Civilinė byla Nr. 2A-1074-241/2016

Proceso Nr. 2-56-3-00326-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.1.3.6; 2.5.18.1; 2.5.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos ,,Raudondvario dvaras“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo ir ieškovės viešosios įstaigos ,,Raudondvario dvaras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Raudondvario dvaras“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Restauracija“ dėl statybos darbų kainos sumažinimo ir permokos už atliktus darbus priteisimo ir pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Restauracija“ priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai „Raudondvario dvaras“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Projektų centras“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Statybos ekspertizė“, uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Irdaiva“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Tarp šalių kilo ginčas dėl užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo atliktus darbus pagal statybos rangos sutartis ir dėl rangovo atliktų statybos darbų kainos sumažinimo.
2. Ieškovė VšĮ ,,Raudondvario dvaras“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama sumažinti atsakovės UAB „Restauracija“ pagal 2011 m. balandžio 1 d. rangos sutartį Nr. S-359 ir 2013 m. kovo 8 d. rangos sutartį Nr. S-267 atliktų darbų kainą 87 679,72 Eur; jeigu teismas laikys, kad aliuminio konstrukcijų sumontavimas be stiklų yra šių darbų trūkumas, o ne aplinkybė, pašalinanti atsakovės BUAB „Restauracija“ teisę reikalauti visos šių konstrukcijų kainos, sumažinti atsakovės pagal 2011 m. balandžio 1 d. rangos sutartį Nr. S-359 ir 2013 m. kovo 8 d. rangos sutartį Nr. S-267 atliktų darbų kainą dar 16 359,87 Eur suma, priteisti ieškovei iš atsakovės 14 428,28 Eur permokos ir bylinėjimosi išlaidas.
1. Ieškovė VšĮ ,,Raudondvario dvaras“ nurodė, kad šalys 2011 m. balandžio 1 d. sudarė rangos sutartį Nr. S-359, kuria atsakovė BUAB „Restauracija“ įsipareigojo atlikti objekto Raudondvario dvaro sodybos žirgyno restauravimo ir pritaikymo menų inkubatoriaus veiklai darbus. 2013 m. kovo 8 d. šalys sudarė rangos sutartį Nr. S-267 dėl papildomų statybos darbų tame pačiame objekte atlikimo.
2. Atsakovė BUAB „Restauracija“ savo įsipareigojimus ieškovei VšĮ ,,Raudondvario dvaras“ vykdė netinkamai, t. y. vėlavo atlikti statybos darbus, o nuo 2014 m. vasario 3 d. visiškai nustojo juos vykdyti, be to, darbus vykdė nekokybiškai. Dėl šių priežasčių, taip pat dėl to, kad atsakovei buvo iškelta bankroto byla, ieškovė 2014 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 64 nutraukė rangos sutartis Nr. S-359 ir Nr. S-257.
3. Atsakovei BUAB „Restauracija“ visiškai nustojus vykdyti statybos darbus, ieškovei VšĮ ,,Raudondvario dvaras“ iškilo būtinybė užfiksuoti atliktų statybos darbų kiekius ir jų kokybę. Ieškovė kreipėsi į UAB „Skena“, kuri 2014 m. kovo 20 d. surašė aktą, kuriuo konstatavo, kad dalis statybos darbų atlikta su defektais, taip pat konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai į atliktų darbų aktus įtraukė kai kuriuos statybos darbus.
4. Ieškovė VšĮ ,,Raudondvario dvaras“ reikalavimą sumažinti statybos rangos sutarčių kainą grindžia atsakovės BUAB „Restauracija“ statybos darbų defektais: patalpos Nr. 112 (salės) grindims buvo naudojama neparuošta, pelijanti mediena, salės grindų gulekšniai įrengiami nesilaikant projekte nurodytos grindų įrengimo detalės, išbetonuota salės grindų konstrukcija neatitinka projektinės altitudės 0,00; pastogėje stogo konstrukcija neaptaisyta GKF (ugniai atspariomis) plokštėmis; sieniniai paviršiai paveikti drėgmės (tinkas atšokęs nuo paviršiaus); sanitariniuose mazguose trapai grindyse įrengti netinkamai – grindų nuolydžiai suformuoti ne į trapus; neteisingai įrengti viršutinių angokraščių kampai (90 laipsnių, o ne 45 laipsnių). Defektų ištaisymui taip pat būtina išvežti susidariusias statybines šiukšles. Bendra defektų šalinimo darbų suma – 87 679,72 Eur.
5. Atsakovės BUAB „Restauracija“ bankroto administratorius 2014 m. gruodžio 11 d. prieštaravimuose dėl ieškovės finansinio reikalavimo patvirtinimo nurodė, kad ieškovė VšĮ ,,Raudondvario dvaras“ nepateikė įrodymų apie tai, kad statybos darbai yra atlikti nekokybiškai. Šis atsakovės teiginys neatitinka tikrovės, nes ieškovė administratoriui pateikė UAB „Skena“ aktą, kuriame užfiksuoti statybos darbų defektai ir nustatyta jų šalinimo kaina.
6. Reikalavimas sumažinti statybos darbų kainą negali būti prilyginamas reikalavimui atlikti įskaitymą, nes tokiu reikalavimu ieškovė VšĮ ,,Raudondvario dvaras“ gina savo teisę nevykdyti mokėjimo įsipareigojimų atsakovei BUAB „Restauracija“ už tuos darbus, kuriuos atsakovė atliko netinkamai (arba jų neatliko), bet ne teisę reikalauti žalos atlyginimo. Patenkinus ieškinį, neatsiranda atsakovės reikalavimo teisė gauti apmokėjimą už netinkamai atliktus statybos darbus, todėl neegzistuoja sąlygos įskaitymo atlikimui.
7. Ieškovės VšĮ ,,Raudondvario dvaras“ reikalavimas tenkintinas net ir tuo atveju, jei atsakovė BUAB „Restauracija“ įrodytų, kad UAB „Skena“ akte nurodyti su defektais atlikti statybos darbai buvo ieškovės priimti pasirašant atliktų darbų aktus, nes net ir tinkamo darbų priėmimo atveju, nenurodžius trūkumų, ieškovė nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs.
8. Statinio techninę priežiūrą vykdantis asmuo pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, tokiu būdu patvirtindamas, kad darbai atlikti kokybiškai ir tinkamai. Įrodžius, kad su defektais atlikti statybos darbai yra ieškovės VšĮ ,,Raudondvario dvaras“ priimti, nereikštų, kad defektai yra akivaizdūs ir ieškovė negali remtis trūkumų faktu.
9. Atsakovė BUAB „Restauracija“, aktuodama statybos darbus, į atliktų darbų aktus įtraukė 1403 m vidaus vandentiekio vamzdynų tiesimo iš polietileninių vamzdžių darbų, nors pagal sąmatą visas vamzdynų kiekis sudaro tik 1307 m, t. y. peraktuota suma sudaro 12 263,57 Lt. 2011 m. balandžio 1 d. rangos sutartis buvo fiksuotos kainos, kuri galėjo būti didinama tik ieškovės rezervo sumos ribose. Papildomas mokėjimas už darbus, nenumatytus rangos sutartyse, buvo įmanomas tik ieškovės pritarimu ir ieškovės rezervo ribose. Kadangi atsakovė viršijo numatytą rezervą, tai 12 263,57 Lt suma į atliktų darbų aktus įtraukta ir atsakovei sumokėta nepagrįstai.
10. Vidaus vandentiekio įrengimo (vamzdynų tiesimo) darbai yra paslėpti darbai, todėl negalima reikalauti iš ieškovės, kad ji, priimdama šiuos darbus, pastebėtų neatitikimus, kurių nepastebėjo techninę priežiūrą atliekanti įmonė (statybos srities profesionalas).
11. Atliekant apmokėjimus pagal atsakovės pateiktą 2012 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija RES Nr. 7713 (suma 344 658,45 Lt), atsakovei buvo sumokėti 304 411,49 Lt, tačiau vėliau, gavus 2013 m. vasario mėnesį atliktų statybos darbų aktus, paaiškėjo, kad dalis 2012 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija RES Nr. 7713 nurodytų darbų (77 801,35 Lt sumai) buvo aktuoti nepagrįstai. Todėl atsakovė išrašė ieškovei kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą serija RES Nr. 7878 (45 894,48 Lt sumai) bei kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą serija RES Nr. 8079 (31 906,87 Lt sumai), kuriomis pakoregavo 2012 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija RES Nr. 7713, sumažindama jos kainą iki 266 857,10 Lt. Tačiau atsakovė permokėtų pinigų – 37 554,39 Lt (10 876,50 Eur), negrąžino ir šią sumą liko skolinga ieškovei.
12. Atsakovė nepagrįstai reikalauja ieškovės apmokėti už aliuminio konstrukcijas su stiklais, nors šių konstrukcijų kaina be stiklų yra mažesnė. Konstrukcijų be stiklų sumontavimas nelaikytinas statybos darbų defektu, šie darbai turėtų būti laikomi neatliktais ir turėtų būti nepripažįstama atsakovės teisė gauti už juos apmokėjimą.
3. Atsakovė BUAB „Restauracija“ kreipėsi į teismą priešieškiniu prašydama priteisti iš ieškovės VšĮ ,,Raudondvario dvaras“ 248 499,64 Eur skolos, 13 418,98 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1. Atsakovė nurodė, kad šalys 2011 m. balandžio 1 d. sudarė rangos sutartį Nr. S-359, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti objekto Raudondvario dvaro sodybos žirgyno restauravimo ir pritaikymo menų inkubatoriaus veiklai darbus, o ieškovė įsipareigojo už atliktus statybos darbus atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2013 m. kovo 8 d. buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. S-267 dėl papildomų darbų atlikimo.
2. Bendra PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų už atliktus ir perduotus statybos darbus iki UAB „Restauracija“ bankroto bylos iškėlimo, suma – 1 104 664,68 Lt (319 933 Eur). Dalį įsiskolinimo (278 551,98 Lt) 2014 m. balandžio 24 d. pavedimu ieškovė sumokėjo antstoliui S. U., skolininkės atžvilgiu vykdžiusiam priverstinius išieškojimo veiksmus, todėl šia suma yra mažinama prašomos priteisti skolos suma. Taip pat be pagrindo buvo sumažinta priteistinos skolos suma 2014 m. balandžio 10 d. kreditinės sąskaitos serija RES Nr. 8079 suma – 31 906,87 Lt.
3. Nuo atliktų ir perduotų statybos darbų bei PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo dienos yra praėjęs vienerių, nuo kai kurių – net dvejų, metų laikotarpis, todėl mokėjimo terminai yra suėję, atsakovė turi vykdytiną reikalavimo teisę į ieškovę.
4. Didžioji dalis PVM sąskaitų-faktūrų bei atliktų darbų aktų yra pasirašytos ieškovės ir atsakovės atstovų, taip pripažįstant atliktus darbus bei pagal sąskaitas egzistuojančius įsipareigojimus. Likusių aktų nepasirašymas nereiškia, kad ieškovė neturi pareigos apmokėti už atsakovės atliktus statybos darbus, nes darbai yra faktiškai perduoti, ieškovė naudojasi darbų rezultatu, todėl turi pareigą už juos atsiskaityti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, patvirtino VšĮ „Raudondvario dvaras“ 13 291,96 Eur kreditorinį reikalavimą UAB „Restauracija“ bankroto byloje, priteisė iš VšĮ „Raudondvario dvaras“ BUAB „Restauracija“ naudai 100 875,65 Eur skolos, 5 447,28 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (106 322,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei VšĮ „Raudondvario dvaras“ iš atsakovės BUAB „Restauracija“ 3 237,91 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisė atsakovei BUAB „Restauracija“ iš ieškovės VšĮ „Raudondvario dvaras 2 477,48 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisė trečiajam asmeniui UAB „Kamesta“ iš ieškovės VšĮ „Raudondvario dvaras“ 982,65 Eur ir iš atsakovės BUAB „Restauracija“ 529,12 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisė trečiajam asmeniui UAB „Irdaiva“ iš ieškovės VšĮ „Raudondvario dvaras“ 457,55 Eur ir iš atsakovės BUAB „Restauracija“ 246,38 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Dėl ieškovės pareigos apmokėti už atliktus darbus teismas sprendė, kad yra pagrindas reikalavimą tenkinti iš dalies, atsakovei priteisiant nesumokėtos skolos dalis pagal PVM sąskaitas-faktūras 2013 m. gegužės 30 d. RES Nr. 7894, 2013 m. rugsėjo 26 d. RES Nr. 7967, 2013 m. rugsėjo 26 d. RES Nr. 7968, 2013 m. spalio 30 d. RES Nr. 7997, 2013 m. lapkričio 25 d. RES Nr. 8016, 2014 m. sausio 30 d. RES Nr. 8050.
6. Teismas padarė išvadą, kad pagal privalomą antstolio, vykdančio išieškojimą iš kreditoriaus, patvarkymą kreditoriui mokėtinų lėšų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą laikytinas tinkamu piniginės prievolės įvykdymu kreditoriui (šiuo atveju atsakovei) iš skolininko (CK 6.44 straipsnis). Todėl priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovės vykdžiusiam antstoliui pervedus 278 551,98 Lt (80 674,23 Eur), šia pinigų suma ieškovė apmokėjo dalį priešieškinyje atsakovės nurodomos skolos pagal PVM sąskaitas-faktūras 2013 m. gegužės 30 d. RES Nr. 7894, 2013 m. rugsėjo 26 d. RES Nr. 7967, 2013 m. rugsėjo 26 d. RES Nr. 7968, 2013 m. spalio 30 d. RES Nr. 7997, 2013 m. lapkričio 25 d. RES Nr. 8016, 2014 m. sausio 30 d. RES Nr. 8050, bendrai 626 855,42 Lt (181 549,88 Eur) sumai.
7. Teismas sprendė, kad pagal atsakovės vienašališkai pasirašytus keičiamus nenumatytus ir papildomus atliktų darbų aktus, ieškovė neprivalo šių darbų apmokėti, nes dėl jų pagal rangos sutartį susitarta nebuvo, o atsakovė atlikdama šiuos darbus nevykdė CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatytų nuostatų.
8. Teismas nurodė, kad kreditinė PVM sąskaita-faktūra serija RES Nr. 8079 31 906,87 Lt sumai išrašyta 2014 m. balandžio 10 d. Prie jos pridėtas nenumatytų atlikti darbų aktas, kuris pasirašytas vienasmeniškai UAB „Restauracija“ direktoriaus. Iš šiame akte nurodytų kodų ir darbų kiekių teismas nustatė, kad tai tie patys darbai, kurie fiksuoti nenumatytų atlikti darbų aktuose Nr. 26-1 ir Nr. 26-2, kad jų neprašoma apmokėti pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 7894, Nr. 7967, Nr. 7968, Nr. 7997, Nr. 8016, Nr. 8050, todėl sprendė, kad papildomai priteisti atsakovei šią pinigų sumą nėra pagrindo.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovė netinkamai vykdė prievolę sumokėti skolą atsakovei, todėl yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovės 5 447,28 Eur delspinigių.
10. Dėl šalių pasirašytų darbų perdavimo-priėmimo aktų ir ieškovės nurodytų atliktų darbų defektų, reikalaujant sumažinti darbų kainą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturi teisės remtis atliktų darbų, kurie yra nurodyti pasirašytuose aktuose, defektais. Aktų ir PVM sąskaitų-faktūrų pasirašymas abiejų šalių atstovų bei šių darbų dalinis apmokėjimas reiškia, kad užsakovas priėmė atliktų darbų rezultatą, nenurodydamas darbų trūkumų.
11. Teismas vertino, kad UAB „Skena“ parengtame statybos ekspertizės akte Nr. 14-03/01 yra nustatytos neteisingos aplinkybės. Be to, suabejojo šios ekspertizės išvados pagrįstumu, nes ekspertai neturi reikiamos kvalifikacijos teikti atitinkamas išvadas ir vertinti ginčo darbų kokybę.
12. Teismas konstatavo, kad UAB „Skena“ akte nurodyta dvidešimt defektų, o eksperto A. B. akte – šeši. Tačiau A. B. akte be pagrindo nustatyti defektai ir neatitikimai, dėl kurių rangovui negali būti taikoma atsakomybė.
13. Nurodė, kad angokraščių kampų įrengimas gali būti pastebėtas normaliomis sąlygomis priimant darbus ir tai nėra paslėpti darbai, angokraščių kampai įrengti pagal projektą.
14. Salės grindų įrengimo darbai nebuvo įtraukti į atliktų darbų aktus, už juos neprašoma atsiskaityti, todėl nėra pagrindo mažinti kainos už darbus, kurie neperduoti.
15. Sanitarinių mazgų trapų įrengimo darbai ieškovės buvo priimti, atliktų darbų aktuose nebuvo nurodyta jokių pastabų dėl darbų defektų, todėl ieškovė šiais darbų defektais remtis negali.
16. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės kaltės dėl atšokusio tinko nuo sieninių paviršių, nes ieškovė byloje neįrodinėjo, dėl kokių priežasčių tinkas atšoko. Šis defektas užfiksuotas po to, kai atsakovės darbuotojai apie metus laiko darbų nevykdė ir objekte nebuvo.
17. Teismas konstatavo, kad UAB „Skena“ ir A. B. aktų išvados prieštaringos, aktuose yra klaidų ir netikslumų. Prieštaravimų šalinimui šalys byloje neprašė skirti teismo ekspertizės, todėl teismas sprendė, kad vadovautis šių aktų išvadomis, nustatant atliktų darbų defektus ir jų šalinimo kainą, nėra pagrindo.
18. Teismas vertino, kad aliuminio konstrukcija (su stiklu ar be stiklo) yra matoma be specialių priemonių ir tai nėra paslėptas darbas. Sprendė, kad ieškovė neturi teisės remtis atliktų darbų trūkumu, nes tokie trūkumai nebuvo konstatuoti darbų perdavimo metu.
19. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikti UAB „Irdaiva“ atliktų darbų aktai nepatvirtina, jog UAB „Irdaiva“ šalino defektus, kuriuos ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu buvo nurodžiusi kaip atsakovės darbų defektus. Kadangi objektas yra užbaigtas ir priduotas valstybinei komisijai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės atlikti darbai, už kuriuos prašoma apmokėjimo pagal darbų perdavimo-priėmimo aktus, buvo nekokybiški, atlikti nukrypstant nuo projekto ir kitų statybinių reikalavimų.
20. Teismas padarė išvadą, kad pateiktų į bylą įrodymų pagrindu nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės atliktų darbų dalis buvo aktuojama kelis kartus ir už tai buvo prašoma papildomai apmokėti.
21. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 14 428,28 Eur permokos teismas nurodė, kad atsakovės 2013 m. balandžio 30 d. ieškovei išrašyta kreditinė PVM sąskaita-faktūra serija RES Nr. 7878 (45 894,48 Lt sumai), prie sąskaitos pridėta pažyma apie 2013 m. balandžio mėn. atliktus darbus, nenumatytų atlikti darbų aktai Nr. 26-1 ir Nr. 26-2 patvirtina, kad 13 291,96 Eur (45 894,48 Lt) ieškovė mokėti atsakovei nepriklauso. Teismas padarė išvadą, kad permoka sudaro 13 291,96 Eur, todėl atsakovės UAB „Restauracija“ bankroto byloje yra pagrindas patvirtinti 13 291,96 Eur dydžio ieškovės VšĮ „Raudondvario dvaras“ kreditorinį reikalavimą. Teismas sprendė, kad šia pinigų suma mažinti atsakovei iš ieškovės priteistinos skolos dydį nėra pagrindo, nes tai draudžia Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas.
22. Dėl trečiojo asmens UAB „Kamesta“ prašymo teismas pažymėjo, kad UAB „Kamesta“ kaip trečiasis asmuo savarankiško reikalavimo dėl ginčo dalyko, pagrįsto materialiosios teisės normomis, byloje nepareiškė, todėl teismas sprendė, kad toks trečiojo asmens prašymas, suformuluotas atsiliepime į patikslintą priešieškinį, nepareiškiant savarankiško reikalavimo, negali būti nagrinėjamas.
23. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad buvo patenkinta 11 proc. ieškinio, ir 41 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius. Kadangi pareigą sumokėti bylinėjimosi išlaidas turi bankrutuojanti įmonė, šios išlaidos priteistinos iš tokį teisinį statusą turinčios įmonės bankroto administravimui skirtų lėšų.
24. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. papildomu sprendimu priteisė trečiajam asmeniui UAB „Projektų centras“ iš ieškovės VšĮ „Raudondvario dvaras“ 721,46 Eur ir iš atsakovės BUAB „Restauracija“ 388,48 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nurodė, kad bendra pagal Rekomendacijas maksimali suma trečiojo asmens advokato pagalbai apmokėti yra 1 109,94 Eur. Kitoms pašto, kurjerių bei kelionės išlaidoms, kurios įtrauktos į 2015 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą, pagrįsti trečiasis asmuo įrodymų nepateikė, todėl teismas šių išlaidų nepriteisė. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų reikalavimų (ieškinio – 11 proc., priešieškinio – 41 proc.) daliai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

25. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesta ieškovės ieškinio reikalavimų dalis ir patenkinta atsakovės priešieškinio reikalavimų dalis, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti visa apimtimi ir visa apimtimi tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, patikslintus 2016 m. balandžio 13 d. pareiškimu. Taip pat ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą ir 2016 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą dalyse, kuriose iš ieškovės priteista dalis atsakovės ir trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir atmesta dalis ieškovės reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, o trečiųjų asmenų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl pagal 2011 m. balandžio 1 d. rangos sutartį Nr. S-359 ir 2013 m. kovo 8 d. rangos sutartį Nr. S-267 atliktų darbų kainos sumažinimo 87 679,72 Eur suma. Jeigu teismas būtų patenkinęs šį ieškovės reikalavimą, nebūtų pagrindo priteisti atsakovei iš ieškovės to paties dydžio skolos. Likusi 13 195,93 Eur dydžio atsakovės reikalavimo dalis taip pat negalėtų būti patenkinta, nes atsakovė aliuminio konstrukcijas objekte sumontavo be stiklų, tačiau į atliktų darbų aktus įtraukė visą šių konstrukcijų kainą ir reikalauja ją priteisti, nors darbų už 16 359,87 Eur neatliko. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad statybos darbų trūkumai buvo akivaizdūs. Ieškovės nuomone, ginčo statybos defektai negalėjo būti pastebėti normalios apžiūros metu priimant darbus, o kai kurie iš jų atsirado jau po darbų priėmimo.
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad priėmus atliktus darbus ir pasirašius atliktų darbų aktą, užsakovas nebetenka teisės reikšti reikalavimų dėl šių darbų defektų. Ieškovės teigimu, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju, nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs.
3. Ieškovė įrodė, kad atsakovė netinkamai įrengė salės betono grindis, pastogės stogo konstrukciją, neaptaisė jos ugniai atspariomis gipskartonio plokštėmis, netinkamai įrengė trapų nuolydį, angokraščių kampus, taip pat, kad atsakovė yra atsakinga už sienų tinko defektą, todėl ieškovė įgijo teisę defektų šalinimo suma mažinti statybos darbų kainą.
4. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis UAB „Skena“ ekspertizės aktu. Teismas neturėjo pagrindo abejoti UAB „Skena“ ekspertų kompetencija teikti ekspertizės išvadą dėl statinio konstrukcijų.
5. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis A. B. ekspertizės aktu. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti ta ekspertizės akto dalimi, kurioje buvo nustatyti statybos darbų defektai bei jų šalinimo išlaidos, nes sprendime nurodytos skaičiavimo klaidos yra padarytos ne toje dalyje, kuri susijusi su defektų nustatymu bei jų įvertinimu. A. B. ekspertizės akte nustatyti atsakovės atliktų statybos darbų defektai nebuvo nustatyti neužbaigtuose ir nepriimtuose darbuose, jie buvo nustatyti į atliktų darbų aktus įtrauktuose ir priimtuose darbuose.
6. Tai, kad tam tikri darbai buvo atlikti pagal projektą, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už tai, kad darbų rezultato naudojimas pagal normalią paskirtį yra apsunkintas, nes projektuotoją samdė atsakovė, todėl ji yra atsakinga už netinkamus projektinius sprendimus.
7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad statybos darbų kaina negali būti mažinama dėl tos priežasties, kad objekto rekonstrukcijos darbai yra užbaigti, o byloje nėra įrodymų, kad defektai būtų pašalinti. Ieškovės teigimu, teisės aktai nenumato, kad užsakovas būtinai turi pašalinti defektus ir tik tuomet atsiranda jo teisė reikalauti statybos darbų kainos sumažinimo. Teismas nepagrįstai būtina ieškovės reikalavimo dėl statybos darbų kainos sumažinimo patenkinimo sąlyga laikė defektų pašalinimą ir atitinkamų išlaidų patyrimą. Ieškovės nuomone, užsakovas turi teisę pasirinkti, ar jis naudos darbų rezultatą apsunkintomis sąlygomis ir patirs nepatogumus, tačiau už statybos darbus mokės mažiau, ar ištaisys defektus, dėl to patirs papildomų išlaidų, kuriomis sumažins nekokybiškai atliktų statybos darbų kainą.
8. Teismas didžiąją dalį sprendimo pagrindė trečiojo asmens UAB „Iremas“ filialo „Projektų centras“ paaiškinimais, tačiau šis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes nustačius faktą, kad ieškovės pasirašytuose atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose buvo nurodyti su trūkumais atlikti arba visai neatlikti darbai, kiltų šio trečiojo asmens kaip techninės priežiūros vykdytojo atsakomybė ieškovei.
9. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nes objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų byloje įrodinėjamų aplinkybių. Teismas vadovavosi trečiojo asmens UAB „Iremas“ filialo „Projektų centras“ paaiškinimais, o ne objektyviais rašytiniais įrodymais – ekspertizės aktais.
10. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad aliuminio konstrukcijų sumontavimas be stiklų yra šių darbų trūkumas (defektas). Be to, teismas aiškiai nepasisakė, ar byloje įrodyta, kad aliuminio konstrukcijos buvo sumontuotos be stiklų. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad aliuminio konstrukcijos sumontavimas su stiklu ar be stiklo negali būti laikomas paslėptu darbu ir yra matomas be specialių  priemonių, todėl ieškovė negali remtis atliktų darbų trūkumu, nes jis nebuvo konstatuotas darbų perdavimo metu.
11. Teismas nepagrįstai atmetė dalį ieškovės reikalavimo dėl permokos priteisimo. Teismas nesuprato šio reikalavimo esmės ir jo tinkamai neišnagrinėjo. Ieškovė šį reikalavimą grindė vidaus vandentiekio vamzdynų peraktavimu (didesnio darbų kiekio užaktavimu nei buvo numatyta rangos sutartyje) ir atsakovės pateikta 2012 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita-faktūra serija RES Nr. 7713 dėl permokėtos sumos. Tuo tarpu teismas šį reikalavimą tenkino kitu kreditinės PVM sąskaitos-faktūros serija RES Nr. 7878 pagrindu.
12. Teismas neturėjo pagrindo trečiojo asmens UAB „Irdaiva“ naudai priteisti jokių bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, nes UAB „Irdaiva“ šioje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Bylinėjimosi išlaidos šio trečiojo asmens naudai galėjo būti priteistos tik iš kitoje pusėje buvusios atsakovės arba iš trečiojo asmens UAB „Kamesta“, kurios prašymu UAB „Irdaiva“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.
13. UAB „Irdaiva“ byloje pateikė tik vieną procesinį dokumentą – atsiliepimą į ieškinį, kuriame dėl ginčo esmės nepasisakė, todėl teismas privalėjo sumažinti UAB „Irdaiva“ naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
14. Teismas turėjo pagrindą atmesti trečiojo asmens UAB „Kamesta“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar šias išlaidas žymiai sumažinti, nes UAB „Kamesta“ savo procesiniais veiksmais (prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Irdaiva“, didelės apimties tiesiogiai su byla nesusijusių rašytinių įrodymų teikimas, prašymas apklausti liudytojus) prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų padidėjimo ir teisminio proceso pailgėjimo.
15. Bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens UAB „Projektų centras“ naudai priteistos nepagrįstai ir privalėjo būti teismo sumažintos, įvertinus bylos sudėtingumą, trečiojo asmens UAB „Projektų centras“ byloje teikto procesinio dokumento turinį, teismo posėdžių metu užimtą poziciją.
26. Atsakovė BUAB „Restauracija“ prašo atmesti ieškovės VšĮ „Raudondvario dvaras“ apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Rangos sutartimis šalys aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtino ieškovės teisės reikalauti sumažinti atliktų darbų kainą, t. y. įtvirtino baigtinį ieškovės teisių sąrašą, kuriame nėra numatyta teisės mažinti atliktų darbų kainą, todėl ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų dėl statybos darbų kainos mažinimo.
2. Šalių susirašinėjimas ir pradiniai ieškovės pareikšti kreditoriniai reikalavimai UAB „Restauracija“ bankroto byloje (tikrieji šalių ketinimai) liudija, kad ieškovė reikalavo tik nuostolių atlyginimo, o pretenzijų apie sutarties kainos mažinimą niekuomet nereiškė. Poziciją dėl sutarties kainos mažinimo ieškovė išreiškė tik pasamdžiusi naujus atstovus.
3. Ieškinyje ir baigiamųjų kalbų metu nurodyta teismų praktika netaikytina, nes ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula.
4. Ieškovė neturi teisės naudotis sutarties darbų kainos mažinimo galimybe, jeigu pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – nutraukė sutartį ir pareikalavo nuostolių atlyginimo.
5. Atliktų darbų kainos sumažinimas reiškia, kad ieškovės prievolė atsiskaityti yra mažinama atsakovės netinkamai atliktų darbų verte. Toks prievolių sudengimas yra ne kas kita kaip priešpriešinių prievolių įskaitymas, draudžiamas pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą.
6. Ieškovė neturi teisės remtis atliktų darbų, kurie yra nurodyti pasirašytuose aktuose, defektais, net jeigu tokie defektai egzistuotų. Aktų ir PVM sąskaitų-faktūrų pasirašymas abiejų šalių atstovų ir kai kurių darbų apmokėjimas reiškia, kad ieškovė priėmė atliktų darbų rezultatą, nenurodė darbų trūkumų, todėl vėliau jais remtis neturi teisės.
7. Ieškovės nurodomi atliktų darbų trūkumai galėjo būti pastebėti jų perdavimo metu, ypač atsižvelgiant į tai, kad darbų tikrinimo ir perdavimo metu dalyvavo techninės priežiūros atstovas. Kai kurie trūkumai negali būti laikomi defektais, nes darbai nebuvo užbaigti ir nebuvo perduoti techninei priežiūrai bei ieškovei.
8. Ekspertas A. B. teismo posėdžio metu sutiko, kad ekspertizės akte yra padaryta daug skaičiavimo, techninių klaidų, todėl ekspertizės aktas ir jame pateiktos išvados negali būti laikomos teisingomis.
9. Vėlesnis rangovas trečiasis asmuo UAB „Irdaiva“ nešalino defektų, kuriuos ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nurodo kaip atsakovės darbų trūkumus. Tai nesutrukdė objektą priduoti kaip visiškai baigtą, atitinkantį projekto reikalavimus ir esantį techniškai tvarkingą valstybinei komisijai, kas įrodo, kad ieškovės nurodyti defektai neegzistuoja.
10. Atsakovė nebaigė sulygtų objekto statybos darbų, visų sutartų darbų neatliko, todėl neturi įrodinėti, kad defektai atsirado ne dėl jos kaltės. Ieškovė neįrodė, kad konkretūs darbai buvo atsakovės perduoti ieškovei ir būtent už juos atsakovė prašo atsiskaityti.
11. UAB „Skena“ atlikta ekspertizė yra nevisapusiška, netiksli, paremta tik daline ginčo medžiaga, todėl jos išvados nėra teisingos.
12. Trečiųjų asmenų UAB „Kamesta“ ir UAB „Projektų centras“ bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovės, nes šie tretieji asmenys byloje dalyvavo atsakovės pusėje.
13. UAB „Irdaiva“ bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš UAB „Kamesta“, nes išlaidos buvo patirtos dėl UAB „Kamesta“ prašymo įtraukti UAB „Irdaiva“ į bylą.
14. Ieškovė bando nesąžiningai ir neteisėtai pasipelnyti iš atsakovės ir iš VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“, gaudama valstybės teikiamą finansavimą ir jo nepervesdama visus darbus atlikusiai atsakovei, o pasisavindama sau.
15. Valstybės teikiamo finansavimo projektui gavimas patvirtina, kad atsakovė tinkamai atliko ir perdavė darbus ieškovei, kuri juos priėmė, nenurodydama jokių atliktų darbų trūkumų. Trūkumų nenurodė ir techninę priežiūrą vykdę subjektai bei objektą prižiūrėjusi VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“, kuri teikė finansavimą pagal atsakovės atliktus darbus.
27. Trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ prašo atmesti ieškovės VšĮ „Raudondvario dvaras“ apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Atliktų darbų tinkamumą patvirtino ieškovės pasitelktas techninis prižiūrėtojas. Objektas yra užbaigtas ir priduotas, netaisant ieškovės įrodinėjamų darbų trūkumų. Objekto užbaigimo darbus atlikusio trečiojo asmens UAB „Irdaiva“ atliktų darbų aktuose nėra užfiksuoti trūkumų šalinimo darbai. Ieškovės įrodinėjami darbų trūkumai (pastogės stogo konstrukcijos aptaisymas ne GPF plokštėmis, viršutinių angokraščių kampų neteisingas įrengimas) negali būti laikomi paslėptais trūkumais CK 6.662 straipsnio prasme.
2. Ieškovės reikalavimas sumažinti darbų kainą 87 679,72 Eur suma ir atsakovės reikalavimas dalyje dėl 89 217,20 Eur skolos ir 4 817,72 Eur delspinigių priteisimo negali būti tarpusavyje įskaityti pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas.
3. Teismas, ieškinį tenkinęs iš dalies, pagrįstai nusprendė priteisti iš ieškovės dalį trečiojo asmens UAB „Kamesta“ bylinėjimosi išlaidų, nes trečiasis asmuo teismo prašė ieškinį atmesti. Nors atsakovė nėra pareiškusi apeliacinio skundo dėl sprendimo dalies, kuria buvo paskirstytos trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos tarp bylos šalių, ieškovė ir atsakovė byloje dalyvavo turėdamos ir atsakovo, ir ieškovo procesinį statusą, todėl tretieji asmenys galėjo palaikyti abiejų proceso šalių pusę, atsižvelgdami į jų vienas kitam pareikštų reikalavimų pobūdį.
28. Trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta patenkinti BUAB „Restauracija“ priešieškinio reikalavimą priteisti iš VšĮ „Raudondvario dvaras“ 11 658,45 Eur skolos ir 629,56 Eur delspinigių, taip pat prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo motyvus, kurių pagrindu nuspręsta atmesti BUAB „Restauracija“ priešieškinio reikalavimą priteisti iš VšĮ „Raudondvario dvaras“ 2 245,81 Eur skolos už papildomus darbus pagal 2014 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą bei 121,27 Eur delspinigių, konstatuojant, kad šie reikalavimai atmestini kaip pareikšti asmens, neįgijusio reikalavimo teisių į VšĮ „Raudondvario dvaras“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nusprendė nenagrinėti trečiojo asmens UAB „Kamesta“ argumentų dėl ginčo dalyko, motyvuodamas tuo, kad trečiasis asmuo savarankiško reikalavimo dėl ginčo dalyko, pagrįsto materialiosiomis teisės normomis, byloje nepareiškė.
2. Sprendimas priteisti atsakovei kaip buvusiai jungtinės veiklos pagrindinei partnerei pinigines lėšas už kito partnerio atliktus vėdinimo sistemos įrengimo darbus yra nepagrįstas. Teismas neįvertino to, kad vėdinimo sistemos įrengimo darbus atliko trečiasis asmuo, jis šiuos darbus perdavė tiesiogiai ieškovei pagal vienašalius aktus. Atsakovė nėra priėmusi iš trečiojo asmens vėdinimo sistemos įrengimo darbų, todėl negalėjo jų perduoti ieškovei. Rangos sutartyje nenustatyta, kad apmokėjimas už atliktus darbus vyksta tik per pagrindinę partnerę – atsakovę. Jungtinės veiklos sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad mokėjimai už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas atliekami partneriams proporcingai jų atliekamų darbų vertei.
3. Atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 2 245,81 Eur už 2013 m. balandžio mėn. pagal žiniaraščius atsakovės atliktus darbus turėjo būti atmestas kaip pareikštas buvusio trečiojo asmens partnerio, neatlikusio papildomų darbų, todėl neįgijusio reikalavimo teisių į ieškovę. Papildomus darbus atliko trečiasis asmuo.
29. Atsakovė BUAB „Restauracija“ prašo atmesti trečiojo asmens UAB „Kamesta“ apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Pagal 2011 m. vasario 8 d. atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kamesta“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties sąlygas būtent atsakovė buvo įgaliota pasirašyti sutartis su ieškove, įforminti objekte atliktų darbų aktus bei jų perdavimo ieškovei aktus, gauti visus mokėjimus iš ieškovės ir vėliau atsiskaityti su UAB „Kamesta“. Atsakovė veikė kaip generalinis rangovas santykiuose su ieškove, o UAB „Kamesta“ veikė kaip subrangovas atsakovės atžvilgiu. Todėl UAB „Kamesta“ neturi teisės reikšti tiesioginių reikalavimų ieškovei dėl atliktų darbų perdavimo ar jų apmokėjimo, taip pat neturi teisės ginčyti atsakovės perduotų darbų ieškovei fakto ar reikalauti, kad ieškovė neatsiskaitytų su atsakove už perduotus darbus.
2. Atliktų darbų aktai, pažyma apie atliktus darbus ir 2014 m. sausio 30 d. PVM sąskaita-faktūra serija RES Nr. 8050 yra tinkamai pasirašyti ieškovės ir atsakovės atstovų bei techninę priežiūrą atlikusio asmens, nefiksuojant ir nenurodant jokių darbų trūkumų, todėl egzistuoja pakankamas pagrindas atsirasti ieškovės pareigai atsiskaityti su atsakove.
3. Teikdamas apeliacinį skundą ir prašydamas nepriteisti atsakovei atitinkamos skolos dalies trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ veikia procese prieš atsakovės interesus. Tokiu būdu trečiasis asmuo UAB „Kamesta“, dalyvaudamas byloje atsakovės pusėje, pažeidžia CPK 47 straipsnio 4 dalies nuostatas.
4. Trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ neturi teisės ginčyti teismo sprendimo motyvų ir reikalauti pripažinti jo kaip subrangovo tiesioginių reikalavimų ieškovei pagrįstumo, nes UAB „Kamesta“ santykiuose su ieškove veikė subrangovo teisėmis. Be to, atsakovė neteikė apeliacinio skundo dėl skolos priteisimo pagal 2014 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 8075, todėl tai, kokiais motyvais šie atsakovės reikalavimai buvo atmesti, atsakovės teisėms ir pareigoms neturi teisinės reikšmės.
30. Ieškovė VšĮ „Raudondvario dvaras“ prašo atmesti trečiojo asmens UAB „Kamesta“ apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. UAB „Kamesta“ turėjo visas galimybes nagrinėjamoje byloje pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl ginčo darbų, tačiau to nepadarė, todėl teismas pagrįstai vertino tik atsakovės teisę reikšti reikalavimus ieškovei dėl apmokėjimo už atliktus statybos darbus, o UAB „Kamesta“ argumentų nenagrinėjo.
2. Jungtinės veiklos sutartis siejo tik atsakovę ir UAB „Kamesta“, ieškovė nebuvo šios sutarties šalimi. Atsakovė kaip pagrindinė partnerė, o ne UAB „Kamesta“, turi teisę reikalauti apmokėjimo už rangos sutarčių pagrindu atliktus statybos darbus. Rangos sutartyse UAB „Kamesta“ nėra minima, taip pat nenumatyta kokia nors galimybė UAB „Kamesta“ gauti apmokėjimą už atliktus darbus tiesiogiai iš ieškovės. Visais klausimais dėl rangos darbų objekte atlikimo ieškovė bendravo tik su atsakove, tik atsakovė teikdavo ieškovei aktus apie objekte atliktus rangos darbus ir atliktų darbų perdavimo aktus, tik atsakovei ieškovė vykdydavo mokėjimus už objekte atliktus ir ieškovės priimtus statybos rangos darbus. Tikrieji šalių ketinimai rangos sutarčių sudarymo metu rodo, kad šalys susitarė, jog ieškovė už statybos darbus moka atsakovei, o atsakovė atsiskaito su savo partnere UAB „Kamesta“. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad UAB „Kamesta“ atliktus darbus perduodavo tik atsakovei, o ne ieškovei. Rangos sutarčių nutraukimas nedaro įtakos toms teisėms, kurios buvo įgytos iki šių sutarčių nutraukimo. UAB „Kamesta“ ir po rangos sutarčių nutraukimo neįgijo teisės reikalauti iš ieškovės apmokėti už statybos darbus.
3. Apeliacinio skundo dalis dėl sprendimo motyvų pakeitimo yra beprasmė ir nesukurianti teisinių pasekmių. UAB „Kamesta“ nenuginčija sprendimo motyvų, kad rangovas, nepriklausomai nuo to, ar tai atsakovė, ar UAB „Kamesta“, neturi teisės gauti apmokėjimo už atsakovės priešieškinyje nurodytus darbus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl ieškovės VšĮ ,,Raudondvario dvaras“ apeliacinio skundo

32. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovei UAB „Restauracija“ iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 4 d.  VšĮ ,,Raudondvario dvaras“ pareiškė 450 980 Lt kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, motyvuodama tuo, kad atsakovė netinkamai vykdė tarp šalių sudarytas statybos rangos sutartis ir darbų nepabaigė, be kita ko nurodydama, kad nustatytų darbų trūkumų pašalinimui reikalinga 295 469,28 Lt suma. Atsakovės bankroto administratorė sutiko su 18 721,11 Lt reikalavimu, dėl likusios 432 259,58 Lt reikalavimo dalies pareiškė prieštaravimus. Kreditorinio reikalavimo tvirtino klausimo išsprendimas iš atsakovės bankroto bylos buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą, kurioje 2015 m. sausio 21 d. nutartimi teismas nustatė pareiškėjai terminą reikalavimo trūkumams pašalinti. Šalindama procesinio dokumento trūkumus kreditorė padavė teismui ieškinį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir darbų kainos sumažinimo, kuriame prašė atsakovės atliktų darbų kainą sumažinti 85 573,82 Eur (295 469,28 Lt) ir patvirtinti  40 570,15 Eur (140 080,60 Lt) kreditorinį reikalavimą. Tuo pačiu metu Kauno apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla pagal BUAB „Restauracija“ 1 164 316 Eur kainos ieškinį VšĮ ,,Raudondvario dvaras“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Ši civilinė byla buvo sujungta su civiline byla, iškelta pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl darbų kainos sumažinimo, peraktuotų darbų kainos ir permokos grąžinimo, kurioje ir buvo priimtas ieškovės skundžiamas teismo sprendimas. Išskirtoje civilinėje byloje 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi teismas patvirtino VšĮ ,,Raudondvario dvaras“ 25 020,39 Eur kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 5 422,01 Eur už suvartotą vandenį ir elektros energiją, 7 673,40 Eur už šildymo išlaidas ir 11 924,98 Eur delspinigių. Paduotu ieškiniu pakeitusi reikšto kreditorinio reikalavimo, susijusio su išlaidų darbų trūkumams pašalinti atlyginimu, dalyką ieškovė prašė teismo sumažinti atsakovės atliktų statybos darbų kainą 87 679,72 eurais, vadovaudamasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta užsakovo teise.
33. CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą,       1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį  arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirti galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3)atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
34. Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek specialiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-160-687/2016 ir joje nurodytą praktiką).  Užsakovas, pasirinkęs CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pažeistų teisių gynimo būdą ir pareiškęs rangovui reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi įrodyti rangovo atliktų darbų trūkumus ir tokių darbų vertę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą sumažinti darbų kainą, iš esmės konstatavęs, kad viena vertus, įrodymai, kuriais ieškovė grindžia faktinį ieškinio pagrindą, yra nepatikimi, kita vertus, jie neįrodo ieškovės reikalavimo pagrįstumo.
35. Ieškovė ir atsakovė 2011 m. balandžio 1 d. sudarė rangos sutartį Nr. S-359, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti objekto „Raudondvario dvaro sodybos žirgyno“ restauravimo ir pritaikymo darbus, o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutarties kainą – 6 982 500 Lt (1 t., b. l. 16-19; 3 t., b. l. 40-47; 5 t., b. l. 11-18). 2013 m. kovo 8 d. tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis Nr. S-267, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti objekto „Raudondvario dvaro sodybos žirgyno“ restauravimo ir pritaikymo papildomus darbus, o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus papildomus darbus ir sumokėti už juos sutarties kainą – 854 000 Lt (1 t., b. l. 20-22; 5 t., b. l. 19-24). Per 2011-2014 metus ieškovė sumokėjo atsakovei už atliktus darbus iš viso 6 008 376,56 Lt (7 t., b. l. 80-81).
36. Taigi ieškovę ir atsakovę siejo statybos rangos teisiniai santykiai. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Taigi šaliai, priėmusiai pagal sutartį tinkamai atliktus darbus, kyla pareiga už tuos darbus atsiskaityti.
37. CK 6.662 straipsnio, reglamentuojančio atliktų darbų priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.
38. Nagrinėjamu atveju atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ieškovė pasirašė nereikšdama jokių pastabų dėl darbų trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodytiems darbų trūkumams esant akivaizdiems, vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, ieškovė negali remtis trūkumų faktu. Ieškovės manymu, teismas, nustatinėdamas atliktų statybos darbų trūkumus, nepagrįstai atsisakė remtis UAB „Skena“ ir A. B. ekspertizės aktais, kuriuose užfiksuoti atsakovės atliktų darbų trūkumai ir kurie patvirtina faktą, kad atsakovė darbus atliko netinkamai.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo-priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pasisakyta, kad įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013).
41. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB „Skena“ ir A. B. ekspertizės aktais ir juose padarytomis išvadomis dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų ir jų ištaisymo kainos. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikti UAB „Skena“ ir A. B. ekspertizės aktai nėra prilyginami teismo paskirtos ekspertizės aktams, tačiau kaip vieni iš įrodymų, kuriuose užfiksuota specialių žinių turinčių asmenų nuomonė dėl ginčo objekto (statybos darbų) defektų, yra tinkami ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kuriais paneigiama teismo išvada dėl UAB „Skena“ ekspertų kompetencijos vertinti atsakovės atliktų darbų kokybę neturėjimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės teiktus rašytinius įrodymus vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
42. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl atliktų statybos darbų kainos sumažinimo. Ieškovės nuomone, statybos darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs, todėl ji turi teisę remtis trūkumų faktu. Ieškovė, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas sumažinti atliktų statybos darbų kainą, apeliacinį skundą grindžia šiais UAB „Skena“ ir A. B. ekspertizės aktuose nustatytais darbų trūkumais: 1) patalpos Nr. 112 (salės) išbetonuota grindų konstrukcija neatitinka projektinės altitudės 0,00, 2) pastogėje stogo konstrukcija neaptaisyta GKF (ugniai atspariomis) plokštėmis, 3) sieniniai paviršiai paveikti drėgmės (tinkas atšokęs nuo paviršiaus), 4) sanitariniuose mazguose trapai grindyse įrengti netinkamai, grindų nuolydžiai suformuoti ne į trapus, 5) neteisingai įrengti viršutinių angokraščių kampai (90 laipsnių, o ne 45 laipsnių). Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl kiekvieno iš šių ieškovės įrodinėjamų atsakovės atliktų statybos darbų trūkumų.
43. Prieš pradedant kiekvieno ieškovės nurodytų atsakovės atliktų statybos darbų trūkumo vertinimą, svarbu nustatyti, kurie statybos darbai yra reikšmingi nagrinėjamo klausimo išsprendimui ieškovės reikalavimo sumažinti statybos darbų kainą kontekste. Ieškovė šio savo reikalavimo iš esmės nesieja su atliktais statybos darbais, nurodytais konkrečiuose atliktų darbų priėmimo aktuose. Kadangi ieškovė siekia sumažinti atsakovei mokėtiną statybos darbų kainą, t. y. jos tikslas yra už atliktus statybos darbus atsakovei mokėti mažiau, darytina išvada, kad ieškovė reikalauja sumažinti kainą tų darbų, už kuriuos ji dar nėra atsiskaičiusi su atsakove. Tokią išvadą pagrindžia aplinkybė, kad ieškovė nereikalauja priteisti jai iš atsakovės konkrečios pinigų sumos kaip sumažintos statybos darbų kainos piniginės išraiškos. Todėl visų pirma reikšminga identifikuoti atsakovės ieškovei pareikšto reikalavimo priteisti skolą už atliktus statybos darbus faktinį pagrindą, t. y. faktines aplinkybes, kuriomis atsakovė grindžia savo reikalavimus ieškovei ir iš kurių būtų aišku, už kokius konkrečius darbus atsakovė prašo ieškovės sumokėti.
44. Kasacinio teismo pažymėta, kad užsakovo reikalavimas priteisti iš rangovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę (sumažinti darbų kainą), kuris grindžiamas netinkama darbų kokybe (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-160-687/2016 ir joje nurodytą praktiką). Taigi ieškovės reikalavimas sumažinti  kainą darbų, už kuriuos yra atsiskaityta ir kurių trūkumai paaiškėjo vėliau, iš esmės reikštų reikalavimą grąžinti apmokėjimą už nekokybiškus darbus. Toks užsakovo reikalavimas rangovui, pareiškusiam ieškinį dėl apmokėjimo už atliktus rangos darbus,  lemtų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo galimybę, kurios šalys netenka rangovo bankroto atveju dėl Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinto draudimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė (užsakovė) nereiškia reikalavimo priteisti iš bankrutuojančios atsakovės (rangovės) sumokėtą nekokybiškų darbų kainą. Taigi tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, remdamasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, gali prašyti sumažinti kainą tik tų darbų, už kuriuos atsakovė prašo atsiskaitymo ir kurių ieškovė dar nėra apmokėjusi.
45. Iš patikslinto atsakovės priešieškinio (13 t., b. l. 85-88) matyti, kad atsakovė savo reikalavimą dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo įrodinėjo PVM sąskaitomis-faktūromis serija RES: 2013 m. gegužės 30 d. Nr. 7894, 2013 m. rugsėjo 26 d. Nr. 7967, Nr. 7968, 2013 m. spalio 30 d. Nr. 7997, 2013 m. lapkričio 25 d. Nr. 8016, 2014 m. sausio 30 d. Nr. 8050, 2014 m. balandžio 10 d. Nr. 8074, Nr. 8075, Nr. 8076, Nr. 8077, Nr. 8078, Nr. 8079. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu skolos pagal 2014 m. balandžio 10 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. 8074, Nr. 8075, Nr. 8076, Nr. 8077, Nr. 8078, Nr. 8079 iš ieškovės atsakovei nepriteisė ir apeliacinio skundo šioje dalyje nėra, konstatuotina, kad šios PVM sąskaitos-faktūros ieškovės apeliacinio skundo tinkamam išnagrinėjimui neaktualios. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė gali reikalauti sumažinti tik tų statybos darbų, už kurių atlikimą atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitas-faktūras serija RES: 2013 m. gegužės 30 d. Nr. 7894, 2013 m. rugsėjo 26 d. Nr. 7967, Nr. 7968, 2013 m. spalio 30 d. Nr. 7997, 2013 m. lapkričio 25 d. Nr. 8016, 2014 m. sausio 30 d. Nr. 8050 ir reikalauja jų apmokėjimo, kainą.
46. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 7894 išrašyta 2013 m. gegužės 31 d. pažymos apie 2013 m. gegužės mėn. atliktus darbus, atliktų darbų priėmimo aktų Nr. 41-1, Nr. 41-4, Nr. 41-5, Nr. 41-6, Nr. 41-7, Nr. 41-8, Nr. 41-11 pagrindu (3 t., b. l. 55-68); 2013 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 7967 – 2013 m. rugsėjo 27 d. pažymos apie 2013 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus, atliktų darbų priėmimo aktų Nr. 90-1, Nr. 90-2, Nr. 90-3 pagrindu (3 t., b. l. 69-75); 2013 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 7968 – 2013 m. rugsėjo 27 d. pažymos apie 2013 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus, atliktų darbų priėmimo aktų Nr. 91-1, Nr. 91-2, Nr. 91-4 pagrindu (3 t., b. l. 76-81); 2013 m. spalio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 7997 – 2013 m. spalio 30 d. pažymos apie 2013 m. spalio mėn. atliktus darbus, atliktų darbų priėmimo aktų Nr. 106-1, Nr. 106-2 pagrindu (3 t., b. l. 82-86); 2013 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 8016 – 2013 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo akto Nr. 124 pagrindu (3 t., b. l. 87-88); 2014 m. sausio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 8050 – 2013 m. gruodžio 31 d. pažymos apie 2013 m. gruodžio mėn. atliktus darbus, 2013 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų priėmimo aktų Nr. 5-1, Nr. 5-2, Nr. 5-3, Nr. 5-4, Nr. 5-5, Nr. 5-10, Nr. 5-11, Nr. 5-15, Nr. 5-16, Nr. 5-17, Nr. 5-18, Nr. 5-19 pagrindu (3 t., b. l. 89-108). Būtent šiais abiejų šalių pasirašytais atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais perduoti darbai yra reikšmingi nagrinėjamam ginčui ir tik už juos kaip neapmokėtus ieškovė gali prašyti sumažinti atliktų darbų kainą. Už statybos darbus, neįtrauktus į šiuos atliktų darbų priėmimo aktus, atsakovė nereikalauja atsiskaitymo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, kad už juos buvo tinkamai atsiskaityta ir kainos sumažinti šioje byloje nereikalaujama (minėta, kad ieškovė siekia sumažinti atsakovei mokėtiną, o ne jau sumokėtą, darbų kainą).
47. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad patalpos Nr. 112 (salės) išbetonuota grindų konstrukcija neatitinka projektinės altitudės 0,00. Iš UAB „Skena“ ekspertizės akto priedo – UAB „Restauracija“ užaktuotų darbų suvestinės (1 t., b. l. 68) – matyti, kad betoninio pagrindo išardymo ir įrengimo darbai buvo perduoti 2013 m. kovo, balandžio ir rugpjūčio mėn. Tai patvirtina ir 2013 m. kovo mėn. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 19 (10 t., b. l. 68-69), 2013 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 67-2 (10 t., b. l. 111), taip pat A. B. ekspertizės akto lentelė Nr. 3 „Papildomi darbai“ – betoninio pagrindo išardymo ir įrengimo darbai (7 t., b. l. 128), šio akto žiniaraščio 1 sąmata „Betoninio pagrindo išardymas ir įrengimas“ (8 t., b. l. 54). Atsižvelgiant į tai bei į 45-46 punktuose nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, remdamasi šiuo defektu, prašo sumažinti kainą tų darbų, už kuriuos atsakovė nereikalauja atsiskaitymo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šis ieškovės nurodytas atsakovės atliktų statybos darbų trūkumas kaip pagrindas sumažinti statybos darbų kainą pasirinktas nepagrįstai.
48. Dėl pastogėje esančios stogo konstrukcijos neaptaisymo GKF (ugniai atspariomis) plokštėmis apeliaciniame skunde pažymima, kad šie darbai yra įtraukti į atliktų darbų aktus, tačiau faktiškai nėra atlikti. Nurodyta aplinkybė grindžiama A. B. ekspertizės akto žiniaraščio lokaline sąmata Nr. 1, eilės Nr. 45-46 (7 t., b. l. 146). Iš šios lokalinės sąmatos matyti, kad lubų karkasų aptaisymo gipso kartono plokštėmis darbai buvo perduoti 2013 m. rugpjūčio mėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš esmės analogiški darbai A. B. ekspertizės akte nurodytiems darbams yra užfiksuoti 2013 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktuose Nr. 75-2 (10 t., b. l. 117), Nr. 63-1 (10 t., b. l. 122), Nr. 63-2 (10 t., b. l. 125-126). Atsižvelgiant į tai bei į 45-46 punktuose nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, remdamasi šiuo defektu, prašo sumažinti kainą už tuos darbus, už kuriuos atsakovė jos nereikalauja atsiskaityti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šis ieškovės nurodytas atsakovės atliktų statybos darbų trūkumas kaip pagrindas sumažinti statybos darbų kainą pasirinktas taip pat nepagrįstai.
49. Kitas ieškovės įrodinėjamas atsakovės atliktų statybos darbų trūkumas – sieniniai paviršiai paveikti drėgmės (tinkas atšokęs nuo paviršiaus). Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti atsakovės atsakomybės už garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus prezumpciją. Vertinant atsakovės kaip rangovės atsakomybę per garantinį laikotarpį, esminė aplinkybė, kurią turi įrodyti ieškovė, yra defektų buvimas. Toks įrodinėjimo pareigos paskirstymas nurodomas ir kasacinio teismo praktikoje – užsakovas privalo įrodyti tik patį defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2009). Taigi visų pirma ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės atliktų tinkavimo darbų trūkumus. Šio darbų trūkumo faktą ieškovė įrodinėja A. B. ekspertizės aktu. Šio akto žiniaraštyje („Papildomi darbai“ – „Tinko atstatymo darbai“) (8 t., b. l. 57) nurodyta, kad tinko atstatymo darbai buvo perduoti 2013 m. kovo, gegužės, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Minėta, kad atsakovė neprašo ieškovės apmokėti už 2013 m. kovo, birželio, rugpjūčio mėn. atliktus darbus. Nors atsakovė prašo ieškovės atsiskaityti už 2013 m. gegužės mėn. atliktus darbus, tačiau tarp šių darbų tinkavimo darbai nėra įtraukti (3 t., b. l. 55-68). A. B., surašydamas ekspertizės aktą, be kita ko, rėmėsi 2013 m. gegužės mėn. atliktų darbų priėmimo aktais Nr. 48-3, Nr. 48-5, Nr. 48-8, Nr. 48-9, Nr. 48-10 (7 t., b. l. 86, eil. Nr. 29), tačiau pagal šiuo aktus atsakovė nereikalauja atsiskaitymo. Nurodytame ekspertizės akto žiniaraštyje yra įtraukti tinko atstatymo darbai, perduoti 2013 m. rugsėjo mėn. (žiniaraščio eil. Nr. 2-3, 8-10). Šie darbai yra įtraukti į 2013 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 91-1 kaip tinkavimo darbai (3 t., b. l. 78) ir už juos ieškovės prašoma atsiskaityti. A. B. ekspertizės akte nurodyta, kad drėgmės paveiktų sieninių paviršių plotas – 20 m2 (8 t., b. l. 78), tačiau nenurodyta, nei kokioje konkrečioje vietoje yra šie defektai, koks jų išsidėstymas, lokalizacija, nei kokiu būdu jie buvo užfiksuoti. Konkrečios defektų vietos nustatymas, įvertinus nedidelį defektų plotą, yra reikšmingas, atsižvelgiant į tai, kad defektas yra susijęs su drėgmės poveikiu (pvz., drėgmės šaltinio nustatymui ir pan.). Ekspertizės akte nurodyta, kad darbų trūkumai nustatyti apžiūros metu, vadovaujantis techniniu projektu ir kitais normatyviniais dokumentais, tačiau nenurodyta, ar buvo atliekami tikslūs matavimai, ploto skaičiavimai ir pan. Be to, ieškovė niekaip neįrodinėjo, kad konkretūs nekokybiški tinkavimo darbai buvo perduoti būtent 2013 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 91-1, kuriuo perduotų darbų apmokėjimo reikalauja atsakovė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuotina, kad tinkavimo darbų trūkumų ieškovė tinkamai nepagrindė (CPK 178 straipsnis).
50. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad sanitariniuose mazguose trapai grindyse įrengti netinkamai, grindų nuolydžiai suformuoti ne į trapus. A. B. ekspertizės akte nurodyta, kad šio defekto šalinimui reikia demontuoti ir sumontuoti 2 vnt. trapų, pakeičiant 2 m2 keraminių plytelių (8 t., b. l. 78). Iš A. B. parengtos lokalinės sąmatos (8 t., b. l. 79) matyti, kad defektas yra susijęs su 100 mm skersmens trapais. Iš A. B. ekspertizės akto žiniaraščio lokalinės sąmatos Nr. 20 (8 t., b. l. 23, eil. Nr. 14) matyti, kad šių trapų montavimo darbai buvo perduoti 2013 m. rugpjūčio mėn. Šią aplinkybę patvirtina 2013 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 63-8 (10 t., b. l. 130-131), pagal kurį atsakovė nereikalauja ieškovės atsiskaityti (45-46 punktai). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis ieškovės nurodytas atsakovės atliktų statybos darbų trūkumas kaip pagrindas sumažinti statybos darbų kainą pasirinktas irgi nepagrįstai.
51. Ieškovės teigimu, neteisingai įrengti viršutinių angokraščių kampai (90 laipsnių, o ne 45 laipsnių) lems pablogėjusias galimybes naudoti patalpą pagal normalią paskirtį. Tačiau ieškovė įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad angokraščių įrengimo darbai buvo perduoti būtent tais atliktų darbų priėmimo aktais, pagal kuriuos atsakovė prašo atsiskaityti ieškovės. A. B. ekspertizės akto žiniaraščio sąmatoje Nr. 1 (8 t., b. l. 32-34, eil. Nr. 8) nurodyta, kad angokraščių aptaisymo darbai buvo perduoti 2012 m. birželio mėn., 2013 m. gegužės ir rugpjūčio mėn. Bendras perduotų darbų kiekis – 130 m2. A. B. lokalinėje sąmatoje (8 t., b. l. 81) nurodyta, kad šio defekto šalinimo darbų kiekis – 28,5 m2. Vadinasi, darytina išvada, kad trūkumai nustatyti tik dalyje angokraščių įrengimo darbų, o kurioje konkrečiai – ieškovė neįrodė, t. y. neįrodė, kad konkretūs 28,5 m2 angokraščių įrengimo darbai jai buvo perduoti ir atsakovė už juos reikalauja atsiskaityti. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad patalpos eksploatavimas dėl šio darbų trūkumo yra apsunkintas, t. y. kaip nurodo pati ieškovė, kad rasoja langai, patalpoje kaupiasi drėgmė. Byloje nėra duomenų, kad šis statybos darbų trūkumas buvo pašalintas. Taigi dėl šio darbų trūkumo ieškovės galimybės naudoti patalpą pagal normalią paskirtį nepablogėjo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šis ieškovės nurodomas atsakovės atliktų darbų trūkumas laikytinas neesminiu ir negali būti vertinamas kaip pagrindas sumažinti statybos darbų kainą.
52. Ieškovės apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl apmokėjimo už aliuminio konstrukcijas priteisimo. Ieškovės nuomone, atsakovė sumontavo aliuminio konstrukcijas be stiklų, tačiau į atliktų darbų aktą įtraukė visą aliuminio konstrukcijų kainą, t. y. su stiklais. Bylos duomenimis nustatyta, kad šios aliuminio konstrukcijos (jų montavimas) kaip atsakovės atliktas darbas ieškovei buvo perduotos 2013 m. gruodžio mėn. atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 5-1 (3 t., b. l. 91-92). Byloje nėra ginčo, kad šios aliuminio konstrukcijos į atliktų darbų priėmimo aktą įtrauktos kaip esančios su stiklais. Atliktų darbų priėmimo aktas pasirašytas tiek ieškovės, tiek ir statybos techninio prižiūrėtojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, ar aliuminio konstrukcijos yra su stiklu, ar be stiklo, yra akivaizdi. Atliktų aliuminio konstrukcijų su stiklais montavimo darbų perdavimo aktą be jokių pastabų pasirašius ieškovei, techniniam prižiūrėtojui ir atsakovei, neabejotinai buvo patvirtinta, kad šis darbas atliktas tinkamai, t. y. aliuminio konstrukcijos sumontuotos su stiklais, ir ieškovė jį priėmė. Jeigu aktą pasirašę asmenys elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, bei tinkamai neapžiūrėjo perduodamų-priimamų darbų, tai galimų neigiamų pasekmių kilimo rizika tenka jiems patiems. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti atliktų aliuminio konstrukcijų su stiklais montavimo darbų perdavimo akto, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
53. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo reikalavimo dėl permokos priteisimo. Ieškovė prašė priteisti 14 428,28 Eur, tuo tarpu teismas nors ir priteisė 13 291,96 Eur, tačiau tai padarė netinkamais motyvais. Ieškovės reikalavimas dėl 14 428,28 Eur permokos priteisimo susideda iš dviejų sumų – tai 12 263,57 Lt (3 551,78 Eur) suma dėl į atliktų darbų aktus įtrauktų vidaus vandentiekio vamzdynų ir 45 894,48 Lt (13 291,96 Eur) suma dėl kreditinės PVM sąskaitos-faktūros serija RES Nr. 7878. Pirma reikalavimo dėl permokos priteisimo dalis grindžiama UAB „Skena“ ekspertizės aktu, kurio 4.8 punkte, nurodyta, kad atsakovė į atliktų darbų perdavimo aktus įtraukė 366 m vidaus vandentiekio vamzdyno daugiau, negu buvo numatyta sąmatoje. Toks kiekis darbų UAB „Skena“ įvertintas 5 237,34 Lt, su priskaičiavimais – 12 263,57 Lt (1 t., b. l. 64). UAB „Skena“, nustatydama šią aplinkybę, rėmėsi 2012 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktu Nr. 30-5, 2012 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktu Nr. 43-10, 2012 m. birželio mėn. atliktų darbų aktu Nr. 53-6, 2013 m. gegužės mėn. atliktų darbų aktu Nr. 41-6. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2013 m. gruodžio 31 d. šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 5-17 (3 t., b. l. 105) su neigiamomis atliktų darbų kiekių ir kainų reikšmėmis, kurio ekspertai nevertino ir pagal kurį buvo pakoreguotas vidaus vandentiekio vamzdynų tiesimo darbų kiekis ir vertė, t. y. šių darbų kiekis sumažintas 366 m, vertė sumažinta 5 237,34 Lt. Taigi ieškovės išvada dėl vidaus vandentiekio vamzdynų tiesimo darbų didesnio nei numatyta rangos sutartyje kiekio įtraukimo į atliktų darbų aktus yra nepagrįsta. Ieškovės reikalavimą dėl 45 894,48 Lt (13 291,96 Eur) sumos pagal kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą serija RES Nr. 7878 permokos priteisimo pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino visiškai iš esmės ieškovės nurodytais motyvais, apeliacinis skundas šioje dalyje nepaduotas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl permokos priteisimo.

Dėl trečiojo asmens UAB „Kamesta“ apeliacinio skundo

54. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Kamesta“ kaip trečiasis asmuo savarankiško reikalavimo dėl ginčo dalyko, pagrįsto materialiosios teisės normomis, byloje nepareiškė, todėl sprendė, kad trečiojo asmens UAB „Kamesta“ argumentai, suformuluoti atsiliepime į patikslintą priešieškinį, nepareiškiant savarankiško reikalavimo, negali būti nagrinėjami. Taip pat teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ turi teisę ginti savo interesus pareikšdamas ieškinį bendra ieškinio teisenos tvarka. Trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė nenagrinėti jo argumentų dėl ginčo dalyko.
55. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo tiriamos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimdamas sprendimą, teismas privalo pasisakyti dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis teismo sprendimas (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, privalo patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tai yra turi pareigą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrinti faktinį sprendime padarytų išvadų pagrindimą (CPK 320 straipsnis).
56. Ginčo teisenos byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų materialiąsias teises. CPK 46 ir 47 straipsniuose tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus, ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra ieškovai pirminių šalių (ieškovo ir atsakovo) atžvilgiu. Jie įstoja į jau prasidėjusį procesą, pareikšdami savarankišką reikalavimą (ieškinį) dėl to paties ginčo dalyko, dėl kurio ieškovas su atsakovu jau bylinėjasi. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti tiek iš trečiojo asmens UAB „Kamesta“ procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme, tiek iš jo apeliacinio skundo turinio, UAB „Kamesta“ nagrinėjamoje byloje savarankiško materialinio pobūdžio teisinio reikalavimo nepareiškė.
57. Taip pat sutiktina su atsakovės atsiliepime į UAB „Kamesta“ apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad trečiasis asmuo procese turi veikti šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesais (CPK 47 straipsnio 4 dalis). Dėl to laikytina, kad tokie tretieji asmenys neturi teisės reikšti savarankiško, juolab ginčo šaliai priešingo, materialinio teisinio reikalavimo. Nagrinėjamoje byloje UAB „Kamesta“ yra trečiasis asmuo atsakovės pusėje, todėl negalėjo reikšti atsakovės interesams priešingų reikalavimų, t. y. prašyti netenkinti dalies atsakovės priešieškinio reikalavimų (13 t., b. l. 153-162). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šią procesinę teisę toks asmuo turi teisę įgyvendinti CPK nustatyta tvarka reikšdamas ieškinį atskiroje byloje. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiojo asmens UAB „Kamesta“ argumentai dėl ginčo dalyko, suformuluoti atsiliepime į patikslintą atsakovės priešieškinį, nepareiškiant savarankiško reikalavimo, nenagrinėtini, laikytina pagrįsta.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

58. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

59. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 3 237,91 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės administravimui skirtų lėšų, atsakovei iš ieškovės priteisė 2 477,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Irdaiva“ priteisė iš ieškovės 457,55 Eur, o iš atsakovės administravimui skirtų lėšų – 246,38 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiajam asmeniui UAB „Kamesta“ priteisė iš ieškovės 982,65 Eur, o iš atsakovės administravimui skirtų lėšų – 529,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės skundžiamu papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė trečiajam asmeniui UAB „Projektų centras“ iš ieškovės 721,46 Eur, o iš atsakovės iš administravimui skirtų lėšų – 388,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
60. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visas trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai iš ieškovės ir atsakovės, netinkamai taikė CPK ir kitų teisės aktų nuostatas, nesivadovavo bendraisiais teisės principais. Ieškovės teigimu, trečiais asmuo UAB „Irdaiva“ į civilinę bylą buvo įtrauktas trečiojo asmens UAB „Kamesta“ prašymu, jis byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, todėl nėra pagrindo trečiojo asmens UAB „Irdaiva“ bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės, jos gali būti priteistos tik iš atsakovės arba iš trečiojo asmens UAB „Kamesta“. Taip pat ieškovė pažymi, kad teismas privalėjo mažinti priteistinas trečiojo asmens UAB „Irdaiva“ bylinėjimosi išlaidas, nes trečiasis asmuo byloje pateikė tik vieną procesinį dokumentą, kuriame nepasisakė dėl ginčo esmės, jo atstovas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, įvertinęs trečiojo asmens UAB „Kamesta“ nepagrįstą poziciją byloje, turėjo jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti arba žymiai sumažinti, taip pat turėjo sumažinti trečiojo asmens UAB „Projektų centras“ bylinėjimosi išlaidas.
61. Ieškovės apeliaciniu skundu keliamas byloje dalyvavusių trečiųjų asmenų UAB „Irdaiva“, UAB „Kamesta“ ir UAB „Projektų centras“ patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Todėl teisėjų kolegija toliau pasisakys tik dėl pirmosios instancijos teismo atlikto trečiųjų asmenų UAB „Irdaiva“, UAB „Kamesta“ ir UAB „Projektų centras“ patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo ir teisėtumo.
62. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų ir atmestų priešieškinio reikalavimų santykinis dydis yra 35 proc., atsakovės priešieškinio patenkintų ir ieškinio atmestų reikalavimų santykinis dydis – 65 proc., ir byloje ginčo dėl to nėra. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ advokato išlaidoms apmokėti išleido 1 511,77 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas trečiajam asmeniui UAB „Kamesta“ priteisė bylinėjimosi išlaidas: iš ieškovės – 982,65 Eur (1511,77 Eur x 65 %), o iš atsakovės – 529,12 Eur (1511,77 Eur x 35 %). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo trečiojo asmens UAB „Kamesta“ interesų gynimo nesudaro pagrindo spręsti dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepagrįstumo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, tarp jų ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Kamesta“ byloje buvo įtraukta dalyvauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis atsakovės pusėje. Atsakovės priešieškinio reikalavimus patenkinus (ieškinio reikalavimus atmetus) iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens UAB „Kamesta“ bylinėjimosi išlaidas paskirstė ieškovei ir atsakovei proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
63. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Irdaiva“ advokato išlaidoms apmokėti išleido 703,93 Eur. Atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovės patenkintų/atmestų reikalavimų dalį, teismas trečiajam asmeniui UAB „Irdaiva“ priteisė bylinėjimosi išlaidas: iš ieškovės – 457,55 Eur (703,93 Eur x 65 %), o iš atsakovės – 246,38 Eur (703,93 Eur x 35 %). UAB „Irdaiva“ byloje buvo įtraukta dalyvauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje teisėmis. Ieškovės ieškinio reikalavimus patenkinus (priešieškinio reikalavimus atmetus) iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens UAB „Irdaiva“ bylinėjimosi išlaidas paskirstė ieškovei ir atsakovei proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
64. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Projektų centras“ patyrė 2 325,51 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 109,94 Eur. Atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovės patenkintų/atmestų reikalavimų dalį, teismas priteisė trečiajam asmeniui UAB „Projektų centras“ bylinėjimosi išlaidas: iš ieškovės – 721,46 Eur (1 109,94 Eur x 65 %),  o iš atsakovės – 388,48 Eur (1 109,94 Eur x 35 %). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino trečiajam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki maksimalaus galimo priteisti dydžio, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentas dėl trečiojo asmens UAB „Projektų centras“ bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra nepagrįstas. UAB „Projektų centras“ byloje buvo įtraukta dalyvauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje teisėmis. Atsakovės priešieškinio reikalavimus patenkinus (ieškinio reikalavimus atmetus) iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens UAB „Projektų centras“ bylinėjimosi išlaidas paskirstė ieškovei ir atsakovei proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
65. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą sprendė atsižvelgdamas į proceso materialinį teisinį rezultatą – ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies. Nenustačiusi dalyvaujančių byloje asmenų piktnaudžiavimo procesu požymių, teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos teisingai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

66. Ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Kamesta“ apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šių skundų parengimu, neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
67. Ieškovė ir atsakovė pateikė atsiliepimus į trečiojo asmens UAB „Kamesta“ apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti.
68. Ieškovė nurodė, kad už atsiliepimo į trečiojo asmens UAB „Kamesta“ apeliacinį skundą parengimą patyrė 525,62 Eur advokato pagalbos išlaidų. Esant 66-67 punktuose nustatytoms aplinkybėms, ieškovei iš trečiojo asmens UAB „Kamesta“ priteistini 525,62 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
69. Atsakovė nurodė, kad už atsiliepimo į trečiojo asmens UAB „Kamesta“ apeliacinį skundą parengimą patyrė 726 Eur advokato pagalbos išlaidų. Esant 66-67 punktuose nustatytoms aplinkybėms, atsakovei iš trečiojo asmens UAB „Kamesta“ priteistini 726 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
70. Atsakovė nurodė, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 452 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį, sprendžia, kad priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio – 909,74 Eur (699,80 Eur x 1,3). Įvertinus tai, jog atsakovė prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, jai iš ieškovės priteistini 909,74 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
71. Trečiasis asmuo UAB „Kamesta“ nurodė, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 834,08 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį, sprendžia, kad priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki užmokesčio už advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio – 727,79 Eur (699,80 Eur x 1,3 x 80 %). Įvertinus tai, jog trečiasis asmuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, jam iš ieškovės priteistini 727,79 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
72. Atlikus ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Kamesta“ apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimų parengimą turėtų bylinėjimosi išlaidų (atitinkamai 525,62 Eur ir 727,79 Eur) įskaitymą, trečiajam asmeniui UAB „Kamesta“ iš ieškovės priteistini 202,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (727,79 Eur - 525,62 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą ir 2016 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Restauracija“, juridinio asmens kodas 132471755, iš ieškovės viešosios įstaigos ,,Raudondvario dvaras“, juridinio asmens kodas 302317753, 909,74 Eur (devynis šimtus devynis Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Restauracija“, juridinio asmens kodas 132471755, iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“, juridinio asmens kodas 259805810, 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kamesta“, juridinio asmens kodas 259805810, iš ieškovės viešosios įstaigos ,,Raudondvario dvaras“, juridinio asmens kodas 302317753, 202,17 Eur (du šimtus du Eur 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                Danutė Gasiūnienė

Romualda Janovičienė

Alvydas Poškus