Baudžiamoji byla Nr. 1-480-271/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42158-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,
sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, Ilonai Okunevičienei, Deimantei Fiodorovaitei,
dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,
kaltinamajam M. G.,
kaltinamojo gynėjui advokatui Ryšardui Burdai,
nukentėjusiajam G. B.,
nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,
civilinei ieškovei G. B.,
civilinės ieškovės atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,
civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo įgaliotajam atstovui advokatui Kęstučiui Gedvilui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas 2017-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str., bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis M. G., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:
2019-08-30, apie 16.48 val., vairuodamas automobilį "Toyota Auris", valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Oslo g. ties pastatu Nr. 11, išvažiuodamas iš teritorijos į Oslo g., nereguliuojamoje sankryžoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto "Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, /.../) ir 102 punkto "Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)", reikalavimus - buvo neatsargus, įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia Oslo g. ties pastatu Nr. 11 teritorijos, nedavė kelio Oslo gatve važiuojančiam motoroleriui "JJ50QT-13", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. B., ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam G. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Kaltę pripažįsta visiškai. Buvo saulėta diena, su žmona ir (duomenys neskelbtini) metų dukra išvažinėjo iš šalutinio kelio (teritorijos) į Oslo g. Sustojo sankryžoje, apsižiūrėjo ir nieko nepamatė. Tai galėjo įvykti dėl to, kad švietė saulė. Smūgis nebuvo stiprus, net vaikas neprabudo. Turi didelę vairavimo patirtį, daug metų vairavo sunkvežimį, tikrai nematė to žmogaus (nukentėjusiojo) su motoroleriu, labai gailisi dėl to. Supranta, kad pažeidė kelių eismo taisykles. Mopedo vairuotojas buvo apsirengęs šortus ir marškinėlius, jeigu nukentėjusysis būtų buvęs su kita apranga, specialiais drabužiais, gal ir būtų jį pastebėjęs, bet tai niekaip nepašalina jo kaltės. Yra vedęs, turi mažametį vaiką, kreditą būstui. Su nukentėjusiojo ieškiniais bei ieškovės G. B. reikalavimais nesutinka. Nukentėjusiajam žalą atlygino draudimas, o ieškovės ieškinys nepagrįstas, nes šis žmogus nieko bendro su eismo įvykiu neturi.
Įvertinus kaltinamojo prašymą, kitų proceso dalyvių poziciją, įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi M. G. nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino padaręs veiką, kuria yra kaltinamas, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.
Nukentėjusysis G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-30, apie 16:40 val., vairavo motorolerį "JJ50QT-13", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiavo Vilniuje, Oslo g., kryptimi link Miškinių g. pusės. Eismas buvo neintensyvus. Važiuojamoji dalis - sausas asfaltas. Matomumas geras. Artėjo Oslo g., link Oslo g. ir Eigulių g. nereguliuojamos sankryžos, jo važiavimo kryptimi buvo nedidelė nuokalnė. Priekyje jo, ta pačia kryptimi, jokių transporto priemonių nebuvo. Važiuodamas Oslo g., arčiau dešiniojo krašto, leistinu greičiu, artėjo link Oslo g. ir Eigulių g. sankryžos, matė, kad ties išvažiavimu iš teritorijos, link sankryžos, lėtai važiuoja lengvasis automobilis Toyota. Jau iš tolo matė, kad jo važiavimo kryptimi Oslo g. sankryžoje yra pagrindinė, įrengtas ir kelio ženklas - pagrindinis kelias prieš įvažiuojant į sankryžą. Įvažiuodamas į sankryžą jis pristabdė iki 40 km/h greičio ir įvažiavo į sankryžą. Jam įvažiavus į sankryžą staiga pamatė, kad jo minėtas automobilis Toyota, įvažiuodamas iš teritorijos į Oslo g., nesustojo, o išvažiavo į Oslo g. sukeldamas jam neišvengiamą kliūtį, t.y. užkirto jam kelią. Jis tikėjosi, kad šis prieš įvažiuodamas į sankryžą sustos, nes prieš tai labai lėtai važiavo. Automobilis išvažiavo į pagrindinį kelią likus apie 3-5 m. Pamatęs kliūtį, jis staigiai stabdė ir dar suko vairą į kairę, kad apvažiuotų automobilį ir išvengtų susidūrimo. Tačiau atstumas buvo per mažas, stabdydamas atsitrenkė motorolerio dešinės pusės priekiniu kampu į Toyota automobilio kairės pusės priekinį kampą. Stabdydamas matė, kad Toyota vairuotojas žiūrėjo į priekį, tiesiai, į kairę pusę nežiūrėjo. Nuo smūgio nukrito ir susižalojo. Norėjo paskambinti ir išsikviesti GMP, nes matė, kad visas jo kūnas apibrozdintas, juto didelį skausmą dešiniajame petyje. Išsitraukęs telefoną pamatė, kad jis sudaužytas. Jis atsikėlė ir atsisėdo ant šalia esančio bordiūro. Paprašė Toyota automobilio vairuotojo iškviesti GMP, ką jis ir padarė. Vėliau dar paprašė jo telefono ir paskambino artimam žmogui, pranešė apie įvykį. Atvykusi GMP jį pristatė į VšĮ RVUL, kur jam nustatė dešinio peties petinio galo išnirimą ir viso kūno nubrozdinimus. Gydymą tęsia VšĮ Lazdynų poliklinikoje. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „Seesam" (b.l. 39).
Bylos medžiagoje yra 2019-08-30 eismo įvykio vietos schema (planas) su priedais, kurioje užfiksuoti eismo įvykio vieta, dalyviai bei kita aktuali eismo įvykiui informacija, yra pridėtos nuotraukos (b.l.11).
2019-08-30 transporto priemonės - G. B. motorolerio "JJ50QT-13", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodomi bei konstatuoti sugadinimai: priekinis sparnas, priekinis žibintas, radiatoriaus grotelės, daiktadėžė, kairės ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėliai (b.l. 21-22).
2019-08-30 transporto priemonės automobilio Toyota Auris, numeris (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodomi bei konstatuoti sugadinimai: priekinis buferio apvalkalas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio gaubtas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, priekinės kairės pusės durelės, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b.l.23-27).
VTMT teismo medicinos ekspertė J. M. Č., išnagrinėjusi G. B., gim. (duomenys neskelbtini), pateiktus medicinos dokumentus ir susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad G. B. nustatytas minkštųjų audinių patinimas ir odos nubrozdinimas dešinio peties srityje su dešinio raktikaulio pietinio galo išnirimu, daugybiniai odos nubrozdinimai visame kūne. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 30).
Tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad abu eismo dalyviai buvo blaivūs (b.l.9).
Teismo išvada dėl veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. G. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiojo G. B. parodymais, eismo įvykio apžiūros rezultatais, specialisto išvada, transporto priemonių apžiūros protokolais. Kaltinamasis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus (LR Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija), o būtent 9 bei 102 punktų nuostatas:
"Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, /.../) ir 102 punkto "Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)". Nustatyta, kad kaltinamasis buvo neatsargus, įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia Oslo g. ties pastatu Nr. 11 teritorijos, nedavė kelio Oslo gatve važiuojančiam motoroleriui "JJ50QT-13", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. B., ir su juo susidūrė. Nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Bausmės skyrimas
Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus bei padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvykdytos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. G. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, nulemdamas nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, kuris turi liekamųjų reiškinių, nes iki šiol gydosi. Atsižvelgiamas į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, nes įvykdytas neatsargus nusikaltimas, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo dėl savo veiksmų. Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, dirbantis individualios veiklos pagrindu (b.l.59), buvo teistas, jam paskirtą baudą sumokėjo (b.l.60), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (greičio viršijimas, kelio ženklo „332“ pažeidimas), tačiau šiurkščių pažeidimų nevykdė (b.l.61-62).
Įvertinus išdėstytą kaltinamajam skirtina bauda, kurios dydis nežymiai viršija įstatymų leidėjo nustatytą minimumą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
Nors neatsargų nusikaltimą M. G. padarė vairuodamas automobilį, t.y. pažeidė Kelių eismo taisykles, teismas įvertina tai, kad praeityje jis nebuvo padaręs šiurkščių KET reikalavimų pažeidimų, dirba ir dirbs vairuotoju, o vairavimas - yra jo darbas ir pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl draudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones, jam netaikomas.
Dėl civilinių ieškinių ir teismo išlaidų
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. B. pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo reikalavo atlyginti 1577,27 Eur turtinę ir 12 500 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje (patikslintame) nurodė, kad nesutinka su draudimo bendrovės atliktu eismo įvykio metu vairuoto motorolerio įvertinimu, kadangi jo reali rinkos vertė siekia ne 610 Eur, o 770 Eur. Atitinkamai prašo papildomai atlyginti 160 Eur motorolerio vertės skirtumą. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų jis nuo 2019-08-31 iki 2020-02-21 turėjo nedarbingumą (173 dienas), atsižvelgiant į Sodros mokėtas nedarbingumo išmokas, jis negavo per šį laikotarpį 448,07 Eur pajamų (skirtumas tarp atlyginimo, kurį būtų gavęs dirbdamas, ir Sodros mokėtų išmokų), iš kurių draudikas jam atlygino tik 290,80 Eur. Atitinkamai prašo priteisti likusią neatlygintą dalį - 157,27 Eur - negautų pajamų. Taip pat dėl sužalojimų nepavyko suplanuotu laiku užbaigti sugyventinės buto remonto ir nuo 2019 m. spalio išnuomoti šio buto, kaip buvo planuojama. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. vasario 21 d. negauta 1260 Eur pajamų už buto nuomą. Bendra turtinė žala (negautos pajamos ir motorolerio vertės skirtumas) sudaro 1577,27 Eur (160+157,27+1260). Paskutiniame patikslintame ieškinyje nurodė, kad sutinka su civilinio atsakovo atsiliepime nurodytu skirtumo tarp vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimu ir Sodros mokėtos pašalpos skaičiavimu – 5.53 Eur už darbo dieną, tokiu atveju laiko, kad už 173 nedarbingumo dienas jo negautos pajamos yra 956,69 Eur, todėl atsižvelgiant į jau išmokėtas draudiko sumas prašo priteisti 450,35 Eur dėl nedarbingumo negautų pajamų sumą. Dėl eismo įvykio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą (tiek po paties eismo įvykio, tiek po atliktos operacijos), dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Dėl gydymo įstaigos personalo užimtumo, jam nebuvo atlikta skubi operacija, ją atliko tik praėjus 9 dienoms po traumos. Patirti sužalojimai neišgydyti iki šiol. Persekioja pesimistinės mintys, ar iš viso pavyks atgauti iki eismo įvykio turėtą fizinį funkcionalumą. Dėl patirtų traumų jis iki šiol yra eliminuotas iš normalaus socialinio gyvenimo, negali vykdyti įprastinės veiklos, jokių buitinio kasdienio gyvenimo darbų. Dėl patirtų išgyvenimų, nusivylimo atsirado baimė dėl savo likimo ir gyvenimo, ateities, galimybių likti darbo rinkoje, išlaikyti turėtas pajamas, vykdyti finansinius įsipareigojimus. Dėl didelių dvasinių pergyvenimų sutriko sveikata: atsirado miego sutrikimų, skausmų pilvo srityje, urologinių sutrikimų. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo priverstas atsisakyti iš anksto suplanuotos ir suorganizuotos poilsinės kelionės, dėl ko papildomai patyrė moralinę traumą ir stresą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, nukentėjusysis prašė jam priteisti 12 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t.1, b.l. 169-173).
G. B. prašė priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi dėl jai artimo žmogaus (sugyventinio) G. B. traumų patyrė didelį susijaudinimą, negatyvias emocijas ir mintis dėl jų gyvenimo perspektyvų. Po traumos rūpinosi G. B., pirko jam medikamentus, gamino valgį, tvarkė butą, rūpinosi visais buitiniais klausimais, labai pergyveno dėl jo sveikatos. Dėl artimo žmogaus traumų negalėjo išvykti į iš anksto suplanuotą poilsinę kelionę spalio mėnesį, į kasmetinę poilsinę slidinėjimo kelionę sausį, neribotam laikui sustojo jai priklausančio buto remontas, ji neteko galimybės su G. B. aktyviai leisti laisvalaikį, sutriko jųdviejų intymus gyvenimas.
Civilinis atsakovas (draudimas) Seesam Insurance AS savo atsiliepimuose su civiliniais ieškiniais nesutiko, nurodydamas, kad pagal G. B. draudikui pateiktus patirtą žalą patvirtinančius dokumentus jam jau buvo išmokėta 4331,76 Eur draudimo išmoka, turtinę žalą įvertinus 1831,76 Eur, iš kurios 215,54 Eur sudarė negautos pajamos (už nedarbingumo laikotarpį 2019-09-02 iki 2019-12-10), neturtinę žalą įvertinus 2500 Eur suma. Dar 290,80 Eur negautų pajamų buvo atlyginta 2020-01-28. Tokiu būdu už nedarbingumo laikotarpį nuo 2019-09-02 iki 2020-01-14 G. B. buvo atlyginta negautų pajamų 506,34 Eur suma. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad atsižvelgdamas į pratęstą nedarbingumą draudikas už laikotarpį nuo 2020-01-15 iki 2020-01-28 papildomai atlygino 55,26 Eur negautų pajamų (skirtumą tarp darbo užmokesčio bei Sodros mokėtų išmokų). Už nedarbingumo laikotarpį po 2020-01-29 negautos pajamos nebevertinamos, nes nėra duomenų, kad tolesnis nedarbingumas sietinas su eismo įvykiu (jis buvo suteiktas dėl ligos). Motorolerio rinkos vertė – 610 Eur - buvo nustatyta pagal panašiausius kitų gamintojų 2014-2015 m. laidos motorolerių kainas, kadangi analogiško motorolerio kainų palyginimui rinkoje rasti nepavyko. Nukentėjusiajam buvo atlyginta motorolerio vertė minusavus likutinę jo vertę – 110 Eur, t.y. 500 Eur, nes, draudiko nuomone, jo remontas netikslingas, kadangi remonto vertė viršija 75 % motorolerio rinkos vertės. Civiliniam atsakovui nėra aišku, kokiu pagrindu nukentėjusysis reikalauja negautų pajamų iš jam nuosavybės teise nepriklausančio buto nuomos. Ieškinio teiginiai, kad butas būtų buvęs suremontuotas būtent spalį, ir būtent nuo tada išnuomotas, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pateiktų remonto medžiagų pirkimo kvitai kaip tik įrodo, kad buto remontas užsitęsė daugiau kaip metai, kas leidžia abejoti, jog butas ruošiamas nuomai. Jei buto remontas užsitęsė dėl nukentėjusiojo traumos, nebuvo jokių kliūčių tolesnį buto remontą patikėti meistrams ir tokiu būdu išvengti nuostolių dėl nuomos. Ieškovo nurodomi turtiniai praradimai pernelyg hipotetiniai ir priežastiniu ryšiu nutolę nuo padarytos žalos. Draudikas G. B. išmokėjo 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, vėliau atsižvelgdamas į užsitęsusią reabilitaciją po patirtos traumos, išmokėjo papildomai 1000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Iš viso jam yra sumokėta 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti, t.y. adekvati, visiškai patirtus išgyvenimus kompensuojanti ir teismų praktiką atitinkanti suma. Remdamiesi išdėstytu, prašė atmesti G. B. ieškinio reikalavimus. G. B. ieškinio reikalavimus taip pat vertino kaip nepagrįstus ir neįrodytus, nes ji nėra tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo. Asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, o tik susiję su tokiu asmeniu, teisę į neturtinę žalą turi tik išimtinais atvejais. Šios bylos faktinės aplinkybės nelaikytinos tiek išimtinėmis, kad nukentėjusiojo sugyventinė galėtų pretenduoti į neturtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nors civiliniai ieškovai prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš kaltinamojo, atsižvelgiant į tai, kad M. G. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu akcinėje draudimo bendrovėje Seesam Insurance AS Lietuvos filialas (t. 1, b.l. 140), vadovaujantis CK 6.987 straipsniu bei sudaryta draudimo sutartimi, būtent ši bendrovė laikytina tinkamu atsakovu dėl kaltinamojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
G. B. ieškinys tenkintinas iš dalies.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.
G. B. ieškinio reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo tenkintini iš dalies. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad G. B. po patirtos eismo įvykio metu traumos turėjo nedarbingumą nuo 2019-08-30 iki 2020-02-21 (t. 1, b.l. 108-109, 183-185), tačiau nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo buityje (eismo įvykio) buvo išduodamas tik iki 2020-01-28 d. imtinai. Nuo 2020-01-29 d. jis išduodamas dėl ligos. Iš civilinio ieškovo teismui teiktų medicininių dokumentų nematyti, kad ši liga būtų siejama su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, todėl civilinis atsakovais pagrįstai teigia, kad nukentėjusiojo dėl nedarbingumo po eismo įvykio negautos pajamos skaičiuotinos tik už laikotarpį nuo 2019-08-31 iki 2020-01-28, t.y. 151 kalendorinę arba 102 darbo dienas.
Iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio (su patikslinimais) matyti, kad nukentėjusysis ir draudikas taiko skirtingą metodiką skaičiuodami negautas pajamas dėl nedarbingumo (skirtumą tarp vidutinio nukentėjusiojo darbo užmokesčio ir Sodros mokėtos nedarbingumo pašalpos). Nukentėjusysis skaičiuoja kalendorines dienas ir gauna 2,59 Eur skirtumą už dieną, tuo tarpu draudimo bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu 5,53 Eur skirtumą tarp vidutinio darbo užmokesčio ir Sodros mokos pašalpos paskaičiavo ne už kalendorinę, bet už darbo dieną. Galutiniame patikslintame ieškinyje nukentėjusysis nurodė sutinkantis su draudiko paskaičiuota skirtumo tarp vidutinio darbo užmokesčio ir Sodros mokamos pašalpos už darbo dieną suma – 5,53 Eur, ja prašė ir vadovautis, apskaičiuojant jo negautas pajamas. Tačiau tokiu atveju, nepagrįstas jo reikalavimas į negautų pajamų apskaičiavimo formulę įtraukti 173 (t.y. kalendorines) dienas, kai turėtų būti skaičiuojamos tik darbo dienos. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo laikotarpiu nuo 2019-08-31 iki 2020-01-28 negautos pajamos turi būti skaičiuojamos už 102 darbo dienas ir sudaro 564,06 Eur. Draudimo bendrovė nurodė, kad nukentėjusiajam 2019-10-30 apskaičiavo ir atlygino 215,54 Eur negautų pajamų (t.1, b.l. 141, 144), 2020-01-28 - 290,80 Eur negautų pajamų (t. 1, b.l. 145, 150), 2020-02-13 – 55,26 Eur negautų pajamų (t. 2, b.l. 9), t.y. iš viso 561,60 Eur sumą. Nukentėjusiajam liko nesumokėtas tik 2,46 Eur likutis (564,06-561,60 Eur), kuris ir priteistinas iš draudimo bendrovės.
Civilinio ieškinio dalyje dėl negautų pajamų už buto nuomą teismas netenkina.
Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Priteisdamas negautas pajamas teismas turi remtis objektyviais bylos duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad žalos (šiuo atveju negautų pajamų) fakto ir dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Butas nuosavybės teise nukentėjusiajam M. G. nepriklauso. Atitinkamai iš buto nuomos gautos pajamos būtų ne jo, o buto savininkės nuosavybė, kuri ieškinio reikalavimų dėl negautų pajamų nereiškė. Pateikti kvitai liudija, kad butas buvo remontuojamas daugiau nei metus, byloje nėra įrodymų, kad jo remontas turėjo pasibaigti būtent spalio mėnesį ir tą patį mėnesį jis būtų buvęs išnuomotas. Dėl šios galimybės teisiamajame posėdyje abejojo ir pats ieškovas. Nėra duomenų, kad būtų buvę su trečiaisiais asmenimis preliminariai susitarta dėl buto nuomos nuo spalio. Tokiu būdu, nurodomos negautos pajamos yra hipotetinės, o ne realios.
Civilinio ieškinio dalyje dėl reikalavimo papildomai atlyginti motorolerio vertę, teismas netenkina.
Civilinis ieškovas teigė, kad įsigyjant motorolerį jo kaina buvo 1084,97 Eurm, tačiau ši suma nepagrįsta dokumentais. Iš draudimo bendrovei teiktų motorolerio įsigijimo dokumentų matyti, jog transporto priemonę jis 2014-08-18 įsigijo už 640 USD dolerių (kas Lietuvos banko duomenimis, 2014-08-18 atitiko maždaug 480 Eur sumą), dar 311,10 Eur kainavo jo parsiuntimas į Lietuvą (t.1, b.l. 151-152). Dokumentų, kiek buvo investuota į motorolerio pagerinimus, nepateikta. Draudimo bendrovė motorolerį eismo įvykio dienai įvertino 610 Eur, t.y. panašia suma, kokią mokėjo nukentėjusysis įsigydamas jį naują. Minusavus likutinę motorolerio vertę nukentėjusiajam išmokėta 500 Eur suma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad po penkerių metų transporto priemonės eksploatavimo buvo nustatyta per maža motorolerio vertė.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Nukentėjusiojo prašymas priteisti jo naudai 12500 Eur neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.
Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu gautų traumų patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, psichologinį diskomfortą, nepatogumus dėl ilgo gijimo proceso, nerimą dėl ateities, žlugo jo atostogų planai, buvo apribotos galimybės užsiimti kasdiene, įprasta veikla. Visas šias aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstu neturtinės žalos turiniu. Tačiau draudimo bendrovė nukentėjusiajam išmokėjo 3500 Eur vien neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir adekvati padarytai žalai. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-529/2008, 3K-3-174/2009 ir kt.). Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129/2009), taip pat teismų praktika panašiose bylose. Be to, vertinamos žalos padarymo aplinkybės ir kaltininko asmenybės pobūdis. Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt. Tik retais, sudėtingesniais (daugybinių lūžių, sunkios būklės, gydymo intensyvios terapijos, reanimacijos skyriuose, gyvybiškai svarbių organų sužalojimo) atvejais ji siekia didesnes sumas. Nukentėjusiojo prašoma 12500 Eur suma (su jau išmokėtomis draudiko sumomis neturtinė žala siektų 16 000 Eur), akivaizdžiai neproporcinga. Nukentėjusiojo sužalojimai vertinami kaip nesunkūs: jam diagnozuotas dešinio raktikaulio AC sąnario išnirimas, dauginiai kūno nubrozdinimai, taikytas dviejų dienų stacionarus gydymas, kuomet 2019-09-09 operacijos metu buvo atlikta raktikaulio fiksacija, medicinos dokumentuose pažymima, kad operacijos atlikimo dienai kiti sužalojimai (nubrozdinimai) jau buvo užgiję, pooperacinis gijimas sklandus, ambulatoriniam gydymui išrašytas geros būklės. Būklė po traumos buvo vertinama kaip patenkinama. Nukentėjusiojo traumos gydymo trukmė iš tiesų buvo pakankamai ilga, prireikė operacijos, reabilitacijos, trauminės žaizdos gijimas užsitęsė kelis mėnesius, po keturių gydymo mėnesių tebebuvo išlikęs dešinio peties skausmas, judesių ribotumas (t.1, b.l.192-213), tačiau ypatingų komplikacijų, keliančių pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai nebuvo. Byloje pateikti medicininiai dokumentai nesuponuoja išvados, kad būtent eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirti sužalojimai sąlygojo kitus jo sveikatos, fizinės būklės sutrikimus (pilvo skausmus, urologinius sutrikimus), kaip teigiama ieškinyje. Nukentėjusiojo sužalojimas padarytas kaltinamojo ne tyčiniais, o neatsargiais veiksmais. Įvertinus nukentėjusiojo sužalojimo pobūdį, gydymosi trukmę ir rezultatus, teismo vertinimu, draudimo bendrovės nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas, adekvatus ir proporcingas nagrinėjamos bylos kontekste, pagrindo jo didinti nėra.
Šioje byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusiojo gyvenimo partnerė G. B.. Nukentėjusysis ir civilinė ieškovė nurodė, kad septynerius metus gyvena kartu, veda bendrą ūkį, turi bendrus finansinius įsipareigojimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje baudžiamosiose bylose pažymėta, kad įstatymas nedraudžia nukentėjusiaisiais ir atitinkamai civiliniais ieškovais pripažinti asmenų, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi, nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Nukentėjusio asmens šeimos nariai tarp jų ir partneriai (sugyventiniai) laikomi tokiais asmenimis. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad G. B. dėl gyvenimo partnerio traumos patyrė nerimą, dvasinius išgyvenimus, stresą, teko keisti laisvalaikio, poilsio, buities planus. Tačiau didžioji dalis jos vardijamų nepatogumų (poreikis pirkti medikamentus nukentėjusiajam, rūpintis buitimi, valgio gaminimu, emocinis nukentėjusiojo palaikymas) yra pakankamai įprastos kasdienio šeimyninio gyvenimo aplinkybės, egzistuojančios kiekvienos šeimos gyvenime savaime ir nepagrindžiančios itin reikšmingų, sunkių civilinės ieškovės išgyvenimų, pasekmių jos emocinei, psichinei būsenai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes G. B. priteistina 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
G. B. prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur už ieškinio parengimą bei 320 Eur už atstovavimą teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalis nurodo, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamojo, o ne kitų civilinių atsakovų. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo G. B. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.
Byloje pateikti kvitai patvirtina, kad G. B. sumokėjo 300 Eur advokatei Agnijai Frejerei už ieškinio parengimą (t. 1, b.l. 106) bei 320 Eur už advokato padėjėjo Dovydo Raišučio dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose bei civilinio ieškinio tikslinimą (t.1, b.l. 155, t. 2, b.l. 6).
Teismas, įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, nukentėjusiajam teiktų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijose nurodytus dydžius, daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti – 620 Eur – pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-307 str.,str, teismas
n u s p r e n d ž i a :
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 36 MGL, t.y. 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti M. G. galutinę bausmę – 24 MGL, 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti nuteistajam, kad bauda per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti G. B. naudai iš akcinės draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 2,46 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti G. B. naudai iš akcinės draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš M. G. nukentėjusiajam G. B. 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta ir skirti ją šioje proceso stadijoje nėra pagrindo.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Borkovski