Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-756-1030-06].doc
Bylos nr.: N-756-1030-06
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N16-1030/06

Procesinio sprendimo kategorija 27.(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų              Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo   2006 m. vasario 24 d. nutarimo L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas L. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2005 m. gruodžio 13 d. patikrinimo metu nustatyta, jog L. K. , L. K. įmonės savininkė – darbdavė, leido įmonės parduotuvėje, esančioje Kniaudiškių g. 99, Panevėžyje, dirbti pardavėjų pareigose V. S. nuo 2003 m. sausio 21 d. iki 2005 m. gruodžio 13 d. ir R. N. nuo 2005 m. liepos 13 d. iki 2005 m. gruodžio 13 d. nesudariusi rašytinių darbo sutarčių, neišdavusi pardavėjoms antrųjų darbo sutarčių egzempliorių, jų neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, šioms darbuotojoms mokėjo darbo užmokestį. Taip L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 99 straipsnio 2 ir 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ši jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 413 straipsnį. 

 

II.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 24 d. nutarime konstatavo, kad L. K. protokole nurodyta veika padarė ATPK 413 straipsnyje numatytą pažeidimą, už kurį, taikant ATPK 301 straipsnį, jai skyrė 2000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad jos kaltę patvirtina pačios prisipažinimas, paaiškinimai, protokolai, kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę - nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įstatymą pažeidžia pirmą kartą, pažeidimas yra formalus: nors nebuvo vykdomi įstatymo reikalavimai dėl rašytinės sutarties formos, tačiau mokesčiai valstybei už šias darbuotojas buvo mokami, t. y. nebuvo siekiama savanaudiškų tikslų išvengiant mokesčių valstybei; sunki materialinė padėtis, dirba, tačiau pelnas nedidelis, buvo paimta ne viena paskola, kurios grąžinimo terminas ne kartą buvo pratęstas, pažeidėja išlaiko besimokantį sūnų. 

 

III.

Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. vasario 24 d. teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tad, vadovaujantis ATPK 302 straipsniu, turėjo būti paskirta 6000 Lt dydžio bauda. Šiuo atveju paskyrus tris kartus mažesnę 2000 Lt baudą nebuvo vadovaujamasi protingumo ir teisingumo kriterijais. Administracinės atsakomybės tikslas yra pažeidimų prevencija ir pažeidėjo auklėjimas. Nelegalus darbas daro didelę žalą ne tik šalies ekonomikai, bet ir patiems nelegaliai dirbantiems darbuotojams. Kaip tik atsižvelgiant į žalos dydį įstatyme ir numatyta griežta atsakomybė už nelegalų darbą. Administracinė atsakomybė turi pasireikšti konkrečiomis neigiamomis pasekmėmis pažeidėjui. Mano, kad teismo skirta 2000 Lt bauda tik skatins nelegalų darbą. Tokio dydžio baudos paskyrimas ne tik neatitinka pažeidimo sunkumo, pobūdžio, pasekmių, bet ir nesukelia pažeidėjui pasekmių, numatytų įstatymo leidėjų, siekiant įgyvendinti administracinės atsakomybės tikslus bei neatitinka sąžiningos konkurencijos sampratos. Teismas nutarimu pripažino nelegalaus darbo faktą. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateikto nelegalaus darbo apibrėžime nelegalus darbas nesiejamas su mokesčių mokėjimu. Tai, kad darbdavys mokėjo mokesčius valstybei už nelegaliai dirbančius darbuotojus, darbdavio nuo atsakomybės neatleidžia. Tuo labiau, kad įmonė veikia ne pirmus metus. Be neįformintų darbuotojų dirba darbuotojai, kurie įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Neįformintos darbuotojos V. S. ir R. N. dirba ne pirmą dieną. Darbdavė L. K. ir pati nepaneigė, kad žinojo, jog darbuotojas negali dirbti neįformintos, žinojo, kokia atsakomybė numatyta už darbuotojų neįforminimą, tačiau sąmoningai leido dirbti nelegaliai. Mano, kad L. K. už nelegaliai dirbusius du asmenis turėjo būti skina bauda ATPK 413 straipsnio sankcijos ribose.

L. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad taikydamas ATPK 301 straipsnį teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį - nors nebuvo vykdomi įstatymo reikalavimai dėl rašytinės darbo sutarties formos, tačiau darbuotojos buvo registruotos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje nuo pat jų priėmimo į darbą momento, už jas buvo mokami mokesčiai valstybei. Darbuotojoms buvo mokamas šalių sutartas darbo užmokestis. Tokiu būdu teismas pagrįstai konstatavo, kad nors ir formaliai buvo padarytas pažeidimas - nebuvo vykdomi įstatymo reikalavimai dėl rašytinės darbo sutarties formos, tačiau nebuvo siekiama savanaudiškų tikslų išvengti mokesčių valstybės naudai. Skiriant administracinę nuobaudą teismas įvertino sunkią materialinę jos padėtį, tai, kad ji išlaiko pilnametį besimokantį savo sūnų. Teismas taip pat nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę nuoširdų gailėjimąsi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nėra. Visos šios sąlygos suteikia teisę taikyti ATPK 301 straipsnį ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta baudą. Teismo sprendimas atitinka protingumo ir teisingumo principus, yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymi, kad jokios žalos nei valstybės ekonomikai, nei darbuotojoms nebuvo padaryta. Mano, kad skirta bauda atitinka administracinės nuobaudos tikslus.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

ATPK 413 straipsnio sankcijoje už nelegalų darbą numatyta bauda nuo trijų iki dešimties tūkstančių litų. Pagal ATPK 302 straipsnio nuostatas skiriamos baudos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atsižvelgiant į lengvinančias, sunkinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios pažeidėjo atsakomybę. Tokiomis aplinkybėmis gali būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Apeliacine tvarka apskųstame nutarime kalbama tik apie vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo. Šios aplinkybės nepakanka pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydžiui pagrįsti.

Byloje nenustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios galėtų pagrįsti švelnesnės už sankcijoje numatytos baudos taikymą. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės: gaunamas nedidelis įmonės pelnas, ne vienos paskolos paėmimas, pilnamečio besimokančio sūnaus išlaikymas nėra ypatingos aplinkybės, dėl kurių galima taikyti ATPK 301 straipsnį ir skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. Šios aplinkybės gali būti laikomos reikšmingomis parenkant baudą, numatytą sankcijos ribose. Tai, kad už nelegaliai dirbusias darbuotojas buvo mokami mokesčiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai  L. K. padaryta veika negali būti laikoma mažareikšme ar visai nepavojinga, taigi  taip pat nepagrindžia būtinybės taikyti išskirtinai švelnią nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. L. K. įmonėje nelegaliai dirbo ilgą laiką. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių  sunkią L. K. materialinę padėtį, iš pateiktos turto deklaracijos tokia išvada nedarytina.

Be to, ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad bauda už šio pažeidimo padarymą yra skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjai skirtos nuobaudos neindividualizavo, nenurodė kokia bauda skiriama už kiekvieną iš dviejų pareiškėjos vadovaujamoje įmonėje nelegaliai dirbusių asmenų.

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinė nuobauda L. K. paskirta esmingai pažeidžiant įstatymu nustatytas nuobaudų skyrimo taisykles, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 24 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                                   Arūnas Sutkevičius

 

                                                                                                                              Vaida Urmonaitė

                                                                                                                             

Virgilijus Valančius