Civilinė byla Nr. e2S-995-796/2021

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00371-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.6.1.1; 3.6.3.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl nepagrįstai panaudotų vaiko piniginių lėšų išieškojimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės M. M. 8 805,90 Eur nepagrįstai panaudotų vaiko lėšų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ji yra A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mama. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimu jai vienerių metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apribota motinos valdžia į dukrą. Teismo sprendimu buvo nustatyta nepilnametės dukros nuolatinė globa ir nuolatine globėja paskirta M. M.. M. M. taip pat paskirta nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė 2016 m. spalio 1 d. AB banke „Swedbank“ savo dukros vardu buvo atidariusi sąskaitą ir jos ateičiai taupė pinigus. 2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovė sužinojo, kad atsakovė M. M., pasinaudodama globa, iš jos dukros sąskaitos pasisavino dukros ateičiai taupytus pinigus, t. y. M. M. su gyvybės draudimo ir pensijų bendrove „Aviva Lietuva“ buvo sudariusi VIP Pensinio draudimo sutartį ir periodinius mokėjimus atliko iš A. M. banko sąskaitos, iš viso buvo sumokėta 3 780,00 Eur, taip pat M. M. paėmė iš A. M. sąskaitos 3 025,90 Eur ir 2 000,00 Eur. Ieškovė mano, kad nurodytos pinigų sumos buvo panaudotos ne jos vaiko poreikių tenkinimui.

2.       Ieškovės ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2021 m. birželio 16 d.

3.       2021 m. liepos 26 d. atsakovė M. M. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog jos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad ieškovė R. M. gyvena Jungtinėje Karalystėje ir dėl to paties klausimo pastaroji jau yra kreipusis su prašymu į teismą Anglijoje. Byla dar nebuvo nagrinėta, kadangi Anglijos teisme yra nagrinėjama byla dėl A. M. globos ir visi klausimai, kurie susiję su finansiniais reikalavimais, bus nagrinėjami rugsėjo mėn. Pažymėjo, jog ieškinio reikalavimai visiškai nepagrįsti, nes nėra jokių duomenų, kad pinigai panaudoti ne vaiko poreikiams. Pažymėjo ir tai, jog ji, kaip ir A. M., Jungtinėje Karalystėje turi nuolatinio gyventojo statusą, todėl ir jurisdikcija priklauso Jungtinei Karalystei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl nepagrįstai panaudotų vaiko piniginių lėšų išieškojimo nutraukta. Taip pat nutarta grąžinti ieškovei R. M. už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 198,00 Eur. Išaiškinta šalims, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1       Bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė numato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis). Fizinio asmens gyvenamąja vieta yra laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai yra suformuluoti CK 2.17 straipsnyje, todėl nustatant asmens gyvenamąją vietą atsižvelgtina ir į viešųjų registrų duomenis, deklaruotą gyvenamąją vietą.

4.2       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji gyvena Londone, Didžiojoje Britanijoje. Patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad abi bylos šalys, tai yra ieškovė R. M. ir atsakovė M. M., yra deklaravusios išvykimą į Jungtinę Karalystę.

4.3       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame pareiškė reikalavimus dėl nepagrįstai panaudotų vaiko lėšų priteisimo. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad ji ir ieškovė gyvena Jungtinėje Karalystėje bei kad ieškovė R. M. jau yra pateikusi ieškinį Anglijos teismui dėl tapataus ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad abi bylos šalys yra deklaravusios išvykimą į Jungtinę Karalystę ir yra Lietuvos Respublikos pilietės, nuolat gyvenančios Jungtinėje Karalystėje, kur vyksta teisminiai ginčai dėl nepilnamečio vaiko globos, įvaikinimo ir vaiko išlaikymo klausimų, konstatuotina, kad šiuo atveju byla nenagrinėtina teisme ir yra pagrindas civilinę bylą nutraukti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1       Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė ar daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybės narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012). Viena iš specialiosios jurisdikcijos taisyklių yra nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte, t. y. asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių, atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Apeliantė mano, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnyje numatyta išimtis, kadangi ieškinio reikalavimas yra kilęs iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo M. M. buvo paskirta A. M. globėja ir jos turto uzufruktore, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 m. balandžio 12 d., būdama Lietuvoje, paėmė iš A. M. sąskaitos 3 025,90 Eur, o 2019 m. gegužės 20 d. – dar papildomai neteisėtai paėmė 2 000,00 Eur, iš viso – 5 025,90 Eur. Taip pat pasinaudodama laikinąja globa, naudodamasi vaiko sąskaita, atsakovė sudarė VIP Pensinio draudimo sutartį su draudimo kompanija, kuriai per draudimo laikotarpį iš A. M. banko sąskaitos buvo sumokėta 3 780,00 Eur.

5.2       Ieškovės nuomone, visas bylai reikšmingas aplinkybes objektyviai ir geriausiai išnagrinėti, pritaikyti teisės aktus, apklausti liudytojus gali tik nacionalinis teismas Lietuvoje.

5.3       Ieškovė vertina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Pažymi, kad panašiomis aplinkybėmis buvo išnagrinėta ir kita byla (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-316-642/2019).

5.4       Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė pateikė teismui duomenis apie vykstančius procesus Jungtinėje Karalystėje anglų kalba be vertimų į lietuvių kalbą, o tai laikytina šiurkščiu civilinio proceso pažeidimu. Mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams ištaisyti, o atsakovės elektroninis laiškas, adresuotas teismui, neturėjo būti laikomas atsiliepimu į ieškinį. Ieškovė neneigia, kad Jungtinėje Karalystėje vykta procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama, tačiau ji nėra pareiškusi tapataus ieškinio dėl neteisėtai panaudotų vaiko lėšų išieškojimo iš atsakovės.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė M. M. nurodo, jog su skundžiama nutartimi, kuria byla nutraukta, sutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo išnagrinėti, ar ieškovės R. M. veiksmai yra teisiškai pagrįsti, ar tokiais veiksmais nėra pažeidžiamos jos (atsakovės) teisės, nes, anot atsakovės, ieškovė teikia melagingus faktus apie vaiko gyvenamąją ir mokymosi vietas, nemokėjo išlaikymo vaikui, pagrobė vaiką iš jos – vaiko globėjos – ir slapstėsi, pasidarė naują pasą, nors teismas buvo uždraudęs tai daryti, teismui Jungtinėje Karalystėje pateikė neteisingus duomenis apie Lietuvos pasitraukimą iš Europos Sąjungos, neturėdama teisės gauna pensiją, perimdama vaiko finansų kontrolę, pažeidė įstatymus, nepagrįstai gavo pašalpą už atsakovės sūnaus kūno pervežimą iš Anglijos į Lietuvą, prisistato advokate ir pan.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9.       Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl nepagrįstai panaudotų vaiko piniginių lėšų išieškojimo nutraukta kaip neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, mano, jog Lietuvos Respublikos teismai pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a punktą turi jurisdikciją nagrinėti jos ieškinį.

10.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Kiekvienu atveju teismas, iškeldamas bylą, turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisėje, tarptautinėse sutartyse arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas ir koks pareikšto reikalavimo pobūdis.

11.       Jei su pareikštu reikalavimu susijusi užsienio valstybė nėra ES narė, teismas turi aiškintis, ar tą valstybę su Lietuvos Respublika sieja daugiašalė tarptautinė sutartis, jei ne, ar ta valstybė yra sudariusi su Lietuvos Respublika dvišalę teisinės pagalbos sutartį dėl teisinių santykių civilinėse bylose, kuriose, be kita ko, būtų reguliuojami tarptautinio teismingumo klausimai. Jei sprendžiamam tarptautinio teismingumo klausimui netaikytina nei ES teisė, nei daugiašalė ar dvišalė tarptautinė sutartis, turi būti taikomos nacionalinėje civilinio proceso teisėje nustatytos tarptautinio teismingumo taisyklės (CPK 780 straipsnis).

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei kaip vaiko globėjai dėl nepagrįsto vaiko piniginių lėšų panaudojimo. Nustatyta ir byloje ginčo dėl to nėra, jog šalių ir ieškovės nepilnametės dukros A. M. nuolatinės gyvenamosios vietos ieškinio pateikimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo ir yra ne Lietuvos Respublikoje, o Jungtinėje Karalystėje.

13.       Nors šios aplinkybės apie šalių ir vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą paaiškėjo atsakovei elektroniniu paštu teismui pateikus pareiškimą / prašymą, nėra pagrindo, kaip to prašo ieškovė, šio atsakovės elektroniniu paštu teismui pateikto dokumento nelaikyti atsiliepimu į ieškinį. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia šaliai į teismą kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis, be to, ieškovė neginčija atsakovės pareiškime / prašyme nurodytų aplinkybių apie šalių ir vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, neįrodinėja, kad ieškinio pateikimo metu atsakovės ar vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje. Jeigu šias aplinkybes apie tikslią atsakovės ir vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ieškovė būtų nurodžiusi teismui teikdama ieškinį, o ne atsakovės adresą kaip teisingą nurodžiusi Lietuvos Respublikoje, labai tikėtina, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje būtų išsprendęs jurisdikcijos klausimą, tad teismui nebūtų buvę reikalinga ieškovės procesinius dokumentus įteikinėti atsakovei ir nustatyti terminą atsiliepimui pateikti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės rėmėsi tik atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Nors apeliantė teisi teigdama, kad teismas, gavęs dokumentus, neišverstus į lietuvių kalbą, turėtų taikyti trūkumų šalinimo institutą, tačiau, atsižvelgiant į šios bylos galutinį rezultatą, pagrindo tai pripažinti, kaip to prašo apeliantė, esminiu procesiniu pažeidimu nėra, kadangi, kaip minėta, esminės aplinkybės, kuriomis rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išdėstytos atsakovės lietuvių kalba pateiktame atsiliepime į ieškinį.

14.       Atskirajame skunde ieškovė nurodo, jog šiuo atveju, jos nuomone, nustatant jurisdikciją, būtina vadovautis Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis, kuriose nustatyta, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ši norma reglamentuoja jurisdikciją tarp dviejų ES valstybių narių. Tuo tarpu ieškinio pateikimo Lietuvos Respublikos teismui metu, t. y. 2021 m. birželio 14 d., Jungtinė Karalystė nebebuvo ES narė, todėl remtis ieškovės nurodomu teisiniu reglamentavimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-316-642/2019, pateiktais išaiškinimais nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.  

15.       Šiuo atveju aktualus Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato Pranešimas suinteresuotiesiems subjektams „Jungtinės Karalystės išstojimas ir ES civilinės teisenos ir tarptautinės privatinės teisės taisyklės“, kuriame išaiškinta, jog pagal Susitarimo dėl išstojimo 67 straipsnio 1 dalį iki pereinamojo laikotarpio pabaigos pradėtam teismo procesui Jungtinėje Karalystėje ir valstybėse narėse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais toliau taikomos ES tarptautinės jurisdikcijos taisyklės. Susitarimo dėl išstojimo 67 straipsnio 1 dalis apima visus ES aktus, kuriais nustatomos jurisdikcijos kolizijos taisyklės, t. y. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, taip pat leges speciales, kuriomis nustatomos konkrečios jurisdikcijos taisyklės. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (pastaba – nuo 2021 m. sausio 1 d.) pradėto teismo proceso atveju ES valstybių narių teismai nustatys savo tarptautinę jurisdikciją: 1) bylose, kurios patenka į ES aktų dėl civilinių ir komercinių bylų taikymo sritį, remiantis šiais ES aktais, įskaitant šeimos teisę. Jei tai numatyta atitinkamame akte, valstybės narės teismas gali taikyti savo nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles; 2) bylose, kurios nepatenka į ES aktų taikymo sritį, tarptautinei jurisdikcijai bus taikomos valstybės narės, kurios teisme iškelta byla, nacionalinės taisyklės. Kai kuriais atvejais tarptautinės konvencijos, visų pirma Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos parengtos konvencijos, pakeis ES teisę ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose su sąlyga, kad tiek ES / ES valstybės narės, tiek Jungtinė Karalystė yra konvencijos šalys (toliau – atitinkamos tarptautinės konvencijos).

16.       Reglamento Nr. 1215/2012, kuriuo nagrinėjamu atveju remtis prašo ieškovė, 6 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai valstybės narės teismas turi jurisdikciją, nors atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, t. y. šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu atsakovo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, kiekvienos valstybės narės teismų jurisdikcija, laikantis 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies, 24 ir 25 straipsnių, nustatoma pagal tos valstybės narės teisę. Tačiau nagrinėjamu atveju šių teisės normų taikyti nėra pagrindo, kadangi ginčas nėra susijęs su vartojimo sutartimis (18 straipsnis), darbo sutartimis (21 straipsnis), išimtine jurisdikcija (24 straipsnis), taip pat tarp šalių nėra susitarimo dėl jurisdikcijos (25 straipsnis).

17.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės ieškinį pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, kuris panaikino Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003). Šio Reglamento Nr. 2201/2003 2 straipsnyje pateikti išaiškinimai, jog „tėvų pareigos“ – visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu; „tėvų pareigų turėtojas“ – kiekvienas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui. Tačiau, remiantis šio Reglamento Nr. 2201/2003 8 straipsniu, valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Narinėjamu atveju vaiko A. M. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės ieškinį nei pagal šį Reglamentą Nr. 2201/2003.

18.       Kadangi ginčas tarp šalių kilo dėl nepagrįsto vaiko piniginių lėšų panaudojimo, aktuali yra 1996 m. spalio 19 d. konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija), kuri taikytina tiek Lietuvos Respublikai, tiek Jungtinei Karalystei. Šios 1996 m. Hagos konvencijos 1 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, jog šios Konvencijos vienas iš tikslų – nustatyti valstybę, kurios institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių apsaugoti vaiko asmenį ar turtą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Konvencijoje sąvoka „tėvų pareigos“ apima tėvų valdžią ar bet kokį analogišką valdžios santykį, nustatantį tėvų, globėjų ir kitų teisėtų atstovų teises, galias ir pareigas vaiko asmens ar turto atžvilgiu. Remiantis 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsniu, jurisdikciją imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti turi teisminės ar administracinės institucijos susitariančiosios Valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena. Nagrinėjamu atveju vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl būtent šios valstybės institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių vaiko turtui apsaugoti. Remiantis 1996 m. Hagos konvencijos kituose straipsniuose (II skyrius „Jurisdikcija“) pateiktomis jurisdikcijos taisyklėmis nenustatyta, kad Lietuvos Respublika nagrinėjamu atveju turėtų jurisdikciją nagrinėti ieškovės ieškinį.

19.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo, turinčio Jungtinės Karalystės elementą, jurisdikcijos klausimą vadovavosi nacionalinėmis CPK nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos taisyklė ieškinius teikti pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 785 straipsnis, reglamentuojantis tėvų ir vaikų teisinių santykių bylų teismingumą, Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją sieja su šalies / šalių nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje. Kaip anksčiau minėta, nė viena iš šalių, taip pat ir ieškovės vaikas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturi, todėl Lietuvos Respublikos teismai jurisdikcijos nagrinėti ieškovės ieškinį neturi.

20.       Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės ieškinį. Tačiau teismas proceso eigoje nustatęs, kad Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės ieškinį, turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą, o ne bylą nutraukti (CPK 782 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, skundžiama nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

21.       Pažymėtina, jog tai neturi įtakos teismo procesiniam sprendimui dėl žyminio mokesčio grąžinimo, kadangi tiek bylos nutraukimo atveju, tiek ieškinį palikus nenagrinėtą žyminis mokestis yra grąžinamas ieškovui (CPK 87 straipsnis).

22.       Tačiau teismo išaiškinimas šalims, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, šiuo atveju tampa neaktualus, kadangi pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėto pasekmės numatytos CPK 297 straipsnio 2 dalyje, t. y. pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka. Taigi ateityje pasikeitus šalių ar vaiko nuolatinei gyvenamajai vietai jos nepraranda teisės vėl kreiptis su ieškiniu bendra tvarka į Lietuvos Respublikos teismą.

23.       Papildomai atsakovei M. M. paaiškinama, jog jeigu ji mano, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai ar kad padaryta nusikalstama veika, ji savo teises gali ginti įstatyme numatytais būdais, kreipdamasi į teismą arba teisėsaugos institucijas. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų pagrindas CPK 299, 300 straipsniuose nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas ar prokurorą dėl galbūt R. M. padarytų kokių nors įstatymų pažeidimų ar nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovės R. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl nepagrįstai panaudotų vaiko piniginių lėšų išieškojimo palikti nenagrinėtą.

Grąžinti ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 198,00 Eur (2021 m. birželio 14 d. R. K. mokėjimo nurodymu įmokėta suma 236,00 Eur), grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“

Teisėja               Kristina Domarkienė