Civilinė byla Nr. 3K-3-224-1075/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18427-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. Š. ir M. Š. ieškinį atsakovei I. B. dėl teisės rekonstruoti statinį pripažinimo neturint gretimo sklypo savininko sutikimo, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių statybos rūšies kvalifikavimą, savininko teisių gynimą, kai gretimo žemės sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą dėl statinio, esančio mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki sklypo ribos, rekonstrukcijos, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai prašė pripažinti jiems teisę rekonstruoti ūkinį pastatą neturint atsakovės sutikimo. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini). Sklype esančio gyvenamojo namo vietoje jie ketina statyti naują namą ir rekonstruoti ūkinį pastatą. Norimas rekonstruoti ūkinis pastatas ribojasi su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu sklypu (duomenys neskelbtini), ir jis jau seniai stovi arčiau nei 3 metrai nuo atsakovei priklausančio sklypo ribos. Vykdant rekonstrukcijos darbus atstumas iki atsakovės sklypo ribos nesikeis, 1 metru sumažės tik atstumas iki gretimo sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl jos sutikimo rekonstruoti ūkinį pastatą, tačiau ji tokio sutikimo nemotyvuotai nesuteikia. Kitų gretimų sklypų, tarp jų ir sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai sutiko dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad tiek ieškovams, tiek atsakovei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje. Remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – STR 1.07.01:2010) 6 priedo 3.1, 3.2 punktais, teismas padarė išvadą, kad statinio projektai turėjo būti suderinti ne tik su atsakove, bet ir su įgaliotu valstybės tarnautoju.
5. Įvertinęs nagrinėjant bylą ieškovų pateiktus projektus, teismas nustatė, kad jie nebuvo suderinti su įgaliotu valstybės tarnautoju. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, reiškia, kad ieškovai piktnaudžiauja procesu, gudrauja, siekia apgauti atsakovę ir teismą, nes taip ir neaišku, dėl kokio statinio projekto jie siekė gauti iš atsakovės sutikimą.
6. Teismas, įvertinęs minėtus projektus, padarė išvadą, kad ieškovai siekia ne rekonstruoti stovintį statinį, o statyti naują kitos paskirties statinį, nes nurodyta statinio paskirtis – pirčiai ir garažui įrengti, o statoma bus tik buvusio statinio vietoje, tačiau iš naujo ir iš kitokių statybinių medžiagų.
7. Remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 17, 18 dalių, 33 straipsnio, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkto nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2009 ir 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pateiktais išaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai stato statinį arčiau nei 3 metrai nuo atsakovės sklypo ribos, teismas sprendė, kad ieškovai privalo gauti atsakovės sutikimą dėl naujo statinio statybos, o atsakovė neprivalo nurodyti savo atsisakymo motyvų, užtenka nurodyti aplinkybę, jog statinys suprojektuotas arčiau nei 3 metrai nuo jos sklypo ribos.
8. Kadangi ieškovai neturi teisės statyti naujo statinio vietoje nugriauto nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje nesuderinę projekto su įgaliotu valstybės tarnautoju ir negavę atsakovės sutikimo, teismas ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nurodė tris logiškus ir protingus reikalavimus ieškovams (dėl ieškovų kanalizacijos ir vandentiekio prijungimo perkėlimo iš atsakovės sklypo, dėl tvoros ir priešgaisrinės užtvaros įrengimo), tačiau juos ieškovai atsisakė vykdyti. Tai reiškia, kad šalys nesusitarė dėl statinio statybos sąlygų ir neprisiėmė prievolinių įsipareigojimų.
9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino ieškovams teisę rekonstruoti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neturint atsakovės (besiribojančio žemės sklypo savininkės) sutikimo (padidinant rekonstruotiną ūkinį pastatą vienu metru į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pusę); priteisė iš atsakovės ieškovui 1072 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
10. Kolegija, remdamasi bylos nagrinėjimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 17, 18 punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002) 9 punkto nuostatomis, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai siekia statyti naują kitos paskirties statinį.
11. Įvertinusi bylos įrodymus (šalių elektroninį susirašinėjimą, architekto J. M. parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstravimo projektą, pakoreguotą minėto pastato rekonstravimo projektą ir jo aiškinamąjį raštą), atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pastatas šiuo metu yra sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, kolegija nepagrįstomis pripažino pirmosios instancijos teismo išvadas, kad reikės nugriauti seną statinį ir statyti naują.
12. Remdamasi Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – STR 1.01.09:2003) 8.17.2, 8.17.4 punktais, aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017) 7.17 punktu, atsižvelgdama į tai, kad apie pastato naudojimo paskirties pakeitimą nėra nurodyta rekonstravimo supaprastintame projekte, kolegija padarė išvadą, jog skundžiamame sprendime neteisingai nurodyta, kad ieškovai ketina statyti ne pagalbinio ūkio, o kitos paskirties statinį.
13. Kolegija, įvertinusi STR 1.07.01:2010 33.2 punktą, atsižvelgdama į tai, kad rekonstruojamo ūkinio pastato siena, kuri yra sklypo, besiribojančio su atsakovės žemės sklypu, pusėje, bus keičiama nauja, taip pat į tai, kad nors atstumas iki atsakovės žemės sklypo ribos nepakis, siena, lyginant su esama, 1 metru bus ilgesnė, padarė išvadą, kad arčiau žemės sklypo ribos, negu nustatyta teisės aktuose, vietoj senos sienos bus sukurta nauja konstrukcija (jos dalis), todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos sutikimas pagal pateiktą supaprastintą projektą nereikalingas ir kad ieškovų reikalavimas pareikštas siekiant statyti naują statinį.
14. Kolegija nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovų pateiktam supaprastintam rekonstravimo projektui (pagal sprendimo priėmimo metu galiojusią Statybos įstatymo redakciją) būtinas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau, kolegijos vertinimu, priešingai negu nurodo atsakovė, šis faktas nepanaikina minėtų reikalavimų gauti gretimų sklypų savininkų (valdytojų) sutikimus (STR 1.07.01:2010 34 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 55 punktas, 7 priedo 4 punktas).
15. Remdamasi Statybos įstatymo (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, kolegija nurodė, kad rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas ir gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra du skirtingi statybą leidžiantys dokumentai. Sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai statybą leidžiančiais dokumentais laikytini tik tuomet, kai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi. Atsižvelgdama į tokį reglamentavimą, kolegija padarė išvadą, kad, ieškovams neturint atsakovės sutikimo, supaprastinto rekonstravimo projekto suderinimas, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, nėra galimas.
16. Kolegija pažymėjo, kad teisės normos nenustato, jog sutikimą gretimo žemės sklypo savininkas gali išduoti tik esant valstybės tarnautojo pritarimui. Be to, ieškovai negavę valstybės tarnautojo pritarimo (ar leidimo rekonstruoti statinį pagal naujos Statybos įstatymo redakcijos 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą), kuris yra statybą leidžiantis dokumentas, negalėtų vykdyti projekte nurodytų rekonstrukcijos darbų, o išduotas sutikimas (teisės rekonstruoti pripažinimas be atsakovės sutikimo) nepažeistų atsakovės teisių ir interesų.
17. Kolegija konstatavo, kad ieškovų ketinami atlikti ūkinio pastato statybos darbai laikytini rekonstrukcija ir dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo ieškovams yra reikalingas gretimo sklypo savininkės – atsakovės – sutikimas.
18. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tinkamu būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje (naujos Statybos įstatymo redakcijos – 45 dalyje), t. y. pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) jiems pateikimas. Taigi, sprendžiant ginčą dėl gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, nėra būtina pateikti projektą, kuris atitiktų visus Statybos įstatyme bei poįstatyminiuose aktuose nustatytus statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikalavimus ir būtų suderintas su įstatyme nurodytomis institucijomis. Jeigu kompetentingos institucijos nustatytų projekto trūkumus, susijusius su paveldosaugos ar kitais reikalavimais, ieškovai negautų statybą leidžiančio dokumento ir negalėtų vykdyti statybos darbų, ir tai, kolegijos vertinimu, niekaip nepažeistų atsakovės teisių.
19. Kadangi pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad ieškovai siekia gauti atsakovės sutikimą dėl naujo statinio statybos, kolegija padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pateiktais išaiškinimais. Nagrinėjamu atveju ūkinis pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dėl jo statybos teisėtumo ginčo nėra, todėl aktualūs yra kasacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012 pateikti išaiškinimai.
20. Dėl atsakovės reikalavimų ieškovams iškelti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, tvoros statybos ir rekonstruojamo ūkinio pastato atitikties priešgaisrinės saugos reikalavimams kolegija nurodė, kad inžinerinių tinklų iškėlimo klausimas su ūkinio pastato rekonstrukcija nėra  susijęs; ieškovai atsižvelgė į atsakovės pastabas dėl priešgaisrinių reikalavimų ir papildė pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstravimo supaprastintą projektą; dėl tvoros ginčo neliko. Taigi, kolegijos vertinimu, atsakovė neatskleidė jokių aplinkybių, kokią įtaką ieškovų ketinama atlikti ūkinio pastato rekonstrukcija darys jos teisėms, gyvenimo bei veiklos sąlygoms. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija sprendė, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos nėra motyvuotas ir pažeidžia ieškovų teisėtus interesus atlikti turimo ūkinio pastato rekonstrukciją.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

21. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas ir aiškindamas Statybos įstatymo ir STR 1.07.01:2010 normas, netinkamai kvalifikavo ieškovų ketinamos atlikti statybos rūšį kaip ūkinio pastato rekonstrukciją. Ieškovų pateikti keli projektai patvirtina, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad ieškovai ketina ne rekonstruoti esantį, o statyti naują kitos paskirties statinį. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovų pateiktu projektu, šis projektas negalėjo būti vertinamas kaip turintis didesnę įrodinėjimo galią, nes jis nebuvo suderintas su jokiomis institucijomis ir galimai buvo parengtas tik dėl akių, t. y. tokiu projektu ieškovai, baigus nagrinėti bylą, neturi jokios pareigos vadovautis ir gali užsakyti naują projektą. Teismas nusprendė, kad ieškovai siekia rekonstruoti ūkinį pastatą, išimtinai atsižvelgdamas tik į tai, kad jų pateikto projekto pavadinimas yra „Pagalbinio ūkio paskirties pastato (8.17) un. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“, t. y. tik dėl žodžių junginio „rekonstravimo projektas“.
2. Teismas ne tik netinkamai kvalifikavo statybos rūšį, netinkamai ištyręs ir įvertinęs įrodymus, tarp jų ir elektroninį šalių susirašinėjimą, kuris patvirtina, kad ieškovai į atsakovę kreipėsi dėl sutikimo vykdyti naujai statybą, o ne rekonstrukciją, bet ir visiškai nevertino atsakovės argumentų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 177, 178, 263 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas. Aplinkybę, kad bus statomas naujas, o ne rekonstruojamas esamas pastatas, be kita ko, patvirtina tai, kad ūkinis pastatas bus statomas iš visiškai kitų medžiagų, t. y. bus griaunamos visos ūkinio pastato sienos ir pastatas bus statomas naujai iš kitų medžiagų; projekte nurodoma, kad ketinama rekonstruoti II grupės statinį, o dabartinis pastatas yra I grupės nesudėtingas statinys; supaprastintas statinio rekonstravimo projektas buvo parengtas tik 2016 metų gruodžio mėn., tuo tarpu iki to laiko ieškovai neturėjo jokio supaprastinto statinio rekonstravimo projekto, kas patvirtina, jog jie nesiekė rekonstruoti ūkinio pastato. Be to, minėtas projektas nėra suderintas, o pasirašytas tik architekto, tai leidžia pagrįstai tikėtis, kad teismui priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, jie nederins šio supaprastinto statinio rekonstravimo projekto ir pradės vykdyti naują statybą.
3. Teismas, pažeisdamas Statybos įstatymo 20 ir 23 straipsnius, STR 1.07.01:2010 33 punktą, netinkamai aiškino atvejus, kada būtini gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai. Pagal nurodytą reglamentavimą, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą vykdyti naują statybą yra reikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, o siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą vykdyti rekonstrukciją nėra reikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas. Todėl vien ieškovų reikalavimas pripažinti jiems teisę rekonstruoti statinį neturint atsakovės sutikimo vertintinas kaip jų pripažinimas, kad jie ketina statyti naują ūkinį pastatą, o ne jį rekonstruoti, nes, remiantis STR 1.07.01:2010 33.2 punktu, statinio rekonstrukcijos atveju jokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki besiribojančių žemės sklypų ribų.
4. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 3 dalį, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 10 dalį, STR 1.07.01:2010 34 punktą, 6 priedo 2 punktą ieškovai privalo rengti supaprastintą statybos ar rekonstravimo projektą. O STR 1.07.01:20 33.2 punktas taikomas tik tada, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos ar rekonstravimo projekto.
5. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovai ketina statyti naują, o ne rekonstruoti esamą pastatą, gretimo žemės sklypo savininko atsisakymas duoti sutikimą yra absoliutus, todėl atsakovė neprivalėjo motyvuoti savo atsisakymo. Teismas nepagrįstai nesivadovavo nurodytoje nutartyje pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.
6. Teismas nepagrįstai rėmėsi išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2012. Nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.
22. Ieškovai atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Naujo statinio statybos sąvoka detalizuojama STR 1.01.08:2002 8 punkte. Ieškovų planuojamas rekonstruoti ūkinis pastatas nėra sugriuvęs ar nugriautas, o rekonstrukcijos metu dalį laikančiųjų statinio konstrukcijų, t. y. statinio rytinėje pusėje esančią plytų mūro sieną, bei didžiąją dalį pamatų bus siekiama išsaugoti, kas atitinka STR 1.01.08:2002 9 punkte įtvirtintą statinio rekonstravimo sąvoką. Be to, planuojamo rekonstruoti statinio paskirtis nesikeičia (naudojimo paskirties keitimas nėra numatytas ir rekonstravimo supaprastintame projekte), o faktinis pokytis – papildomų pirties patalpų rekonstruojamame statinyje atsiradimas (patalpose įrengiant elektrinę pirties krosnelę, o garažas jau yra įrengtas planuojamame rekonstruoti pastate) – atsakovės interesams neturi jokios įtakos. Remiantis STR 1.01.09:2003 8.17 punktu, STR 1.01.03:2017 7.17 punktu, pagalbinio ūkio paskirties pastate gali būti įrengiamos tiek pirties, tiek ir garažo patalpos. Dėl šios priežasties atsakovės argumentai, kad ieškovai siekia pastatyti naują, o ne rekonstruoti esamą pastatą, yra teisiškai nepagrįsti.
2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ketinamos atlikti statybos rūšies ir nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei nepažeidė kasaciniame skunde nurodomų proceso teisės normų. Priešingi kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
3. Ieškovų į bylą pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu turinys patvirtina, kad ieškovai ilgą laiką susirašinėjo ir derino su atsakove planuojamas naujo namo statybas ir ūkinio pastato rekonstrukciją, siuntė atsakovei projektinius pasiūlymus su vizualizacijomis bei kreipimąsi dėl sutikimo vykdyti naują statybą ir rekonstrukciją. Tačiau atsakovė, priešingai jos nurodomai pozicijai, neprašė ieškovų pateikti jokios papildomos informacijos dėl jai pateiktų projektinių pasiūlymų ir vizualizacijų. Be to, nagrinėjant bylą, atsižvelgiant į atsakovės atstovo išsakytas naujas pastabas, kad pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose nėra išsamiai aptartos kitos atsakovei svarbios aplinkybės (pvz., kokios statybinės medžiagos bus naudojamos rekonstruojant ūkinį pastatą ir pan.), ieškovai 2016 m. gruodžio 6 d. pateikė architekto J. M. parengtą ūkinio pastato rekonstravimo projektą. Reaguojant į atsakovės atstovo 2016 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu išsakytą poziciją dėl atsakovei aktualių papildomų priešgaisrinių reikalavimų laikymosi, į bylą buvo pateiktas pakoreguotas 2016 m. gruodžio 9 d. ūkinio pastato rekonstravimo projektas. Todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad pirmosios instancijos teismo palaikyta atsakovės pozicija, neva nėra aišku, dėl kokio projekto ieškovai siekė gauti atsakovės sutikimą, yra nepagrįsta.
4. Teismas pagrįstai sprendė, kad, priešingai negu teigia atsakovė, ūkinio pastato rekonstravimo supaprastintas projektas negalėjo būti iš anksto (t. y. dar prieš kreipiantis į atsakovę dėl sutikimo rekonstruoti davimo) suderintas su įgaliotu valstybės tarnautoju. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ginčui aktualiu atveju statybą leidžiantis dokumentas supaprastintam rekonstravimo projektui turėjo būti rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Statybos įstatymui – leidimas rekonstruoti statinį (27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tiek vienu, tiek ir kitu atveju siekiant gauti tokį statybą leidžiantį dokumentą valstybės įgaliotai institucijai ar tarnautojams kartu su supaprastintu rekonstravimo projektu būtina pateikti ir besiribojančio žemės sklypų savininko (t. y. atsakovės) sutikimą. Atitinkamai, ieškovams neturint atsakovės sutikimo, supaprastinto rekonstravimo projekto suderinimas, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo galimas.
5. Teisės aktai nenustato, kad sutikimą gretimo žemės sklypo savininkas gali išduoti (ar statybos darbus planuojantys atlikti asmenys dėl sutikimo vykyti tokius darbus  gavimo gali kreiptis į gretimo sklypo savininką) tik suderinus projektą su įgaliotais valstybės tarnautojais ar institucijomis. Priešingai, pakankamu statybos planų atskleidimu, siekiant gauti bendraturčio sutikimą dėl statinio rekonstrukcijos, gali būti laikomas ir suinteresuoto asmens informavimas apie planuojamas statybas projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).
6. Rekonstruotino ūkinio pastato siena, kuri yra sklypo, besiribojančio su atsakovės žemės sklypu, pusėje, būtų keičiama nauja. Be to, nors atstumas iki atsakovės žemės sklypo ribos nepakistų, siena, lyginant ją su esama, 1 metru būtų ilgesnė. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad šalia atsakovės žemės sklypo ribos, arčiau nei įprastu atveju nustato teisės aktai (t. y. neišlaikant 3 m atstumo), vietoj senos sienos toje pačioje vietoje (nemažinant atstumo iki atsakovės žemės sklypo) būtų sukurta nauja siena, t. y. laikančioji konstrukcija (jos dalis). Dėl šios priežasties, remiantis STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punktu, STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktu, priešingai negu teigia atsakovė, rekonstruojant ūkinį pastatą ieškovams yra būtinas atsakovės sutikimas. Kadangi rekonstruojant ūkinį pastatą stovinti ūkinio pastato laikančioji konstrukcija (siena) būtų griaunama ir toje pačioje vietoje ant senų pamatų būtų sukurta nauja siena, tai tiek STR 1.07.01:2010 33.2 punkte, tiek šiuo metu galiojančio STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punkte nustatyta išimtis, kada statinio rekonstravimo atveju rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas neprivalomas, negali būti taikoma.
7. Atsakovė, netinkamai kvalifikuodama šalis siejančius teisinius santykius ir ieškovų planuojamos vykdyti statybos rūšį, klaidingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Būtent teisinės situacijos dėl esamo teisėtai pastatyto mažesniu atstumu iki sklypo ribos statinio rekonstravimo vertinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012. Šioje nutartyje buvo išaiškinta, kad byloje Nr. 3K-7-230/2010 pateikti išaiškinimai netaikytini esamo teisėtai pastatyto statinio rekonstrukcijai, kai ši vykdoma ant esamo statinio pamatų ir jos vykdymo metu nemažinamas esamas atstumas iki sklypo ribos. Aptariamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su žemesnės instancijos teismų sprendimuose išdėstyta pozicija, kad gretimo sklypo savininko atsisakymas duoti sutikimą tokiu atveju turi būti suprantamas kaip ieškovo teisės į statybą (rekonstrukciją) ginčijimas, todėl atsisakymas turi būti protingai motyvuotas.
23. Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundo tenkinimo klausimą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas yra kultūros paveldo vietovėje. Ieškovams priklausantis ūkinis pastatas, remiantis STR 1.01.07:2010, priskiriamas prie I grupės nesudėtingų statinių. Manytina, kad po rekonstrukcijos ūkinio pastato plotas padidės, nes ketinama 1 metru mažinti atstumą iki gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Pagal STR 1.07.01:2010 6 priedą rašytinis pritarimas dėl supaprastinto rekonstravimo projekto yra privalomas rekonstruojant tiek I grupės, tiek II grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje (3.1 ir 3.2 punktai). Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu (ginčo metu galiojusi redakcija), kai turi būti rengiamas supaprastintas rekonstravimo projektas, statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui. Atsiliepime taip pat pažymima, kad ieškovai nėra pateikę Vilniaus miesto savivaldybės administracijai supaprastinto rekonstravimo projekto ar kitų dokumentų dėl jiems priklausančio ūkio pastato rekonstravimo ar naujos statybos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl statybos rūšies kvalifikavimo

24. Apibendrindama kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė netinkamą materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimą dėl netinkamo statybos rūšies kvalifikavimo iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) teismas rėmėsi išimtinai ieškovų pateiktu projektu ir nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ūkinis pastatas bus rekonstruotas remiantis pateiktu projektu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra aišku, dėl kokio projekto ieškovas siekia gauti atsakovės sutikimą; 2) supaprastintas statinio projektas nėra suderintas su valstybinėmis institucijomis, nors toks suderinimas, remiantis teisės aktais, yra privalomas; 3) teismas neįvertino aplinkybės, kad vien tai, jog ieškovai siekia atsakovės sutikimo, kuris pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojančius teisės aktus nėra reikalingas, patvirtina, kad ieškovai siekia ne rekonstruoti, o statyti naują pastatą.
25. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 13 dalis nustatė, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (to paties straipsnio 17 dalis). Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias  konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (to paties straipsnio 18 dalis).
26. STR 1.01.08:2002, kuris nebuvo keičiamas įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujai Statybos įstatymo redakcijai, nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. Šio reglamento 8 punktas nustato, kad naujo antžeminio statinio statyba yra, kai ji vykdoma žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių. Naujo požeminio statinio statyba gali būti vykdoma ir tuo atveju, kai žemės paviršiaus plotas, po kuriuo statomas požeminis statinys, užimtas kitais statiniais. Naujo statinio statybos tikslai yra: 1) pastatyti naują statinį; 2) pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų; 3) nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamais tinklais; 4) nutiesti naujas susisiekimo komunikacijas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamomis komunikacijomis; 5) atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Šio reglamento 9 punktas nustato, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 1) pastatomi nauji aukštai; 2) įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 3) nugriaunama dalis esamų aukštų; 4) prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 5) pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skiriamasis naujo statinio statybos ir statinio rekonstravimo požymis yra tas, kad naujo statinio statybos darbai yra vykdomi, siekiant sukurti naują statinį (iki tol neegzistavusį arba vietoj visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto pastatant kitą), o statinio rekonstravimo darbai yra vykdomi, siekiant esminio esamo statinio pertvarkymo, įskaitant ir naujos statinio kokybės sukūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 47 punktas; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2009). Nors šioje kasacinio teismo praktikoje buvo aiškinamos ankstesnės Statybos įstatymo redakcijos normos, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios nutarties 25–26 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, toks išaiškinimas dėl naujo statinio statybos ir statinio rekonstravimo atskyrimo aktualus ir nagrinėjamoje byloje.    
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo pastatas šiuo metu yra sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas; pateiktame supaprastintame projekte, kurio sprendiniais prašo vadovautis ieškovai, taip pat nėra nustatyta, kad esamas statinys bus visiškai nugriautas, be to, jame nurodyta, kad bus pašalinamos ne visos, o didžioji dalis sienų, esant reikalui, pamatai sutvirtinami, taip pat apšiltinami, padarė išvadą, kad ginčo statinys bus ne statomas naujai, o rekonstruojamas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ginčo statinio statyba turi būti kvalifikuojama kaip rekonstrukcija, o ne naujo statinio statyba.   
29. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, suformuodami galutinį reikalavimą, ieškovai prašo pripažinti jų teisę rekonstruoti ūkinį pastatą be atsakovės sutikimo ir, sprendžiant dėl šio reikalavimo atsižvelgti į pateikto patikslinto reikalavimo sprendinius. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagal formuojamą teismų praktiką tinkamu būsimos statybos darbų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo jiems pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018, 17 punktas; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Nors šie išaiškinimai suformuluoti bylose dėl bendraturčių, o ne besiribojančių sklypų savininkų sutikimo, jie informacijos apie būsimų statybos darbų atskleidimo kontekste, siekiant gauti sutikimą, aktualūs ir tokioms byloms kaip ši. Taigi, būtent projektiniai pasiūlymai (ar supaprastintas projektas, jei toks parengtas) yra pagrindas spręsti, kokie statybos darbai bus atliekami.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovei buvo pateikti projektiniai pasiūlymai ir vėliau, teismo proceso metu, – ir supaprastintas projektas, kuris buvo tikslinamas atsižvelgiant į atsakovės atstovo išsakytas pastabas teismo proceso metu, sutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad šioje byloje nėra pagrindo spręsti, jog nėra aišku, dėl kokio statinio projekto ieškovas siekia gauti atsakovės sutikimą. Pati savaime aplinkybė, kad ieškovai pateikė atsakovei projektinius pasiūlymus, o vėliau byloje pateikė supaprastintą projektą ir jį tikslino pagal atsakovės pastabas, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad nėra aišku, dėl kokio statinio projekto ieškovas siekia gauti atsakovės sutikimą. Byloje nėra kitų įrodymų, o atsakovė kasaciniame skunde ir nenurodo, jog tokie įrodymai byloje egzistuoja, kuriuos turėtų vertinti teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas statybos rūšį.
31. Atsakovės argumentas, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ūkinis pastatas bus rekonstruotas remiantis pateiktu projektu, iš esmės reiškia, kad atsakovė mano, jog ieškovai ateityje pažeis jos teises ir nesilaikys su ja derinamo supaprastinto projekto. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks argumentas yra hipotetinis ir nepagrįstas, nes jei ieškovai ateityje pažeis jos teises, atsakovė galės jas ginti įstatymų nustatyta tvarka.
32. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas).
33. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 8 straipsnis, apibrėždamas normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemą, nustatė, kad normatyviniai statybos techniniai dokumentai, be kita ko, yra statybos techniniai reglamentai – Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktai (branduolinės energetikos objektams – šios institucijos ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos teisės aktai), kurie nustato statinių, jų statybos, naudojimo ir priežiūros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis į standartus arba statybos ar statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisykles.
34. STR 1.07.01:2010 VII skyriaus, reglamentuojančio rašytinius pritarimus, 28 punktas nustatė, kad, norint gauti rašytinį pritarimą Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytiems projektams, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 3 priedas), Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos projekte) projekto sprendiniams. Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai nurodyti STR 1.07.01:2010 11 priede.
35. STR 1.07.01:2010 VIII skyriaus, reglamentuojančio rašytinius žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ir valdytojų sutikimus, 34 punktas nustato, kad šiame skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti STR 1.07.01:2010 reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Kaip nurodyta šios nutarties 34 punkte, STR 1.07.01:2010 VII skyrius būtent ir reglamentuoja rašytinius pritarimus. Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas aiškiai suponuoja, kad tais atvejais, kai pagal teisės aktus statybai yra reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, yra reikalingas ir rašytinis žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ir valdytojų sutikimas.
36. Nors STR 1.07.01:2010 28 punktas tarp savivaldybės administracijai pateiktinų dokumentų eksplicitiškai nenurodo rašytinio žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ir valdytojų sutikimo ir nenukreipia į STR 1.07.01:2010 11 priedą, kuriame nustatyti atvejai, kai reikalingas toks sutikimas, statybą leidžiančio dokumento paskirtis užtikrinti išankstinę statybos kontrolę suponuoja, kad tais atvejais, kai statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, būtent rašytinis žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ir valdytojų sutikimas yra prielaida gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, o ne atvirkščiai – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas yra prielaida gauti rašytinį žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ir valdytojų sutikimą.
37. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad, priešingai nei nurodo atsakovė, pagal sprendimo priėmimo metu galiojusią Statybos įstatymo redakciją ir šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus reikalavimas dėl rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo gavimo nepanaikina reikalavimo gauti gretimų sklypų savininkų (valdytojų) sutikimus.
38. Sprendžiant rašytinio žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ir valdytojų sutikimo gavimo klausimą aktualus STR 1.07.01:2010 VIII skyriuje ir šio reglamento 11 priede nustatytas reguliavimas. STR 1.07.01:2010 33.2 punktas nustato, kad besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas yra būtinas, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu nustatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą nustato). Taip pat šis punktas nustato išimtį iš šios taisyklės, įtvirtindamas, kad statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Todėl siekiant išspręsti klausimą, ar dėl nesudėtingo statinio rekonstrukcijos yra būtinas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas, yra būtina nustatyti, ar planuojama rekonstrukcija pateks į STR 1.07.01:2010 33.2 punkte nustatytą išimtį.
39. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nesudėtingo rekonstruoto statinio siena, lyginant su esama, bus 1 metru ilgesnė ir vietoj senos sienos bus sukurta nauja konstrukcija (jos dalis). Atsižvelgiant į šią apeliacinės instancijos teismo nustatytą aplinkybę ir į tai, kad išimtines taisykles sukuriančios nuostatos negali būti aiškinamos per plačiai, teisėjų kolegijos vertinimu, toks atvejis, kai nesudėtingo rekonstruoto statinio siena, lyginant su esama, bus 1 metru ilgesnė, turi būti aiškinamas kaip nepatenkantis į STR 1.07.01:2010 33.2 punkte nustatytą išimtį, t. y. mažinantis esamą atstumą nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Todėl nors ir apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino STR 1.07.01:2010 33.2 punktą, padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo reikalingas atsakovės sutikimas dėl nesudėtingo statinio rekonstrukcijos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nurodomi argumentai, jog supaprastintas statinio projektas nėra suderintas su valstybinėmis institucijomis, nors toks suderinimas remiantis teisės aktais yra privalomas, ir kad ieškovai siekia atsakovės sutikimo, kuris pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojančius teisės aktus nėra reikalingas, nėra pagrįsti. Tokioje situacijoje ieškovų siekis gauti atsakovės pritarimą patvirtina ne tai, kad ieškovai siekia ne rekonstruoti, o statyti naują pastatą, tačiau priešingai, patvirtina faktą, kad ieškovai elgiasi rūpestingai ir siekia išvengti bet kokių neigiamų padarinių dėl būsimų statybos darbų, atsižvelgdami į valstybės institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsakingos už statybų priežiūrą, pateiktą nuomonę.
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovė kasaciniu skundu nepagrindė netinkamo materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo dėl netinkamo statybos rūšies kvalifikavimo.

Dėl savininko teisių gynimo, kai gretimo žemės sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą dėl nesudėtingo statinio, esančio mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki sklypo ribos, rekonstrukcijos

41. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015 išaiškinta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pateiktas išaiškinimas aktualus dėl naujos statybos teisėtumo, todėl kai gretimo sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu, kaip teisės aktuose nustatyta, atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Teisinės situacijos dėl esamo teisėtai pastatyto mažesniu atstumu iki sklypo ribos statinio rekonstravimo vertinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012 – tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises. Rekonstrukciją vykdant ant esamo statinio pamatų ir jos metu nekeičiant statinio matmenų taip, kad būtų dar labiau mažinamas esamas statinio ir sklypo ribos atstumas, gretimo sklypo savininkui kiltų pareiga motyvuoti atsisakymą, o teismas turėtų įvertinti statybos (rekonstrukcijos) darbų būtinumą ir statinio parametrų pokyčio apimtį.
43. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2015 rekonstravimas, kai pakeičiami rekonstruojamo pastato matmenys ir dėl to iš esmės pasikeičia atstumas iki gretimo sklypo savininko ribų, pripažintas pažeidžiančiu imperatyviąsias teisės aktų nuostatas ir gretimo sklypo savininko interesus.
44. Šios nutarties 41–43 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas apibendrino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017, spręsdamas klausimą dėl savininko teisių gynimo, kai gretimo žemės sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą dėl neypatingo statinio, esančio mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki sklypo ribos, rekonstrukcijos. Apibendrindamas šią praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, jog gretimo sklypo savininkas neprivalo motyvuoti savo atsisakymo, kai rekonstruojamas statinys, jau esantis mažesniu, nei nustatyta teisės aktuose, atstumu, ir mažinamos esamo atstumo iki sklypo ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017, 27 punktas).
45. Kasacinis teismas taip pat sprendė, kad nurodyta kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, jog tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, kad statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017, 28 punktas). Todėl kasacinis teismas nurodė, kad teismas, spręsdamas reikalavimą dėl teisės pripažinimo rekonstruoti statinį be besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo, turi nustatyti, ar dėl rekonstrukcijos, dėl kurios prašomas sutikimas, yra dar labiau mažinamas rekonstruojamo statinio atstumas iki sklypo ribos, o nustatęs tokią aplinkybę, nustatyti ir tai, ar savininko teisės rekonstruoti statinį mažinant atstumą iki sklypo ribos pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, inter alia (be kita ko), ar nepripažinus savininko teisės rekonstruoti statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės ar netgi paneigta pati nuosavybės teisės esmė.
46. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neatskleidė jokių aplinkybių, kokią įtaką ieškovų ketinama atlikti ūkio pastato rekonstrukcija darys jos teisėms, gyvenimo bei veiklos sąlygoms, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą dėl rekonstrukcijos nėra motyvuotas, pažeidžia teisėtus ieškovų interesus atlikti turimo ūkinio pastato rekonstrukciją.
47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 39 punkte pateiktą išaiškinimą, kad toks atvejis, kai nesudėtingo rekonstruoto statinio siena, lyginant su esama, bus 1 metru ilgesnė, turi būti aiškinamas kaip mažinantis esamą atstumą nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų, ir į šios nutarties 41–45 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovė neprivalėjo motyvuoti savo atsisakymo duoti sutikimą dėl ginčo statinio rekonstrukcijos. Teismas, spręsdamas ieškovų reikalavimą pripažinti jiems teisę rekonstruoti ūkinį pastatą neturint atsakovės sutikimo, kai dėl ginčo statinio rekonstrukcijos yra dar labiau mažinamas rekonstruojamo statinio atstumas iki sklypo ribos, turi nustatyti, ar savininko teisės rekonstruoti statinį mažinant atstumą iki sklypo ribos pripažinimas nepažeis minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymo viešųjų interesų, ar toks pripažinimas atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, inter alia (be kita ko), ar nepripažinus savininko teisės rekonstruoti statinį nebus neproporcingai suvaržytos jo nuosavybės teisės ar netgi paneigta pati nuosavybės teisės esmė. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas ir neišsiaiškino visų aplinkybių, būtinų vadovaujantis nurodytais kriterijais bylai teisingai išspręsti.
48. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą uždėjo vien atsakovei. Nors atsakovė ir gali įrodinėti, kaip planuojama ūkinio pastato rekonstrukcija paveiks jos teises, gyvenimo bei veiklos sąlygas, tačiau pirmiausia ieškovai turi įrodyti, kad toks rekonstrukcijos būdas neproporcingai nesuvaržys atsakovės nuosavybės teisės, o nepripažinus ieškovų teisės rekonstruoti ginčo statinį, bus neproporcingai suvaržytos jų nuosavybės teisės. Šalys įrodinėja šias aplinkybes remdamosi bendrąja įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis).
49. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių gynimą, kai gretimo žemės sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą dėl nesudėtingo statinio, esančio mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki sklypo ribos, rekonstrukcijos, ir proceso teisės normas, susijusias su įrodinėjimo naštos paskirstymu, ir šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą. Todėl yra teisinis pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teismui iš naujo nagrinėjant bylą, atsižvelgiant į šios nutarties 39 punkte pateiktą išaiškinimą, tirtinos ir vertintinos šios nutarties 47 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat patikslintina šalių pareiga įrodyti šias aplinkybes ir pasiūlytina šalims bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnis). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
51. Kadangi ši byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą turės išspręsti bylą pakartotinai išnagrinėjęs teismas (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Danguolė Bublienė

              Gražina Davidonienė

              Rimvydas Norkus