Civilinė byla Nr. e2-1205-381/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00479-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ERNST & YOUNG BALTIC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3408-340/2018, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ERNST & YOUNG BALTIC“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ERNST & YOUNG BALTIC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui (toliau – Centras), prašydama panaikinti atsakovo 2018 m. vasario 6 d. sprendimus „Dėl pasiūlymo atmetimo“ ir „Dėl laimėtojo nustatymo ir pirkimo sutarties pasirašymo“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas Centras procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovės UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“ ieškinį patenkino: panaikino atsakovo Centro 2018 m. vasario 6 d. sprendimus „Dėl pasiūlymo atmetimo“ ir „Dėl laimėtojo nustatymo“, įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti ieškovės pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3 788 Eur bylinėjimosi išlaidų (už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį) ir paliko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovė sumokėjo 3 788 Eur žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, tačiau duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas už advokatų pagalbą nepateikė.
4. 2018 m. gegužės 16 d. ieškovė pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: iš atsakovo Centro ieškovės UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“ naudai priteisti 1 479,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Ieškovė nurodė, kad jai nespėjus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti Vilniaus apygardos teismui bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą patvirtinančių dokumentų, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas liko neišspręstas. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikia jau po teismo sprendimo priėmimo, nes dėl svarbių priežasčių (nebuvo žinoma konkreti data, kada bus užbaigtas bylos nagrinėjimas) neturėjo galimybės patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, be to, vien tai, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytą terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepaneigia jos procesinės teisės į šių išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038-464/2016). Taigi yra pagrindas priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.
6. Ieškovė paaiškino, kad nors šalims buvo žinoma bylos nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka data, tačiau iki šio teismo posėdžio nebuvo išspręsti procesiniai šalių prašymai, susiję su bylos medžiagos pripažinimu nevieša ir su (ne)leidimu su tam tikrais dokumentais susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims. Atsižvelgusi į neišnagrinėtų procesinių prašymų pobūdį, ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog bylos nagrinėjimas 2018 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje nebus užbaigtas. Pagrįstai tikėdamasi, kad bylos nagrinėjimas nebus užbaigtas, ieškovė neturėjo galimybės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir to nepadarė.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
8. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas gali būti priteistos teismui priimant papildomą sprendimą pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą tik tada, kai teismas tokių išlaidų baigdamas bylos nagrinėjimą nepriteisė, nors byloje ir buvo pateikti įrodymai apie tokias išlaidas. Teismas nustatė, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti nebuvo, šiuos dokumentus ieškovė pateikė tik po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad ji neturėjo galimybės pateikti patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes ieškovei nebuvo žinoma konkreti data, kada bus užbaigtas bylos nagrinėjimas, yra nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio. 2018 m. balandžio 20 d. buvo paskelbtas teismo pranešimas, kuriuo šalys buvo informuotos, kad ši civilinė byla bus nagrinėjama 2018 m. gegužės 10 d. rašytinio proceso tvarka. Todėl ieškovė galėjo ir turėjo pagrįstai tikėtis, jog civilinė byla bus išnagrinėta būtent 2018 m. gegužės 10 d., ir laiku pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Tačiau akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas bylos išnagrinėjimo iš esmės metu net neegzistavo ir dėl to negalėjo būti pateiktas, nes iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, jog apmokėjimas už teisines paslaugas buvo atliktas tik 2015 m. gegužės 15 d.
9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis ieškovės nurodoma teismų praktika, nes šios bylos ir ieškovės nurodomų civilinių bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas, argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) nesutampa. Tiek ieškovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1038-464/2016 buvo susiklosčiusios situacijos, kai bylos buvo užbaigtos nepriimant sprendimų dėl ginčų esmės, ieškovams atsisakius ieškinių, atsakovams nebuvo pranešta apie teismo posėdžius, kuriuose rašytinio proceso tvarka teismai priėmė ieškovų ieškinių atsisakymus ir bylas nutraukė, dėl to atsakovai neteko galimybės pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus bei prašymus jas atlyginti. Teismas konstatavo, kad šioje byloje ieškovė turėjo galimybę pateikti teismui jos turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą ir laiką buvo informuota iki teismo posėdžio likus beveik 3 savaitėms. Teismas darė išvadą, kad papildomas sprendimas dėl nurodytų priežasčių šioje byloje negali būti priimtas.

3. Atskirojo skundo argumentai

10. Ieškovė UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti papildomą sprendimą ir išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: iš atsakovo Centro ieškovės UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“ naudai priteisti 1 479,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nustatė, jog neegzistuoja pagrindas priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Bylinėjimosi išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas gali būti priteistos teismui priimant papildomą sprendimą pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą ne tik tada, kai teismas tokių išlaidų baigdamas bylos nagrinėjimą nepriteisė, nors byloje ir buvo pateikti įrodymai apie tokias išlaidas, tačiau ir tada, kai proceso šalis neturėjo galimybės pateikti patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
2. Šiuo atveju ieškovė neturėjo galimybės pateikti patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus, nes jai nebuvo žinoma konkreti tada, kada bus užbaigtas bylos nagrinėjimas. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog 2018 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas nebus užbaigtas, nes iki 2018 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio teismas nebuvo išsprendęs nei vieno procesinio prašymo, susijusio su bylos medžiagos pripažinimu nevieša ir su (ne)leidimu su tam tikrais dokumentais susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi teismo posėdžio dieną, t. y. 2018 m .gegužės 10 d., byloje buvo neišspręstų procesinių klausimų, kurių išsprendimas vienaip ar kitaip būtų lėmęs bylos nagrinėjimo pratęsimą, nes teismas turėjo arba tenkinti ieškovės 2018 m. gegužės 4 d. prašymą ir leisti susipažinti su ieškovės pateiktais dokumentais tik atsakovui, arba vykdyti teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir sudaryti sąlygas visiems bylos dalyviams susipažinti su ieškovės pateiktais dokumentais, taip pat teismas turėjo spręsti atsakovo kartu su tripliku pateiktą prašymą suteikti terminą atsikirtimams pateikti. Ieškovė dėl byloje susidariusios situacijos ir neišspręstų procesinių klausimų neturėjo galimybės anksčiau pateikti įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų dydį.
3. Pats teismas skundžiamoje nutartyje patvirtino aplinkybę dėl negalimumo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nes dar nebuvo gautas apmokėjimas už teisines paslaugas.
4. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1170-381/2016 nurodyta, kad nustačius, jog kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti dokumentai patvirtina, kad atstovavimo išlaidos buvo patirtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, taip pat nenustačius proceso dalyvio ar jo atstovo veiksmuose piktnaudžiavimo bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (net jei dokumentų nepateikimas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos yra nulemtas proceso dalyvio ir jo atstovo rūpestingumo ir atsakingumo stokos), yra sprendžiama, jog egzistuoja pagrindas užtikrinti proceso dalyvio procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ratio decidendi yra panašus į šios bylos aplinkybes, nes nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje taip pat buvo priimtas galutinis sprendimas dėl bylos esmės, o dokumentai, pagrindžiantys bylinėjimosi išlaidų dydį, buvo pateikti jau po šio sprendimo priėmimo, kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo.
5. Vien tai, kad ieškovė praleido CPK nustatytą terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepaneigia jos procesinės teisės į šių išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnio 1 dalis draudžia teismams priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nei prašymas, nei šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai nėra pateikiami. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė savo procesiniuose dokumentuose buvo pateikusi prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nespėjo pateikti jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo pateiktas netrukus po teismo sprendimo priėmimo, kai buvo atliktas suteiktų paslaugų apmokėjimas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstai didinamos, nes PVM sąskaitos faktūros pateiktos ir paslaugos suteiktos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
6. Prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo padavimas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimas po teismo sprendimo priėmimo yra galimas administracinėje teisenoje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), todėl ir CPK 98 straipsnio 1 dalis teisine procesine prasme turėtų būti aiškinama panašiai.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
13. Nustatyta, kad UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“ ieškinyje buvo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas, 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį patenkinęs, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3 788 Eur bylinėjimosi išlaidų (už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį), nurodydamas, kad ieškovė sumokėjo 3 788 Eur žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, tačiau duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti nepateikė.
14. Po šio teismo sprendimo priėmimo ieškovė UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“ kreipėsi į sprendimą priėmusį teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama priteisti iš atsakovo Centro ieškovės naudai 1 479,60 Eur atstovavimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, nustatęs, kad įrodymai, patvirtinantys ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dydį, teismui buvo pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl nėra pagrindo taikyti papildomo sprendimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
15. CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato teismo pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas yra su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Tik nesant tokių pagrindų papildomas sprendimas negalimas.
16. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti papildomą sprendimą, nenustatęs ieškovės nurodyto pagrindo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – teismo sprendimo trūkumo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovės atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimo, nes nebuvo pateikta tokias atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
17. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės įrodymus apie patirtas išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir (arba) jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji dėl neišspręstų procesinio pobūdžio prašymų nesitikėjo, jog 2018 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas bus užbaigtas, ir dėl to iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, yra subjektyvaus pobūdžio ir iš esmės nulemta ieškovės ir jos atstovo rūpestingumo ir atsakingumo stokos. Kita vertus, atsižvelgdamas į tai, kad kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti dokumentai (2018 m. kovo 31 d. ir 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, banko sąskaitos išrašai) patvirtina, jog išlaidų dydis jau buvo žinomas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nes dalis atstovavimo išlaidų buvo patirtos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra už ieškinio parengimą buvo apmokėta 2018 m. balandžio 13 d.), o kita PVM sąskaita faktūra nors ir buvo išrašyta iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, tačiau apmokėta jau po bylos išnagrinėjimo pabaigos (2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra už dubliko parengimą buvo apmokėta 2018 m. gegužės 15 d.), nenustatęs ieškovės ir jos atstovo veiksmuose procesinio piktnaudžiavimo bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą užtikrinti ieškovės procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
19. Ieškovės kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą pateikti dokumentai patvirtina, kad UAB „ERNST & YOUNG BALTIC“ pirmosios instancijos teisme patyrė 1 479,60 Eur atstovavimo išlaidų už ieškinio ir dubliko parengimą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (8.2 punktas (2,5 x 850,80 Eur (2017 m. III ketv. bruto darbo užmokestis) = 2 127 Eur; 8.3 punktas (1,5 x 884,80 Eur (2017 m. IV ketv. bruto darbo užmokestis) = 1 327,20 Eur), todėl priteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ERNST & YOUNG BALTIC“ 2018 m. gegužės 16 d. prašymą priimti papildomą sprendimą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ERNST & YOUNG BALTIC“ (juridinio asmens kodas 110878442) iš atsakovo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (juridinio asmens kodas 19313687) 1 479,60 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir šešiasdešimt euro centų) jos pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų.

Teisėjas                                      Artūras Driukas