Civilinė byla Nr. 2-657-330/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00389-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.4; 3.1.10.7; 3.2.9.13

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties, kuria J. K. skundas dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo panaikinimo paliktas nenagrinėtas,

n u s t a t ė :

I.                      Klausimo esmė

1.       Pareiškėja J. K. pateikė skundą atsakovei Lietuvos advokatūrai (toliau – ir Advokatūra) prašydama panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą, priimtą drausmės byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prašė atnaujinti terminą skundui pateikti.

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. gruodžio 6 d. Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėją išbraukė iš advokato padėjėjo sąrašų. Išbraukimo pagrindas – pareiškėja tariamai nevykdė pareigos mokėti advokato padėjėjo nario mokesčio įmokų. Pareiškėja pažymėjo, kad dar 2020 m. gegužės mėn. ji pateikė prašymą Advokatūrai išbraukti ją iš advokato padėjėjų sąrašų, nes ketino sudaryti darbo sutartį. 2020 m. gegužės 26 d. pareiškėja pradėjo dirbti pagal darbo sutartį.

3.       Skunde teigiama, kad remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 36 straipsnio 1 dalimi, egzistavo net du pagrindai išbraukti pareiškėją iš advokato padėjėjų sąrašų: (i) pagal jos 2020 m. gegužės mėn. pateiktą prašymą ir (ii) dėl jos 2020 m. gegužės 26 d. sudarytos darbo sutarties. Taigi, pareiškėja turėjo būti išbraukta iš advokato padėjėjų sąrašų dar 2020 m. gegužės-birželio mėnesiais. Pareiškėjos teigimu, Advokatūra nesivadovavo nei vienu iš nurodytų pagrindų, tik 2022 m. gruodžio 6 d., t. y. po dviejų su puse metų, priskaičiavusi nepagrįstas įmokas, priėmė Sprendimą išbraukti pareiškėją iš advokato padėjėjų sąrašų dėl tariamo mokesčio įmokų nemokėjimo. Sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjos teises, todėl turi būti panaikintas.

4.       Pareiškėja papildomai paaiškino, kad drausmės bylos nagrinėjimo metu ji ir atsakovė bei jos buhalterija susitarė, kad pareiškėja faktiškai nustojo būti advokato padėjėja 2020 m. gegužės 31 d. Tuo tikslu šalys sutarė, kad pareiškėja apmokės įmokų skolos likutį, susidariusį iki 2020 m. gegužės 31 d., ir pretenzijų viena kitai šalys neturės. Nors pareiškėja nedelsiant apmokėjo 60 Eur skolos likutį, atsakovė priėmė Sprendimą, kurio pagrindu pareiškėja buvo išbraukta iš advokato padėjėjų sąrašų dėl tariamo įmokų nemokėjimo. Pareiškėja galėjo Vilniaus apygardos teismui apskųsti Sprendimą, bet, būdama įsitikinusi, kad nėra skolinga atsakovei, nenorėdama su ja konfliktuoti, Sprendimo neskundė.

5.       Tik po to, kai atsakovė neteisėto Sprendimo pagrindu kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, pareiškėja teigė supratusi, kad vienintelis būdas atstatyti teisingumą yra apskųsti Sprendimą. Pareiškėjos manymu, Sprendimo apskundimo terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.

6.       Atsakovė prašė atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą dėl procesinio termino, nustatyto Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje, atnaujinimo, ir skundą grąžinti pareiškėjai.

7.       Atsakovė nurodė, kad Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatyta, jog Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Sprendimas, kuriuo pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda, jai buvo įteiktas elektroniniu paštu 2022 m. gruodžio 20 d., todėl Sprendimo apskundimo termino paskutinė diena buvo 2023 m. sausio 20 d. Skundą pareiškėja pateikė teisme 2024 m. balandžio 15 d., t. y. trisdešimties dienų apskundimo terminą praleidusi daugiau kaip 15 kartų.

8.       Pasak atsakovės, pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios Sprendimo apskundimo laikotarpiu (nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. sausio 20 d.) būtų jai sukliudę Sprendimą apskųsti, todėl laikytina, kad nėra pagrindų atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi netenkino prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir pareiškėjos J. K. skundą dėl Sprendimo panaikinimo paliko nenagrinėtą.

10.       Teismas nustatė, kad Sprendimas buvo įteiktas pareiškėjai elektroniniu paštu 2022 m. gruodžio 20 d.. Pareiškėja Sprendimo gavimo fakto neginčija. 2023 m. sausio 20 d. buvo paskutinė diena Sprendimui apskųsti. Skundas teismui pateiktas 2024 m. gegužės 15 d., Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatytą 30 dienų apskundimo terminą praleidus daugiau kaip 15 kartų.

11.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindai atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentus, jog ją atsakovė esą buvo suklaidinusi dėl įmokų skolos nebuvimo, paneigia Sprendimo 9 punktas ir 2023 m. sausio 3 d. skolų suderinimo aktas. Be to, pareiškėjai apie teisminį skolos išieškojimą buvo žinoma dar nuo 2023 m. spalio mėnesio (Plungės apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys).

12.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja yra profesionali teisininkė ir turėjo suprasti, jog, nesutikdama su Sprendimu, jį turi teisę jį apskųsti laikydamasi Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatyto trisdešimties dienų termino, teismas nutarė, kad pareiškėja neįrodė priežasčių terminui atnaujinti egzistavimo, todėl skundą paliko nenagrinėtą ir jį grąžino pareiškėjai.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį ir skundą dėl Sprendimo panaikinimo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Pareiškėja buvo įtikinta atsakovės, kad nebėra skolinga, todėl ir neskundė Sprendimo. Tokia aplinkybė patvirtina, kad apskundimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

13.2.                      Neatnaujinus termino, nebus suteikta teisė pareiškėjai pateikti įrodymus apie tikrąją situaciją ir nebus galimybės apginti pažeistas pareiškėjos teisės, o Advokatūrai bus suteikta galimybė neteisėtai pasipelnyti iš pareiškėjos.

13.3.                      Tik tuomet, kai teismas priėmė sprendimą dėl įmokų skolos priteisimo iš pareiškėjos, kur jis (teismas) rėmėsi atsakovės Sprendimu, kilo poreikis apskųsti tą Sprendimą.

14.       Advokatūra atsiliepime prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį. Atsiliepimas skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Apeliantė, nurodydama, kad ji buvo suklaidinta atsakovės ir dėl to laiku nepateikė skundo, nepateikia konkrečių argumentų suklaidinimo faktui pagrįsti bei nenurodo, kodėl ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu.

14.2.                      Apeliantės teiginiai, kad, atsisakydamas atnaujinti terminą, teismas užkirto kelią pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams apginti, neturi nieko bendro su tuo, ką galima būtų laikyti svarbia priežastimi praleistam procesiniam terminui atnaujinti bei neįrodo skundžiamos nutarties nepagrįstumo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos skundą nutarta palikti nenagrinėtą, nustačius, kad jis pateiktas praleidus Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatytą terminą ir nėra svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

17.       Nustatyta, kad pareiškėja pateikė skundą dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš advokato padėjėjo sąrašų, nurodžius, kad tinkamai nevykdė pareigos mokėti advokato padėjėjų nario mokesčio įmokas.

18.       Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas elektroniniu paštu 2022 m. gruodžio 20 d., šios aplinkybės pareiškėja neginčija.

19.       Pagal Advokatūros įstatymo 55 straipsnį Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos.

20.       Procesinių terminų praleidimo pasekmes reglamentuojančio CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

21.       Nustatęs, kad skundą dėl Sprendimo pareiškėja pateikė teismui praleidusi procesinį terminą (paskutinė diena skundui paduoti buvo 2023 m. sausio 20 d., o skundas teisme gautas 2024 m. balandžio 15 d.), bei padaręs išvadą, jog pareiškėja nepagrindė svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti, buvimo, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos paliko skundą nenagrinėtą.

22.       Atskirajame skunde neginčijamas teismo išvados, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl Sprendimo pateikti, pagrįstumas, tačiau nesutinkama su teismo nuostata, jog pareiškėja neįrodė svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti egzistavimo.

23.       CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

24.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad terminą skundui pateikti praleido, nes buvo įtikinta atsakovės, kad ji nebėra skolinga nario mokesčio įmokų. Pareiškėja paaiškino, kad drausmės bylos nagrinėjimo metu ji susitarė su atsakovės buhaltere laikytis pozicijos, jog pareiškėja nustojo būti advokato padėjėja nuo 2020 m. gegužės 31 d., t. y. nuo jos prašymo išbraukti iš advokato padėjėjo sąrašų pateikimo. Šalys taip pat susitarė, kad pareiškėja padengs nario mokesčio įmokų likutį ir po to viena kitai pretenzijų šalys neturės. Apeliantės teigimu, taip ji buvo atsakovės įtikinta, kad nebėra skolinga, todėl Sprendimas nebuvo apskųstas įstatymo nustatytu terminu.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis konstatuota, kad pareiškėja neįrodė svarbių priežasčių, kliudžiusių įstatymo suteikiamomis teisėmis pasinaudoti laiku, buvimo, pirmiausia pažymi, jog atskirajame skunde apeliantė nenurodo skundžiamos nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą patvirtinančių aplinkybių, o iš esmės kartoja tas pačias aplinkybes, susijusias su termino praleidimu, kurios buvo įvertintos pirmosios instancijos teisme. Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės siekia, kad aplinkybės, kuriomis ji grindė prašymą atnaujinti praleistą terminą, apeliacinės instancijos teisme būtų iš naujo ir kitaip įvertintos, tačiau toks siekis prieštarauja apeliacijos esmei ir tikslams bei nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas pripažinti nepagrįstomis.

26.       Kaip minėta, pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-586-798/2024).

27.       Kitas svarbus aspektas sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių yra tai, kad jos (priežastys, sąlygojusios termino praleidimą) turėjo objektyviai egzistuoti, t. y. per įstatymo nustatytą terminą tam tikromis procesinėmis teisėmis asmuo negalėjo pasinaudoti ne dėl savo subjektyvaus įsitikinimo dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo, bet dėl to, kad jos (aplinkybės) objektyviai egzistavo.

28.       Įvertinus apeliantės teiginius dėl priežasčių, kurių buvimu paremtas prašymas atnaujinti praleistą procesinį terminą, laikytina, kad termino praleidimą ji siekia pateisinti tik savo subjektyvia, bylos duomenimis nepagrįsta nuomone dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo, kuri (nuomonė) nepatvirtina atsakovės panaudotos apgaulės fakto.

29.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantės teiginius dėl susitarimo su atsakove drausmės bylos svarstymo metu, jog pareiškėja padengs 60 Eur įmokų įsiskolinimą ir šalys viena kitai pretenzijų nebeturės, paneigia bylos medžiagoje esantys duomenys. Pirma, atsakovė 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. jau po drausmės bylos svarstymo (drausmės bylos svarstymas įvyko 2022 m. lapkričio 15 d.) elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjai įspėjimą apie nario mokesčio įsiskolinimą; antra, Sprendimo 9 punkte vienareikšmiškai nurodyta, kad susitarimo tarp Advokatūros ir advokato padėjėjos (pareiškėjos) dėl susidariusio nario mokesčio įmokų padengimo nepavyko pasiekti; trečia, po Sprendimo priėmimo atsakovė 2023 m. sausio 3 d. išsiuntė pareiškėjai skolų suderinimo aktą, kuriame aiškiai nurodyta, kad pareiškėja yra skolinga Advokatūrai 504 Eur įmokų; ketvirta, Plungės apylinkės teismas, išnagrinėjęs kreditorės Lietuvos advokatūros pareiškimą dėl 504 Eur skolos išieškojimo, 2023 m. balandžio 12 d. teismo įsakymu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) iš skolininkės J. K. priteisė 504 Eur skolą, 63,69 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (567,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 12 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 107,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

30.       Nurodytų aplinkybių pagrindu sutinkama su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantei buvo žinoma (atsižvelgiant į turimą išsilavinimą ir darbo patirtį, turėjo būti žinoma), jog įsiskolinimo atsakovei padengimo klausimas nėra išspręstas, todėl nesutikdama su Sprendimu, ji turėjo teisę apskųsti jį per įstatymo nustatytą terminą. Svarbių priežasčių, kurios sudarė realias kliūtis apeliantei pasinaudoti šia procesine teise, egzistavimas neįrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė neatnaujinti skundo padavimo termino. Tai, kad apeliantė kitaip vertina teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl ginčo situacijos, neįrodo skundžiamos teismo nutarties neteisingumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias praleisto procesinio termino atnaujinimą.

31.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtą CPK 269 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu yra teisinga, todėl paliekama nepakeista.

32.       Atsakovė prašo priteisti jai iš apeliantės 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

33.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės prašymas atlyginti bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas yra pagrįstas įrodymais, prašomos priteisti išlaidos neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą advokato teisinę pagalbą dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, priteisia Advokatūrai iš pareiškėjos 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti Lietuvos advokatūrai, juridinio asmens kodas 300099149, iš pareiškėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 774,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 40 centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Teisėjas                                                                                         Gintaras Pečiulis