Administracinė byla Nr. eA-240-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01011-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 11.5.1

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Circle K Lietuva ir atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Circle K Lietuva skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Biodegalų asociacija, E. D. ir R. D.) dėl nutarimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Circle K Lietuva (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 12R-1 (toliau – ir Nutarimas); 2) netenkinus nurodyto prašymo, sumažinti Nutarimu paskirtą ekonominę sankciją; 3) priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.                      Nutarimu pareiškėjui paskirta maksimali 100 000 Eur bauda už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 5 straipsnio pažeidimą (klaidinančios reklamos naudojimas), kadangi jis nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. vasario 4 d. skleidė naujos sudėties žieminio (arktinio) dyzelino reklamą (toliau – ir Reklama). Reklamos poreikį suformavo naujai įsigaliojęs teisinis reguliavimas, pagal kurį dyzelino sudėtyje privalo būti 7 proc. (leistina paklaida gali būti minus 0,5 proc.) tūrio biodegalų ne tik šiltuoju, bet ir šaltuoju sezonu. Iki 2020/2021 m. žiemos, šaltuoju sezonu parduodamas dyzelinas galėjo būti apskritai be biodegalų (0 proc. biodegalų dalis), o šiltuoju laikotarpiu dyzelinas savo sudėtyje visada privalo turėti ne mažiau 7 proc. biodegalų dalį. Daugumoje atvejų šį reikalavimą gamintojai ir / ar tiekėjai, tarp jų ir pareiškėja, įgyvendino į degalus įmaišydami priedą, kuris vadinamas RRME (riebalų rūgščių metilo esteris). Atsižvelgdamas į tai, kad naujų reikalavimų taikymas praktikoje pirmiausiai liečia dyzelino vartotojus, pareiškėjas nusprendė rinktis inovatyvius ir dauguma savybių šaltuoju sezonu pranašesnius sintetinius biodegalus, vadinamus HVO (angl. Hydrotreated Vegetable Oil), kaip alternatyvą RRME, ir apie tai atitinkamai informuoti vartotojus. Pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/30/EB, iš dalies keičiančios Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinanti Direktyvą 93/12/EEB (toliau – ir Direktyva 2009/30/EB), 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės užtikrina, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija apie biodegalų, ypač RRME, dalį dyzeline. Šios Direktyvos 2009/30/EB preambulės 33 punkte nurodyta, jog nustatyti riebalų rūgščių metilesterio (RRME) dyzeline ribą būtina dėl techninių priežasčių. Tačiau ši riba nebūtina kitoms biodegalų sudedamosioms dalims, pvz., taikant Fišerio ir Tropšo procesą iš biomasės pagamintiems į dyzeliną panašiems gryniems angliavandeniliams ar hidrintam augaliniam aliejui. Hidrintas augalinis aliejus būtent ir yra HVO. Taigi teisės aktai savaime pagrindžia reikšmingas RRME ir HVO savybes bei neabejotiną šių priedų įtaką galutiniam dyzelino produktui. Vykdydamas savo pareigą tinkamai informuoti vartotojus apie dyzelino sudėtį (įskaitant apie RRME dalį dyzeline), o taip pat siekdamas atskleisti siūlomo naujos ir vartotojams Lietuvoje neįprastos dyzelino be RRME, bet su HVO, sudėties kokybę, pareiškėjas skleidė Reklamą, pabrėžiant HVO objektyviai pagrindžiamas gerąsias savybes ir jų įtaką dyzelinui.

2.2.                      Iš Nutarimo motyvų neaišku, kuo grindžiama išvada, jog Reklamoje buvo naudojami teiginiai, referuojantys į tai, kad žiemos sąlygomis dyzelinas nuo HVO yra saugesnis nei degalų rinkoje veikiančių pardavėjų naudojamas kuras su RRME biopriedu. Pareiškėjas Reklamos teiginiuose nevartojo aukštesnio laipsnio būdvardžio „saugesnis“, o vartojo būdvardį – „saugus“. Tarnyba pripažino negalinti Nutarime pasisakyti dėl kiekvieno iš biopriedų (RRME ir HVO) parametrų esant skirtingoms sąlygoms, šių biodegalų (taip pat konkrečių jų dalių) reikšmės galutiniam produktui bei įvertinti informacijos pagrįstumo. Tarnyba pripažino, jog neturi galimybių įvertinti jai pateiktus tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus. Pripažindama, kad iš pateiktų įrodymų negali priimti visapusiškai pagrįsto ir objektyvaus sprendimo dėl HVO bei RRME priedų įrodytų savybių bei jų įtakos dyzelinui, tuo pačiu Tarnyba priėmė jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstą Nutarimą, kad tos savybės nėra reikšmingos dyzelino vartojimo kontekste. Nutarime nenurodyta, kokiais Reklamos teiginiais akcentuojamas RRME neigiamos savybės. Tarnyba nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pateikti įrodymai nepakankami ir kokiais kriterijais buvo vertintas įrodymų pakankamumams. Reklama nebuvo nukreipta į dyzelino su RRME trūkumų pabrėžimą, o į dyzelino su HVO privalumus. Nors Tarnyba padarė išvadą apie, jos manymu, vidutiniam vartotojui reklamos, kaip visumos, teiginiais sudaromą įspūdį, Nutarimo motyvai nepaaiškina, kurie konkrečiai Reklamos teiginiai ir kodėl sudarė tokį įspūdį vartotojams.

2.3.                      Reklama atitiko teisingumo kriterijų, o tai pagrindžia pareiškėjo pateikti įrodymai, kiti viešai prieinami duomenys bei panašiose administracinėse bylose jau įvertinti įrodymai. Nutarime expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) pripažindama, kad negali įvertinti ne tik pareiškėjo, bet ir kitų subjektų (įskaitant mokslo įstaigas) pateiktų įrodymų ir sutikdama su tuo, kad RRME ir HVO biopriedai turi reikšmingų fizikinių ir cheminių skirtumų, Tarnyba be pagrindo nusprendė, kad galutinio produkto (dyzelino) su RRME ir HVO biopriedais skirtumai nėra reikšmingi vartotojui. Tarnyba nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepakankami pagrįsti Reklamos teiginių teisingumą. Pritaikant pareiškėjui baudžiamajai prilyginamą ekonominę sankciją taip pat buvo pažeistas in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principas. Pripažinusi egzistuojant reikšmingas abejones dėl įrodymų, kurių negali įvertinti ir šias abejones pašalinti, Tarnyba rėmėsi išimtinai tik pareiškėjui nepalankiais įrodymais ir subjektyvia jų interpretacija, o palankius (teisinančius) įrodymus atmetė kaip nepakankamus. 

2.3.1.                      Visi pareiškėjo Reklamoje vartoti teiginiai yra pagrindžiami objektyviais, pamatuojamais vertinamų savybių parametrais, kurie, be kita ko, patvirtinti Europos Sąjungos teisės aktais bei Lietuvoje galiojančių produktų standartais. Cetaninis skaičius – dyzelino užsidegimo kokybę parodantis parametras. Dyzelino užsidegimo variklyje kokybę nusakantis cetaninis skaičius yra aukštesnis HVO tipo biopriede. Pagal Europos standartizavimo komiteto paskelbtą standartą Nr. EN 14214 RRME (angl. FAME) cetaninio skaičiaus minimali riba yra 51, o pagal Europos standartizavimo komiteto paskelbtą standartą Nr. EN 15940 parafininio dyzelino (angl. HVO) cetaninio skaičiaus minimali riba yra 70. Nutarime cituojami Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) paaiškinimai, kad Reklamos teiginį „Lengvesnis užvedimas“ pareiškėjas grindė neginčijamu faktu, jog HVO degalų cetaninis skaičius, palyginus su RRME biopriedu, yra aukštesnis, tačiau RRME degalų cetaninis skaičius nėra žemesnis už mineralinio dyzelino, todėl RRME variklio užvedimo neblogina. Energinė vertė – parametras, parodantis, kokį energijos kiekį turi konkretus produktas. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – ir Direktyva (ES) 2018/2001) III Priede „Kuro energetinė vertė“ yra nurodyta, kad žemutinė šilumingumo vertė RRME produktuose vidutiniškai yra apie 37 MJ/kg, o HVO žemutinė šilumingumo vertė – 44 MJ/kg. Tai reiškia, kad sudegdamas toks pat kiekis HVO išskiria daugiau energijos nei RRME. CFPP (angl. cold filter plugging point) – produkto užšalimo temperatūrą parodantis parametras. Remiantis Lietuvoje galiojančiais standartais LST EN 116 ir LST EN ISO 3015, RRME, kaip standartinis produktas, yra atsparus šalčiui iki -10°C, tačiau drumstis pradeda jau prie -3°C, o HVO drumstimosi temperatūra sutampa su užšalimo temperatūra, kuri standartiškai siekia -32°C. Šis faktas parodo, kad pats RRME savaime blogina mineralinio dyzelino (bazinės žaliavos, į kurią jis maišomas) atsparumo šalčiui savybes, kadangi jo užšalimo temperatūra yra mažesnė nei bazinio produkto. Taigi tam, kad RRME biopriedo naudojimas baziniame dyzeline nepablogintų jo užšalimo savybių, būtina tai kompensuoti kitais specialiais priedais. HVO atveju šio poreikio nėra, nes jis savaime pagerina 1 klasės arktinio dyzelino neužšalimo rodiklį ir leidžia išlaikyti nepakitusį 2 klasės arktinio dyzelino užšalimo rodiklį. ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) – parametrai, parodantys, kokie kiekiai aplinkai kenksmingų dujų susidaro konkretaus produkto vartojimo (degimo) procese. Direktyvoje 2009/30/EB nurodyti RRME ir HVO numatytieji išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (įskaitant ir azoto oksidus NOx) kiekiai (g CO2eq / MJ) bendrajame auginimo, perdirbimo, transportavimo ir skirstymo cikle, naudojant rapsų grūdus: RRME – 52 g CO2eq / MJ, HVO – 44 g CO2eq / MJ. Lietuvos standartizacijos departamento patvirtintu degalų kokybės standartu „Skystieji naftos produktai. Riebalų rūgščių metilesteriai (RRME), skirti dyzeliniams varikliams ir šildymo reikmėms. Reikalavimai ir tyrimo metodai“ (Standartas EN 14214, kurį atitinka RRME), RRME leidžiamas sieros kiekis – 10 mg/kg. Atitinkamai, Lietuvos standartizacijos departamento patvirtintu degalų kokybės standartu „Automobiliniai degalai. Parafininis dyzelinas, gautas sintezės arba hidrovalymo būdu. Reikalavimai ir tyrimo metodai“ (Standartas EN 15940, kurį atitinka HVO), HVO leidžiamas sieros kiekis yra tik 5 mg/kg. Europos, JAV ir Azijos automobilių gamintojų sudarytos Pasaulio degalų chartijos (angl. Worldwide Fuel Charter) 6 preambulėje nurodyta, jog HVO degalai: „<...> labai švariai dega, nes jie iš esmės neturi sieros ar aromatinių dalelių“, be kita ko, nurodoma, jog „Variklių ir transporto priemonių gamintojai plačiai remia HVO degalų vystymą, kaip būdą padidinti dyzelinių degalų dalį, turinčią mažai anglies ir pagamintą iš atsinaujinančių išteklių bei neturinčią trūkumų, siejamų su metilo esterio degalais“, o dėl RRME pažymima: „Grynas (100%) biodyzelinas ir didelės koncentracijos mišiniai su biodyzelinu yra demonstravę padidėjusius azoto oksido išmetimo kiekius išmetamųjų dujų sistemose“. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1-41 patvirtintų „Naftos produktų prekybos taisyklių“ (toliau – ir Naftos produktų prekybos taisyklės) 18 punkte nustatyta, kad: „Žiemos laikotarpiu (gruodis – sausis – vasaris) degalinėse turi būti prekiaujama 1 arba 2 klasės arktiniu dyzelinu, o kur leidžia galimybės, papildomai galima prekiauti ir F klasės žieminiu dyzelinu. Pirkėjas turi teisę susipažinti su rašytine informacija (degalinės patalpoje ar prie dyzelino degalų įpylimo kolonėlės) apie žiemos laikotarpiu parduodamo dyzelino kokybės reikalavimus. Rekomenduojama degalinėse parduodamo dyzelino klases skelbti ūkio subjekto tinklalapyje ar kituose informacijos šaltiniuose.“ Rinkoje yra prekiaujama F klasės žieminiu dyzelinu, tačiau pareiškėjas žiemos laikotarpiu savo prekybos vietose prekiauja tik Lietuvos standartą LST EN 590:2013+A1:2017 atitinkančiu arktinės klasės dyzelinu su HVO bio komponentu.

2.3.2.                      Reklamos skleidimo metu buvo žinoma pakankamai viešai prieinamos mokslinių tyrimų informacijos, grindžiamos anksčiau atliktais moksliniais tyrimais. SAE international 2012 m. savo tiriamojoje ataskaitoje (Technical Performance of HVO (Hydrotreated Vegetable Oil) in Diesel Engines) patvirtino degalų su HVO pranašumą esant šaltoms oro sąlygoms. VVT (Suomijos techninių tyrimų centro) publikuojamas tiriamasis darbas skelbia informaciją, patvirtinančią HVO įtaką degalų atsparumui žemos temperatūros sąlygoms, variklio efektyvumui, draugiškumui aplinkai. XXI-ajame pasauliniame energetikos kongrese, kurį kas 3-ejus metus rengia Pasaulio energetikos taryba, pristatytos išvados, kuriose teigiama, kad automobilių gamintojai dažniausiai teikia pirmenybę HVO, o ne RRME, nes HVO nepadidina NOx emisijų arba nuosėdų susidarymo variklyje, degalų sistemose ar purkštukuose, be to, jis neturi laikymo stabilumo problemų, neskiedžia ir nepablogina variklio alyvos, taip pat galima lengviau išvengti veikimo problemų esant žemai temperatūrai. Moksliniuose tiriamuosiuose darbuose yra plačiai apžvelgti tyrimai, susiję su biodegalų cetaniniu skaičiumi ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios leidžia patvirtinti Reklamos teiginių apie efektyvų variklio veikimą pagrįstumą.

2.3.3.                      Reklamos skleidimo metu viešai buvo žinoma ir kita svarbi aplinkybė - dyzelino reklama lyginant RRME ir HVO savybes jau buvo vertinta Konkurencijos tarybos 2018 m. liepos 24 d. nutarime Nr. 1S-105 (2018)15, kurio pagrįstumą ir teisėtumą patvirtino tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Šie Konkurencijos tarybos pateikti ir įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais kaip teisingi patvirtinti išaiškinimai turi būti taikomi ir šiame ginče. Pagrindinis skirtumas, kad šiuo atveju Reklama nebuvo nukreipta į tiesioginį ir RRME negatyvių savybių akcentavimą.

2.3.4.                      Vertindama žieminio dyzelino su HVO biopriedu reklamą, Tarnyba nesikonsultavo su kitais subjektais, tiesiogiai gaminančiais ir prekiaujančiais dyzelinu su minėtais biokomponentais bei galinčiais išreikšti profesionalią ir pagrįstą nuomonę. Atsakovas nenustatė, neįrodė ir dėl to nekonstatavo, kad nors vienas Reklamos teiginys būtų iš esmės neteisingas, t. y. neatitiktų tikrovės. Tarnyba pripažino negalinti pasisakyti dėl kiekvieno iš minimų biopriedų (RRME ir HVO) parametrų, esant skirtingoms sąlygoms, šių biodegalų (taip pat konkrečių jų dalių) reikšmės galutiniam produktui bei įvertinti pateiktos informacijos pagrįstumo. Atsakovas nenurodė, kokius dar papildomus įrodymus pareiškėjas turėjo pateikti, Nutarime nepagrindė, kokių duomenų jam trūko, kurie būtų laikomi pakankamais Reklamos teisingumui pagrįsti. Tarnyba gavo daugybę Reklamos teisingumą pagrindžiančių įrodymų, įskaitant ir VGTU paaiškinimus, bet galutinę išvadą grindė tik pareiškėjui nepalankiais įrodymais. Esant teisinantiems įrodymams, pagrindžiantiems Reklamos teiginių atitikimą tikrovei ir nesurinkus pakankamai įrodymų, kuriais šis pagrįstumas gali būti paneigtas, sankcija negalėjo būti pritaikyta dėl in dubio pro reo principo.

2.4.                      Reklama atitiko išsamumo kriterijų. Tarnyba nepagrįstai sprendė, kad Reklamoje minėti teiginiai vidutiniam vartotojui yra nepakankamai aiškūs, nes nebuvo nurodyta, jog nėra lyginami galutiniai produktai (dyzelinas) su RRME ir HVO biopriedu. Iš Reklamos teiginių teksto, vertinant juos kaip vieningą visumą, pakankamai aišku, kad yra lyginamos būtent dyzelino sudedamųjų dalių RRME ir HVO savybės, kurių atsakovas neginčija. Per HVO teigiamas savybes Reklamoje atskleidžiamos pareiškėjo parduodamo dyzelino savybės. Galutiniai produktai (dyzelinas su RRME ar su HVO) Reklamoje nebuvo lyginami. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas, kad būtų išvengta reklamos vartotojų suklaidinimo. Reklamos tikslas buvo ne supažindinti vartotoją su dyzelinu kaip tokiu, jam būdingomis savybėmis bei veikimu, todėl vidutinis tikslinės grupės (dyzelinių automobilių vairuotojų) vartotojas tikrai žino, kas yra dyzelinas, kokiomis charakteristikomis jis pasižymi ir kam jis skirtas bei naudojamas, todėl ši dyzelinui būdinga informacija Reklamoje yra pagrįstai neatspindėta. Bendrovė siekia bendrais pagrindais supažindinti vidutinį vartotoją apie jos parduodamą, užšalimo prasme saugų, naujos sudėties arktinį dyzeliną be RRME. Pareiškėjo manymu, vidutiniam tiksliniam vartotojui buvo aiškiai atskleista visa būtina ir esminė informacija. Be to, pareiškėjas pagrindė visų teiginių teisingumą.

2.5.                      Reklama atitiko tinkamo reklamos būdo kriterijų, o priešinga Tarnybos išvada grindžiama atsietai nuo viso Reklamos konteksto atliktu vienintelio reklamos teiginio interpretavimu. Priešingai nei konstatuota Nutarime, Reklama nebuvo pabrėžiamos neigiamos RRME biopriedo (ar dyzelino su šiuo biopriedu) savybės, nebuvo teigiama, kad dyzelinas su šiuo biopriedu yra nekokybiškas ar neatitinkantis nustatytų reikalavimų. Reklamos turiniu buvo pabrėžiamos teigiamos HVO biopriedo (ir dyzelino su šiuo biopriedu) savybės, taip pat vykdoma vartotojo informavimo apie RRME dalį degaluose (0 proc.) pareiga. Nutarimas nėra tinkamai motyvuotas, nes neaišku, kuriuos teiginius atsakovas pripažino netinkamai pateiktais ir kodėl. Reklamoje pabrėžiamas ne RRME biopriedo nesaugumas, o naujos sudėties degalai, kurie yra saugūs be RRME biopriedų.

2.6.                      Spręsdama dėl kumuliatyvios atsakomybės sąlygos – įtakos vartotojui, Tarnyba nepagrįstai nesivadovavo specialiųjų žinių turinčio vidutinio vartotojo kriterijais, o rėmėsi bendro, jokių žinių apie dyzeliną neturinčio vidutinio vartotojo samprata. Vis dėlto, net jeigu būtų pripažinta, kad Reklamos vartotojas yra visiškai jokių žinių apie dyzeliną neturintis vidutinis vartotojas, būtų automatiškai paneigtos ir atsakovo išvados apie Reklamos menamą įtaką vartotojo sprendimui rinktis dyzeliną be RRME. Reklamos paveikumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar jos adresatui yra žinomi RRME ir HVO. Jeigu Reklamos adresatas nežino, kas yra RRME ir nežino, kurie pardavėjai parduoda dyzeliną su RRME, šio pavadinimo vartojimas Reklamoje negali nei turėti įtakos vartotojo apsisprendimui nepirkti dyzelino su RRME, nei pakenkti kitų verslo subjektų dyzelino su įvairiais RRME biopriedo kiekiais pardavimams. Reklama buvo nukreipta ne į RRME neigiamų savybių įvardijimą, o nurodomos HVO teigiamos savybės, įskaitant ir šio komponento saugumą neužšalimo prasme. Pareiškėjas nenurodė, kad RRME biopriedas yra prastesnės kokybės nei HVO biopriedas. HVO biopriedas bei galutinis parduodamas produktas su HVO yra kokybiškas ir pasižymi pranašesnėmis savybėmis nei RRME biopriedas ar galutinis parduodamas produktas su RRME. Įrodęs HVO biopriedo pranašumą, pareiškėjas neprivalėjo papildomai įrodinėti, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnis. Be to, Reklamoje ne tik nebuvo tokių teiginių apie RRME, bet ir pareiškėjas neneigė RRME biopriedo reikšmės ir galimybės jį naudoti standartus atitinkančiuose degaluose, nes pats naudoja šį biopriedą savo dyzeliniame kure, skirtame šiltajam sezonui. Reklama gali daryti įtaką tik tokiam vidutiniam vartotojui, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir dėl to gebantis įvertinti skleidžiamos Reklamos turinį. Todėl yra klaidinga preziumuoti, jog vidutinis vartotojas yra tik eilinis vairuotojas. Šiuo atveju vidutinis vartotojas turėtų būti suprantamas kaip dyzelinį automobilį vairuojantis asmuo, turintis pakankamai žinių apie dyzeliną, jo savybes bei sudėtines dalis. Jeigu vidutinis vartotojas neturi žinių apie dyzelino sudėtį, įskaitant ir RRME, tai Reklamos skleidėja negali turėti jokio pagrįsto lūkesčio įtikinti tokį vartotoją, kad RRME yra nesaugus.

2.7.                      Nutarimu paskirta maksimali bauda neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų ir yra neproporcinga. Skiriant baudą nebuvo tinkamai įvertinta, kad pažeidimu nebuvo padaryta žalos Reklamos įstatymu saugomiems interesams, pareiškėjas atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, bendradarbiavo su atsakovu, o sankcija parinkta tik formaliai įvertinus pažeidimo pobūdį ir mastą. Sankcija nesiekiama jokių kitų tikslų (prevencinio, auklėjamojo, užkardomojo), o išimtinai tik nubausti. Šiuo atveju nebuvo nustatyta nė viena aplinkybė, su kuria administraciniai teismai sieja maksimalios sankcijos taikymą. Tarnyba nenustatė, koks realus poveikis buvo padarytas vartotojų sprendimams įsigyti reklamuotą produktą, o tik konstatavo, kad Reklama galėjo padaryti poveikį vartotojų apsisprendimui.

3.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1.                      Nutarime nenurodoma, jog Tarnyba nevertino ar apskritai negali vertinti nepriklausomų ekspertų pateiktos nuomonės. Šiuo atveju Tarnyba, vertindama pareiškėjo skleidžiamą reklamą, vertino visas su byla susijusias aplinkybes, pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir duomenis, taip pat ir nepriklausomų ekspertų pateiktą nuomonę.

3.2.                      Nebuvo vertintos atskiros RRME ir HVO savybės, kadangi atskirai šie priedai neparduodami, t. y. vartotojams buvo siūlomas galutinis produktas, o ne atskiros produkto dalys. Nutarime Tarnyba pasisakė, jog Reklamoje pateikiama informacija yra kuriamas įspūdis, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės (lemia blogesnį automobilio užvedimą, didesnę taršą ir pan.) nei dyzelinas su HVO biopriedu, nors įrodymų, galinčių visa apimtimi pagrįsti visų Reklamoje naudojamų teiginių teisingumą, Bendrovė nepateikė. 

3.3.                      Verslo subjektams nedraudžiama informuoti vartotojus apie jų reklamuojamo produkto privalumus, tačiau draudžiama reklamą pateikti tokiu būdu, kuris klaidintų vidutinį vartotoją. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad galutinis vartotojams parduodamas produktas su RRME priedu sudėtyje yra nesaugus ar prastesnės kokybės nei produktas su HVO priedu, nors būtent tokį įspūdį Reklama galėjo kurti vartotojams. Be to, pareiškėjas tyrimo metu Tarnybai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog vartotojai buvo informuoti apie tai, kad vertinami reklaminiai teiginiai yra parengti lyginant būtent kuro sudėtines žaliavas (RRME ir HVO), o ne galutinius produktus, ir to, jog sudėtinių dalių lyginimas nebūtinai atspindi galutinių produktų skirtumus ir savybes.

3.4.                      Reklamą Tarnyba vertino kaip visumą, o siekiant išsamiai ir visapusiškai įvertinti jos atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams, buvo būtina atskirai įvertinti ir kiekvieno iš teiginių atitiktį Reklamos įstatymo nuostatoms. Skunde neteisingai nurodyta, jog Tarnyba netinkamai pateiktu pripažino tik vieną Reklamos teiginį („Saugi bio dalis – 0 proc. RRME“), kadangi minėtą teiginį Tarnyba pripažino kaip neatitinkantį reklamos pateikimo kriterijaus, tačiau tai nereiškia, kad kitus Reklamos teiginius Tarnyba pripažino atitinkančiais Reklamos įstatymo nuostatas. Priešingai, kiti Reklamos teiginiai taip pat buvo pripažinti neatitinkantys Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisingumo ir išsamumo kriterijų.

3.5.                      Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį būtent reklamos davėjas turi pareigą pateikti reklamos teisingumą pagrindžiančius įrodymus. Nepaisant šios įstatyme įtvirtintos reklamos davėjo pareigos, Tarnyba pati savo iniciatyva kreipėsi į ekspertus ir paprašė pateikti paaiškinimus.

3.6.                      Nepaisant to, kad pareiškėjas nurodė, jog siekė pabrėžti būtent HVO savybes, o ne sumenkinti RRME savybes, tačiau iš visų byloje surinktų aplinkybių matyti, kad Reklama vartotojams buvo pateikta būtent HVO priešpastatant RRME. Tarnybos nuomone, pareiškėjas, norėdamas tik pabrėžti HVO savybes, Reklamoje galėjo neminėti RRME. Reklamoje nebuvo niekur paaiškinta, kokia prasme yra vartojama sąvoka „saugi“. Reklamoje nurodytas teiginys „saugi bio dalis – 0 proc. RRME“, tokiu būdu vienareikšmiškai sukuriant vartotojui įspūdį, jog saugu tai, kur nėra RRME, bet dyzelinas su RRME taip pat yra saugus.

3.7.                      Tarnyba, siekdama išsiaiškinti Reklamoje naudojamų teiginių teisingumą, kreipėsi į VGTU bei į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama pateikti nuomonę, ar Reklamoje vartojami teiginiai yra atitinkantys tikrovę ir profesinės terminijos, susijusios su biodegalų sritimi, specifiką, nurodyti, ar dyzelino biodalys (HVO ir RRME) turi esminių savybių skirtumų, dėl kurių HVO galėtų būti laikoma: a) saugesnė, b) tinkamesnė automobiliui, c) lemianti lengvesnį užvedimą, d) lemiantį užšalimo išvengimą, e) palankesnė aplinkosaugai („draugiškesnė aplinkai“), taip pat paprašė paaiškinti, ar degalai su RRME yra laikytini „žemesnės (ne arktinės) klasės“ ir galėtų būti laikomi pavojingais gamtai ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų.

3.8.                      Priimdama Nutarimą, Tarnyba atsižvelgė į tai, jog HVO ir RRME skiriasi savo fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis ir neginčija objektyviai įrodytų HVO biopriedo savybių (aukštesnis HVO degalų cetaninis skaičius; HVO biopriedo įtaka mažesniam ŠESD išsiskyrimui; HVO, kaip atskiro biopriedo žemesnė drumstimosi ir užšalimo temperatūra, palyginus su RRME drumstimosi ir užšalimo temperatūra). Tačiau, atsižvelgiant į byloje surinktą informaciją, minėti HVO ir RRME fizikinių ir cheminių savybių skirtumai nėra žymūs buitinio dyzelino su atitinkamais priedais naudojimo kontekste.

3.9.                      Reklamos vertinimas yra siejamas su bendru vartotojams sukeliamu įspūdžiu apie jiems pristatomą prekę. Reklamoje pateikiama informacija vidutiniam reklamos vartotojui buvo kuriamas įspūdis, jog dyzelinas su RRME yra prastesnės kokybės (lemia blogesnį automobilio užvedimą, didesnę taršą ir pan.) nei dyzelinas su HVO biopriedu, nors įrodymų, galinčių visiškai pagrįsti teiginių teisingumą, pareiškėjas nepateikė. Tyrimo metu buvo nustatytas HVO priedo pranašumas RRME priedo, kaip sudėtinės dalies, atžvilgiu, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų faktą, jog galutinis vartotojams parduodamas produktas su RRME priedu sudėtyje yra nesaugus ar prastesnės kokybės nei produktas su HVO priedu. Tokiu būdu Reklamoje naudoti teiginiai nėra pagrįsti arba pagrįsti tik iš dalies.

3.10.                      Tarnyba nustatė, jog Reklama nebuvo pakankamai išsami. Pareiškėjo reklaminių teiginių turinys iš esmės yra parengtas lyginant kuro žaliavas (HVO ir RRME priedų savybes), o ne galutinius produktus, tačiau Reklamoje tai nebuvo pakankamai išsamiai atskleidžiama. Priešingai, buvo sukuriamas įspūdis, jog lyginami būtent galutiniai produktai, kurių sudėtyje yra HVO arba RRME priedai. Tokiu būdu Reklamoje nurodyti teiginiai vidutiniam vartotojui yra nepakankamai aiškūs. Be to, pareiškėjas nepateikė Tarnybai įrodymų, pagrindžiančių, jog vartotojai buvo informuoti apie tai, kad vertinami reklaminiai teiginiai yra parengti lyginant būtent kuro sudėtines žaliavas (RRME ir HVO), o ne galutinius produktus ir to, jog sudėtinių dalių lyginimas nebūtinai atspindi galutinių produktų skirtumus ir savybes. Tarnyba Nutarime pagrįstai konstatavo, jog vartotojai pagrįstai galėjo tikėtis, kad reklamuojamas produktas – kuras su HVO yra geresnės kokybės, saugesnis, sudarantis prielaidas geresniam variklio veikimui ir lengvesniam automobilio užvedimui, ar iš esmės draugiškesnis gamtai nei kuras su RRME, nepaisant to, kad nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog kuras su RRME yra prastesnių parametrų, faktiškai bloginančių automobilio veikimą šaltomis oro sąlygomis. Priešingai, tyrimo metu nustatyta, jog, pavyzdžiui, ir kuras su RRME, jei naudojamas tinkamos rūšies tinkamomis sąlygomis, neužšąla.

3.11.                      Reklamos pateikimo būdas nėra tinkamas, kadangi šiuo atveju saugumas pateikiamas kaip priešprieša RRME buvimui. Vietoje to, kad Reklama būtų orientuota vien į HVO biopriedo privalumus, pareiškėjas HVO biopriedą (įskaitant ir dyzeliną su HVO biopriedu) Reklamoje priešpastatė RRME biopriedui, tokiu būdu sukurdamas įspūdį, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės.

3.12.                      Nors dalis vartotojų gali domėtis informacija apie dyzelinio kuro sudėtį, biopriedus ir jų savybes, tačiau nemaža dalis vartotojų gali neturėti žinių, ar turėti labai ribotas žinias šioje srityje, todėl vidutinis vartotojas neturėtų būti tapatinamas su vartotoju, turinčiu tam tikrų specifinių žinių vienoje ar kitoje sferoje. Vidutinis vartotojas, kuris nėra šios srities ekspertas, vertindamas Reklamą kaip visumą, galėjo nesuprasti teiginių, detalių biopriedų ir galutinių produktų, naudojant RRME ar HVO, skirtumų, todėl pamatęs Reklamą ir joje naudojamus teiginius „Saugus arktinis dyzelinas“, „Stipresniam automobilio imunitetui“, „Saugi bio dalis – 0% RRME“, „Jokios užšalimo rizikos“, „Lengvesnis užvedimas“, „Efektyvus variklio veikimas“, „Šis dyzelinas yra draugiškesnis gamtai“ pagrįstai galėjo tikėtis, kad gaus būtent pranašesnio turinio ir parametrų produktą.

3.13.                      Nutarime nustatyta, jog Reklama klaidino vartotojus bei skatino įsigyti pareiškėjo parduodamus degalus, kurie, be kita ko, kaip nurodyta Nutarime, buvo vieni brangiausių. Būtent tokiu būdu ir buvo padaryta esminė žala įstatymo saugomiems interesams, todėl nepagristas pareiškėjo argumentas, kad Tarnyba neįrodė padarytos žalos įstatymo saugomiems interesams.

3.14.                      Bauda yra skiriama ir jos dydis nustatomas ne tik vadovaujantis Reklamos įstatymo 24 straipsniu, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 983 „Dėl Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą ir Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnyba atsižvelgė ir į tai, jog Bendrovė 2021 m. vasario 4 d. pašalino degalinėse pateiktą reklamą, todėl nusprendė už pažeidimo pobūdį nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti. Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, interneto tinklalapyje https://www.circlek.lt/zieminis-dyzelinas, taip pat daugiau nei 90 degalinių, pareiškėjas skleidė klaidinančią reklamą, kadangi Reklamoje pateikė teiginius apie parduodamą naujos sudėties dyzelino su HVO biopriedu savybes (jas pateikiant, kaip priešpriešą dyzelinui su RRME biopriedu), kuri neatitiko teisingumo, išsamumo ir tinkamo reklamos pateikimo būdo kriterijų.

3.15.                      Spręsdama dėl sankcijos skyrimo pirmuoju etapu Tarnyba atsižvelgė į pareiškėjo pateiktą informaciją apie metines pajamas praėjusiais finansiniais metais ir apskaičiavo pradinį baudos dydį – t. y. apskaičiavo 1,5 proc. Bendrovės metinių pajamų. Antruoju etapu Tarnyba atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę ir apskaičiavo bazinį baudos dydį. Skirdamas pareiškėjui baudą, atsakovas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir į tai, kad jis skleidė dyzelino, t. y. itin dažnai vartotojų naudojamos prekės, su HVO biopriedu reklamą, kurią pamatęs vidutinis vartotojas, įvertinęs reklamoje naudotus teiginius ir reklamos pateikimo būdą, HVO priedo pranašumus, pristatant būtent kaip priešpriešą RRME priedui, atsižvelgiant į tai, jog minėti teiginiai neatitiko reklamai taikomų teisingumo, išsamumo ir tinkamo pateikimo būdo kriterijų, galėjo būti paskatintas priimti ekonominius sprendimus, kurių kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Vertinant pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą, be kita ko, atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 4 d. pašalino degalinėse pateiktą reklamą. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas Reklamą skleidė net 94-iose jam priklausančiose tinklo degalinėse, socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje paskyroje, interneto tinklapyje. Todėl padarytas pažeidimo mastas laikytas dideliu. Pareiškėjo skleista Reklama apėmė laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d., kas, vadovaujantis Aprašo 7.2.3 punktu, laikoma, kad pažeidimas truko ilgą laiką, todėl buvo nuspręsta pareiškėjui nustatytą pradinį baudos dydį didinti 25 proc. Kadangi įstatyme numatyta galimybė pradinį baudos dydį didinti net iki 30 proc., tai patvirtina faktą, jog Tarnyba šį atvejį vertino individualiai. Tai, kad pareiškėjui buvo pritaikyti maksimali Reklamos įstatyme numatyta sankcija, lėmė didelės jo pajamos. Pareiškėjo lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Bendrovė Reklamos įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Biodegalų asociacija (toliau – ir Asociacija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Asociacija atsiliepime nurodė:

4.1.                      Reklama atitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus klaidinančios reklamos kriterijus. Pagal LVAT praktiką net ir pripažinus, kad ginčo reklama neatitinka vieno ar poros Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų (su kuo Asociacija nesutinka), nustačius bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą kriterijų, Reklama vis vien būtų pripažįstama klaidinančia, o Tarnybos Nutarimas pagrįstu ir teisėtu.

4.2.                      Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad dyzelinas su RRME biopriedais būtų nesaugus, lemtų automobilio neužsivedimą / variklio gedimus ir / ar savo techninėmis ar kitomis savybėmis būtų prastesnis už dyzeliną su HVO biopriedais. Dyzelinas, parduodamas vartotojams (vairuotojams) tiek su RRME, tiek su HVO biopriedais, savo techninėmis ir kitomis savybėmis iš esmės yra analogiškas ir yra tinkamas vartotojų automobiliams, įskaitant ir žiemos metu. RRME ir HVO biopriedai įstatymų leidėjo yra laikomi lygiaverčiais produktais, skirtais maišyti su mineraliniu (iš naftos produktų pagamintu) dyzelinu. RRME ir HVO biopriedams yra taikomi tie patys privalomieji kokybiniai rodikliai.

4.3.                      Nutarimas buvo pagrįstas specialistų išvadomis, kuriose nurodyta, kad tai, ar galutinis produktas dyzelinas yra su HVO biopriedu ar RRME biopriedu, nedaro įtakos vartotojams, kadangi dyzelinas su RRME biopriedu savo techninėmis savybėmis yra iš esmės analogiškas dyzelinui su HVO biopriedu, kas patvirtina Reklamos neteisingumą. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, Nutarimas yra grindžiamas moksliniais / ekspertiniais tyrimais.

4.4.                      Reklama vidutinis vartotojas dėl jos neišsamumo buvo klaidinamas dėl galutinio produkto su RRME kokybės. Reklamos teiginių neišsamumą patvirtina ir Tarnybos tyrimo medžiaga - doc. dr. A. Smetonos, reklamos eksperto V. Mackonio bei vartotojų federacijos išvados, kurios atsakovo buvo tinkamai ištirtos ir įvertintos priimant Nutarimą. Specialistai patvirtino, kad Bendrovės interneto svetainėje paskleisti teiginiai yra neišsamūs ir formuoja vartotojams nuomonę apie biopriedo RRME netinkamumą naudoti žiemą.

4.5.                      Visoje Reklamoje akcentuojami teiginiai yra apie RRME nesaugumą. Visi kiti teiginiai (įskaitant ir HVO savybes) yra tik papildantys ir nukreipiantys vartotojų dėmesį, nes neabejotina, kad vartotojams žiemą yra svarbiausia degalų saugumas, t. y. ar kuras neužšals, ar pavyks užvesti transporto priemonę, ar transporto priemonė pasieks kelionės tikslą. Akivaizdu, kad bet kuris vidutinis vartotojas, pamatęs Reklamą ir neatlikęs išsamaus pareiškėjo teiginių patikrinimo internete ir mokslinėje literatūroje, šiais teiginiais patikėtų ir suprastų, kad dyzelis su RRME biopriedais yra nesaugus, o dyzelis su HVO biopriedais yra saugus ir tinkamas vartoti.

4.6.                      Ne visi vairuotojai domisi apie dyzelinio kuro sudėtį ir komponentus, tad pagrįsta atsakovo pozicija, kad vidutinis vartotojas neturi domėtis ir žinoti papildomos informacijos apie RRME ar HVO biopriedus.

4.7.                      Tarnyba tinkamai nustatė sankcijos dydį bei pagrįstai paskyrė pareiškėjui 100 000 Eur baudą.

4.8.                      Dėl Bendrovės skleistos klaidinančios reklamos rinkos dalyviai patyrė žalą - RRME gamintojai patyrė realią žalą. Realią žalą dėl pareiškėjo skleistos reklamos patyrė ir tiesioginiai Bendrovės konkurentai - kiti degalinių tinklai, kurie prekiavo dyzeliu su RRME biopriedu.

 

II.

 

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB Circle K Lietuva skundą patenkino iš dalies ir sumažino Nutarimu pareiškėjui skirtą baudą iki 50 000 Eur, o kitą skundą dalį atmetė.

6.       Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

6.1.                      Tarnyba gavo vartotojų E. D., R. D. ir Biodegalų asociacijos prašymus ištirti Bendrovės skleidžiamą galbūt klaidinančią informaciją apie parduodamą biodyzeliną. Tarnyba 2021 m. sausio 28 d. raštu Nr. 4E-2375 ir 2021 m. vasario 9 d. rašto papildymu kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus. 2021 m. vasario 17 d. Bendrovė pateikė paaiškinimus dėl Reklamos, kuriuose nurodė, kad visi naudojami teiginiai yra pagrindžiami objektyviais, pamatuojamais vertinamų savybių parametrais, patvirtintais Europos Sąjungos ir nacionaliniais produktų standartais. Tarnyba 2021 m. vasario 24 d. priėmė nutarimą Nr. 12R-4 „Pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl Circle K Lietuva, UAB galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“. Pateikdama papildomus paaiškinimus tyrimo metu Bendrovė nurodė, kad nei viename reklaminiame teiginyje, pateiktuose pranešimuose bei papildomuose atsakymuose nebuvo nurodžiusi, kad RRME biopriedas yra prastesnės kokybės nei HVO biopriedas, tačiau laikėsi nuomonės, kad HVO biopriedas bei galutinis parduodamas produktas su HVO yra kokybiškas ir pasižymi pranašesnėmis savybėmis nei RRME biopriedas ar galutinis parduodamas produktas su RRME. Taip pat Bendrovė teigė, kad vidutiniam vartotojui neturėjo kilti abejonių dėl RRME, kaip biopriedo, saugumo ar nesaugumo, nes RRME biopriedo naudojimas įprastinėje praktikoje tokiam vartotojui yra žinomas. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad naudojami biodegalai neturi jokios įtakos galutinio produkto savybėms ir kokybei. Bendrovė pažymėjo, kad esminis analizuojamos reklamos tikslas buvo būtent minėtų naujos sudėties žieminio dyzelino savybių pabrėžimas esant ypač šaltoms oro sąlygoms.

6.2.                      Tarnyba 2022 m. sausio 7 d. pranešime Nr. 3-24 „Dėl Circle K Lietuva, UAB Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Pranešimas) padarė išvadą, kad Bendrovė pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį. Tarnyba 2022 m. sausio 12 d. raštu Nr. 4E-935 išsiuntė Bendrovei, o 2021 m. lapkričio 12 d. raštais Nr. 4E-937, Nr. 4E-938, Nr. 4E-939 - pareiškėjams Pranešimo nuorašą bei informavo apie 2022 m. vasario 3 d. vyksiantį bylos „Dėl Circle K Lietuva, UAB Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.

6.3.                      2022 m. vasario 3 d. buvo priimtas Nutarimas, kuriame pripažinta, jog Bendrovės skleidžiama Reklama nebuvo teisinga, išsami, dėl savo pateikimo būdo galėjo klaidinti vartotojus ir iškreipti jų ekonominį elgesį, todėl neatitiko Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punkto reikalavimų.

6.4.                      Pareiškėjas skleidė Reklamą, kad dyzelinas (galutinis produktas, gaunamas sumaišius 7 proc. HVO biopriedo ir 93 proc. mineralinio kuro) su HVO biopriedu (o ne pats HVO biopriedas) savo savybėmis yra pranašesnis už dyzeliną su RRME biopriedu ir yra saugus. Priešpastatydamas, kad galutinis produktas, gaunamas sumaišius 7 proc. RRME biopriedo ir 93 proc. mineralinio kuro su RRME biopriedais (o ne pats RRME biopriedas) yra nesaugus, sukeliantis dyzelinių variklių gedimus, bloginantis automobilio užsivedimą esant minusinei temperatūrai.

7.       Teismas pažymėjo, jog Direktyva 2009/30/EB suponuoja reikalavimą, kad vartotojams būtų teikiama informacija apie naudojamų biodegalų dalį dyzeline, todėl pareiškėjas savo parduodamame dyzeline nenaudodamas RRME priedo ir neturėjo pagrindo jo nurodyti, priešingai, turėjo nurodyti savo naudojamų biodegalų kiekį. Ką atitinkamai ir padarė nuo 2021 m. vasario 4 d. skleistoje reklamoje.

8.       Teismas nurodė, jog Nutarimas yra pagrįstas specialistų išvadomis, kuriose nurodyta, kad tai, ar galutinis produktas dyzelinas yra su HVO biopriedu ar RRME biopriedu nedaro įtakos vartotojams, kadangi dyzelinas su RRME biopriedu savo techninėmis savybėmis yra iš esmės analogiškas dyzelinui su HVO biopriedu, kas patvirtina Reklamos neteisingumą. Tarnyba tyrimo metu kreipėsi į VGTU Mechanikos fakultetą ir Transporto inžinerijos fakultetą su prašymu pateikti atsakymus, ar Reklamoje vartojami teiginiai yra atitinkantys tikrovę ir profesinės terminijos, susijusios su biodegalų sritimi, specifiką. 2021 m. kovo 18 d. paaiškinimais VGTU nurodė, kad: 1) nagrinėjami teiginiai „Saugus arktinis dyzelinas“, „Stipresniam automobilio imunitetui“ nėra aiškiai apibrėžti, neatitinka profesinės terminijos specifikos, teiginiai „Jokios užšalimo rizikos“, „Saugi bio dalis - 0% RRME“ - neatitinka profesinės terminijos specifikos, o terminas „Saugi bio dalis - 0% RRME“ nėra aiškus; 2) degaluose su RRME yra naudojami specialūs priedai, kurie sumažina degalų drumstimosi ir šalto filtro kimšimosi temperatūrą, kaip ir grynas dyzelinas be jokių priedų, nebūtų itin tinkamas šiuolaikiniams automobilių varikliams, taip ir kiekviename dyzeline yra gausybė įvairių priedų, pagerinančių jo eksploatacines savybes; 3) teiginys „Lengvesnis užvedimas“, yra parengtas vadovaujantis tuo, kad HVO degalų cetaninis skaičius yra aukštesnis, palyginus su RRME priedu, tačiau RRME degalų cetaninis skaičius nėra žemesnis už mineralinio dyzelino, todėl RRME variklio užvedimo savybių neblogina; 4) teiginys „Efektyvus variklio veikimas“ nėra tikslus, kadangi, nors HVO degalų masės vieneto šilumingumas yra didesnis nei RRME priedo, tačiau vartotojams degalinėse degalai parduodami ne svorio (kilogramais), bet tūrio (litrais) vienetais, o HVO tankis yra ženkliai mažesnis už RRME tankį, todėl ir vienų, ir kitų degalų tūrio vieneto šilumingumai (MJ/l) yra panašūs.

9.       Teismas, vertindamas Reklamos teisingumą, akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kad dyzelinas su RRME biopriedais būtų nesaugus, lemtų automobilio neužsivedimą / variklio gedimus ir / ar savo techninėmis ar kitomis savybėmis būtų prastesnis už dyzeliną su HVO biopriedais. Teismo vertinimu, buvo įvertinta tyrimo metu surinkta duomenų ir informacijos visuma bei Reklamos atitiktis įstatymo keliamiems reikalavimams.

10.       Įvertinęs pareiškėjo nurodytų Konkurencijos tarybos ir teismų sprendimų turinį, teismas pažymėjo, jog jie nėra aktualūs ginčo atveju ir jais nėra pagrindo remtis, kadangi Reklamos turinys ir pobūdis yra skirtingi, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tie sprendimai galėtų turėti įtaką nagrinėjant ginčo Reklamos teisėtumą.

11.       Teismo vertinimu, Tarnyba Nutarimą priėmė tinkamai įvertinusi visą reikšmingą medžiagą, kuri buvo būtina išvadai dėl Reklamos atitikties Reklamos įstatymo nuostatoms priimti. Tarnyba įvertino pareiškėjo teiktus paaiškinimus ir duomenis, taip pat Biodegalų asociacijos pateiktą informaciją, vadovavosi tiek VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros, tiek ir Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais paaiškinimais, todėl Nutarime pagrįstai padarė išvadą, jog Reklama neatitiko Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punkto reikalavimų, kadangi nėra pakankamai teisinga, išsami ir pateikta tinkamai. Tarnyba neturėjo pagrindo Nutarime atskirai pasisakinėti dėl biopriedų RRME ir HVO parametrų, šių biodegalų reikšmės galutiniam produktui, kadangi šie priedai atskirai vartotojams nėra parduodami, vartotojams buvo siūlomas galutinis produktas, o ne atskiros produkto sudedamosios dalys. 

12.       Teismas atkreipė dėmesį, jog Nutarime pagrįstai konstatuota, jog vartotojai pagrįstai galėjo tikėtis, kad reklamuojamas produktas - kuras su HVO, yra geresnės kokybės, saugesnis, sudarantis prielaidas geresniam variklio veikimui ir lengvesniam automobilio užvedimui, ar iš esmės draugiškesnis gamtai nei kuras su RRME. Nepateikus objektyvių įrodymų, jog kuras su RRME yra prastesnių parametrų, faktiškai bloginančių automobilio veikimą šaltomis oro sąlygomis, pagrįstai pripažinta, kad Reklama neatitinka išsamumo kriterijaus. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog Reklama neklaidintų vartotojų, jeigu joje nebūtų supriešinamas RRME biopriedas („Saugi bio dalis - 0% RRME“). Pareiškėjas, siekdamas pabrėžti HVO biopriedo privalumus, priešpastatė RRME biopriedui, tokiu būdu sukurdamas įspūdį, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės, nors tokių įrodymų nepateikė bei šios prielaidos nepatvirtino ekspertinis specialistų vertinimas.

13.       Teismo vertinimu, pakako įrodymų Tarnybai padaryti išvadą, jog Reklama pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, ji klaidino vartotojus.

14.       Teismas sutiko su pareiškėju, kad jo Reklama skirta specifiniam asmenų ratui, t. y. asmenims, vairuojantiems automobilius su dyzeliniu varikliu, tačiau, teismo įsitikinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ši grupė turi turėti specialių žinių apie dyzelino sudėtį, apie naudojamus biopriedus. Nors dalis dyzelinį kurą naudojančių vartotojų gali domėtis informacija apie dyzelinio kuro sudėtį, biopriedus ir jų savybes, tačiau nemaža dalis vartotojų gali pagrįstai neturėti tokių žinių ar turėti labai ribotas žinias šioje srityje. Todėl vidutinis vartotojas neturėtų būti tapatinamas su vartotoju, turinčiu tam tikrų specifinių žinių vienoje ar kitoje sferoje. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas, Reklamoje nenurodydamas, jog lyginami ne galutiniai produktai (dyzelinas), ir negalėdamas visa apimtini pagrįsti šių teiginių teisingumo, pasirinkdamas tokį reklamos pateikimo būdą, kuris vartotojui, vertinančiam reklamą kaip visumą ir neišskiriančiam atskirų reklamos detalių, galėjo sukurti įspūdį, jog degalai su HVO yra saugesni, tinkamesni automobiliui ir tokiu būdu suklaidinti, taip iškreipiant vartotojų ekonominį elgesį.

15.       Vertindamas paskirtos sankcijos pagrįstumą, teismas nurodė, jog skiriant nuobaudą pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, bauda paskirta vadovaujantis Reklamos įstatymo bei Aprašo nuostatomis. Pareiškėjui pritaikytą maksimalią Reklamos įstatyme numatyta sankciją lėmė didelės Bendrovės pajamos, o ne tai, kad Tarnyba siekė jį nubausti. Atsižvelgęs į proporcingumo principą ir į tai, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 4 d. pakeitė reklamą, kuri iš esmės jau atitiko Reklamos įstatymo reikalavimus, t. y. savo iniciatyva pašalino pažeidimą, pažeidimą padarė pirmą kartą, teismas sprendė, jog yra pagrindas pareiškėjui skirtą baudą sumažinti iki 50 000 Eur, kadangi tokia bauda užtikrins atgrasomąjį poveikį ir atitiks veiksmingumo, proporcingumo ir adekvatumo reikalavimus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pažeidimų kiekį, tęstinumą ir pobūdį, pareiškėjui negali būti skiriama švelniausia poveikio priemonė.

 

III.

 

16.       Pareiškėjas UAB Circle K Lietuva apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir panaikinti Nutarimą, o netenkinus šio reikalavimo – pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą, sušvelninant juo paskirtą sankciją.

17.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1.                      Direktyvos 2009/30/EB 4 straipsnio 1 dalyje numatytas, jog valstybės narės užtikrina, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija apie biodegalų, ypač RRME, dalį dyzeline. Taigi Europos Sąjungos teisės aktais buvo sureguliuota pareiga informuoti vartotojus apie biodegalų dalį. Šis reikalavimas dėl privalomo RRME dalies skelbimo atsirado ne be priežasties. Direktyvos preambulės 33 punkte nurodyta, jog nustatyti riebalų rūgščių metilesterio (RRME) dyzeline riba būtina dėl techninių priežasčių, tačiau ši riba nebūtina kitoms biodegalų sudedamosioms dalims, pvz., taikant Fišerio ir Tropšo procesą iš biomasės pagamintiems į dyzeliną panašiems gryniems angliavandeniams ar hidrintam augaliniam aliejui. Pareiškėjas pažymi, jog hidrintas augalinis aliejus būtent ir yra HVO (angl. Hydrotreated Vegetable Oil). Vykdydamas pareigą tinkamai informuoti vartotojus apie pirmą kartą Lietuvoje parduodamą naują žieminio dyzelino su privaloma bio dalimi sudėtį (įskaitant ir informavimą apie RRME dalį dyzeline, kuri šiuo atveju buvo 0 proc.), o taip pat siekdamas atskleisti siūlomo naujos ir vartotojams Lietuvoje neįprastos dyzelino be RRME, bet su HVO, sudėties kokybę, pareiškėjas skleidė Reklamą, pabrėžiant HVO objektyviai pagrindžiamas gerąsias savybes ir jų įtaką jo parduodamam dyzelinui. Pareiškėjo teigimu, net ir be specialistų išvadų, teisės aktai (Direktyva 2009/30/EB ir Lietuvoje galiojantys standartai LST EN 116:2015 ir LST EN ISO 3015:2019) savaime pagrindžia reikšmingas RRME ir HVO savybes bei neabejotiną šių priedų įtaką galutiniam dyzelino produktui, kas nėra paneigta nei byloje esančiais, nei jokiais kitais moksliniais tyrimais pagrįstais įrodymais.

17.2.                      Reklama atitiko teisingumo kriterijų, o tai pagrindžia pareiškėjo pateikti įrodymai, kiti viešai prieinami duomenys, kuriuos apžvelgiami mokslinių tyrimų rezultatai, patvirtinantys Reklamoje deklaruotas HVO biopriedo savybes ir jų įtaką galutiniam dyzelino produktui. Nutarime ir teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Reklama nebuvo pakankamai teisinga, nes: i) Nutarime expressis verbis pripažindama, kad negali įvertinti ne tik pareiškėjo, bet ir kitų subjektų (įskaitant mokslo įstaigas) pateiktų įrodymų ir sutikdama su tuo, kad RRME ir HVO biopriedai turi reikšmingų fizikinių ir cheminių skirtumų, Tarnyba be jokio objektyvaus pagrindo nusprendė, kad galutinio produkto su RRME ir HVO biopriedais skirtumai nėra reikšmingi vartotojui. Teismas sprendime bandė ištaisyti šią esminę Nutarimo spragą ir nepagrįstai sprendė, kad Tarnyba neturėjo vertinti bei komentuoti RRME bei HVO priedų skirtumų, o taip pat nurodė, neva byloje esančios specialistų išvados patvirtina, kad tai, ar galutinis produktas dyzelinas yra su HVO biopriedu, ar RRME biopriedu, nedaro įtakos vartotojams, kadangi dyzelinas su RRME biopriedu savo techninėmis savybėmis yra iš esmės analogiškas dyzelinui su HVO biopriedu. Tokia teismo išvada padaryta neatsižvelgus į aplinkybę, kad minimose specialistų išvadose tokie faktai nėra konstatuoti, o nurodyta, kad neigiamų RRME savybių galutiniam dyzelino produktui įtaka gali būti sumažinta naudojant papildomus specialius priedus. Tačiau ši aplinkybė ginčo ribose nebuvo tiriama ir nustatinėjama, nes jokie konkretūs galutiniai dyzelino produktai su RRME ir HVO nebuvo lyginami, o pareiškėjas įrodinėjo, kad vien HVO naudojimas žieminiame dyzeline, be jokių kitų specialių priedų, būtinų naudojant RRME, užtikrina tas galutinio produkto savybes, kurių vartotojai pagrįstai tikėjosi rinkdamiesi šią dyzelino rūšį; ii) Tarnyba nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai yra nepakankami Reklamos teiginių teisingumui pagrįsti. Teismas nepagrįstai, net neatlikęs pareiškėjo nurodytų šaltinių vertinimo, konstatavo, kad jis nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių dyzelino su RRME blogesnę kokybę, nors Bendrovė neturėjo nei tikslo, nei pareigos įrodinėti, kad dyzelinas su RRME yra blogesnės kokybės ar sukeliantis neigiamus padarinius automobilio veikimui; iii) Tarnyba ir teismas sprendė, kad Reklama nėra „pakankamai teisinga“, nors nepaaiškino ką tokia išvada reiškia. Įstatyme nėra įtvirtina „pakankamo teisingumo“ reklamos sąvoka, kas reiškia, kad arba Reklama yra teisinga (jos teiginiai atitinka tikrovę ir yra pagrįsti įrodymais), arba ji yra neteisinga (neatitinka tikrovės arba jos atitikimas tikrovei nėra pagrįstas įrodymais). Tokia Nutarimo ir teismo sprendimo išvada, pareiškėjo vertinimu, yra nepagrįsta įstatymų normomis ir dėl to yra neteisėta; iv) Pareiškėjui pritaikant baudžiamajai prilyginamą ekonominę sankciją taip pat buvo pažeistas in dubio pro reo principas, kadangi pripažinusi egzistuojant reikšmingas abejones dėl įrodymų, kurių negali įvertinti ir šias abejones pašalinti, Tarnyba rėmėsi išimtinai tik pareiškėjui nepalankiais įrodymais ir subjektyvia jų interpretacija, o palankius (teisinančius) įrodymus atmetė kaip nepakankamus, o pirmosios instancijos teismas dėl šio argumento nepasisakė. Reklamoje vartoti teiginiai yra pagrindžiami objektyviais, pamatuojamais vertinamų savybių parametrais, kurie, be kita ko, patvirtinti Europos Sąjungos teisės aktais bei Lietuvoje galiojančių produktų standartais.

17.2.1.                      Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog cetaninis skaičius – dyzelino užsidegimo kokybę parodantis parametras, o dyzelino užsidegimo variklyje kokybę nusakantis cetaninis skaičius yra aukštesnis HVO tipo biopriede. Tai patvirtina Lietuvoje galiojantis standartas LST EN ISO 5165 bei atitinkami Europos standartai (pagal Europos standartizavimo komiteto paskelbtą standartą Nr. EN 14214 RRME cetaninio skaičiaus minimali riba yra 51, o pagal Europos standartizavimo komiteto paskelbtą standartą Nr. EN 15940 parafininio dyzelino (angl. HVO) cetaninio skaičiaus minimali riba yra 70). Bendrovė Reklamoje neteigė ir neįrodinėjo, kad RRME biopriedo naudojimas blogina variklio užvedimą, o siekė pabrėžti dyzelino su HVO savybes, t. y. kad jis gerina variklio užvedimą šaltomis sąlygomis. Taip pat pareiškėjas Reklamoje nelygino kito (-ų) pardavėjo (-ų) dyzelino su RRME ir Bendrovės parduodamo dyzelino su HVO įtakos lengvesniam variklio užvedimui.

17.2.2.                      Energinė vertė – parametras, parodantis, kokį energijos kiekį turi konkretus produktas. Direktyvos (ES) 2018/2001 III priede „Kuro energetinė vertė“ yra nurodyta, kad žemutinė šilumingumo vertė RRME produktuose vidutiniškai yra apie 37 MJ/kg, o HVO žemutinė šilumingumo vertė – 44 MJ/kg. Tai reiškia, kad sudegdamas toks pat kiekis HVO išskiria daugiau energijos nei RRME. Reklamos teiginys „Efektyvus variklio veikimas“ suponuoja, kad variklio veikimai abiejų biopriedų atveju nebuvo lyginami (vartojama sąvoka „efektyvus“, o ne „efektyvesnis“). Tai patvirtina, kad Reklama buvo siekiama pabrėžti teigiamas HVO savybes galutiniam produktui, t. y. kad naudojant dyzeliną su šiuo priedu variklis veiks efektyviai. Be to, faktas, kad HVO energetinė vertė yra geresnė nei RRME nėra paneigtas jokiais Tarnybos surinktais įrodymais.

17.2.3.                      CFPP (angl. cold filter plugging point) – produkto užšalimo temperatūrą parodantis parametras. Remiantis Lietuvoje galiojančiais standartais LST EN 116 ir LST EN ISO 3015, RRME, kaip standartinis produktas, yra atsparus šalčiui iki -10°C, tačiau drumstis pradeda jau prie -3°C, o HVO drumstimosi temperatūra sutampa su užšalimo temperatūra, kuri standartiškai siekia -32°C. Vien šis faktas parodo, kad pats RRME savaime blogina mineralinio dyzelino atsparumo šalčiui savybes, kadangi jo užšalimo temperatūra yra mažesnė nei bazinio produkto. Taigi tam, kad RRME biopriedo naudojimas baziniame dyzeline nepablogintų jo užšalimo savybių, būtina tai kompensuoti kitais specialiais priedais. HVO atveju šio poreikio nėra, nes jis savaime pagerina 1 klasės arktinio dyzelino neužšalimo rodiklį ir leidžia išlaikyti nepakitusį 2 klasės arktinio dyzelino užšalimo rodiklį. Sąvoka „saugi“ buvo vartojama būtent neužšalimo prasme, atsižvelgiant į Reklamos poreikį suponavusias priežastis (pasikeitęs teisinis reguliavimas ir egzistuojanti nežinia dėl biodegalų poveikio dyzelinui realiomis žiemos sąlygomis).

17.2.4.                      ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) – parametrai, parodantys, kokie kiekiai aplinkai kenksmingų dujų susidaro konkretaus produkto vartojimo (degimo) procese. Direktyvoje 2009/30/EB nurodyti RRME ir HVO numatytieji išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (įskaitant ir azoto oksidus NOx) kiekiai (g CO2eq/MJ) bendrajame auginimo, perdirbimo, transportavimo ir skirstymo cikle, naudojant rapsų grūdus: RRME – 52 g CO2eq / MJ, HVO – 44 g CO2eq / MJ. Lietuvos standartizacijos departamento patvirtintu degalų kokybės standartu „Skystieji naftos produktai. Riebalų rūgščių metilesteriai (RRME), skirti dyzeliniams varikliams ir šildymo reikmėms. Reikalavimai ir tyrimo metodai“ (Standartas EN 14214, kurį atitinka RRME), RRME leidžiamas sieros kiekis – 10 mg / kg. Atitinkamai, Lietuvos standartizacijos departamento patvirtintu degalų kokybės standartu „Automobiliniai degalai. Parafininis dyzelinas, gautas sintezės arba hidrovalymo būdu. Reikalavimai ir tyrimo metodai“ (Standartas EN 15940, kurį atitinka HVO), HVO leidžiamas sieros kiekis yra tik 5 mg / kg. Europos, JAV ir Azijos automobilių gamintojų sudarytos Pasaulio degalų chartijos (angl. Worldwide Fuel Charter) 8 preambulėje nurodyta, jog HVO degalai labai švariai dega, nes jie iš esmės neturi sieros ar aromatinių dalelių, be kita ko, nurodoma, jog variklių ir transporto priemonių gamintojai plačiai remia HVO degalų vystymą, kaip būdą padidinti dyzelinių degalų dalį, turinčią mažai anglies ir pagamintą iš atsinaujinančių išteklių bei neturinčią trūkumų, siejamų su metilo esterio degalais, o dėl RRME pažymima, jog grynas (100 proc.) biodyzelinas ir didelės koncentracijos mišiniai su biodyzelinu yra demonstravę padidėjusius azoto oksido išmetimo kiekius išmetamųjų dujų sistemose.

17.2.5.                      Kadangi tam tikri Reklamos teiginiai buvo siejami ne tik su HVO biopriedu, bet ir su dyzelino klase, jie buvo grindžiami ir arktinio dyzelino, kaip bazinės žaliavos, savybėmis. Prekybos naftos produktais taisyklių 18 punkte nustatyta, kad žiemos laikotarpiu (gruodis – sausis – vasaris) degalinėse turi būti prekiaujama 1 arba 2 klasės arktiniu dyzelinu, o kur leidžia galimybės papildomai galima prekiauti ir F klasės žieminiu dyzelinu. Pirkėjas turi teisę susipažinti su rašytine informacija (degalinės patalpoje ar prie dyzelino degalų įpylimo kolonėlės) apie žiemos laikotarpiu parduodamo dyzelino kokybės reikalavimus. Rekomenduojama degalinėse parduodamo dyzelino klases skelbti ūkio subjekto tinklalapyje ar kituose informacijos šaltiniuose. Bendrovė turi technines galimybes žiemos laikotarpiu prekiauti ir F klasės žieminiu dyzelinu, kurio kaina yra ženkliai mažesnė, tačiau tuo pačiu šios klasės produkto atsparumo šalčiui parametrai taip pat yra ženkliai prastesni. Rinkoje yra prekiaujama F klasės žieminiu dyzelinu, tačiau pareiškėjas žiemos laikotarpiu savo prekybos vietose prekiauja tik Lietuvos standartą LST EN 590:2013+A1:2017 atitinkančiu arktinės klasės dyzelinu su HVO bio komponentu. Šią informaciją vidutiniam vartotojui suprantama kalba pareiškėjas Reklamoje perteikė šiais teiginiais: „Saugus arktinis dyzelinas“ ir „Stipresniam automobilio imunitetui“.

17.2.6.                      Reklamos skleidimo metu buvo žinoma pakankamai viešai prieinamos mokslinių tyrimų informacijos, grindžiamos atliktais moksliniais tyrimais. Ši teoriniais ir empiriniais tyrimais pagrįsta informacija patvirtina RRME ir HVO reikšmingus skirtumus, darančius neabejotiną įtaką galutiniam dyzelino produktui. Moksliniuose tiriamuosiuose darbuose yra plačiai apžvelgti tyrimai, susiję su biodegalų cetaniniu skaičiumi ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios leidžia patvirtinti Reklamos teiginių apie efektyvų variklio veikimą. Pateikta informacija pakankama paneigti Tarnybos ir teismo jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad RRME ir HVO skirtumų įtaka galutiniam dyzelino produktui nėra reikšminga. 

17.2.7.                      Pasisakydama dėl pareiškėjo išsakytų argumentų, kad, vertindama žieminio dyzelino su HVO biopriedu reklamą, Tarnyba nesikonsultavo su kitais subjektais, tiesiogiai gaminančiais ir prekiaujančiais dyzelinu su minėtais biokomponentais bei galinčiais ginčo srityje išreikšti profesionalią ir pagrįstą nuomonę. Tarnyba pažymėjo, jog buvo surinkta ir vertinta visa bylos medžiaga, kuri, jos nuomone, pakankama išvadai dėl Reklamos atitikties Reklamos įstatymo nuostatoms priimti. Tačiau iš kitų Nutarimo motyvų matyti, kad tokių pakankamų įrodymų Tarnyba nesurinko ir jais Nutarimo nepagrindė. Teismas taip pat padarė visiškai nemotyvuotą išvadą, kad Tarnyba įvertino visus reikšmingus įrodymus, nors pareiškėjo tiek Tarnybai pateiktų, tiek skunde nurodytų įrodymų (mokslinių tyrimų šaltinių) nevertino ir dėl jų nepasisakė, deklaratyviai konstatuodamas, kad pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė. Negana to, tiek Tarnyba, tiek teismas visiškai nemotyvavo, kokiu pagrindu atmetė pareiškėjo jau pateiktus įrodymus, o taip pat iš VGTU gautus pareiškėjui palankius įrodymus. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčas kilo dėl įrodymų, kurių Tarnyba pripažino negalinti įvertinti, pakankamumo. Tarnyba neginčija, kad buvo surinkti įrodymai, pagrindžiantys Reklamos teiginiuose pateiktos informacijos objektyvų tikrumą, t. y. šis tikrumas nėra paneigtas. Kadangi Nutarimas yra viešosios teisinės atsakomybės taikymo aktas, esant teisinantiems įrodymams, pagrindžiantiems Reklamos teiginių atitikimą tikrovei ir nesurinkus pakankamai įrodymų. kuriais šis pagrįstumas gali būti paneigtas, sankcija negalėjo būti pritaikyta dėl in dubio pro reo principo.

17.2.8.                      Pareiškėjas jokiais Reklamos teiginiais neteigė ir nesiekė įtikinti vartotojo, kad dyzelinas (galutinis produktas, gaunamas sumaišius 93 proc. mineralinio kuro su 79 proc. RRME biopriedo) yra nesaugus, sukeliantis dyzelinių variklių gedimus, bloginantis automobilių užsivedimą esant minusinei temperatūrai. Tokia išvada nepagrįsta ne tik dėl to, kad Reklama nebuvo siekiama sumenkinti dyzelino su RRME (galutinio produkto) savybių, bet ir dėl to, kad Bendrovė nežinojo ir Reklamoje nenurodė jokios informacijos nei apie konkrečius pardavėjus, kurie parduoda dyzeliną su RRME, nei kokią šio dyzelino galutinę sudėtį tuo metu rinkoje siūlė kiti pardavėjai. Reklamos esmė buvo nukreipti į pagrindimą fakto, kad Bendrovės parduodamas dyzelinas su HVO pašalina riziką tų neigiamų padarinių, kurie galėtų kilti net ir pačiai Bendrovei parduodant dyzelinį kurą su RRME. Atmesdamas pareiškėjo argumentą, kad Reklamoje RRME dalis dyzeline buvo nurodyta inter alia remiantis iš Direktyvos 2009/30/EB kylančia pareiga nurodyti RRME dalį dyzeline, teismas nepagrįstai sprendė, kad Bendrovė apskritai neturėjo pagrindo Reklamoje nurodyti tokios informacijos. Teismas neteisingai interpretavo Reklamos turinį ir nepagrįstai akcentavo, kad Bendrovė nepateikė konkrečių įrodymų, jog dyzelinas su RRME yra nesaugus, lemtų automobilio neužsivedimą / variklio gedimus ir / ar savo techninėmis ar kitomis savybėmis būtų prastesnis už dyzeliną su HVO biopriedais. Pareiškėjas nei teikė tokią informaciją vartotojams, nei turėjo tokį tikslą.

17.3.                      Reklama atitiko išsamumo kriterijų. Tarnyba ir teismas nepagrįstai sprendė, kad Reklamoje minėti teiginiai vidutiniam vartotojui yra nepakankamai aiškūs, nes nebuvo nurodyta, jog nėra lyginami galutiniai produktai (dyzelinas) su RRME ir HVO biopriedu. Iš Reklamos teiginių teksto, vertinant juos kaip vieningą visumą, pakankamai aišku, kad yra lyginamos būtent dyzelino sudedamųjų dalių RRME ir HVO savybės, kurių Tarnyba neginčijo ir teismas nekvestionavo. Būtent per HVO teigiamas savybes Reklamoje atskleidžiamos pareiškėjo parduodamo dyzelino savybės. Galutiniai produktai (dyzelinas su RRME ar su HVO) Reklamoje nebuvo lyginami, todėl Tarnybos ir teismo išvados dėl to yra nepagrįstos. Bendrovės skleistos Reklamos tikslas nėra supažindinti vartotoją su dyzelinu kaip tokiu, jam būdingomis savybėmis bei veikimu, bet bendrais pagrindais supažindinti vidutinį vartotoją apie jos parduodamą, užšalimo prasme saugų, būtent naujos sudėties arktinį dyzeliną be RRME. Reklamoje pateikta esminė informacija vidutiniam tikslinės grupės vartotojui, t. y. pakankamai informuotas vidutinis vartotojas yra supažindinamas, kodėl šis dyzelinas naujos sudėties ir kodėl šis dyzelinas saugus net ir be įprastai dyzeliniame kure naudojamo RRME biopriedo. Vidutiniam tiksliniam vartotojui buvo aiškiai atskleista visa būtina ir esminė informacija, vertinant Reklamą kaip visumą, tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą. Be to, Bendrovė pagrindė visų šių teiginių teisingumą, taip pat nurodė Tarnybai tiek minėtiems biopriedams, tiek galutiniams produktams būdingas savybes, bei pagrindė jų skirtumus, pabrėždama HVO biopriedo pranašumą prieš RRME biopriedą.

17.4.                      Reklama atitiko tinkamo pateikimo kriterijų, o priešinga Tarnybos ir teismo išvada grindžiama atsietai nuo viso Reklamos konteksto atliktu vienintelio reklamos teiginio interpretavimu. Priešingai nei konstatuota, Reklama nebuvo pabrėžiamos neigiamos dyzelino su RRME priedu savybės, o juo labiau nebuvo teigiama, kad dyzelinas su šiuo biopriedu yra nekokybiškas ar neatitinkantis nustatytų reikalavimų. Reklamos turiniu buvo pabrėžiamos teigiamos HVO biopriedo (ir dyzelino su šiuo biopriedu) savybės, taip pat vykdoma vartotojo informavimo apie RRME dalį degaluose (0 proc.) pareiga. Nutarimas nėra tinkamai motyvuotas dėl Reklamos būdo, nes neaišku, kuriuos teiginius (plakatuose, lipdukuose ar kt.) Tarnyba pripažino netinkamai pateiktais ir kodėl. Reklamos dalyje „Nauja žieminio dyzelino sudėtis. Saugi bio dalis – 0% RRME“ pabrėžiamas ne RRME biopriedo nesaugumas, o naujos sudėties degalai, kurie yra saugūs užšalimo prasme be RRME biopriedo. Be to, Nutarime nemotyvuota, kokios minėto teiginio, paimto kaip pavyzdys, lingvistinės konstrukcijos dalys (sąvokos ar jų junginys, prasmė, ar ženklai) pagrindžia, kad jis sudaro įspūdį apie RRME nesaugumą, t. y. Nutarime neatlikta šio teiginio analizė. Teismas pripažino, kad Reklama buvo siekiama pabrėžti dyzelino su HVO privalumus, o ne menkinti dyzelino su RRME savybes, tačiau analogiškai kaip sprendė Tarnyba, kad minėtas Reklamos teiginys galėjo būti suprastas kitaip, nei to siekė pareiškėjas. Vis dėlto, net jeigu ir būtų pripažinta, kad pasirinktas Reklamos pateikimo būdas dėl šio vienintelio teiginio semantinės konstrukcijos yra netinkamas, nes jis, kaip sprendė Tarnyba ir teismas, vartotojui gali sukurti kitokį įspūdį nei pareiškėjas siekė Reklama, keltinas klausimas, ar tokio pobūdžio pažeidimas yra tokio pavojingumo, kad pirmą kartą jį padariusiam subjektui turi būti skiriama maksimali sankcija.

17.5.                      Spręsdami dėl kumuliatyvios atsakomybės sąlygos – įtakos vartotojui, Tarnyba ir teismas nepagrįstai nesivadovavo specialiųjų žinių turinčio vidutinio vartotojo kriterijais, o rėmėsi bendro, jokių žinių apie dyzeliną neturinčio vidutinio vartotojo samprata. Net ir pripažinus, kad Reklamos vartotojas yra visiškai jokių žinių apie dyzeliną neturintis vidutinis vartotojas, būtų automatiškai paneigtos ir Tarnybos išvados apie Reklamos menamą įtaką vartotojo sprendimui rinktis dyzeliną be RRME. Reklamos paveikumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar jos adresatui yra žinomi RRME ir HVO. Jeigu Reklamos adresatas nežino, kas yra RRME ir nežino, kurie pardavėjai parduoda dyzeliną su RRME, šio pavadinimo vartojimas Reklamoje negali nei turėti įtakos vartotojo apsisprendimui nepirkti dyzelino su RRME, nei pakenkti kitų verslo subjektų dyzelino su RRME (ir kitų nežinomų priedų, kurie pagal specialistų išvadas yra būtini naudojant RRME) pardavimams. Šiuos argumentus teismas atmetė be jokio pagrindimo, deklaratyviai konstatuodamas, kad vartotojams buvo padaryta esminė žala. Nė viename Reklamos teiginyje, Tarnybai pateiktuose pranešimuose bei atsakymuose pareiškėjas nenurodė, kad RRME biopriedas yra prastesnės kokybės nei HVO biopriedas. Pareiškėjas patvirtina, kad HVO biopriedas bei galutinis parduodamas produktas su HVO yra kokybiškas ir pasižymi pranašesnėmis savybėmis nei RRME biopriedas ar galutinis parduodamas produktas su RRME. Šie faktai patvirtinti ir viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose. Bendrovei įrodžius HVO biopriedo pranašumą (ką pripažino ir Tarnyba), ji neprivalo papildomai įrodinėti, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnių parametrų. Pareiškėjo vertinimu, Tarnyba neanalizavo, kas yra vidutinis vartotojas šio individualaus ginčo aplinkybių kontekste. Pareiškėjo manymu, skleidžiama Reklama gali daryti įtaką tik tokiam vidutiniam vartotojui, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir dėl to gebantis įvertinti skleidžiamos Reklamos turinį. Ir priešingai – jeigu degalus įsigyja visiškai jokių žinių apie jų sudėtį neturinti vartotojas, RRME ar HVO priedų paminėjimas negali daryti jokios įtakos jo apsisprendimui. Todėl yra klaidinga preziumuoti, kad ginčo aplinkybių kontekste vidutinis vartotojas yra tik eilinis vairuotojas. Šiuo atveju vidutinis vartotojas turėtų būti suprantamas kaip dyzelinį automobilį vairuojantis asmuo, turintis pakankamai žinių apie dyzeliną, jo savybes bei sudėtines dalis, kadangi skleidžiama Reklama pati savaime reikalauja atitinkamų žinių konkrečioje srityje (pvz., minimalių žinių, kas yra arktinis dyzelinas, biodalis, RRME, HVO, šių bio dalių naudojimas dyzeliniame kure ir pan.). Reklama buvo skirta ne bet kokiam, o informuotam vartotojui, kuris gali įvertinti skleidžiamos Reklamos turinį ir žino, kad į dyzelinį kurą įstatymiškai privaloma dėti biopriedo dalį, kuri paprastai būdavo / yra RRME. Teismas kritiškai vertino šiuos pareiškėjo teiginius, tačiau plačiau dėl to nepasisakė. Pareiškėjas reiškia abejonę, ar dėl skleistos Reklamos jis įgijo naujų vartotojų, kurie atsisakė įsigyti degalus iš tų pardavėjų, pas kuriuos įprastai tai daro. Tokioms prielaidoms, keliamoms Nutarime ir teismo sprendime, nėra jokio objektyvaus pagrindo, juo labiau, kad ir joks tyrimas šiuo pagrindu nebuvo atliekamas.

17.6.                      Paskiriant pareiškėjui maksimalią įmanomą sankciją už pažeidimą buvo įvykdytas išimtinai formalus teisingumas, neatsižvelgiant į tai, ar tokios sankcijos taikymu realiai siekiama fundamentalių teisinės atsakomybės tikslų. Teismas pagrįstai sprendė, kad maksimali ekonominė sankcija neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų ir yra neproporcinga, tačiau klaidingai vertino, kad sankcijos dydį lėmė tik Bendrovės didelės pajamos, o ekonominė sankcija (nors ir sumažinta) būtina siekiant atgrasyti pareiškėją nuo pažeidimų ateityje. Tarnyba ir teismas nepagrįstai nenustatė, kad Reklama nebuvo padaryta esminės žalos vartotojų interesams, neatsižvelgė, kad tyrimas inicijuotas suinteresuotų verslo subjektų, inicijuojant su realybe nieko bendro neturinčius vartotojų skundus, o pagal faktinę situaciją buvo pagrindas skirti švelniausią nuobaudą – įspėjimą. Ekonominės sankcijos paskyrimu nesiekiama jokių kitų tikslų (prevencinio, auklėjamojo, užkardomojo), o tik nubausti pareiškėją, kas prieštarauja esminiams teisinės atsakomybės principams. Parinkdama sankcijos dydį, Tarnyba turėjo pareigą pagrįsti ne tik formalius sankcijos dydžio nustatymo kriterijus (pažeidimo pobūdį ir mastą), bet ir tai, kad Reklama buvo padaryta esminė žala įstatymo saugomiems interesams. Tokio pagrindimo Nutarime nėra, o teismo sprendime į šį argumentą atsakyta deklaratyviu Reklamos įstatymo nuostatų ir LVAT praktikos apie galimą žalos grėsmę, kaip pakankamą pagrindą skirti sankciją, įvardijimu. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta nė viena aplinkybė, su kuria administraciniai teismai sieja maksimalios sankcijos taikymą, todėl teismas pagrįstai sankciją sumažino. Šiuo individualiu atveju nebuvo jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas teigti, kad pareiškėją būtina perauklėti ir atgrasyti nuo pažeidimų darymo ateityje, ar kad kitokios sankcijos nebus veiksmingos. Vien faktas, kad pažeidimas buvo pašalintas prieš ilgą laiko tarpą ir pareiškėjas nepadarė jokių naujų pažeidimų, patvirtina, kad Reklamos turinį jis įvertino, padarė atitinkamas išvadas ir nesirengia kartoti tokio elgesio, kuris gali būti traktuojamas kaip vartotojų klaidinimas. Atitinkamai, teismas nepagrįstai vertino, kad tokiu sankcijos skyrimu nebuvo siekiama išimtinai tik nubausti pareiškėją, ką patvirtina ir kiti teismo motyvai, kuriais remdamasis jis sankciją sumažino per pusę. Net jeigu ir būtų pripažinta, kad Bendrovė visiškai neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir nepateikė pakankamai duomenų apie Reklamos teiginių pagrįstumą, gerąsias HVO savybes parduodamame galutiniame produkte, Nutarime nėra nurodyta jokių įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių, kad tos savybės objektyvioje tikrovėje neegzistuoja, t. y. Tarnyba nenustatė, kad vartotojai įsigijo produktą su neegzistuojančiomis savybėmis. Todėl Nutarime pateikti duomenys nepagrindžia, kad pažeidimas yra pavojingas. Tarnyba iš surinktos informacijos negalėjo objektyviai įvertinti, kokio masto žalą įstatymo saugomiems interesams Reklama galėjo sukelti, jeigu apskritai galėjo sukelti. Be to, Tarnyba nenustatė, koks realus poveikis buvo padarytas vartotojų sprendimams įsigyti reklamuotą produktą, o tik konstatavo, kad Reklama galėjo padaryti poveikį vartotojų apsisprendimui, nes vartotojas ją galėjo suprasti kitaip nei to siekė Reklamos skleidėjas. Bendrovė tyrimo metu bendradarbiavo su Tarnyba, nustatytais terminais teikė visą informaciją. Vien tai, kad pareiškėjas argumentuotai nepripažino pažeidimo, nepaneigia bendradarbiavimo su tyrimą atliekančia institucija. Informacijos teikimas tyrimą atliekančiai institucijai, kitų jos nurodymų vykdymas laikytinas lengvinančia aplinkybe nepriklausomai nuo to, ar tokiems institucijos reikalavimų įgyvendinimui numatytos užtikrinimo priemonės – sankcijos. Pareiškėjas atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimą traukiamas pirmą kartą. Teismo sprendimo motyvai, viena vertus, pripažįstant sankciją teisėta, kita vertus, pripažįstant ją neatitinkančia proporcingumo ir teisingumo principams, yra nenuoseklūs ir nepaneigia pareiškėjo argumentų, kad šioje individualioje situacijoje baudos skyrimas apskritai nebuvo būtinas ir tikslingas, nes baudos paskyrimu buvo siekiama ne administracinės nuobaudos tikslų, o išimtinai nubausti pareiškėją.

18.       Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti Nutarimą teisėtu ir pagrįstu, paliekant jį galioti visa apimtimi.

19.       Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1.                      Teismas, sumažindamas pareiškėjui skirtą sankciją, netinkamai taikė ginčo santykiams aktualius teisės aktus, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas teisės aktuose nustatytas procedūrines taisykles.

19.2.                      Skiriant baudą buvo įvertintos visos esminės bylos aplinkybės, gauti pareiškėjo, institucijų paaiškinimai ir bauda skirta nenukrypstant nuo teisinio reguliavimo (Apraše įtvirtintų procedūrinių taisyklių) ir susiformavusios nagrinėjamų pažeidimų ir atsakomybės už juos taikymo praktikos. Už padaryto pažeidimo pobūdį, mąstą ir trukmę, bauda pareiškėjui nebuvo didinama maksimaliu Apraše nurodytu dydžiu. Tai, kad pareiškėjui buvo pritaikyta maksimali sankcija, lėmė būtent didelės jo pajamos, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad skirta bauda buvo siekiama jį nubausti. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Taryba nesilaikė Reklamos įstatymo ar Aprašo nuostatų, proporcingumo ar baudos individualizavimo principų. Tačiau vis dėlto, Tarnybos nuomone, teismas darė klaidingą išvadą, jog lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad Bendrovė pažeidimą padarė pirmą kartą ir, kad iki Nutarimo pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo, t. y. iki 2021 m. vasario 4 d. Bendrovė pati pakeitė reklamą, kuri iš esmės jau atitiko Reklamos įstatymo reikalavimus, t. y. savo iniciatyva pašalino padarytą pažeidimą. Reklamos įstatyme įtvirtintas baigtinis atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas ir jame lengvinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad subjektas pažeidimą padarė pirmą kartą. Pagal LVAT praktiką ši aplinkybė savaime nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl negali būti laikoma reklaminės veiklos subjekto atsakomybę lengvinančia aplinkybe Reklamos įstatymo prasme. Be to, Tarnyba, skirdama sankciją, atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas įstatymo nuostatas pažeidė pirmą kartą. Jei Bendrovė įstatymą būtų pažeidusi pakartotinai, jai galėjo būti skirta bauda iki 200 000 Eur, bet ne daugiau nei 6 proc. nuo praėjusių finansinių metų pajamų. Aplinkybė dėl Reklamos pakoregavimo interneto tinklalapyje turėtų būti laikoma lengvinančia tik tada, kai verslo subjektas savo noru užkirstų kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, atlygintų vartotojų patirtus nuostolius ir (ar) pašalintų jiems padarytą žalą. Vertinant, ar verslo subjektas savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą, atsižvelgiama į veiksmus, kuriuos jis atliko ir ar jais tikrai buvo užkirstas kelias žalingoms pažeidimo pasekmėms, ar nuostoliai buvo atlyginti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad Bendrovė savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba, kad vartotojų patirti nuostoliai būtų buvę atlyginti. Be to, pareiškėjas Reklamą pakoregavo tik po Tarnybos nurodymo, pateikto 2021 m. sausio 28 d. raštu Nr. 4E-2375, kuriame pasiūlė, jog tuo atveju, jei pareiškėjas negali pateikti Tarnybai reklamą pagrindžiančių įrodymų, nedelsiant nutraukti nagrinėjamos reklamos skleidimą. Tarnybos nuomone, teismas klaidingai aiškino ir taikė byloje esančias aplinkybes (pareiškėjo padarytą Reklamos įstatymo pažeidimą pirmą kartą ir netinkamos reklamos pakoregavimą), priskirdamas jas prie atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

19.3.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovei iki 50 000 Eur sumažinta bauda užtikrins atgrasomojo poveikio reikalavimą ir atitiks veiksmingumo, proporcingumo ir adekvatumo reikalavimus. Atsakovo vertinimu, net ir nustačius visas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nurodytas Reklamos įstatyme, Bendrovei skirta bauda maksimaliai gali būti sumažinta tik 40 proc. Taigi teismas neatsižvelgė į tai, kad Reklamos įstatymas numato 4–5 lengvinančias aplinkybes, o jų visuma leistų skiriamą baudą sumažinti 40 proc., todėl pažeidė Reklamos įstatyme ir Apraše įtvirtintas baudų skyrimo ir apskaičiavimo procedūras.

19.4.                      Sprendžiant dėl sankcijos už pareiškėjo padarytą Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, yra būtina atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Spręsdama dėl sankcijos skyrimo pirmuoju etapu Tarnyba atsižvelgė į pareiškėjo pateiktą informaciją apie metines pajamas praėjusiais finansiniais metais ir apskaičiavo pradinį baudos dydį – t. y. apskaičiavo 1,5 proc. Bendrovės metinių pajamų. Antruoju etapu Tarnyba atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę ir apskaičiavo bazinį baudos dydį, t. y. atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas skleidė dyzelino (itin dažnai vartotojų naudojamos prekės) su HVO biopriedu reklamą, kurią pamatęs vidutinis vartotojas, įvertinęs reklamoje naudotus teiginius ir reklamos pateikimo būdą, HVO priedo pranašumus, pristatant būtent kaip priešpriešą RRME priedui, atsižvelgiant į tai, jog minėti teiginiai neatitiko reklamai taikomų teisingumo, išsamumo ir tinkamo pateikimo būdo kriterijų, galėjo būti paskatintas priimti ekonominius sprendimus, kurių kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Taip pat atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 4 d. pašalino degalinėse pateiktą reklamą. Bendrovė klaidinančią reklamą skleidė net 94-iose jai priklausančiose tinklo degalinėse, socialiniame tinkle „Facebook“, interneto tinklapyje www.circlek.lt/zieminis-dyzelinas, todėl padarytas pažeidimo mastas buvo vertinamas kaip didelis. Skleista Reklama apėmė ilgą laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 4 d. Jei Tarnyba būtų norėjusi tik nubausti pareiškėją, ji būtų galėjusi pareiškėjui nustatytą pradinį baudos dydį, remiantis Apraše įtvirtintomis nuostatomis, padidinti iki 30 proc., tačiau, įvertinusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, nusprendė nustatytą pradinį baudos dydį padidinti 20 ir 25 proc. Trečiuoju etapu apskaičiuojamas galutinis skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes, tačiau šiuo atveju lengvinančių ar sunkinančių pareiškėjo atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta.

19.5.                      Pareiškėjui Nutarimu skirta 100 000 Eur bauda yra paskirta teisėtai ir pagrįstai, o baudos dydis yra tinkamai individualizuotas, apskaičiuotas atsižvelgiant į Reklamos įstatyme ir Apraše įtvirtintas baudos dydžio apskaičiavimo taisykles. Atsižvelgiant į šioje byloje esančių aplinkybių visumą, pareiškėjo praėjusiais metais gautas pajamas, turėjusios įtakos maksimalios sankcijos paskyrimui, teismo sprendime nurodyti motyvai, kad 50 000 Eur bauda užtikrins atgrasomojo poveikio reikalavimą ir atitiks veiksmingumo, proporcingumo ir adekvatumo reikalavimus, laikytini nepagrįstais.

20.       Pareiškėjas UAB Circle K Lietuva atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepime nurodo:

20.1.                      Priešingai nei teigia atsakovas, teismas maksimalios baudos sumažinimo negrindė atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o paskirtą baudą vertino proporcingumo ir teisingumo principų, taip pat jos tikslingumo (sankcija siekiamų teisės atsakomybės tikslų) aspektu. Nutarimu paskiriant maksimalią įmanomą baudą už pažeidimą, buvo įvykdytas išimtinai formalus teisingumas (teisėtumas), neatsižvelgiant į tai, ar tokios sankcijos taikymu realiai siekiama fundamentalių teisinės atsakomybės tikslų. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad maksimali ekonominė sankcija šiuo individualiu atveju neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų ir šiuo pagrindu baudą sumažino. Sistemiškai aiškinant teismo sprendimo motyvus, matyti, kad Reklamos įstatyme įtvirtintų lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą teismas išvardijo tuo tikslu, kad nustatyti, ar bauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, t. y. laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismas konstatavo, jog paskiriant baudą nebuvo nukrypta nuo procedūrinių normų, ir aiškiai išreiškė poziciją, kad šių aplinkybių sąrašas yra baigtinis, bei pripažino, kad skiriant baudą Tarnyba individualiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Tačiau ši teismo išvada nereiškia, kad įstatymo ir juo labiau poįstatyminio akto nuostatos bei formalus jų pritaikymas per se (pats savaime) visais be išimties atvejais užtikrina proporcingumo ir teisingumo principus, ar juo labiau riboja teisingumą vykdančio teismo teisę šias nuostatas taikyti taip, kaip tai labiausiai individualioje ginčo situacijoje atitinka šiuos principus.

20.2.                      Net ir nepaisant fakto, kad teismas sankciją mažino ne lengvinančių aplinkybių pagrindu, atsakovo argumentai apie negalimumą taikyti teismo pasirinktus baudos mažinimo kriterijus, grindžiami iškreiptu ir klaidinančiu teisės normų aiškinimu ir dėl to yra nepagrįsti. Teismas turėjo teisę atsižvelgti į faktines aplinkybes, kuriomis grindė baudos sumažinimą ir tai padarė pagrįstai ir teisėtai. Reklamos turinys buvo pakeistas po Tarnybos pasiūlymo (ne privalomojo nurodymo) nutraukti Reklamos skleidimą, jeigu jis negali pateikti jos teisingumą pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas viso pažeidimo tyrimo ir nagrinėjimo procedūros metu (t. y. po Tarnybos pasiūlymo) teikė pakankamus įrodymus, motyvuotai nesutiko su Tarnybos vertinimu, o Reklamos turinį pakeitė išimtinai savo gera valia, siekdamas neeskaluoti ginčo situacijos. Tarnyba buvo pateikusi rekomendacinio pobūdžio alternatyvų siūlymą (nutraukti Reklamos skleidimą arba pateikti jos teisingumą pagrindžiančius įrodymus), ką pareiškėjas padarė savo gera valia įvykdydamas abi rekomendacijas – ir nutraukdamas ginčijamo turinio Reklamos skleidimą, ir teikdamas įrodymus, pagrindžiančius Reklamos teisingumą. Apeliaciniame skunde pateikiami aiškinimai, išeinantys už bylos ginčo dalyko ribų, yra nepagrįsti ir nereikšmingi, juo labiau, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl žalos pašalinimo ar nuostolių atlyginimo. Be to, žalos padarymas Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatytas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o Tarnyba konstatavo, kad tokių aplinkybių nustatyta nebuvo ir ginčas byloje dėl to nekilo.

20.3.                      Apeliacinio skundo argumentais bandoma neigti tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normomis įtvirtintas proporcingumo principas, tiek teisingumą vykdančio teismo teisę mažinti sankciją taikant bendruosius ir konstitucinius teisės principus. Atsakovo pozicija, grindžiama išimtinai formaliu poįstatyminio lygmens procedūrinių normų aiškinimu, kaip ir pats faktas, kad atsakovas ginčija teismo pagrįstai atliktą baudos sumažinimą, tik pavirtina, jog Tarnyba siekia išimtinai formalaus teisėtumo, kurio vienintelis tikslas - pareiškėjo nubaudimas. Atsakovo teisinė pozicija ginče leidžia kelti pagrįstas abejones dėl taikytinų poįstatyminio lygmens teisės akto normų atitikimo VAĮ ir Konstitucijai. Parinkdama sankcijos dydį, Tarnyba turėjo pareigą pagrįsti ne tik formalius sankcijos dydžio nustatymo kriterijus (pažeidimo pobūdį, mastą bei trukmę), bet ir tai, kad Reklama buvo padaryta esminė žala įstatymo saugomiems interesams. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta nė viena aplinkybė, su kuria administraciniai teismai sieja maksimalios sankcijos taikymą, todėl teismas pagrįstai sankciją sumažino. Joks teisės aktas nesuteikia Tarnybai teisės paskirti didesnę nei maksimali įstatyme numatyta sankcija, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokių baudos apskaičiavimo procedūrų (etapų) ji įpareigota įvykdyti. Kadangi šiuo atveju, net ir ne maksimaliai didindama bazinį baudos dydį, Tarnyba apskaičiavo maksimalią įstatymo leidžiamą baudą, daugiau nei akivaizdu, kad padidinti šios baudos ji neturėjo jokios teisėtos galimybės.

21.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį dėl Bendrovės padaryto Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo palikti nepakeistą, kitą sprendimo dalį panaikinti, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo:

21.1.                      Teismo sprendimo dalis dėl Bendrovės padaryto Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo yra priimtas tinkamai ir visapusiškai įvertinus visas esminę reikšmę tokiam sprendimui priimti turinčias bylos aplinkybes, nurodytas tiek pareiškėjo, tiek Tarnybos procesiniuose dokumentuose, visapusiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visetą bei tinkamai išaiškinus ir pritaikius ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas. Teismas ne tik, kad vadovavosi ginčui aktualiais teisės aktais dėl tinkamo reklamos pateikimo pažeidžiamiausiai asmenų grupei – vartotojams (Direktyva 2009/30/EB, Reklamos įstatymu, Aprašu), bet ir įvertinęs byloje pateiktų didelę patirtį turinčių mokslininkų išvadomis, jomis rėmėsi, byloje pacituodamas aktualius šiai bylai mokslininkų argumentus ir išvadas.

21.2.                      Pareiškėjas neginčija paties Reklamos įstatymo pažeidimo fakto. Taip pat šioje byloje nėra ginčo, jog Bendrovės laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. vasario 4 d. skleista informacija apie naujos sudėties žieminį (arktinį) dyzeliną, kurios pateikimą teisės aktų reikalavimams nutarime vertino Tarnyba, yra reklama.

21.3.                      Nors Bendrovė teigia, kad Reklamoje sąvoka „saugi“ buvo vartojama neužšalimo prasme, vis dėlto iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Reklamoje niekur nebuvo paaiškinta, kokia prasme yra vartojama ši sąvoka. Reklamoje nurodytas teiginys „saugi bio dalis – 0 proc. RRME“, tokiu būdu vienareikšmiškai sukuriant vartotojui įspūdį, jog saugu tai, kur nėra RRME. Analogišką įspūdį, jog RRME yra kažkas netinkamo, nesaugaus, sukuria teiginys „0 proc. RRME“. Nesaugiais produktais Lietuvos Respublikoje prekiauti yra draudžiama, o dyzelinas su RRME taip pat yra saugus. Tai reiškia, kad deklaratyvus pareiškėjo teiginys, jog skleidžiamoje reklamoje vartota sąvoka „saugi“, buvo vartojama būtent neužšalimo prasme, nėra teisingas ir teisės aktų prasme. Siekdama įvertinti nagrinėjamos bylos dėl Reklamos įstatymo pažeidimo aplinkybes, Tarnyba 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. 4E-6004 kreipėsi į VGTU, prašydama pateikti nuomonę, ar Reklamoje vartojami teiginiai yra atitinkantys tikrovę ir profesinės terminijos, susijusios su biodegalų sritimi, specifiką. VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedra 2021 m. kovo 18 d. Tarnybai pateiktame paaiškinime nurodė, jog nagrinėjami teiginiai „Saugus arktinis dyzelinas“, „Stipresniam automobilio imunitetui“ nėra aiškiai apibrėžti, neatitinka profesinės terminijos specifikos, teiginiai „Jokios užšalimo rizikos“, „Saugi bio dalis – 0% RRME“ – neatitinka profesinės terminijos specifikos, o terminas „Saugi bio dalis – 0% RRME“ nėra aiškūs. Minėtame paaiškinime taip pat nurodyta, kad degaluose su RRME yra naudojami specialūs priedai, kurie sumažina degalų drumstimosi ir šalto filtro kimšimosi temperatūrą, kaip ir grynas dyzelinas be jokių priedų, nebūtų itin tinkamas šiuolaikiniams automobilių varikliams, taip ir kiekviename dyzeline yra gausybė įvairių priedų, pagerinančių jo eksploatacines savybes. Tarnyba 2021 m. kovo 19 d. raštu Nr. 4E-7265 taip pat kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, prašydama pateikti nuomonę, ar Reklamoje vartojami teiginiai yra atitinkantys tikrovę ir profesinės terminijos, susijusios su biodegalų sritimi, specifiką, nurodyti, ar dyzelino biodalys (HVO ir RRME) turi esminių savybių skirtumų, dėl kurių HVO galėtų būti laikoma a) saugesnė, b) tinkamesnė automobiliui, c) lemianti lengvesnį užvedimą, d) lemiantį užšalimo išvengimą, e) palankesnė aplinkosaugai („draugiškesnė aplinkai“), taip pat paprašė paaiškinti, ar degalai su RRME yra laikytini „žemesnės (ne arktinės) klasės“ ir galėtų būti laikomi pavojingais gamtai ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų bei pateikti išvadą dėl Asociacijos ir Bendrovės pateiktų tyrimų ir teisės aktų interpretavimo pagrįstumo ir aktualumo nagrinėjamai situacijai vertinti, taip pat pateikti kitą informaciją, kuri, Aplinkos apsaugos agentūros vertinimu, galėtų būti reikšminga Tarnybai atliekant tyrimą dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo. 2021 m. balandžio 2 d. buvo gautas Aplinkos apsaugos agentūros atsakymas, kuriame ji paaiškino, jog produktų, klasifikuojamų kaip pavojingi, aprašyme negali būti naudojami teiginiai, kuriais nurodoma, kad cheminė medžiaga ar mišinys nėra pavojingi. Taigi Tarnybos pozicija dėl to, kad Reklama nėra teisinga, yra pagrįsta mokslininkų bei specialistų nuomonėmis ir išvadomis.

21.4.                      Skleidžiant reklamą verslo subjektams yra draudžiama reklamoje pateikti informaciją tokiu būdu, kuri klaidintų vidutinį vartotoją, t. y. verslo subjektų reklamoje pateikiama informacija negali sudaryti vartotojams klaidinančio įspūdžio, kad tam tikras produktas, sudėtyje turintis tam tikrą dalį atitinkamo komponento (šiuo atveju – HVO biopriedo), savo savybėmis yra ženkliai pranašesnis už produktą, sudėtyje turintį kito komponento (šiuo atveju – RRME biopriedo), ypač tuo atveju, kai lyginamų komponentų dalys sudarytų tik nežymias galutinių produktų dalis ar komponentų savybės nelemtų galutinio produkto savybių. Tarnyba neginčija objektyviai įrodytų HVO biopriedo savybių, tačiau, atsižvelgiant į byloje surinktą informaciją, Tarnybos įsitikinimu, HVO ir RRME fizikinių ir cheminių savybių skirtumai nėra žymūs buitinio dyzelino su atitinkamais priedais naudojimo kontekste, kadangi vartotojams parduodamas produktas yra ne HVO biopriedas, o dyzelinas, atitinkamai su tam tikra dalimi HVO biopriedo, t. y. RRME ir HVO biopriedai atskirai vartotojams nėra parduodami, todėl tyrimo metu atskiros RRME ir HVO savybės nebuvo vertintos.

21.5.                      Reklamos davėjui yra įtvirtinta pareiga pateikti reklamos teisingumą pagrindžiančius įrodymus. Nepaisant šios įstatyme įtvirtintos reklamos davėjo pareigos, Tarnyba pati savo iniciatyva kreipėsi į ekspertus ir paprašė pateikti paaiškinimus. Tarnyba Nutarime pasisakė, jog Reklamoje pateikiama informacija yra kuriamas įspūdis, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės nei dyzelinas su HVO biopriedu, nors įrodymų, galinčių pagrįsti visų reklamoje naudojamu teiginių teisingumą, pareiškėjas Tarnybai nepateikė, o Nutarimas yra pagrįstas itin gerai vertinamų ekspertų nuomonėmis ir išvadomis. Bendrovė Tarnybai turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius galutinio produkto (dyzelino su HVO) pranašumą prieš galutinį produktą (dyzeliną) su RRME, o ne pateikti atliktų tyrimų išvadas, kuriuose buvo lyginami tik patys dyzelino priedai (HVO ir RRME), o ne galutinis produktas. Tyrimo metu buvo nustatytas galimas HVO priedo pranašumas RRME priedo, kaip sudėtinės dalies, atžvilgiu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų faktą, jog galutinis vartotojams parduodamas produktas su RRME priedu sudėtyje yra nesaugus, ar prastesnės kokybės nei produktas su HVO priedu. Taigi Reklamoje naudoti teiginiai nėra pagrįsti.

21.6.                      Pareiškėjo reklaminių teiginių turinys iš esmės yra parengtas lyginant kuro žaliavas (HVO ir RRME priedų savybes), o ne galutinius produktus, tačiau Reklamoje tai nebuvo pakankamai išsamiai atskleidžiama, t. y., Bendrovė nepateikė Tarnybai jokių šią jos poziciją pagrindžiančių įrodymų, kad sudėtinių dalių lyginimas nebūtinai atspindi galutinių produktų skirtumus ir savybes (turint omeny ir kitus dyzelino sudėtyje galimus naudoti priedus). Priešingai, Reklamoje buvo sukuriamas įspūdis, jog lyginami būtent galutiniai produktai (dyzelinas), kurių sudėtyje yra HVO arba RRME priedai. Tokiu būdu Reklamoje nurodyti teiginiai vidutiniam vartotojui galėjo būti nepakankamai aiškūs. Kuro (dyzelino) sudėtinės dalys – RRME ar HVO – nėra parduodamos atskirai, o būtent galutinių produktų savybės ir skirtumai yra informacija, svarbiausia vartotojams. Atsižvelgiant į tai, Nutarime pagrįstai konstatuota, jog vartotojai pagrįstai galėjo tikėtis, kad reklamuojamas produktas – kuras su HVO, yra geresnės kokybės, saugesnis, sudarantis prielaidas geresniam variklio veikimui ir lengvesniam automobilio užvedimui, ar iš esmės draugiškesnis gamtai nei kuras su RRME. Net ir atsižvelgus į pareiškėjo argumentus, kad jo skleidžiama Reklama buvo nukreipta ne į RRME neigiamų savybių pabrėžimą, o ja buvo nurodytos dauguma HVO teigiamų savybių, įskaitant ir šio komponento saugumą neužšalimo prasme, taip pat, informuojant, jog produkte yra 0 proc. RRME, Tarnybai atlikus tyrimą, nustatyta, jog Reklama apie Bendrovės parduodamą, užšalimo prasme saugų, būtent naujos sudėties arktinį dyzeliną be RRME, nebuvo pakankamai išsami, o tai, ko reklama savo vidiniu įsitikinimu norėjo ir siekė Bendrovė, neatitiko to, kaip reklamą, dėl jos teisingumo trūkumo, nepakankamo išsamumo ir ne visai tinkamo pateikimo būdo, galėjo suprasti reklamos adresatas – vidutinis vartotojas, t. y. vidutinis vairuotojas, neturintis specialiųjų žinių apie degalų sudėtį ir sudėtinių dalių savybes. 

21.7.                      Reklamos pateikimo būdas yra tik vienas iš reklamai pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų. Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad Tarnyba netinkamai pateiktu pripažino tik vieną Reklamos teiginį („Saugi bio dalis – 0% RRME“), kadangi minėtą teiginį Tarnyba pripažino kaip neatitinkantį reklamos pateikimo kriterijaus, tačiau tai nereiškia, kad kitus Reklamos teiginius Tarnyba pripažino atitinkančiais Reklamos įstatymo nuostatas. Priešingai, kiti Reklamos teiginiai taip pat buvo pripažinti neatitinkantys Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisingumo ir išsamumo kriterijų. Pagal Reklamos įstatymą bei LVAT praktiką vertinant, ar buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, reklamos priežiūros institucijai pakanka nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu. Šiuo atveju Reklamos pateikimo būdas, kai saugumas pateikiamas kaip priešprieša RRME buvimui, nėra tinkamas. Vietoje to, kad Reklama būtų orientuota vien į HVO biopriedo privalumus, pareiškėjas HVO biopriedą (įskaitant ir dyzeliną su HVO biopriedu) Reklamoje priešpastatė RRME biopriedui, tokiu būdu sukurdamas įspūdį, jog kuras, t. y. dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės nei dyzelinas su RRME. Aplinkybę, kad Reklama dėl savo pateikimo būdo, jos neatitikimo teisingumo ir išsamumo kriterijams, vartotojams nebuvo aiški ir suprantama bei kėlė abejonių dėl joje vartojamų teiginių teisingumo, patvirtina vertinamuoju laikotarpiu gauti 2 vartotojų pranešimai apie Bendrovės skleidžiamą galbūt klaidinančią Reklamą. Tai reiškia, kad vartotojams nebuvo pakankamai aiški ir nedviprasmiškai suprantama Reklama apie parduodamą, užšalimo prasme saugų, būtent naujos sudėties arktinį dyzeliną be RRME.

21.8.                      Nors dalis vartotojų, naudojančių dyzelinį kurą, ir gali domėtis informacija apie dyzelinio kuro sudėtį, biopriedus ir jų savybes, tačiau nemaža dalis vartotojų gali pagrįstai neturėti žinių, ar turėti labai ribotas žinias šioje srityje, todėl vidutinis vartotojas nagrinėjamu atveju neturėtų būti tapatinamas su vartotoju, turinčiu tam tikrų specifinių žinių vienoje ar kitoje sferoje. Šiuo atveju yra būtina Reklamą vertinti kaip visumą atsižvelgiant ir į jos pateikimo būdą (formą) bei galimai daromą įtaką vidutiniam, specialiųjų žinių apie degalų priedus neturinčiam, vartotojui. Tarnybos nuomone, vidutinis vartotojas, kuris nėra šios srities ekspertas, vertindamas Reklamą kaip visumą, galėjo nesuprasti nagrinėjamų teiginių, detalių biopriedų ir galutinių produktų, naudojant RRME ar HVO, skirtumų, todėl, pamatęs Reklamą, neturėdamas pagrindo abejoti Bendrovės skleidžiamos informacijos apie parduodamą naujos sudėties arktinį dyzeliną be RRME, tikrumu, pagrįstai galėjo tikėtis, kad gaus būtent pranašesnio turinio ir parametrų produktą. Vertinant reklamos atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams, svarbu nustatyti, kaip reklamoje pateikiamą informaciją suprastų vidutinis vartotojas, o ne tai, kokią prasmę informacijai suteikia reklamos davėjas pagal savo vidinį įsitikinimą ar įsivaizdavimą. Kalbininko doc. dr. A. Smetonos išvadoje nurodyta, kad Reklamoje naudojami reklaminiai teiginiai ragina adresatus (vartotojus) pirkti ir vartoti dyzelinį kurą su priedu HVO. Šis priedas lyginamas su priedu RRME taip, kad vartotojas suprastų, jog degalai su HVO (kitaip nei su RRME) leis ramiai ir be rūpesčių keliauti: a) HVO saugus priedas, o RRME nesaugus; b) su HVO degalai neužšąla, o su RRME greičiau užšals; c) su HVO lengviau užsiveda variklis, o su RRME sunkiau; d) su HVO efektyviau (kartu ir taupiau) veikia variklis, o su RRME veiks ne taip efektyviai (ir taupiai). 

21.9.                      Pareiškėjo nurodytu atveju buvo vertinama visai kita bendrovė, t. y. visai kitas reklaminės veiklos subjektas, kiti reklaminiai teiginiai, kitoks reklamos turinys ir jos pateikimo būdas, mastas, visai kita reklamos sklaida bei kitas teisinis reguliavimas, t. y., pareiškėjo nurodytu atveju reklamos turinys ir pobūdis iš esmės skiriasi nuo šios administracinės bylos. Vien tai, jog teismų nagrinėta byla buvo susijusi su kuro priedų reklama, savaime nesuponuoja, jog pareiškėjo nurodytos bylos ir šios bylos aplinkybės buvo panašios, ar juo labiau – identiškos ir, kad jų vertinimas turėtų būti analogiškas ir taikomas būtent šioje byloje.

21.10.                      Įvykus vartotojų suklaidinimo galimybei ar faktui, tai pagrindžia aplinkybę, jog žala vartotojų interesams kilo, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad, parinkdama sankcijos dydį, Tarnyba neįrodė, kad Reklama buvo padaryta esminė žala įstatymo saugomiems vartotojų interesams. Pagal Aprašą įspėjimas reklaminės veiklos subjektams gali būti taikomas tik tada, kai reklaminės veiklos subjekto padarytu Reklamos įstatymo pažeidimu nepadaroma esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams. Šiuo atveju akivaizdu, jog buvo konstatuotas esminės žalos vartotojų interesams kilimo faktas. Bendrovė dar iki Reklamos skleidimo vartotojoms, turėjo įsivertinti jos turinį, t. y. joje pateiktos informacijos teisingumą, išsamumą ir jos pateikimą vartotojams, tam, kad nebūtų pažeisti Reklamos įstatyme reklamai ir jos pateikimui keliami reikalavimai. Sprendžiant dėl sankcijos už Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, yra būtina atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Spręsdama dėl sankcijos skyrimo pirmuoju etapu Tarnyba atsižvelgė į pareiškėjo pateiktą informaciją apie metines pajamas praėjusiais finansiniais metais ir apskaičiavo pradinį baudos dydį – t. y. apskaičiavo 1,5 proc. Bendrovės metinių pajamų. Antruoju etapu Tarnyba atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę ir apskaičiavo bazinį baudos dydį, t. y. pareiškėjas skleidė dyzelino, t. y. itin dažnai vartotojų naudojamos prekės, su HVO biopriedu reklamą, Bendrovė 2021 m. vasario 4 d. pašalino degalinėse pateiktą reklamą bei pakeisti teiginiai interneto tinklapyje https://www.circlek.lt/zieminis-dyzelinas, klaidinančią reklamą Bendrovė skleidė net 94 jai priklausančiose tinklo degalinėse, socialiniame tinkle „Facebook“, interneto tinklapyje www.circlek.lt/zieminis-dyzelinas, Reklama apėmė laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 4 d. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Tarnybos vertinimu, ji Nutarimą priėmė išsamiai įvertinusi visas su pareiškėjo padarytu Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu susijusias aplinkybes, teisės aktuose numatytus reikalavimus, todėl 100 000 Eur bauda yra paskirta teisėtai ir pagrįstai, o baudos dydis yra tinkamai individualizuotas, apskaičiuotas atsižvelgiant į Reklamos įstatyme ir Apraše įtvirtintas baudos dydžio apskaičiavimo taisykles. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad įspėjimas ar mažesnė bauda užtikrins atgrasomojo poveikio reikalavimą ir atitiks veiksmingumo, proporcingumo ir adekvatumo reikalavimus, vertintini kritiškai. Tarnybos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo mažinti paskirtą baudą ar apskritai jos neskirti.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Asociacija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo:

22.1.                      Pareiškėjo skleista informacija pagrįstai buvo pripažinta reklama. Fakto, kad pareiškėjo skleista informacija laikytina reklama apeliaciniame skunde neginčija ir pats pareiškėjas. Reklama atitinka visus tris Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus klaidinančios reklamos kriterijus – teisingumo, išsamumo ir pateikimo. Pareiškėjas Reklamoje skleidė neteisingus teiginius, t. y. teiginius, kurie vartotojus klaidino, jog dyzelinas su RRME biopriedais yra nesaugus, sukeliantis dyzelinių variklių gedimus, bloginantis automobilio užsivedimą esant minusinei temperatūrai, daugiau teršiantis aplinką ir pan. Tokia reklama pareiškėjas skatino vartotojus rinktis išimtai dyzeliną su HVO biopriedais, kuris, pasak Reklamos, yra saugus. Jokių konkrečių įrodymų, kad dyzelinas su RRME biopriedais būtų nesaugus, lemtų automobilio neužsivedimą / variklio gedimus ir / ar savo techninėmis ar kitomis savybėmis būtų prastesnis už dyzeliną su HVO biopriedais, pareiškėjas tiek reklamos skleidimo metu, tiek Tarnybos tyrimo metu, tiek ir teismams nepateikė. Pareiškėjo samprotavimai lyginant grynų biopriedų (HVO ir RRME) technines savybes yra nereikšmingi sprendžiant dėl Reklamos atitikties teisingumo kriterijui, nes: i) gryni HVO ir RRME biopriedai nėra pardavinėjami vartotojams (vairuotojams); ii) Reklama buvo skleidžiama informacija, jog būtent dyzelinas (kaip galutinis produktas, gaunamas sumaišius 7 proc. RRME biopriedo ir 93 proc. mineralinio kuro) su RRME biopriedais (o ne pats RRME biopriedas) yra nesaugus, sukeliant dyzelinių variklių gedimus, bloginantis automobilio užsivedimą esant minusinei temperatūrai ir pan.; iii) pareiškėjas Reklama skleidė informaciją, kad būtent dyzelinas (galutinis produktas, gaunamas sumaišius 7 proc. HVO biopriedo ir 93 proc. mineralinio kuro) su HVO biopriedu (o ne pats HVO biopriedas) savo savybėmis yra pranašesnis už dyzeliną su RRME biopriedu ir yra saugus. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomuosius kokybės rodiklių (toliau – ir Rodikliai) 19 punktą RRME ir HVO biopriedai: i) įstatymų leidėjo yra laikomi lygiaverčiais produktais, skirtais maišymui su mineraliniu (iš naftos produktų pagamintu) dyzelinu; ii) RRME ir HVO biopriedams yra taikomi tie patys privalomieji kokybiniai rodikliai.

22.2.                      Priešingai nei teigia pareiškėjas Nutarimas yra pagrįstas ekspertų ir specialistų išvadomis, t. y. jame remiamasi VGTU paaiškinimais, Aplinkos apsaugos agentūros išvada, Asociacijos teikta ekspertine medžiaga (Aleksandro Stulginskio universiteto ataskaita, SGS, nepriklausomos akredituotos laboratorijos, ataskaita). Apibendrinant net trijų skirtingų, nepriklausomų institucijų (universitetų ir akredituotos laboratorijos) mokslinių tyrimų ataskaitas darytina išvada, kad RRME yra tinkamas naudoti žiemos laikotarpiu bei neblogina arktinio dyzelino (tiek 1, tiek 2 klasės) techninių savybių, nepažeidžia vartotojų lūkesčių ir interesų. Šie įrodymai patvirtina, kad tiek dyzelinas su RRME biopriedu, tiek dyzelinas su HVO biopriedu yra tinkami vartoti Lietuvos Respublikoje, įskaitant ir šaltuoju žiemos periodu, ir dyzelinas su HVO biopriedu nėra niekuo pranašesnis už dyzeliną su RRME biopriedu.

22.3.                      Pareiškėjo cituojama LVAT ir Konkurencijos tarybos praktika netaikytina šioje byloje, kadangi jie nėra aktualūs šiai bylai, cituojamose bylose ir šioje byloje skiriasi aplinkybės.

22.4.                      Priešingai nei teigia pareiškėjas, Reklama nebuvo pakankamai išsami ir klaidino vartotojus. Dėl Reklamos neišsamumo vidutiniam vartotojui kyla klaidingas įspūdis, kad: i) dyzelis su RRME biopriedu savo techninėmis savybėmis yra nesaugus, gali sukelti automobilio variklio gedimus, sąlygoti automobilio neužsivedimą; ii) dyzelis su HVO biopriedu yra saugus, užtikrina sklandų variklio darbą, automobilio užsivedimą ir yra savo techninėmis savybėmis geresnis už dyzelį su RRME biopriedu; iii) tokią išvadą galima daryti atsižvelgus į dyzelio su RRME biopriedu palyginimą su dyzeliu su HVO biopriedu, o ne į tiesioginį grynų biopriedų RRME ir HVO palyginimą. Reklamos teiginiais buvo sukuriamas įspūdis, jog lyginami būtent galutiniai produktai (dyzelinas), kurių sudėtyje yra HVO arba RRME priedai.

22.5.                      Siekdama nustatyti Bendrovės reklaminių teiginių semantinę prasmę ir kaip juos supranta vidutinis vartotojas (siekdama nustatyti pareiškėjo reklamos išsamumo laipsnį), Asociacija kreipėsi į kalbininką doc. dr. A. Smetoną, reklamos ekspertą V. Mackonį ir Lietuvos nacionalinę vartotojų federaciją. Visi jie patvirtino, kad Bendrovės interneto svetainėje paskleisti teiginiai yra neišsamūs ir formuoja vartotojams vienareikšmę nuomonę apie biopriedo RRME netinkamumą naudoti žiemos laikotarpiu (jį naudoti nesaugu, šis produktas nėra kokybiškas, naudojant RRME – dyzelinas žiemą užšąla, naudojant RRME – automobilį žiemą užvesti sudėtinga (ar apskritai neįmanoma), naudojant RRME – variklis veikia neefektyviai).

22.6.                      Reklama buvo pateikiama netinkamu būdu. Asociacijos nuomone, vien tai, kad Reklama buvo lakoniška ir neišsami jau indikuoja, kad vidutinis vartotojas bus suklaidintas ir suvoks neteisingą reklamos teiginį. Reklama neklaidintų vartotojų, jeigu jame nebūtų supriešinamas RRME biopriedas. Vietoje to, kad Reklama būtų orientuota vien į HVO biopriedo privalumus, pareiškėjas HVO biopriedą (įskaitant ir dyzeliną su HVO biopriedu) Reklamoje priešpastatė RRME biopriedui, tokiu būdu sukurdamas įspūdį, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės. Be to, į Tarnybą su pranešimais apie pareiškėjo skleidžiamą Reklamą vertinamuoju laikotarpiu kreipėsi 2 vartotojai, kas leidžia teigti, jog Reklama dėl savo pateikimo būdo, neatitikimo teisingumo ir išsamumo kriterijams buvo vartotojams neaiški bei nesuprantama, kėlė abejonių dėl joje vartojamų teiginių teisingumo, todėl galėjo klaidinti vartotojus, neturinčius specialių žinių apie dyzeliną, jo savybes ir sudėtines dalis ir tokiu būdu iškreipti jų ekonominį elgesį.

22.7.                      Tarnyba teisingai nustatė vidutinio vartotojo sąvoką ir jo supratimą apie dyzelinį kurą bei jo atskirus komponentus. Ne visi vairuotojai domisi apie dyzelino kuro sudėtį ir komponentus, tad pagrįsta atsakovo pozicija, jog vidutinis vartotojas neturi domėtis ir žinoti papildomos informacijos apie RRME ar HVO biopriedus. Atsižvelgus į Reklamoje naudotus specifinius terminus, darytina išvada, kad vidutinis vartotojas, kuris nėra šios srities ekspertas, vertindamas reklamą kaip visumą, galėjo nesuprasti nagrinėjamų teiginių, detalių biopriedų ir galutinių produktų, naudojant RRME ar HVO, skirtumų, todėl pamatęs Reklamą ir joje nurodomus teiginius pagrįstai galėjo tikėtis, kad gaus pranašesnio turinio ir parametrų produktą.

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Asociacija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Tarnybos apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria sumažinta pareiškėjui skirta bauda.

24.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, jog Tarnyba tinkamai nustatė sankcijos dydį bei pagrįstai paskyrė Bendrovei 100 000 Eur baudą. Dėl Reklamos vartotojai buvo suklaidinti ir „saugodami“ savo automobilius buvo priversti pirkti brangesnį dyzeliną. Tai, kad vartotojai patyrė realią žalą dėl Reklamos, patvirtina Tarnyboje gauti skundai. Reklama buvo pradėta 2020 m., tad dėl jos žalą patyrė ir RRME gamintojai, Asociacijos nariai bei kiti degalinių tinklai, kurie prekiavo dyzeliu su RRME biopriedu.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

Dėl pareiškėjo veikų pripažinimo klaidinančia reklama pagrįstumo

 

25.       Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. vasario 4 d. skleidė naujos sudėties žieminio (arktinio) dyzelino Reklamą dėl kurios kvalifikavimo kaip klaidinančios reklamos pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį yra kilęs ginčas.

26.       Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klaidinančia reklama laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, yra įtvirtinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus. Reklamos davėjas privalo būti rūpestingas ir užtikrinti skleidžiamų teiginių teisingumą, kadangi būtent jam tenka pareiga pagrįsti skleidžiamos reklamos teisingumą. 

27.       Vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas, kad būtų išvengta reklamos vartotojų suklaidinimo. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija vartotojams būtų prieinama kitais būdais. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

28.       Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Remiantis to paties straipsnio 8 dalimi, kai reklama yra skirta tam tikrai reklamos vartotojų grupei, sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, vertinamas jos poveikis vidutiniam tos grupės nariui.

29.       Pareiškėjo skleista Reklama pripažinta klaidinančia visais Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais (kriterijais): reklamos teisingumo, išsamumo ir pateikimo trūkumų.

30.       Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ginčija teikdamas argumentus dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo.

31.       Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

32.       Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

33.       Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Tarnyba Nutarimą priėmė tinkamai įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, kurios buvo būtinos išvadai dėl pareiškėjo Reklamos atitikties Reklamos įstatymo nuostatoms, priimti: priimdama nutarimą, Tarnyba įvertino pareiškėjo teiktus paaiškinimus ir duomenis, taip pat Biodegalų asociacijos pateiktą informaciją, vadovavosi VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros ir Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais paaiškinimais, todėl Nutarime pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo skleista Reklama neatitiko Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimų (neatitiko teisingumo, išsamumo ir pateikimo tinkamumo kriterijų).

34.       Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų, kuriais atsakyta į pareiškėjo skunde dėstomus argumentus, kurie iš esmės pakartoti pareiškėjo apeliaciniame skunde, pažymi, kad pareiškėjas Reklama vartotojams siūlė galutinį produktą, todėl atsakovas neturėjo pagrindo vertinti biopriedų RRME ir HVO parametrų. Remiantis specialistų išvadomis, tai, ar galutinis produktas dyzelinas yra su HVO biopriedu ar RRME biopriedu, nedaro įtakos vartotojams, nes dyzelinas su RRME biopriedu savo techninėmis savybėmis yra iš esmės analogiškas dyzelinui su HVO biopriedu, todėl pareiškėjo skleista Reklama neatitiko teisingumo kriterijaus.

35.       Anksčiau nurodytų argumentų kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo teikti įrodymai nepaneigia specialistų išvados ir nepatvirtina, kad dyzelinas su RRME biopriedais nesaugus, blogina automobilio užvedimo savybes, sukelia variklio gedimus ir / ar savo techninėmis ar kitomis savybėmis yra prastesnis už dyzeliną su HVO biopriedais. 

36.       Vertinant Reklamos atitiktį išsamumo kriterijui, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad Reklamos turinys parengtas lyginant kuro žaliavas (HVO ir RRME priedų savybes), o ne galutinius produktus, tačiau Reklamoje tai nebuvo pakankamai išsamiai atskleidžiama. Priešingai, nagrinėjamais teiginiais buvo sukuriamas įspūdis, jog lyginami būtent galutiniai produktai (dyzelinas), kurių sudėtyje yra HVO arba RRME priedai. Vertinant Reklamą kaip visumą, joje minėti teiginiai vidutiniam vartotojui yra nepakankamai aiškūs. Reklamos teiginiai, be atitinkamo konteksto, vidutinio vartotojo galėjo būti suprasti priešingai pareiškėjo nurodomam reklamos tikslui.

37.       Vertinant pasirinktą Reklamos pateikimo būdą, kai HVO biopriedas (ir dyzelinas su HVO biopriedu) Reklamoje buvo priešpastatomas RRME biopriedui, vietoje to, kad skleidžiama Reklama būtų orientuojamasi vien į HVO biopriedo privalumus, yra pagrindas pripažinti, kad buvo sukuriamas įspūdis, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės, o tai suponuoja, kad toks Reklamos pateikimo būdas galėjo vidutiniam vartotojui sukurti įspūdį, jog HVO priedas yra saugus, o RRME - nesaugus.

38.       Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas Nutarime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, skleisdamas reklamą, nenurodydamas, jog lyginami ne galutiniai produktai (dyzelinas) ir pasirinkdamas tokį reklamos pateikimo būdą, kuris vartotojui, vertinančiam reklamą kaip visumą ir neišskiriančiam atskirų reklamos detalių, galėjo sukurti įspūdį, jog degalai su HVO yra saugesni, tinkamesni automobiliui (turi žemesnę užsalimo tikimybę, daro ženklią įtaką lengvesniam automobilio užsivedimui šaltomis oro sąlygomis). Be to, pateikdamas tik abstraktų teiginį, tačiau nepaaiškindamas vartotojui, kokiu būdu degalai su HVO yra mažiau taršūs nei RRME, galėjo vartotoją suklaidinti.

39.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, turėjo pagrindą konstatuoti, kad vartotojai, pamatę pareiškėjo skleistą Reklamą, pagrįstai galėjo tikėtis, kad reklamuojamas produktas - kuras su HVO yra geresnės kokybės, saugesnis, sudarantis prielaidas geresniam variklio veikimui ir lengvesniam automobilio užvedimui, ar iš esmės draugiškesnis gamtai nei kuras su RRME, nors tam nėra jokių objektyvių duomenų, dėl to Reklama neatitinka išsamumo kriterijaus.

40.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 17.1 punkte, teisėjų kolegija pažymi, kad neneigia pareiškėjo pareigos vartotojams teikti tinkamą informaciją apie biodegalų, ypač RRME, dalį dyzeline, kaip tai nurodoma Direktyvos 2009/30/EB 4 straipsnio 1 dalyje, tačiau, įgyvendindamas šiuos reikalavimus, pareiškėjas dėl anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą naudoti klaidinančią reklamą.

41.       Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo argumentus dėl vidutinio vartotojo sampratos šios bylos kontekste aiškinimo inter alia atsižvelgiant ir į Reklamos įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, visiškai pritaria, kad Reklama buvo skirta specifiniam asmenų ratui, t. y. asmenims, vairuojantiems automobilius su dyzeliniu varikliu, tačiau nėra teisinio pagrindo teigti, kad ši vartotojų grupė turi ar privalo turėti specialių žinių apie dyzelino sudėtį, jame naudojamus biopriedus. Visiškai suprantama ir tai nekelia jokių abejonių, kad dalis vartotojų, naudojančių dyzelinį kurą, gali domėtis ir domisi informacija apie dyzelinio kuro sudėtį, biopriedus ir jų savybes, tačiau kita vartotojų dalis gali tokių žinių neturėti, dyzelino sudėtimi nesidomėti ar turėti labai ribotas žinias šioje srityje laikant tokio pobūdžio informaciją neaktualia ir nebūtina automobilio eksploatavimui. Todėl vidutinis vartotojas, vairuojantiems automobilius su dyzeliniu varikliu, negali būti tapatinamas su vartotoju, turinčiu tam tikrų specifinių žinių dėl dyzelino sudėties, naudojamų priedų, o būtent tai suponuoja, kad pakankamai atidus ir protingas tos grupės narys – vartotojas pareiškėjo skleidžiama Reklama dėl anksčiau nurodytų aplinkybių buvo klaidinamas iškreipiant vartotojų ekonominį elgesį.

 

 

Dėl sankcijos, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl sankcijos mažinimo pakeitimo ir pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nepagrįstumo

 

42.       Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už klaidinančios reklamos pažeidimus reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 proc. jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip vienas šimtas tūkstančių eurų. Jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, bauda skiriama iki 3 proc. jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip 100 000 eurų. Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, reklaminės veiklos subjektams gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos.

43.       Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įspėjimas skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą ir šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

44.       Remiantis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą.

45.       Remiantis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, arba jeigu reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala.

46.       Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 983 patvirtino Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą. Aprašo 5 punkte numatyta, kad už Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies pažeidimą reklaminės veiklos subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas trimis etapais: 1) pirmuoju etapu, vadovaujantis Aprašo 6 punktu, apskaičiuojamas pradinis baudos dydis; 2) antruoju etapu, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis; 3) trečiuoju etapu, vadovaujantis Aprašo 8, 9 ir 10 punktais, apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, pirmuoju etapu apskaičiuojamas pradinis baudos dydis, lygus 1,5 proc. reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais metais, neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos, o jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, nustatomas pradinis baudos dydis lygus 1,5 proc. jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos. 

47.       Teisėjų kolegija, vertindama teisinį reguliavimą, kuriuo remiantis pareiškėjui taikyta sankcija, daro išvadą, kad teisinis reguliavimas, taikytinas šioje byloje, nesuponuoja abejonių dėl teisingo bei proporcingo ekonominės sankcijos parinkimo galimybių nagrinėjamos bylos kontekste, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas individualų ginčą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas manyti, kad teisės normos, taikytinos konkrečioje teismo nagrinėjamoje byloje, prieštarauja Konstitucijai (ABTĮ 4 str. 1 d.).

48.       Šiuo atveju, skleidžiama Reklama padaryta esminė žala įstatymo saugomiems interesams skleidžiama reklama klaidinti vartotojai.

49.       Atsakovas, vertindamas padaryto pažeidimo pobūdį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas skleidė dyzelino, t. y. itin dažnai vartotojų naudojamos prekės, su HVO biopriedu reklamą, kurią pamatęs vidutinis vartotojas, įvertinęs Reklamoje naudotus teiginius ir pateikimo būdą, HVO priedo pranašumus, pristatant būtent kaip priešpriešą RRME priedui, atsižvelgiant į tai, jog minėti teiginiai neatitiko reklamai taikomų teisingumo, išsamumo ir tinkamo pateikimo būdo kriterijų, galėjo būti paskatintas priimti ekonominius sprendimus, kurių kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (pavyzdžiui, nuspręsti vietoje dyzelino su RRME biopriedu, piltis brangesnį dyzeliną su HVO biopriedu). Vertinant pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą, atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 4 d. pašalino degalinėse pateiktą reklamą. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos komisija nusprendė už pažeidimo pobūdį nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti.

50.       Vertindamas pareiškėjo padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo mastą, atsakovas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas klaidinančią reklamą skleidė net 94-iose pareiškėjui priklausančiose tinklo degalinėse, socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje pareiškėjo paskyroje, interneto tinklapyje www.circlek.lt/zieminis-dyzelinas. Todėl pareiškėjo padaryto pažeidimo mastas Tarnybos buvo pagrįstai įvertinamas kaip didelis.

51.       Tarnybos komisija, vertindama pareiškėjo padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo trukmę, atsižvelgė į tai, kad Reklama apėmė laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d., o tai, vadovaujantis Aprašo 7.2.3 punktu, laikoma, kad pažeidimas truko ilgą laiką, kadangi pažeidimas truko ilgiau nei kelias valandas ar ilgiau nei keletą savaičių. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas skleidžiamą Reklamą interneto tinklapyje www.circlek.lt/zieminis-dyzelinas pakoregavo. Atsižvelgiant į tai, remiantis Aprašu, pažeidimo trukmė Tarnybos komisijos buvo vertinama kaip ilga. Todėl buvo nuspręsta pareiškėjui nustatytą pradinį baudos dydį didinti 25 proc.

52.       Byloje nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. 

53.       Pirmosios instancijos teismas, mažindamas atsakovo Nutarimu paskirtąją sankciją iki 50 000 Eur nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Bendrovė pažeidimą padarė pirmą kartą ir, kad iki Nutarimo pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo, t. y. iki 2021 m. vasario 4 d. Bendrovė pati pakeitė reklamą, kuri iš esmės jau atitiko Reklamos įstatymo reikalavimus, t. y. savo iniciatyva pašalino padarytą pažeidimą, būtent tokia sankcija užtikrins atgrasomojo poveikio reikalavimą ir atitiks veiksmingumo, proporcingumo ir adekvatumo reikalavimus. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

53.1.                      Remiantis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, pakartotinumas daro įtaką sankcijos dydžiui. Reklaminės veiklos subjektams, pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta bauda ar įspėjimas už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ar 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimą, gali būti skiriama bauda iki 6 proc. jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip 200 000 eurų. Tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, savaime suponuoja mažesnę skirtiną sankciją. 

53.2.                      Aplinkybė dėl Reklamos pakoregavimo interneto tinklalapyje vertintina kartu su tai paskatinusiomis sąlygomis. Pareiškėjas Reklamą pakoregavo tik po Tarnybos nurodymo, pateikto 2021 m. sausio 28 d. raštu Nr. 4E-2375, kuriame pasiūlė, jog tuo atveju, jei pareiškėjas negali pateikti Tarnybai reklamą pagrindžiančių įrodymų, nedelsiant nutraukti Reklamos skleidimą.

53.3.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pripažino, kad skiriant nuobaudą pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, bauda paskirta vadovaujantis Reklamos įstatymo bei Aprašo nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad pareiškėjui pritaikytą maksimalią Reklamos įstatyme numatyta sankciją lėmė didelės jo pajamos, o ne tai, kad Tarnyba siekė nubausti pareiškėją. 

53.4.                      Taigi pirmosios instancijos teismas šios Nutarties 53.3 punkte nurodytais argumentais iš esmės pagrindė atsakovo paskirtosios sankcijos teisėtumą visais reikšmingais teisiniais aspektais, tarp jų įvertinus ir veiksmingumo, proporcingumo ir adekvatumo reikalavimus, kurie inter alia reikšmingi sankcijos individualizavimo aspektu.

53.5.                      Dėl nurodytų argumentų Nutarimu paskirtosios sankcijos mažinimas iki 50 000 Eur yra nepagrįstas bei neteisėtas.

54.       Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

55.       Remdamasi ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 147 straipsniu, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o atsakovo – patenkina, pirmosios instancijos sprendimą pakeičia ir pareiškėjo skundą atmeta visa apimtimi.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Circle K Lietuva apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Circle K Lietuva skundą atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

 

 

        Dainius Raižys

 

 

        Egidijus Šileikis