Administracinė byla Nr. A2.6.-233-659/2014

            Proceso Nr. 4-06-3-05422-2013-2

            Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.;            

                                                            45.4.5.; 52.3.

            Registro objektas ROIK:07-13-8058972

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. gegužės 14 d.

Klaipėda

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D., jos atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti „(duomenys neskelbtini)“ administratore, bausta administracine tvarka, kaltinamas pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnyje,

n u s t a t ė :

              V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji, 2013 m. gruodžio 19 d., apie 17.00 val. prie Taikos pr. 61, Klaipėda, prieš pradėdama vairuoti transporto priemonę „Mercedes-Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijoje, neįsitikino, eismo saugumu ir nutraukė degalų užpilymo žarną. Vairuotoja nepranešusi apie eismo įvykį policjai, nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinta degalų užpildymo žarna. Tokiu būdu V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 234 punktų reikalavimus.

              Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2013-12-19 apie 17 val. atvyko į Statoil savitarnos degalinę „Statoil 123" prie Akropolio (Taikos pr. 61, Klaipėda). Įvažiuodama į degalinę nežinojo, kad tai savitarnos degalinė (toje vietoje ilgą laiką buvo nesavitarnos Statoil degalinė, su parduotuve ir aptarnaujančiu personalu), kadangi toje degalinėje retai pilasi kurą. Išlipusi iš automobilio,kaip įprasta, įstatė kuro pildymo pistoletą į baką, tuomet supratusi, kad tai savitarna, pasimetė, priėjo prie savitarnos mokėjimo terminalo, bandė mokėti, tačiau jai nepavyko. Pamanė, jog terminalas neveikia. Netikėtai patekusi į tokią situaciją, buvo pasimetusi ir sutrikusi. Nusprendė daugiau laimės su ta kolonėle nebandyti ir važiuoti kuro užsipilti kitur. Išmušta iš vėžių, nuo mokėjimo terminalo tiesiog nuėjo ir sėdo prie mašinos vairo ir pradėjo važiuoti. Galvoje tuo metu sukosi mintis, kur galėtų kuo skubiau užsipilti degalų, kadangi jau vėlavo į susitikimą su automobilio meistru. Ko gero todėl, kad „Statoil 123" kuro taip ir neužsipylė ir neatliko įprasto kuro užpylimo veiksmo, nesuveikė refleksas ištraukti kuro įpylimo žarnos iš bako. Be to, kaip minėjo, buvo sutrikusi dėl negalėjimo atsiskaityti ir skubėjo pas meistrą. Pajudėjusi į priekį, išgirdo triukšmą ir suprato, kad nuvažiavo neištraukusi kuro žarnos. Kai pajudėjo į priekį, kuro žarna nutrūko, ji sustojo, prisuko žarną ir padėjo šalia, pagalvojo, kad jei kas negerai, darbuotojai sutvarkys, o atvažiavę įsipilti kuro neapsipiltų. Pistoletas nebuvo sulūžęs. Ji išlipo iš mašinos ir bandė pati sutaisyti kuro žarną, nes pamatė, jog ji nebuvo nuplėšta, bet tiesiog nusimovusi. Jai netgi pasirodė, jog pavyko sutaisyti ir užmauti tą žarną kaip priklauso, tačiau dėl viso pikto pistoletą ne pakabino į vietą, bet padėjo jį ant dėžės, esančios šalia kuro pildymo žarnos, tam atvejui, jeigu kartais blogai būtų pritvirtinusi tą žarną, kad atvykusieji kolonėlės klientai neapsipiltų. Informacinio lapelio nematė. Nei tuo metu, kai atvyko piltis kuro, nei pradėjus važiuoti, kolonėlėje nebuvo nei vieno žmogaus ar automobilio. Darbuotojų taip pat nebuvo. Tiesiog nebuvo į ką kreiptis. Suprato ir pamatė, kad kolonėlė filmuojama vaizdo kameromis, todėl pamanė, kad viskas užfiksuota, ją pamatė, todėl su ja susisieks dėl žalos atlyginimo ar pan. Ji net nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Pamanė, kad tiesiog padarė žalos kolonėlei, kurią tikrai be vargo atlygins. Kad tai ne eismo įvykis buvo tikra, nes nesukėlė avarijos, nesužalojo kitos transporto priemonės, tiesiog šiek tiek apgadino Statoil įrangą. Skubėjo pas meistrą ir buvo panašu, kad niekas neateis jai padėti. Net į galvą neatėjo mintis skambinti policijai, nes  nemanė, kad tai eismo įvykis ir nemanė, kad policija spręs šį reikalą. Po įvykio praėjus gerai valandai jai paskambino iš policijos ir liepė atvykti į komisariatą. Ten buvo išaiškinta visa padėtis ir tai, kas jai gresia. Nejuokais išsigando. Parašė pasiaiškinimą, kuriame viską išdėstė glaustai, atsiprašė, apgailestavo. Policijos pareigūnas patikrino jos blaivumą. Jokio girtumo nebuvo nenustatyta. Išvažiavusi iš policijos, puolė skambinti Statoil bendrovei, tačiau iš jų kalbos suprato, kad jie nieko nežino apie įvykį. Norėjo kuo greičiau išsiaiškinti jos padarytą žalą Statoil bendrovei ir ją atlyginti. Jau kitos dienos rytą nuvyko į Statoil degalinę, esančią Minijos g. ir susitiko su jos vadovu. Pasiūlė žalos atlyginimą, jis sutiko, tačiau kaip jai tai padaryti konkrečiai nenurodė. Taip pat paskambinusi į Statoil jų trumpuoju numeriu, paliko jiems visus savo duomenis tam, kad galėtų su ja susisiekti, tačiau jie nerodė didelio suinteresuotumo. Vėliau jai telefonu, kalbant su Statoil darbuotoju, buvo pasakyta, kad jiems esą viską atlygins draudimas. Daugiau suja  ši bendrovė nesusisiekė. Ji ir dabar nori atlyginti jiems padarytą žalą, tačiau nežino nei kokia ji, nei kam ir kaip mokėti. Iš tiesų labai apgailestauja dėl įvykio. Pripažįsta savo klaidą ir padarytą pažeidimą. Nėra turėjusi rimtų eismo įvykių, net su smulkia avarija nėra susidūrusi, todėl toks neįprastas įvykis ją išmušė iš vėžių, nežinojo ką daryti, po įvykio stengėsi elgtis kaip galima apdairiau ir sąžiningiau, vadovavosi savo supratimu, kuris matyt nebuvo visiškai tinkamas, bet mano, kad jos elgesys nebuvo piktybinis, bet atvirkščiai - tai buvo sąžiningas suklydimas dėl to, kas įvyko (teisine prasme) ir kaip ji turi elgtis šioje situacijoje. Po policijos skambučio iškarto prisistatė į komisariatą, nesislėpė, bendradarbiavo. Prašo gerbiamo Teismo įvertinti visą situaciją, nevertinti visko formaliai. Vairuotojo pažymėjimas jai gyvybiškai reikalingas darbe ir gyvenime, jo praradimas dėl tokio apmaudaus nesusipratimo, jai būtų per didelė bausmė. Prašo Teismo neatimti iš jos teisės vairuoti.Ji pirmą kartą naudojosi savitarnos kolonėle, operacija nepavyko. Tada sėdo ir nuvažiavo pas meistrus. Ji neįvertino šio įvykio kaip eismo įvykio, manė atlygins žalą ir viskas.

              Liudytojas Š. G. paaiškino, kad dirba „Statoil“ degalinės darbuotoju. V. D. nėra matęs, su ja bendravo tik telefonu, kai ji pati jam paskambino. V. D. jam paskambino kitą dieną. Degalinėje įvyko įvykis – buvo nutrauktas kuro pylimo pistoletas. Kada tai buvo tiksliai nepamena, bet buvo vakare apie 18.30-19 val. Moteris pati jį susirado, paskambino jam, bet moteris jį susirado po to, kai jau ją buvo iškvietusi policija. Moteris jo paprašė, kad būtų užpildyta eismo įvykio deklaracija, bet eismo įvykio dek;laracijos pildyti nebebuvo galima, nes jis jau buvo visus duomenis, vaizdo medžiagą pateikęs policijai. Jis kreipėsi į policija tada, kai buvo nutrauktas kuro pylimo pistoletas, suveikė kolonėlės vibraciniai davikliai ir atvažiavo apsauga. Apie valanda laiko praėjo nuo to laiko, kai buvo nutrauktas pistoletas. Kai jis atvažiavo į kolonėlę, apsaugos komanda jau buvo atvykusi. Aptiko, kad yra nutrauktas kuro pylimo pistoletas, jis buvo padėtas šalia. Mova buvo sugadinta ir pati žarna. Pistoletas buvo padėtas ant kolonėlės. Kolonėlė buvo apdrausta „Lietuvos draudimo“. Jis užpildė, kokie nuostoliai, įkėlė nuotraukas ir viską nusiuntė draudimui. Kiek kainavo remontas, jis negali pasakyti. Negali pasakyti, ar degalinėje tuo metu buvo dar žmonių. Yra vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip V. D. sėda į automobilį ir išvažiuoja. 2 minutes moteris pabuvo, negali pasakyti, ar ji rankose kažką turėjo. Moteris apmokėjo už kurą, kai įsipylė. Yra buvęs analogiškas įvykis, bet asmuo iškarto paskambino informacijos numeriu. Degalinėje yra nurodyta, kur reikia skambinti.

              Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

              V. D. kaltinama dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu, t.y. dėl to, kad nesilaikė Kelių eismo taisyklių ir apgadino kitam asmeniui, priklausantį turtą (LR ATPK 127 str. 2 d.) bei iš eismo įvykio vietos pasišalino apie eismo įvykį nepranešusi policijai (LR ATPK 130 str. 1 d.).

              Be pačios V. D. paaiškinimų, jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), fotolentelėmis (b. l. 4-5), T. L. tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), Š. G. paaiškinimais ir kita rašytine bylos medžiaga.

              Byloje nustatyta, kad V. D. neneigia apgadinusi kito asmens svetimą turtą, tačiau nesutinka su veikos kvalifikacija. Ji nurodo, kad nesuprato, jog dėl nutrauktos kuro užpylimo žarnos įvyko eismo įvykis ir ji pasišalina iš eismo įvykio vietos, nes tai nebuvo avarija, ji nesužalojo kitos transporto priemonės, tiesiog apgadino „Statoil“ įrangą ir padarytą žalą be vargo atlygins. 

              Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Pagal Kelių eismo taisyklių 234 punktą -  jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, Kelių eismo taisyklių 3 punktą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. D., atvykusi į „Statoil“ degalinę, po atliktos operacijos nuo automobilio neatjungė kuro užpylimo žarnos, nepadėjo jos į vietą ir įsėdusi į automobilį pradėjo važiuoti, ko pasekoje nutraukė kuro užpylimo žarną, ją sudgadino ir padarė „Statoil“ degalinei žalą. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad V. D. pažeidė ne tik Degalinių eksploatavimo taisykles, bet ir Kelių eismo taisyklių 9 punktą ir šis pažeidimas nulėmė kitų asmenų turto apgadinimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. D. veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sudėtį.

              Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., atsakomybė atsiranda tuomet, kai asmuo pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. V. D. paaiškino, kad pajudėjusi į priekį, ji išgirdo triukšmą ir suprato, kad nuvažiavo neištraukusi kuro užpylimo žarnos. Tada automobilį sustabdė ir sugrįžusi į įvykio vietą bandė sutvarkyti degalinės įrenginį. Kadangi labai skubėjo, išvažiavo, o apie sugadintą svetimą turtą niekam nepranešė (b. l. 25-26). Liudytojas Š. G. paaiškino, kad degalinėje yra informacija, kokiu numeriu reikia skambinti iškilus klausimams, tačiau V. D. su juo susisiekė tik po to, kai ją jau buvo suradę ir iškvietę policijos pareigūnai (b. l. 40). Pažymėtina, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo netinkamai įvertino situaciją ir pasišalino iš įvykio vietos, nešalina jo atsakomybės, o nurodyta aplinkybė, kad žinojo, jog degalinė yra stebima vaizdo kameromis ir iškilus klausimams ją be vargo bus galima surasti, tik patvirtina faktą, kad ji suprato, jog pasišalina iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus. Todėl tokie V. D. veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sudėtį.

              Byloje V. D. atsakomybę lengvina tai, kad ji prispažino padariusi teisės pažeidimą (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

              Skiriant nuobaudą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnyje įtvirtintomis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosiomis taisyklėmis, pagal kurias atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

              Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).  Iš bylos medžiagos matyti, kad V. D. teisės pažeidimą padarė dėl neapdairumo, netinkamai įvertindama įvykio situaciją. Kaltę pripažino, po teisės pažeidimo paskambino „Statoil“ degalinės darbuotojui, norėdama atlyginti žalą. Darbdavio charakterizuojama kaip sąžininga, pareiginga, darbšti darbuotoja, kurios darbo rezultatai puikūs (b. l. 23). Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytos net ir minimalios nuobaudos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų ir todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 301 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 3022 str., 3024 str.

n u t a r i a:

              V. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. paskirti nuobaudą – 80 Lt (aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

              V. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirti nuobaudą – 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) matams.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

                            Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui.

                            Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per  Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Violeta Balčiūnienė