Pranešėja Kristina Domarkienė                              Civilinė byla Nr. e2A-1254-796/2016

Teisėja Erika Tamošaitienė                              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12130-2015-6

  Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

  2.5.1.3.6; 2.3.2.9.1.; 3.3.1.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Kristinos Domarkienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Giedrės Seselskytės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ ieškinį atsakovams K. J. ir J. J. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 758,08 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui K. J. laikotarpiu nuo 2007-08-20 iki 2014-03-31 priklausė 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 šio sklypo dalis laikotarpiu nuo 2009-08-06 iki 2015-04-01 priklausė abiem atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė paaiškino, jog atsakovams priklausęs žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje esančių žemės sklypų savininkai 2008-09-05 įsteigė asociaciją „Triušelių alėja“. Gyvenamųjų namų kvartalo bendraturčių bendriesiems poreikiams tenkinti buvo nustatytas 165,08 Eur dydžio metinis mokestis, kuris buvo pavadintas bendrijos mokesčiu (kai kuriuose dokumentuose vadinamas nario mokesčiu). 2013-05-16 visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta nuo 2013-06-01 padidinti mokestį už vieną žemės sklypą iki 28,96 Eur per mėnesį (347,54 Eur per metus). Asociacijos 2014-02-03 susirinkime šį padidintą mokestį buvo nutarta palikti ir 2014 metams. Bendraturčiai yra susitarę, kad šį mokestį galima mokėti kas mėnesį, kas ketvirtį arba vieną kartą per metus. Sklypų savininkams, nepasirinkusiems mokėjimo būdo, ieškovė pateikia mokėjimo pranešimus kas ketvirtį. Ieškovė paaiškino, kad surinktos lėšos visada buvo naudojamos bendro turto išlaikymui, remontui, priežiūrai, t. y. bendraturčių bendrų interesų tenkinimui. Nurodė, jog atsakovai laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2014-03-31 mokesčio nemokėjo, todėl susidarė 758,08 Eur įsiskolinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-25 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. J..
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009-08-06 iki 2014-04-01 atsakovams K. J. ir J. J. priklausė 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o kita 1/2 dalis to paties sklypo laikotarpiu nuo 2007-08-20 iki 2014-03-31 priklausė atsakovui K. J.. Teismas taip pat nustatė, kad 2008-09-05 Juridinių asmenų registre buvo įregistruota asociacija „Triušelių alėja“, kuri 2014-04-01, 2013-10-01, 2013-06-01, 2013-01-01, 2012-07-01, 2012-01-01, 2011-07-01, 2011-01-01 ir 2010-07-01 siuntė atsakovams mokėjimo pranešimus dėl „bendrijos mokesčio“, kuris buvo skaičiuojamas už gyvenamųjų namų kvartalo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tvarkymą ir kt. paslaugas, bei šio mokesčio įsiskolinimo sumokėjimo. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, taip pat asociacijos steigimo ir narių priėmimo teisinį reglamentavimą teismas sprendė, jog byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovai K. J. ir J. J. yra asociacijos „Triušelių alėja“ nariai. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės įstatus jos tikslai ir uždaviniai yra orientuoti tik į asociacijos narius, o ne į trečiuosius asmenis. Teismas darė išvadą, kad nario mokesčio mokėjimas yra siejamas su naryste asociacijoje, todėl konstatavo, jog atsakovai, nebūdami asociacijos nariais, neturi pareigos mokėti ir asociacijos nario mokesčio. Teismas taip pat nustatė, kad ieškinyje nurodytu skolos laikotarpiu ieškovė nevaldė bendrai naudojamo turto objektų, taip pat nuosavybės teise neturi įregistruotų objektų, kurie galėtų būti vertinami kaip bendro naudojimo, o kvartalo žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esantys susisiekimo ir inžineriniai tinklai priklauso UAB „Litectus“ ir yra asmeninė, o ne bendroji dalinė nuosavybė. Teismas nenustatė, kad atsakovai ieškinyje nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu būtų įgiję bendrosios dalinės nuosavybės teises į bendro naudojimo daiktus, kuriems valdyti, tvarkyti ir jais disponuoti įgytų bendraturčių statusą. Dėl to teismas sprendė, jog atsakovai neturi iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės kylančios pareigos mokėti ieškovei mokestį už bendro naudojimo objektų administravimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė asociacija „Triušelių alėja“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
5. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai nebuvo asociacijos „Triušelių alėja“ nariai. Teigė, jog atsakovų narystę asociacijoje patvirtina 2009-02-13 jų išduotas įgaliojimas, kuriuo atsakovai įgaliojo ieškovę atstovauti jiems kaip asociacijos nariams, dalyvauti ir balsuoti visuotiniame asociacijos narių susirinkime savo nuožiūra, priimti sprendimus savo nuožiūra, pasirašyti visuotinio narių susirinkimo protokolus ir kitus dokumentus. Paaiškino, kad atsakovai buvo ginčo kvartalo statytojai ir vystytojai, todėl mano, jog įrengus kvartalo inžinerinius tinklus, atsakovai ėmėsi iniciatyvos viso kvartalo administravimą perleisti juridiniam asmeniui, o ieškovės įsteigimas ir įgaliojimo jai išdavimas patvirtina atsakovų ketinimus kvartalo infrastruktūros administravimą perduoti ieškovei. Be to, atsakovų narystę asociacijoje patvirtina ir 2011-12-16 susirinkimo protokolas, kuriame nurodoma, jog asociacijos narių susirinkime dalyvavo ir atsakovas, o iš šio protokolo turinio matyti, kad visi dalyvavę asmenys nurodomi kaip asociacijos nariai. Apeliantė pažymėjo, kad atsakovų narystė asociacijoje lemia jų pareigą vykdyti asociacijos priimtus sprendimus, taip pat ir pareigą mokėti asociacijos nustatyto dydžio mokestį nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu yra naudojamos surinktos lėšos.
6. Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog atsakovai privalo mokėti ieškovės nustatyto dydžio mokestį ne tik dėl to, jog yra asociacijos nariai, bet ir dėl to, kad atsakovams nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, kuris yra ieškovės administruojamame kvartale. Paaiškino, kad vykdant šio kvartalo inžinerinės infrastruktūros priežiūros, tvarkymo, remonto ir kitus būtinus darbus yra patiriamos išlaidos, prie kurių atlyginimo privalo prisidėti visų kvartale esančių žemės sklypų savininkai. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kvartale nėra jokių bendro naudojimo objektų. Paaiškino, kad kvartale esantys inžineriniai tinklai ir susisiekimo sistemos priklauso atsakovams bei V. V., kurie 2009-02-13 ir 2009-05-03 išduotais įgaliojimais pavedė ieškovei atlikti visus reikiamus veiksmus su inžineriniais žemės sklypais ir juose esančiais inžineriniais tinklais, susisiekimo sistemomis, administruoti žemės sklypuose esančias inžinerines komunikacijas, įrenginius, apimant jų valdymą, priežiūrą ir eksploataciją. Kvartale esantys inžineriniai tinklai yra privesti prie kiekvieno sklypo ir yra skirti kiekvieno sklypo poreikiams tenkinti, taip pat ir atsakovams priklausančio žemės sklypo tinkamam naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Nurodo, kad ieškovė su AB „VST“ sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, rūpinasi visų kvartale naudojamų inžinerinių tinklų sunaudotos elektros energijos apmokėjimu iš asociacijos surinktų lėšų, taip pat sudarė paslaugų teikimo sutartis su kitais paslaugų teikėjais dėl kvartale esančios infrastruktūros tinkamo naudojimo užtikrinimo, todėl atlieka visas kvartalo administratoriaus funkcijas.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai K. J. ir J. J. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-25 sprendimą palikti nepakeistą.
8. Atsakovai nurodo, jog pagal Asociacijų įstatymą asociacijos nariais tampama tik esant jos steigėjais arba asociacijos įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis įstojus į asociaciją, todėl nei 2009-02-13 atsakovų išduotas įgaliojimas, nei atsakovo dalyvavimas viename asociacijos narių visuotiniame susirinkime, nei jų nuosavybės teisės į žemės sklypą turėjimas nėra pagrindas pripažinti, jog atsakovai yra asociacijos „Triušelių alėja“ nariai. Pažymi, jog atsakovai nebuvo ieškovės steigėjai ir ieškovės įstatuose nustatyta tvarka nebuvo pateikę prašymų įstoti į asociaciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai nėra asociacijos nariai ir dėl to neprivalo vykdyti visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų. Atkreipė dėmesį į tai, kad nė viename visuotiniame asociacijos narių susirinkimo protokole nėra nurodyta, kad ieškovė atstovautų atsakovams 2009-02-13 įgaliojimo pagrindu, todėl mano, jog pati ieškovė nelaikė jų asociacijos nariais.
9. Atsakovai taip pat nurodo, kad pagal CK 4.83 str. ir 4.84 str. įtvirtintą teisinį reguliavimą bendro naudojimo objektus gali valdyti butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, o ne kitokį teisinį statusą turintis juridinis asmuo, todėl asociacija „Triušelių alėja“ negali prisiimti ir vykdyti bendrijos funkcijų. Pažymėjo, jog šios formos juridinių asmenų statusą reglamentuojantys įstatymai numato skirtingas šių juridinių asmenų teises ir pareigas, veiklos sritis bei atsakomybės ribas.
10. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovė ir atsakovai bei kiti kvartalo sklypų savininkai neturi jokio bendro turto. Paaiškino, jog visa kvartalo infrastruktūra buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, dalies infrastruktūros savininke tapo UAB „Litectus“, tačiau jokia infrastruktūros dalis niekada nepriklausė ieškovei.
11. Teigia, kad ieškovės į bylą pateikti visuotinių narių susirinkimų protokolai yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 str. pagrindu kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsakovai nurodė, jog susirinkimuose priimti sprendimai yra neteisėti, nes buvo priimti nesant asociacijos narių kvorumo bei pažeidžiant Asociacijų įstatymo 8 str. 7 d. nuostatas.
12. Nurodo, kad prašydama priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-08-20 iki 2014-04-01 ieškovė nepateikė įrodymų apie šiuo laikotarpiu nustatytą asociacijos mokesčio dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus.

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
14. CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 str. 1 d.).
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Byloje nustatyta, kad 2008-09-05 Juridinių asmenų registre įregistruota asociacija „Triušelių alėja“, kurios įstatuose nurodomas veiklos tikslas – suvienijant fizinius ir juridinius asmenis ir jiems atstovaujant įrengti asociacijos nariams inžinerinius įrenginius, organizuoti įvairaus pobūdžio statybą, objektų valymą ir priežiūrą, atstovauti žemės sklypų bei jų priklausinių savininkų interesams (b. t. I, b. l. 34–44). Po asociacijos įsteigimo bendraturčių bendriesiems poreikiams tenkinti buvo nustatytas 165,08 Eur (570 Lt) dydžio metinis mokestis, 2013-05-16 visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta nuo 2013-06-01 padidinti mokestį už vieną žemės sklypą iki 28,96 Eur (100 Lt) per mėnesį (347,54 Eur (1200 Lt) per metus). 2014-02-03 visuotinio narių susirinkimo metu buvo nuspręsta palikti 28,96 Eur (100 Lt) mokestį per mėnesį (347,54 Eur (1200 Lt) per metus) ir 2014 metams. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-08-06 iki 2014-04-01 atsakovams K. J. ir J. J. priklausė 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o kita 1/2 dalis to paties sklypo laikotarpiu nuo 2007-08-20 iki 2014-03-31 priklausė atsakovui K. J. (b. t. I, b. l. 46–49). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis žemės sklypas įeina į ieškovės administruojamo kvartalo ribas, todėl atsakovams 2014-04-01, 2013-10-01, 2013-06-01, 2013-01-01, 2012-07-01, 2012-01-01, 2011-07-01, 2011-01-01 ir 2010-07-01 buvo teikti pranešimai dėl asociacijos nustatyto mokesčio sumokėjimo, tačiau atsakovai šių mokesčių nemokėjo.
17. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog atsakovai yra asociacijos „Triušelių alėja“ nariai, todėl jų pareiga mokėti asociacijos visuotinio narių susirinkimo nustatyto dydžio mokestį kyla iš šios asociacijos įstatų ir Asociacijų įstatyme numatytų asociacijos nario pareigų. Be to, atsakovų pareigą mokėti nustatyto dydžio mokestį lemia ieškovės vykdomas kvartalo inžinerinės infrastruktūros administravimas, kuris užtikrina tinkamą atsakovams priklausančio žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį, todėl atsakovai privalo prisidėti prie šių išlaidų atlyginimo. Atsakovai šioje byloje savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė tuo, jog jie nėra asociacijos nariai, o ieškovė, atsakovai bei kiti kvartale esančių sklypų savininkai neturi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų, kuriuos reikėtų administruoti, todėl neprivalo mokėti ieškovės nustatyto mokesčio.
18. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai nebuvo asociacijos „Triušelių alėja“ nariai, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2009-02-13 įgaliojimas ir 2011-12-16 narių susirinkimo protokolas, patvirtina jų narystę asociacijoje. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Pagal Asociacijų įstatymo 4 str. 3 d. visi asociacijos steigėjai nuo asociacijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais, o to paties įstatymo 12 str. 2 d. 7 p. numatyta, kad asociacijų steigimo dokumente – įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, jog asociacijos nariu galima tapti dviem būdais, t. y. esant vienam iš asociacijos steigėjų arba jau įsteigtos asociacijos įstatuose nustatyta tvarka įstojus į asociaciją. Asociacijos „Triušelių alėja“ įstatų 21 p. nustatyta, kad nauji nariai į asociaciją priimami, pateikus raštišką prašymą asociacijos pirmininkui, suderinus su valdyba ir sumokėjus stojamąjį mokestį.
19. Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Kolegija pažymi, kad bylai reikšmingų faktinių aplinkybių įrodinėjimas yra šalių pareiga, todėl nevykdydamos šios pareigos šalys prisiima riziką, jog bylai reikšmingos aplinkybės teismo gali būti pripažintos neįrodytomis. Nagrinėjamu atveju ieškovei byloje teigiant, jog atsakovai buvo asociacijos „Triušelių alėja“ nariai, ji turėjo procesinę pareigą šias aplinkybes įrodyti. Byloje nustatyta, kad asociacijos „Triušelių alėja“ steigimo sutartis buvo sudaryta 2008-06-16 bei 2008-09-05 įregistruota Juridinių asmenų registre. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovės atstovui teisę pateikti į bylą asociacijos steigimo sutartį ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl atsakovų dalyvavimo steigiant asociaciją pagrįsti, tačiau ieškovė šių rašytinių įrodymų į bylą neteikė. Be to, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai buvo priimti į asociaciją jos įstatų 21 p. nustatyta tvarka, t. y. į bylą nebuvo pateiktas asociacijos pirmininkui adresuotas atsakovų rašytinis prašymas, kuris būtų suderintas su asociacijos valdyba, taip pat nepateikta įrodymų apie sumokėtą stojamąjį mokestį (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė byloje buvo atstovaujama advokato, todėl konstatuotina, jog ieškovei buvo suprantamos galimos neigiamos bylai reikšmingų įrodymų nepateikimo teisinės pasekmės. Kolegija pažymi, jog šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir neprivalėjo savo iniciatyva rinkti šalių reikalavimus ar atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, todėl bylai reikšmingų įrodymų pateikimas šiuo atveju buvo išimtinai šalių pareiga.
20. Pažymėtina, jog ieškovė atsakovų narystės asociacijoje faktą įrodinėjo iš esmės dviem rašytiniais įrodymais, t. y. 2009-02-13 įgaliojimu ir 2011-12-16 narių susirinkimo protokolu. Iš byloje esančio 2009-02-13 įgaliojimo matyti, jog šiuo įgaliojimu, be kita ko, atsakovai suteikė ieškovei teisę atstovauti jiems kaip asociacijos nariams, dalyvauti ir balsuoti visuotiniame asociacijos narių susirinkime savo nuožiūra, priimti sprendimus savo nuožiūra, pasirašyti visuotinio narių susirinkimo protokolus ir kitus dokumentus. Nors minėtame notaro patvirtintame dokumente atsakovai yra įvardijami kaip asociacijos nariai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tokio pobūdžio gramatinė įgaliojimo nuostatų formuluotė nagrinėjamu atveju nėra pakankama atsakovų narystės asociacijoje faktui patvirtinti. Pažymėtina, kad vien įgaliojimo išdavimo faktas su jame nurodytomis asociacijos nario teisėmis savaime nėra pagrindas tapti asociacijos nariu nei pagal Asociacijų įstatymo 4 str. 3 d., nei pagal asociacijos „Triušelių alėja“ įstatų 21 p. nuostatas. Be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovai, byloje esančiuose visuotinių asociacijos narių susirinkimų protokoluose nėra duomenų apie tai, jog atsakovai būtų dalyvavę susirinkimuose per atstovą ir per jį būtų realizavę įgaliojime nurodytas asociacijos narių teises. Dėl to kolegija daro išvadą, kad 2009-02-13 įgaliojimas, vertinant jį su kitais byloje esančiais įrodymais, atsakovų narystės asociacijoje fakto nepatvirtina.
21. Kolegijos nuomone, atsakovo dalyvavimas viename iš visuotinių asociacijos narių susirinkimų, ką patvirtina į bylą pateiktas 2011-12-16 visuotinio narių susirinkimo protokolas, taip pat nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovai buvo asociacijos nariai.                   2011-12-16 visuotinio narių susirinkimo protokole nurodoma, kad asociacijos narių yra 79 (79 sklypų savininkai). Vėlesnių visuotinių narių 2012-12-13, 2013-03-07, 2013-05-16 susirinkimų protokoluose jau nurodoma, kad asociacijoje yra tik 25 nariai, o 2014-02-03 protokole – 26 nariai. Byloje nebuvo pateiktas išsamus asociacijos „Triušelių alėja“ narių sąrašas, taip pat duomenys apie narių skaičiaus pasikeitimus, kurie patvirtintų narių susirinkimų protokoluose nurodytus prieštaringus duomenis dėl asociacijos narių skaičiaus. Pažymėtina, kad 2011-12-16 visuotinio narių susirinkimo protokolas, kuriame atsakovas įvardijamas kaip asociacijos narys, yra parengtas ieškovės. Vien tai, kad minėto susirinkimo metu ieškovė visų kvartale esančių žemės sklypų savininkus vertino kaip asociacijos narius, savaime nesuteikia jiems asociacijos nario teisių ir pareigų, kol atitinkamų sklypų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka nėra tapę asociacijos nariais, tačiau tokių įrodymų ieškovė į bylą neteikė. Kolegijos nuomone, kitoks šios situacijos teisinis vertinimas nesant byloje atsakovų narystę asociacijoje patvirtinančių dokumentų iš esmės neatitiktų narystės asociacijoje savanoriškumo principo.
22. Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovai K. J. ir J. J. yra asociacijos „Triušelių alėja“ nariai ir šios narystės pagrindu privalo vykdyti Asociacijų įstatyme bei ieškovės įstatuose nurodytas asociacijos narių pareigas.
23. Nors byloje nėra nustatyta, kad atsakovai būtų asociacijos „Triušelių alėja“ nariai, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovų pareigą mokėti ieškovės nustatyto dydžio mokestį lemia apeliantės vykdomas kvartalo inžinerinės infrastruktūros administravimas ir žemės sklypų savininkų bendrųjų poreikių tenkinimas. Nors nagrinėjamu atveju yra įkurta žemės sklypų savininkų asociacija, tačiau, kolegijos nuomone, esminę reikšmę šiuo atveju turi ne juridinio asmens teisinė forma, bet ieškovės vykdomos veiklos pobūdis ir jos veiklos tikslai, t. y. suvienijant fizinius asmenis (juridinius asmenis) ir jiems atstovaujant įrengti asociacijos nariams inžinerinius įrenginius, organizuoti įvairaus pobūdžio statybą, objektų valdymą ir priežiūrą, atstovauti žemės sklypų bei jų priklausinių savininkų interesams (Asociacijos įstatų 12 p., b. t. I, b. l. 35). Teisėjų kolegijos vertinimu, faktiškai susiklosčiusioje situacijoje esamiems santykiams dėl mokesčio mokėjimo taikytina analogija pagal Sodininkų bendrijų įstatymą bei kasacinio teismo suformuota praktika nagrinėjant analogiškus ginčus tarp sodininkų bendrijų ir (ne) bendrijos narių prievolių bendrijai.
24. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014, be kita ko, konstatavo, kad mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d., 7 str. 3 d.). Narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d., 22 str. 1 d.). Taigi mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas turi būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimas. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014, 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).
25. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovui K. J. bei V. V. 2007-10-16 buvo išduotas statybos leidimas vykdyti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus tinklų, gatvių apšvietimo tinklų, vidaus kelio statybą kvartale, esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, minėtų asmenų bei AB „VST“ vardu 2008-03-06 išduotas statybos leidimas, leidžiantis 79 gyvenamųjų namų ir 5 infrastruktūros objektų elektros įrenginių prijungimo prie AB „VST“ skirstomųjų tinklų statybos darbus (duomenys neskelbtini), sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 26–32). Atsakovų atstovės į bylą pateiktos atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kvartale faktiškai yra įrengti ir naudojami susisiekimo ir inžineriniai tinklai. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai patvirtino, jog kvartale esanti inžinerinė infrastruktūra nuosavybės teise priklauso atsakovui K. J.. Iš byloje esančio 2009-02-13 notaro patvirtinto įgaliojimo matyti, jog atsakovai pavedė ieškovei administruoti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią dalį inžinerinių komunikacijų / įrenginių, apimant jų valdymą, priežiūrą ir eksploatavimą (b. t. II, b. l. 134–137).
26. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo kvartale yra įrengti susisiekimo ir inžineriniai tinklai, kiti objektai, skirti bendriems kvartalo žemės sklypų savininkų poreikiams tenkinti, kurių administravimas, priežiūra ir eksploatacija 2009-02-13 įgaliojimo pagrindu yra pavesta ieškovei. Nors minėti objektai šiuo metu ir nėra bendroji dalinė žemės sklypų savininkų nuosavybė, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad kvartalo infrastruktūra yra būtina ir faktiškai naudojama siekiant užtikrinti tinkamą visų kvartale esančių žemės sklypų savininkų turimos nuosavybės naudojimą pagal paskirtį.
27. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, o atsakovai šios aplinkybės neginčijo, kad atsakovai buvo vieni iš ieškovės administruojamo kvartalo formuotojų ir pardavinėjo tretiesiems asmenims šiame kvartale suformuotus sklypus. Iš byloje pateiktos notarine tvarka patvirtintos vieno iš sklypų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjai (atsakovai) įsipareigojo įrengti bendro naudojimo inžinerinius tinklus. Atsakovai įsipareigojo atvesti prie sklypo ribos elektros įvadą, įrengti buitinių nuotekų, vandentiekio tinklus, lietaus kanalizaciją, bendrus privažiuojamuosius kelius (Pirkimo–pardavimo sutarties 4.6.1 p., b. t. II, b. l. 168–170). Taip pat įsipareigojo sklypo pirkėjams parduoti dalį bendro naudojimo žemių ir inžinerinių tinklų, kai jie bus pripažinti tinkamais naudotis bei įregistruoti. Sutarties 5.3 p. buvo numatytas pirkėjų įsipareigojimas įstoti į asociaciją „Triušelių alėja“ Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro labiau pagrįstą išvadą, jog atsakovai parduodami skylus pripažino, kad asociacija „Triušelių alėja“ buvo įsteigta turint tikslą administruoti formuojamą kvartalą bei prižiūrėti inžinerinius tinklus, kurie buvo skirti administruojamiems sklypams aptarnauti ir kurie ateityje juos įregistravus turėjo tapti sklypų savininkų bendrąja daline nuosavybe.
28. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės nustatytas mokestis yra siejamas būtent su šios asociacijos teritorijoje esančių visų žemės sklypų savininkų bendrųjų poreikių tenkinimu, kvartalo teritorijos tvarkymu ir aptarnavimu, infrastruktūros remontu ir priežiūra. Iš byloje esančių asociacijos „Triušelių alėja“ visuotinių narių susirinkimų protokolų ir kitų įrodymų matyti, kad iš ieškovės nustatyto mokesčio surinktos lėšos yra naudojamos gatvių apšvietimui, inžinerinių įrenginių elektros energijai, gatvių dangos remontui, gatvių priežiūrai ir valymui, gatvių lentelių įrengimui, lietaus kanalizacijos tvarkymui, valymo įrenginių priežiūrai, nuotekų siurblių keitimui, vandentiekio tvarkymui, bendrų erdvių tvarkymui, žolės pjovimui teritorijoje, tinklų avarijų likvidavimui apmokėti (b. t. II, b. l. 34–132).
29. Įvertinusi tai, kad iš ieškovės nustatyto mokesčio surinktos lėšos buvo naudojamos visų asociacijos veiklos teritorijoje esančių sklypų savininkų bendriesiems poreikiams ir interesams patenkinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu nuosavybės teise turėdami žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovai privalėjo mokėti asociacijos „Triušelių alėja“ nustatyto dydžio mokestį ir tokiu būdu prisidėti prie visų asociacijos veiklos teritorijoje esančių sklypų savininkų bendrųjų poreikių tenkinimo.
30. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodė, kad ieškovės į bylą pateikti asociacijos visuotinių narių susirinkimų protokolai yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 str. pagrindu kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o šių susirinkimų metu priimti sprendimai yra neteisėti. Kolegija pažymi, kad apeliaciniame procese šalys neturi teisės reikšti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti ir nagrinėjami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nagrinėjamu atveju atsakovai nustatyta tvarka byloje nereiškė jokių  reikalavimų, susijusių su asociacijos narių susirinkimuose priimtų sprendimų teisėtumu, todėl atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą su tuo susijusių argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako.
31. 2016-07-13 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieškovo atstovo prašymas prie bylos pridėti Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-979-613/2016, kurioje pateiktas šiai bylai reikšmingas teisinis analogiško teisinio santykio tarp ieškovės ir kito jos administruojamame žemės sklype sklypą turinčio savininko vertinimas ir suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kadangi vadovaujantis CPK ši nutartis nėra laikytina įrodymu, kuriam turėtų būti taikomas CPK 314 str. nurodytas ribojimas, ši byla yra elektroninė, prašymas pateiktas per EPP sistemą, ši nutartis yra prieinama viešai, todėl atsakovų atstovė turėjo galimybę su ja susipažinti, teismas šį dokumentą prideda prie bylos.
32. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
33. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, perskirstytinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme būtinos ir pagrįstos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 217 Eur, t. y. 17 Eur už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis ir 200 Eur advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija CPK 98 str. 2 d. Rekomendacijose nustatytų dydžių, dėl to priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. po 108,50 Eur iš kiekvieno atsakovo. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteistina 317 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 17 Eur už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis ir 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 158,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 str., teisėjų kolegija

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei asociacijai „Triušelių alėja“ solidariai iš atsakovų K. J. ir J. J. 758,08 Eur skolos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 758,08 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-09-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei asociacijai „Triušelių alėja“ iš atsakovo K. J. 108,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 158,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei asociacijai „Triušelių alėja“ iš atsakovės J. J. 108,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 158,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė                                                           Kristina Domarkienė

Kolegijos teisėjos                                                           Jolanta Gailevičienė

                                                                         Giedrė Seselskytė