KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 12 d.
Gargždai
Klaipėdos
apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, V. D.,
dalyvaujant ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Triušelių alėja“ atstovui advokatui K. G.,
atsakovams J. S., jos ir atsakovų J. R. ir V. R. atstovui advokatui R. K., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovei V. M.,
tretiesiems asmenims G. E., K. J., trečiojo asmens R. V. atstovui advokatui A. B.,
išvadą teikiančios byloje institucijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (toliau – GNSB) „Triušelių alėja“ ieškinį atsakovams J. S., J. R., V. R. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų K. J., V. V., R. V., R. A., G. E., L. S., R. D., M. K., N. K., K. B., S. B., M. M., R. M., G. M., K. P., V. P., L. S., S. S., D. B., J. B., A. V., T. Š., T. Š., A. T., N. T., A. B., N. B., D. V., S. A., S. A., R. C., G. C., R. U., A. U., D. B., E. B., D. T., A. F., A. Š., E. Š., V. Š., M. Š., V. M., P. M., A. J., ir R. J., išvadą teikianti byloje institucija Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020-04-10 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-200410-00234, įpareigoti atsakovus J. S., J. R. ir V. R. per teismo nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pradėtoms vykdyti statyboms, o to neatlikus per teismo nustatytą terminą, nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę ir priteisti iš atsakovų naudai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis priklauso nekilnojamasis turtas: vandentiekio tinklai, gręžinys Nr. 42626, gręžinys Nr. 44041, nuotekų šalinimo tinklai, žemės sklypai, kurių naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, kuris yra GNSB „Triušelių alėja“ administruojamame kvartale, kuriame yra suformuoti 79 individualūs žemės sklypai. GNSB „Triušelių alėja“ nuosavybės teise priklauso absoliučiai didžioji visų šių daiktų dalis. Kitos šio turto dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atskirų individualių sklypų savininkams. Dauguma asmenų, kuriems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai, yra GNSB „Triušelių alėja“ nariai. Vienas iš šioje teritorijoje esančių individualių žemės sklypų yra sklypas adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2014-03-28 iki 2019-07-11 nuosavybės teise priklausė R. V., o nuo 2019-07-11 nuosavybės teise priklauso J. S., J. R. ir V. R.. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020-04-10 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-200410-00234 pagal statinio projektą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto pakeitimai, A laida)“, kuris išduotas neteisėtai, todėl pagal jį vykdoma statyba yra neteisėta. Nurodo, kad sprendiniuose nurodoma, kad statinys projektuojamas kaip vieno buto statinys, apie tai nuosekliai nurodoma visame projekte, tačiau matyti, kad tai yra tributis kotedžas. Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto (projekto pakeitimai, A laida) aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Sklype yra esamas vieno buto gyvenamasis namas (nebaigtas statyti), kuriam 2017-10-19 gautas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-34-171019-00677. Šiuo projektu yra atliekami ankstesnio namo projekto pakeitimai – didinamas namo bendrasis plotas ir tūris, todėl turi būti gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas, o ankstesnis bus panaikintas šiuo projektu“. Projekte nurodoma, kad visus pagal šį statybą leidžiantį dokumentą statomo namo poreikius numatoma tenkinti kvartale esančių inžinerinių tinklų pagalba. Kaip matyti iš projekto 22 p., 2016-12-06 V. V. ir K. J. išdavė prisijungimo sąlygas, nurodydami, kad leidžia prisijungti prie kvartalo tinklų (vandentiekį, buitines ir lietaus nuotekas). Tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro informaciją apie šiuos tinklus, matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-09-30 iki 2017-03-16 šie tinklai nuosavybės teise priklausė UAB „Litectus“. Vėliau 55/79 dalys šių tinklų buvo perleista UAB „E. I.“, kuri valdė šiuos tinklus laikotarpiu nuo 2017-03-16 iki 2017-07-18, o nuo 2017-07-18 55/79 dalys šių tinklų nuosavybės teise priklauso pareiškėjai GNSB „Triušelių alėja“. Atskirų individualių žemės sklypų savininkams atskiros šių tinklų dalys buvo pradėtos perleidinėti tik 2017 m. birželio mėnesį. Statybos projektui J. S., J. R. ir V. R. priklausančiame žemės sklype prisijungimo sąlygos dėl prisijungimo prie kvartalo tinklų (vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų) nėra išduotos, o tokius sprendinius numatantys statybos projektai yra neteisėti. Ieškovės administruojamas kvartalas buvo suprojektuotas pagal 2007-05-24 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-85 patvirtintą V. V. ir K. J. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, pagal kurio aiškinamąjį raštą matyti, kad kvartalas buvo projektuojamas ir jame visi sprendiniai buvo derinami atsižvelgiant į tai, kad paskaičiuotas žmonių skaičius visame kvartale neviršytų 316 žmonių. Tačiau suprojektuotas ir pradėtas statyti gyvenamasis namas, kuris pagal architektūrą atitinka trijų butų namą, kartu yra išvengta prisijungimo sąlygų gavimo procedūros. Tai pažeidžia inžinerinių tinklų savininkų teises ir teisėtus interesus, nes statytojai prijungdami savo statinį prie kvartalo inžinerini tinklų, naudosis kitų savininkų sukurtu turtu, patys prie jo neprisidėdami ir netgi pablogindami padėti kitiems savininkams, nes bendras tinklų pajėgumas dėl to sumažės.
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. išduodama statybos leidimą Nr. LSNS-34-200410-00234, vadovavosi tuo metu galiojusiais statybos leidimų išdavimo tvarką nustatančiais teisės aktais, todėl naikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotą 2020-04-10 statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-200410-00234 nėra jokio pagrindo. 2020 m. statybos leidimui Nr. LSNS-34-200410-00234 išduoti buvo pateiktas Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto pakeitimai, A laida), numeris (duomenys neskelbtini)D. J. numatyta, kad šiuo projektu yra atliekami ankstesnio namo projekto pakeitimai – didinamas namo bendrasis plotas ir tūris, todėl turi būti gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas, o ankstesnis (paminėtas aukščiau) bus panaikintas šiuo projektu. Šiuo projektu nebuvo keičiama prisijungimo prie infrastruktūros dalis, numatyta ta pati prisijungimo prie infrastruktūros tinklų tvarka kaip nurodyta Vieno buto gyvenamasis namas, kategorija – Neypatingas, Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekte, numeris ARCHIKO-2016-30-TDP, parengimo metai 2016. Už prisijungimo sąlygų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju už minėtų prisijungimo sąlygų atitiktį atsako V. V. ir K. J.. Kad šios prisijungimo sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus taip pat patvirtino statinio projektuotojas pasirašęs statybos projektą, taip pat inspekcija, atlikusi 2017-10-19 leidimo Nr. LSNS-34-171019-00677 išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą, pažeidimų nenustatė. Ieškovė patikslintame ieškinyje vienu iš ginčijamo statybą leidžiančio dokumento panaikinimo argumentų nurodo architektūros neatitikimus statinio paskirčiai, tačiau statybos valstybinė priežiūra, taigi ir statinio atitikimas statinio projekto sprendiniams, nėra Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kompetencija.
A. J. S., J. R. ir V. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senaties terminą. Prašo paskirti ieškovei 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos įpareigojant sumokėti atsakovams. Nurodo, kad savivaldybės išduotas projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas prieš daugiau nei 12 metų, o statybą leidžiantis dokumentas vieno buto gyvenamojo namo projektui, kuriame yra ginčijamas prisijungimo prie komunikacijų sutikimas, išduotas prieš daugiau nei 3 metus. Informacija apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą buvo paskelbta viešai. Ieškovė žinojo apie statomą/pastatytą namą sklype (duomenys neskelbtini), dėl anksčiau vykusio ieškovės bylinėjimosi su prieš tai buvusiais savininkais dėl mokesčių mokėjimo. Prisijungimo prie tinklų teisėtumas esant ankstesniems savininkams nebuvo ginčijamas. Ankstesnio šio namo savininkui R. V. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikusi patikrinimą, buvo surašiusi savavališkos statybos aktą ir minėtas asmuo buvo nubaustas pinigine nuobauda dėl namo statybos sklype ne toje vietoje, kur numatytos užstatymo ribos, dėl to vėliau buvo keistas sklypo detalusis planas. Komunikacijos buvo suprojektuotos ir prijungtos ankstesnių namo savininkų. Ieškovės interesai galimai būtų pažeisti, jeigu komunikacijos būtų suprojektuotos ir prijungtos kaip nors kitaip, nei numatyta bendrijos administruojamame kvartalo detaliajame plane. Atsakovais patrauktų asmenų namas kvartale buvo pastatytas ir prijungtas prie inžinerinių tinklų vienas pirmųjų, o dabar, po daugybės metų mokėtų bendrijai mokesčių, nepateikiant jokios faktinės informacijos apie išnaudotus pajėgumus, reiškiamos pretenzijos, kad šis namas galimai pablogina padėtį kitiems gyventojams. Kvartale yra sklypų, kuriuose pastatyti ir apgyvendinti dvibučiai ir net tribučiai namai, kuriems pretenzijos nėra reiškiamos. Bendrijos įstatai nenumato bendrijos bei bendrijos valdymo organų teisės ar pareigos reikšti ieškinius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objektų disponavimu. Ieškovė net nėra ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu kilusių teisinių santykių dalyvis, nes, kaip minėta, individualiam administraciniam aktui yra būdingas konkretus subjektas, kuriam priimtas aktas adresuojamas. Pagal suformuotą Vyriausiojo administracinio teismo administracinių tokios kategorijos bylų nagrinėjimo praktiką vien formalių pažeidimų, susijusių su statybos leidimo išdavimu, nustatymas nesudaro pagrindo panaikinti statybos leidimą, jei nėra pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai, kai asmuo, kuriam išduotas statybos leidimas, elgėsi sąžiningai. Atsakovai leidimo statybai gavimo proceso metu elgėsi sąžiningai, teisėtai atliko visus būtinus veiksmus naujam statybos leidimui gauti, pateikė visus tokiam sprendimui reikiamus dokumentus. Klaipėdos rajono savivaldybė savo atsiliepime nurodo analogiškus argumentus, t. y. netgi tenkinus ieškinio reikalavimus dėl statybos leidimų panaikinimo, atsakovams išlieka galimybė teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą išsprendus prisijungimo prie inžinerinių kvartalo tinklų sąlygų gavimo klausimą - gavus prisijungimo sąlygas (pasikeistų prisijungimo sąlygų davėjas). Apie šią galimybę ieškinio 4 reikalavime pasisako ieškovė. Ieškinio reikalavimai iš esmės grindžiami galimai neteisėtu prisijungimo sąlygų išdavimu, tačiau byloje ginčo dėl galimybės gauti prisijungimo sąlygas nėra. Statybos leidimas nenaikintinas dar ir dėl to, kad prisijungimo prie kvartalo komunikacijų sąlygos nėra esminiai projekto sprendiniai. O atliekant projekto korektūrą (A laida), kai esminiai sprendiniai nekeičiami, naujo statybos leidimo prašyti nereikia ir tokiu atveju lieka galioti anksčiau išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos leidimas vieno buto gyvenamajam namui išduotas 2017 metais, tačiau tuomet ieškovė į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją nesikreipė. Ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti statybą leidžiantį dokumentą teismui buvo pateiktas tik 2020 m. liepos mėnesį, kai statinys buvo beveik baigtas statyti. Atsakovai vieno buto pastatą - gyvenamąjį namą įsigijo 2019-07-02 su tuo metu galiojančiu statybos leidimu bei įregistruotu 44 proc. pastato baigtumu. Atliekant statinio projekto pakeitimus komunikacijų sprendiniai nebuvo keičiami, o pastatas jau buvo prijungtas prie ankstesniu projektu suprojektuotų (projekto Nr. ARCHIKO-2016-30-TP) kvartalo tinklų kaip numatyta detaliajame plane ir pagal išduotas prisijungimo sąlygas. Šios sąlygos buvo išduotos ankstesniam savininkui, todėl dėl jų išdavimo atsakovai kreiptis neprivalėjo. Pastatas buvo įsigytas su jau išduotomis prisijungimo sąlygomis. Vykstant ginčui dėl 2016-12-06 išduotu prisijungimo sąlygų teisėtumo atsakovais patraukti asmenys iš tikrųjų yra nukentėjusioji pusė ir turėtų būti traktuojami kaip ieškovai, kai galimais atsakovais būtų tiek ginčijamą sutikimą davę asmenys, tiek prieš tai buvę savininkai, tiek projektą, pagal kurį 2017-10-19 išduotas statybą leidžiantis dokumentas, rengę projektuotojai, tiek priskirtos projektą tikrinančios institucijos. Iš šių išvardintų asmenų turėtų būti išieškota patirta žala, jei statybos leidimas būtų naikinamas. Prisijungimo sąlygų išdavimo teisėtumo patikrinimas niekuomet nebuvo atsakovų pareiga, kadangi prisijungimo sąlygos buvo išduotos ankstesniam sklypo savininkui 2016-12-06. Atsakovai, t. y. vieno buto gyvenamojo namo savininkai, norėdami kiek įmanoma greitesnės ginčo baigties, sutinka sumokėti ir sumokėjo ieškovės nustatyta prisijungimo mokestį tam, kad, kaip savo atsiliepime teismui mini ieškovė, kompensuotu padidėjusį poreikį bei finansiškai prisidėtu prie kvartalo naudojamu inžineriniu tinklu pajėgumu didinimo. Taip pat buvo formaliai pateiktas prašymas išduoti prisijungimo sąlygas, nors jos yra išduodamos statinio projekto rengimo metu prieš kreipiantis statybą leidžiančio dokumento. Atsakovų namas ne tik kad turi galiojantį statybos leidimą, bet jau yra pastatytas ir įregistruotas jo baigtumas, o ieškovei, kaip kvartalo inžinerinių tinklų administratorei, eilę metų mokamos nustatytos įmokos. 2020-11-06 ieškovė pateikė atsakymą į prašymą išduoti inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygas ir šias sąlygas išduoti atsisakė neva dėl statinio architektūros neatitikimo jo paskirčiai. Atsakovams numatytą bendrijos įmoką sumokėjus, esminiai ieškovės reikalavimai buvo patenkinti. Tačiau ieškovė ieškinį patikslino, ir toliau laikosi pozicijos, kad statybos leidimas turi būti panaikintas, tik jau dėl kitų priežasčių. Toks elgesys yra laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir už tai yra numatyta atsakomybė. Teritorijų planavimo dokumentai nustato tik užstatymo intensyvumą, aukštingumą, žemės sklypu naudojimo būdus, tačiau nereglamentuoja gyventoju skaičiaus. Ieškovės įvardijami nepatogumai dėl padidėsiančio gyventojų, transporto priemonių skaičiaus, kuriuos jie laiko savo teisėtų lūkesčių pažeidimais, nevertintini kaip pagrįsti ir teisėti, nes ir vienbučiame name gali gyventi kelios kelių kartų šeimos. Šio ginčo atveju dėl architektūros neatitikimo statinio paskirčiai administruojamo kvartalo bendrija neturi teisės ir yra netinkama šalis tokio pobūdžio ginče būti ieškove, kadangi yra nesusijusi pusė, bendrijos teisės ir interesai niekaip nėra pažeisti. Atsakovų atveju pagal išduotą statybos leidimą daugiau nei vienas abonementas tiek elektros, tiek dujų vartotojams nėra galimas. Tai yra dar vienas įrodymas, kad namas (duomenys neskelbtini), priešingai nei teigia ieškovė, neatitinka daugiabučiams keliamų reikalavimų. Pats projektas, statybos leidimas ir komunikacijų prisijungimo sąlygos vienbučiam gyvenamajam namui yra objektyvūs įrodymai, patvirtinantys priešingas, nei ieškovės nurodomas, aplinkybes. Visi ieškovės samprotavimai, kad atlikus vienokius ar kitokius pakeitimus pastatas galėtų būti pertvarkytas į tributį, priešingai nei siekia ieškovė, yra įrodymas, kas pastatas atitinka vieno buto namui keliamus reikalavimus. Svarbus įrodymas, kad pastatas yra suprojektuotas ir pastatytas taip, jog, neišeinant į lauką, įmanoma iš vieno namo galo nueiti į kitą - tai yra viena esminių aplinkybių, reikalingų, kad namas atitiktų vienbučiam pastatui keliamus reikalavimus.
Trečiasis asmuo R. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad jis yra buvęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad teisiškai negalimas prisijungimo sąlygų išdavimas, kad tai prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams, todėl net gi tenkinus ieškinį, atsakovai turi galimybę gauti prisijungimo prie nuotekų tinklų sąlygas. Ieškovės ginčijamas 2016-12-06 išduotų prisijungimo sąlygų teisėtumas tėra formalus ir niekaip nesusijęs su ieškovės interesų apsauga, tą patvirtina ieškovės narių ir savininkų visuotinio susirinkimo protokolai. Ieškovė teigia, kad 2016-12-06 V. V. ir K. J. išdavė prisijungimo sąlygas, kai jiems kvartalo inžineriniai tinklai jau nepriklausė. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovė pateikė gausius, bet tik bendro pobūdžio duomenis - išrašus iš nekilnojamojo turto registro: kad ieškovei priklauso 56 iš 79 sklypų, kuriuose įrengti inžineriniai tinklai. Tačiau nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyt, kokie būtent žemės sklypai, juose esanti inžinerinė infrastruktūra yra susijusios su K. J. ir V. V. išduotomis prisijungimo sąlygomis, kurias ieškovė ginčija. Taip pat lieka neaišku kieno - ar ieškovės 56 iš 79 sklypuose esant inžinerinė infrastruktūra, ar kitiems fiziniams asmenims priklausančiuose likusiuose 23 sklypuose iš 79 yra susijusi infrastruktūra, prie kurių išduotą prisijungimą ginčija ieškovė. Vien dėl šios priežasties kyla klausimas, ar ieškovė yra tinkamas subjektas, turintis teisę ginčyti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė siekdama ieškinio patenkinimo sąmoningai ir tyčia, abiem atvejais atstovaujama vieno ir to paties asmens, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybės priklausimai nuo jos siekiamo rezultato: byloje dėl išlaidų už bendro turto priežiūrą priteisimo įrodinėjo ir teigė, kad V. V. ir K. J. buvo kvartalo vystytojai ir inžinerinių tinklų savininkai, kad šie tinklai įvesti iki pat R. V. namo, kad pastarasis šiais tinklais naudojasi, todėl privalo mokėti už jų priežiūrą; tuo tarpu šioje byloje ieškovė jau įrodinėja, kad V. V. ir K. J. nebuvo inžinerinių tinklų savininkais, todėl jų išduoti sutikimai yra niekiniai ir neteisėti, ir būtent dėl to būtent dėl šių sutikimų neteisėtumo prašoma panaikinti išduotą statybos leidimą šioje byloje. Tai akivaizdus piktnaudžiavimo teise pavyzdys, rodantis ieškovės nesąžiningumą. Ieškovės argumentai, kad iš tikrųjų projektuojamas ir statomas daugiabutis gyvenamasis namas – kotedžas, tėra grindžiami tik ieškovės samprotavimais ir išvedžiojimais, remiamasi vizualizacijomis, o faktine situacija. Niekaip nesuprantama, kad statinio vidinis išplanavimas nedidinat jo užstatymo ploto pažeidžia ieškovės, kuri net nėra nei ginčo statinio, nei jo gretimybių savininkė ar naudotoja, interesus. Jei atsakovai net ir vykdo statybą nesilaikydami ar nukrypdami nuo projektinių sprendinių, tai nėra pagrindas panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, toks reikalavimas net nenagrinėtinas teisme, nes tai statybos valstybinės priežiūros klausimas, kuri nustačiusi pažeidimus privalo taikyti teisės aktuose nustatyta poveikio priemones.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad statybos leidimas yra išduotas neteisėtai, nes projekte numatyta statinio architektūra neatitinka statybos leidime nurodytos statinio paskirties. Faktiškai yra suprojektuotas trijų butų gyvenamasis namas ir tai patvirtina Architektų rūmų tarybos sprendimas. Pats architektas pripažino, kad sprendiniai labiau yra trijų butų projekto, toks projektas ir turėjo būti rengiamas. Projekte vandentiekio ir nuotekų sprendiniai išspręsti atsižvelgiant į sutikimą, kuris išduotas ne šių tinklų savininkų. Grindžiamas 2016-12-06 su K. J. ir V. V. išduotu sutikimu, tačiau tuo metu jie nebuvo tinklų savininkai, šie tinklai priklausė UAB „Litectus“. Projekte privaloma išspręsti nuotekų ir vandentiekio reikalavimus, kurių neišsprendus statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas. Projekte nėra tinklų savininkų sutikimo, tai gi šiuo pagrindu taip pat yra ginčijamas statybos leidimas. Dėl teisės kreiptis į teismą. Bendrija yra 2/3 šių tinklų savininkė, reiškia reikalavimą, nes prie jos tinklų prisijungta neteisėtai, ji yra tinkama ieškovė, kaip yra tinkami ir atsakovai, nes savivaldybė išduodama leidimą, turėjo savo funkcijas vykdyti tinkamai, jeigu ji buvo suklaidinta, turėjo tai pripažinti byloje, jei mano, kad sutikimas tinkamas, tai prisiima visas pasekmes iš to. Dėl reikalavimo parengti projektinę dokumentaciją, tai šis reikalavimas yra susijęs tik su šiuo metu statinio savininkais. Dėl terminų, tai nei 2008 m., nei 2016 m. sutikimai nėra ginčijami, atsakymas glūdi ir inspekcijos išvadoje, kai yra išduodamas statybos leidimas, šie dokumentai tampa tarpiniais procedūriniais dokumentais, kurie nėra savarankiški sprendimų dalykai, todėl sutikimo nėra pagrindo ginčyti, nes jie neturi jokios teisinės galios ir yra niekiniai. Savivaldybės pareiga buvo pagal registrą bent jau patikrinti ar sutikimai išduoti tų asmenų, kurie turi tokią teisę. Projektas yra 2019 m. ir jis perėmė visus sprendinius iš 2016 m. Dėl termino kreiptis į teismą. Ieškovė klausimą dėl prisijungimo pradėjo kelti 2019 m. lapkričio mėnesį, tik kitoje byloje su V. pamatė šitą sutikimą ir kreipėsi į inspekciją, prašydama atlikti patikrinimą, šis procesas vyko gana ilgai, kai buvo gautas atsakymas, buvo teikiami skundai arba prašymai, kol balandžio mėnesį, kol buvo gautas atsakymas, kad yra išduotas 2020 m. leidimas, nedelsiant buvo pateiktas skundas inspekcijai, kurio inspekcija nenagrinėjo, todėl buvo kreiptasi į teismą. Jei teismas nuspręstų, kad terminas praleistas, tai prašo jį atnaujinti, nes mano, kad elgiasi atidžiai ir rūpestingai. Dėl baudos skyrimo nesutinka. Ieškinys buvo patikslintas tik pamačius skelbimą, kuris pasirodė liepos 3 d., dėl pardavinėjamo pastato, kaip tribučio, o bylos pasirengimo stadijoje patikslinimas galimas. K. J. ir V. V. buvo statytojai, bet sutikimų metu jie nebuvo savininkai, jų vardu tinklai niekada nebuvo registruoti, ir kai tinklai buvo baigti, jie buvo registruoti UAB „Litectus“ vardu, tai ši įmonė tapo ir statytoja kažkuriuo tai momentu. Apie 2018 m. K. J. sutikimą, sužinojo tik šioje byloje. O apie 2016 m. sutikimą sužinojo 2019 m. lapkričio mėnesį, ir iškarto buvo kreiptasi į institucijas. Iš registro išrašo matyti, kad mažiausiai iki 2019-06-10 šito statinio baigtumas tik 44 proc., jame nėra nuotekos pajungtos, tai faktiškai šitas sutikimas nėra įgyvendintas. Dėl inspekcijos išvados, tai pateiktos topografinės tinklų nuotraukos, inspekcija iškėlė klausimą, ar šioje nuotraukoje nėra padaryti tinklai. Nuotraukoje matyti, kad į sklypą yra įbrėžtos linijos ir prie jų parašyti lygiai tokie patys skaičiukai 202, 203,204, nuo jų matome jokie tinklai nežymimi, tai čia iki šulinukų yra ieškovei ir kitiems bendraturčiams priklausantys inžineriniai tinklai, prie kurių prisijungimo ir yra ginčas. Tai tame plane nėra pažymėti tinklai, kuriems neva duoti sutikimai, čia tinklai, prie kurių prisijungimų yra duotas sutikimas, klausimas keliamas dėl teisės prisijungti prie šių įvadų. Nurodo, kad ieškovės interesus pažeidžia, nes kai statomas tributis namas, tai keliami kiti reikalavimai, dėl atliekų surinkimo, vaikų žaidimo aikštelių, automobilių stovėjimo skaičiaus pritaikymo ir t.t. Visi šie klausimai turi būti išsprendžiami projekto rengimo metu ir pagal bendrą taisyklę turi būti išsprendžiami statytojo sklype. Šie klausimai sklype nėra išspręsti ir net nėra aišku, kur ten galima būtų tai išspręsti. Vadinasi šie klausimai bus sprendžiami aplinkinėse gatvėse ir teritorijose, kurias valdo bendrija. Tai šiuo aspektu yra architektūros pažeidimas. Bendrija stengiasi daug metų kontroliuoti prisijungimus, kad tinklai būtų kuo mažiau apkrauti. Pagal detaliojo plano sprendinius, pajėgumai buvo paskaičiuoti namas, vienai šeimai, 4 asmenims. Kituose sklypuose jau yra išbalansuota tai, yra priimtas sprendimas neleisti prisijungti dvibučiams, tribučiams ir didesnės kvadratūros sklypams. Negali uždrausti statyti, bet šia priemone bando išsaugoti koncepciją namų, kaip jie buvo formuojami. Bendrija nebepajėgi aptarnauti. 2019 m. lapkritį pirmas kreipimasis buvo į ieškovę atsakovų, dėl sutikimų prisijungti, ir buvo pateiktas susitarimas ir mokėjimų pranešimai, tai jei atsakovai būtų įsiforminę, kol dar ieškovai nebuvo pamatę tų sutikimų, tai gal viskas būtų taip ir praėję, bet kaip tik tuo metu nei vienas atsakovas nesutiko pasirašyti sutarties ir nesutiko apmokėti sąskaitos už prisijungimo mokestį, kuris buvo tuo metu dar nustatytas, ir kai prasidėjo šis ginčas, tą mokestį atsakovai sumokėjo tik po metų laiko, nuo tų mokėjimo pranešimų pateikimo, tada jie teikia naują prašymą, kad leistų prisijungti. Bendrija nebesutinka grįžti į tą pačią padėti, atsirado daug piktnaudžiavimo atvejų ir šis nėra vienintelis, tai bandoma tą praktiką užbaigti, kad nebebūtų statomi daugiabučiai, kurie tik vadinami vienbučiais.
Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad teisės aktai numato, kad už prisijungimo sąlygų teisėtumą atsako jas pateikę asmenys, kad atitinka visi dokumentai, pateikti dokumente, patvirtina projektuotojas, savivaldybės administracija tikrina pagal kompetenciją ar yra pateikti visi dokumentai. Pareigos patikrinti ar tikrai yra tinklų savininkas – nėra, nes teikėjas užtikrina duomenų teisingumą. 2020 m. projektas buvo rengtas ir atliekami koregavimai architektūriniai, o tinklų infrastruktūra buvo palikta kaip numatyta ankstesniame projekte, tai atitiko teritorijų planavimo dokumentuose numatytą tvarką ir ši dalis nebuvo keičiama, tuo pagrindu buvo išduotas 2020 m. leidimas. Ankstesnis leidimas buvo panaikintas, jis buvo tikrintas inspekcijos, nebuvo pažeidimų nustatyta.
Atsakovė J. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad sklypą su leidimais ir komunikacijomis ir registruotu 44 proc. baigtumu jau įsigijo. 2018 m. statybų inspekcija atliko patikrinimą, kur pažeidimų nebuvo nustatyta. Ši byla yra dėl asmeniškumų, o ne dėl bendrijos interesų. Sąskaita bendrijos buvo apmokėta, pinigų negrąžino, tai kaip ir sutinka. 2019 m. nesikreipė į bendriją dėl leidimų prisijungti. Elektroniniu paštu buvo siųstos tik sąskaitos. Sąskaitas apmokėjo vykstant teismo procesui. 2019 m. buvo žodinis pokalbis su ieškove, siūlė įstoti į bendriją nariais. Kas ketvirtį moka mokestį bendrijai už sklypą su pastatu.
Atsakovų J. S., J. R. ir V. R. atstovas advokatas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nėra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, kad atsakovai padarė kažką netinkamai. Ieškovė kelia architektūrinius klausimus, tai nėra bylos esmė, kaip tie klausimai dėl išplanavimo, gyventojų skaičiaus yra susiję su ieškove. Nėra susiję niekaip, pagal kasacinio teismo praktiką privatus asmuo neturi teisės kreiptis. Tai, kaip ten gyvenama, koks išplanavimas, ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti šių klausimų, tokie ginčai negarinėtini teisme, todėl turėtų būti remiamasi CPK 137 straipsnio 2 dalimi. Šiuos klausimus turi nagrinėti ir kreiptis į teismą specialius valstybės įgaliojimus turintis juridinis asmuo, o ne privatus asmuo. Nes viešo intereso gynimas tokiu atveju negalimas. Jei kompetentinga institucija to nedaro, tai ieškovė turėtų skųsti tokius sprendimus, tačiau ne perimti reikalavimo teises. Prisijungimo sąlygos išduodant statybos dokumentus tampa sudedamąją statybos leidimo dalimi, tai sąlygos tapo sudedamąja 2017 m. išduoto leidimo dalimi. Jei atsakovai būtų nekeitę projekto ir toliau statę pagal senesnį leidimą, tai ieškovė kreiptis į teismą negalėtų, tačiau pasinaudodama tuo, kad praėjus trims metams nauji savininkai, kurie niekaip nėra susiję su šitais įvykiais, įsigyja sklypą su statybos leidimu, su nebaigta statyba nusprendė ją koreguoti ir tik ta apimti, kad padidinti kvadratūrą ir tūrį, pasinaudodami tuo, nusprendė skųsti jau naują statybos leidimą, ir kelti visus šiuos klausimus, kuriuos kelti galėjo ginčijant ankstesnį statybos leidimą. Savivaldybės atstovė nurodė, kad šiuo leidimu buvo sprendžiami visai kiti klausimai ir tūris, kvadratūra nepažeidžia jokių ieškovės interesų. Patys ieškovai pasiūlė atsakovams patekti prašymą dėl prisijungimo, nors jis vėliau buvo atmestas, o sumokėti mokesčiai nėra grąžinti. Teismui pripažinus, kad ieškovė neturėjo subjektyvios teisės kreiptis į teismą, atsakovai negali užregistruoti didesnio baigtumo, negali apsidrausti, dėl tokių veiksmų visiškai nesusiję asmenys buvo įtraukti į šį procesą, todėl ieškovei turėtų būti skiriama bauda. Dėl įvadų turi būti sutartys pasirašytos, turi įranga stovėti, viso to nėra, atsakovai nėra kreipęsi dėl prisijungimo prie dujų sąlygų išdavimo, gal to niekada ir nebus.
Trečiasis asmuo G. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo užsakovo R. V. projekto autorė. Paaiškino, kad projektas buvo labai komplikuotas, nes ten jau buvo užfiksuota nelegali statyba ir statytojas R. V. kreipėsi į ją, kad padėtų jam padėti susimokėti baudas, reikėjo keisti detaliojo plano sprendinius, patraukti užstatymo ribą, kas pareikalavo atskiros procedūros, ir visą šitą sąžiningai sutvarkė ir gavo tą statybos leidimą. Iš pačios procedūros derinimo, tai tiesioginio kontakto su R. V. neturėjo, per bendrą pažįstamą komunikavo, iš kurio gavo prisijungimo sąlygas, gal jos buvo atsiųstos ir elektroniniu paštu, nepamena, bet jų nekvestionavo, kaip ir nekvestionuotų ESO ir Klaipėdos vandenų sąlygų. Tai taip ir atsirado tokios sąlygos, savivaldybė jei pasigenda kažko, visada paprašo, klausimų dėl sąlygų nebuvo. Jos kolega užsiiminėja su statinių pridavimu ir jis padėjo užregistruoti tą baigtumą. Poreikio gilintis sąlygų teisėtumo nėra, atsiunčia jų pačių suformuota dokumentą su parašais, tai nėra pagrindo jų kvestionuoti. Tokiais atvejais pasižiūri, kas buvo tinklų statytojas pagal statybos leidimą. Statybos leidimas buvo išimtas jų vardu - inžinerinių tinklų. Pareikšta, kad yra kokių pokyčių – nebuvo. Kai gavo išaiškinimą iš architektūros rūmų, tai tokiu atveju turėjo būti gautos naujos prisijungimo sąlygos šiam statiniui, ir tie projektavimo darbai, susiję su inžinerija, turėtų būti perplanuoti.
Trečiojo asmens R. V. atstovas advokatas A. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad trečiasis asmuo 2014 m. iš varžytinių nusipirko šį sklypą, su nebaigta statyba, kaip vėliau paaiškėjo - savavališka statyba, kai pirko iš varžytinių, šita informacija jam nebuvo žinoma. Jam teko šalinti šiuos padarinius, tą jis ir darė, kreipėsi pagalbos, šią statybą padėjo legalizuoti, sudarė reikiamus dokumentus. Dėl sąlygų jis nieko paaiškinti negali, tuo metu jis buvo užsienyje, jo pavedimu visi namo legalizavimo darbai buvo atliekami pasamdyto juridinio asmens ir nebendravo su K. J.. Nurodo, kad V. V. ir K. J. buvo tinklų savininkai, kvartalo vystytojai, K. J. dalyvavo ieškovės rengiamuose susirinkimuose, kuriuose buvo kalbama apie tinklų perdavimą ieškovei, tą patvirtina 2017 m. ieškovės susirinkimo protokolas, kas rodė, kad ieškovė žinojo situaciją dėl tinklų, nes pati vedė derybas. Tik nuo 2017 m. liepos mėnesio ieškovei priklauso didžioji dalis tinklų, iki tol jai nepriklausė. Kokia dalis tuo metu priklausė ieškovei – nėra aišku. J. K. J. nebuvo tuo metu tinklų savininkas, tai 2016 m. išduotas sutikimas nepažeidžia ieškovės teisių, nes ieškovė šiuos tinklus įgijo tik 2017 m. Pati ieškovė pasiūlė prisijungti prie tinklų, su sąlyga, kad atsakovai prisidės prie jų išlaikymo, tai gi, pati ieškovė pripažįsta, kad objektyviai prisijungimas galimas, nors ieškinį nurodo, kad pajėgumų neturi. Tačiau atsakovams nesutikus, nurodo, kad jų teisės jau yra pažeidžiamos. Tai kaip pažeidžiamos jų teisės, ar kad nėra pajėgumų, ar kad statomas didesnis statinys.
Trečiasis asmuo K. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jis 2007-2008 m. buvo to kvartalo vystytojas. Jis buvo ir tinklų statytojas, kartu su V. V.. Nepamena, gal ir davė sutikimą. Tų datų nepamena, kai su UAB „Litectus“ sudarė sutartį, ji jam grąžino 5 sklypus, o jis davė jiems komunikacijas. UAB „Litectus“ parsidavė savo sklypus, jai priklausė virš 20 sklypų. Kai sudarinėjo sutartį, tinklai dar nebuvo priduoti, nebuvo registruoti, sutartis sudaryta lyg iki pridavimo buvo. UAB „Litectus“ gavo tik savo dalį komunikacijų, jie negalėjo būti 100 proc. komunikacijų savininkai, nes kiti žmonės be komunikacijų būtų likę. UAB „Litectus“ pasiėmė savo dalį procentaliai, pagal išskaičiuotus sklypus, o kita dalį, kur visos komunikacijos priklausė, jis sutvarkė ir perdavė triušelių alėjos pirmininkei. UAB „Litectus“ turėjo savo sklypus, bet neturėjo komunikacijų. Jokia sutartis su juo, kaip fiziniu asmeniu nebuvo sudaryta, buvo sudaryta su jo vadovaujama įmone UAB „E. I.“. Jis turėjo 79 sklypus, buvo trys rajonai, nepamena visko. Buvo vystytojas, perdavė komunikacijas triušelių alėjai, nieko jam jungti nepriklausė prie komunikacijų. Kol nepriklausė triušelių alėjai komunikacijos, kreipdavosi žmonės į jį arba V. V., pasirašydavo jie sutikimus ir žmonės eidavo statyti. Jie kaip teritorijos vystytojai statyba neužsiėmė, tik padarė detalųjį planą, įrengė komunikacijas ir pardavinėjo sklypus.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuvykus į vietą matėsi, kad statybos darbai nėra baigti, išvadoje nurodyta viskas. Tokio patikrinimo metu yra tikrinama atitiktis projektui.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
Iš Valstybės įmonės Registrų centas Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad GNSB „Triušelių alėja“ iš asociacijos (įsteigimo data 2008-09-05) pertvarkyta 2018-03-22 visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iš 2018-03-22 GNSB „Triušelių alėja“ įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2018-04-24, ir į bylą pateiktų Valstybės įmonės Registrų centas Juridinių asmenų registro išrašų nustatyta, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įgyvendinantis žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrijos bendrojo naudojimo objektų ir žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (įstatų 1.5. punktas). Nustatyta, kad GNSB „Triušelių alėja“ bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis priklauso šis nekilnojamasis turtas: 55/79 dalys vandentiekio tinklų - vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys vandentiekio tinklų - gręžinio Nr. 42626 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys vandentiekio tinklų - gręžinio Nr. 44041 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys nuotekų šalinimo tinklų - buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys nuotekų šalinimo tinklų - slėginis nuotakyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys nuotekų šalinimo tinklų - buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys nuotekų šalinimo tinklų - slėginis nuotakyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo inžineriniai tinklai); 279/416 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos); 10638/15847 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos); 87201/129922 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos); 2635/3926 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos); 33408/49777 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos); 3987/5941 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), kurie įgyti 2017-07-04 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2861 pagrindu.
Iš 2020-06-17 Valstybės įmonės Registrų centas Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas) ir pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo pastatas) esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. S., J. R. ir V. R. 2019-07-02 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 7095 pagrindu. Nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai priklausė V. V. (1/2 dalis) ir K. J. (1/2 dalis) 2005-11-29 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. K1MS-18005 ir 2007-07-04 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-3904-(1.3) pagrindu, o 2009-06-29 Mainų sutarties Nr. 2520 pagrindu V. V. priklausiusi 1/2 dalis žemės sklypo buvo perleista K. J. ir J. J.. Nuo 2014-03-28 iki 2019-07-02 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė R. V. 2014-03-28 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-14011811 pagrindu. Taip pat nustatyta, kad pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 2019-06-19 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-60-190619-01097.
Nustatyta, kad ieškovės administruojamas kvartalas buvo suprojektuotas pagal 2007-05-24 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-85 patvirtintą V. V. ir K. J. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (toliau – detalusis planas).
Nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020-04-10 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-200410-00234 pagal statinio projektą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto pakeitimai, A laida)“. Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Sklype yra esamas vieno buto gyvenamasis namas (nebaigtas statyti), kuriam 2017-10-19 buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-34-171019-00677. Šiuo projektu yra atliekami ankstesnio namo projekto pakeitimai – didinamas namo bendrasis plotas ir tūris, todėl turi būti gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas, o ankstesnis (paminėtas aukščiau) bus panaikintas šiuo projektu“. Taip pat nurodyta, kad „atliekami šie statinio projekto pakeitimai: - vietoje ankstesniame projekte numatytos garažo patalpos šiuo projektu numatoma įrengti gyvenamąsias patalpas, tuo būdu pastato tūrį formuojant taisyklingo stačiakampio formos, didinant namo bendrąjį plotą; <...> - keičiamas namo vidaus patalpų išdėstymas; - mansardiniame aukšte numatoma įrengti gyvenamąsias patalpas; <...>. Projektuojamas gyvenamasis namas atitinka vieno buto gyvenamojo namo paskirties reikalavimams pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Gyvenamasis namas yra skirtas gyventi vienai šeimai.“ Taip pat aiškinamajame rašte nurodyta, kad lietaus nuotekų nuvedimas esamas – į centralizuotus kvartalo lietaus nuotekų tinklus. Vandens tiekimas esamas – iš esamų kvartalo vandentiekio tinklų. Buities nuotekų nuvedimas esamas – į esamus kvartalo buitinių nuotekų tinklus. Kaip nurodoma projekte, juo koreguojamas ankstesnis projektas, kuriam Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2017-10-19 taip pat buvo išdavusi statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-171019-00677. Pastarojo projekto aiškinamojo rašto 3.6 p. nurodoma, kad vandentiekis ir nuotekos yra projektuojamos pagal gautas kvartalo savininko prisijungimo prie esamų kvartalo tinklų sąlygas (projekto 35 psl.), o projekto 22 psl. yra pateikiamos 2016-12-06 prisijungimo sąlygos.
Iš 2016-12-06 prisijungimo sąlygų nustatyta, kad V. V. ir K. J. išdavė prisijungimo sąlygas R. V., vieno buto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimui prie individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo inžinerinių komunikacijų, sklypą prijungiant prie kvartale suprojektuotų tinklų: vandentiekis įvedamas per sklype esančią sklendę Nr. 202, buitinių nuotekų išvadas prijungiamas prie šulinio Nr. 204, lietaus nuotekos išvedamos į šulinį Nr. 203.
Iš 2017-02-02 pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės R. J., notarinio registro Nr. RJ-280, ir 2017-03-03 priėmimo - perdavimo akto, patvirtinto Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės A. K., notarinio registro Nr. AK-1051, nustatyta, kad tarp UAB „Litectus“, atstovaujamos T. A., ir UAB „E. I.“, atstovaujamos direktoriaus K. J. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria UAB „Litectus“ pardavė UAB „E. I.“ nekilnojamąjį turtą: 279/416 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 33408/49777 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 3987/5941 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 10638/15847 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 87201/129922 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2635/3926 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 55/79 dalis vandentiekio tinklų - vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 55/79 dalis vandentiekio tinklų - gręžinys Nr. 42626, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 55/79 dalis vandentiekio tinklų - gręžinys Nr. 44041, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 55/79 dalis nuotekų šalinimo tinklų - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 55/79 dalis nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 55/79 dalis nuotekų šalinimo tinklų - slėginis nuotakynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 55/79 dalis nuotekų šalinimo tinklų - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).; 55/79 dalis nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).; 55/79 dalis nuotekų šalinimo tinklų - slėginis nuotakynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 55/79 dalis nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad 2007-10-16 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. NS 07-183 (galioja iki 2017-10-16), statytojams V. V. ir K. J., statyti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus, vidaus kelią statybos kvartalui, adresu (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad 2008-06-30 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 2-771, objektas - vieno buto gyvenamasis namas su garažu, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 33.
Iš 2008-02-14 inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygų/sutikimo nustatyta, kad K. J. išdavė prisijungimo sąlygas, kad sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kvartalo plane Nr. 33), projektuojant ir statant gyvenamąjį namą būtų jungiamasi prie kvartalo inžinerinių tinklų (lauko lietaus, buitinių nuotekų, vandentiekio, elektros tinklų).
Iš 2017-02-13 asociacijos „T. A.“ visuotinio narių ir savininkų pakartotinio susirinkimo protokolo Nr. 7 nustatyta, kad 4 darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas nustatyti 400,00 Eur prisijungimo prie kvartale esančių inžinerinių tinklų mokestį tiems savininkams, kurie turi skolų bendrijai, ir leisti jiems prisijungti prie šių tinklų, tik sumokėjus skolą bendrijai ir sumokėjus prisijungimo mokestį.
Iš 2020-12-01 GNSB „Triušelių alėja“ balsavimo rašytu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 1 nustatyta, kad 3.1., 3.2., 3.3. darbotvarkės klausimais nutarta: neleisti prie GNSB „Triušelių alėja“ administruojamo kvartalo inžinerinių tinklų prisijungti dvejų ir daugiau butų statiniams; nustatyti 1 000,00 Eur prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokestį vieno buto statiniams; neleisti prie GNSB „Triušelių alėja“ administruojamo kvartalo inžinerinių tinklų prisijungti statiniams, kurių bendras plotas didesnis nei 160 kv. m.
Iš 2021-05-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos patikrinimo akto ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus patarėjos D. R. išvados nustatyta, kad statinys atitinka esminius sprendinius statinio projektuotojo MB „Archgama” 2019 m. parengto „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto (projekto pakeitimai, A laida”, pagal kurį Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020-04-10 išdavė statytojui statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-200410-00234, tačiau statinys pažeidžia neesminius statinio projekto sprendinius, t. y. statinio pirmame aukšte nėra įrengta projekte brėžinyje „Pirmo aukšto architektūrinis planas“ numatyta durų anga iš patalpos Nr.1.2 į patalpą 1.7, tačiau įrengta durų anga iš patalpos 1.1 į patalpą 1.9, kurios įrengimas Projekte nebuvo numatytas; statinio antrame aukšte projekto brėžinyje „Antro aukšto architektūrinis planas“ numatytos, bet neįrengtos durų angos iš patalpos 2.15 į patalpą 2.10 ir iš patalpos 2.5 į patalpą 2.10; pakeista pertvaros vieta patalpoje 2.7 padidinant šios patalpos plotą ir sumažinant 2.10 patalpos plotą; statinio projekte „Bendrasis aiškinamasis raštas“ numatyta statinio stogo danga iš banguotų lakštų, tačiau faktiškai įrengta betoninių čerpių stogo danga, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad statybos darbai turi būti vykdomi pagal statinio projektą.
Iš Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos 2021-03-05 sprendimo Nr.2021/4 nustatyta, kad statinio projektą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto pakeitimai, A laida)“ rengęs architektas E. M. pažeidė profesinės etikos reikalavimus. Profesinės etikos tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad šis statinys turėjo būti projektuojamas kaip vienbutis, tačiau architekto rengtoje projekto laidoje A pavaizduotos trys atskiros dalys, kurios savo esme gali būti laikomos tribučiu statiniu.
Nustatyta, kad ieškovė 2019-11-20 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau - inspekcija), prašydama patikrinti 2016-12-06 V. V. ir K. J. išduotų prisijungimo sąlygų bei 2017-10-19 statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-34-171019-00677 teisėtumą. 2019-12-12 raštu inspekcija atsisakė nagrinėti prašymą, motyvuodama tuo, kad 2018-02-21 jau atliko statybą leidžiančio dokumento, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą. 2019-12-20 ieškovė pateikė skundą dėl šio atsisakymo atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus, nes 2018-02-21 inspekcija tikrino tik prisijungimo sąlygų išdavimo terminų laikymąsi, o ne pačių sąlygų išdavimo teisėtumą. 2020-04-21 raštu inspekcija išnagrinėjo skundą ir jo netenkino, motyvuodama tuo, kad nenagrinėja skundų, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai arba jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, be to, inspekcija informavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020-04-10 išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-200410-00234. 2020-04-23 ieškovė pateikė prašymą inspekcijai patikrinti naujai išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, tačiau 2020-05-22 raštu inspekcija atsisakė tikrinti ir šio statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, nes nuo statybos pradžios praėjo daugiau nei metai.
Iš 2016-11-22 sutikimo nustatyta, kad UAB „Litectus“ buvo išdavusi sutikimą asociacijai „Triušelių alėja“ administruoti įrengimus (lietaus, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus), esančius sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad sutikimas išduodamas sklypui, kurio adresas (duomenys neskelbtini).
Iš Valstybės įmonės Registrų centras Kadastro žemėlapio ištraukos nustatyta, kad iki ginčo žemės sklypo ateina inžineriniai tinklai: vandentiekio tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai - lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl statybos leidimo panaikinimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą ir subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau - SĮ) 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 26, 27 punktai).
CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.
SĮ 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, kad neteisėtai išduotas statybą leidžiantis dokumentas – statybą leidžiantis dokumentas, kompetentingų institucijų išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. SĮ 33 straipsnyje reglamentuota statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.
SĮ 27 straipsnio 24 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą.
Ieškovė prašo teismo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020-04-10 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-200410-00234, motyvuojant tuo, kad išduotas statybos leidimas yra neteisėtas, nes statinio architektūra neatitinka jo paskirties bei dėl to, kad 2016-12-06 prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygas išdavė ne šių tinklų savininkai. Nurodo, kad išdavus statybą leidžiantį dokumentą statybos projektui, kurio architektūra neatitinka statinio paskirties ir kuriame pateikiama neteisinga informacija apie neva išduotus inžinerinių tinklų savininkų sutikimus dėl prisijungimo sąlygų, buvo tiesiogiai pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai. Atsakovų (ginčo pastato savininkų) teigimu, ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, nes tokius reikalavimus turi teisę reikšti tik inspekcija.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad GNSB „Triušelių alėja“ įstatais ieškovei yra pavesta įgyvendinti žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrijos bendrojo naudojimo objektų ir žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, be to, ieškovė, kaip juridinis asmuo, yra didžiosios dalies ginčo inžinerinių tinklų savininkė, t. y. ieškovei nuosavybės teise priklauso 55/79 dalys kiekvieno kvartale esančio ginčo inžinerinį tinklą sudarančio objekto. Ieškovė nurodo, kad ji 70 proc. kiekvieno iš šių tinklų atžvilgiu veikia ne kaip bendrąją dalinę nuosavybę administruojantis subjektas, o kaip savininkė, ir teismas su tokiais ieškovės argumentais sutinka, todėl nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad ieškovė neturi suinteresuotumo ar kad neturi teisės reikšti reikalavimų, kurie iš esmės yra susiję su prisijungimu prie didžiąja dalimi jai nuosavybės teise priklausančių ginčo inžinerinių tinklų. Trečiasis asmuo R. V. nurodo, kad ieškovė galimai nėra tinkamas subjektas, turintis teisę ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, nes nėra aišku, ar ieškovei ar kitiems fiziniams asmenims priklausančiuose sklypuose yra infrastruktūra prie kurių išduotą prisijungimą ginčija ieškovė, tačiau teismas su tokiais trečiojo asmens argumentais neturi pagrindo sutikti. Iš pateiktos Kadastro žemėlapio ištraukos ir Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad iki ginčo žemės sklypo ateina dalis ginčo inžinerinių tinklų: vandentiekio tinklai - vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai - buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo tinklai - lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių 55/79 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei. Į bylą nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė neturi teisės naudotis kuria nors tinklų dalimi, be to inžinerinių tinklų vientisumo pobūdis sąlygoja tai, kad toks turtas yra valdomas bendrai ir naudojimosi tvarka atskiromis jo dalimis nenustatinėjama, todėl atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens R. V. argumentai atmestini. Pažymėtina, kad intensyvesnis inžinerinių tinklų naudojimas lemia didesnę jų amortizaciją, ir būtent savininkas juos prižiūri, esant poreikiui, remontuoja ir pan., todėl prisijungimas prie savininkui nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių tinklų turėtų būti planuojamas ir vykdomas turint jo sutikimą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3867/2010). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra tinkamas subjektas ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, nes ji veikia tiek kaip didžiosios dalies ginčo inžinerinių tinklų savininkė, tiek kaip jų valdytoja, administruojanti bendro naudojimo objektus.
Atsakovų (ginčo pastato savininkų) teigimu, ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, nes yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad savivaldybė projektavimo sąlygų sąvadą išdavė 2008-06-30 - daugiau nei prieš 12 metų, o statybą leidžiantis dokumentas vieno buto gyvenamojo namo projektui, kuriame yra ginčijamas 2016-12-06 prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutikimas, išduotas 2017-10-19 - daugiau nei prieš 3 metus.
Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.
Kaip ir minėta, byloje yra pareikštas reikalavimas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020-04-10 išduoto statybos leidžiančio dokumento Nr. LSNS-34-200410-00234 panaikinimo. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2019-11-20 kreipėsi į inspekciją, prašydama patikrinti 2016-12-06 V. V. ir K. J. išduotų prisijungimo sąlygų bei 2017-10-19 statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-34-171019-00677 teisėtumą, tačiau prašymą buvo atsisakyta nagrinėti, o skundas – netenkintas, motyvuojant tuo, kad skundai nenagrinėtini, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai arba jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus. Ieškovė, iš inspekcijos pranešimo sužinojusi apie naujai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, 2020-04-23 inspekcijai pateikė prašymą patikrinti 2020-04-10 statybos leidžiančio dokumento Nr. LSNS-34-200410-00234 teisėtumą, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti, nes nuo statybos pradžios praėjo daugiau nei metai. Tai gi matyti, kad atsisakymas tikrinti statybą leidžiančio dokumento teisėtumą yra paremtas formaliu procedūriniu aspektu ir tai neeliminuoja ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl jos manymu pažeistų teisių gynimo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo aktyvi gindama savo teises, nes dėl ginčo pastato statybų teisėtumo jai abejonių kilo dar prieš išduodant byloje ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, o dėl statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-34-200410-00234 patikrinimo į inspekciją kreipėsi dar 2020-04-23, t. y. nepraėjus mėnesiui nuo jo išdavimo ir praėjus dviem dienom po to, kai apie tokį statybą leidžiantį dokumentą sužinojo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškiniu nereiškia materialinio reikalavimo nei dėl 2016-12-06 sutikimo dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų panaikinimo, nei dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2017-10-19 išduoto statybos leidžiančio dokumento Nr. LSNS-34-171019-00677 panaikinimo, kuris jau ir taip yra panaikintas Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimu. Byloje yra pareikštas reikalavimas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020-04-10 išduoto statybos leidžiančio dokumento Nr. LSNS-34-200410-00234 panaikinimo, ieškovės teisė ginti savo pažeistas teises nustatyta CK 4.103 straipsnio 2 dalyje ir jai taikomi bendrieji ieškinio senaties terminai, nustatyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, todėl atsakovų argumentai dėl ieškinio senaties termino atmestini.
Ieškovės teigimu, statomo statinio prijungimas prie jai priklausančių ir jos administruojamų inžinerinių tinklų buvo suprojektuotas to nederinant su tų tinklų savininkais, todėl tokius sprendinius numatančio projekto pagrindu išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas neteisėtai, o pagal jį vykdoma statyba – neteisėta. Kaip ir minėta, ieškovė prašo teismo panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, motyvuojant tuo, kad statinio architektūra neatitinka jo paskirties bei dėl to, kad 2016-12-06 prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygas išdavė ne šių tinklų savininkai.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013, 2014-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).
SĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą. Pagal SĮ 27 straipsnio 5 dalies 2 punktą, norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, atitinkamam subjektui privaloma pateikti statinio projektą, o šio straipsnio 20 dalis numato, kad prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikiamo statinio projekto apimtį nustato aplinkos ministras. SĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (tarp kurių – higienos, sveikatos ir aplinkos reikalavimai). SĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad statinio architektūra turi atitikti statinio paskirtį.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto (2020-04-07 - 2020-04-10 redakcija) Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 27 punkte numatyta, kad atsižvelgiant į statinio paskirtį, statybos rūšį, turi būti parengtos visos tam statiniui pastatyti ir naudoti būtinos projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinių, statinio architektūros, aplinkos, visuomenės sveikatos saugos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, energinio naudingumo ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos ir paskirties reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 punkte numatyta, kad gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius, 6.1 punkte numatyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai – skirti gyventi vienai šeimai, o 6.3. punkte numatyta, kad gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai)) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau. Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.13 punkte numatyta, kad butas - gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Pagal SĮ 2 straipsnio 11 dalį statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio ar jo dalių paskirtis, yra esminiai statinio projekto sprendiniai. Taigi statinys turi būti suprojektuotas taip, kad atitiktų nurodytą statinio paskirtį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybė 2020-04-10 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-200410-00234 pagal statinio projektą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto pakeitimai, A laida)“. Kaip nurodoma projekte, juo koreguojamas ankstesnis projektas, kuriam Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2017-10-19 taip pat buvo išdavusi statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-171019-00677. Pastarojo projekto aiškinamojo rašto 3.6 p. nurodoma, kad vandentiekis ir nuotekos yra projektuojamos pagal gautas kvartalo savininko prisijungimo prie esamų kvartalo tinklų sąlygas (projekto 35 psl.), o projekto 22 psl. yra pateikiamos 2016-12-06 prisijungimo sąlygos. Projekte nurodoma, kad projektuojamo pastato paskirtis – gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas (namas), todėl jam taikomas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 (2018-02-08 redakcija) patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, kuris nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato (toliau - namas) ar sublokuotų namų. Šie reikalavimai taikomi projektuojant naują namą (Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 1 punktas). Šio reglamento reikalavimai yra privalomi namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato SĮ. Šio reglamento 41 punktas numato, kad namo atitiktis esminiam higienos, sveikatos ir aplinkos reikalavimui užtikrinama įgyvendinant reglamento 42-44 punktuose nustatytus reikalavimus. Reglamento 42.4, 42.5 bei 42.6 punktai numato privalomą vandens tiekimo ir buitinių bei lietaus nuotekų šalinimo klausimo išsprendimą vieno ar dviejų butų gyvenamojo namo statybos projekto sprendiniuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sprendinių numatymas ir išsprendimas buvo privalomas rengiant vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą (abu jo variantus).
SĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.
Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto (projekto pakeitimai, A laida), kuriam išduotas 2020-04-10 statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-34-200410-00234, sprendiniuose nurodoma, kad statinys projektuojamas kaip vieno buto statinys, apie tai nurodoma visame projekte, o patalpų išdėstyme matyti, kad nepaisant to, jog statinį sudaro trys moduliai, kurie kiekvienas primena atskirą butą su visa reikiama infrastruktūra, tačiau tarp šių modulių yra palikti praėjimai, t. y. atskiri butai nėra atskirti atitvaromis vieni nuo kitų. Tokie praėjimai numatyti tarp patalpų, projekte pirmo aukšto architektūriniame plane pažymėtų 1.2 ir 1.7, 1.6 ir 1.11, bei antro aukšto architektūriniame plane pažymėtų patalpų 2.5, 2.10 bei 2.15.
Iš į bylą inspekcijos pateikto statybos patikrinimo akto ir specialisto išvados nustatyta, kad ginčo statinys atitinka esminius sprendinius statinio projektuotojo MB „Archgama” 2019 m. parengto „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto (projekto pakeitimai, A laida)”, pagal kurį Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020-04-10 išdavė statytojui statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-200410-00234, tačiau statinys pažeidžia neesminius statinio projekto sprendinius: statinio pirmame aukšte nėra įrengta projekte brėžinyje „Pirmo aukšto architektūrinis planas“ numatyta durų anga iš patalpos Nr. 1.2 į patalpą 1.7, tačiau įrengta durų anga iš patalpos 1.1 į patalpą 1.9, kurios įrengimas projekte nebuvo numatytas; statinio antrame aukšte projekto brėžinyje „Antro aukšto architektūrinis planas“ numatytos, bet neįrengtos durų angos iš patalpos 2.15 į patalpą 2.10 ir iš patalpos 2.5 į patalpą 2.10; pakeista pertvaros vieta patalpoje 2.7 padidinant šios patalpos plotą ir sumažinant 2.10 patalpos plotą; statinio stogo danga įrengta iš betoninių čerpių, o ne taip, kaip numatyta projekte – iš banguotų lakštų.
Iš į bylą pateikto Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos 2021-03-05 sprendimo Nr. 2021/4 nustatyta, kad ginčo statinio projektą rengęs architektas E. M. pažeidė profesinės etikos reikalavimus. Projektą rengęs architektas Profesinės etikos tarybai pripažino, kad jam kilo abejonių, kodėl trys atskiros dalys vadinamos vienbučiu, kai gavo eskizą, klausė, ar tai atitiks visus teisės aktus, įtarė, kad užbaigus statybos darbus vienbutis bus padalintas į tris turtinius vienetus, pripažino, kad turėjo būti kitoks projekto pavadinimas, pavyzdžiui, trys blokuoti vienbučiai, pažymėjo, kad, jo nuomone, statytojai planavo statyti tris atskirus vienbučius namus, bet turbūt negavo inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygų. Profesinės etikos tarybos nariai konstatavo, kad architektas tinkamai neįsigilino į projektą, užsakytus statinio brėžinius rengė vien remdamasis ta aplinkybe, kad formaliai nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, bet nepakankamai profesionaliai, kompetentingai, rūpestingai ir stropiai tam, kad įsitikintų, ar iš esmės toks statinys savo struktūra atitinka vienbučio projekto tikslus. Tarybos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo statinys turėjo būti projektuojamas kaip vienbutis, tačiau architekto rengtoje projekto laidoje A pavaizduotos trys atskiros dalys, kurios savo esme gali būti laikomos tribučiu statiniu. Tai, kad architektas manė, kad vėliau šios dalys galbūt bus atskirtos, neatitinka vienbučio statinio idėjos. Iš architekto pateiktų paaiškinimų bei dokumentų tikėtina, jog jis buvo suklaidintas, tačiau tai nereiškia, kad užsakytus darbus turėjo atlikti vien tik formaliai įvertinęs pateiktus duomenis ir dokumentus. Architektas nesilaikė Architektūros paslaugų teikėjų Europos etikos kodekso 2.4 principo reikalavimų, nes rengė vienbučio statinio brėžinius, tačiau nesigilino, kodėl pasirinktas sprendimas iš esmės atitinka tributį statinį.
Taigi, Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos sprendime išdėstyti argumentai iš esmės patvirtina, kad suprojektuotas ir statomas ne vieno, o trijų butų ginčo statinys. Toks ginčo statinio savininkų statinio projektavimo ir statybos būdas, kuomet prisidengiant vieno buto gyvenamojo namo statybomis iš tikrųjų projektuojamas ir statomas daugiabutis gyvenamasis namas, leidžia išvengti griežtesnių techninių reikalavimų, kuriuos turi atitikti daugiabutis gyvenamasis namas. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį. Tuo tarpu vienbučiai gyvenamieji pastatai projektuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09: 2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Tam, kad ginčo statinys galėtų būti statomas kaip daugiabutis pastatas, statinio projektinėje dokumentacijoje reikėtų išspręsti ir įgyvendinti eilę papildomų klausimų ir techninių reikalavimų. Formaliai trijų butų namo statybą įformindami, kaip vieno buto, statytojai išvengia šių privalomų reikalavimų išsprendimo savo žemės sklype, todėl šių poreikių tenkinimas bus perkeliamas į greta esančią bendrai naudojamą infrastruktūrą. Tai, kad inspekcija atlikusi statybos patikrinimą konstatavo, jog ginčo statinys pažeidžia neesminius statinio projekto sprendinius, nepašalina statytojų pareigos statinį projektuoti ir statyti taip, kad jis atitiktų statinio paskirtį. Trečiasis asmuo G. E., užsakovo R. V., t. y. pirminio projekto autorė, teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal tokį Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos išaiškinimą, tokiu atveju turėjo būti gautos naujos prisijungimo sąlygos statiniui, ir tie projektavimo darbai, susiję su inžinerija, turėtų būti perplanuoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto pakeitimai, A laida) pažeidžia SĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, nurodančius, kad statinio architektūra turi atitikti statinio paskirtį.
SĮ 2 straipsnio 44 dalyje numatyta, kad prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos - statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose, o SĮ 24 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad prisijungimo sąlygas turi teisę išduoti tik inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas.
SĮ 24 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas, išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos, o Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (2020-04-02 redakcija) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo „Statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys“ 10 punktas numato, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų kompetencija yra tikrinti statinio projekto sprendinius, įgyvendinančius prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus.
Nustatyta, kad 2007-10-16 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. NS 07-183 statytojams V. V. ir K. J. statyti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus, vidaus kelią statybos kvartalui, adresu (duomenys neskelbtini)., ir byloje ginčo, kad V. V. ir K. J. buvo šio kvartalo vystytojai nėra, tačiau byloje duomenų, kad ginčo inžineriniai tinklai būtų buvę įregistruoti V. V. ir K. J. vardu nėra pateikta. Taip pat nustatyta, kad 2016-12-06 V. V. ir K. J. išdavė prisijungimo sąlygas R. V., vieno buto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimui prie individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo inžinerinių komunikacijų, sklypą prijungiant prie kvartale suprojektuotų tinklų.
Trečiasis asmuo K. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis, kartu su V. V., buvo teritorijos vystytojai, statyba neužsiėmė, tik padarė detalųjį planą, įrengė komunikacijas ir pardavinėjo sklypus, nurodė, kad gal ir pasirašė sutikimą. Nurodė, kad UAB „Litectus“ jis perdavė tik dalį inžinerinių tinklų, nes UAB „Litectus“ šiame kvartale turėjo 20 su virš sklypų, todėl visi inžineriniai tinklai UAB „Litectus“ ir negalėjo būti perduoti, o perduodant inžinerinius tinklus UAB „Litectus“, inžineriniai tinklai tuo metu dar nebuvo įregistruoti.
2020-07-27 Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovei ginčo inžineriniai tinklai priklauso nuo 2017-07-04 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2861 pagrindu, kuriuos ji įgijo iš UAB „E. I.“. Minėtas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas taip pat patvirtina, kad ginčo inžineriniai tinklai, t. y. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2016-08-18 deklaracijos apie statybos užbaigimą aktu, o šių naujai suformuotų daiktų nuosavybė (įrašas galioja nuo 2016-09-30 iki 2017-03-16) įregistruota UAB „Litectus“ vardu (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.85. punktas). CK 4.262 straipsnyje reglamentuojama, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Minėto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.85., 4.84., 4.83. punktai patvirtina, kad 2016-12-06 prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų išdavimo metu nuosavybė į visus ginčo inžinerinius tinklus priklausė UAB „Litectus“ ir ta nuosavybė buvo ne į dalį inžinerinių tinklų, o visoje apimtyje, ir tik vėliau, t. y. 2017-02-02 pirkimo - pardavimo sutarties ir 2017-03-03 priėmimo - perdavimo akto Nr. AK-1051, pagrindu UAB „Litectus“ perleido 55/79 dalį ginčo inžinerinių tinklų UAB „E. I.“, o likusi 24/79 dalis šio turto ir toliau priklausė UAB „Litectus“, kuri nuo 2017 m. birželio mėnesio buvo pradėta perleidinėti dalimis atskirų individualių žemės sklypų savininkams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pateiktas 2016-11-22 UAB ‚Litectus“ sutikimas, išduotas kitam šiame kvartale esančiam žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini)., tik patvirtina aplinkybes, kad ginčo laikotarpiu būtent UAB „Litectus“ išduodavo sutikimus dėl prisijungimo prie jos nuosavybės teise valdomų inžinerinių tinklų, o šiuos jai priklausančius tinklus eksploatuoti pavesdavo būtent asociacijai „Triušelių alėja‘, t. y., ieškovei, kas paneigia atsakovų argumentus, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų, vadovaudamasi 2016-12-06 sutikimo išdavimo neteisėtumu. Tai gi, darytina išvada, kad 2016-12-06 prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų išdavimo metu V. V. ir K. J. nebuvo ginčo inžinerinių tinklų savininkais.
Nagrinėjamu atveju vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekte (projekto pakeitimai, A laida) nurodoma, kad minėtų esminių statiniui ir jo paskirčiai keliamų reikalavimų dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo klausimai yra išsprendžiami pagal gautas kvartalo savininko prisijungimo prie esamų kvartalo tinklų sąlygas. Tačiau, nustatyta, kad 2016-12-06 sutikimą davę asmenys nebuvo šių tinklų, prie kurių jie leido prisijungti, savininkai, tai gi, konstatuotina, kad tikrųjų šių inžinerinių tinklų savininkų sutikimai nėra gauti. Prisijungimo sąlygos privalo būti gaunamos ir jomis turi būti vadovaujamasi, o jeigu jos neišduotos, nėra teisinio pagrindo numatyti ir tvirtinti sprendinius, kurie be tokių prisijungimo sąlygų nėra galimi. Todėl darytina išvada, kad vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekte (projekto pakeitimai, A laida) šie privalomi vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sprendiniai nėra išspręsti ir todėl nebuvo pagrindo išduoti 2020-04-10 statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-200410-00234 tokio turinio statybos projektui. Nors atsakovai (ginčo pastato savininkai) ir trečiasis asmuo R. V. kvestionuoja ieškovės teisę kelti šį ginčą, kadangi 2016-12-06 ieškovė nebuvo šių tinklų valdytoja, todėl derinimai su ja negalėjo būti atliekami, tačiau dėl aukščiau išdėstytų argumentų, teismas su tokia pozicija neturi pagrindo sutikti. Kaip ir minėta, byloje ginčijamas statybos leidimas išduotas tuo metu, kai ieškovė jau buvo tinklų savininkė. Kadangi šio statybos leidimo išdavimo metu nebuvo gautas šių tinklų savininkų sutikimas, jo turėjo būti prašoma iš statybos leidimo išdavimo metu tinklų savininku esančio asmens, kuriuo absoliučiai didžiojoje dalyje buvo ieškovė. 2016-12-06 sutikimą davę asmenys nebuvo šių tinklų savininkai, tai gi, toks sutikimas neturi jokios teisinės reikšmės ir nesukelia jokių teisinių padarinių šių tinklų savininkams prisiimti tokio sutikimo sukurtas teises ir pareigas.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020-04-10 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-200410-00234.
Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo
Jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų (SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktai).
Pažymėtina tai, kad byloje iškeltų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimo išsprendimas yra neatsiejamai susijęs su atsakovų, kuriems nuosavybės teise priklauso ginčo pastatas
nuosavybės teisės į paminėtą statinį įgyvendinimu. Teisė į nuosavybės neliečiamumą yra konstitucinė teisė, kurią asmeniui garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijos straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (2006-03-14, 2008-05-20, 2008-10-30 nutarimai).
Konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą turinys yra, inter alia, detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši nuostata patvirtina, jog tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę (tiek, kiek tokios diskrecijos neriboja įstatymai ir naudojimasis šia diskrecija nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų). Vis dėlto nuosavybės teisė, kad ir kokią plačią diskreciją savininkas turi šios teisės įgyvendinimo kontekste, nėra absoliuti. Tas yra pripažįstama ir konstitucinėje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimas).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę į statinį egzistuoja, be kita ko, tais atvejais, jeigu statinys yra pastatytas savavališkai arba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Nuosavybės teisė tokiais atvejais ribojama, įpareigojant savininką susilaikyti nuo aktyvių nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmų – draudžiant savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Be to, savininkas savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą atvejais gali būti įpareigotas prieš savo valią imtis disponavimo turtu veiksmų, pvz., nugriauti statinį, išardyti ar perstatyti statinio dalis (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 9 dalies 2 - 3 punktai, SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai). Pirmiau išskirtos savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio, kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (TPSVPĮ 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, SĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 - 4 punktai, 3 dalis). Įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
Reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindą, taikytinas aukštesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiškia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavališkumas) arba statybą leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi būti pateikti konkretūs, tikslūs, aiškūs, išsamūs, neprieštaringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetenciją. Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas. Tokio pobūdžio byloms yra būdingas viešojo intereso elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimus įpareigoti atsakovus J. S., J. R. ir V. R. per teismo nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, pradėtoms vykdyti statyboms, o to neatlikus įpareigoti atsakovus J. S., J. R. ir V. R. savo lėšomis per teismo nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
Tai gi, ieškovė teismo prašo atsakovų atžvilgiu taikyti sąlyginai lengvesnės formos neteisėtos statybos padarinių šalinimo pasekmes, numatytas SĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir tik atsakovams neįgyvendinus šios pareigos - per teismo nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pradėtoms vykdyti statyboms - prašo taikyti pačios griežčiausios apimties neteisėtos statybos padarinių šalinimo pasekmes - įpareigoti atsakovus J. S., J. R. ir V. R. savo lėšomis per teismo nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
Atsakovai (ginčo pastato savininkai) nurodo, kad jie gyvenamąjį namą įsigijo 2019-07-02 su tuo metu galiojančiu statybos leidimu bei įregistruotu 44 proc. pastato baigtumu. Atliekant statinio projekto pakeitimus komunikacijų sprendiniai nebuvo keičiami, o pastatas jau buvo prijungtas prie ankstesniu projektu suprojektuotų kvartalo tinklų, kaip numatyta detaliajame plane ir pagal išduotas prisijungimo sąlygas. Kadangi pastatas buvo įsigytas su jau išduotomis prisijungimo sąlygomis ir dėl jų išdavimo atsakovai kreiptis neprivalėjo, todėl jie yra nukentėjusioji pusė, o galimais atsakovais turėtų būti tiek ginčijamą sutikimą davę asmenys, tiek prieš tai buvę savininkai, tiek projektą, pagal kurį 2017-10-19 išduotas statybą leidžiantis dokumentas, rengę projektuotojai, tiek priskirtos projektą tikrinančios institucijos iš kurių turėtų būti išieškota patirta žala, jei statybos leidimas būtų naikinamas. Tačiau teismas su tokiais atsakovų argumentais neturi pagrindo sutikti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016-12-06 sutikimą dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų davę asmenys nebuvo šių tinklų, prie kurių jie leido prisijungti, savininkai, o tikrųjų šių inžinerinių tinklų savininkų sutikimai nėra gauti. Aplinkybes, kad iki atsakovams įsigyjant ginčo pastatą, ten stovėjo nebaigtas vienbutis namas, patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. G., kuris užsiėmė pastato pardavimu kai pastatas dar priklausė R. V.. Liudytojas nurodė, kad pardavinėjo pastatą, ten buvo nebaigta statyba, nei langų, nei durų, senas stogas, kurio plėvelė išgarinta, pastatas buvo ilgai stovėjęs. Tai kas buvo reikalinga G. L., jis atidavė, nurodė, kad lyg tinklų savininkas davė sutikimą, bet nesigilino. Pirminį projektą prieš tai darė kažkokia įmonė, tačiau jį padarė ne iki galo, ir kai jam reikėjo surasti, kas yra tinklų savininkas, jis ten rado to žmogaus pavardę, surado jį, pasiklausė dėl tinklų pasijungimo, privežė lapą jam ir jis pasirašė. Nurodė, kad statybos leidimas buvo išduotas pagal faktą, ten stovėjo vieno buto gyvenamas namas, toks statybos leidimas ir buvo išduotas. Aplinkybes, kad 2017-10-19 statybos leidimas Nr. LSNS-34-171019-00677 buvo išduotas vieno buto namo statybai, patvirtina ir į bylą pateikto Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto sprendiniai. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. E. nurodė, kad statytojas R. V. kreipėsi į ją dėl pagalbos įteisinat nelegalią statybą. Nurodė, kad tiesioginio kontakto su R. V. neturėjo, per bendrą pažįstamą komunikavo, iš kurio gavo prisijungimo sąlygas, bet jų nekvestionavo, kaip ir nekvestionuotų ESO ir Klaipėdos vandenų sąlygų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo pastato savininkų inicijuoti pirminio projekto, kurio užsakovas buvo R. V., pakeitimai, t. y. vietoje ankstesniame projekte numatytos garažo patalpos įrengiant gyvenamąsias patalpas, mansardiniame aukšte įrengiant gyvenamąsias patalpas, bei atsakovų veiksmai, kuriais vykdant statybą buvo nukrypta nuo projekto sprendinių, kad ir neesminių, tačiau leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad statybos patikrinimo metu iš esmės buvo sublokuoti trys atskiri moduliai, faktiškai neįrengiant tarp jų praėjimo angų (nors pagal projektą tokios numatytos), įrengti trys atskiri dujų įvadai, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad projekto pakeitimo tikslas buvo suprojektuoti tributį namą, formaliai parengiant vienbučio namo projektą, nes priešingu atveju, kaip ir patvirtino teismo posėdžio metu apklausta architektė G. E., buvusi ginčo statinio, tuo metu dar priklaususio R. V., projekto vadovė, ginčo pastato savininkai būtų turėję gauti jau tuo metu buvusių savininkų sutikimą jungtis prie jiems nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų. Aplinkybes, kad ginčo statinys iš esmės yra tributis pastatas patvirtino tiek projekto architektas E. M., tiek Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos taryba. Teismo vertinimu, tokie atsakovų (ginčo pastato savininkų) veiksmai neatitinka sąžiningumo principo reikalavimų, tačiau pripažintina, kad ginčo pastato savininkai turi statybos įteisinimo galimybę.
Nors vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sprendiniai yra privalomi išspręsti esminiai reikalavimai statiniui, tačiau šių klausimų sprendimas galimas nebūtinai tai siejant su kvartalo inžineriniais tinklais, nes galima numatyti ir vietinius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sprendinius. Taip pat ir statinio architektūros neatitikimas jo paskirčiai galimai gali būti pašalinamas ne vien tik griaunant, tačiau ir pertvarkant statinį. Statytojai turi galimybę pašalinti architektūros neatitikimą statinio paskirčiai ir savo nuožiūra pasirinkti kitus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sprendinius, inter alia, ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti kvartalo inžinerinių tinklų savininkų sutikimus dėl prisijungimo prie esamų kvartalo inžinerinių tinklų bendrijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šių klausimų išsprendimas statybos projekte yra privalomas, todėl šių klausimų neišsprendus per teismo nustatytą terminą, ši statyba turės būti nugriauta kaip savavališka (SĮ 33 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės 2020-04-10 išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-34-200410-00234 yra naikintinas, į tai, kad naujo statybą leidžiančio dokumento gavimas gali užtrukti dėl projektinės dokumentacijos rengimo ir visų būtinų pritarimų gavimo, atsakovai J. S., J. R. ir V. R., įpareigotini per dvylikos mėnesių terminą, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, pradėtoms vykdyti statyboms, adresu (duomenys neskelbtini), o to neatlikus per trijų mėnesių laikotarpį, nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (SĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškinį tenkinus visiškai yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovų J. S., J. R., V. R. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos lygiomis dalimis, t. y. po 412,50 Eur iš kiekvieno, ieškovės patirtas 1 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 150,00 Eur žyminis mokestis, 1 500,00 Eur už advokato pagalbą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad 2020-08-13 teismo nutartimi buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, už šį prašymą ieškovės sumokėtas 37,50 Eur dydžio žyminis mokestis ieškovei iš atsakovų nepriteistinas.
Byloje yra susidariusių 112,93 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų J. S., J. R., V. R. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos lygiomis dalimis, t. y. po 28,23 Eur iš kiekvieno.
Trečiasis asmuo R. V. pateikė prašymą dėl jo patirtų 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo R. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, trečiojo asmens R. V. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 4.254 straipsnio 6 punktu, CPK 137 straipsnio 6 dalimi, byloje teismo 2020-11-10 pranešimo Nr.e2-8640-867/2020 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas faktas apie civilinės bylos Nr.e2-8640-867/2020 iškėlimą dėl registruotino nekilnojamojo daikto, tai yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Sprendimui įsiteisėjusi informuoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kad panaikintų teismo pranešimo pagrindu įregistruotą juridinį faktą apie civilinės bylos iškėlimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020-04-10 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-34-200410-00234.
Įpareigoti atsakovus J. S., J. R. ir V. R. per dvylikos mėnesių terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, pradėtoms vykdyti statyboms, adresu (duomenys neskelbtini), o to neatlikus įpareigoti atsakovus J. S., J. R. ir V. R. savo lėšomis per trijų mėnesių terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
Priteisti ieškovei gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Triušelių alėja“ iš atsakovų J. S., J. R., V. R. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieškovės patirtas 1 650,00 Eur (tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, priteisiant jas lygiomis dalimis, t. y. po 412,50 Eur (keturis šimtus dvylika eurų ir 50 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti iš atsakovų J. S., J. R., V. R. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos lygiomis dalimis, tai yra iš kiekvieno atsakovo po 28,23 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimui įsiteisėjus išsiųsti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kad būtų panaikintas juridinis faktas apie bylos iškėlimą susijusį su daiktinėmis teisėmis, kuris įregistruotas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-11-10 pranešimą Nr. e2-8640-867/2020.
Sprendimui neįsiteisėjus grąžinti trečiajam asmeniui K. J. 2017-02-02 pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės R. J., notarinio registro Nr. RJ-280, ir 2017-03-03 priėmimo - perdavimo akto, patvirtinto Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės A. K., notarinio registro Nr. AK-1051, dokumentų originalus.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Inga Sakalauskaitė