Nuorašas                                                                         

Pranešėjas Stasys Punys                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-166/2015

Teisėjas R. R.               Teisėja Jolanta Bagdonienė                                                        Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02048-2014-58

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5.;2.4.7.; 2.4.6.3.;2.4.6.3.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Reginos Pocienės, Angelės Ikasalienės,

sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,

dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui,

gynėjai advokatei Rūtai Danutei Paltarokaitei,

nuteistajam M. J.,

nukentėjusiajai E. D. – J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. J. pripažintas kaltu, padarius vieną nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir du nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 3 d. ir nuteistas:

-pagal BK 140 str. 2 d. (2014-12-05 nusikaltimas) – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams;

-pagal BK 140 str. 3 d. (2014-12-06 nusikaltimas) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

-pagal BK 140 str. 3 d. (2014-12-07 nusikaltimas) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p. p. subendrintos paskirtos bausmės iš dalies sudedant ir galutinė bausmė skirta – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neišvykti už gyvenamosios vietos - Vilniaus rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės realaus atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014-12-07 iki 2014-12-09.

              Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartimi 2015-01-19 nuosprendis patikslintas, rezoliucinėje dalyje nurodant, kad „Vadovaujantis BK 64¹ str. laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t.y. iki 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

M. J. nuteistas už tai, kad smurtavo prieš šeimos narį ir mažametį asmenį, o būtent:

jis, 2014 m. gruodžio 5 d. apie 23.55 val., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., artimoje aplinkoje, smurtaudamas prieš savo šeimos narį - sutuoktinę E. D. – J. stumdė pastarąją į krūtinę, nukentėjusiajai E. D. – J. televizoriaus laidu apsivyniojus ranką, kad M. J. jo neatimtų, tempdamas televizoriaus laidą, padarė kraujosruvas dešinės rankos riešo srityje ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

M. J. nuteistas už tai, kad jis, 2014 m. gruodžio 6 d. apie 13.00 val., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., artimoje aplinkoje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - mažametį sūnų J. J., gim. 2003-05-22 t. y. tyčia metaline šakute sudavė sūnui į delną taip sužalodamas kairės rankos plaštaką, kas sukėlė nukentėjusiajam J. J. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d.

M. J. nuteistas už tai, jis, 2014 m. gruodžio 7 d. apie 13.35 val., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., artimoje aplinkoje, panaudojo fizinį smurtą prieš mažametę dukrą I. J., gim. 2012-04-07, t. y. spyrė į kietmedžio kėdę, kuri pataikė I. J., gim. 2012-04-07, į galvos sritį, kas sukėlė nukentėjusiajai I. J. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo panaikinti 2015-01-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir išteisinti pagal LR BK 140 str. 2d. ir 3d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei E. D.-J. ir mažametei dukrai I. J.) bei panaikinti įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos - Vilniaus rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas negalėjo daryti vienareikšmės išvados, kad vaiko sužalojimas byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo neišvengiamas, o apeliantas, tai numatė. Apeliantas nurodo, jog supranta, kad spirdamas kėdę, suvokė, kad tai yra pavojinga, tačiau spyrio metu buvo visiškai tikras, kad vaikas, kuris tuo metu stovėjo nuošalyje, tikrai nenukentės, tai pat neturėjo jokių nusikalstamų ketinimų dėl sutuoktinės sužalojimo tempiant televizoriaus laidą. Pasak apelianto, toks psichinio santykio turinys dėl veiksmų prieš vaiką būdingas nusikalstamo pasitikėjimo kaltei. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas nenustatė ir savo išvados dėl netiesioginės tyčios nemotyvavo. Taip pat nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo siekiama sužaloti vaiką ar juo labiau, kad apeliantas buvo abejingas vaiko galimam sužalojimui. Pažymima, kad dėl nusikalstamo pasitikėjimo, tai esant šiai kaltės rūšiai kaltininkas ne tik nesiekia padarinių, o netgi stengiasi jų išvengti, tačiau dėl lengvabūdiško apskaičiavimo jų išvengti nepavyksta. Atkreipiamas dėmesys, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme objektyvių ir neginčijamų duomenų apie tai, jog M. J. tyčia sukėlė fizinį skausmą tiek sutuoktinei E. D.-J., tiek mažametei dukrai I. J., nenustatyta, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai šioje dalyje dėl 2014-12-05 ir 2014-12-07 nusikaltimų (dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei E. D.-J. ir mažametei dukrai 1. J.) priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Taip pat apeliantas nesutinka su paskirta bausme bei nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtu įpareigojimu 1 metus neišvykti už gyvenamosios vietos ­Vilniaus rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pažymima, kad nuteistasis M. J. vykdo individualią veiklą - gamina baldus, darbo pobūdis susijęs su išvykimais iš darbo ir gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, kadangi nuolat reikia susitikinėti su klientais, rinktis gamybines medžiagas darbui kaip Lietuvoje, taip ir užsienyje, bendrauti - bendradarbiauti su užsakovais, galų gale, nuvykti į polikliniką, kuri yra Vilniaus mieste bei atlikti kitus būtinus kasdieninius darbus. Pasak apelianto teismo nustatyto įpareigojimo laikymosi sąlygos sąlygotų darbo praradimą bei šeimos pajamų netekimą. Pažymima, kad skirdamas įpareigojimą, teismas neatsižvelgė į jo tikslingumą, įvykdymo realumą, būsimą poveikį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji paliko spręsti teismui, prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendis keistinas, dalyje dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 punktas).

Dėl nuteistojo M. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 3 dalį (2014-12-07 nusikaltimas)

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio M. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl fizinio skausmo sukėlėmo sutuoktinei E. D. – J. ir mažamečiams vaikams – sūnui J. J. ir dukrai I. J.. Tuo tarpu nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu dėl LR BK 140 str. 2 d. ir 3 d., o būtent, dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei E. D.-J. ir mažametei dukrai I. J., bet neginčija epizodo, susijusio su nusikaltimu, kurį jis padarė prieš mažametį sūnų J. J., todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą nagrinėja ir pasisako jo ribose.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamąja byla, skundžiamu nuosprendžiu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 140 str. 2 d. (2014-12-05 nusikaltimas) ir BK 140 str. 3 d. (2014-12-07 nusikaltimas). Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. J. atžvilgiu pagrįstai rėmėsi byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, o būtent: paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, nukentėjusiosios ir mažamečių nukentėjusiųjų J. J. ir I. J. įstatyminės atstovės E. D.-J. 2014-12-07 pareiškimu dėl smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiosios E. D. – J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, 2014-12-07 VA VPK Patrulių rinktinės patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padarytų nusikaltimų vaizdą. Pastebėtina, kad nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde dėsto daug teorinio pobūdžio argumentų, tačiau iš esmės jis ginčija aplinkybes, kad fizinį skausmą sutuoktinei bei dukrai jis sukėlė tyčia. Tačiau pirmosios instancijos teismas išvadą apie nuteistojo veikimą tyčia padarė įvertinęs nuteistojo ir nukentėjusiosios E. D. – J. konflikto priežastis, paties konflikto eigą bei atsiradusius padarinius. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nuteistasis M. J. paaiškino, kad 2014-12-05 kilusio konflikto su žmona metu, jis televizoriaus laidą, kuriuo žmona buvo apsiviniojusi ranką, tempė į savo pusę, abu jį tampė ir tai nuteistasis darė tyčia. Nuteistasis parodė, kad nuo laido pas žmoną liko kraujosruvos, bei tai, kad kai tampė laidą, žmona sakė, kad jai skauda. Dėl 2014-12-07 įvykio aplinkybių nuteistasis paaiškino, jog kilusio su žmona konflikto metu, jis koja spyrė kėdutę ir nors nenorėjo pataikyti į dukrą, tačiau kėdė ją kliudė. Taip pat nurodė, kad kai spyrė į kėdę, matė kur stovi dukra. Nukentėjusioji E. D. – Jakaitienė iš esmės patvirtino nuteistojo parodymus, nurodė, kad vyrui išplėšus laidą, jai skaudėjo ranką, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat parodė, kad konfilkto su vyru metu, pastarasis pakėlė kėdutę ir metė, kėdė kliudė dukrą. Nukentėjusioji parodė, kad nors vyras nenorėjo pataikyti į dukrą, tačiau jis turėjo numanyti, kad taip gali atsitikti. Byloje yra 2014-12-07 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kokie ir kur buvo padaryti nukentėjusiajai E. D. – J.sužalojimai, bei tai, kad atvykusi GMP 5607 apžiūrėjo I. J. ir išvežė į Santariškių vaikų ligoninę. Taigi teisėjų kolegijai dar kartą įvertinus byloje esančius įrodymus, abejonių dėl nuteistojo kaltės – nėra. M. J. kaltė įrodyta pilnai, jo neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 2 ir 140 str. 3 d. Tuo tarpu nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pabūdis parodo nuteistojo prieš nukentėjusiuosius panaudotą smurtą ir patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie nuteistojo kaltės formos (tyčios) teisingumą. Tiek nuteistojo, tiek nukentėjusios E. D. – J. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo kontaktas su nukentėjusiaja buvo, jog laidą, kuriuo žmona buvo apsiviniojusi ranką, nuteistasis tempė tyčia. Pastebėtina ir tai, kad pats nuteistasis parodė, jog konflikto metu, tampant laidą, žmona sakė, kad jai skauda. Ir nors M. J. nurodo, jog neturėjo jokių nusikalstamų ketinimų dėl sutuoktinės sužalojimo tempiant televizoriaus laidą, tačiau matyti, kad jis taip elgėsi sąmoningai ir suprato, jog nuo jo veiksmų sutuoktinė patirs fizinį skausmą. Tai pat nuteistasis nurodo, jog nenorėjo sužaloti dukters, tačiau pažymėtina, kad spirdamas kėdę, kai toje pačioje patalpoje yra jo mažametė dukra, jis turėjo suprasti, kad gali dukrą užgauti, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Be to nuteistasis pats patvirtino, kad jis matė, kad konflikto metu buvo mažametė dukra, tačiau sąmoningai metė kėdę ir taip kliudė I. J.. Šiuo atveju M. J. nenorėdamas kilusių pasekmių, sąmoningai leido nustatytoms pasekmėms kilti, todėl sutiktina su pirmosiosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis nusikaltimus padarė netiesiogine tyčia.

Dėl bausmės

Nuteistasis M. J. nesutinka su paskirta bausme bei nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtu įpareigojimu neišvykti už gyvenamosios vietos ­Vilniaus rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistajam paskirta bausmė iš esmės individualizuota tinkamai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose nustatytų nuostatų. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas  atsižvelgė į padarytą nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį –M. J. padarė tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nustatė M. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, į tai, kad M. J. dirba, baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes paskyrė nuteistajam mažesnes nei vidutinės sankcijoje už padarytus nusikaltimus nustatytas bausmes bei pagrįstai jo atžvilgiu pritaikęs BK 75 str. institutą, bausmės vykdymą atidėjo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė bausmė yra teisinga.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, teismas neteisingai nustatė įpareigojimą - neišvykti už gyvenamosios vietos ­Vilniaus rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bylos duomenimis nuteistasis M. J. dirba - vykdo individualią veiklą. Pats nuteistasis nurodo, jog darbo pobūdis susijęs su išvykimais iš darbo ir gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajone, o tokių nustatyto įpareigojimo laikymasis sąlygotų darbo praradimą ir pajamų netekimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad patikslinus paskirtą įpareigojimą, neišvykti už gyvenamosios vietos ­ - Vilniaus rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ne ilgiau kaip septynioms paroms, jei tai nesusiję su darbu, nebus pažeistos nuteistojo teisės, bei teisingumo principas. Atsižvelgiant į tai, paskirtas įpareigojimas tikslinamas ir nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2  punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Patikslinti M. J. paskirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos – Vilniaus rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip septynioms paroms, jei tai nesusiję su darbu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą

              Kolegijos pirmininkas              (parašas)                                                                                    Stasys Punys

              Teisėjai (parašai)                                                                                                                Regina Pocienė

                                                                                                                                                                        Angelė Ikasalienė

              Nuorašas tikras:

              Kolegijos pirmininkas                                                                                                                Stasys Punys