Civilinė byla Nr. e2A-610-516/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01667-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.2.1; 3.2.6.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3185-432/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SKR Baltic“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtintos 2017 m. rugsėjo 1 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,SKR Baltic“ ir akcinės bendrovės ,,Elektros skirstymo operatorius“ sudarytos taikos sutarties pažeidimo ir joje numatytos kompensacijos už ieškovo turto naudojimą bei baudos už taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SKR Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 41 000 Eur kompensaciją, 20 400 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 1 185,80 Eur advokato pagalbos išlaidas ir 573,50 Eur žyminį mokestį.
2. Nurodė, kad UAB ,,SKR Baltic“ ir AB ,,Elektros skirstymo operatorius“ 2017 m. rugsėjo 1 d. sudarė Taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi. Taikos sutartimi atsakovė AB ,,Elektros skirstymo operatorius“ įsipareigojo per 6 mėnesius nuo Taikos sutarties įsigaliojimo savo lėšomis išmontuoti iš UAB ,,SKR Baltic“ nuosavybės teise priklausančių elektros transformatorinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausančius elektros skirstomuosius įrenginius ir per 6 mėnesius nuo Taikos sutarties įsigaliojimo savo lėšomis įrengti naujus elektros įrenginius pagal Taikos sutarties priede (projektavimo užduotyje) nurodytas sąlygas. Teismo nutartis dėl Taikos sutarties patvirtinimo įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 11 d., vadinasi, atsakovė abu įpareigojimus turėjo įvykdyti iki 2018 m. kovo 11 d. Atsakovė darbus pabaigė 2019 m. balandžio 25 d. (atliktų darbų aktas pasirašytas 2019 m. gegužės 2 d.), t. y. vėluodama daugiau kaip vienerius metus. Be to, darbus atliko netinkamai, nes atsakovės naujai įrengti elektros tinklai neatitinka Taikos sutartyje nustatytų sąlygų, t. y. atsakovė įrengė elektros kabelius, kurie neužtikrina Taikos sutartyje nustatyto galingumo. Taikos sutarties 1.13 punkte nustatyta, kad AB ,,Elektros skirstymo operatorius“ neatlikus visų Taikos sutarties 1.3 punkte numatytų darbų per Taikos sutarties 1.3 punkte nustatytą terminą bei nesant Taikos sutarties 1.7 punkte nurodytų aplinkybių, kurios pratęsia 6 mėnesių terminą, AB ,,Elektros skirstymo operatorius“ įsipareigoja sumokėti UAB ,,SKR Baltic“ 100 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną.
3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovės 41 000 Eur kompensaciją 20 400 Eur baudą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, 1 759,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. preliminarų sprendimą, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 863,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė privalėjo savo įrenginius išsikelti ir įrengti naujus elektros įrenginius pagal Taikos sutarties priede (projektavimo užduotyje) nurodytas sąlygas iki 2018 m. kovo 12 d., o išsikėlė ir įrengė 2019 m. balandžio 25 d. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės 2020 m. lapkričio 19 d. teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai ir šių paaiškinimų priedai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovė visą tą laiką nepagrįstai ir pažeisdama Taikos sutarties sąlygas naudojosi ieškovės nuosavybe, todėl už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. atsakovė privalo sumokėti ieškovei 41 000 Eur kompensaciją, kurią šalys iš anksto aptarė Taikos sutarties 1.13 punkte. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad preliminariu sprendimu pagrįstai buvo priteista 41 000 Eur kompensacija iš atsakovės.
6. Teismas nustatė, kad reikalavimas dėl 20 400 Eur baudos pagal Taikos sutarties 1.13. punktą priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. reiškiamas dėl atsakovės netinkamo prievolės vykdymo, t. y. prievolės įrengti naujus elektros įrenginius pagal sutartas sąlygas pažeidimo. Teismas nustatė, kad pagal šalių susitarimą, jeigu atsakovė laiku neįrengia naujų elektros įrenginių, ji įsipareigoja mokėti po 100 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė įrengė naujus elektros įrenginius, tačiau ne pagal Taikos sutarties priede (projektavimo užduotyje) nurodytas sąlygas, o mažesnės galios, t. y. vietoje Projektavimo užduotyje numatytos 750 kW ir 359 kW galios komercinės apskaitos srovės transformatorių buvo įrengta 200 kW galios įranga. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė savo įsipareigojimus būtų įvykdžiusi, sprendė, kad reikalavimas dėl baudos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
7. Teismas sprendė, kad atsakovės prieštaravimuose nurodytos aplinkybės, jog pačios ieškovės valia ir noru buvo sumažinta Taikos sutarties sąlygose nurodyta elektros energijos tiekimo įrenginių galia iki 200 kW, neturi reikšmės bylos išsprendimui. Remdamasis ieškovės advokato paaiškinimais posėdžio metu, teismas nustatė, kad 200 kW yra tiektinos elektros energijos, o ne jos tiekimo įrangos parametras. Nors ieškovei šiuo metu nereikia tiekiamos elektros energijos galios, viršijančios 200 kW, bet ateityje didesnės galios prireiks.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino.
9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti šalių sulygtų netesybų dydį, kuris patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2619-294/2017, turinčia res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Elektros skirstymo operatorius“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą dalyje dėl 41 000 Eur kompensacijos priteisimo panaikinti, o tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad ieškovei UAB „SKR Baltic“ priteista 41 000 Eur kompensacija yra laikoma bauda už atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ laiku neišmontuotus iš ieškovės UAB „SKR Baltic“ nuosavybės teise priklausančio turto elektros įrenginius, prašo taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą ir ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinį dalyje dėl 41 000 Eur baudos atmesti; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą dalyje dėl 20 400 Eur baudos priteisimo pakeisti ir dalyje dėl baudos už vėlavimą atlikti esamų vartotojų įrenginių perjungimą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. (kas sudaro 2 000 Eur) taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti, o likusioje dalyje dėl baudos už vėlavimą atlikti esamų vartotojų įrenginių perjungimą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. (kas sudaro 18 400 Eur) atleisti atsakovę nuo sutartinės civilinės atsakomybės ir ieškinį atmesti arba sprendžiant, kad ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra tenkintinas, pakeisti galutinį sprendimą ir reikšmingai sumažinti priteisiamą baudos sumą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą galutinį sprendimą. Teismas net nenagrinėjo atsakovės reikalavimo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų (baudos) priteisimo, nustatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, nors tokį prašymą ji buvo pareiškusi tiek prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė ieškinį dėl 41 000 Eur kompensacijos už naudojimąsi jos turtu ir 20 400 Eur baudos už atsakovės vėlavimą atlikti esamų vartotojų įrenginių perjungimą nuo naujai suprojektuotų ir sumontuotų transformatorinių ir juose esančių įrenginių pagal Projektavimo užduotį priteisimo pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2019 m. lapkričio 15 d., todėl atsakovei prašant taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą dėl baudos išieškojimo, ieškovės reikalavimai dėl baudos pagal Taikos sutarties 1.13 punktą priteisimo galėjo būti tenkinami tik už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. Ieškovė prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą nereiškė.
10.2. Atsakovės rangovas faktiškai savo elektros įrenginius iš ieškovės patalpų išmontavo 2019 m. kovo 29 d. Nors šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas, t. y. rangovo UAB „NEILUVA“ 2019 m. spalio 29 d. raštas, pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad šį savo įsipareigojimą atsakovė įvykdė 2019 m. balandžio 25 d. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis tik niekuo nepagrįstais deklaratyviais ieškovės teiginiais. Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovės elektros įrenginiai buvo išmontuoti 2019 m. balandžio 25 d.
10.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir tai, kad ieškovė, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, pareiškė analogišką reikalavimą, kuris buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2619-294/2017.
10.4. Galutinis sprendimas yra prieštaringas. Pirmosios instancijos teismas, pats nustatęs, kad atsakovė savo įrenginius išsikėlė, nurodydamas jų iškėlimo datą 2019 m. balandžio 25 d., kitoje galutinio sprendimo dalyje visiškai nepagrįstai nurodė, kad duomenų apie tai, jog atsakovė savo įsipareigojimus ieškovei įvykdė, nėra. Be to, iš galutinio sprendimo motyvų negalima suprasti, kurią datą pirmosios instancijos teismas laikė ieškinio pateikimo teismui diena. Jei darytume prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė savo reikalavimus dėl 41 000 Eur kompensacijos neva pareiškė 2019 m. balandžio 25 d., pateikdama prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-2619-294/2017 dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovės reikalavimas šioje dalyje galėtų būti nagrinėjamas tik už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2019 m. kovo 29 d.
10.5. Antrasis ieškovės reikalavimas buvo priteisti iš atsakovės 20 400 Eur baudą už vėlavimą atlikti esamų vartotojų įrenginių perjungimą nuo naujai suprojektuotų ir sumontuotų transformatorinių ir juose esančių įrenginių pagal Projektavimo užduotį, ieškovės apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. Dėl prieš tai nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pilna apimtimi tenkino ir šį ieškovės reikalavimą, nes atsakovei prašant taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, reikalavimas dėl baudos priteisimo turėjo būti nagrinėjamas tik už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., kitą ieškinio dalį atmetant.
10.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Taikos sutarties sąlygas dėl netesybų (baudos) ir todėl nepagrįstai priteisė kompensaciją iš atsakovės už naudojimąsi ieškovės turtu. Nors atsakovė neginčija aplinkybės, kad, vertinant tik formaliai, ji vėlavo iškelti savo elektros įrenginius iš ieškovei priklausančių transformatorinių, tačiau ieškovės reikalaujama priteisti kompensacija už turto naudojimą galutiniu sprendimu yra priteista nepagrįstai. Taikos sutartyje nebuvo numatyta sąlyga dėl kompensacijos už ieškovės turto naudojimą. Ieškovė, sudarydama Taikos sutartį, atsisakė savo reikalavimo dėl kompensacijos už servitutą priteisimo, t. y. sutiko nereikalauti iš atsakovės kompensacijos už naudojimąsi jos turtu. Šios aplinkybės buvo nurodytos tiek ieškinyje, tiek atsakovės prieštaravimuose. Taikos sutartyje buvo numatyta tik bauda už kiekvieną pradelstą dieną, jei atsakovė neatliks visų Taikos sutarties 1.3 punkte numatytų darbų. Galutiniu sprendimu priteista kompensacija turėjo būti laikoma netesybomis (bauda) už vėlavimą atsakovei išmontuoti savo įrenginius.
10.7. Ieškovė 2019 m. balandžio 25 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2619-294/2017 prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl 41 000 Eur (kompensacijos už naudojimąsi jo turtu) tik 2019 m. balandžio 26 d., o ieškinį šioje nagrinėjamoje byloje su analogišku reikalavimu dėl 41 000 Eur kompensacijos priteisimo pateikė 2019 m. lapkričio 15 d. Teismas šį ieškovės reikalavimą turėjo atmesti, nes Taikos sutartis šioje dalyje jau buvo įvykdyta.
10.8. Ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo neva patirtų savo nuostolių. Ieškovė deklaratyviai nurodė prieštaraujančius teiginius, kad neva bauda (kompensacija) buvo skirta kompensuoti nuostolius dėl ieškovės nuosavybės naudojimo, nors bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jokių nuostolių nepatyrė, o ieškiniu prašoma priteisti suma yra baudinio pobūdžio. Teismas šių prieštaravimų sprendime neaptarė.
10.9. Pirmosios instanciojos teismas nepagrįstai nemažino ieškovės prašomų priteisti netesybų dydžio. Teismas turėjo įvertinti visas atsakovės nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, kurių pagrindu atsakovė prašė netesybas reikšmingai sumažinti ar iš vis jų nepriteisti, t. y. atleisti atsakovę nuo sutartinės atsakomybės. Nors šalys tiek dėl netesybų rūšies, tiek dėl jų dydžio susitarė Taikos sutartyje (kaip tai reglamentuojama CK 6.258 straipsnio 1 dalyje), CK 6.258 straipsnio 3 dalis numato teismo teisę šalių sutartas netesybas (baudą, delspinigius) sumažinti, jeigu jos yra neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Teismas galutiniame sprendime nemotyvavo, kodėl atmeta atsakovės argumentus tiek dėl ieškovės reikalaujamų priteisti netesybų dydžio, kuris yra akivaizdžiai neprotingai didelis, tiek dėl atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių, kad ji įvykdė dalį prievolės, o neįvykdyta prievolės dalis priklausė išimtinai tik nuo ieškovės išreikštos valios (kurią patvirtina rašytiniai įrodymai) dėl galingumų sumažinimo abiejuose objektuose.
10.10. Taikos sutartyje nustatyta 100 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Ieškovės pirminio ieškinio, pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-2619-294/2017, reikalavimas už servituto turėtojo pareigų nevykdymą ir su tuo susijusias išlaidas sudarė 6 338,54 Eur, tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje ieškiniu ieškovė reikalavo priteisti 61 400 Eur dydžio baudą (įskaitant ir prašomą priteisti 41 000 Eur jo įvardijamą kompensaciją už naudojimąsi ieškovės turtu), kuri ir buvo priteista galutiniu sprendimu. Net jei pirmosios instancijos teismas būtų pritaikęs ieškinio senaties terminą, ieškovės reikalaujama priteisti bauda už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. sudarytų 18 400 Eur, kuri taip pat neatitinka protingumo kriterijų.
10.11. Teismas neteisingai įvertino ieškovės argumentus, kad sumažinta galia abiejuose objektuose iki 200 kW yra neva tik tiektinos elektros energijos, o ne jos tiekimo įrangos parametras. Nors atsakovė neginčijo faktinės aplinkybės, kad šalių sudarytoje ir rašytine forma nepakeistoje Taikos sutartyje nurodyti darbai nebuvo atlikti per joje nustatytą terminą, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šių terminų nesilaikymą iš esmės lėmė ieškovės išreikštas kitoks, nei buvo numatyta Taikos sutartyje, poreikis dėl reikalingo transformatorinių galingumo, dėl ko turėjo būti parengtas naujas projektas, kuris, be kita ko, buvo derinamas ir su pačia ieškove. Taikos sutarties sąlygos buvo pakeistos ne atsakovės iniciatyva ir / ar vienašališku sprendimu ir ne dėl atsakovės poreikių, o ieškovei išreiškus pageidavimą dėl galių sumažinimo. Priimant galutinį sprendimą nebuvo įvertintos atsakovės prieštaravimuose nurodytos aplinkybės, kad Taikos sutarties 1.4 punkte nustatyta, jog šalys patvirtina, kad joms yra žinoma, jog Projektavimo užduotis yra preliminari, todėl gali pasikeisti dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių. Aplinkybę, kad ieškovė pripažino, jog šalių susitarimu buvo pakeistos Projektavimo užduoties sąlygos, patvirtina ir tai, jog ji, pakeisdama objektų sąrašą bei apmokėdama atsakovės išrašomas sąskaitas pagal sumažintą galią, priėmė atsakovės atliktus darbus, nustatytus Taikos sutartyje pagal pakoreguotas sąlygas. Ieškovė iki pat 2019 m. kovo 4 d. nereiškė atsakovei iš vis jokių pretenzijų dėl neva netinkamo Taikos sutarties vykdymo.
10.12. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės nurodytos ir byloje rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės, kad didžioji dalis Taikos sutartyje nustatytų atsakovės įsipareigojimų yra įvykdyta. Taigi egzistuoja CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytas antrasis kriterijus, kada netesybos gali būti mažinamos. Ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovei, kad nėra tiekiama elektros energija ar kad ji nuo vartotojų įrenginių perjungimo momento iki šiol būtų tiekiama per maža galia. Ieškovė šiuo metu pati savo veiksmais (neveikimu) trukdo atsakovei tinkamai įvykdyti Taikos sutartimi nustatytus įsipareigojimus, t. y. atstatyti objektuose esamą galią, pertvarkant elektros įrenginius. Ieškovė dėl atsakovės laiku neįvykdytų Taikos sutarties įsipareigojimų nepatyrė ir nepatiria jokių realių nuostolių.
11. Ieškovė UAB „SKR Baltic“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Apeliantė nepagrįstai šalių Taikos sutartyje nustatytą kompensacijos už ieškovės nuosavybės naudojimo sumą prilygina delspinigiams ar netesyboms, nes pagal Taikos sutarties esmę tai yra šalių nustatyta nuompinigių suma, t. y. suma, kurią atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei už naudojimąsi jos nuosavybe. Tokiam reikalavimui yra taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo), kuris nebuvo praleistas.
11.2. Ieškovės nurodyta termino pabaiga (2019 m. balandžio 25 d.) yra ieškovės kreipimosi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo diena, t. y. ieškovė, nesulaukdama iš atsakovės informacijos apie Taikos sutarties įvykdymą, 2019 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal Taikos sutarties 1.13 punktą. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties, kurioje teismas nurodė, kad vykdomojo rašto neišduos ir ieškovė tokį reikalavimą turi reikšti ginčo teisenos tvarka, ieškovas pareiškė ieškinį šioje byloje, kuriame reikalavimas nebuvo keičiamas, t. y. kompensacijos laikotarpio pabaiga liko 2019 m. balandžio 25 d.
11.3. Nors atsakovė tiek bylą nagrinėjusiam teismui, tiek savo apeliaciniame skunde teigė, kad atsakovės rangovas faktiškai elektros įrenginius iš ieškovės patalpų išmontavo 2019 m. kovo 29 d., tačiau tai įrodinėja tik savo pasirinkto rangovo UAB „NEILUVA“, kuris pažeidė savo įsipareigojimų įvykdymo atsakovui terminą, 2019 m. spalio 29 d. raštu. Jokie kiti įrodymai atsakovės nurodytų aplinkybių nepatvirtinta.
11.4. Byloje nekilo ginčo dėl fakto, kad atsakovė nėra įvykdžiusi Taikos sutarties sąlygos dėl naujos elektros linijos įrengimo, nes nei viena iš atsakovės įrengtų elektros linijų neatitinka Taikos sutarties sąlygų. Ieškovė pagal Taikos sutartį turi teisę reikalauti iš teismo priteisti iš atsakovės netesybas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 12 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Šiam ieškinio reikalavimui teismas, atsakovės prašymu gali taikyti ieškinio senatį, priteisdamas delspinigius tik už šešių mėnesių laikotarpį. Kadangi prievolė nėra įvykdyta, taikant ieškinio senatį netesyboms, šešių mėnesių terminas būtų iki 2019 m. lapkričio 15 d. (ieškinio padavimo teismui diena), skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 15 d., t. y. 184 dienos.
11.5. Apie tai, kad atsakovė yra įvykdžiusi Taikos sutarties sąlygą dėl ieškovei priklausančios įrangos atlaisvinimo ieškovė sužinojo tik po kreipimosi į teismą, kuomet atsakovė 2019 m. gegužės 22 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ieškovė nei apie vieną atsakovės procesiniame dokumente minimą darbų atlikimo etapą nebuvo informuota, t. y. niekas ieškovės neinformavo nei apie įrenginių išmontavimo darbų atlikimą 2019 m. kovo 21 d., nei apie 2019 m. balandžio 15 d. rangovo pateiktus atsakovei dokumentus dėl objektų pridavimo, nei apie atliktų darbų aktų pasirašymą 2019 m. gegužės 2 d. Taigi, ieškovės kreipimosi į teismą metu ji neturėjo iš atsakovės gavusi jokios informacijos apie Taikos sutarties sąlygos įvykdymą.
11.6. Dėl kompensacijos už naudojimąsi ieškovės nuosavybe, kuris iš esmės yra nuompinigiai už svetimo turto naudojimą, ieškovė niekada neteigė, kad ji dėl atsakovės naudojimosi nuosavybe nepatyrė jokių nuostolių. Byla, kuri pabaigta Taikos sutartimi, buvo dėl ieškovės negaunamų pajamų už turimą nuosavybę, kuria ji negali naudotis, nes ja naudojasi atsakovė. Ieškovė tuos nuostolius teoriškai galėtų įrodinėti tiek per savo negaunamas pajamas (nuompinigius už patalpų nuomą), tiek per atsakovės gaunamas pajamas (t. y. atsakovės naudojantis šia nuosavybe uždirbtas pajamas).
11.7. Mažindamas netesybų dydį teismas privalo įvertinti ir tai, kad jis nukrypsta nuo sutarties laisvės principo bei pacta sunt servanda (lot. sutarčių reikia laikytis) principų. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl netesybų priteisimo neprivertė atsakovės įvykdyti Taikos sutartį, vadinasi, teismui dar labiau mažinant netesybas, jos neatliktų skatinamosios prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtino ieškovės UAB „SKR Baltic“ ir atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytą Taikos sutartį. Taikos sutarties 1.3 punktu atsakovė įsipareigojo per šešis mėnesius nuo teismo nutarties dėl Taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išmontuoti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių elektros transformatorinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausančius elektros skirstomuosius įrenginius, savo lėšomis atlikti esamų vartotojų įrenginių perjungimą nuo naujai suprojektuotų ir sumontuotų transformatorinių ir jose esančių įrenginių pagal Projektavimo užduotį. Projektavimo užduoties (Taikos sutarties priedo) 7.2.5 punkte buvo numatyta įrengti komercinės apskaitos srovės transformatorius ant 0,4 kV atskirtų šynų dalių, kliento (UAB „SKR Baltic“ su galia 750 kW ir galia 359 kW pagal III kat.) suvartojamos elektros energijos nuskaitymui.
14. Nustatyta, kad teismo nutartis patvirtinti Taikos sutartį įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 11 d., taigi sutarties 1.3 punkte nustatytus įsipareigojimus atsakovė turėjo įvykdyti iki 2018 m. kovo 11 d.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė vėlavo iškelti savo elektros įrenginius iš ieškovei priklausančių transformatorinių, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė įrengė naujus elektros įrenginius, tačiau ne pagal Taikos sutarties priede (Projektavimo užduotyje) nurodytas sąlygas, o mažesnės galios, t. y. vietoje Projektavimo užduotyje numatytos 750 kW ir 359 kW galios komercinės apskaitos srovės transformatorių buvo įrengta 200 kW galios įranga.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu galutiniu sprendimu tenkino ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės 41 000 Eur kompensaciją už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. pagal Taikos sutarties 1.13 punktą ir 20 400 Eur baudą (netesybas) už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. pagal tą patį Taikos sutarties 1.13 punktą.
17. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl ieškovės reikalautų ir pirmosios instancijos teismo priteistų sumų (kompensacijos ir baudos) pagrįstumo ir jų dydžio. Apeliantė (atsakovė) AB „Energijos skirstymo operatorius“, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo galutiniu sprendimu, teigia, kad šalių sudarytoje Taikos sutartyje net nebuvo numatytos sąlygos dėl kompensacijos mokėjimo už ieškovės turto naudojimą, o tik sutarta dėl baudos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimui dėl netesybų (baudos) priteisimo atsisakė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, be to, net ir už 6 mėnesius apskaičiuotos netesybos yra nepagrįstai didelės, todėl turėjo būti mažinamos CK 6.258 straipsnio pagrindu.
Dėl reikalavimo priteisti ir kompensaciją, ir netesybas (baudą) pagrįstumo
18. Minėta, kad ginčas nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo dėl to, ar ieškovė turėjo teisę reikalauti iš atsakovės tiek 41 000 Eur kompensacijos, tiek 20 400 Eur baudos už Taikos sutarties 1.3 punkte nustatytų įsipareigojimų tinkamą neįvykdymą, kurios buvo apskaičiuotos pagal Taikos sutarties 1.13 punktą.
19. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2619-294/2017 buvo sprendžiamas ginčas dėl servituto turėtojo pareigų nevykdymo ir išlaidų atlyginimo pagal ieškovės UAB „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei AB „Elektros skirstymo operatorius“. Kaip minėta, šalys bylą baigė Taikos sutartimi, kuria ieškovė atsisakė savo reikalavimo dėl kompensacijos už servitutą priteisimo, t. y. sutiko nereikalauti iš atsakovės kompensacijos už naudojimąsi jos turtu, tuo tarpu atsakovė AB „Elektros skirstomieji tinklai“ teismo patvirtinta Taikos sutartimi įsipareigojo per šešis mėnesius nuo teismo nutarties dėl Taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjimo dienos (iki 2018 m. kovo 11 d.) savo lėšomis išmontuoti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių elektros transformatorinių pastatų atsakovei priklausančius elektros skirstomuosius įrenginius, savo lėšomis atlikti esamų vartotojų įrenginių perjungimą nuo naujai suprojektuotų ir sumontuotų transformatorinių ir jose esančių įrenginių pagal Projektavimo užduotį (Taikos sutarties 1.3 punktas). Taikos sutarties 1.13 punktu šalys sutarė, kad atsakovei neatlikus visų Taikos sutarties 1.3 punkte numatytų darbų per Taikos sutarties 1.3 punkte nustatytą terminą bei nesant Taikos sutarties 1.7 punkte nurodytų aplinkybių, kurios pratęsia 6 mėnesių terminą, atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei 100 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną.
20. Taigi apartame Taikos sutarties 1.13 punkte, kuriuo remdamasi ieškovė apskaičiavo atsakovei ir kompensaciją, ir netesybas už Taikos sutarties 1.3 punkte nustatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, šalys sutarė tik dėl baudos (netesybų) mokėjimo, tačiau nei paminėtame, nei kituose Taikos sutarties punktuose, priešingai nei nurodė ieškovė ir sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra jokių nuostatų dėl atsakovės įsipareigojimo mokėti dar ir kompensaciją už, kaip nurodo pati ieškovė, jos turto naudojimą (nuomą). Tokio reikalavimo (dėl kompensacijos sumokėjimo už turto naudojimąsi), kaip minėta, šalims sudarius ir teismui patvirtinus Taikos sutartį, UAB „SKR Baltic“ atsisakė ir jokių sąlygų, kad atsakovei laiku neišmontavus įrangos ji turės mokėti kompensaciją už ieškovės turto (įrangos) naudojimą (nuomą), Taikos sutartyje šalys nenustatė.
21. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pagal Taikos sutarties 1.13 punktą apskaičiuota 41 000 Eur suma už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2019 m. balandžio 25 d., kurią ji įvardija kaip kompensaciją, iš esmės yra netesybos (bauda) už tinkamo įsipareigojimų pagal Taikos sutarties 1.3 punktą nevykdymą. Kitaip tariant, atsakovei tinkamai ir laiku neįvykdžius Taikos sutarties 1.3 punkte nustatytų įsipareigojimų, ieškovė, remdamasi Taikos sutarties 1.13 punktu, iš esmės už skirtingą laikotarpį apskaičiavo netesybas, t. y. 41 000 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. ir 20 400 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., iš viso – 61 400 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 12 d. (t. y. dienos, kada Taikos sutartyje numatyti atsakovės įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti) iki 2019 m. lapkričio 15 d. (t. y. ieškinio pateikimo teismui dienos).
22. Konstatavus, kad ieškovės apskaičiuotos sumos yra netesybos (bauda), toliau vertintina, ar ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir ar yra pagrindas netesybas mažinti (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).
Dėl ieškinio senaties taikymo netesyboms
23. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
24. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
25. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2019 m. balandžio 25 d., o ieškinį dėl kompensacijos ir netesybų pareiškė 2019 m. lapkričio 15 d., sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
28. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir konstatuoja, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 1.127 straipsnio ir 1.130 straipsnio 1 dalies nuostatas bei kasacinio teismo suformuotą praktiką, todėl nepagrįstai sprendė, kad sutrumpinto ieškinio senaties termino reikalavimams dėl netesybų ieškovė nepraleido.
29. Visų pirma pažymėtina tai, kad, nepriklausomai nuo to, jog ieškovė 2019 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, CK 1.130 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad ieškinį dėl kompensacijos ir netesybų priteisimo ieškovė pareiškė 2019 m. lapkričio 15 d., todėl būtent ši data, o ne prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo data yra ta diena, kai nutrūko ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų pareikšti. Kaip jau buvo minėta, šalių sudarytos Taikos sutarties 1.3 punkte nustatytus įsipareigojimus atsakovė turėjo įvykdyti iki 2018 m. kovo 11 d. Atsakovei įsipareigojimų iki nustatyto termino neįvykdžius, nuo 2018 m. kovo 12 d. prasidėjo Taikos sutarties 1.13 punkte numatytų netesybų (baudos) skaičiavimas. Kadangi atsakovė ir po nustatyto termino vėlavo atlikti prisiimtus įsipareigojimus, akivaizdu, kad pažeidimas buvo tęstinis (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
30. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, aukščiau paminėta kasacinio teismo praktika, sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senaties terminą netesyboms ir sprendžia, kad ieškovei Taikos sutarties 1.13 punkte nustatytos netesybos gali būti priteistos ne už visą jos reikalaujamą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. (už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. – 41 000 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. – 20 400 Eur), o tik už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo.
31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nagrinėjamu atveju nenustatyta. Minėta, kad ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 15 d., todėl ieškovės reikalaujamos netesybos (bauda) gali būti priteistos tik už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. (184 dienos), kurios, remiantis Taikos sutarties 1.13 punktu, sudarytų 18 400 Eur (184 d. x 100 Eur).
32. Teisėjų kolegijai taikius ieškinio senatį ir konstatavus, kad ieškovė UAB „SKR Baltic“ gali reikalauti netesybų tik už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio pareiškimo, toliau vertintini apeliantės skundo argumentai, ar yra pagrindas šalių Taikos sutarties 1.13 punkte nustatytas netesybas dar labiau mažinti kaip neprotingai dideles.
Dėl netesybų (baudos) mažinimo
33. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
34. Nagrinėjamu atveju nors šalys tiek dėl netesybų rūšies, tiek dėl jų dydžio susitarė Taikos sutartyje, kaip tai reglamentuojama CK 6.258 straipsnio 1 dalyje, tačiau CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę šalių sutartas netesybas (baudą, delspinigius) mažinti. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei patirtų nuostolių, nei jų dydžio neįrodinėjo.
35. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013).
36. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, byloje nustatytas aplinkybes, šalių elgesį, vykdant Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sutinka su apeliante, kad Taikos sutarties 1.13 punkte nustatytos ir paskaičiuotos netesybos (bauda), kurios, apeliacinės instancijos teismui taikius ieškinio senatį, buvo sumažintos, yra nepagrįstai didelės.
37. Kaip jau buvo minėta, byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė įrengė ieškovei naujus elektros įrenginius, tačiau ne pagal Taikos sutarties priede (Projektavimo užduotyje) nurodytas sąlygas, o mažesnės galios, be to, atsakovė Taikos sutarties 1.3 punkte nurodytus darbus turėjo atlikti iki 2018 m. kovo 11 d., tačiau juos atlikti pavėlavo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įrenginius iš ieškovės patalpų atsakovė išmontavo tik 2019 m. balandžio 25 d., tuo tarpu apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad įrenginiai buvo išmontuoti 2019 m. kovo 29 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje yra kilęs ginčas dėl to, kada – 2019 m. kovo 29 d. ar 2019 m. balandžio 25 d. – atsakovė išmontavo jai priklausančius įrenginius iš ieškovės patalpų, tačiau ši aplinkybė, nustačius, kad įrenginiai vis tik buvo išmontuoti pavėluotai, pažeidus Taikos sutarties 1.3 punkte nustatytą terminą, ir tuo metu atsakovė vis dar nebuvo įvykdžiusi kitų Taikos sutarties 1.3 punkte nustatytų įsipareigojimų, neturi teisinės reikšmės klausimui dėl netesybų (baudos) dydžio priteisimo, todėl detaliau dėl šio skundo argumento nepasisako.
38. Bylos duomenys (raštai, šalių susirašinėjimas el. paštu) patvirtina, kad, vykdant Taikos sutarties sąlygas, ieškovė UAB „SKR Baltic“ išreiškė pageidavimą pakeisti Projektavimo užduoties (Taikos sutarties priedo) 7.2.5 punkte nurodytas galias (750 kW ir 359 kW) į mažesnes. Byloje esantis šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštas patvirtina, kad 2018 m. kovo 27 d. įvyko ieškovės ir atsakovės atstovų susitikimas, kurio metu buvo nuspręsta sumažinti įrangos galingumus. Kaip matyti iš byloje esančio ieškovės 2018 m. kovo 27 d. elektroninio laiško, adresuoto atsakovei, UAB „SKR Baltic“ pati patvirtino 2018 m. kovo 27 d. susitikimo metu priimtus sprendimus, patikslindama jai reikalingus galingumus: objektui TR-1233 (Nr. (duomenys neskelbtini)) – 200 kW ir objektui TR-765 (Nr. (duomenys neskelbtini)) – 200 kW. Byloje esantis ieškovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštas, adresuotas atsakovei, taip pat patvirtina, kad šalys apibusiu susitarimu (2018 m. kovo 27 d. vykusio UAB „SKR Baltic“ ir AB „Elektros skirstymo operatorius“ atstovų susitikimo metu) priėmė sprendimą pakeisti įrangos galingumus, t. y. sumažinti juos iki 200 kW abiejuose objektuose. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pati ieškovė UAB „SKR Baltic“ išreiškė valią ir sutikimą pakeisti Projektavimo užduoties 7.2.5 punkte nurodytą galią 750 kW ir 359 kW į mažesnę – po 200 kW. Toks ieškovės elgesys ir išreikšta valia dėl Taikos sutartimi nustatytos įrenginių galios pakeitimo (sumažinimo), nors, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių susitarimu ir nebuvo įformintas raštu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, turi didelę reikšmę, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą.
39. Taigi įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovė AB „Elektros skirstymo operatorius“ netinkamai įvykdė Taikos sutarties 1.3 punkte nustatytą sąlygą, tačiau, kaip patvirtina prieš tai aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovė prievolę vis tik iš dalies įvykdė, t. y. nors ir pavėluotai, bet išmontavo iš ieškovės patalpų savo įrenginius, sumontuodama naujus, be to, nors sumontuoti įrenginiai nebuvo tokios galios, kokia buvo nustatyta šalių sudarytoje Projektavimo užduotyje (750 kW ir 359 kW), bet tokios, kokios prašė pati ieškovė (po 200 kW). Kitaip tariant, atsakovės neįvykdyta prievolės dalis priklausė nuo ieškovės išreikštos valios dėl galingumų sumažinimo abiejuose objektuose. Be to, iš byloje esančių 2020 m. liepos 27 d., 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. spalio 6 d. atsakovės raštų, adresuotų ieškovei, matyti, kad AB „Elektros skirstymo operatorius“ kreipėsi į UAB „SKR Baltic“, siekdama tinkamai įvykdyti Taikos sutarties 1.3 punktu prisiimtus įsipareigojimus, t. y. atstatyti (padidinti) leistinąsias naudoti galias iki Projektavimo užduotyje numatytų 750 kW ir 359 kW, t. y. atsakovė siekia tinkamai įvykdyti Taikos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus.
40. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, t. y. kad atsakovė iš dalies įvykdė prievolę, įvertinusi tiek ieškovės, tiek atsakovės elgesį Taikos sutarties vykdymo metu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Taikos sutartyje nustatyta 100 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl sprendžia, kad iki 18 400 Eur sumažintas netesybas (baudą), taikius ieškinio senatį, yra pagrindas pripažinti kaip neprotingai dideles dėl iš dalies įvykdytos prievolės ir dėl to, remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, mažinti iki 9 200 Eur. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, jog teismo patvirtintos taikos sutarties prievolių dalinis įvykdymas sudaro pagrindą spręsti dėl šalių sutartų netesybų (dėl delspinigių) mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 34 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikęs nepakeistą preliminarų sprendimą dėl 41 000 Eur kompensacijos ir 20 400 Eur baudos priteisimo, netinkamai aiškino šalių sudarytos ir teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygas, taip pat netinkamai taikė ir aiškino netesybas (baudą), jų mažinimą ir ieškinio senatį reikalavimams dėl netesybų reglamentuojančias teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė nepagrįstą galutinį sprendimą, kurį yra pagrindas pakeisti, priteisiant ieškovei iš atsakovės 9 200 Eur netesybas (baudą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apelianto skundą tenkinus iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).
43. Nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios iš atsakovės buvo priteistos tiek Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. preliminariu sprendimu, tiek ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. galutiniu sprendimu buvo tokios: 573,50 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 3 049,20 Eur advokato pagalbos išlaidos (1 185,80 Eur priteistos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. preliminariu sprendimu ir 1 863,40 Eur priteistos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. galutiniu sprendimu), iš viso – 3 622,70 Eur.
44. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinus 14,98 proc. ieškinio reikalavimų (9 200 Eur x 100 proc. / 61 400 Eur), atitinkamai iš atsakovės priteistina ieškovei 542,68 Eur (3 622,70 Eur x 14,98 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
45. Ieškovė UAB „SKR Baltic“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktos 2021 m. kovo 19 d. sąskaitos faktūros ir tos pačios dienos sąskaitos išrašo matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 1 270,50 Eur advokato pagalbos išlaidų.
46. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
47. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2021 m. kovo 19 d., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 454,80 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 1 891,24 Eur (1,3 x 1 454,80 Eur). Ieškovės prašomos priteisti 1 270,50 Eur advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinus 14,98 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės priteistina ieškovei 190,32 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
48. Nustatyta, kad atsakovė AB „Elektros skirstymo operatorius“ už apeliacinį skundą sumokėjo 573 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 85,02 proc., atsakovei iš ieškovės priteistina 487,16 Eur (573 Eur x 85,02 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą, kuriuo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. preliminarus sprendimas, pakeisti ir jį išdėstyti taip:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. preliminarų sprendimą pakeisti – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SKR Baltic“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 9 200 Eur (devynis tūkstančius du šimtus eurų) baudos (netesybų) ir 6 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės akcinės bendrovės „Elektros skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SKR Baltic“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 542,68 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus ir šešiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme bei 190,32 Eur (šimtą devyniasdešimt eurų ir trisdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės akcinės bendrovės „Elektros skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Elektros skirstymo operatorius“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 487,16 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir šešiolika centų) žyminio mokesčio iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Romualda Janovičienė