Civilinė byla Nr. 3K-3-50/2012
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04061-2010 Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl išlaikymo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo jo pilnametystės iki vidurinio išsilavinimo kartu su pirmąja profesija įgijimo dienos (nuo 2007 m. spalio 18 d. iki 2009 m. birželio 30 d.) imtinai po 400 Lt per mėnesį, iš viso už 20,5 mėnesio – 8200 Lt skolos; už laikotarpį nuo jo mokymosi antrosios profesijos dienos iki šios profesijos įsigijimo dienos (nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d.) imtinai po 250 Lt kas mėnesį, iš viso už 10 mėnesių – 2500 Lt, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad mokosi Alytaus profesinio rengimo centro Pramonės ir prekybos skyriuje kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus pagrindinio mokymo programos dieninio skyriaus 1 kurse, tačiau stipendijos negauna, nes tai yra jo antroji specialybė, kurios ėmėsi negavęs darbo pagal pirmiau kartu su viduriniu išsilavinimu įgytą virėjo specialybę. Ieškovo tėvai išsituokę, gyvena skyrium, jam paramą teikė ir teikia motina kiek išgali, tačiau pastaruoju metu ji yra bedarbė ir neturi jokių pajamų. Išlaikymą iš tėvo ieškovas nurodė gavęs tik iki pilnametystės, tačiau nereguliariai, buvo susidariusi skola.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu, kol jis siekė vidurinio išsilavinimo, bet buvo pilnametis, jam buvo reikalinga parama, ir kad jis sąžiningai ir pažangiai mokėsi. Ieškovo motina O. P. tuo laikotarpiu, turėdama pakankamų pajamų, galėjo viena paremti sūnų, todėl ieškovas nesikreipė dėl paramos. Teismas konstatavo, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl tik pasikeitus aplinkybėms, t. y. kai vaikas tampa pilnamečiu ir jam reikalinga parama, jis gali kreiptis dėl paramos gavimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, 2007 m. spalio 18 d. tapęs pilnamečiu, dėl paramos nesikreipė, teismas pripažino, kad parama jam nebuvo reikalinga ir atmetė reikalavimą priteisti skolą už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės iki vidurinio išsilavinimo (kartu – ir pirmosios profesijos) įgijimo dienos.
Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą, kol jis mokosi profesinės mokyklos dieniame skyriuje, teismas tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad tėvai, atlikdami pareigą ugdyti vaiko asmenybę, turi skatinti jo siekius įgyti specialybę ir aukštąjį išsilavinimą, todėl ieškovui siekiant įsigyti antrąją, darbo rinkoje paklausesnę specialybę, iš atsakovo priteistinas išlaikymas ieškovui, kol jis mokysis profesinės mokyklos dieniame skyriuje, nes ieškovas jokio turto ir pajamų neturi, jo motina teikia minimalią paramą, nes pati yra bedarbė, o tėvų pareiga ugdyti vaiko protinius sugebėjimus ir parengti jį gyvenimui visuomenėje yra lygi. Nustatydamas išlaikymo dydį teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas sukūrė kitą šeimą ir augina nepilnametę dukterį, gauna nedideles (838,43 Lt per mėn.) pajamas, nekilnojamojo ir registruotino turto neturi. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 200 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki tol, kol ieškovas mokysis profesinėje mokykloje (iki 2011 m. birželio 30 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodydamas, kad ieškovas, gindamas savo teises gauti išlaikymą CK 3.194 straipsnio pagrindu iš savo tėvo, į teismą kreipėsi tik 2010 m. rugsėjo 28 d., patvirtindamas, jog iki pilnametystės jam išlaikymą teikė motina. Ieškovas, sulaukęs pilnametystės (2007 m. spalio 18 d.) ir manydamas, kad motinos teikiamas išlaikymas jam nepakankamas, galėjo nekliudomai įgyvendinti savo teisę į išlaikymą CPK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau to nedarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog išlaikymo pilnamečiams asmenims priteisimas negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams asmenims, nes jį lemia individualios aplinkybės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinama ta Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės iki vidurinio išsilavinimo kartu su pirmąja profesija įgijimo dienos (2009 m. birželio 30 d.) imtinai, ir dėl šios dalies priimti naują teismo sprendimą, priteisiant ieškovo naudai išlaikymą iš atsakovo po 400 Lt per mėnesį, iš viso už 20,5 mėnesio (8200 Lt), taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė vieną pamatinių šeimos teisės principų – tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams, kuris įtvirtintas CK 3.156 straipsnyje, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad motinos teikiamo išlaikymo visiškai pakako ir ieškovui nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, atmestinas, nes tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus nėra ir negali būti solidari – abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus tiek iki jų pilnametystės, tiek ir po jos, jeigu vaikas tęsdamas mokslus siekia vidurinio išsilavinimo. Tai, kad motinos finansinė padėtis buvo gera, neatleidžia tėvo nuo pareigos išlaikyti savo sūnų iki tol, kol jis įgis vidurinį išsilavinimą. Vaiko išlaikymas yra tęstinio pobūdžio prievolė, todėl jis, nors ir tapęs pilnamečiu, turi būti išlaikomas iki įgis vidurinį išsilavinimą. Šioje byloje atsakovas pripažino, kad nuo sūnaus pilnametystės nutraukė išlaikymo teikimą, nes mokėjo skolą už ankstesnius metus iki vaiko pilnametystės. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl skundžiamos dalies grįstas tik prielaidomis, kad, motinai teikiant išlaikymą, sūnui nebereikėjo išlaikymo iš tėvo. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, pažeidė nuostatas dėl tėvų lygios pareigos išlaikyti vaikus.
2. Teismai pažeidė CK 3.200 straipsnio nuostatą, kurioje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teismų praktikos, nes ši teisės norma taikytina priteisiant išlaikymą tiek nepilnamečiam, tiek pilnamečiam paramos reikalingam asmeniui, atitinkančiam CK 3.194 straipsnio 3 dalies nustatytus reikalavimus. Teismo motyvas, kad ieškovas, nuo pat 2007 m. spalio 18 d., kada tapo pilnamečiu, laikydamas, jog jam nepakankamas motinos bei atsakovo tėvų – senelių teikiamas išlaikymas, galėjo nekliudomai įgyvendinti savo teisę į išlaikymą CPK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau to nedarė, prieštarauja CK 3.200 ir 3.194 straipsnių nuostatoms, teisingumo bei protingumo principams. Tai, jog ieškovas nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukęs pilnametystės, neturėtų atimti iš jo teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007 ne tik priteisė išlaikymą į priekį, tačiau ir išlaikymo skolą dviem pilnametėms dukterims, besimokančioms Universiteto dieniniame skyriuje. Ši situacija yra analogiška: dukteris, reikalavusias priteisti išlaikymą ir išlaikymo skolą, išlaikė tik motina, tačiau tai neatleido vaikų tėvo nuo atsakomybės išlaikyti savo dukteris. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 konstatavo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant CK 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, reikšmingas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), dėl to akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007 konstatavo, kad abu tėvai privalo remti ir skatinti vaikus, pradėjusius siekti vidurinio išsilavinimo, nepaisant to, kad tuo laiku, kai asmuo mokosi vidurinėje mokykloje, yra pilnametis. Taigi akivaizdu, jog išlaikymo skola pilnamečiam asmeniui, besimokančiam profesinėje mokykloje, siekiančiam vidurinio išsilavinimo kartu su profesiniu, privalo būti priteista, o žemesniųjų instancijų teismai akivaizdžiai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
3. Kauno apygardos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas ir šie pažeidimai turėjo lemiamą reikšmę ir įtaką sprendimo priėmimui. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas tik teismui atidžiai išklausius abi ginčo šalis. Lygias galimybes suteikti šalims reikalauja ir lygiateisiškumo principas. Teismas privalo reaguoti į visų šalių argumentus, juos aptarti ir įvertinti teismo sprendime (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 176, 177, 183, 185 ir 250 straipsniai). Priimdami sprendimus žemesniųjų instancijų teismai pažeidė pirmiau nurodytas proceso teisės normas. Nagrinėjamoje byloje teismai neatsižvelgė į argumentus ir motyvus, išdėstytus apeliaciniame skunde, ieškinyje, išsakytus pasisakymuose ir baigiamosiose kalbose ir jų tinkamai neįvertino, taip pažeisdami teisę būti išklausytam ir lygiateisiškumo principą. Ieškovas tinkamai įrodė savo poreikį į tėvo išlaikymą ir pažangų mokymąsi, kaip to reikalauja CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis vadovaujantis prašoma priteisti išlaikymo skola nuo ieškovo pilnametystės iki viduriniojo išsilavinimo, kartu su profesiniu, gavimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis ieškovas privalėjo pateikti įrodymus, jog jis paramos negavo, nors įrodymai ir išlaikymo būtinumą pagrindžiančios aplinkybės buvo tinkamai pateikti, o paramos neteikimą patvirtino pats atsakovas. Be to, kartu su ieškiniu buvo pateikti įrodymai, kad ieškovas pajamų iš darbo ar kitokių savarankiškų pajamų, iš kurių galėtų pragyventi, neturėjo po to, kai ką tik įstojęs mokytis į profesinę mokymosi įstaigą tapo pilnamečiu, taip pat neturėjo jokio turto, gyveno savo motinos išlaikomas jos bute kartu su seserimi. Aplinkybė, kad ieškovui tapus pilnamečiu atsakovas per metus laiko sumokėjo išlaikymo iki ieškovo pilnametystės skolą, negali būti pakankama pripažinti, jog ieškovui buvo nereikalingas išlaikymas. Teismui taip pat buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovas mokėsi pažangiai ir net gaudavo stipendiją, kurios dydis buvo nuo 35 iki 99 Lt. Ši aplinkybė įrodė pažangų ieškovo mokymąsi, tačiau buvo nepakankama savarankiškai pragyventi.
Trečiasis asmuo O. P. (ieškovo motina) pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ir prašė kasacinį skundą tenkinti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasaciniame skunde kasatorius įvardijo teisės normų pažeidimą, tačiau tinkamai nepagrindė, kaip teisės norma yra pažeista ir kokią neigiamą įtaką tai daro vienodam teisės aiškinimui arba kaip tas pažeidimas prieštarauja Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Kasatorius teigia, kad Kauno apygardos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.156 straipsnyje įtvirtintą principą, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau tokio savo teiginio nepagrindė ir nenurodo, kokią tai turi neigiamą reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Pabrėžtina, kad šis teisės principas savaime nereiškia, jog, vaikams tapus pilnamečiais, tėvų ir vaikų santykiai nesikeičia, ir kad tėvai privalo išlaikyti ir darbingus, pilnamečius vaikus, kol jie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni kaip 24 metų. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarimo 8 punkte išaiškino, kad nepilnamečių ir pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutai iš esmės skiriasi, nes iš esmės skiriasi atitinkamų teisinių santykių subjektai: pirmuoju atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp nepilnamečio ir pilnamečio (pilnamečių) asmenų; antruoju atveju vienas iš teisinių santykių subjektų yra pilnametis asmuo, kuris mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir kuriam reikalinga parama, o kitas subjektas – vienas arba abu tėvai, taigi teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų. Vaikai taip pat turi pareigų savo tėvams – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą (Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalis) bei jais rūpintis ir juos išlaikyti, esant jiems nedarbingiems ar reikalingiems paramos (CK 3.205 straipsnis). Iš byloje pateiktų aplinkybių ir dokumentų matyti, kad pareigą išlaikyti sūnų iki pilnametystės atsakovas vykdė, o kasatorius savų pareigų tėvams vengia: su atsakovu nebendrauja, jo nelanko, tapęs pilnamečiu materialinės paramos į atsakovą nesikreipė. Tik pačiam ieškovui tinkamai vykdant savo pareigas tėvams, būtų teisinga ir sąžininga jų reikalauti iš tėvų.
2. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime neįvardyti esminiai pilnamečių besimokančių vaikų išlaikymo instituto elementai ir tai lemia teisinio reguliavimo neapibrėžtumą. Nei įstatymų, nei Konstitucijos nenustatyta, kad tėvai turi išlaikyti pilnamečius vaikus. Nėra aiškiai reglamentuota, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. CK 3.192 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 3.194 straipsnio 1 dalyje ir 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas skiriasi dėl subjektų, kuriems šie straipsniai taikomi, teisinės padėties. Išlaikymas pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui yra priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę situaciją ir pagrįstai priteisė iš atsakovo paramą (200 Lt per mėn.) nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą, nes ieškovas neįrodė, kad jam reikalinga didesnė (400 L per mėn.) parama, o atsakovo turtinė padėtis yra pakankama tokią paramą teikti. Vien tai, kad pilnametis vaikas yra profesinės mokyklos dieninės mokymo formos moksleivis, nesuponuoja paramos būtinumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji; ar ji būtina, teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007; 2007 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Vertindami byloje pateiktus dokumentus šiuo aspektu, teismai ieškovui pripažino paramos būtinumą ir priteisė po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kasatoriaus reikalavimas priteisti paramą po 400 Lt už laikotarpį nuo jo pilnametystės iki vidurinio išsilavinimo įgijimo kartu su profesine specialybe pažeidžia CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties ir išlaikymo reikalingos paramos vaiko proporcingumo principą, nes tokios paramos teikti neleidžia atsakovo turtinė padėtis.
3. Ieškovas neįrodė, kad jam buvo reikalinga parama laikotarpiu nuo pilnametystės iki viduriniojo išsilavinimo įgijimo dienos, kad jis tuo metu sąžiningai ir pažangiai mokėsi. Ieškovo nesikreipimas į tėvą dėl jam neva būtinai reikalingo išlaikymo ir visiškas nebendravimas su juo, yra akivaizdus pagrindas manyti, kad ieškovas turėjo savarankiškų pajamų, gavo stipendiją ir jo motina turėjo pakankamai pajamų teikti ieškovui paramą. Be to, ieškovas neįrodė, kad buvo panaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi, gavimu. Atsakovo gaunamos pajamos, turimi kiti išlaikytiniai, galimybės teikti paramą bei ieškovo mokymosi pažangumas ir paramos reikalingumas, prašant priteisti išlaikymo skolą nuo ieškovo pilnametystės iki viduriniojo išsilavinimo, kartu su profesiniu, gavimo dienos, yra fakto klausimai, kuriuos nustatė bei vertino tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius nenurodo teisinių argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas pripažinti, kad buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinio teismo nutartį dėl proceso teisės normų pažeidimo nėra pagrindo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo R. D. prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo pilnamečiam vaikui teikimą, taikymo ir aiškinimo klausimai.
Dėl tėvų pareigos išlaikyti pilnamečius besimokančius vaikus
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui. Vadinasi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir(ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.
Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006). Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007).
Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami klausimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovui nuo jo pilnametystės iki pirmosios specialybės įgijimo dienos, netinkamai taikė ir aiškino išlaikymo priteisimą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo šiuo klausimu praktikos. Vien tai, kad išlaikymą nurodytu laikotarpiu ieškovui teikė motina, nėra pagrindas konstatuoti, kad tėvo teikiamas išlaikymas vaikui nebuvo reikalingas ir jį nuo įstatyme įtvirtintos pareigos vykdymo atleisti. Priešingai, faktas, kad išlaikymą vaikui teikė motina, reiškia būtent tai, kad išlaikymas jam buvo reikalingas.
Dėl išlaikymo priteisimo ir kreipimosi į teismą momento santykio
CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d. (Žin., 2004, Nr. 171-6319), pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje K. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-516/2011). Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams).
Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą nebevykdė ieškovui sulaukus pilnametystės, t. y. nuo 2007 m. spalio 18 d. Ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs penkerių metų senaties termino, o jo prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas (už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 18 d. iki 2009 m. birželio 30 d.) sudarė 20,5 mėnesio, taigi, neviršijo įstatyme nustatytos trejų metų ribos.
Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas, todėl teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjusių teismų motyvai, jog ieškovas, nuo pat 2007 m. spalio 18 d., kada tapo pilnamečiu, laikydamas, jog jam nepakankamas motinos bei atsakovo tėvų – senelių teikiamas išlaikymas, galėjo nekliudomai įgyvendinti savo teisę į išlaikymą CPK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau to nedarė, prieštarauja CK 3.200 ir 3.194 straipsnių nuostatoms. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo išvada, kad tai, jog ieškovas nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukęs pilnametystės, neturėtų atimti iš jo teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose. Ši išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. T. ir E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje K. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-516/2011).
Dėl išlaikymui priteisti reikalingų aplinkybių nustatymo
Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Išlaikymas pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisiamas esant visoms CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sąlygoms: vaikas yra moksleivis, mokosi profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, dėl to vaikui būtina parama. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. T. ir E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007).
Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylai aktualus teisinis reglamentavimas suponavo prielaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams spręsti, ar pagal įstatymą ir kasacinio teismo išdėstytus nagrinėjamoje byloje aktualius CK 3.194 straipsnio 3 dalies bei 3.200 straipsnio teisės taikymo išaiškinimus pagrįstas kasatoriaus ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 18 d. iki 2009 m. birželio 30 d., t. y. už mokymosi profesinėje mokykloje laikotarpį, kuris sutapo su jo pilnametyste. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovui nurodytu laikotarpiu išlaikymą teikė motina, todėl atmetė prašymą priteisti reikalavimą iš tėvo ir dėl to nenustatė bei nevertino nurodytu laikotarpiu egzistavusių faktinių aplinkybių, susijusių su vaiko mokymosi pažangumu, pajamomis bei poreikiais, tėvo turtine padėtimi, kurios yra reikšmingos sprendžiant, ar išlaikymo skola priteistina, jei taip – kokio dydžio. Tai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies nenustatė visų ginčo sprendimui reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės pažeidimo neištaisė – nurodytu teisiniu ir faktiniu pagrindu ginčo santykiai nebuvo tiriami, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 62,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad klausimas dėl išlaikymo priteisimo grąžintinas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Sigita Rudėnaitė
Vincas Verseckas