Civilinė byla Nr. e2YT-587-767/2026
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-03620-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 7 d.
Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas M. B. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po močiutės J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė J. B.. Po jos mirties atsirado palikimas pagal testamentą. Pareiškėjas po močiutės mirties nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo, nes apie paveldėjimo pagal testamentą tvarką nieko nežinojo, buvo įsitikinęs, jog turtą ir turtines teises paveldi pagal testamentą nesikreipdamas į notarą. Nurodo, kad po močiutes mirties palikimą priėmė pradėdamas mirusios močiutės turtą valdyti, liko gyventi toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbtini), rūpinasi mirusios močiutės turtu kaip savu, moka mokesčius. Nurodo, kad daugiau asmenų, kurie galėtų paveldėti mirusiosios J. B. turtą, nėra.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prieštaravimų nepareiškė, prašė pareiškėjo M. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkintinas.
4. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas yra J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitis. 2017 m. rugsėjo 19 d. J. B. surašė ir notarine tvarka patvirtino testamentą, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, visas pinigines lėšas paliko vaikaičiui M. B.. Po J. B. mirties pareiškėjas į notarinę kontorą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau po močiutės mirties liko gyventi toje pačioje vietoje – (duomenys neskelbtini), ir faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
7. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo po J. B. mirties nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas yra mirusiosios J. B. anūkas, kurio naudai mirusioji dar 2017 m. surašė testamentą ir visą savo turtą paliko jam. Pareiškėjas nurodė, kad po močiutės mirties likusį turtą valdo kaip savo, jį prižiūri ir rūpinasi turtu.
9. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
10. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po J. B. mirties jai nuosavybės teise priklausančiu turtu rūpinosi ir prižiūrėjo pareiškėjas M. B., mokėdamas turto išlaikymo mokesčius, taip pat rūpindamasis šiuo turtu. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuotas asmuo prieštaravimų nepateikė, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas po močiutės J. B. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti, todėl reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445–448 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po močiutės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.
Teisėja Vilma Šiukštienė