ja nesielgs, ji patikėjo ir leido gyventi jos bute, tik su sąlyga, kad daugiau prieš ją rankos nekels. Po šio konflikto ir užvestos bylos, jis vengia su mama bendrauti. Sumažino alkoholio vartojimą. Labai gailisi dėl savo poelgio (52, 56 b. l.).
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
N. V. M. parodymais, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Bute kartu su ja gyvena ir bendrą buitį veda sūnus S. M., gim. (duomenys neskelbtini). Paskutinius pusantrų metų sūnus prieš ją smurtavo ne mažiau 8 kartų, tačiau dėl smurto į policiją ji nesikreipė, nes sūnaus bijo, kadangi yra neįgali. Apie sūnaus smurtavimą yra pasakojusi draugėms, tame tarpe ir S. J.. Bijodama sūnaus smurto, ji nakvoja pas drauges, kadangi bijo grįžti namo. Maždaug prieš savaitę, taip pat buvo sumušta sūnaus. 2014-02-25 ji buvo nuvykusi pas brolį. Apie 21.30 val. iš brolio, užsuko pas draugę S. J. į namus ir paprašė, kad ši palydėtų ją į namus. Ji su S., apie 22.30 val. grįžo į savo namus. Namuose ji nuėjo į kambarį ir atsisėdo ant fotelio. Sūnus pradėjo kibti prie žodžių, kad neva jos brolis siekia buto. Sūnus įsiutęs išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir, matant Svetlanai, jai sėdinčiai sudavė kumščiu ne mažiau keturių kartų į galvą, įspyrė į įvairias kūno vietas ir metė į ją virtuvinę kėdę. Kėdute pataikė į galvą ir nuo smūgio sulūžo, tokiais savo veiksmais jis sukėlė fizinį skausmą. Kėdė buvo jau sena, nepatvari dėl to ir sulūžo. Po šio įvykio ji nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, jie nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes rado ant kūno mėlynių. Pati pas savo gydytojus nesikreipė, nes nebuvo tikslo, jautėsi gerai. Konflikto metu turtinė žala jai nepadaryta, nes sulaužyta kėdė buvo sena, beveik nenaudojama, neturinti vertės, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Po šio konflikto sūnus elgėsi geriau, mažiau vartojo alkoholį, tačiau vis tiek jie pykosi. Būna, kad pavadina negražiais žodžiais, todėl ji jam tikrai neatleis. Nori, kad jį nubaustų įstatymų numatyta tvarka. Tikisi jam bus didelė pamoka gyvenime ir daugiau taip su ja nesielgs. S. J. bandė ją ginti, tačiau nuraminti S. nepavyko, tai iškvietė policiją. S. M. išgirdęs, kad atvyksta policija, atidavė buto raktus ir išėjo (12, 13 b. l.).
L. S. J. parodymais, kad V. M. yra jos pažįstama. 2014-02-25 vakare, apie 21.30 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini), atvyko V., kuri papasakojo, kad važiuoja iš savo brolio, tačiau bijo viena grįžti į namus, nes bijo smurtaujančio sūnaus S. M.. Apie 22.30 val. ji palydėjo V. M. į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini). Žino, kad butas priklauso V. ir ji gyvena kartu su sūnumi. Maždaug prieš 10 dienų matė, kad V. buvo sumuštas veidas. Ji jai pasakojo, kad ją buvo sumušęs sūnus. Ji suprato, kad V. gali kilti pavojus, todėl palydėjo ją į namus. Namuose buvo jos sūnus S. M., kurį ji pažįsta. S., jai girdint, reikalavo motinos perrašyti testamentu jam butą, vadino motiną „ durne, šiukšle, tingine“, priekaištavo, kad V. brolis nori buto. Ji ramino S. M., tačiau šis buvo įsiutęs ir, jai matant, V. sėdint ant fotelio savo kambaryje, S. sudavė kumščiu ne mažiau keturis smūgius motinai į veidą, spyrė ne mažiau dviejų kartų į įvairias kūno vietas ir paėmęs virtuvinę kėdutę metė ją V. M. į galvos sritį. Ji negalėdama apginti draugės nuo smurtaujančio sūnaus, iškvietė policiją (17 b. l.).
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. konstatuota poodines kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, pereinančias į skruostą, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, pereinant į kaktos sritį, dešinėje blauzdoje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014-02-25. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje (16 b. l.).
Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad prieš V. M. jos sūnus S. M. naudojo smurtą, tai yra kumštimi kelis kartus sudavė į veidą, spardė į įvairias kūno vietas, metė į ją medinę kėdė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. V. M. buvo išsigandusi ir susijaudinusi. Jos draugė S. J. mačiusi visą įvykį, iškvietė policiją. S. M. iš buto pasišalino. Ant V. M. veido matyti įdrėskimas ir patinimas (8-9 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu, (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad „Kambario viduryje stovi virtuvinė medinė kėdė be sėdimosios dalies (sulūžus). Kėdės sėdimoji dalis matyti ant stalelio prie lango“ (5-7 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu tokie S. M. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d.. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. M. smurtavo prieš savo mamą V. M., dėl ko pastarajai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. S. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo terminu bei baudžiamojo poveikio priemone (61 b. l.).
K. S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
K. S. M. neteistas (22 b. l.), administracine tvarka nebaustas (23 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (29 b. l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare gydėsi, konsultacijų kabinete lankėsi (31 b. l.), VŠĮ Kauno Kalniečių poliklinikoje, psichiatrijos skyriuje gydėsi (35 b. l.). Atlikus S. M. psichinės būklės tyrimą, 2014-05-22 specialisto išvadoje nurodyta, kad S. M. reikalinga skirti kompleksinę teismo psichiatrinę ekspertizę.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. M., gim. 1980 m., nusikaltimo padarymo metu ir po jo nusikaltimo konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas. Jis nusikaltimo padarymo metu visiškai suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Jis gali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. S. M. gali būti teisiamas (44-45 b. l.). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė parinkta pagrįstai, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant ilgesnį terminą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
S. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (58 b. l.), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str. 3 d.). S. M. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.
Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.
I. S. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Aušra Vingilė