Civilinė byla Nr. e2A-1848-232/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24000-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10. 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui G. J. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. K., uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė J. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. J. (toliau - ir atsakovas) 9 611,12 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog 2019 02 16 jos močiutė M. J. atėjusi į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, (duomenys neskelbtini) (toliau - ir ieškovės butas), pamatė, jog butas yra užlietas vandeniu iš viršaus. Paaiškėjo, kad vanduo bėgo iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovo butas), priklausančio atsakovui G. J., atsakovas minėtą butą nuomojo trečiajam asmeniui byloje E. K. (toliau - ir trečiasis asmuo).
3. 2019 02 18 buvo surašytas Turto sunaikinimo sugadinimo aktas žalos bylos Nr. 2139226 PST ir žalos bylos Nr. 2139226 NT, kuriame nurodyta, kad ieškovei priklausantis butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto, kuris priklauso atsakovui. Akte nurodyta, kad atsakovas savo buto apdraudęs nebuvo. Ieškovei priklausantis butas buvo apdraustas pastatų draudimu ir jame esantys daiktai buvo apdrausti turto draudimu AB „Lietuvos Draudimas“ (toliau - ir draudikas).
4. Draudikas ieškovei 2019 04 04 sudarė lokalinę sąmatą, pagal kurią buto apgadinimo nuostoliai po apliejimo sudarė 2 497,77 Eur sumą, taip pat sudarė nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimą sugadintam turtui, buvusiam bute apliejimo metu, 8 445,31 Eur sumai. Tačiau ne visi daiktai buvo įtraukti į nuostolių apskaičiavimą, nes daiktų draudimo suma siekė 10 000 Eur, žalos ekspertai negalėjo į nuostolių apskaičiavimą įtraukti daugiau negu draudimo suma, todėl butui ir baldams, kitiems apyvokos daiktams, padarytų nuostolių suma sudarė 12 380 Eur, o bendras nuostolis butui ir jame buvusiam turtui sudarė 14 877,77 Eur sumą.
5. Draudikas ieškovei atlygino ne visus nuostolius, 2019 04 18 pagal namų turto draudimą ieškovei išmokėjo 4 725 Eur, pagal 2019 04 18 buto draudimą išmokėjo 1 324,44 Eur. Draudikas neišmokėjo likusios 8 828,33 Eur sumos (14 877,77 – 4 725 – 1 324,44 = 8 828,33 Eur). Dėl 8 828,33 Eur nuostolių sumos atlyginimo draudikas pasiūlė kreiptis į atsakovą. UAB „Naujamiesčio būstas“ informavo ieškovę, kad jos buto, apliejimas iš viršaus įvyko atsakovo, kaip buto savininko, atsakomybės ribose. Taip pat buvo nustatyta, kad atsakovo butas, apliejimo įvykio dieną apdraustas nebuvo.
6. Pažymėjo, kad AB „Lietuvos Draudimas“, kompensavo tik dalį buto remonto darbams reikalingos sumos 1 917,21 Eur, o visa buto remonto darbams reikalinga suma sudaro 2 700 Eur, todėl atsakovas privalo atlyginti ir buto remonto darbų kainos skirtumą, sudarantį 782,79 Eur. Bendri, iš atsakovo priteistini nuostoliai sudaro 9 611,12 Eur sumą.
7. Nurodė, kad 2019 07 08 parengė ir išsiuntė atsakovui ir jo buto, nuomininkui E. K. pretenziją dėl 9 611,12 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovas į pretenziją neatsakė.
8. Nurodė, kad yra visi būtinosios civilinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos reikalauti iš buto savininko (atsakovo) 9 611,12 Eur sumos nuostoliams, kurie buvo padaryti ieškovės butui, ir jame buvusiems daiktams atlyginti.
9. Atsakovas G. J. ir trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
10. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškove Būsto draudimo taisyklių pagrindu buvo sudaręs būsto draudimo sutartį. Gavęs pranešimą apie 2019-02-16 įvykį, kurio metu buvo aplietas ieškovei priklausantis ir draudimo sutartimi apdraustas butas, (duomenys neskelbtini) pradėjo žalos pastatui ir žalos turtui administravimą. Remdamasis ieškovės pateiktais, nuostolį pastatui patvirtinančiais dokumentais ir žalos administravimo metu surinktais duomenimis, sudarė sąmatą 2 757,18 Eur sumai su PVM. Elektroniniu laišku nurodė ieškovei, kad nepateikus atliktų remonto darbų akto, sąskaitų faktūrų, rangos sutarties ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, mokėtina draudimo išmoka yra 1 917,21 Eur. Ieškovei nepateikus minėtų dokumentų, 2019-07-02 išmokėjo 1 324,44 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti (draudimo išmoka sumažinta 662,4 Eur, nes butas nuo 2018 m. rugsėjo mėn. buvo negyvenamas). Ieškovei papildomai pateikus kitus nuostolį įrodančius dokumentus, 2019-08-08 draudikas papildomai išmokėjo 23,63 Eur žalai atlyginti.
11. Remdamasis ieškovės pateiktais nuostolį turtui patvirtinančiais dokumentais ir žalos administravimo metu surinktais duomenimis, draudikas sudarė sąmatą 10 041,99 Eur sumai. Kadangi Taisyklių B, IV dalies 2 punktas numato, kad draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę). Draudimo sutartimi šalys susitarė, kad draudimo suma nagrinėjamu atveju yra 10 000 Eur, atitinkamai tokia ir būtų mokėtina draudimo išmoka. Tačiau, kaip ir žalos pastatui atveju, pastaroji suma sumažinta 5 275 Eur ir 2019-07-02 AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo ieškovei 4 725 Eur draudimo išmoką žalai turtui atlyginti.
12. Pažymėjo, jog nustačius, kad įvykio metu atsakovas G. J. neturėjo galiojančios draudimo sutarties, įgyvendindamas teisės aktuose įtvirtintą regreso teisę draudikas yra pareiškęs jam regresinį reikalavimą dėl jo kaltės išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
13. Trečiasis asmuo E. K. atsiliepimu į ieškinį, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos. Nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomininkas, tačiau jokia rašytinė sutartis tarp trečiojo asmens ir atsakovo nesudaryta. Šalys žodžiu buvo sutarę, kad nuomos sutartis bus neterminuota, trečiasis asmuo apmokės atsakovo skolas, o bute turės teisę gyventi tik mokant komunalinius mokesčius. Kadangi trečiasis asmuo apmokėjo atsakovo skolas, atsakovas įsipareigojo kartais atvažiuoti patikrinti buto ir jame esančių visų įrenginių, tame tarpe ir inžinierinių tinklų, sanitarinių mazgų, būklę ir atlikti savo nuožiūra ir lėšomis visus buto remonto darbus. Kadangi šalys žodžiu susitarė, kad tiek kapitalinį, tiek einamąjį remontą atliks atsakovas, ir atsakovas jokia nuomos sutartimi šių pareigų trečiajam asmeniui neperdavė, todėl atsakovas buvo atsakingas už nuomojamo buto inžinierinių tinklų priežiūrą ir remontą ir joks regresinis atsakovo ieškinys trečiajam asmeniui nėra galimas. Atsakovas remontavo bute esantį vamzdyną, todėl buto vamzdžiai buvo netinkamos kokybės jau iki buto perdavimo trečiajam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 9 611,12 Eur nuostolius, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 611,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 816 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui E. K. iš atsakovo 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo 13,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
15. Teismas remdamasis ieškovės, trečiųjų asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais duomenimis nustatė, kad vanduo į ieškovės butą (duomenys neskelbtini) bėgo iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini)priklausančio atsakovui, nuomojamo trečiajam asmeniui E. K.. Rėmėsi 2019 02 18 surašytu Turto sunaikinimo sugadinimo aktu, kuriame buvo nurodyta, kad butas buvo užlietas iš viršaus, iš buto, kuris priklauso atsakovui. Atsakovas savo, kaip buto savininko, civilinės atsakomybės apdraudęs nebuvo. Rėmėsi 2019 04 04 draudiko sudaryta lokaline sąmata, pagal kurią po apliejimo buto nuostoliai sudarė 2 497,77 Eur bei draudiko apskaičiuotais nuostoliais ir draudimo išmoka sugadintam turtui, kuri sudarė 8 445,31 Eur. Nurodė, kad draudikas pagal turto draudimo sutartį kompensavo tik dalį nuostolių ir išmokėjo 4 029,72 Eur, papildomai išmokėjo 695,28 Eur, bendra išmokėta ieškovei buto turto nuostolių kompensavimo suma sudarė 4 725 Eur. Pagal pastatų (buto) draudimą draudikas ieškovei išmokėjo 1198,07 Eur ir papildomai išmokėjo 126,37 Eur, iš viso bendra išmokėta nuostolių kompensavimo suma sudarė 1 324,44 Eur. Rėmėsi faktu, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ informavo ieškovę, jog jos buto apliejimas iš viršaus įvyko buto atsakovo atsakomybės ribose, kad atsakovo butas įvykio dieną apdraustas nebuvo. Rėmėsi ieškovės buto fotografijomis, kuriose, fiksuotas vandens pratekėjimas.
16. Teismas rėmėsi ieškovės teiginiais, kad ne visi daiktai buvo įtraukti į nuostolių apskaičiavimą, kad daiktų draudimo suma siekė 10 000 Eur, o tikroji ieškovei priklausančio buto baldams ir kitiems apyvokos daiktams, nuostolių suma sudarė 12 380 Eur, todėl bendras nuostolis butui, ir jame buvusiam turtui po apliejimo iš viršaus sudarė 14 877,77 Eur sumą. Nurodė, jog ieškovė teigia, kad draudikas neišmokėjo likusios 8 828,33 Eur sumos (14 877,77 – 4 725 – 1 324,44 = 8 828,33 Eur), kad draudikas kompensavo tik dalį jo paskaičiuotos buto remonto darbams reikalingos sumos 1 917,21 Eur, nors buto remonto darbams reikalinga suma sudarė 2 700 Eur, todėl atsakovas privalo atlyginti ir buto remonto darbų kainos skirtumą - 782,79 Eur. Rėmėsi ieškovės nurodyta bendra nuostolių suma sudarančia 9 611,12 Eur.
17. Teismas konstatavo, jog nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovės turtui buvo padaryta žala. Žalos faktą patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, fotografijos draudėjos bute, lokalinė sąmata dėl buto remonto, nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimas sugadintam turtui buvusiam bute, mokėjimų nurodymai, UAB „Naujamiesčio būstas“ susirašinėjimas, draudiko elektroninis laiškas apie draudimo išmokos paskaičiavimą.
18. Nurodė, kad buto nuoma nešalina atsakovo atsakomybės, nes atsakovas yra buto, iš kurio buvo užlietas ieškovės butas savininkas, ir yra visiškai atsakingas už šį savo turtą ir jame sumontuotą santechninę įrangą. Atsakovui priklausantis butas yra tiesiai virš aplieto ieškovės buto. Draudikas ieškovei atlygino tik dalį nuostolių, nors pagal pateiktus paskaičiavimus nuostoliai yra didesni, jų draudikas neatlygino bei nurodė kreiptis į žalą padariusį asmenį. Teismas taip pat rėmėsi ieškovės paaiškinimais, jog ji buvo susiekusi su atsakovu ir atsakovas sutiko grąžinti pinigus, kad ieškovė nesikreiptų į teismą, tačiau vėliau į ieškovės skambučius neatsakinėjo, žalos neatlygino. Teismas nustatė, kad iš ieškovės buto fotografijų, turto sunaikinimo, sugadinimo akto, matyti, kad žala buvo padaryta luboms, grindims, sienoms, aplieti bute esantys daiktai, UAB „Naujamiesčio būstas“ nurodė, jog pratekėjimo iš bendros inžinierinės įrangos nenustatyta, galimai avarija įvyko, atsakovo buto ribose ir yra žinoma, kad buvo atlikti savo jėgomis vamzdynų ar santechnikos remonto darbai.
19. Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, įskaitant ir paskaičiavimus apie patirtą žalą, išmokėtos draudimo išmokos dalis, likusios neatlygintos žalos dydį ir jį pagrindžiančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad yra visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės dėl ieškovei padarytos žalos dėl buto, užliejimo, sąlygos. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
20. Atsakovas G. J. (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovei padarytą žalą turi atlyginti AB „Lietuvos draudimas“, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti arba apklausti liudytoju buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininką V. (pavardės atsakovui nepavyko sužinoti).
21. Nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, ieškovės ir trečiųjų asmenų argumentus bei pateiktus faktus.
22. Nurodė negavęs jokio šaukimo į teismo posėdį, neturėjęs jokios informacijos apie pateiktą ieškinį, bylos nagrinėjimą teisme, ir skundžiamą teismo sprendimą iki 2020-05-12, kai gavo antstolio patvarkymą, jo atžvilgiu pradėtoje vykdomojoje byloje pagal įsiteisėjusį skundžiamą minėto teismo sprendimą, kurioje buvo areštuotos jo sąskaitos ir turtas.?
23. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas procesinius dokumentus jam siuntė dviem adresais: (duomenys neskelbtini) (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-30 pažyma) ir (duomenys neskelbtini) (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-07 pažyma; 2020-03-16 pažyma), tačiau nei vienu adresu, nei vieno teismo šaukimo, pranešimo ar procesinio dokumento teigė negavęs, teismo šaukimai, pranešimai ar procesiniai dokumentai negalėjo būti įteikti ir šeimos nariams, nes apeliantas gyvena vienas. Nurodė, neturintis informacijos, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas būtų priėmęs nutartį dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, teigė niekur nesislapstęs, teismui ir ieškovei buvo žinomas faktas, kad trečiasis asmuo E. K. nuomojasi butą iš jo, tiek ieškovė, tiek E. K. žinojo jo kontaktus (telefono numerį), ieškovė galėjo susisiekti ir telefonu, pasiteirauti, kodėl jam nepavyksta įteikti teismo šaukimų, pranešimų ir procesinių dokumentų.
24. Pažymėjo, kad jei būtų žinojęs apie jo atžvilgiu pradėtą civilinę bylą, nedelsiant būtų ėmęsis veiksmų, siekdamas ginti savo teises ir interesus. Nurodė, kad iš ieškovės močiutės telefonu, sužinojęs apie įvykį po 1 val. buvo Vilniuje ir sprendė buto apliejimo problemas - pats skambino į UAB „Naujamiesčio būstas“, kad kuo greičiau atvyktų meistrai. Sužinojęs iš antstolio apie teismo sprendimą, tą pačią dieną skambino bylą nagrinėjusiai teisėjai, į teismo raštinę, bendravo su bylą nagrinėjusios teisėjos sekretore arba teisėjos padėjėja, siekdamas išsiaiškinti, kodėl buvo priimtas teismo sprendimas jam apie tai nieko nežinant ir nedalyvaujant byloje.
25. Trečiasis asmuo E. K. suklaidino teismą, savo atsiliepime į ieškinį nurodydamas, kad jis, gavo teismo procesinius dokumentus, adresuotus atsakovui ir telefonu informavo atsakovą, kad yra gauti dokumentai iš teismo ir kad atsakovui adresuotų laiškų atsiimti neturi galimybės, o atsakovas jokių veiksmų dėl registruoto laiško atsiėmimo nesiėmė. Trečiasis asmuo su atsakovu niekada nei telefonu, nei kitais būdais (telefonu, kompiuteriu ir pan.) nebendravo, tikėtina, kad E. K. sakė netiesą todėl, kad dėl susidariusios situacijos buvo išsigandęs ir visomis priemonėmis stengėsi išvengti savo atsakomybės dėl svetimo buto apliejimo.
26. Nurodė, kad ieškovė ir tretieji asmenys teismui pateikė daug klaidinančios informacijos ir jam negalėjus išsakyti savo pozicijos, teismas priėmė sprendimą, remdamasis tik atsakovui priešiškų proceso dalyvių (įskaitant ir trečiuosius asmenis) argumentais ir motyvais. Teisė būti išklausytam yra kertinė teisė, nes tik išklausydamas abi šalis teismas gali susidaryti išsamų vaizdą apie įvykį, tinkamai įvertinti visus reikšmingus faktus bei aplinkybes, ir tik tada galima priimti tikrai teisingą bei pagrįstą sprendimą.
27. Pažymėjo, kad turto sunaikinimo sugadinimo akte nurodytas, faktas, kad atsakovas savo buto apdraudęs nebuvo, kuriuo teismas rėmėsi skundžiame sprendime, neatitinka tikrovės, nes atsakovas 2019 02 12 buvo apdraudęs savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ką patvirtina atsakovo su AB „Lietuvos draudimas“ sudarytas Būsto draudimo liudijimas, draudimo laikotarpiui nuo 2019 02 12 iki 2020 02 11. AB „Lietuvos draudimas“ teigia, kad atsakovas savo buto apdraudęs nebuvo, kad kaimynės buto apliejimo faktas įvyko anksčiau, nei atsakovas sudarė draudimo sutartį su draudiku. Tokia AB „Lietuvos draudimas“ pozicija yra noras išvengti atsakomybės, nes jei būtų konstatuota, kad draudimo sutartis galiojo, nuostolius ieškovei turėtų padengti AB „Lietuvos draudimas“. Skundžiamame 2020 03 16 sprendime, apliejimo fakto data neanalizuota, trumpai konstatuota, jog ieškovės buto apliejimo faktas nustatytas 2019 02 16. Tačiau kada įvyko ieškovės buto apliejimas teismas nenustatė. Nustatyti tikslią ieškovės buto apliejimo datą yra svarbu, nes nuo to priklauso, ar buto apliejimui turėtų būti taikoma atsakovo ir AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta draudimo sutartis ir ieškovės nuostolius turėtų padengti ne atsakovas, bet draudikas. Neatmestina, kad tiksliai ieškovės buto apliejimo datai nustatyti gali tekti pasitelkti net ekspertus ar specialių žinių turinčius asmenis. Ieškovės buto apliejimo fakto nustatymo metu (2019-02-16), atsakovo ir AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta būsto draudimo sutartis galiojo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad visus ieškovės nuostolius dėl buto apliejimo turėtų padengti ne atsakovas, bet AB „Lietuvos draudimas“.
28. Apeliantas neigė, telefonu kalbėjęs su ieškove ir sutikęs atlyginti žalą, o vėliau į ieškovės skambučius neatsakinėjęs, kaip teigė ieškovė, pažymėjo niekada nežadėjęs atlyginti žalą ar grąžinti pinigus, nes buvo įsitikinęs, kad žalą ieškovei turėtų atlyginti draudikas pagal būsto draudimo sutartį.
29. Atkreipė dėmesį į tai, kad virš ieškovės buto yra ir kitas butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), jame gyvena asmuo, vardu V. (atsakovui nepavyko sužinoti šio asmens pavardės). Kaip matyti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1 ir 2 aukšto planų butas Nr. 4 virš ieškovės užima net didesnę dalį nei atsakovo butas. Tiek atsakovo, tiek V. butuose eina bendri vamzdžiai, todėl niekas nesiaiškino, kad galbūt avarija įvyko ne atsakovo, bet V. bute. Be to, būtent dėl kaimyno V. veiksmų galėjo įvykti avarija (pvz., V. remontavo savo bute esančius vamzdžius, dėl ko ir įvyko avarija jo bute arba atsakovo bute). Tikslioms ieškovės buto apliejimo aplinkybėms nustatyti gali tekti pasitelkti ekspertus ar specialių žinių turinčius asmenis.
30. Nurodė, jog neatitinka tikrovės E. K. nurodyti faktai, kad atsakovas remontavo bute esantį vamzdyną, todėl buto vamzdžiai jau buvo netinkamos kokybės iki buto perdavimo E. K., nes atsakovas neremontavo nei vieno jo bute esančio vamzdžio. Visi vamzdžiai yra paslėpti, norint prieiti prie bet kurio vamzdžio, reikia išardyti sienų apdailą ar kitą įrangą. Būtent dėl paslėptų vamzdžių atsakovas ir trečiasis asmuo E. K. galėjo ilgą laiką nesuprasti, kad atsakovo bute įvykusi avarija. Drėgmės kvapas, kurį teigė jautęs nuomininkas galėjo būti bet kurio pašalinio veiksmo, visiškai nesusijusio su avarija (pvz., skalbinių skalbimo ir kt.) pasekmė.
31. Trečiasis asmuo E. K. sakė netiesą teigdamas, jog buvo susitaręs su atsakovu, kad jis sumokės atsakovo skolas, o bute turės teisę gyventi tik mokant komunalinius mokesčius. Nuomininkas mokėjo atsakovui 100 Eur mėnesinį nuomos mokestį ir apmokėdavo komunalinius mokesčius.
32. Išdėstytos aplinkybės, taip pat faktas, kad atsakovas negalėjo įgyvendinti savo teisės būti išklausytam, galėjo turėti įtakos, jog teismas buvo suklaidintas ar tiesiog netinkamai įvertino reikšmingus faktus ir aplinkybes, dėl ko galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.
33. Siekdamas tinkamai įvertinti bylai reikšmingus faktus bei aplinkybes, pasinaudoti teise proceso dalyviams užduoti klausimus, atsakovas prašė skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Prašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti arba apklausti liudytoju buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininką V. (pavardės atsakovui nepavyko sužinoti).
34. Ieškovė J. S., atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad visą skundą sudaro tik atsakovo nuomonė ir jo subjektyvus situacijos vertinimas, neparemtas įrodymais ir svariais teisiniais argumentais. Nurodė, jog teismas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, nuosekliai įvertinęs visas bylos aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, todėl keisti ar naikinti teismo sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo.
35. Nurodė, kad skunde, apeliantas nepasisakė apie pirmosios instancijos teismo paskaičiuotą ir priteistą 9 611,12 Eur nuostolių dydį, neanalizavo ir nevertino pirmosios instancijos teisme pateiktų įrodymų, kurie padėjo teismui paskaičiuoti 9 611,12 Eur nuostolius, susidariusius apliejus ieškovės butą. Reiškia apeliantas neginčija teismo paskaičiuoto 9 611,12 Eur nuostolių dydžio, o tiesiog nesutinka, kad 9 611,12 Eur sumą ieškovei turi mokėti jis, o ne draudikas, E. K. arba galbūt kaimynas V.
36. Ieškovės J. S. nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsakovo G. J. apeliacinį skundą nagrinėti tik apeliacinio skundo ribose, 9 611,12 Eur nuostolių dydis nustatytas pirmosios instancijos teisme iš naujo neturėtų būti nustatinėjamas, nes šioje dalyje atsakovas apeliacinio skundo nepateikė.
37. Nurodė, kad apeliantas savo butą apdraudė jau po apliejimo, nes pats apeliantas nurodė jog draudimo laikotarpis buvo 2019-02-12 - 2020-02-11, o apliejimo įvykis įvyko dar 2018 m. gruodžio arba 2019 m. sausio mėnesį. 2019-02-16 yra ne apliejimo data, o jo nustatymo data, kad apliejimas įvyko gerokai anksčiau rodo bute rastas pelėsis, kuris neatsiranda per kelias dienas, kas rodo, jog apliejimo metu, apelianto butas apdraustas nebuvo, apliejimas, laiku nebuvo pastebėtas nes ieškovė bute negyvena. Nuomininko iškviesti meistrai nustatė trūkusius vamzdžius apelianto vonioje. Užfiksuota, kad vanduo lašėjo apie mėnesį. Todėl atlyginti atsiradusius dėl apliejimo nuostolius turi apeliantas, o ne jo draudikas.
38. Atkreipė dėmesį, kad ne veltui tos datos (buto apdraudimo (2019-02-12) ir žalos nustatymo (2019-02-16)) yra tokios artimos ir susijusios. Galima pagrįstai teigti, kad atsakovas jau žinodamas apie vandens pratekėjimo problemas savo bute ir žinodamas, kad įvyko avarija, suskubo butą apdrausti, kad išvengti atsakomybės, tačiau tai padarė jau po ieškovės buto apliejimo. Tokią poziciją patvirtina ir UAB „Naujamiesčio būstas“ nurodydamas, kad jiems žinoma, jog pratekėjimo iš bendros inžinierinės įrangos nenustatyta, galimai avarija įvyko buto, (duomenys neskelbtini), ribose ir žinoma, kad buvo atlikti savo jėgomis vamzdynų ar santechnikos remonto darbai. Apeliantas apliejo ieškovės butą, vėliau, siekdamas išvengti atsakomybės dėl galimai blogai atliktų remonto darbų, butą apdraudė. Lietuvos draudimas nurodė, kad apliejimo metu atsakovo butas, nebuvo apdraustas, nes buto draudimo sutartis sudaryta akivaizdžiai vėliau negu įvyko apliejimas.
39. Ieškovė nurodė, kad į Lietuvą grįžo tik 2019 m. gegužės mėnesį ir susisiekė telefonu su apeliantu aptarti apliejimo įvykio ir nuostolių atlyginimo klausimus. Apeliantas iš pradžių leidosi į kalbas ir bandė tartis, derėtis dėl nuostolių sumos, nurodė, kad sumokės ieškovei 6-7 tūkst. eurų, kad ieškovė nesikreiptų į teismą. Šalys tarėsi susitikti, tačiau susitikimas taip ir neįvyko. Ieškovė sužinojo, kad apeliantas vasaromis dirba Palangoje, todėl nebūna Vilniuje ir negali su ja susitikti aptarti nuostolių atlyginimo klausimo, tačiau į vėlesnius jos skambučius apeliantas neatsiliepdavo ir žalos jai neatlygino. Ieškovė ne tik bandė susisiekti telefonu su apeliantu, bet ir prieš kreipdamasi į teismą apeliantui siuntė pretenziją, į kurią jis nereagavo. Vėliau ir teismo dokumentų apeliantas nepanoro priimti, dėl ko neatvyko ir į bylos nagrinėjimą.
40. Apelianto pateikti butų planai, tik dar kartą įrodo, kad virš ieškovės aplieto kambario yra ne kokio kito kaimyno buto kambariai, o apelianto vonios kambarys. Tai, kad apliejimas įvyko iš apelianto vonios kambario įrodo bylos rašytinė medžiaga. Kad ieškovės buto apliejimas iš viršaus įvyko apelianto atsakomybės ribose nustatė UAB „Naujamiesčio būstas“ aktas, byloje pateiktas AB „Lietuvos draudimo“ žalų tyrimo eksperto pranešimas.
41. Apelianto teiginiai, kad „V. remontavo savo bute esančius vamzdžius, dėl ko ir įvyko avarija jo bute arba atsakovo bute“ yra visiškai niekuo nepagrįsti ir neįrodyti, nes nėra aišku, kas tas V. ir kokį remontą jis atliko ar iš vis atliko ir kaip tai turėjo įtakos ieškovės buto apliejimui. Tokie apelianto teiginiai yra tik gynybinė pozicija, atsakomybės permetimas kitiems asmenims, kad išvengti nuostolių atlyginimo.
42. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi visi apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neva nepagrįstumo ir neteisėtumo yra išdėstyti apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl nuostolių sumos nėra.
43. AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą su šiuo skundu nesutiko. Prašė teismo apeliacinį skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovei padarytą žalą turi atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ atmesti, likusioje dalyje bylą spręsti teismo nuožiūra.
44. Nurodė, kad byloje dalyvauja kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, todėl apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovei padarytą žalą turi atlyginti draudikas negali būti tenkinamas.
45. Apeliantas draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu AB „Lietuvos draudimas“, kuria apdraudė ne tik turtą, bet ir savo civilinę atsakomybę 3 000 Eur ribose, sudarė po to, kai dėl jo valdomo turto eksploatavimo atsirado žala ieškovei.
46. Paaiškino, gavęs informaciją apie 2019-02-16 įvykį ieškovės bute pradėjo žalų administravimo veiksmus. Draudiko darbuotojas atkreipė dėmesį, jog galimo apliejimo kaltininko (apelianto), draudimo sutartis buvo tik ką įsigaliojusi, draudimo laikotarpis nuo 2019-02-12 iki 2020-02-11. Susiskambinus su apelianto buto nuomininku E. K., pranešusiu apie įvykį, gauta informacija, kad pajutęs drėgmę bute, nuomininkas paskambino buto savininkui ir paklausė, ką daryti. Buto savininkas nusprendė apsidrausti. Aplinkybes, kad drėgmę juto iškart atsikraustęs į butą, nuo 2018-12-01, kad pasiūlė apeliantui apsidrausti, kad po įvykio kviestas meistras nurodė, jog lašėjimas dėl po dušo kabina esančiu padu trūkusio vamzdžio galėjo tęstis apie mėnesį patvirtina ir E. K. rašytinis paaiškinimas, bei telefoninio pokalbio įrašas pridėti prie atsiliepimo. Draudikas neturėjo pagrindo abejoti E. K., kuris neturi suinteresuotumo žalų administravimo baigtimi, pateiktu paaiškinimu apie draudimo sutarties sudarymo aplinkybes, teisingumu.
47. 2019-02-18 Draudiko ekspertas atliko ir buto (duomenys neskelbtini), ir buto (duomenys neskelbtini) apžiūras. Apžiūros metu ant ieškovės buto miegamojo lubų ir kitų sulietų paviršių fiksuotas ilgalaikis drėgmės poveikis. Draudiko darbuotojas, turintis specialių žinių ir atitinkamą kvalifikaciją įvertino, kad pelėsis ant aplietų paviršių ir tokio masto drėgmės poveikis, koks fiksuotas ieškovės bute nenutinka per kelias dienas, praėjus 4 paroms po įvykio.
48. Po ieškovės buto, tą pačią dieną vykdyta apžiūra ir apelianto bute. Draudiko darbuotojas įvertino, kad virš sulieto ieškovės miegamojo Apelianto bute yra įrengta dušas, po kurio padėklu ir bėgo vanduo. Kaip tik tuo metu šiame bute buvo vykdoma pastatą administruojančios įmonės santechnikų apžiūra dėl galimos prabėgimo priežasties. Draudiko darbuotojas numanomą apliejimo kaltininką apeliantą informavo, jog labiausiai tikėtina, kad butas buvo apdraustas jau po įvykio. Į tai reaguodamas apeliantas akcentavo, kad draudimas jau galioja, kad nutikus žalai už tai bus atlyginama, toks apelianto elgesys papildomai patvirtinto įtarimus, kad draudimo sutartis sudaryta jau žinant apie jo bute esantį drėgmės šaltinį.
49. Įvertinęs visas aplinkybes draudikas konstatavo, kad draudimo sutartis tarp apelianto ir draudiko buvo sudaryta jau įvykus apelianto buto apliejimui, žalos atsiradimo metu, draudimo sutartis nebuvo sudaryta, atitinkamai priimtas sprendimas draudimo išmokos, nemokėti. Apie šį sprendimą apeliantas buvo informuotas raštu.
50. Draudikas yra pareiškęs apeliantui regresinį reikalavimą dėl jo kaltės išmokėtos draudimo išmokos, ieškovei išieškojimo.
51. Nurodė, jog teismas turėtų vertinti aukščiau išdėstytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, todėl prašė juos prijungti prie bylos.
52. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. K. su apelianto apeliaciniu skundu nesutiko nurodė laikąs jį nepagrįstu, paremtu apelianto išvedžiojimais ir tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis.
53. Nurodė, kad apelianto butą buvo išsinuomojęs nuo 2018 12 01 ir pradėjęs jame gyventi pajuto neįprastą drėgmės kvapą, kuris buvo jaučiamas apie mėnesį laiko iki užliejimo fakto paaiškėjimo. Kadangi akivaizdžios vandens nutekėjimo vietos nesimatė, siūlė apeliantui sutvarkyti santechninę įrangą dėl atsiradusio drėgmės kvapo, tačiau apeliantas patikino, jog visa įranga yra tvarkinga, tada jis pasiūlė apeliantui apdrausti butą ir jo savininko civilinę atsakomybę. Sužinojęs apie 2019 03 16 ieškovės buto užliejimą vandeniu, užsuko nuomojamo buto vandens kraną ir iškvietė santechnikus tam, kad nustatyti vandens patekėjimo vietą. Išardžius dušo kabinos padą bei atidaužius hidroizoliacijos ir montavimo putų sluoksnį dengiantį apelianto buto vandens vamzdžius buvo nustatyta galima vieta, per kurią aplietas ieškovės butas, nes vandens vamzdžio metalinė jungtis nebuvo sandariai įtvirtinta, kadangi toje vietoje buvo labai drėgna. Santechnikams sutvarkius minėtą gedimą ieškovės butas nebebuvo užlietas.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
55. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
56. Dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo
57. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su atsiliepimu pateikė rašytinius įrodymus kuriuos prašė prijungti prie bylos.
58. CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kolegija pažymi, jog dalis draudiko pateiktų naujų įrodymų dubliuoja ieškovės su ieškiniu pateiktus įrodymus kituose naujai pateiktuose rašytiniuose įrodymuose tik patikslinamos, pirmosios instancijos teisme pateiktuose įrodymuose nurodytos faktinės aplinkybės, minėti įrodymai buvo pateikti su atsiliepimu į apeliacinį skundą, kurio kopijos buvo išsiųstos visiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir jų turinys yra jiems žinomas. Naujai pateikti rašytiniai įrodymai ir trečiojo asmens bei draudiko atstovo telefoninio pokalbio įrašas prisidės prie bylos faktinių ir tiesos byloje nustatymo, neužvilkins bylos nagrinėjimo todėl prašymas tenkinamas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
59. Atsakovas apeliaciniame skunde, pareiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašymą argumentavo siekiu tinkamai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, užduoti bylos dalyviams klausimus, taip pat liudytoju apklausti buto (duomenys neskelbtini) savininką (kurio pavardės jam nepavyko sužinoti).
60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas šiuo atveju nepagrindė savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėjęs teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl teisės būti išklausytam
61. Apeliantas teigė negavęs šaukimo į teismo posėdį ir neturėjęs informacijos apie pateiktą ieškinį, bylos nagrinėjimą teisme, priimtą jam nepalankų teismo sprendimą, apie kurį teigė sužinojęs tik 2020-05-12, gavęs antstolio patvarkymą, apie jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą ir sąskaitų bei turto areštą.?
62. Apeliantas neneigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas procesinius dokumentus šaukimus į parengiamąjį ir teismo posėdžius siuntė dviem adresais: pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) ir faktinę gyvenamąją (duomenys neskelbtini), tačiau teigia nei vienu adresu, nei vieno teismo šaukimo, pranešimo ar procesinio dokumento negavęs, teigia, kad teismo šaukimai, pranešimai ar procesiniai dokumentai negalėjo būti įteikti ir jo šeimos nariams, nes gyvena vienas, tačiau neteigė, kad adresai, kuriais teismas siuntė pranešimus ir šaukimus yra neteisingi ar kad jis nuolatos gyvena kitu adresu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismas abiem adresais pranešimus ir šaukimus įteikė 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka siuntas paliekant nurodytais adresais su 30 dienų saugojimo terminu. Ieškovė ieškinio pareiškime buvo nurodžiusi, kad teismui nepavykus faktiškai įteikti atsakovui procesinių dokumentų jos vieninteliu ieškovei žinomu ir gyventojų registre deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, prašo teismo procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Todėl teismas neturėjo pagrindo siūlyti ieškovei rinktis kitokį įteikimo būdą (pvz. per antstolį), o ta aplinkybė, kad teismas nebuvo priėmęs nutarties dėl viešo paskelbimo, nepaneigia fakto kad, apie teismo posėdį vykusį 2020 02 25 teismas pranešė viešu paskelbimu prieš beveik du mėnesius 2019 12 30. Atmestini apelianto argumentai, jog buvo galima susisiekti su jo buto (duomenys neskelbtini) nuomininku, kuris žino jo kontaktus (telefono numerį), ir kad todėl su juo visada buvo galima susisiekti ir telefonu, pasiteirauti, kodėl atsakovui nepavyksta įteikti teismo šaukimų, pranešimų ir procesinių dokumentų, nes nuomininkas E. K. savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad telefonu buvo informavęs apeliantą apie gautus iš teismo dokumentus ir kad nuomininkas neturi teisės jų atsiimti, tačiau atsakovas į tai nereagavo.
63. Be to, pats apeliantas savo skunde nurodė žinojęs apie ieškovės aplietą butą, nes ieškovės močiutė jam buvo paskambinusi telefonu ir po 1 val. buvo atvykęs į butą, skambino į UAB „Naujamiesčio būstas“, kad atvyktų meistrai, tačiau nepaaiškino ir niekuo nepateisino savo vėlesnio nebesidomėjimo žalos atlyginimu. Atmestini ir apelianto samprotavimai neva E. K. suklaidino teismą, savo atsiliepime į ieškinį nurodydamas, kad jis adresu (duomenys neskelbtini), gavęs teismo procesinius dokumentus, adresuotus atsakovui telefonu informavo atsakovą, apie gautus teismo dokumentus ir kad laiškų, adresuotų atsakovui atsiimti neturi galimybės. Niekuo nepagrįstas atsakovo teiginys neva E. K. taip pasielgė todėl, kad susidariusioje situacijoje buvo išsigandęs ir visomis priemonėmis stengėsi išvengti savo atsakomybės dėl svetimo buto apliejimo. Tačiau akivaizdu, jog bet kokiu atveju E. K. byloje įtrauktam dalyvauti trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje buvo svarbu, kad atsakovas dalyvautų byloje, juolab, kad ieškovė atsakovas, kaip matyti iš jo apeliacinio skundo argumentų, nesiekė įrodyti, kad žala atsirado dėl trečiojo asmens E. K. neteisėtų veiksmų, o ieškiniu to nesiekė ir ieškovė.
Byloje remdamasis rašytiniais bylos įrodymais apeliacinė instancijos teismas nustatė tokias toliau įvardijamas faktines bylos aplinkybes
64. Ieškovė su ieškiniu pateikė toliau įvardijamus rašytinius įrodymus. Pateikė namo administratoriaus UAB „Naujamiesčio būsto“ siųstą žinutę, kurioje klientų asmeninė vadybininkė informavo ieškovę, jog 2019 02 19 buvo nustatyta, kad pratekėjimo iš bendros inžinerinės įrangos nenustatyta, galimai avarija įvyko apelianto buto atsakomybės ribose, žinoma, kad vamzdynų ar santechnikos remonto darbus atliko savo jėgomis.
65. 20 19 02 20 laišku atsakovui draudikas AB „Lietuvos draudimas“ informavo atsakovą, kad civilinės atsakomybės draudimo išmokos dėl 2019 02 16 įvykio neišmokės. Nurodė, kad 2019-02-18 telefonu iš nuomininko E. K. buvo gauta informacija, kad buto nuomininkui pajutus pašalinį drėgmės kvapą bute jis kreipėsi į savininką (apeliantą). Buto savininkas gavęs tokią informaciją iš nuomininko apsidraudė butą 2019 02 12. 2019 02 16 dieną apatinio buto savininkės atstovė atsiuntė pranešimą apie įvykį, iš viršuje esančio buto liejamą turtą. 2019-02-18 dieną buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, užfiksuoti sugadinimai apžiūros akte ir fotonuotraukose. Apžiūros metu apatiniame bute buvo juntamas ilgalaikis drėgmės poveikis, nukritusios pakabinamos gipso kartono lubos, ant lubų, sienų ir patalynės buvo matomas pelėsis. Informavo atsakovą, kad pelėsis neatsiranda per dvi dienas. Pelėsiui susidaryti reikalingas ilgesnis laiko tarpas. Remiantis tuo, kad įvykis įvyko prieš apsidraudžiant turtą ir civilinę atsakomybę, o buto savininkas nesielgė atsargiai ir rūpestingai (neieškojo sklindančios drėgmės priežasties, nesusisiekė su nukentėjusiosios atstove ir nepatikrino ar nėra gadinamas apačioje esantis turtas) priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmokos.
66. Taip pat su ieškiniu pateiktas draudiko žalų tyrimo eksperto T. A., raštas, kad nuomininkas E. K. po to kai ieškovės močiutė M. J. jam pranešė apie ieškovės buto užpylimą, iškvietė namą administruojančio įmonės UAB „Naujamiesčio būstas“ meistrus, kurie nustatė, kad po dušo kabinos padu yra trūkęs vamzdis, sujungime, kur yra valcavimas, atsirado skylė ir vanduo lašėjo apie mėnesį, Pats nuomininkas trūkumo negalėjo matyti, nes jis buvo paslėptas ir lašėjo po truputį, užpiltame bute niekas negyveno ir nesirūpino. Ekspertas konstatavo, jog aišku, kad apelianto atsakomybė buvo apdrausta po įvykio.
67. Su AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai iš esmės tik patikslina jau aptartuosius ieškovės su ieškiniu pateiktus įrodymus. Iš pateikto telefoninio pokalbio tarp nuomininko E. K. ir draudiko atstovo R. K., administravusio atsakovo sudarytą draudimo sutartį, telefoninio pokalbio įrašo nustatyta, kad draudiko atstovas paskambino E. K. po to kai nuomininkas kreipėsi į draudiką. E. K. sakė, jog bute gyvena virš mėnesio, kad įsikėlęs pajuto keistą kvapą, sakė buto savininkui, jog kažkas netvarkoj pasiūlė draustis, sakė, kad apie užlietą butą sužinojo iš buto savininkės močiutės, pokalbio metu užlietame bute, kuris irgi draustas AB „Lietuvos draudimas“ atlieka apžiūrą UAB „Naujamiesčio būstas“, kad yra atvykęs nuomojamo buto savininkas G. ir kad R. K. prašymu E. K. pažadėjo atsiųsti draudiko atstovui UAB „Naujamiesčio būstas“ akto kai jį gaus nuotrauką el. paštu.
68. Šias aplinkybes E. K. taip pat nurodė rašte rašytame AB „Lietuvos draudimas“, kuriame patvirtino, jog po to kai apie avariją jam pranešė kaimynės močiutė užsuko vandens kranus, ir išsikvietė meistrus, kurie rado ir sutvarkė santechninį leidimą, kad po dušo kabinos padu trūkęs vamzdis sujungime ties ta vieta kur yra valciavimas, kad meistrai pasakė, jog galėjo būti lašėjimas apie mėnesį, kad jis pats tokio trūkumo negalėjo nustatyti, nes jis buvo paslėptas. Apie sprendimą neišmokėti draudimo išmokos draudikas informavo atsakovą 2019 02 22 pranešimu.
69. Pateiktame R. K. paaiškinime nurodoma, jog 2019 02 18 jis atliko šalių butų apžiūras ieškovės bute ant miegamojo lubų ir kitų sulietų paviršių fiksavo ilgalaikį drėgmės poveikį: nuo gipso kartono profilių ant žemės nukritusios buvo gipso kartono plokštės, ant laidų pakibę įleidžiami lubiniai šviestuvai, didelė miegamojo lova ir ant jos esantis čiužinys su apklotais prisisotinę vandens supelijęs pats lubų gipso kartonas, visame bute jautėsi ilgalaikis drėgmės poveikis, koks nenutinka praėjus keturioms paroms po įvykio. Tą pačią dieną apžiūrėjęs apelianto butą nustatė, kad jame buvo vykdoma santechnikų apžiūra, kurios metu nustatyta, kad virš ieškovės miegamojo buvo įrengta atsakovo buto dušo kabina ir kad vanduo tekėjo po jos padu. Pakalbinęs buto savininką informavo jį, kad labiau tikėtina, jog butas buvo apdraustas po įvykio. Vėliau buvo priimtas sprendimas draudimo išmokos atsakovui neišmokėti.
70. Iš su ieškiniu pateiktos nuotraukų matyti, kad nuo ieškovės buto lubose matyti kiaurymės nukritus daliai kartono plokščių nuo profilių, ant laidų pakibę įleidžiami lubiniai šviestuvai, likęs lubų paviršius pasidengęs pelėsiu, sugadinti sienų tinkas ir tapetai, iškilęs grindų laminatas. Su ieškinio buvo pateikta nepasirašyta lokalinė sąmata, kurioje užfiksuota, kad remonto darbų vertė sudaro 2 497,77Eur.
71. Su ieškiniu pateiktame ieškovei adresuotame AB „Lietuvos draudimas“ laiške nurodyta, jog be dokumentų patekimo priskaičiuota pagal pastato (buto) draudimo sutartį išmoka yra 1 917,21 Eur. Pateikiant atliktų darbų aktą, sąskaitą faktūrą, rangos sutartį ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą priskaičiuota draudimo išmokos suma yra 2 757,18 Eur. Taip pat nurodyta, kad jei ieškovė pasirinktų antrąjį variantą išmoka būtų mokama tik pateikus aprašytus dokumentus taip pat nurodyta, kad išmoka už apdailos darbus bus mažinama 33,34 proc., kad už turtą draudikas gali primokėti maksimalią 695,28 Eur sumą, atėmus 52,75 proc.
72. Su ieškiniu pateiktas draudiko nuostolio ir draudimo išmokos paskaičiavimas pagal turto draudimo sutartį, kuriame užfiksuota 8 445, 31 Eur dydžio turto draudimo išmoka (draudimo suma 10 000 Eur).
73. Draudiko sudarytame namų turto draudimo išmokos paskaičiavime mokėtina draudimo išmokos suma nurodyta 8 445,31 Eur
74. Draudikas, remiantis su ieškiniu pateiktomis Mokėjimo pavedimų kopijomis pagal abi buto ir jame esančio turto draudimo sutartis yra išmokėjęs ieškovei: 2019 04 18 – 1 196,07 ir 4 029,79 Eur; 2019 07 03 – 695,28 Eur ir 126,37 Eur;
75. Dėl atsakovui priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) draudimo ir apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovei padarytą žalą turi atlyginti AB „Lietuvos draudimas“
76. CPK 312 straipsnis įsakmiai numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, išskyrus reikalavimus, neatsiejamai susijusius su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai).
77. Be to, pažymėtina, jog šioje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas tarp atsakovo ir jo draudiko, nei atsakovas, nei ieškovė ieškinio reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ kaip atsakovo civilinės atsakomybės draudikui nebuvo pareiškę. AB Lietuvos draudimas“ byloje buvo patrauktas trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, kaip ieškovės draudikas, išmokėjęs jai draudimo išmoką pagal su ieškove sudarytą būsto ir namų turto draudimo sutartis.
78. Be to pažymėtina jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas buvo apdraudęs savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir civilinę atsakomybę, dėl tretiesiems asmenims turtui padarytos žalos (šiuo atveju dėl buto apliejimo vandeniu). Ieškovės buto apliejimo faktas nustatytas2019-02-16, tačiau byloje yra pateikta įrodymų, kad žala galėjo atsirasti iki draudimo sutarties sudarymo t.y. iki 2019 02 12. Priešingai nei teigia apeliantas AB „Lietuvos draudimas“ niekada neneigė, kad atsakovas savo kaip būsto savininko atsakomybę buvo apdraudęs laikotarpiui nuo 2019 02 12 iki 2020-02-11, bet draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką nurodęs, jog žala yra atsiradusi iki draudimo sutarties sudarymo.
79. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ 2020 10 14 Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pareiškęs ieškinį atsakovui šioje byloje G. J. dėl ieškovei šioje byloje J. S. išmokėtos 6 444,03 Eur išmokos ir 370,96 Eur kompensacinių palūkanų išieškojimo iš atsakovo subrogacijos tvarka (civilinė byla Nr. e2-34953-592/2020). 2020 10 26 atsakovui išsiųstas pranešimas, kuriuo atsakovas įpareigotas per 20 dienų nuo pranešimo gavimo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Todėl savo priešpriešinius reikalavimus draudikui atsakovas turi teisę pareikšti pateikdamas priešieškinį minėtoje byloje.
Dėl fakto, kad ieškovės butas buvo aplietas būtent dėl avarijos, įvykusios atsakovo bute
80. Atmestini apelianto teiginiai, kad ieškovės butas galėjo būti aplietas iš kito buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nes iš jo pateikto namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1 ir 2 aukšto planų neva matyti kad butas Nr. 4 virš ieškovės buto užima net didesnę dalį nei atsakovo butas, kad tiek atsakovo bute, tiek bute Nr. 4 eina bendri vamzdžiai, kad niekas nesiaiškino, kad galbūt avarija įvyko ne atsakovo, bute, kad būtent dėl kaimyno V. veiksmų galėjo įvykti avarija, kad tikslioms ieškovės buto apliejimo aplinkybėms nustatyti gali tekti pasitelkti ekspertus ar specialių žinių turinčius asmenis.
81. Kad ieškovės butas buvo aplietas iš apeliantui priklausančio buto įrodo UAB „Naujamiesčio būsto“ ieškovui siųsta žinutė, kurioje klientų asmeninė vadybininkė informavo ieškovę, jog 2019 02 19 buvo nustatyta, kad pratekėjimo iš bendros inžinerinės įrangos nenustatyta, galimai avarija įvyko apelianto buto atsakomybės ribose, Žinoma, kad vamzdynų ar santechnikos remonto darbus atliko savo jėgomis.
82. Trečiasis asmuo nuomininkas E. K. rašte rašytame AB „Lietuvos draudimas“, patvirtino, jog po to kai apie avariją jam pranešė kaimynės močiutė užsuko vandens kranus, ir išsikvietė meistrus, kurie rado ir sutvarkė santechninį leidimą, kad po dušo kabinos padu trūkęs vamzdis sujungime ties ta vieta kur yra valciavimas, kad meistrai pasakė, jog vandens lašėjimas galėjo trukti apie mėnesį, kad jis pats tokio trūkumo negalėjo nustatyti, nes jis buvo paslėptas.
83. Draudiko atstovas R. K. paaiškinime taip pat nurodė, jog 2019 02 18 jis atliko šalių butų apžiūras ieškovės bute ant miegamojo lubų ir kitų sulietų paviršių fiksavo ilgalaikį drėgmės poveikį: nuo gipso kartono profilių ant žemės nukritusios buvo gipso kartono plokštės, ant laidų pakibę įleidžiami lubiniai šviestuvai, didelė miegamojo lova ir ant jos esantis čiužinys su apklotais prisisotinę vandens supelijęs pats lubų gipso kartonas, visame bute jautėsi ilgalaikis drėgmės poveikis koks nenutinka praėjus keturioms paroms po įvykio. Tą pačią dieną apžiūrėjęs apelianto butą nustatė, kad jame buvo vykdoma santechnikų apžiūra, kurios metu nustatyta, kad virš ieškovės miegamojo buvo įrengta atsakovo buto dušo kabina ir kad vanduo tekėjo po jos padu. Pakalbinęs buto savininką informavo jį kad labiau tikėtina, jog butas buvo apdraustas po įvykio. Vėliau buvo priimtas sprendimas draudimo išmokos atsakovui neišmokėti.
84. Kad siekiant nustatyti vandens lašėjimo vietą buvo išardyta apelianto bute buvusi dušo kabina matyti ir iš į bylą pateiktų nuotraukų.
85. Pats apeliantas taip pat pripažino, jog buvo atvykęs į įvykio vietą kai tik sužinojo apie avariją, tačiau nėra pateikęs jokių įrodymų, kad kaip nors prieštaravo faktui, kad ieškovės butas aplietas iš jo buto.
86. Dėl eilės kitų apeliacinio skundo argumentų: kad atsakovas neremontavo nei vieno jo bute esančio vamzdžio, kad bute visi vamzdžiai yra paslėpti todėl trečiasis asmuo E. K. galėjo ilgą laiką nesuprasti, kad atsakovo bute įvykusi avarija; kad trečiasis asmuo E. K. sakė netiesą, jog buvo sutarta, kad nuomininkas nemokės nuomos mokesčio, sumokės atsakovo skolas, o bute turės teisę gyventi tik mokant komunalinius mokesčius, kolegija plačiau nepasiako, nes jie neturi reikšmės kadangi galiojantis teisinis reguliavimas numato pastato (buto) savininko atsakomybę be jo kaltės.
87. CK 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Nei viena apelianto nurodyta aplinkybė neatitinka CK 6 270 nuostatose numatytų sąlygų.
88. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
Dėl apeliacinio skundo dalyko ir skundo nagrinėjimo ribų
89. Pagal CPK 320 straipsnio, apibrėžiančio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, pirmosios dalies nuostatą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
90. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).
91. Nagrinėjamu atveju apeliantas, apeliaciniame skunde neneigė, kad ieškovės butui apliejimu buvo padaryta žala, neginčijo žalos dydžio, nepasisakė dėl teismui pateiktų įrodymų, kuriais remiantis teismas paskaičiavo ir priteisė tokią nuostolių sumą. Apeliantas skunde teigė, jog žalą turi kiti asmenys, jo draudikas AB „Lietuvos draudimas“, E. K. arba gal būt kaimynas V. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl skundžiamu teismo sprendimu priteisto žalos dydžio nepasisako.
92. Dėl procesinės bylos baigties
93. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus, jos padarytos iš esmės nepažeidžiant įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir deliktinę atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo, naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
94. Dėl bylinėjimosi išlaidų
95. Trečiasis asmuo byloje E. K. prašė priteisti 332,75 Eur bylinėjimosi išlaidų Atmetus atsakovo apeliacinį skundą šios išlaidos remiantis CPK 93,98 straipsnių nuostatomis priteisiamos iš apelianto.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 332,75 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Rita Kisielienė
Liuda Uckienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė