Byla Nr. T-14-224/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17611-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1;
2.5.14.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. sausio 3 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 357-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. R. patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 641 straipsnį, jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi R. R. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas realiam bausmės atlikimui.
Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 28 d., bausmės pabaiga – 2020 m. balandžio 27 d. Į bausmės laiką įskaityta 1 diena. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. sausio 10 d. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
2019 m. gruodžio 11 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam R. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 2/3 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatlikta bausmės dalis yra labai nedidelė – 4 mėnesiai 16 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Nuteistasis laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Prieš patenkant į pataisos įstaigą, nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini). Atvykęs į pataisos namus, nuteistasis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo trūkumo jis nebuvo įdarbintas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą apie teigiamą nuteistojo motyvaciją darbui. Šiuo metu nuteistasis mokosi, jis siekia įgyti (duomenys neskelbtini) specialybę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis laiką leidžia prasmingai, jis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos, jo paties teigimu, efektyviau galės spręsti laisvėje. Nuteistasis palaiko artimus santykius su savo artimaisiais, vienišu jis nesijaučia. Nuteistasis yra vartojęs narkotines medžiagas, tačiau bausmės atlikimo metu jis sprendžia šią turimą problemą lankydamas savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus. Nuteistasis lankė priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos įžanginę grupę, dalyvavo tapatybės grupėje, kuri taip pat skirta priklausomiems nuo narkotinių medžiagų asmenims. Nuteistasis vertina save pakankamai gerai, jis pasitiki savimi, jaučiasi užtikrintai ir teigia, jog dabar jau daug lengviau atsispiria neigiamai įtakai. Nuteistasis teigiamai vertina pataisos namų darbuotojus, jų teikiamą pagalbą, nors anksčiau į tai žiūrėjo skeptiškai. Šiuo metu nuteistojo vertybių sistemoje pastebimos į užimtumą, veiklą orientuotos vertybės. Kalbėdamas apie praeitį, nuteistasis pripažįsta padarytas klaidas, žino rizikos veiksnius, supranta, kaip elgtis, kad neįvyktų atkrytis, suvokia, ko jam reikia atsisakyti ir kokias veikimo strategijas būtina taikyti. Nuteistasis neturi drausminių nuobaudų, jis yra vieną kartą paskatintas. Nuteistasis atsižvelgė ir į ankstesnes Komisijos rekomendacijas bei jas vykdė. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo ir šiuo metu vertinama 56 balais pagal OASys vertinimo metodiką. Po paskutinio šios rizikos vertinimo ji sumažėjo 9 balais, o nuo pirminio jos vertinimo rizika yra sumažėjusi ženkliai – 15 balų. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam R. R. švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 357-189 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistojo R. R. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Nuteistasis jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl nuteistajam R. R. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Pirmiausia, iš 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-183 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo R. R. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai, iš kurių 6 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 1 narys pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.
Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo R. R. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 56 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 25 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 31 balą sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų žymiai sumažinti. Nuteistojo pakartotino nusikaltimo rizika vertinama taip pat kaip vidutinė. Kadangi dar ir šiuo metu nuteistojo R. R. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė (56 balai), tai, siekiant jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, turėtų būti nustatyta jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga, sudaranti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, pagrindžiamu žemiau šioje nutartyje, nuteistasis tokios pažangos dar nepadarė.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas bei palaiko socialinius ryšius. Nors šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įverinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama aplinkybė dėl nuteistojo kaltės pripažinimo bei gailėjimosi, tačiau ši aplinkybė nedaro esminės reikšmės lygtinio paleidimo klausimo sprendimui, kadangi ji jau buvo įvertinta priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę, todėl šiuo atveju ji vertinama tik visų nustatytų aplinkybių visumos kontekste.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis R. R. anksčiau jau buvo teistas net 11 kartų. Nuteistojo teistumų sąraše dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms – vagystės. Tai leidžia spręsti, jog nuteistajam yra būdingas ir nusikaltimų modelis, o tai ypač neigiamai jį charakterizuoja. Šiuo metu nuteistasis atlieka 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už vieno nesunkaus ir vieno sunkaus tyčinių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 5 dalis). Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Ypač svarbu pabrėžti tai, jog šią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka po bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tai yra nuteistajam jau buvo suteikta galimybė terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlikti neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau jis nesugebėjo laikytis nustatytų probacijos sąlygų, todėl ir buvo pasiųstas realiam bausmės atlikimui. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo teisės pažeidimai.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis turi įgijęs pagrindinį išsilavinimą. Bausmės atlikimo metu nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio nuteistasis mokosi pagal (duomenys neskelbtini) mokymo programą. Paties nuteistojo teigimu, prieš šios bausmės atlikimą jis dirbo (duomenys neskelbtini). Ten jis dirbo apie 4 mėnesius. Vėliau apie 6 mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu Alytaus pataisos namuose nuteistasis kreipėsi prašymu dėl darbo, tačiau dėl darbo trūkumo jis nebuvo įdarbintas. Paminėtos aplinkybės lyg ir leistų teigti, jog nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą bei motyvaciją darbui bei prasmingam užimtumui, tačiau tai neduoda jokių garantijų dėl to, jog laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis. Tuo abejoti dar labiau verčia tai, jog nuteistasis tebeturi didelių finansinių įsipareigojimų. Paskutiniu teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau iki šiol nuteistasis sumokėjęs tik 131,80 Eur ir Komisijos posėdžio metu pateikė tai patvirtinantį dokumentą. Be to, pataisos namuose nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma siekia net 6 417,56 Eur, iš kurių, taikant priverstinį išieškojimą, teatlyginta tik labai maža dalis – 17,70 Eur. Nuteistojo teigimu, minėta skolų suma yra susidariusi už įvairias baudas ir už automobilio saugojimą transporto priemonių saugojimo aikštelėje. Akivaizdu, jog, nuteistajam išėjus į laisvę, jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, kurie gali skatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo, oficialių pajamų bei lemti įstatymams prieštaraujantį jo elgesį. Pažymėtina ir tai, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 795,77 Eur ir visus juos išleido savo reikmėms.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis laisvėje užsiimdavo tokia veikla (narkotikų vartojimas), kuri ir buvo tiesiogiai susijusi su jo nusikalstamumu. Paties nuteistojo teigimu, narkotines medžiagas jis pradėjo vartoti jau nuo pat 18 metų. Dažniausiai jis vartodavo heroiną, kurį paskutinį kartą vartojo 2018 metų sausio mėnesį. Heroiną jis vartodavo kiekvieną dieną. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis turi opią narkotinių medžiagų vartojimo problemą, kuri dažnu atveju ir nulemdavo jo nusikalstamumą. Pagrindinė priežastis, kuri skatino nuteistąjį įvykdyti naujus nusikaltimus, buvo būtent narkotinių medžiagų vartojimo problema. Tačiau, būdamas laisvėje, nuteistasis šios problemos nesprendė, jis nesikreipė pagalbos ir į jokius specialistus. Motyvacija spręsti narkotinių medžiagų vartojimo problemą jam atsirado tik pataisos įstaigoje. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis ir bando spręsti šią turimą problemą – lanko savitarpio pagalbos grupių užsiėmimus, tačiau tai neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl galutinio minėtos problemos išsprendimo.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis turi savo artimuosius – motiną, brolius, seserį ir dukrą. Su artimaisiais jis bendrauja telefonu, tačiau apie jo lankymą pasimatymų metu duomenų nėra. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis bendrauja ir su aplinkiniais. Nuteistojo savęs vertinimas vidutinis, jis savimi ganėtinai pasitiki ir turi pakankamai gerą nuomonę apie save. Nuteistasis neneigia ankstesnės savęs žalojimo ir mėginimų nusižudyti patirties. Pokalbio metu nuteistasis yra atviras, kalbus. Analizuodamas savo elgesį nuteistasis stengiasi įžvelgti ir savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Nors nuteistasis ir suvokia padaryto nusikaltimo esmę, neigiamas pasekmes ir tokio savo elgesio nepateisina, tačiau pokalbio metu buvo juntamas ir šioks toks savęs gynimas, kaltės sumažinimas. O tai leidžia teigti, jog nuteistasis yra linkęs save pateisinti bei sumenkinti savo atsakomybę.
Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą paskatintas. Drausmine tvarka jis nebuvo baustas. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nuteistasis yra skatintas, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei laipsnišką teigiamą elgesio korekciją.
Teismo vertinimu, visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys bei jo elgesiui įtaką darantys kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, emocinės gerovės bei nuostatų problemos.
Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo R. R. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis R. R. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 357-189 dėl nuteistojo R. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 357-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. R.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėjas Jonas Malinauskas