Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-444-2-08].doc
Bylos nr.: I-444-2-08
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I444-2/2008

    Procesinio sprendimo kategorija 17.1

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. liepos 8 d. 

Vilnius

 

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Arūno Sutkevičiaus ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Andriui Krištapavičiui,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Natalijai Lesiukovai ir Vydai Elenai Gasiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. prašymą ištirti, ar Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-578 „Dėl Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“, 7 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą (toliau – ir pagrindinė byla) pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ skundą atsakovams Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Atsižvelgdamas į uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ skunde pareikštą prašymą ir iš dalies sutikdamas su jame išdėstytais motyvais, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi sustabdė pagrindinės administracinės bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-578 „Dėl Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 7 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 15 straipsnio 2 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas savo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis nustato, kad valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įgyvendinant 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimo sąlygų, kurios preambulėje nurodytas principas skatinti kuo geresnį Bendrijos teritorijoje esančių angliavandenilių išteklių tyrimą ir naudojimą, ir kad turi būti vengiama sąlygų ir reikalavimų, kurie nepagrįstai apsunkintų šio principo įgyvendinimą ir įmonių, užsiimančių tokių angliavandenilių išteklių tyrimu ir naudojimu, veiklą, Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, apsaugant nenaudojamus žemės gelmių išteklius, esančius tame pačiame telkinyje arba jo įtakos zonoje. Norminiu aktu nustatyti tikslai taip pat turi užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą, todėl šiuo atveju Taisyklėmis turi būti užtikrinta racionali išteklių paieška, jų žvalgymas ir naudojimas, siekiant bendro viešojo intereso – saugiai išgauti kuo daugiau angliavandenilių. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas reiškia abejonę, ar Taisyklių 7 punktas atitinka šiuos reikalavimus ir tikslus.

2. Taisyklių 7 punkte nustatytas terminas kelia abejonių dėl jo pagrįstumo ir objektyvumo, nes nepagrįsta jokiais tyrimais ir skaičiavimais, kodėl nustatyta bandomosios gavybos trukmė telkinyje negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai. Prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą pateikęs teismas remiasi pagrindinėje byloje pareiškėjo išdėstytais argumentais, jog toks terminas yra nepagrįstai nuostolingas ir apsunkina išteklių naudojimą, taip pat nurodo, kad minėta taisyklė prieštarauja Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam racionalumo principui.

3. Pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju teismas nesprendžia, kaip turi būti reglamentuojamas laikotarpis nuo angliavandenilių išteklių detaliosios žvalgybos užbaigimo, tuo pačiu bandomosios gavybos nutraukimo ir iki angliavandenilių išteklių naudojimo pradžios, Vilniaus apygardos administracinis teismas abejoja, ar išvis yra būtina nustatyti bandomosios gavybos terminą bei ar būtina nutraukti bandomąją gavybą iki pradedant naudoti išteklius.

 

 

II.

 

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą nesutinka su teiginiais, kad ginčijamas Taisyklių 7 punktas prieštarauja Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 daliai. Savo poziciją atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Pagal Žemės gelmių įstatymą žemės gelmių išteklių naudojimas (eksploatavimas) yra galimas tik tuo atveju, kai tenkinamos visos šios sąlygos – gavus leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir sudarius žemės gelmių išteklių naudojimo sutartį (Įstatymo 12 str. 2 d.), turint teisės aktų nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą žemės gelmių išteklių naudojimo projektą (Įstatymo 14 str. 1 d.) bei kai žemės gelmių ištekliai teisės aktų nustatyta tvarka yra ištirti, aprobuoti ir kai įvertintas jų gavybos poveikis aplinkai (Įstatymo 15 str. 1 d.). Šios sąlygos, atsakovo teigimu, įtvirtintos siekiant vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtintą konstitucinę pareigą – prižiūrėti, kad būtų saikingai naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.

2. Žemės gelmių išteklių naudojimas galutinai jų neištyrus, neaprobavus ir iki galo išsamiai neįvertinus poveikio aplinkai, gali būti žalingas ne tik konkrečiam gręžiniui bei jame esantiems žemės gelmių ištekliams, bet ir juos supančiai aplinkai. Tokiu atveju gali atsirasti didžiulė žalos grėsmė aplinkai ir valstybės interesams. Be to, jokios naudingosios iškasenos nėra naudojamos nustatyta tvarka jų neištyrus ir neaprobavus, o telkinio naudojimo projektas negali būti parengtas nepateikus duomenų apie telkinyje esančius išteklius, jų kokybę ir kt.

3. Žemės gelmių geologinio tyrimo tikslas – gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes, fizikinius laukus, būklę, čia vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką žemės gelmėms. Detaliosios žvalgybos etapo metu gręžinyje vykdomas geologinis tyrimas, įskaitant bandomąją gavybą, kuri yra viena iš sudedamųjų detaliosios žvalgybos dalių. Išgaunant angliavandenilių išteklius nors viename iš telkinio gręžinių, yra gaunami nauji duomenys, skirti telkinio ar jo dalies elgsenai, išteklių gavybos ir kitoms Taisyklėse bei kituose teisės aktuose reglamentuotoms sąlygoms nustatyti. Atsakovo teigimu, bandomosios gavybos telkinyje 6 mėnesių trukmę sudaro laikotarpis ar laikotarpių (tuo atveju, kai bandomoji gavyba vykdoma su pertraukomis), kurio(-ių) metu viename (ar keliuose) telkinio gręžinyje (-iuose), nuleidus eksploatacinę koloną, yra išgaunami angliavandenilių ištekliai, visuma. Bandomoji gavyba, kaip geologinio detaliosios žvalgybos tyrimo dalis, skirta angliavandenilių telkinio ar jo dalies elgsenai ir išteklių gavybos sąlygoms nustatyti, telkinio parametrams įvertinti, bei kitais metodais nustatytų angliavandenilių išteklių apskaičiavimo parametrų patikimumui patikrinti arba patikslinti, ir tokiu būdu užtikrinti, kad ateityje eksploatuojant telkinį bus išvengta žalos jį supančiai aplinkai, taip pat ir pačiam telkiniui.

Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nurodo, jog žemės gelmių tyrimo, tarp jų - ir bandomosios gavybos, tikslas yra ne žemės gelmių išteklių naudojimas (eksploatavimas) ir pelno iš naudojimo gavimas (ūkinės komercinės veiklos vykdymas), o jų ištyrimas ir pasiruošimas saugios aplinkai ūkinės veiklos vykdymui bei racionaliam žemės gelmių išteklių naudojimui.

4. Taisyklėse įtvirtintas 6 mėnesių bandomosios gavybos trukmės terminas nustatytas išanalizavus Lietuvos praktiką angliavandenilių išteklių žvalgymo srityje bei kitas reikšmingą įtaką bandomosios gavybos termino nustatymui turinčias aplinkybes. Į Taisyklių rengimą buvo įtraukti ir su žemės gelmių tyrimu ir angliavandenilių gavyba susijusią veiklą vykdančių ūkio subjektų, tarp jų - ir uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“, atstovai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą sutinka su atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išdėstytais argumentais, kartu papildomai pažymėdamas:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 258 patvirtintos Naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje strategijos 9.2 punkte buvo įvardinta tokia prioritetinė minėtos strategijos įgyvendinimo kryptis, kaip teisės aktų, aiškiai reglamentuojančių angliavandenilių paiešką, žvalgybą ir gavybą bei nustatančių bandomosios eksploatacijos sąlygas, parengimas.

2. Laikinosiose naftos paieškų, žvalgymo ir gavybos Lietuvos Respublikoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 169 „Dėl naftos gavybos ir perdirbimo spartinimo“ (neteko galios nuo 2005 m. lapkričio 4 d.) ne tik buvo naudojama bandomosios gavybos sąvoka (9 p.), bet ir buvo nustatyti naftos telkinių žvalgymo, kurio metu buvo leidžiama vykdyti bandomąją gavybą, laiko apribojimai (23–24 p.).

3. Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose numatyta, jog dalis privačių ūkio subjektų lėšų, skirtų naujų angliavandenilių telkinių paieškai ir žvalgybai, pastarųjų ūkio subjektų reikalavimu, įstatymo nustatyta tvarka, gali būti kompensuojama valstybės lėšomis. Todėl, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, bandomosios gavybos trukmė yra tiesiogiai susijusi su valstybės biudžeto išlaidomis, o ilgesnis bandomosios gavybos terminas yra akivaizdžiai naudingas ūkio subjektui, vykdančiam bandomąją gavybą.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

 

III.

 

              Dėl teisės akto teisėtumo tyrimo apimties

             

              Žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Aplinkos ministerija įgyvendina valstybės politiką žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srityje, rengia ir tvirtina žemės gelmių apsaugos ir naudojimo ilgalaikes bei tikslines valstybės programas, organizuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, nustato žemės gelmių išteklių naudojimo, apsaugos ir kontrolės tvarką bei ją įgyvendina, nustato žemės gelmių išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, reglamentuoja ir kontroliuoja žemės gelmių išteklių apskaitą. Vadovaudamasis šia įstatymų leidėjo suteikta kompetencija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-578 patvirtino Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisykles, kurių 7 punktas nustato:

              „7. Bandomosios gavybos trukmė telkinyje negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai. Bandomosios gavybos pradžia telkinyje skaičiuojama nuo dienos, kai nuleidus į gręžinį eksploatacinę koloną, pradedami išgauti angliavandenilių ištekliai.“

              Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (2004 m. lapkričio 2 d. įstatymo redakcija) 15 straipsnio 2 dalis nustato:

              „2. Žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, apsaugant nenaudojamus žemės gelmių išteklius, esančius tame pačiame telkinyje arba jo įtakos zonoje.“

              Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas abejoja, ar Taisyklių 7 punktas neprieštarauja Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai.

              Abejonę Taisyklių 7 punkto teisėtumu pareiškėjas iš esmės sieja su aplinkybe, jog dėl nustatytų bandomosios gavybos apribojimų, angliavandenilių gavyba tam tikrą laiko tarpą iki žemės gelmių išteklių naudojimo pradžios negali būti vykdoma, kas, pareiškėjo nuomone, sąlygoja neracionalų išteklių naudojimą, nes minėtu laikotarpiu gavyba užsiimantys ūkio subjektai patiria nuostolius, kyla grėsmė prarasti telkinyje esančius išteklius bei neužtikrinamas visuomenės interesas kuo saugiau ir daugiau išgauti angliavandenilių. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat abejoja pačio 6 mėnesių bandomosios gavybos termino pagrįstumu ir jo būtinybe.

              Kaip matyti iš pareiškėjo - Vilniaus apygardos administracinio teismo - prašyme išdėstytų aplinkybių, keliama abejonė ne tik dėl Taisyklių 7 punkte įtvirtinto bandomosios gavybos 6 mėnesių termino pagrįstumo, bet taip pat dėl bandomosios gavybos nutraukimo iki naudingųjų išteklių naudojimo pradžios atitikties Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 daliai. Įvertinusi pareiškėjo argumentus ir atsižvelgdama į tai, kad bandomosios gavybos nutraukimo Taisyklių 7 punktas nereglamentuoja, į tai, kad bandomosios gavybos vykdymas tik detaliosios žvalgybos etapo metu nustatytas Taisyklių 6 punkte, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija papildomai tirs, ar neprieštarauja Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam racionalaus išteklių naudojimo principui Taisyklių 6 punkto nuostata, jog „Angliavandenilių išteklių bandomoji gavyba gali būti vykdoma tik detaliosios žvalgybos etapo metu“.

              Vilniaus apygardos administracinis teismas savo 2007 m. balandžio 26 d. nutarties rezoliucine dalimi prašo ištirti Taisyklių viso 7 punkto teisėtumą. Tačiau iš pareiškėjo argumentų matyti, kad jam abejonių sukėlė tik šio punkto pirmas sakinys, įtvirtinantis maksimalų bandomosios gavybos 6 mėnesių terminą. Jokių argumentų dėl to, kad įstatymams prieštarauja 7 punkto 2 sakinys, kuris apibrėžia bandomosios gavybos pradžios momentą, nėra išsakoma. Todėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija tirs, ar neprieštarauja Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam racionalaus išteklių naudojimo principui Taisyklių 7 punkto nuostata, nustatanti ne ilgesnę kaip 6 mėnesių bandomosios gavybos telkinyje trukmę.

 

 

IV.

 

              Dėl bandomosios gavybos vykdymo tik detaliosios žvalgybos etapo metu atitikties Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam reikalavimui, kad žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai

 

              Žemės gelmių įstatymas neapibrėžia bandomosios gavybos sąvokos, nenustato jos pradžios ir pabaigos momento bei trukmės. Bandomosios gavybos sąvoka yra pateikiama Taisyklių 2 punkto 3 pastraipoje, kurioje ši gavyba apibrėžiama, kaip detaliosios žvalgybos etapo metu gręžinyje vykdomas geologinis tyrimas, skirtas angliavandenilių telkinio ar jo dalies elgsenai ir išteklių gavybos sąlygoms nustatyti, telkinio parametrams įvertinti, bei kitais metodais nustatytų angliavandenilių išteklių apskaičiavimo parametrų patikimumui patikrinti arba patikslinti. Taisyklių 2 punkto 2 pastraipos 2 sakinyje nurodoma, kad pagal geologinio tyrimo darbų detalumą yra skiriami parengtinės žvalgybos ir detaliosios žvalgybos etapai. Atsižvelgiant į šią nuostatą, konstatuotina, kad detalioji žvalgyba, kurios metu gali būti vykdoma bandomoji gavyba (Taisyklių 6 p.), yra vienas iš angliavandenilių išteklių žvalgybos etapų. Angliavandenilių išteklių žvalgyba Taisyklių 2 punkto 2 pastraipoje apibrėžiama kaip geologinis tyrimas, kurio metu vykdomi angliavandenilių sankaupos(-ų), galinčios(-ių) sudaryti telkinį ar jo dalį, įvairaus detalumo tiesioginiai ir nuotoliniai geologinio tyrimo darbai, kurių tikslas - preliminariai ar patikimai nustatyti angliavandenilių telkinio formą, dydį, sandarą, angliavandenilių kiekį ir kokybę, gavybos sąlygas bei technologiją, apskaičiuoti išžvalgytus geologinius ir išgaunamuosius angliavandenilių išteklius.

Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 8 dalis nustato, kad žemės gelmių geologinis tyrimas (toliau – ir žemės gelmių tyrimas) – geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas – gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes, fizikinius laukus, būklę, čia vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką žemės gelmėms. Ši nuostata taip pat nustato, jog žemės gelmių tyrimu yra laikomi ir tie darbai, kurie atliekami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes (eksploatacinių gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai ir kiti) ir teikiantys žinių apie žemės gelmes.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad bandomoji gavyba yra Žemės gelmių įstatyme numatyto žemės gelmių tyrimo proceso dalis, kurios pagrindinis tikslas – išteklių gavybą vykdyti ne ūkinės–komercinės veiklos tikslais, bet siekiant ištirti angliavandenilių telkinio ar jo dalies elgseną, nustatyti išteklių gavybos sąlygas bei įvertinti, patikrinti ar patikslinti telkinio parametrus.

Taisyklių 6 punktas nustato, kad angliavandenilių išteklių bandomoji gavyba gali būti vykdoma tik detaliosios žvalgybos etapo metu, darbų projekte numatytais atvejais, kiekiais ir būdais. Minėto teisės akto 10 punktas nustato, kad detalioji žvalgyba laikoma baigta, kai Lietuvos geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka pateikiami angliavandenilių telkinio šio etapo tyrimo darbų geologiniai dokumentai (ataskaita) ir Lietuvos geologijos tarnyba jos nustatyta tvarka aprobuoja angliavandenilių telkinio išteklius. Kadangi bandomoji gavyba gali būti vykdoma tik detaliosios žvalgybos etapo metu (Taisyklių 6 p.), matyti, jog detaliosios žvalgybos bei bandomosios gavybos pabaiga sutampa bei yra siejama su angliavandenilių telkinio išteklių aprobavimo momentu.

Įstatymų leidėjas Žemės gelmių įstatyme nėra aiškiai nustatęs žemės gelmių tyrimo pabaigos momento, tačiau, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, sistemiškai analizuojant Įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad konkretaus telkinio (žemės gelmių) tyrimas yra baigiamas įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu išžvalgytų išteklių aprobavimu. Iš esmės analogiškas žemės gelmių tyrimo pabaigos momentas yra nustatytas ir Taisyklėse.

Kaip jau buvo minėta, atsakovas Taisyklėse žemės gelmių tyrimą suskirstė į tris etapus – paieška, parengtinė žvalgyba ir detalioji žvalgyba. Paieškos ir  parengtinės žvalgybos baigimo momentas nustatytas Taisyklių 9 punkte, detaliosios žvalgybos – 10 punkte. Įstatyme nustatytas žemės gelmių tyrimas yra baigiamas pabaigus detaliąją žvalgybą, po kurios taip pat turi būti baigiama ir bandomoji gavyba (Taisyklių 6 p.), t. y. bandomoji gavyba yra baigiama pasibaigus konkrečiam žemės gelmių tyrimui.

Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 10 dalis žemės gelmių išteklių naudojimą apibrėžia kaip veiklą, kurios tikslas yra išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių šiluminę energiją. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad angliavandenilius gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę leidimą, išduotą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutartį. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad naudoti žemės gelmių išteklius galima tik pagal žemės gelmių išteklių projektą (toliau – ir naudojimo projektas), kuris turi būti suderintas su vietos savivaldos vykdomąja institucija, apskrities viršininku, valstybine darbo inspekcija ir patvirtintas Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos. Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tik esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, atitinkami subjektai įgyja teisę naudoti žemės gelmių išteklius. Žemės gelmių tyrimo užbaigimas ir telkinio išteklių aprobavimas nesuteikia ir neužtikrina teisės vykdyti išteklių gavybą, o yra tik viena iš prielaidų minėtai teisei atsirasti.

Atsižvelgdama į minėtas teisės normas, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pasibaigus žemės gelmių tyrimui vykdoma (tęsiama) bandomoji gavyba iš esmės atitiktų ne žemės gelmių tyrimą, bet žemės gelmių išteklių naudojimą, kuriam įstatymų leidėjas nustatė griežtus reikalavimus ir apribojimus. Todėl, vykdant bandomąją gavybą po to, kai kompetentinga institucija aprobavo telkinio išteklius, būtų pažeidžiamos įstatyme įtvirtintos imperatyvios teisės normos.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Taisyklių 6 punkto nuostata, ta apimtimi, kuria nustatyta, jog angliavandenilių išteklių bandomoji gavyba gali būti vykdoma tik detaliosios žvalgybos etapo metu, yra teisėta ir neprieštarauja Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 daliai.

 

 

V.

 

              Dėl nustatyto maksimalaus bandomosios gavybos termino atitikties Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam reikalavimui, kad žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai

 

              Žemės gelmių įstatymas nenustato žemės gelmių tyrimo, taip pat ir bandomosios gavybos, termino bei tiesiogiai nepaveda jokiai vykdomosios valdžios institucijai tokį terminą nustatyti. Esant šioms aplinkybėms, Taisyklių 7 punkto, kuriame nustatytas 6 mėnesių maksimalus bandomosios gavybos terminas, teisėtumas pirmiausia turi būti vertinamas sprendžiant klausimą, ar atsakovas turėjo teisę šį terminą nustatyti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-578 „Dėl angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ preambulėje nustatyta, kad minėtos Taisyklės patvirtintos vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (toliau – ir Aplinkos ministerijos nuostatai), 6.30 ir 11.5 punktais bei įgyvendinant Naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 258, 9.2 punktą.

Žemės gelmių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato:

„1. Aplinkos ministerija įgyvendina valstybės politiką žemės gelmių apsaugos ir išteklių naudojimo srityje, rengia ir tvirtina žemės gelmių apsaugos ir naudojimo ilgalaikes ir tikslines valstybės programas, organizuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, nustato žemės gelmių išteklių naudojimo, apsaugos ir kontrolės tvarką ir ją įgyvendina, nustato žemės gelmių išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, reglamentuoja ir kontroliuoja žemės gelmių išteklių apskaitą.“

Atitinkamai Aplinkos ministerijos nuostatų, galiojusių Taisyklių priėmimo metu (t. y. 2005 m. lapkričio 30 d,),  6.30 punkte buvo nustatyta, jog Aplinkos ministerija:

„6.30. pagal kompetenciją nustato žemės gelmių ir dirvožemio išteklių naudojimo, apsaugos ir kontrolės tvarką, ją įgyvendina, nustato žemės gelmių išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, reglamentuoja ir kontroliuoja žemės gelmių išteklių apskaitą.“

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į minėto įsakymo preambulėje bei trečiojo suinteresuoto asmens nurodytame Naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje strategijos 9.2 punkte nustatytą vieną iš prioritetinių minėtos strategijos įgyvendinimo krypčių – parengti ir priimti teisės aktus, aiškiai reglamentuojančius angliavandenilių paiešką, žvalgybą ir gavybą bei  nustatančius bandomosios eksploatacijos sąlygas. Šios strategijos 14 punktas nustato, jog Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su Ūkio ministerija ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, įgyvendina šios Strategijos teisinės bazės kūrimo, naftos paieškų ir gavybos plėtros strategines kryptis.

Nei viena iš paminėtų nuostatų aiškiai ir tiesiogiai neįtvirtina teisės nustatyti žemės gelmių tyrimo tvarkos, o tuo pačiu – bandomosios gavybos sąlygų, tačiau, sistemiškai vertinant Žemės gelmių įstatyme bei Aplinkos ministerijos nuostatuose atsakovui pavestų uždavinių bei atliekamų funkcijų visetą, konstatuotina, kad atsakovas yra subjektas, turintis bendrąją kompetenciją nustatyti angliavandenilių išteklių paieškos ir žvalgybos tvarką bei sąlygas.

Pripažinus, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras buvo kompetentingas nustatyti žemės gelmių tyrimo tvarką ir sąlygas, galima daryti išvadą, jog jis taip pat turėjo teisę nustatyti ir bandomosios gavybos sąlygas, kiek jos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tačiau siekdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų tikslų bei priimdamas sprendimus savo kompetencijos ribose, viešojo administravimo subjektas yra saistomas bendrųjų viešojo administravimo principų (teisėtumo, proporcingumo, draudimo diskriminuoti ir kt.). Jis taip pat saistomas ir Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies, įpareigojančios žemės gelmių išteklius naudoti racionaliai ir kompleksiškai, t. y. atsakovo kuriamas teisinis reguliavimas turi būti nukreiptas į racionalų ir kompleksišką žemės gelmių išteklių panaudojimą.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad bandomosios gavybos terminas iš esmės apriboja žemės gelmių tyrimus atliekančių subjektų galimybes piktnaudžiauti, išgaunant didesnį kiekį angliavandenilių, negu būtina tyrimui atlikti. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad galimybės piktnaudžiauti išgaunamu angliavandenilių kiekiu ribojimas yra teisėtas tikslas, kurio turėtų siekti Aplinkos ministerija, būdama atsakinga už racionalų žemės gelmių naudojimą. Neužtikrinus šio tikslo įgyvendinimo, nebūtų užtikrintas ir racionalus bei kompleksinis žemės gelmių išteklių panaudojimas (Žemės gelmių įstatymo 15 str. 2 d.). Maksimalaus bandomosios gavybos termino nustatymas yra viena iš priemonių, tinkamų šiam tikslui pasiekti, t. y. užtikrinančių įstatymų leidėjo nustatytus žemės gelmių tyrimo reikalavimus (sąlygas) bei racionalų išteklių naudojimą.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Taisyklių 7 punkte nustatytas 6 mėnesių bandomosios gavybos terminas yra proporcingas įstatymų leidėjo Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems tikslams pasiekti. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, per trumpas bandomosios gavybos terminas gali sąlygoti tai, jog atliktas žemės gelmių išteklių telkinio tyrimas bus nepakankamai išsamus ir (ar) klaidingas, dėl ko angliavandenilių ištekliai būtų naudojami neracionaliai, keliant grėsmę kitiems telkinyje esantiems ištekliams bei aplinkai. Tuo tarpu esant per ilgam bandomosios gavybos terminui, gali būti išgaunami ir tie ištekliai, kurie nėra būtini žemės gelmių išteklių telkinio tyrimams atlikti, taip pažeidžiant Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus žemės gelmių tyrimo tikslus.

Atsakovas nustatytą 6 mėnesių terminą iš esmės grindžia bandomosios gavybos praktika dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kartu pateikdamas išsamią informaciją apie vidutinę bandomosios gavybos trukmę atskirų angliavandenilių telkinių tyrimo metu (V tomas, b. l. 6, 7, 16–31). Pagrindinėje byloje esanti medžiaga iš esmės patvirtina atsakovo teiginius, kad beveik visuose 1970-1994 metais detaliai išžvalgytuose telkiniuose tyrimų eksploatacinėje kolonoje (naftingų intervalų) trukmė iki išteklių aprobavimo neviršijo 1,5–6 mėnesių, ir tik pačiuose didžiausiuose telkiniuose jos trukmė siekė 7–8,5 mėnesius. Tačiau, atsakovo teigimu, nuo 2000 metų iki Taisyklių įsigaliojimo Lietuvoje buvo išžvalgyti tik du  naftos telkiniai, kurie yra ženkliai mažesni, negu išžvalgyti prieš tai, o tai rodo, jog tikimybė atrasti naujus didelius naftos telkinius yra itin maža. Atsakovo teigimu, būtent vadovaujantis anksčiau atliktų tyrimų duomenimis bei atsižvelgiant į Lietuvos teritorijos naftingumo prognozes, Taisyklėse ir buvo nustatytas šešių mėnesių bandomosios gavybos naftos telkinyje terminas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su minėta medžiaga,  sutinka su atsakovo išdėstytais argumentais ir pripažįsta, jog nustatytas 6 mėnesių bandomosios gavybos terminas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Tokio termino nustatymas Taisyklių 6 punkte neleidžia teigti, kad jis užkerta kelią žemės gelmių išteklius naudoti racionaliai ir kompleksiškai (Žemės gelmių įstatymo 15 str. 2 d.). Priešingai, maksimalaus bandomosios gavybos termino nustatymas užtikrina, kad bandomoji gavyba atitiks jos tikslą ir netaps nepagrįstu žemės gelmių išteklių naudojimu.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Taisyklių 7 punkto nuostata „Bandomosios gavybos trukmė telkinyje negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai“ neprieštarauja Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pripažinti, kad Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-578 „Dėl Angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir naudojimo (gavybos) Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“, 6 punkto nuostata „Angliavandenilių išteklių bandomoji gavyba gali būti vykdoma tik detaliosios žvalgybos etapo metu“ ir 7 punkto nuostata „Bandomosios gavybos trukmė telkinyje negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai                                                                       Dainius Raižys

 

 

 

                                                                      Arūnas Sutkevičius

 

 

 

                                                                      Virgilijus Valančius