Administracinė byla Nr. I2-541-596/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01069-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1;
(S)
20.2.3.2; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė,
dalyvaujant pareiškėjui M. K.,
atsakovės atstovui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
2019 m. balandžio 3 d. teismo nutartimi priimta pareiškėjo M. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundo dalis dėl reikalavimų priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau -Tarnyba), dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų patirtą 169,05 Eur materialinę žalą ir 1 000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 1–6).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) patarėjo pareigas eina nuo 2017 m. lapkričio 16 d. 2018 m. gruodžio 20 d. gavo kvietimą registruotis dalyvavimui Europos socialistų partijos (toliau – ir PES) rinkiminiame kongrese Madride 2019 m. vasario 21–23 d. (toliau – ir kongresas). 2019 m. sausio 23 d. iš PES gavo patvirtinimą, kad jo dalyvavimas kongrese patvirtintas, ir prašymą pateikti lėktuvo bilietus iki sausio 27 d. (įskaitytinai). Apie tai nedelsdamas informavo tiesioginį vadovą, Tarnybos Skyriaus vedėją T. V. R., nurodydamas, kad yra Lietuvos socialdemokratų partijos delegatas dalyvauti PES rinkiminėje konferencijoje ir prašys atostogų, kad galėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) 17 straipsnio 5 dalyje numatytą valstybės tarnautojo teisę dalyvauti politinėje veikloje ne darbo metu, taip pat informavo, kad iki sausio 27 d. turi pateikti kongreso organizatoriams lėktuvo bilietus. Pareiškėjas buvo informavęs T. V. R. apie planuojamas atostogas 2019 m. vasario 27 d.– kovo 12 d., todėl pastarasis nurodė, kad prašymus dėl atostogų pareiškėjas pateiktų po 2019 m. sausio 25 d. numatyto valstybės tarnautojo vertinimo, kadangi ketina su pareiškėju kalbėtis apie atostogas. Vertinimo metu T. V. R. priekaištavo, kad pareiškėjas dažnai atostogauja, užsiminė, kad jo politinė veikla, narystė organizacijose ir straipsniai žiniasklaidoje kelia problemų. Baigiantis vertinimui, T. V. R. paprašė parašyti du atskirus prašymus dėl atostogų: vieną dėl atostogų suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d., kitą - dėl atostogų suteikimo 2019 m. vasario 27 d.–kovo 11 d., nors iki tol galiojo praktika rašyti vieną prašymą. Nurodytas aplinkybes įrodo PES laiškas ir T. V. R. 2019 m. vasario 18 d. rašto Nr. BR-24 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. 2019 m. vasario 14 d. tarnybinio pranešimo Nr. BR-23“ 5 punktas. 2019 m. sausio 28 d. T. V. R. suderino, o Lygių galimybių kontrolierė A. S. (toliau – ir Kontrolierė) pasirašė pareiškėjo prašymą suteikti atostogas 2019 m. vasario 27 d.–kovo 12 d., tačiau atsisakė suderinti prašymą suteikti kasmetines atostogas 2019 m. vasario 21–22 d., kadangi 2019 m. vasario 22 d. numatytas Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) posėdis, kuriam pareiškėjas turės parengti nominacijų apžvalgą. Pareiškėjo įsitikinimu, toks atsisakymo motyvas yra formalus, nes ši funkcija jau anksčiau buvo paskirta apdovanojimų partneriams, todėl realiai nurodytos funkcijos pareiškėjui nereikėjo atlikti, o darbų ir funkcijų, susijusių su Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų organizavimu iki pareiškėjo prašymo suteikti atostogas 2019 m. vasario 21–22 d., jam nebuvo skirta. Pareiškėjas paprašė T. V. R. (kuris tuo metu kandidatavo į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą Visuomeninio rinkimų komiteto „R. Š. komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ sąraše) įvertinti visas sprendimo priėmimo aplinkybes, taip pat ir tai, kad T. V. R. yra konkuruojančios su Lietuvos socialdemokratų partija politinės jėgos dalyvis ir toks jo elgesys, turintis viešų ir privačių interesų konflikto požymių, gali pakirsti pasitikėjimą Tarnyba, taip pat įvertinti aplinkybę, kad jis dalyvauja politinėje veikloje, vykdo rinkimų kampaniją, neimdamas atostogų, o atsisakydamas suderinti kasmetinių atostogų prašymą pareiškėjui - tokias galimybes apriboja, įvertinti, ar tai suderinama su Lygių galimybių įstatymo reikalavimu sudaryti vienodas darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo sąlygas, įvertinti aplinkybę, kad toks sprendimas apriboja VTĮ nustatytą teisę dalyvauti politinėje veikloje ne darbo metu, be to, atkreipė dėmesį, kad užduočių formulavimas po informavimo apie ketinimą dalyvauti PES kongrese fakto, turi diskriminacijos dėl politinių pažiūrų požymių. T. V. R. atsakė, kad jeigu pareiškėjas kels klausimą dėl jo viešų ir privačių interesų konflikto ir diskriminavimo dėl politinių pažiūrų, jo prašymą įvertinti visas aplinkybes jis Kontrolierei pateiks kaip politinį grasinimą. Pareiškėjo vertinimu, tai rodo, kad T. V. R. suvokė, kad pažeidžia diskriminavimo dėl politinių pažiūrų draudimo principą ir siekė, kad pareiškėjas nutylėtų šią aplinkybę. Būdamas informuotas apie abejones dėl jo nešališkumo, T. V. R. nesiėmė jokių priemonių joms pašalinti, nenusišalino nuo sprendimų priėmimo, o aktyviai siekė, kad pareiškėjui nebūtų suteiktos atostogos 2019 m. vasario 21–22 d.
Paaiškina, kad Kontrolierė 2019 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl darbo grupės Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2018 organizavimui sudarymo“ sudarė darbo grupę Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams organizuoti, įtraukdama pareiškėją į darbo grupės sudėtį (darbo grupės narių funkcijos nebuvo detalizuotos). T. V. R. 2019 m. sausio 31 d. suformulavo pareiškėjui užduotis, pasirengiant 2019 m. vasario 22 d. numatytam Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų posėdžiui, nurodydamas, kad pareiškėjo asmeninis fizinis dalyvavimas posėdyje būtinas, tačiau būtinumo nepagrindė. Pareiškėjas 2019 m. vasario 1 d. informavo Kontrolierę apie galimą diskriminaciją dėl pažiūrų ir dėl priklausymo Lietuvos socialdemokratų partijai, tačiau ji atsisakė imtis veiksmų, kad abejonės dėl priimamų sprendimų dėl atostogų pareiškėjui suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d. būtų pašalintos. Nors Kontrolierė ir pripažino, kad jo dalyvavimas 2019 m. vasario 22 d. Atrankos komisijos posėdyje nebūtinas, atsisakė suteikti kasmetines atostogas 2019 m. vasario 21–22 d., nepateikdama kitų atsisakymo motyvų. Siekdamas suderinti darbuotojo ir darbdavio interesus, pareiškėjas 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. vasario 19 d. pateikė prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo, įsipareigodamas atlikti nurodytus darbus iki 2019 m. vasario 21 d. bei nurodydamas PES renginio svarbą, tačiau prašymai nebuvo patenkinti, motyvuojant tariama pareiškėjo dalyvavimo 2019 m. vasario 22 d. Atrankos komisijos posėdyje būtinybe. 2019 m. vasario 22 d. pablogėjus sveikatai jis minėtame posėdyje dalyvauti negalėjo, todėl laiku atliktus darbus ir parengtas instrukcijas, kaip vesti posėdį, perdavė pakaitinei komisijos posėdžio sekretorei R. J.; posėdis sėkmingai įvyko pareiškėjui nedalyvaujant.
Paaiškina, kad 2019 m. vasario 22–23 d. T. V. R. ne darbo metu skambino į viešbutį, kuriame buvo apsistoję kongerso dalyviai, siekdamas įsitikinti, ar pareiškėjas nedalyvavo renginyje, taigi, neteisėtai ir nepagrįstai buvo renkami duomenys apie pareiškėjo politinę veiklą ir asmeninį gyvenimą. 2019 m. vasario 25 d., nesant pagrindo, remiantis T. V. R. 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. BR-32 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. darbo 2019 m. vasario 22 d.“, kuriame pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinio nusižengimo dėl pareiškėjo dalyvavimo PES renginyje darbo metu, nors pareiškėjas renginyje nedalyvavo. Kontrolierė, remdamasi minėtu tarnybiniu pranešimu, 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudarė Komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija), kurios nariu paskyrė T. V. R., taip sudarydama galimybes jam toliau aktyviai rinkti duomenis apie pareiškėjo politinę veiklą ir asmeninį gyvenimą, be to, esant akivaizdžiam viešųjų ir privačių interesų konfliktui, T. V. R. nenusišalino nuo tyrimo. Komisija 2019 m. kovo 8 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BR-38 padarė išvadą, kad tarnybinis nusižengimas nepadarytas.
Pažymi, kad Tarnyba sudarė sąlygas kitiems darbuotojams derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, įskaitant dalyvavimą politinėje veikloje, o vieninteliai netenkinti prašymai per Kontrolierės kadenciją nuo 2015 m. suteikti kasmetines ir nemokamas atostogas buvo pareiškėjo prašymai suteikti atostogas dalyvavimui politinėje veikloje. Kadangi jo prašymas suteikti atostogas traktuotas skirtingai nei kitų darbuotojų, buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai dėl galimybių derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, ką įrodo 2019 m. vasario 28 d. Tarnybos atsakymas „Dėl informacijos pateikimo Nr.[(19)PAK-120]“, iš kurio matyti, kad visus nurodytus netenkintus prašymus pateikė pareiškėjas ir jie susiję su prašymais suteikti atostogas dalyvavimui politinėje veikloje. Tarnyba sudarė sąlygas T. V. R., priklausančiam visuomeniniam rinkimų komitetui „R. Š. komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“, dalyvauti rinkimų kampanijoje neimant atostogų 2018 m. gruodžio–2019 m. vasario mėnesiais (rinkimų komitetų registravimas baigtas 2018 m. gruodžio 10 d.), nesustabdžius darbinės veiklos, o pareiškėjui nebuvo suteiktos 2 dienos dalyvauti politinėje veikloje savo sąskaita, sustabdant darbinę veiklą, nepateikiant tam jokių pagrįstų motyvų, todėl daro išvadą, kad skirtingoms politinėms jėgoms priklausantys darbuotojai buvo traktuojami nevienodai.
Pabrėžia, kad T. V. R. sąmoningai siekė klaidinti Kontrolierę, kad nežinojo apie renginio politinį pobūdį, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, tame tarpe ir pareiškėjo nesakytus teiginius kaip citatas, nenusišalino nuo sprendimų priėmimo, nors abejonės dėl jo nešališkumo buvo aiškiai pareikštos. Kontrolierė, turėdama pagrįstą informaciją, kad kyla abejonių dėl T. V. R. nešališkumo priimant sprendimus, nesiėmė jokių priemonių šias abejones išsklaidyti, ignoravo pareiškėjo 2019 m. vasario 14 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. BR-23 „Dėl mano skyrimo Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi“ ir 2019 m. vasario 20 d. Nr. BR-28 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. rašto“ pateiktą informaciją, bet ir 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-14 sudarė sąlygas T. V. R. neteisėtai rinkti duomenis apie pareiškėjo politinę veiklą. Kontrolierė ignoravo pareiškėjo pateiktus faktus, kad T. V. R. sąmoningai teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, o dėl T. V. R. nepagrįstomis ir tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis bei neteisėta veika grindžiamo tarnybinio pranešimo Nr. BR-32 pagrindu pradėjo tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas daro išvadą, kad Kontrolierė sąmoningai nelygiai traktavo skirtingoms politinėms jėgoms priklausančius darbuotojus, akivaizdžiai rodė palankumą T. V. R. ir priešiškumą pareiškėjui, nurodydama pradėti nepagrįstą tarnybinį patikrinimą, nesivadovavo nekaltumo prezumpcija pareiškėjo atžvilgiu ir siekė kurti jam orumą žeminančią ir bauginančią darbo aplinką. Nurodo, jog aplinkybę, kad T. V. R. klaidino Kontrolierę ir teikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją, įrodo 2019 m. vasario 22 d. T. V. R. tarnybinis pranešimas Nr. BR-31 ir 2019 m. vasario 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. BR-32, o aplinkybes, kad T. V. R. ir Kontrolierė žinojo apie abejones dėl priimamų sprendimų dėl atostogų pareiškėjui suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d. nešališkumo, patvirtina 2019 m. vasario 18 d. T. V. R. rašto Nr. BR-24 7 ir 13 punktai.
Nurodo, kad jo pateiktoje 2019 m. sausio 23 d. T. V. R. ir 2019 m. vasario 1 d. Kontrolierei žodinėje informacijoje, taip pat 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. vasario 19 d. nemokamų atostogų prašymuose buvo nurodyta renginio Madride svarba, tačiau ji buvo ignoruojama ir atostogos nesuteikiamos dėl išgalvotų ir tikrovės neatitinkančių priežasčių (tariamo būtino asmeninio fizinio dalyvavimo Atrankos komisijos posėdyje 2019 m. vasario 22 d.). Aplinkybę, kad informacija buvo pateikta ne tik nemokamų atostogų prašymuose, bet ir žodžiu, paliudija 2019 m. vasario 18 d. T. V. R. rašto Nr. BR-24 7 ir 13 punktai.
Atkreipia dėmesį, kad Kontrolierė jį į darbo grupę Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams organizuoti paskyrė jau po prašymo suteikti kasmetines atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. pateikimo, įsakyme darbo grupės narių funkcijos ir darbai nebuvo paskirstyti, taip sudarant galimybes neskaidriai, neproporcingai ir šališkai skirstyti darbus, ką įrodo Kontrolierės 2019 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. V-8. Pažymi, kad jokie darbai, organizuojant Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus, pareiškėjui nebuvo skirti iki atsisakymo suderinti 2019 m. sausio 25 d. prašymą dėl kasmetinių atostogų. Po šio prašymo T. V. R. tyčia ir sąmoningai formulavo darbus taip, kad užkirstų kelią pareiškėjui dalyvauti PES kongrese 2019 m. vasario 21–23 d., darbai buvo dubliuojami su kitų renginio organizatorių darbais, pareiškėjas sąmoningai paskirtas Atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi, siekiant po fakto pateisinti jo dalyvavimo 2019 m. vasario 22 d. Atrankos komisijos posėdyje būtinybę. Pareiškėjo teigimu, tai rodo, kad siekta dirbtinai sukurti kliūtis pareiškėjui suteikti atostogas 2019 m. vasario 21–23 d., kad jis negalėtų dalyvauti PES renginyje, ką patvirtina Tarnybos Komunikacijos skyriaus patarėjo D. P. 2019 m. sausio 21 d. laiškas Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų organizavimo partneriams.
Pažymi, kad reikalavimas pareiškėjui fiziškai dalyvauti 2019 m. vasario 22 d. Atrankos komisijos posėdyje nebuvo pagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, nes: 1) posėdžio sekretoriaus funkcijų atlikimui nereikia jokios specialios kvalifikacijos ir šį darbą sėkmingai galėjo atlikti bet kuris kitas darbuotojas; tai įrodo aplinkybė, kad 2019 m. vasario 14 d. Kontrolierės įsakymu Nr. V-11 buvo paskirtas pakaitinis asmuo Atrankos komisijos sekretoriaus funkcijoms atlikti; 2) posėdžio sekretoriaus funkcijas, remdamasi pareiškėjo pateiktais laiku atliktais parengiamaisiais darbais, suformuluotais 2019 m. sausio 31 d. T. V. R. laiške (parengti balsavimo biuleteniai, nešališkumo ir konfidencialumo deklaracijos, protokolo forma, balsų skaičiavimo forma, posėdžio vedimo aprašas), atliko R. J.; 3) nedalyvavimą Atrankos komisijos posėdyje dėl ūmaus susirgimo pateisina išduotas nedarbingumo pažymėjimas EF4467352 (pareiškėjas blogai darbe pasijautė ir darbus perdavė R. J. 2019 m. vasario 22 d. 10 val. 15 min., o minėtas posėdis prasidėjo 13 val.), o tai paneigia T. V. R. rašto Nr. BR-24 17 punkte nurodytus teiginius, kad pasirengimas posėdžiui būtų pareikalavęs neproporcingų kito darbuotojo darbo sąnaudų; aplinkybę dėl darbų perdavimo laiko patvirtina pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. siųstas laiškas su priedais T. V. R. ir R. J..
Pabrėžia, kad T. V. R. teiginiai apie didelį darbo krūvį, dėl kurių nebuvo galima skirti kitų darbuotojų atlikti posėdžių sekretoriaus funkcijas, neatitinka tikrovės, nes Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų organizavimo metu 2019 m. sausio 25 d.–vasario 22 d. nemokamos atostogos 2019 m. vasario 11 d., 18 d., vasario 27 d.–kovo 4, kovo 6 d. buvo suteiktos Tarnybos Skyriaus vyresniajai patarėjai V. G., 2019 m. vasario 25 d.–kovo 4 d. kasmetinės atostogos suteiktos darbo grupės narei M. J., o faktą, kad kitas darbuotojas galėjo atlikti Atrankos komisijos posėdžio sekretoriaus pareigas, įrodo Kontrolierės įsakymas Nr. V-11.
Paaiškina, kad pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti parengiamuosius darbus 2019 m. vasario 22 d. Atrankos komisijos posėdžiui, likus 22 dienoms iki posėdžio, tačiau darbai dėl 2019 m. kovo 25 d. turinčio įvykti antrojo posėdžio T. V. R. 2019 m. kovo 18 d. laišku pareiškėjui buvo paskirti tik 2019 m. kovo 18 d. ir jų atlikimui nurodyta pasitelkti praktiką Tarnyboje atliekantį studentą K. Gurklį, kas patvirtina, kad T. V. R. pareiškėjui skiriami darbai pasirengimui Atrankos komisijos posėdžiui nereikalavo specifinio pasirengimo ir galėjo būti skiriami bet kuriam kitam asmeniui. Darbų organizuojant pirmąjį ir antrąjį posėdžius skyrimo laiko skirtumai rodo, kad parengiamieji darbai 2019 m. vasario 22 d. vykusiam posėdžiui pareiškėjui buvo formuluojami tendencingai, siekiant sutrukdyti dalyvauti PES renginyje.
Akcentuoja, kad 2019 m. vasario 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. BR-28 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. rašto“ pateikė tarnybinį pranešimą dėl T. V. R. tarnybiniame rašte pateiktų tikrovės neatitinkančių teiginių, tačiau Kontrolierė apsiribojo nurodymu T. V. R. pateikti paaiškinimus. 2019 m. vasario 25 d., gavusi T. V. R. tarnybinį pranešimą Nr. BR-32 , kuriame buvo užfiksuotas neteisėtas T. V. R. vykdytas informacijos apie pareiškėjo politinę veiklą ir asmeninį gyvenimą rinkimas bei tikrovės neatitinkanti informacija, Kontrolierė, neturėdama jokios pagrįstos ir teisėtais būdais surinktos informacijos, 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-14 nurodė pradėti tarnybinį patikrinimą, suformuluodama, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas. Paaiškėjus, kad T. V. R. 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. BR-32 buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, Kontrolierė savo iniciatyva, nesant jokio pagrindo, 2019 m. kovo 5 d. paklausimu Antakalnio poliklinikai Nr.(1.4)S-122/2 bandė kvestionuoti pareiškėjui 2019 m. vasario 22 d. išduoto nedarbingumo pažymėjimo Nr. EF4467352 pagrįstumą. Šios aplinkybės įrodo, kad Kontrolierė nepagrįstai skirtingai traktavo skirtingoms politinėms jėgoms priklausančių darbuotojų tarnybinius pranešimus, ignoruodama pareiškėjo pagrįstus pranešimus apie T. V. R. neteisėtus veiksmus, bet pradėdama tarnybinį patikrinimą dėl nepagrįsto, neteisėtai renkamais duomenimis paremto T. V. R. pranešimo, bei pati atliko veiksmus, kuriais siekta nepagrįstai rinkti informaciją apie pareiškėjo sveikatą ir asmeninį gyvenimą, aktyviai kūrė orumą žeminančią ir bauginančią darbo aplinką.
Pažymi, kad Tarnyboje nėra nustatyta ir aiškiai reglamentuota kasmetinių ir nemokamų atostogų suteikimo kriterijai ir tvarka. Iki 2019 m. sausio 28 d. ir vėliau visi darbuotojų prašymai suteikti atostogas buvo tenkinami, todėl buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, kad su juo bus elgiamasi taip, kaip ir su kitais darbuotojais, ir nebus taikomos kitokios sąlygos. Atostogų suteikimo tvarkos nenustatymas sudaro sąlygas skyrių vedėjams ir Kontrolierei piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, diskriminuoti darbuotojus ir pažeidžia teisingumo, teisinio aiškumo, skaidrumo, teisėtų lūkesčių principus. Svarstant pareiškėjo prašymus dėl atostogų suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d. jo atžvilgiu buvo nesivadovauta Tarnyboje nusistovėjusia praktika suteikti darbuotojui atostogas darbuotojo prašymu.
Paaiškina, kad dėl neteisėtų Kontrolierės ir T. V. R. veiksmų pareiškėjas patyrė 169,05 Eur materialinę žalą, nes registruodamasis dalyvavimui PES kongrese Madride 2019 m. vasario 21–23 d. ir turėdamas pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad jo atostogų suteikimo prašymas bus patenkintas, pirko lėktuvo bilietus Vilnius–Madridas–Vilnius vasario 21–24 d. Dėl nesuteiktų atostogų PES kongrese dalyvauti negalėjo, todėl neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktais nekeičiamais skrydžio bilietais ir gauti už juos kompensaciją. Dėl Kontrolierės ir T. V. R. veiksmų, taip pat patiriamos diskriminacijos ir persekiojimo, neteisėto informacijos apie pareiškėjo politinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir sveikatą rinkimo patyrė neigiamus išgyvenimus ir stresą, o institucijoms (Europos socialistų partijai, Antakalnio poliklinikai), kurioms buvo siunčiami nepagrįsti paklausimai, buvo formuojama neigiama nuomonė apie pareiškėjo asmenį, todėl dėl šių veiksmų patirtą moralinę žalą vertina 1 000 Eur.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą, remdamasis jame išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nesutinka su Tarnybos atsiliepimo argumentais, jog jis nebuvo informavęs tiesioginio vadovo, kad atostogos jam reikalingos dalyvauti politinėje veikloje, nes tai patvirtina T. V. R. raštas, iš kurio matyti, kad apie šią aplinkybę jis buvo informuotas žodžiu, kuomet dar nebuvo suformuluota jokių užduočių dėl sekretoriavimo komisijos posėdyje, o kasmetinio vertinimo pokalbio metu T. V. R. išsakė pastabų, kad jo politinė veikla kelia problemų, ką pareiškėjas vertina kaip įspėjimą, kad neturėtų dalyvauti kongrese. Atkreipė dėmesį, kad jo, kaip patarėjo, tarnybinėse funkcijose nėra nurodyta, kad jis turi sekretoriauti, todėl šią funkciją galėjo atlikti bet kuris kitas asmuo. Pažymėjo, kad motyvai dėl atostogų nesuteikimo buvo nepagrįsti, ir tik tada, kai jis iškėlė klausimą dėl atostogų suteikimo, tyčia buvo pradėtos formuotos užduotys taip, kad jis negalėtų dalyvauti kongrese. Pareiškėjas paaiškino, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad buvo diskriminujamas, jam buvo sudaromos kitokios, nei kitiems darbuotojams, darbo sąlygos, atlikti du tarnybiniai tyrimai, panaikintas individualus darbo laikas, buvo siekiama formuoti apie jį neigiamą nuomonę, neteisėtai renkama informacija apie sveikatos būklę, nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pagrįstumą, valstybės sienos kirtimą, skambinama į viešbutį, kuriame gyveno kongreso dalyviai ir kt., dėl ko jam buvo sukurta baugi ir žeminanti darbo aplinka.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 108–113).
Nurodo, kad pareiškėjas yra Tarnybos karjeros valstybės tarnautojas. Pareiškėjui 2019 m. I ketvirtį (2019 m. sausio–kovo mėnesiais) buvo suteiktos 22 darbo dienos apmokamų atostogų, didžioji dalis – 2019 m. vasario 27 d.– kovo 12 d. buvo suteikta avansu, t. y. išnaudojus sukauptas kasmetines apmokamas atostogas. 2019 m. balandžio 19 d., birželio 13–14 d. ir liepos 5 d. pareiškėjui jo prašymu suteiktos papildomos neapmokamos atostogos. 2018 m. IV ketvirtį pareiškėjui kasmetinės atostogos buvo suteiktos gruodžio 17–19 d. ir 31 d. Teigia, jog pareiškėjui Tarnyboje ne tik nevaržyta jo teisė į kasmetines atostogas, o priešingai, jam buvo suteikta galimybė pasinaudoti kasmetinių atostogų teise avansu. Dėl pareiškėjui suteikto ilgo kasmetinių atostogų laikotarpio 2018 m. IV – 2019 m. I ketvirčiais, kitiems Tarnybos Skyriaus darbuotojams buvo neproporcingai padidėjęs darbo krūvis. 2019 m. pradžioje Tarnyboje buvo susidaręs itin didelis darbo krūvis (metinės lygių galimybių kontrolieriaus veiklos ataskaitos rengimas, pasirengimas Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams ir kt.), todėl pareiškėjo primygtinis reikalavimas jam suteikti papildomas atostogų dienas laikytinas neatsakingu ir pažeidžiančiu kitų Tarnybos darbuotojų teisėtus lūkesčius į vienodą darbo krūvio ir poilsio laiko paskirstymą.
Pažymi, kad pareiškėjas, skirtingai nei planuodamas kitas savo kasmetines atostogas, apie ketinimą dalyvauti kongrese neinformavo nei savo tiesioginio vadovo, nei Kontrolierės. 2019 m. sausio 25 d., t. y. praėjus 5 darbo dienoms po jo grįžimo iš kasmetinių atostogų, pareiškėjas pateikė prašymą suteikti kasmetines atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. Nei prašyme, nei žodžiu pareiškėjas Tarnybos neinformavo apie šių atostogų prašymo priežastį (ketinimą dalyvauti kongrese) iki 2019 m. sausio 28 d., t. y. iki T. V. R. sprendimo nederinti šio atostogų prašymo. Toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas sąžiningu darbdavio atžvilgiu, nes darbo užduočių bei atostogų laiko planavimas yra tęstinis-organizacinis procesas, kurio metu būtina užtikrinti Tarnybos vykdomų funkcijų, pareiškėjo bei kitų Tarnybos darbuotojų teisėtų lūkesčių suderinamumą. Skirtingai nei 2019 m. vasario 21–22 d. laikotarpiu prašytų atostogų atveju, atostogų, suteiktų 2019 m. vasario 27 d.– kovo 12 d., laiką pareiškėjas su savo tiesioginiu vadovu derino jau 2018 m. gruodžio 28 d., o darbo užduotys ir jų vykdymo terminai 2019 m. vasario mėn. pareiškėjui buvo nustatomi iki sutarto atostogų laikotarpio.
Nurodo, kad aplinkybė, jog papildomų atostogų dienų pareiškėjas prašė vykimui į kongresą, jokiu būdu negali būti siejama su atsisakymu šias atostogas jam suteikti. Toks sprendimas grįstas išimtinai tik Tarnybos funkcijų vykdymo užtikrinimo poreikiu bei pareiškėjo neatsakingu sprendimu neinformuoti Tarnybos apie ketinimą dalyvauti kongrese iš anksto. Net ir neatsižvelgus į pareiškėjo neatsakingą savo atostogų laiko planavimą, Kontrolierė ieškojo galimybių sudaryti galimybę pareiškėjui vykti į kongresą (trumpinti 2019 m. vasario 27 d. – kovo 12 d. kasmetinių atostogų laikotarpį arba perkelti šį laikotarpį į 2019 m. II ketvirtį), tačiau pareiškėjas visų siūlomų sprendimų atsisakė.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. 13 val. turėjo dalyvauti Tarnyboje organizuotame Atrankos komisijos posėdyje, kuriame turėjo vykdyti posėdžio sekretoriaus pareigas, tačiau tos pačią dieną 10 val. 15 min. elektroniniu paštu informavo T. V. R., jog posėdyje galimai nedalyvaus, nes pasijuto blogai ir išvyko pas gydytoją. Apie savo nedarbingumą dėl ligos pareiškėjas Tarnybos neinformavo, o Atrankos komisijos posėdyje ir savo darbo vietoje Tarnyboje tą dieną nepasirodė, t. y. kilus pagrįstoms abejonėms dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo padarymo, buvo atliktas tyrimas, kurį atlikus nustatyta, jog pareiškėjas tarnybinio nusižengimo 2019 m. vasario 22 d. nepadarė.
Atkreipia dėmesį, kad pagal VTĮ 45 straipsnio 2 dalį nemokamos atostogos valstybės tarnautojui gali būti suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nustatytais pagrindais, o pareiškėjo prašymuose suteikti nemokamas atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. nurodytas pagrindas (dalyvavimas kongrese) neatitinka nė vieno iš DK 137 straipsnyje išvardytų nemokamų atostogų suteikimo pagrindų.
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (2018 m. gruodžio 27 d. redakcija) patvirtintą Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) komisija tarnybiniam nusižengimui tirti sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų, taigi, T. V. R. dalyvavimas Komisijoje buvo būtinas.
Akcentuoja, kad pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 8 punktą, įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas, pateikę skundą dėl diskriminacijos ar dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos, jų atstovas ar asmuo, liudijantys ir teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių. Nors 2019 m. vasario 25 d. pareiškėjas jokiai kompetentingai institucijai nebuvo pateikęs skundo dėl jo galimo diskriminavimo, Kontrolierė užtikrino, jog jam būtų taikoma apsauga nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių dėl jo kreipimosi į Kontrolierę, pranešant apie jo galimą diskriminavimą dėl politinių pažiūrų, T. V. R. nesuderinus jo prašymų suteikti atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. Atlikus tarnybinį patikrinimą, o tai pat ir vėliau pareiškėjas buvo apsaugotas ir nepatyrė priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, taigi, nepatyrė jokio persekiojimo, nors tokia apsauga jam ir negaliojo pagal Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 8 punktą.
Pažymi, kad pareiškėjo minimi faktai apie T. V. R. galimai vykdytą pareiškėjo asmens duomenų rinkimą nedarbo metu Kontrolierei nebuvo žinomi, dėl to ji, kaip darbdavys, negali atsakyti už T. V. R. nedarbo metu galimai atliktus veiksmus.
Pabrėžia, kad atsakovei atstovaujanti Tarnyba pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko, dėl to pareiškėjo reikalavimas atlyginti dėl lėktuvo bilietų įsigijimo kilusią turtinę žalą (169,05 Eur) yra nepagrįstas. Be to, apmokėjimą už lėktuvo bilietus į Madridą (iš ko kildinama pareiškėjo patirta turtinė žala) pareiškėjas atliko 2019 m. sausio 29 d., t. y. jau žinodamas apie tiesioginio vadovo sprendimą nesuderinti jo 2019 m. sausio 25 d. prašymo dėl atostogų suteikimo (nesuderinimo žyma atlikta 2019 m. sausio 28 d.). Taip pat pareiškėjas galimai elgėsi nesąžiningai, nes motyvuodamas noru dalyvauti kongrese, prašė suteikti atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. (ketvirtadienį-penktadienį), tačiau lėktuvo bilietus iš Madrido į Vilnių įsigijo 2019 m. vasario 25 d. (lėktuvo nusileidimo laikas Vilniaus oro uoste – 2019 m. vasario 25 d., pirmadienį, 9 val. 25 min.), t. y. neketino atvykti į darbą Tarnyboje laiku ir 2019 m. vasario 25 d. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių duomenų, be to, jo atžvilgiu neatlikta jokių neteisėtų veiksmų, galinčių sudaryti pagrindą neturtinės žalos kilimui, laikosi pozicijos, kad šis pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Tarnyba neturėjo duomenų apie pareiškėjo politines pažiūras ar veiklą, o pareiškėjo nurodyti argumentai dėl to, kad tam tikrų partijų atstovams Tarnyboje yra suteikiamos išskirtinės sąlygos, yra nepagrįsti.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas pareiškėjui dėl Tarnybos galimai atliktų neteisėtų veiksmų.
Remiantis proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 16 d. Tarnyboje ėjo Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas, iš kurių buvo atleistas 2019 m. liepos mėn.
2018 m. lapkričio 27 d. Kontrolierės įsakymu Nr. A-104 pareiškėjui buvo suteiktos kasmetines atostogos 2018 m. gruodžio 17–19 d. (3 kalendorinės dienos už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d.) ir kasmetinės atostogos 2018 m. gruodžio 31 d. – 2019 m. sausio 18 d. (4 kalendorinės dienos ir 10 darbo dienų už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d.) (1 t., b. l. 114), o 2019 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-5 – kasmetinės atostogos 2019 m. vasario 27 d. – 2019 m. kovo 12 d. (9 darbo dienos už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d.) (1 t., b. l. 115).
2019 m. sausio 23 d. PES pareiškėjui elektroniniu paštu atsiuntė pasiūlymą dalyvauti PES kongrese Madride 2019 m. vasario 21–22 d. (1 t., b. l. 49–51). Pareiškėjas 2019 m. sausio 26 d. įsigijo lėktuvo bilietus šiems skrydžiams: 2019 m. vasario 21 d. - skrydžiui Vilnius-Varšuva-Madridas bei 2019 m. vasario 24 d. ir 25 d. - skrydžiams Madridas-Varšuva-Vilnius, už kuriuos LOT oro linijoms sumokėjo 169,05 Eur (1 t., b. l. 45–48).
Pareiškėjas 2019 m. sausio 25 d. pateikė Kontrolierei prašymą suteikti kasmetines mokamas atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. (toliau – ir Prašymas 1) (1 t., b. l. 9). Pareiškėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. sausio 28 d. rezoliucija nesuderino Prašyme 1 nurodytų atostogų, nurodydamas, kad 2019 m. vasario 22 d. yra numatytas pirmasis Atrankos komisijos posėdis, o pareiškėjas šiam posėdžiui turi paruošti ir pateikti nominacijų apžvalgą, kuri turės lemiamos reikšmės Atrankos komisijos darbui, o ši funkcija numatyta pareiškėjo (Tarnybos Skyriaus patarėjo) pareigybės aprašyme (funkcijos 5.2 ir 5.12); Kontrolierė Prašyme 1 po T. V. R. rezoliucija pasirašė 2019 m. vasario 1 d.
Kontrolierė 2019 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl darbo grupės Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2018 organizavimui sudarymui“ sudarė darbo grupę Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams 2018 organizuoti, į kurios sudėtį įtrauktas ir pareiškėjas (1 t., b. l. 10).
Pareiškėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. sausio 31 d. elektroniniu paštu pateikė pareiškėjui parengiamųjų darbų ir Atrankos komisijos posėdžiui reikiamų atlikti darbų sąrašus bei nurodė, kad vasario 22 d. vyksiančiame posėdyje pareiškėjui reikės dalyvauti fiziškai ir kad jis teiks Kontrolierei siūlymą skirti pareiškėją Atrankos komisijos sekretoriumi (1 t., b. l. 11).
Pareiškėjas 2019 m. vasario 4 d. pateikė Kontrolierei prašymą suteikti nemokamas atostogas 2019 m. vasario 21–22 d., kad turėtų galimybę dalyvauti tomis dienomis vyksiančiame Europos socialistų partijos rinkiminiame kongrese Madride, taip sudarant sąlygas dalyvauti politinėje veikloje nedarbo metu; nurodė, kad siekdamas suderinti darbdavio ir darbuotojo interesus ir atsižvelgdamas į aplinkybę, kad jo fizinis dalyvavimas 2019 m. vasario 22 d. vyksiančiame Atrankos komisijos posėdyje nėra būtinas, įsipareigoja atlikti posėdžiui reikalingus parengiamuosius darbus iki 2019 m. vasario 20 d. (imtinai) (toliau – ir Prašymas 2) (1 t., b. l. 12). Pareiškėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. vasario 5 d. rezoliucija Prašymo 2 nesuderino, nurodydamas, kad: svarstė galimybę Atrankos komisijos posėdį perkelti į 2019 m. vasario 20 d., bet tokia galimybė atmesta, nes ne tik neproporcingai būtų padidintas kitų Tarnybos darbuotojų darbo krūvis, bet ir neigiamai paveiktų Tarnybos santykius su partneriais, būtent Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu; dėl skuboto pasirengimo galimai nukentėtų tų darbų kokybė; pareiškėjo dalyvavimas Atrankos komisijos posėdyje būtinas pagal 2019 m. sausio 31 d. el. laiške suformuluotą darbų apimtį. Kontrolierė Prašyme 2 pasirašė 2019 m. vasario 5 d.
Kontrolierė 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl kandidatų gauti Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus atrankos komisijos sudarymo“ Atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi skyrė pareiškėją, o pakaitine sekretore – R. J. (1 t., b. l. 123–124).
Pareiškėjas 2019 m. vasario 14 d. pateikė Kontrolierei tarnybinį pranešimą „Dėl mano skyrimo Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame prašė Atrankos komisijos posėdžio sekretoriumi 2019 m. vasario 22 d. skirti kitą darbuotoją, be kita ko, nurodė, kad: 2019 m. sausio 31 d. 15 val. 04 min. siųstu elektroniniu laišku, atsakydamas į 2019 m. sausio 31 d. 14 val. 15 min. gautą T. V. R. laišką, prašė neskirti jo Atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi, nes toks skyrimas stumia jį, kaip darbuotoją, į beginklę ir bejėgę padėtį, kas kuria žeminančią darbo aplinką; jo paskyrimą posėdžių sekretoriumi vertina kaip tęstinį bandymą po fakto pagrįsti jo teisės dalyvauti politinėje veikloje ne darbo metu (konkrečiai galimybės dalyvauti PES kongrese Madride vasario 21–23 d.) apribojimą; nuo 2019 m. sausio 28 d., žinant pareiškėjo apie ketinimą dalyvauti kongrese, imtasi formuluoti užduotis taip, kad jis neturėtų galimybės dalyvauti kongrese, nors iki tokio ketinimo išreiškimo jokių užduočių, susijusių su Atrankos komisijos posėdžio organizavimu, pareiškėjui nesuformuluota (1 t., b. l. 13).
2019 m. vasario 15 d. pareiškėjas pateikė Kontrolierei prašymą dėl nemokamų atostogų (toliau – ir Prašymas 3), kuriame prašė suteikti nemokamas atostogas 2019 m. vasario 21–22 d., nes nurodytomis dienomis yra pakviestas dalyvauti kongrese, su Prašymu 3 pateikė prašymą patvirtinančius įrodymus ( 1 t., b. l. 16).
Pareiškėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. vasario 18 d., atsakydamas į Tarnybinį pranešimą, pateikė Kontrolierei tarnybinį pranešimą Nr. BR-24 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. 2019 m. vasario 14 d. tarnybinio pranešimo Nr. BR-23“ (toliau – ir tarnybinis pranešimas Nr. BR-24), kuriame pateikė paaiškinimus dėl atsisakymo suderinti pareiškėjui atostogas 2019 m. vasario 21–22 d., taip pat dėl pareiškėjo skyrimo Atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi ir dėl tariamo teisės dalyvauti politinėje veikloje ne darbo metu ribojimo (1 t., b. l. 19–23).
Pareiškėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. BR-27 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. 2019 m. vasario 15 d. prašymo dėl nemokamų atostogų“ (toliau – ir tarnybinis pranešimas Nr. BR-27) pateikė Kontrolierei paaiškinimus dėl nurodyto pareiškėjo prašymo, be kita ko, nurodė, kad: pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. prašymą įteikė jam 2019 m. vasario 19 d. 8 val. 20 min.; 2019 m. vasario 21–22 d. nemokamų atostogų nesuderina, visi šio sprendimo motyvai išsamiai išdėstyti 2019 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. BR-24; analogiškus prašymus pareiškėjas jau teikė 2019 m. sausio 25 d. ir 2019 m. vasario 4 d., šie prašymai nesuderinti dėl tos pačios priežasties, t. y. būtinybės pareiškėjui asmeniškai fiziškai dalyvauti pirmajame Atrankos komisijos posėdyje, kuris įvyks 2019 m. vasario 22 d. 13–16 val. (1 t., b. l. 24).
Pareiškėjas 2019 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. BR-28 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. rašto“ (toliau – ir tarnybinis pranešimas Nr. BR-28) Kontrolierei nurodė, kad tarnybiniame pranešimo Nr. BR-24 5 ir 7 punktuose kabutėse pateiktos frazės „laimėjo stipendiją į konferenciją Madride“, „dar dvi dienos nesudarys jokio skirtumo“ ir „Labai blogas sprendimas. Apie nesuteiktas atostogas turėsiu informuoti partiją ir tai galimai turės neigiamos įtakos ne tau asmeniškai, o pačiai kontrolierei“, kurios pateiktos kaip pareiškėjo posakių citatos, bei T. V. R. pateikta jų interpretacija neatitinka tikrovės, taip pat prašė įpareigoti T. V. R. pateikti tokių pareiškėjo konkrečių citatų (kaip jos suformuluotos tarnybiniame pranešime Nr. BR-24) įrodymus (garso įrašus) bei visą pokalbių kontekstą, o jeigu įrodymai nebūtų pateikti, prašė įvertinti T. V. R. veiksmų atitikimą valstybės tarnautojo etikos taisyklėms (1 t., b. l. 25).
Pareiškėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. BR-31 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. 2019 m. vasario 20 d. tarnybinio pranešimo „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. rašto“ (toliau – ir tarnybinis pranešimas Nr. BR-31) pateikė Kontrolierei paaiškinimus į nurodytą tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 26).
Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. 10 val. 15 min. elektroniniu paštu informavo tiesioginį vadovą T. V. R. ir R. J., kad, be kita ko, labai prastai pasijautė, 11 val. 15 min. užsiregistravo konsultacijai pas gydytoją, iki išėjimo siunčia parengtą medžiagą Atrankos komisijos posėdžiui tam atvejui, jeigu negalėtų toliau šiandien tęsti darbo (1 t., b. l. 125).
Pareiškėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. BR-32 „Dėl Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. darbo 2019 m. vasario 22 d.“ (toliau – ir tarnybinis pranešimas Nr. BR-31), atsižvelgdamas į kilusias abejones dėl to, kad pareiškėjas, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, išvyko į užsienį, prašė Kontrolierės įvertinti susidariusią situaciją ir, esant reikalui, inicijuoti tarnybinį patikrinimą (1 t., b. l. 29).
Kontrolierė 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudarė komisiją galimam Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo M. K. tarnybiniam nusižengimui dėl VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 4, 6, 10 punktų pažeidimo ištirti (toliau – Komisija), į kurios sudėtį įtraukė Veiklos administravimo skyriaus vedėją (komisijos pirmininkė), Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėją (pareiškėjo tiesioginį vadovą) ir Teisės skyriaus vyresniąją patarėją (1 t., b. l. 30).
Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. vasario 25 d. prašymą (1 t., b. l. 31), 2019 m. vasario 28 d. elektroniniu paštu rašte „Dėl informacijos pateikimo [(19)PAK-120]“ pateikė jam informaciją apie Tarnyboje netenkintų prašymų suteikti kasmetines atostogas, suteikti nemokamas atostogas skaičių ir netenkintų prašymų laikinai pakeisti darbo laiką skaičių (1 t., b. l. 32).
Tarnyba 2019 m. kovo 5 d. rašte Nr. (1.4)S-122/2 „Dėl 2019 m. vasario 22 d. M. K. išduoto nedarbingumo pažymėjimo“ kreipėsi į VšĮ „Antakalnio poliklinika“, prašydama pateikti informaciją apie laiką, kada pareiškėjas užsiregistravo gydytojo konsultacijai, kurios metu pareiškėjui buvo suteiktas 2019 m. vasario 22 d. vienos dienos trukmės nedarbingumo pažymėjimas Nr. EF4467352, taip pat prašydama įvertinti, ar minėtas nedarbingumo pažymėjimas buvo suteiktas pagrįstai (1 t., b. l. 33).
Komisija 2019 m. kovo 8 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BR-38 (toliau – ir Išvada) pateikė siūlymą Kontrolierei, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė (1 t., b .l. 34–35).
Kontrolierė 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. P-24 „Dėl sprendimo po galimo M. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo priėmimo“ (toliau– ir įsakymas Nr. P-24) pripažino, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. savo veiksmais nepažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 4, 6, 10 punktų ir tarnybinio nusižengimo nepadarė (1 t., b. l. 36).
Remiantis „Sodros“ 2019 m. kovo 17 d. duomenimis, pareiškėjui 2019 m. vasario 22 d. buvo išduotas vienos dienos trukmės nedarbingumo pažymėjimas Nr. EF4467352 ( 1 t., b. l. 28).
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 3R-1040(2.13-1.) „Dėl M. K. 2019-05-21 skundo“, be kita ko, konstatavo, kad T. V. R., 2019 m. vasario 22 d. ir 2019 m. vasario 23 d. skambindamas į viešbučio, kuriame buvo apgyvendinti Europos socialistų partijos rinkiminio kongreso dalyviai registratūrą, ir 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. kovo 1 d. elektroniniu paštu siųsdamas paklausimus Europos socialistų partijai, veikė ir rinko informaciją apie pareiškėjo M. K. buvimo vietą kaip jo tiesioginis vadovas, informaciją perdavė Tarnybai; nenustatyta, jog jis rinko informaciją ir ją naudojo kitais, ne su darbo santykiais susijusiais tikslais; konstatavo kad informacija apie pareiškėją buvo renkama teisėtai (1 t., b. l. 186-190).
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareiškėjo tiesioginis vadovas T. V. R. davė parodymus, kad iki tos situacijos, kuri yra nagrinėjama šitame teisme, tarp jo ir pareiškėjo nebuvo aptartos politinės pažiūros ar politinė veikla, jam tik iš viešosios erdvės buvo žinoma, kad pareiškėjas dalyvauja ir asocijuojasi su tam tikromis politinėmis grupėmis. 2019 m. sausio 23 d. pareiškėjas jį žodžiu informavo, kad prie trijų savaičių ilgųjų atostogų jam reikės dar dviejų dienų atostogų vasario 21–22 d. Pareiškėjas jam pasakė, kad „aš laimėjau stipendiją į konferenciją Madride“, bet nedetalizavo nei apie renginį, nei apie jo pobūdį. Pareiškėjui buvo atsakyta, kad ši situacija bus aptarta metinio vertinimo metu, kuris įvyko sausio 25 d., tai yra po dviejų dienų. Pokalbio metu jis išreiškė susirūpinimą tokiu atostogų derinimo formatu, nes tai sukelia problemų organizuojant skyriaus darbą, todėl pareiškėjas galėjo netiesiogiai suprasti, kad atostogos nebus derinamos. Pareiškėjui atostogos vasario 21-22 d. nebuvo suderintos dėl suplanuoto apdovanojimų komisijos posėdžio, kuriame pareiškėjas turėjo dalyvauti. Pažymėjo, kad pareiškėjui apie jo dalyvavimą apdovanojimų organizavimo procese buvo žinoma nuo 2018 m. gruodžio 28 d.
Dėl duomenų rinkimo apie pareiškėją nurodė, kad kaip tiesioginis vadovas jis turėjo pagrįstų abejonių, kad pareiškėjas darbo metu išvyko į užsienį, nes apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą tapo žinoma tik po darbo valandų. Liudytojas nurodė, kad iki jo parodymų davimo teismo posėdyje, jis Tarnyboje jau buvo susipažinęs tiek su pareiškėjo skundu, tiek su Tarnybos atsiliepimu.
Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos jam padarymą iš esmės kildina iš Tarnybos veiksmų, kuomet jam nebuvo suteiktos kasmetinės mokamos atostogos ir nemokamos atostogos 2019 m. vasario 21–23 d. Teigia, kad tokiu būdu Tarnyba diskriminavo jį dėl jo politinių pažiūrų, kadangi tomis dienomis ketino dalyvauti Europos socialistų partijos rinkiminiame kongrese, ko pasekoje buvo nepagrįstai apribotos jo teisės dalyvauti politinėje veikloje. Be to, pareiškėjo teigimu, Tarnyba neteisėtai rinko informaciją apie jo asmeninį gyvenimą ir politinę veiklą, jį persekiojo, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, neteisėtai pradėjo tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjo įsitikinimu, tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 2 punktas (sudaryti vienodas darbo, valstybės tarnybos sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, siekti profesinio mokymo, persikvalifikuoti, įgyti praktinio darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas), 6 punktas (užtikrinti, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti) ir 8 punktas (imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas, pateikę skundą dėl diskriminacijos ar dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos, jų atstovas ar asmuo, liudijantys ir teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių), Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinti sąžiningumo ir nešališkumo principai (valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms), 10 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui ir valstybei principas (valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus) ir 13 punkte įtvirtintas teisingumo principas (valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams), taip pat viešojo administravimo principai, įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1–4 ir 9 punktuose: įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir lygiateisiškumo.
Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 punktas nustato, kad diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus: 1) įstatymų nustatytus apribojimus dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis; 2) įstatymų nustatytą reikalavimą mokėti valstybinę kalbą; 3) įstatymų nustatytais atvejais draudimą dalyvauti politinėje veikloje; 4) įstatymų nustatytas dėl pilietybės taikomas skirtingas teises; 5) įstatymų nustatytas specialias priemones sveikatos apsaugos, darbuotojų saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes; 6) įstatymų nustatytas specialias laikinąsias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu; 7) kai dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas; 8) kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis; 9) atskirų sporto varžybų neįgaliesiems rengimą.
Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Remiantis Įstatymo 4 straipsniu, teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių ir juridinių asmenų skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.
Įstatymo 7 straipsnio 2 punktas nustato, kad įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo: sudaryti vienodas darbo, valstybės tarnybos sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, siekti profesinio mokymo, persikvalifikuoti, įgyti praktinio darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas; to paties straipsnio 6 punktas numato užtikrinti, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti; 8 punktas numato imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas, pateikę skundą dėl diskriminacijos ar dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos, jų atstovas ar asmuo, liudijantys ir teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių.
Nediskriminavimas yra bendrasis Europos Sąjungos teisės principas. Aiškinant diskriminacijos sąvoką ir esmę, teismas remiasi Europos Sąjungos teisės aktuose pateikiamais išaiškinimais (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Bendrijos sutartis, 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB). Diskriminuoti - reiškia du asmenis ar dvi situacijas vertinti skirtingai, kai tarp jų skirtumo nėra, arba vertinti vienodai situacijas, kurios faktiškai yra skirtingos. Vertinant, ar įvyko tiesioginis diskriminavimas, reikia rasti kitą asmenį, kurio situaciją būtų galima sugretinti su asmens, teigiančio, jog jis tapo diskriminacijos auka, situacija. Toks palyginimas galimas, tik jei abi asmenų situacijos yra labai panašios. Netiesioginė diskriminacija paaiškinama, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikrai kategorijai priklausantys asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys. Tokia diskriminacija draudžiama, nebent tas sąlygas, kriterijus ar taikomą praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Taigi, tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia prasme reiškia teisių sumažinimą arba atėmimą tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių. Asmenų lygybės principas iš esmės reiškia diskriminacijos draudimą, o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimu ar pažiūrų požymius.
Nagrinėjamu atveju, vertinant ginčo situacijos faktines aplinkybes bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, apibrėžiantį asmens diskriminavimą dėl jo politinių pažiūrų, teismas konstatuoja, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas buvo tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojamas dėl jo politinių pažiūrų ar vykdomos politinės veiklos. Pareiškėjo akcentuojamas jo padėties lyginimas su, kaip jis teigia, konkuruojančios politinės partijos dalyvio – tiesioginio vadovo T. V. R. padėtimi, t. y. kad pastarasis politinę veiklą vykdo pats neimdamas atostogų, o būdamas jo tiesioginiu vadovu nederina pareiškėjui atostogų, dėl ko jis yra diskriminuojamas, nėra pagrįstas objektyviais įrodymais. Šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad atostogų nederinimas ir jų nesuteikimas pareiškėjui yra susiję būtent su jo politinėmis pažiūromis, o ne su kitomis aplinkybėmis, nes pareiškėjo teiginiai dėl diskriminacijos iš esmės yra pagrįsti jo paties subjektyvaus pobūdžio vertinimu ir atitinkamu situacijos interpretavimu. Teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas, kuriam nebuvo suteiktos atostogos 2019 m. vasario 21–22 d., buvo diskriminuojamas dėl jo politinių pažiūrų ar vykdomos politinės veiklos. Kaip minėta, nors diskriminacijos fakto nebuvimo įrodymo našta šiuo atveju tenka Tarnybai, tačiau byloje nėra pateikta konkrečių prima facie aiškių ir konkrečių įrodymų diskriminacijai dėl jo politinių pažiūrų konstatuoti.
Tačiau, teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte, nes 2019 m. vasario 21–22 d. nesuteikus jam mokamų ir nemokamų atostogų, kurių metu jis ketino dalyvauti Europos socialistų partijos rinkiminiame kongrese, jis atsidūrė nelygiavertėje padėtyje, lyginant su kitais darbuotojais. Lygiateisiškumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.
Byloje nustatyta, kad: pareiškėjas 2019 m. sausio 23 d. gavo pasiūlymą dalyvauti PES kongrese Madride 2019 m. vasario 21–23 dienomis; 2019 m. sausio 25 d. pateikė prašymą Tarnybos Kontrolierei dėl kasmetinių atostogų suteikimo; 2019 m. sausio 26 d. įsigijo lėktuvo bilietus vykimui į kongresą ir atgal šiems skrydžiams: 2019 m. vasario 21 d. – skrydžiui Vilnius-Varšuva-Madridas bei 2019 m. vasario 24 d. ir 25 d. skrydžiams iš Madridas-Varšuva-Vilnius, už kuriuos LOT oro linijoms sumokėjo 169,05 Eur; pareiškėjo tiesioginis vadovas T. V. R. 2019 m. sausio 28 d. nesuderino pareiškėjo prašyme nurodytų atostogų motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. turi dalyvauti Atrankos komisijos posėdyje, kuriam turi parengti ir pateikti nominacijų apžvalgą; 2019 m. sausio 29 d. įsakymu Kontrolierė sudarė darbo grupę Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams 2018 organizuoti, į kurios sudėtį įtraukė pareiškėją; 2019 m. sausio 31 d. pareiškėjo tiesioginis vadovas T. V. R. pateikė pareiškėjui parengiamųjų darbų ir Atrankos komisijos posėdžiui reikiamų atlikti darbų sąrašus; pareiškėjas 2019 m. vasario 4 d. pateikė Kontrolierei prašymą suteikti jam nemokamas atostogas tikslu dalyvauti 2019 m. vasario 21–23 d. vyksiančiame PES kongrese Madride, kuriame nurodė, kad jo fizinis dalyvavimas 2019 m. vasario 22 d. vyksiančiame Atrankos komisijos posėdyje nėra būtinas bei kad jis įsipareigoja posėdžiui atlikti visus reikalingus parengiamuosius darbus iki 2019 m. vasario 20 d.; 2019 m. vasario 5 d. tiesioginis pareiškėjo vadovas T. V. R. prašymo suteikti atostogas nederino, nurodydamas, kad svarstė Atrankos komisijos posėdį atidėti 2019 m. vasario 20 d., tačiau tokią galimybę atmetė dėl neproporcingai galimo padidėti kitų darbuotojų darbo krūvio; pareiškėjas 2019 m. vasario 14 d. tarnybiniu pranešimu prašė Kontrolierės skirti Atrankos komisijos posėdžio sekretoriumi kitą asmenį, nurodydamas savo teisę dalyvauti politinėje veikloje ne darbo metu; pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. pakartotinai pateikė Kontrolierei prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo tikslu dalyvauti kongrese Madride; 2019 m. vasario 18 d. pareiškėjo tiesioginis vadovas atsisakė suderinti pareiškėjui atostogas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas į kongresą neišvyko, o 2019 m. vasario 22 d. jam buvo išduotas vienos dienos nedarbingumo pažymėjimas. Tarnyboje buvo pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo dėl pareiškėjo nebuvimo darbe 2019 m. vasario 22 d., tačiau buvo pripažinta, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė.
Taigi, kaip matyti, pareiškėjas prašymus suteikti atostogas 2019 m. vasario 21–22 d. (tiek mokamas, tiek nemokamas) teikė tris kartus, prie Prašymo 3 pateikdamas įrodymus, pagrindžiančius atostogų būtinumą (kongreso programą). Tarnyba, nederindama pareiškėjo atostogų ir motyvuodama tai būtinu pareiškėjo dalyvavimu Atrankos komisijos posėdyje, nepagrindė aplinkybės, kad būtent pareiškėjas turi dalyvauti Atrankos komisijos posėdyje, kad būtent jis, o ne kitas asmuo, turėjo būti paskirtas Atrankos komisijos sekretoriumi, bei kad pareiškėjas šiuo atveju buvo nepakeičiamas, o jo funkcijų negalėjo atlikti kitas Tarnybos darbuotojas, taip pat, kad nebuvo galimybės pakeisti Atrankos posėdžio datos, nors pareiškėjo Prašyme 2 ir Prašyme 3 buvo nurodytas konkretus tikslas ir pateikti įrodymai, patvirtinantys atostogų būtinumą, kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ankstesniais laikotarpiais pareiškėjo funkcijas jo atostogų metu buvo pavedama vykdyti kitiems darbuotojams (2 t., b. l. 23).
Paminėtina ir tai, kad Kontrolierė 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl kandidatų gauti Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus atrankos komisijos sudarymo“ Atrankos komisijos posėdžių sekretoriumi skyrė pakaitinį asmenį – R. J. (1 t., b. l. 123–124), kuri dėl pareiškėjo laikinojo nedarbingumo ir atliko šias funkcijas. Tarnybos argumentas, kad buvo svarstoma perkelti Atrankos komisijos posėdį į kitą dieną, tačiau toks sprendimas nepriimtas motyvuojant, kad bus neproporcingai padidintas kitų darbuotojų darbo krūvis, yra nepagrįstas nei konkrečiomis aplinkybėmis, nei įrodymais, o tik atsiliepime nurodytais deklaratyviais teiginiais. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai (1 t., b. l. 31–32) patvirtina, kad iki atostogų nesuteikimo pareiškėjui 2019 m. vasario 21–22 d. Tarnyboje nebuvo nė vieno atvejo, kad kitiems darbuotojams nebūtų suderintos ir nesuteiktos mokamos ar nemokamos atostogos jų prašomu laiku, nepriklausomai nuo tokio prašymo pateikimo iki atostogų pradžios laiko, prašomų atostogų priežasties ar tuo pagrindu, kad darbuotojas prašo atostogas suteikti avansu. Į bylą nėra pateikta duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiais kriterijais vadovaujantis atostogos valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, yra nesuteikiamos, nes Tarnybos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad atostogų suteikimo tvarka Tarnyboje vidaus teisės aktuose yra nereglamentuota. Pažymėtina, kad atskirais atvejais Tarnyboje kitų darbuotojų teikti prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo panašiu, kaip ir pareiškėjo prašytu laikotarpiu, net nebuvo suderinti, tačiau atostogos buvo suteiktos (1 t., b. l. 180–181). Bylos rašytiniai įrodymai taip patvirtina, o Tarnyba šio argumento nepaneigė, kad kitiems darbuotojams atostogos panašiu metu, kaip prašė ir pareiškėjas, buvo suderintos ir suteiktos, nors prašymas dėl nemokamų atostogų suteikimo 2019 m. vasario 18 d. buvo pateiktas tik 2019 m. vasario 14 d. (1 t., b. l. 182–183). Pažymėtina ir tai, kad nemokamų atostogų suteikimas kitiems darbuotojams paneigia atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, kad 2018 m. IV ketvirtį - 2019 m. I ketvirtį buvo itin didelis darbo krūvis, dėl kurio pareiškėjo prašymas dėl atostogų suteikimo buvo įvertintas kaip neatsakingas ir pažeidžiantis kitų Tarnybos darbuotojų teises, nes bylos rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog dėl šios priežasties nebuvo nė vieno atvejo, kai kitiems asmenims atostogos šiuo ar kitais pagrindais būtų buvusios nesuteiktos. Akcentuotina, kad minėti argumentai atsiliepime buvo nurodyti tik tuomet, kai teismas nutartimi (t. 1, b. l. 103–104) įpareigojo Tarnybą pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Be to, kaip minėta, Tarnyba neįrodė, kad pareiškėjo fizinis dalyvavimas 2019 m. vasario 22 d. Atrankos komisijos posėdyje buvo neišvengiamai būtinas ar komisijos sekretoriaus funkcijų šiame posėdyje negalėjo atlikti kitas paskirtas asmuo, nes pareiškėjo prašymuose dėl nemokamų atostogų suteikimo jų nesuderinimas grindžiamas išskirtinai tik su jam deleguotų funkcijų atlikimu. Atkreiptinas dėmesys, jog Prašymas 1 dėl mokamų atostogų suteikimo 2019 m. sausio 28 d. nebuvo suderintas dėl tos priežasties, kad yra numatytas Nacionalinių lygybių įvairovės apdovanojimų komisijos posėdis, tačiau pareiškėjas į šią darbo grupę buvo įtrauktas tik 2019 m. sausio 29 d., t. y. sekančią dieną priimtu Kontrolierės įsakymu (t. 1, b. l. 10). Pareiškėjas komisijos sekretoriumi paskirtas tik 2019 m. vasario 14 d. Kontrolierės įsakymu (t. 1, b. l. 14), t. y. po to, kai pareiškėjas buvo pateikęs Prašymą 1 ir Prašymą 2 dėl atostogų suteikimo 2019 m. vasario 21–22 d.
Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma bei atitinkama paminėtų Tarnybos veiksmų eiga ir jų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui nesuteikus atostogų 2019 m. vasario 21–22 d., o jam Prašyme 2 ir Prašyme 3 papildomai aiškiai deklaravus priežastis, dėl kurių šie prašymai buvo teikiami, Tarnyba nuosekliais savo veiksmais sudarė situaciją, kuomet pareiškėjas buvo laikomas nelygiavertėje padėtyje su kitais Tarnybos darbuotojais šiuo aspektu. Tokiu būdu Taryba nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į atostogas, jam siekiant dalyvauti politinėje veikloje. Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad dėl šių neteisėtų Tarnybos veiksmų (lygiateisiškumo principo pažeidimo) pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, nes jam buvo užkirsta galimybė dalyvauti PES kongrese, taip apribojant jo teisę į politinę veiklą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis).
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnį, yra pažymėjęs, kad lygybės įstatymui principas teisėje reiškia „lygų matą”, kai reikia tą pačią normą taikyti skirtingiems asmenims (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Šis principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Lygybės principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimus). Lygiateisiškumo principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, jog asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminacija. Konstituciniu lygmeniu įtvirtinto lygiateisiškumo principo įgyvendinimo užtikrinimas darbo teisiniuose santykiuose yra viešasis interesas, kurio neginant būtų pažeidžiamos asmens teisės ir teisėti interesai (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas).
Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodo, kad jo atžvilgiu buvo neteisėtai pradėtas tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau teismas šioje byloje nevertina ir nenagrinėja tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nevertina Kontrolierės 2019 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. P-24, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. savo veiksmais nepažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 4, 6, 10 punktų ir tarnybinio nusižengimo nepadarė (1 t., b. l. 36), teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi pareiškėjas nepasinaudojo savo teise iniciuoti ginčą dėl galimai neteisėtų Tarnybos veiksmų atliekant tarnybinį patikrinimą, o šių aplinkybių nagrinėjimas turėtų būti atskiros bylos dalyku.
Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad Tarnyba neteisėtai rinko informaciją apie jo asmeninį gyvenimą ir politinę veiklą, jį persekiojo, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – VDAI) 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 3R-1040 (2.13-1.) „Dėl M. K. 2019-05-21 skundo“ (1 t., b. l. 186–190) konstatavo, kad Tarnyba informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą (rinko, naudojo) teisėtai, esant asmens duomenų tvarkymo sąlygai, numatytai Bendrajame duomenų apsaugos reglamente. Pažymėjo, jog T. V. R., skambindamas į viešbučio, kuriame buvo apgyvendinti kongreso dalyviai, registratūrą bei siųsdamas paklausimus Europos socialistų partijai veikė ir rinko informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą kaip pareiškėjo tiesioginis vadovas, siekdamas patvirtinti arba paneigti abejonę, jog pareiškėjas darbo metu asmeniniais reikalais išvyko į užsienyje vykstantį renginį. Duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patvirtina, kad pareiškėjas šį VDAI sprendimą yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI2-1769-426/2020. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl galimai neteisėtai rinktos informacijos apie jo asmeninį gyvenimą ir politinę veiklą, jo persekiojimo ir tikrovės neatitinkančios informacijos apie jį teikimo bus nagrinėjami kitoje administracinėje byloje, teismas šių pareiškėjo argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Pareiškėjas dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų prašo priteisti jam 169,05 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą.
Dėl žalos atlyginimo priteisimo pažymėtina, kad turtinės, kaip ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).
Teismas atkreipia dėmesį, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.
Nagrinėjamoje byloje turtinės žalos pareiškėjui padarymo faktas nustatytas neteisėtais Tarnybos veiksmais, konstatavus, kad Tarnyba, nesuteikdama pareiškėjui atostogų 2019 m. vasario 21–22 d., pažeidė lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo patirtą turtinės žalos dydį sudaro 169,05 Eur kaina už skrydžių, kuriais pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dėl nesuteiktų atostogų, bilietų kaina. Taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, iš atsakovės, atstovaujamos Tarnybos, pareiškėjui priteistina 169,05 Eur turtinė žala.
Neturtinei žalai pagrįsti pareiškėjas nurodė, kad dėl Tarybos neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, apie jį buvo formuojama neigiama nuomonė, jam buvo sukurta baugi ir žeminanti darbo aplinka.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).
Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Pirmiau buvo konstatuota, kad Tarnybos neteisėti veiksmai, kuomet pažeidžiant lygiateisiškumo principą pareiškėjui nebuvo suteiktos atostogos, ko pasekoje jam buvo apribota teisė dalyvauti jo politines pažiūras atitinkančioje veikloje, - yra įrodyta, dėl ko pareiškėjas galėjo pasijusti pažemintas, jausti nepatogumą, patirti neigiamus išgyvenimus. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo pažeistas konstitucinis – lygiateisiškumo principas. Pareiškėjui buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti politinėje veikloje, nors jis turėjo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, kad joje dalyvauti turės galimybę savo atostogų, kurios nebuvo suteiktos, sąskaita, be to, dėl to jis turėjo ir turtinius praradimus. Atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovės, atstovaujamos Tarnybos, neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį, teismas atsižvelgia į šiuo atveju neteisėtų veiksmų pobūdį, jų įtaką tolesnei pareiškėjo tarnybinei veiklai, į sumenkintą požiūrį į pareiškėją, nes apie jį buvo formuojama neigiama nuomonė, į tai, kad pareiškėjas jautėsi bauginamas ir žeminamas, nes pareiškėjo teisės buvo pažeistos negrįžtamai. Teismas daro išvadą, kad neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjo pažeista teisė iš esmės liktų neapginta, todėl remiantis išdėstytu, pareiškėjo prašoma priteisti 1 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, todėl pareiškėjui priteistinas visas prašomos neturtinės žalos dydis.
Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti.
Priteisti M. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, 169,05 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 5 ct) turtinės ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolita Rasiukevičienė