Baudžiamoji byla Nr. 2K-304-648/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32729-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.7.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės, Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,

        viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Alfredos Sabaliauskienės  kasacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2016 m. gruodžio 14 d. Kauno apygardos teismo pakeistu nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės iš dalies pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat skundžiamas ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendis, kuriuo atmesta prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl M. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo.

Šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 140 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas ir G. G., kasacinis skundas dėl jo nėra paduotas.

        Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios tenkinti kasacinį skundą, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       M. V. ir G. G. nuteisti už tai, kad, jiems veikiant bendrininkų grupe, 2018 m. liepos 6 d. apie 00.25 val. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio, kurio metu G. K. vairuojamas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiąją V. B., G. G., atidaręs automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines keleivio pusės duris, tyčia, iš asmeninių paskatų spirdamas priekinėje keleivio sėdynėje sėdinčiai G. S. ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, į dešinį šoną ir vieną kartą į dešinę šlaunį, sukėlė G. S. fizinį skausmą, o tuo metu M. V., atidaręs automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės duris, tyčia spirdamas prie automobilio vairo sėdinčiam G. K. ne mažiau kaip penkis kartus į kairę ranką ir šoną, sugriebdamas už megztinio ir mėgindamas ištempti iš automobilio, sukėlė G. K. fizinį skausmą.

II. Kasacinio skundo argumentai

2.       Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Alfreda Sabaliauskienė prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir pripažinti M. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Skunde nurodo:

2.1.                      Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuosprendyje nurodė, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog tos asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, arba tos, kurių faktinės aplinkybės nebuvo aprašytos kaltinamajame akte, negali būti pripažįstamos asmens atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-307/2019 suformuota teismų praktika, konstatavo, kad nei kaltinamajame akte, nei prokuroro baigiamosiose kalbose, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta dėl M. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, ir padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti asmens padėties ir pripažinti tokios M. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

2.2.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 23 d. senato nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ teismams yra išaiškinęs, kad netinkamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų pritaikymas yra ir tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma, esant pagrindui ją taikyti. Nepripažinę M. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė šį baudžiamąjį įstatymą.

2.3.                      Šiaulių apygardos teismas nuosprendyje sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad buvo pagrindas pripažinti aptariamą M. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes M. V. buvo teistas už tyčinį nusikaltimą ir neišnykus teistumui padarė naują tyčinį nusikaltimą. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas – apibūdina ne pavojingesnes įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes (veikimas bendrininkų grupe, organizuota grupe, kankinant nukentėjusįjį, prieš mažametį, nėščią moterį, visuotinai pavojingu būdu ir kt.), o patį kaltininką. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinys yra ankstesnis asmens teistumas ir asmens įvykdytas naujas tyčinis nusikaltimas. Praktikoje aprašant nusikalstamą veiką (įtarime, kaltinime, nuosprendžio nustatomojoje dalyje) tokia asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodoma. Kaltinamajame akte išdėstoma tik preliminari prokuroro pozicija (nuomonė) dėl asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Prokuroro pozicijos išreiškimas (kaltinamajame akte ar baigiamosiose kalbose teisiamojo posėdžio metu) neturėtų būti laikomas sąlyga teismui sprendžiant dėl aptariamos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo. Iš tiesų apylinkės prokuroras šioje byloje surašydamas kaltinamąjį aktą padarė klaidą – kaltinamajame akte vardydamas asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nenurodė aptariamos M. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) nenustato galimybės aukštesniajam prokurorui pakeisti kaltinamąjį aktą (ar jį panaikinti). Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras apskundė Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendį aukštesniajam teismui. Remiantis BPK 317 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam yra išsiunčiamas prokuroro skundo nuorašas. Taigi, M. V. teisės žinoti apie keliamą klausimą ir gintis apeliaciniame procese niekaip nebuvo varžomos.

2.4.                      Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ištaisė žemesnės instancijos teismų klaidas nepripažinti tokios asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės, prokuroras kaltinamajame akte taip pat nebuvo įrašęs, jog asmuo yra recidyvistas (to nebuvo nurodyta nei aprašant asmens teistumus, nei aprašant įvykdytą nusikalstamą veiką, nei nurodant atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes). Taigi, įvertinus aptariamos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pobūdį, tai, kad kaltinamajame akte buvo nurodyti ankstesni M. V. teistumai, BK straipsnis (ir jo dalis), nustatantis atsakomybę už padarytą veiką, ir M. V. procesinės teisės buvo užtikrintos apeliaciniame procese, pripažintina, jog Šiaulių apygardos teismas nuosprendžiu nepagrįstai netenkino dėl M. V. paduoto apeliacinio skundo, taip netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.       Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Alfredos Sabaliauskienės kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo

4.       Kasaciniu skundu prokurorė nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepripažindami nuteistojo M. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą. Šis kasacinio skundo argumentas yra pagrįstas.

5.       BK 60 straipsnio 1 dalį papildžius nauju 13 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ši nuostata BK įtvirtinta kompleksiškai keičiant bausmės skyrimo recidyvistui taisykles, kai minėtais 2015 metų BK pakeitimais atsisakyta BK 56 straipsnio 1 dalies, nustačiusios, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šios specialios nuostatos panaikinimas, viena vertus, reiškia, kad teismas, skirdamas recidyvistui ne laisvės atėmimo bausmę, nebeprivalo atskirai pateikti tokio sprendimo motyvų, kita vertus, konstatuotas nusikaltimų recidyvas turi būti tinkamai įvertintas išsprendus sunkinančios aplinkybės nustatymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir jos įtakos bausmės skyrimui klausimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).

6.       Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė išsamų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą ir jame aiškiai įtvirtino, kokiais atvejais kurios aplinkybės teismo gali būti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). 

7.       Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik du atvejus, kai teismas turi diskreciją spręsti, ar pripažinti asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kitais atvejais teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tam tikroms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors ir nenurodyta, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar  byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos.

8.       Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prokuroro surašytame kaltinamajame akte buvo nurodyti ankstesni M. V. teistumai, tačiau kaip jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta tik ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, kad pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte prokuroras, be kitų aplinkybių, nurodo ir įtariamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamajame akte tokios aplinkybės nurodomos atsižvelgiant į esamą ikiteisminio tyrimo medžiagą, tai yra prokuroro pirminis teisinis įvertinimas dėl tokių aplinkybių egzistavimo.

9.       Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamąjį aktą surašantis prokuroras neturi apsiriboti formaliu ankstesnių kaltinamojo teistumų nurodymu ir turi aprašyti visas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Minėta, kad galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį.

10.       Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė M. V. teistumus, o motyvuodamas bausmės skyrimą nuteistajam, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė (pripažino, kad M. V. neblaivumas įtakos nusikalstamos veikos padarymui neturėjo). Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio baigiamosiose kalbose prokuroras neprašė pripažinti M. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas prokuroro apeliacinio skundo, atsisakymą pripažinti M. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė recidyvistas) motyvavo tuo, kad tai prieštarautų teismų praktikai, pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį, nes asmens atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis negali būti pripažįstamos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, ar jame aprašytos jų faktinės aplinkybės, išskyrus tuos atvejus, kai buvo patikslintos kaltinimo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas kaip teismų praktikos pavyzdį nurodė Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-307/2019.

12.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai rėmėsi teismų praktika. Pirma, apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžio esmę, nes šiame nuosprendyje teismas kaip tik pasisakė, kad nors kaltinamajame akte nenurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė recidyvistas, tačiau, kaltinamajame akte esant nurodytiems asmens teistumams ir teismui apie juos žinant, tokios aplinkybės pripažinimas atsakomybę sunkinančia yra pagrįstas. Antra, apeliacinės instancijos teismas nesirėmė prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta kasacinės instancijos teismo suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Nurodytoje byloje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai, nustatę nusikaltimų recidyvą, tačiau to nepripažindami nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą.

13.       Taip pat nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, pripažinus aptariamą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, prieš tai nepakeitus kaltinimo, būtų pažeista nuteistojo teisė į gynybą ir pasunkinta jo teisinė padėtis. Minėta, kad M. V. teistumai kaltinamajame akte buvo nurodyti, pirmosios instancijos teismas juos irgi aprašė nuosprendyje, nustatė aplinkybę, kad teistumas neišnykęs. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam prokuroro apeliacinis skundas buvo išsiųstas, jis apie apeliacinės instancijos teismo posėdį buvo informuotas teismo šaukimu, nors teismo posėdyje nedalyvavo, jį gynė gynėjas. Taigi nuteistasis M. V. žinojo apie paduotą prokuroro apeliacinį skundą, kuriame buvo prašoma pabloginti jo padėtį, prokuroro prašymas nebuvo staigmena gynybai, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo teisės į gynybą būtų suvaržytos. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį teismas gali, jei yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Toks prokuroro apeliacinis skundas buvo pateiktas. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras apeliaciniame skunde prašė tik pripažinti nuteistojo M. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau neprašė griežtinti bausmės.

14.       Taigi byloje nustatyta, kada M. V. anksčiau teistas penkis kartus, paskutinį kartą (iki nagrinėjamos bylos) nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pagal BK 286 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, paskiriant įpareigojimus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nurodytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, šį nusikaltimą padarė 2018 m. liepos 6 d., t. y. naują tyčinį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi byloje nustatytas nusikaltimų recidyvas.

15.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis M. V. nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė kaip recidyvistas ir tai, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismai turėjo pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o to nepadarę, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl dėl šios dalies priimti nuosprendžiai keičiami.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti M. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Kitas Telšių apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                Dalia Bajerčiūtė

                                                                        Audronė Kartanienė

                                                                        Artūras Pažarskis