Administracinė byla Nr. I-825-764/2017

                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03057-2016-7

                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei Daivai Apšegienei,

atsakovės atstovui Viktorui Popandopulai,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Lodeksa“ atstovams A. G. ir advokatei Aušrai Bračiulienei,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,TV Vision“ atstovui Vytautui Masalskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Lodeksa“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,TV Vision“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija padavė teismui skundą (b. l. 1–5), prašydama panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) 2016-06-28 sprendimą Nr. EKS-12/16. Taip pat prašė priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pagrisdama savo reikalavimą pareiškėja nurodė, kad ji nepagrįstai pripažinta pažeidusi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – Kodeksas) 6 str., įpareigojantį kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti šaltinio patikimumą, tai nurodyti. Šias išvadas Komisija grindė tuo, kad 2016-01-07 parodytoje laidoje ,,Specialus tyrimas“ buvo pateikta konkrečiais faktais ir įrodymais nepagrįsta informacija apie asmenis, nukentėjusius nuo gydymo dėlėmis bei tai, kad Sveikatos rūmų Hirudoterapijos komitetas hirudoterapeuto kvalifikacinius pažymėjimus išduoda remdamasis tik energetiniu koeficientu. Pažymėjo, kad hirudoterapeuto kvalifikacinio pažymėjimo išdavimo tvarką paaiškino komitetui vadovaujanti A. G., o apie nuo gydymo dėlėmis nukentėjusius asmenimis pasakojo gydytoja V. K.. Komisijos argumentas, kad V. K. konkuruoja su UAB ,,Lodeksa“, todėl gali būti šališka, yra visiškai nepagrįstas. Visi toje pačioje srityje veikiantys asmenys konkuruoja tarpusavyje, o sąžininga konkurencija yra skatinama. Programoje buvo kalbinta ir sveikatos apsaugos ministrė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovė, kurios patvirtino, jog tokias paslaugas turėtų teikti tik licencijuoti medikai. Programoje buvo pateikta Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės bei Sveikatos rūmų direktorės nuomonės. Programoje buvo nurodyta, kad tarp hirudoterapeutų ir dėles parduodančių verslininkų vyksta teisminiai ginčai, tačiau išsamesnė informacija nebuvo ir neprivalėjo būti pateikta, kadangi tai nebuvo susiję su programoje gvildenama tema. Pareiškėjos nuomone, ginčijamas sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, grindžiamas prielaidomis bei spėliojimais, nenurodyta, kas sąlygojo Kodekso 6 str. pažeidimą. Be to, ginčijamas sprendimas priimtas praleidus skundui išnagrinėti nustatytą 90 dienų terminą, t. y. per 159 dienas, nenurodant jokių termino pratęsimo priežasčių.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime į skundą (b. l. 57–60) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja pažeidė Kodekso 6 str. nuostatas, nes programoje paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ,,energetinę“ kvalifikacinių pažymėjimų kilmę. Programoje A. G. veikla pateikiama neigiamai, sudarant įspūdį, kad ji nugydė ne vieną pacientą. Teiginiai apie ant akių uždėtas dėles yra grindžiami tik V. K. paaiškinimais, o ne objektyviais duomenimis. Atsakovės nuomone, anksčiau nurodyti argumentai patvirtina akivaizdų V. K. šališkumą ir tai, kad jos pateikta informacija yra netiksli ir neatitinka tikrovės. V. K. pateiktą informaciją programos rengėjas turėjo patikrinti remdamasis nepriklausomais ir nešališkais šaltiniais, tačiau to nepadarė. Kiti laidoje kalbinti asmenys V. K. teiginių nekomentavo, be to, nėra hirudologijos specialistai. UAB ,,Lodeksa“ skundo nagrinėjimas sąmoningai nebuvo vilkinamas, o terminas praleistas dėl didelės skundų gausos ir žmogiškųjų bei materialinių išteklių ribotumo.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Lodeksa“ atsiliepime į skundą (b. l. 16–22) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad A. G. turi kvalifikacijos pažymėjimą, o licencija gydymo dėlėmis veiklai negali būti išduota, kadangi jokia aukštoji mokykla nerengia šios srities specialistų. V. K. nėra Hirudologijos komiteto narė, todėl negali pateikti objektyvių duomenų apie kvalifikacijos egzamino vykdymo tvarką. Pareiškėja pripažįsta, jog V. K. ir UAB ,,Lodeksa“ konkuruoja tarpusavyje, todėl jos išsakytus teiginius turėjo vertinti kritiškai. Kiti programoje kalbinti pašnekovai nepasisakė dėl išduodamų kvalifikacijos pažymėjimų netinkamumo, todėl negali būti pripažinta, kad buvo užtikrinta nuomonių įvairovė. Programoje buvo pateikta tikrovės neatitinkanti ir melaginga informacija, iš kurios galima susidaryti įspūdį, kad V. K. yra įgijusi gydytojo – hirudoterapeuto specialybę. Programoje pateiktas vienpusis UAB ,,Lodeksa“ vykdomos veiklos neigiamas vertinimas, pabrėžiant V. K. veiklos pozityvumą. Kitas laidoje kalbintas asmuo verslininkas L. S. yra V. K. verslo partneris, todėl jo teiginiai taip pat yra šališki. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, programos rengėjai pažeidė Kodekso 6 str. nuostatas, nes pateikė tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją apie netinkamai teikiamas gydymo dėlėmis paslaugas, A. G. kvalifikaciją ir t. t.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti UAB ,,Lodeksa“ naudai jos patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,TV Vision“ atsiliepime į skundą (b. l. 115–120) jį palaikė ir prašė tenkinti.

Atsiliepime pažymėjo, kad A. G. sutiko programos rengėjams papasakoti apie savo veiklą, filmuoti UAB ,,Lodeksa“ patalpose. Komisija nepagrįstai konstatavo, kad laidoje kalbinta gydytoja V. K. ir dėlių augintojas L. S. yra verslo partneriai, kadangi jie bendros veiklos nevykdo, negauna bendro pelno. Komisija neteisingai aiškino santykius tarp laidos pašnekovų, todėl neteisingai įvertino jų išsakytus argumentus, nepagrįstai konstatavo esant tiesioginę konkurenciją. Komisijos sprendimas yra neobjektyvus, kadangi išimtinai remiamasi UAB ,,Lodeksa“ skundu, neatsižvelgiama į tai, kad nei V. K., bei L. S. neišsakė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos, susijusios su UAB ,,Lodeksa“ veikla. Siekdamas atskleisti programos tikslą, rengėjas išklausė įvairias kompetentingų asmenų nuomones dėl gydymo dėlėmis reglamentavimo problematikos. Kadangi programos objektas nebuvo pateikti informaciją apie gydymo dėlėmis naudą bei pacientų istorijas, tai nebuvo išsamiai nagrinėjama. Gydytojos V. K. pateikti neigiami gydymo dėlėmis pavyzdžiai, skirti iliustruoti pačią problemą, t. y. pasekmes, kai gydymu ir asmenų sveikatos būklės įvertinimu užsiima asmenys, neturintys teisės teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos sprendimo, kuriame VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pripažinta pažeidusi Kodekso 6 str. reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB ,,Lodeksa“ su 2016-01-29 skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama įvertinti, ar Lietuvos televizijoje 2016-01-07 parodytoje laidoje ,,Specialus tyrimas“ nebuvo pažeisti Kodekso 4 str., 6 str., 15 str., 20 str., 22 str., 38 str. ir 62 str. reikalavimai                          (b. l. 71–75).

UAB ,,Lodeksa“ skundas buvo išnagrinėtas 2016-06-28 vykusiame Komisijos posėdyje, kurio metu vienbalsiai nuspręsta, kad programoje ,,Specialus tyrimas“ (,,LRT televizija“,                         2016-01-07) buvo pažeistas Kodekso 6 str. (b. l. 64–65). Komisija 2016-06-28 surašė sprendimą Nr. EKS-12/16, kuriame pateikė laidos ,,Specialus tyrimas“ vertinimą ir konstatavo, kad buvo pažeistas Kodekso 6 str., kadangi programos rengėjams buvo žinoma, kad gydytoja                                        V. K. tiesiogiai konkuruoja su UAB ,,Lodeksa“, taip pat buvo žinoma apie tarp A. G. ir dėlių augintojo L. S. vykstančius teisminius ginčus, todėl programos rengėjai turėjo įvertinti šių asmenų objektyvumą ir šališkumą, pateikti kitų nepriklausomų šios srities specialistų ar mokslininkų nuomones, informuoti apie galimą šališkumą (b. l. 66–67).

Su tokiu Komisijos sprendimu pareiškėja nesutinka, mano, kad jis yra nemotyvuotas ir neobjektyvus, be to, konstatuotos aplinkybės neatitinka tikrovės.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 3 d. 2–3 p., Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų. To paties straipsnio 6 d. nustatyta, kad Komisija dirba pagal jos patvirtintą darbo reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka.

Teismo vertinimu, nurodytos nuostatos patvirtina, kad Komisijai suteikti valdingi įgalinimai vertinti, ar informacijos rengėjai ar skleidėjai nepažeidė Kodekso nuostatų. Jos priimti sprendimai sukelia atitinkamas teisines pasekmes, todėl turi būti objektyvūs ir tinkamai motyvuoti. Kita vertus, nuoseklioje administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, todėl jos priimamiems sprendimams Viešojo administravimo įstatymo                8 str. reikalavimai netaikytini. Komisijos sprendimų priėmimą, jų turinį ir formą reglamentuoja Komisijos 2015-03-23 sprendimu patvirtintas Komisijos darbo reglamentas.

Komisijos darbo reglamente nustatyta, kad Komisija posėdyje priima sprendimus dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų (36 p.). Pagal Komisijos darbo reglamento 38 p., Komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Sprendimai dėl visuomenės informavimo etikos pažeidimų yra priimami daugiau kaip ½ visų deleguotų Komisijos narių balsų dauguma; balsuojama tik „už“ arba „prieš“, susilaikyti negalima. Jeigu Komisijos narių balsai svarstomu klausimu pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas (39 p.). Pagal Komisijos darbo reglamento 41 p., Komisijos sprendimas susideda iš įžanginės, konstatuojamosios ir rezoliucinės dalies. Komisijos sprendime turi būti glaustai nurodyta svarstyto klausimo esmė, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, apskundimo tvarka. Komisijos sprendimas įsigalioja, kai jį pasirašo Komisijos arba posėdžio pirmininkas (42 p.).

Pagal Komisijos darbo reglamentą, Komisijos posėdžių eiga fiksuojama rašant protokolą, kuriame nurodoma: a) posėdžio pirmininkas; b) posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai;                      d) darbotvarkė; c) ginčo šalys; e) Komisijos narių svarstymo ir pasisakymų santrauka; f) balsavime dalyvaujančių Komisijos narių skaičius ir balsavimo rezultatai; g) Komisijos priimtas sprendimas, kurio turinys turi atitikti reglamento 38 straipsnyje išvardytus reikalavimus (32 p.).

Sisteminis nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad sprendimus pagal asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas Komisija priima posėdžio metu, išnagrinėjusi visas reikšmingas aplinkybes ir įvertinusi informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklą. Teismo vertinimu, Komisijos surašytame sprendime nurodomos faktinės aplinkybės, jų vertinimas ir priimtas sprendimas, turi atitikti posėdžio metu atliktą faktinių aplinkybių įvertinimą ir Komisijos narių motyvaciją dėl Kodekso reikalavimų pažeidimo.

Nustatyta, kad, nagrinėdama UAB ,,Lodeksa“ skundą, 2016-06-28 vykusio posėdžio metu, Komisija konstatavo, kad programoje ,,Specialus tyrimas“ (,,LRT televizija“ 2016-01-07) buvo pažeistas Kodekso 6 str., kadangi kaip ekspertai buvo kalbinti tik pareiškėjos konkurentai, tačiau nebuvo pažymėta, kad L. S. turi kelis teisminius ginčus su A. G., todėl jo nuomonė gali būti šališka, be to, programos rengėjai galėjo pasiremti mokslininkų nuomone ar tiesiogiai su UAB ,,Lodeksa“ nekonkuruojančių analogiškas paslaugas teikiančių sanatorijų atstovais, tačiau to nepadarė (b. l. 64–65). Iš esmės analogiškos išvados yra nurodytos ir 2016-06-28 sprendimo Nr. EKS-12/16 konstatuojamoje dalyje. Teismas pažymi, kad šio sprendimo įžanginėje dalyje yra nurodytas ir jo faktinis pagrindas, t. y. programoje kalbintų pašnekovų ir žurnalistų išsakyti teiginiai bei jų įvertinimas. Kita vertus, iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad sprendimo įžanginėje dalyje nurodytos faktinės aplinkybės posėdžio metu vertinamos nebuvo. Šias išvadas teismas grindžia remdamasis posėdyje dalyvavusių ginčo šalių pasisakymais, atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės ginčo šalims užduotus klausimus ir Komisijos narių pasisakymus. Teismo vertinimu, Komisija neturi teisės sprendime nurodyti tų faktinių duomenų ir aplinkybių, kurios nebuvo ištirtos ir įvertintos Komisijos posėdyje. Pagal teisinį reguliavimą, motyvuotas sprendimas, turintis tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, turi būti priimtas Komisijos posėdžio metu, balsų dauguma.

Be to, teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ginčijamame sprendime nustatytas Kodekso 6 str. reikalavimų pažeidimas yra pakankamai motyvuotas. Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį yra akivaizdu, kad nagrinėjant UAB ,,Lodeksa“ skundą, Komisija nevertino programos ,,Specialus tyrimas“ turinio, neatsižvelgė į programos temą ir jos tikslą, aptariamo klausimo esmę, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl Kodekso 6 str. reikalavimų pažeidimo. Pažymėtina, kad tiek V. K., tiek L. S. pasakojimai turi būti vertinami visos programos kontekste, atsižvelgiant į jos tikslą ir keliamą problematiką.

Teismas pažymi, kad Komisijos išvados, kad UAB ,,Lodeksa“ ir V. K. tiesiogiai konkuruoja dėl pacientų, taip pat, kad L. S. gali būti šališkas, nes tarp jo ir A. G. vyksta teisminiai ginčai, yra pagrįstos remiantis išimtinai UAB ,,Lodeksa“ skundo argumentais. Pažymėtina, kad Komisijai nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys šiuos UAB ,,Lodeksa“ teiginius, tačiau juos ji įvertino kaip objektyviai teisingus. Be to, teismui nėra aišku, kuo grindžiama tiesioginė UAB ,,Lodeksa“ ir V. K. konkurencija, kai savo veiklą šios šalys vykdo skirtinguose šalies regionuose, t. y. UAB ,,Lodeksa“ – Marijampolės rajone, o V. K. – Vilniaus mieste. Atsižvelgiant į Komisijos logiką, kad visi Lietuvoje gydymo dėlėmis paslaugas teikiantys asmenys konkuruoja tarpusavyje, teismui kyla abejonių dėl Komisijos argumentų, kad laidoje turėjo būti apklausti kiti analogiškas paslaugas teikiantys, bet su UAB ,,Lodeksa“ tiesiogiai nekonkuruojantys subjektai, pagrįstumo. Be to, Komisija nevertino tarp UAB ,,Lodeksa“ ir L. S. vykstančių teisminių ginčų pobūdžio, jų sąsajos su programos tema ir jų baigties, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad žiūrovai nebuvo informuoti apie galimą L. S. šališkumą.

Kodekso 3 str. nustatyta, kad gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką. Nuomonės turi būti reiškiamos etiškai. Pagal Kodekso 4 str., žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų.

Nuomonės ir žinios sąvokos Kodekse nepateikiamos, todėl būtina atsižvelgti į Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d. nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal to paties straipsnio 86 d., žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.

Kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, suformuluoti teismų praktikoje, t. y. žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Turi būti įvertinta, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, gali būti daroma išvada, kad yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje                                          Nr. 3K-3-50/2013).

Kadangi žiniai ir nuomonei taikomi skirtingi tiesos ir konkretumo reikalavimai, nagrinėdama UAB ,,Lodeksa“ skundą, Komisija turėjo nustatyti, ar programoje pateikti teiginiai, faktai ir kitos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių buvo konstatuotas Kodekso 6 str. pažeidimas, laikytini informacijos rengėjo ir (ar) šaltinio nuomone ar žinia, taip pat, ar informacijos rengėjas atskyrė savo nuomonę (vertinimą) nuo šaltinio nuomonės.

Taip pat pažymėtina, kad Komisija vertina viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklą.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 77 p., viešosios informacijos rengėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. Viešosios informacijos skleidėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą (2 str. 78 p.).

Byloje nustatyta, kad laidos ,,Specialus tyrimas“ gamintoja yra trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,TV Vision“, kuri, pagal 2015-08-19 audovizualinių kūrinių prodiusavimo, teisių perdavimo ir transliavimo sutartį Nr. 12F-0155, pagamintą laidą ,,Specialus tyrimas“ perdavė transliuoti pareiškėjai (b. l. 112). Teismo vertinimu, nagrinėjant UAB ,,Lodeksa“ skundą turėjo būti nustatyta, kas yra programos rengėjas ir / ar skleidėjas ir kam turi būti taikoma atsakomybė už Kodekso reikalavimų pažeidimą. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad šios aplinkybės nebuvo vertinamos.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisijos sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, todėl negali būti pripažintas teisėtu. Nustačius absoliutų ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindą, nėra pagrindo vertinti kitų pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų pagrįstumą. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra tenkinamas, t. y. ginčijamas Komisijos 2016-06-28 sprendimas Nr. EKS-12/16 naikintinas ir ji įpareigotina per teisės aktuose nustatytus terminus iš naujo išnagrinėti UAB ,,Lodeksa“ skundą bei priimti motyvuotą ir objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą.

Pareiškėja prašo priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, kad už skundo teismui padavimą pareiškėja 2016-07-22 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, kuris patenkinus skundą, jai priteistinas iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Lodeksa“ prašo jos naudai priteisti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

ABTĮ 40 str. 3 d. nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, jie turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išnagrinėjus administracinę bylą trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Lodeksa“ teisės iš esmės nebuvo apgintos, kadangi teismas pripažino pareiškėjos skundą pagrįstu ir jį patenkino.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 132 ir                               133 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos skundą patenkinti.

Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016-06-28 sprendimą                                   Nr. EKS-12/16.

Įpareigoti Visuomenės informavimo etikos komisiją per teisės aktuose nustatytus terminus iš naujo išnagrinėti UAB ,,Lodeksa“ skundą ir priimti motyvuotą bei objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą.

Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos 30 Eur (trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                          Egidija Puzinskaitė

Teisėjai                                                                                                   Marius Bajoras

                                                                                                    Rasa Ragulskytė-Markovienė