Civilinė byla Nr. e2S-233-413/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04850-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.7.6; 3.2.9.4; 3.3.2.6.1
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-9441-637/2024, pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalinimo.
2. Atsakovė L. S. atsiliepime nurodė, kad pranešimo mediacijai negavo, kad sutinka santuoką nutraukti bendru sutikimu, kad ieškovas yra pradėjęs santuokos nutraukimo procesą Ukrainoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovo A. S. ieškinį paliko nenagrinėtą ir priteisė atsakovei L. S. iš ieškovo 317 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas yra pradėjęs santuokos nutraukimo procesą Charkivo srities Zmiivo apygardos teisme, bylą buvo numatyta svarstyti 2024 m. liepos 11 d. viešame teismo posėdyje, t. y. dar iki ieškovo pateikto ieškinio Klaipėdos apylinkės teisme. 2024 m. liepos 11 d. nutartimi Charkivo srities Zmiivo apygardos teismas tenkino atsakovės prašymą ir suteikė bylos šalims šešių mėnesių laikotarpį susitaikymui, bylos nagrinėjimą sustabdė, teismo posėdis numatytas – 2025 m. sausio 13 d., 11:00 val. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas nusprendė, kad yra teisinis pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
5. Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 17 Eur išlaidų už dokumentų vertimą. Teismas sutiko su atsakovės prašyme (DOK-46210) nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ne tik dėl to, kad ieškovas tinkamai nepagrindė, kodėl nesutinka nutraukti santuoką bendru sutikimu, nurodė neteisingą atsakovės adresą mediacijos procese, nesutiko su teismine mediacija, bet vertinant ir procesinį ieškovo elgesį, t. y. ieškovui pradėjus santuokos nutraukimo procesą Ukrainoje ir nepateikus teismui tai patvirtinančių duomenų.
6. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad ieškovas turi atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnis). Pažymėjo, kad nors ieškovui buvo suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, tačiau tai nesudaro teisinio nepriteisti atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas A. S. (toliau – apeliantės) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Šalys apie 10 metų neveda šeiminio gyvenimo, santykiai seniai nutrūkę, tačiau atsakovė daro įvairias kliūtis santuokos nutraukimui. Ieškovas nežinojo atsakovės adreso, todėl mediacijoje buvo nurodęs jos žinomą gyvenamąją vietą Ukrainoje. Vėliau kreipėsi į Ukrainą (tikėjosi, kad procesas bus greitesnis ir paprastesnis savo šalyje), tačiau atsakovė neaišku dėl kokių priežasčių paprašė bylą sustabdyti ir buvo duotas terminas susitaikyti. Atsakovė nei prieš šį sprendimą, nei po jo nedėjo jokių pastangų santuokai išsaugoti. Abu sutuoktiniai supranta, kad santuokos išsaugoti jau nepavyks. Ieškovas Ukrainoje atgavo santuokos liudijimą iš teismo ir suprato, kad teismas bylą nutraukė. Tik nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą Klaipėdos apylinkės, jam tapo žinoma, kad Ukrainoje byla buvo ne nutraukta, o sustabdyta atsakovės prašymu. Jokių dokumentų iš Ukrainos teismo jis negavo, su advokatu, kuris ruošė procesinius dokumentus teismui, apeliantui susisiekti nebepavyko.
7.2. Apelianto nuomone, nesutikdama nutraukti santuoką būtent atsakovė elgiasi nesąžiningai, taip didindama abiejų šalių bylinėjimosi išlaidas. Pastebi, kad ir šioje byloje atsakovė laikėsi pozicijos palikti ieškinį nenagrinėtą. Ieškovas stengiasi nutraukti santuoką oficialiai, o atsakovė imasi visų priemonių, kad tai neįvyktų. Žinodamas apie atsakovės charakterį bei jos elgesį Ukrainoje iškeltoje byloje, ieškovas nebepasitikėjo ja ir pradžioje nesutiko nutraukti santuokos bendru sutarimu.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė L. S. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovo 300 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
8.1. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nesąžiningai elgiasi ieškovas, kadangi žinodamas apie bylos sustabdymą Ukrainoje, jis pradėjo teisminį procesą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko Lietuvos teisme. Šias aplinkybes ieškovas nuslėpė iki atsakovė atsiliepime į ieškinį informavo Klaipėdos apylinkės teismą apie pradėtą santuokos nutraukimo bylą Ukrainos teisme.
8.2. Apeliantas atskirajame skunde melagingai tvirtina, kad jis nežinojo atsakovės gyvenamosios vietos Klaipėdoje, todėl prašyme dėl mediacijos nurodė jos gyvenamąją vietą Ukrainoje. Prašyme dėl mediacijos ieškovas nurodė L. S. gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini). Apie rengiamą teismui ieškinį atsakovė nežinojo, kvietimo dalyvauti mediacijoje negavo, kadangi pranešimas buvo išsiųstas adresu, kuriame ji nebegyvena. Ieškovas turi jos telefono numerį ir tai būtų greičiausiai ją pasiekęs pranešimas, tačiau ieškovas jai nepaskambino.
8.3. Priešingai nei teigia ieškovas, gavusi ieškinį atsakovė iš karto kreipėsi į advokatę, o pastaroji, susipažinusi su bylos medžiaga, kreipėsi į ieškovo atstovę, siūlydama sudaryti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kadangi atsakovė sutinka su pareikšto ieškinio reikalavimais. Tačiau ieškovo atstovė atsakė, kad ieškovas nesutinka su atsakovės pasiūlymu nutraukti santuoką bendru sutikimu. Dėl to atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos išimtinai susidarė dėl ieškovo kaltės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovei iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. S. 2024 m. liepos 24 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateikė ieškinį prieš atsakovę L. S., kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Charkovo srities Gotvaldo rajono CBAĮ skyriuje, įrašo Nr. 87, dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalyti santuokoje įgytą turtą.
12. Atsakovė nustatytu terminu pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ji neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo, tačiau apie rengiamą teismui ieškinį nežinojo, kvietimo dalyvauti mediacijoje negavo, kadangi pranešimas buvo išsiųstas adresu, kuriuo ji nebegyvena. Ieškovas turi jos telefono numerį, todėl tai būtų greičiausiai ją pasiekęs pranešimas. Atsakovės atstovė susisiekė su ieškovo atstove, pasiūlė šalims sudaryti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir prašyti teismo ją patvirtinti, tačiau ieškovo atstovė atsakė, kad ieškovas nesutinka su atsakovės pasiūlymu nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu. Be to, atsakovė informavo teismą, kad ieškovas dėl santuokos nutraukimo yra kreipęsis į teismą Ukrainoje, ten byla jau pradėta nagrinėti, bet ieškovas apie šią aplinkybę nepateikė teismui jokios informacijos. Atsakovė sutiko su ieškiniu, išskyrus ieškovo prašymą priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kadangi ji nėra atsakinga už ieškovo pasirinkimą nutraukti santuoką ginčo teisenos tvarka.
13. Teismas, 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti 2024 m. spalio 3 d. 14.30 val. parengiamajame teismo posėdyje, be kita ko, įpareigojo ieškovą iki teismo posėdžio pateikti teismui duomenis apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą Ukrainoje.
14. Ieškovas iki pirmojo parengiamojo teismo posėdžio teismo įpareigojimo neįvykdė. Tačiau tokius duomenis 2024 m. spalio 2 d. teismui pateikė atsakovė, pridėdama Charkivo srities Zmijivo teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį su vertimu į lietuvių kalbą, iš kurios matyti, kad minėtame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 621/2023/24, proceso Nr. 2/621/841/24, dėl santuokos nutraukimo ir kuri buvo sustabdyta atsakovės prašymu paskyrus šalims 6 mėnesių terminą susitaikymui. Ta pačia Ukrainos teismo nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. sausio 13 d. 11.00 val. Iš paminėtos nutarties matyti, kad ieškovas buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko (advokato).
15. Skundžiama 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi teisme yra nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to pateis dalyko, priteisė atsakovei iš ieškovo 317 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Atskiruoju skundu yra skundžiama teismo nutarties dalis, kuria atsakovei iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Anot apelianto, ginčijamos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai atsakovės kaltės ir jos nenoro nutraukti santuoką. Atsiliepime į atskirąjį skundą teigiama priešingai, t. y. kad ne atsakovės, o ieškovo elgesys yra nesąžiningas, nes atsakovei nebuvo pranešta apie privalomąją mediaciją, ieškovas sąmoningai nuslėpė nuo teismo informaciją apie pradėtą ir nebaigtą skyrybų procesą kitoje šalyje (Ukrainoje), todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovo kaltės.
17. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2023 m. gruodžio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriui (toliau – Tarnyba) pateikė prašymą vykdyti privalomąją mediaciją dėl santuokos nutraukimo. Tarnyba 2023 m. gruodžio 18 d. raštu lietuvių ir rusų kalbomis kreipėsi į atsakovę L. S. dėl sutikimo ar nesutikimo vykdyti teisminę mediaciją dėl šalių santuokos nutraukimo, kurį išsiuntė jai ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).
20. Kaip teigia atsakovė, minėto Tarnybos rašto ji negavo, kadangi nurodytu adresu negyveno ir negyvena, tačiau ieškovui buvo žinomas atsakovės telefono numeris, kuriuo pradėjus skyrybų procesą Lietuvoje, su ja buvo galima susisiekti, tačiau Tarnybai šio telefono ieškovas nenurodė. Be to, kelia pagrįstų abejonių ieškovo argumentai, kad jam nebuvo žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje, kadangi Klaipėdos apylinkės teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė jau kitą atsakovės adresą – (duomenys neskelbtini), kuriuo teismo siųsti procesiniai dokumentai jai (atsakovei) ir buvo įteikti.
21. Bylos duomenys taip pat patvirtina kitą asmens (ne)sąžiningumui kvalifikuoti reikšmės turinčią aplinkybę, t. y. atsakovės argumentus, kad ieškovas sąmoningai nuslėpė nuo Klaipėdos apylinkės teismo faktą, kad prieš tai – 2024 m. gegužės 30 d., jis kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo kitoje valstybėje (Ukrainoje). Pirmosios instancijos teismui ši aplinkybė paaiškėjo tik tuomet, kai atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, o vėliau – ir tai patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir iki parengiamojo teismo posėdžio nepateikė duomenų apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą Ukrainoje.
22. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad gavęs prieš tai paminėtą nutartį jis galvojo, jog civilinė byla Ukrainoje yra nutraukta, nes pačioje nutartyje yra aiškiai nurodyta, jog byla yra sustabdoma 6 mėnesių laikotarpiui, suteikiant šalims galimybę susitaikyti, ir nustatyta sekančio teismo posėdžio data – 2025 m. sausio 13 d. 11.00 val. Be to, kaip matyti iš nutarties, ieškovą Ukrainos teisme atstovavo advokatas, kuris galėjo išaiškinti ieškovui nutarties turinį, jeigu dėl to ieškovui kilo kokių nors neaiškumų.
23. Taigi, tik atsakovės pateiktų dokumentų ir informacijos dėka teismas sužinojo apie kitoje valstybėje iškeltą civilinę bylą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl Lietuvos teismuose ieškovas tokios bylos negalėjo inicijuoti pagal įstatymą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos faktinės bylos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas būtent ieškovas.
25. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškovo ieškinį nenagrinėtą ir priteisdamas iš jo atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai taikė CPK normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
26. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti ieškovo atskirąjį skundą, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą advokatui ji sumokėjo 300 Eur.
27. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
28. Atsakovės turėtos išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis už 2024 m. lapkričio mėnesį parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 878,56 Eur (2 196,40 Eur bruto × 0,4 (8.16 p.), todėl atsakovei iš ieškovo priteistinas 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria atsakovei L. S. ir ieškovo A. S. priteista 317 Eur (trys šimtai septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei L. S. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 300 Eur (tris šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Gintautas Koriaginas