Civilinė byla Nr. e2-1216-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00248-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.1; 3.4.4.1 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „BP Group Logistics“ atsisakyta kelti bankroto bylą ir iškelta restruktūrizavimo byla, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1112-524/2019 pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BP Group Logistics“ iškėlimo ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“ direktoriaus I. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „BP Group Logistics“ iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau –VSDFV Klaipėdos skyrius) 2019 m. gegužės 10 d. pateikė pareiškimą, kuriame prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BP Group Logistics“ bankroto bylą. Pareiškime nurodė, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. gegužės 8 d. buvo skolinga 14 514,99 Eur. Nurodė, kad bendrovė kreipėsi dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Pareiškėjas nustatė, kad pateikti bendrovės dokumentai neįrodo, jog UAB „BP Group Logistics“ būsima veikla pagerins finansinę būklę ir bendrovė turės galimybę sumokėti įsiskolinimą dalimis bei mokėti einamąsias įmokas teisės aktuose nustatytais terminais, prašymą atidėti įsiskolinimą atmetė. Pareiškėjo teigimu, atsakovė neįrodė, jog per paskutinius 3 – 4 mėnesius faktiškai vykdė veiklą, įsiskolinimo nesumokėjo, todėl yra pagrindas UAB „BP Group Logistics“ laikyti nemokia.
2. Atsakovės direktorius I. J. nesutiko, kad atsakovei būtų iškelta bankroto byla. Nurodė, kad bendrovė neatitinka nemokumo sąvokos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje. Be to, prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, kad būtų išsaugotas komercinę veiklą vykdantis subjektas, kuris tik laikinai turi finansinių sunkumų.
3. Pareiškėjos UAB „BP Group Logistics“ direktorius I. J., vykdydamas 2019 m. gegužės 27 d. UAB „BP Group Logistics“ vienintelio akcininko sprendimą, 2019 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį 2019 m. birželio 12 d. patikslino, ir prašė atsakovei UAB „BP Group Logistics“ iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Restruktūrizuoju.lt“, patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, leisti mokėti visus einamuosius mokėjimus iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos. Nurodė, kad pagrindinė bendrovės veikla – kvalifikuotų darbuotojų tolimiesiems reisams parinkimas ir įmonių aprūpinimas jais. Paaiškino, kad finansiniai sunkumai bendrovę ištiko dėl to, kad dalis klientų neatsiskaitė su UAB „BP Group Logistics“ nustatyta tvarka ir terminais, taip pat ankstesnis vadovas ir buhalterė pasisavino bendrovės turto daugiau nei už 130 tūkst. eurų, o ankstesnis bendrovės valdymas buvo nesubalansuotas ir netinkamas. Pareiškėjos teigimu, UAB „BP Group Logistics“ yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, turintis darbuotojų. Restruktūrizavus įmonę, bus galima stabilizuoti vykdomą veiklą, atsiskaityti su kreditoriais bei pelningai vykdyti ūkinę – komercinę veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „BP Group Logistics“ ir iškėlė restruktūrizavimo bylą.
5. Teismas iš atsakovės 2019 m. gegužės 27 d. balanso sprendė, kad bendrovės turto vertė siekia 147 469 Eur, dalį turto sudaro 140 256 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Per vienerius metus mokėtinos sumos yra 61 687 Eur. Iš restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 52 275,41 Eur. Teismas nurodė, kad iš 2019 m. gegužės 27 d. pelno – nuostolių ataskaitos matyti, jog bendrovė turėjo grynojo pelno, nuostolio nebeturi. Iš nustatytų aplinkybių padarė išvadą, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini.
6. Teismas nurodė, kad bendrovė nėra nutraukusi savo veiklos ir 2019 m. gegužės mėnesį padidino darbuotojų skaičių iki 37. Teismas rėmėsi atsakovės vadovo paaiškinimais, kad yra sudaromos kitos sutartys su logistikos įmonėmis Švedijoje ir Suomijoje. Laikė esant įrodyta aplinkybę, kad bendrovė pradėjo dirbti pelningai ir jos pardavimų bei darbuotojų skaičius išaugo.
7. Teismas sprendė, kad, įvertinus UAB ,,BP Group Logistics“ finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra pagrindo daryti išvadą, jog įmonė yra nemoki. Įmonės pradelsti įsipareigojimai, nurodyti restruktūrizavimo plano metmenyse, yra 52 275, 41 Eur dydžio, o įmonės turtas – 140 256 Eur. Teismas pažymėjo, kad šį turtą sudaro debitorių skolos, tačiau šioje bylos stadijoje neįmanoma nustatyti, kurios debitinės skolos yra beviltiškos.
8. Teismas nurodė, kad iš restruktūrizavimo plano metmenų ir UAB ,,BP Group Logistics“ vadovo paaiškinimo nustatyta, jog bendrovė ruošia ieškinį dėl žalos atlyginimo iš buvusio vadovo bei buvusios įmonės finansininkės, todėl 30 786,97 Eur debitoriaus M. A. skola yra pagrįsta. Iš Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-367-357/2019 teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 10 d. sprendimu buvo atmestas UAB ,,BP Group Logistics“ ieškinys UAB ,,Aukstata“ dėl 48 250 EUR priteisimo, tačiau šis sprendimas neįsiteisėjo, todėl laikė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčas išnagrinėtas. Teismas laikė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės pradelstos skolos viršija pusę jos balansinio turto ir atsakovė yra nemoki. Teismas nurodė, kad atsakovė pradėjo dengti įsiskolinimą VSDFV Klaipėdos skyriui, todėl mokaus UAB ,,BP Group Logistics“ pašalinti iš rinkos nėra jokio teisinio pagrindo.
9. Teismas konstatavo, kad UAB ,,BP Group Logistics“ šiuo metu turi finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, įmonė įsteigta 1993 m., nėra Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio 5 punkte nurodytų aplinkybių ir 5 straipsnio pažeidimų. Teismas sprendė, kad bendrovė pradelstus įsiskolinimus dengs per restruktūrizavimo terminą, todėl yra pagrindas manyti, kad restruktūrizavimo plano metmenų įgyvendinimas yra realus.
10. Teismas taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Nurodė, kad prašymas iškelti restruktūrizavimo bylą yra savarankiškas įmonės teisių gynimo būdas ir nepriklauso nuo to, ar paduotas prašymas iškelti bankroto bylą. Taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ieškinio pareiškimo momentu turėjo didelę 14 514, 99 Eur dydžio skolą VSDFV Klaipėdos skyriui, t. y. galutinį bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė ir pačios atsakovės netinkamas prievolių vykdymas, bylinėjimosi išlaidas sumažino ir priteisė UAB ,,BP Group Logistics“ naudai iš VSDFV 200 Eur už advokato pagalbą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskirajame skunde pareiškėjas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1112-524/2019 ir klausimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos UAB „BP Group Logistics“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų palikti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1112-524/2019 dalyje dėl UAB „BP Group Logistics“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo nepakeistą, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovės UAB „BP Group Logistics“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas, iškeldamas restruktūrizavimo bylą UAB „BP Group Logistics“, tinkamai neįvertino bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių, kurios nurodytos kaip padėsiančios atkurti įmonės mokumą, realumo. UAB „BP Group Logistics“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra deklaratyvios. I. J. UAB „BP Group Logistics“ vadovu yra jau nuo 2018 m. gruodžio 4 d., tačiau iki šiol nėra pateikęs įrodymų, kad imtasi realių priemonių debitorių skoloms išieškoti ir ieškiniui dėl žalos atlyginimo iš buvusio vadovo pareikšti. Įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra numatyta jokių objektyvių ir realių priemonių, kurių pagalba atsakovė galėtų atkurti mokumą, todėl spręstina, kad atsakovės mokumas negali būti atkurtas.
11.2. Bendrovės atžvilgiu yra užvestos 8 vykdomosios bylos, visose bylose išieškotojai yra buvę įmonės darbuotojai, atleisti laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. Vienas iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra tai, kad įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas.
11.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje reikšmingų aplinkybių, todėl atsakovės mokumo klausimas išspręstas neteisingai. Byloje nėra duomenų apie realų 315 Eur atsargų, 6 562 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų bei 337 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų egzistavimą. Akcentavo, kad iš esmės visą įmonės turtą sudaro debitorių skolos. UAB „BP Group Logistics“ pirmosios instancijos teismui pateiktuose 2019 m. gegužės 27 d. sąrašuose „Klientų būklė“ (ataskaitos Nr. 2411(P)) nurodomi užsienio debitorių įsiskolinimai, kurių bendra suma sudaro 59 755,20 Eur ir kiti debitorių įsiskolinimai (ataskaitos Nr. 2440;2084;24453;24454(P)), kurių bendra suma sudaro 81 654,85 Eur. Pareiškėjo teigimu, įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis. Nesant byloje įrodymų, kad yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę. UAB „BP Group Logistics“ į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių debitorių skolų realų egzistavimą, nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, liudijančių, kad skolas yra realu atgauti.
11.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad 2019 m. birželio 25 d., t. y. nutarties priėmimo dieną, bendrovės pradelstos skolos sudarė jau ne 52 275,41 Eur, o 108 134,72 Eur, kadangi pagal įmonės pateikto 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių sąrašo duomenis, visoms įmonės nurodytoms 55 859,31 Eur nepradelstoms skoloms jau suėjo sumokėjimo terminai. Pažymėjo, kad daugelis jų jau buvo pradelstos ir 2019 m. gegužės 27 d. sąrašo sudarymo dieną.
11.5. Įmonės skola VSDFV Klaipėdos skyriui ne mažėja, o didėja. Registro duomenimis, 2019 m. liepos 1 d. įmonė turėjo 32 apdraustuosius. VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškime dėl bankroto bylos UAB „BP Group Logistics“ iškėlimo buvo nurodyta, kad 2019 m. gegužės 8 d. skola biudžetui sudarė 14 514,99 Eur. Nors laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo dienos iki 2019 m. liepos 1 d. į biudžetą sumokėta 2 000 Eur, tačiau per anksčiau minėtą laikotarpį skola biudžetui išaugo 1 711,46 Eur.
11.6. Pagal pateiktus banko sąskaitų išrašus bendrovė per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. gavo 8 364,82 Eur. Teismo posėdžio metu bendrovės direktorius paaiškino, kad grynųjų pinigų operacijos atliekamos labai retai. Pareiškėjas laiko, kad restruktūrizavimo metmenyse ir 2019 m. pelno ataskaitoje nepagrįstai nurodoma, jog įmonė 2019 metais gavo 101 485 Eur pajamų.
11.7. Pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo remdamasis VĮ Registrų centrui pateikto UAB „BP Group Logistics“ 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos bendrovė buvo aiškiai nemoki. Atsakovės skola biudžetui nuolat augo, o bendrovė nepateikė įrodymų, kad yra realiai veikianti.
11.8. Bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė pačios atsakovės netinkamas prievolių ieškovui vykdymas, kuris nulėmė būtinybę VSDFV Klaipėdos skyriui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „BP Group Logistics“, todėl bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos buvo priteistos nepagrįstai.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „BP Group Logistics“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiami šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Į bylą pateikti įrodymai patvirtinta, kad UAB „BP Group Logistics“ tebevykdo veiklą, t. y. turi galiojančių sutarčių, mokių debitorių, kurių atžvilgiu yra ruošiami procesiniai dokumentai, pas ieškovą dirba 37 darbuotojai. Atsakovė yra aktyvi rinkos dalyvė, šiuo metu susidurianti su laikinais finansiniais sunkumais, kurie iš esmės gali būti pašalinti perskirstant bendrovės piniginius srautus, t. y. restruktūrizavus įmonę.
12.2. Pateiktas UAB „BP Group Logistics“ balansas visiškai pagrindžia realią atsakovės finansinę būklę, t. y. jeigu teismas, vadovaudamasis atsakovės pateiktu aktualiu balansu bei pelno (nuostolių) ataskaita, nustatė, kad atsakovė šiuo metu neatitinka ĮBĮ įtvirtintos nemokumo sąvokos, iš esmės nėra pagrindo tokia teismo nuostata abejoti.
12.3. Nurodytos debitorių skolos nėra pradelstos ar beviltiškos, šių reikalavimų mokėjimų terminai dar nėra suėję. Pažymėjo, kad debitorių skolos yra pagrįstos į bylą pateiktomis sutartimis. Minėtos sumos yra atsakovės planuojamos gauti pajamos. Jokių duomenų apie tai, kad atsakovės klientai yra nemokūs, nėra.
12.4. Pareiškėjas neprašė pateikti tarpinio balanso, iš kurio būtų galima nustatyti visų pradelstų įsipareigojimų dydį bylos nagrinėjimo dienai, todėl argumentas, kad jau nutarties priėmimo dieną visi 108 134,72 EUR įsipareigojimai buvo pradelsti, nepagrįsti byloje esančia medžiaga.
12.5. Bylinėjimosi išlaidos UAB „BP Group Logistics“ iš VSDFV Klaipėdos skyriaus priteistos pagrįstai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
14. ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jie privalo būti nagrinėjami kartu.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjo UAB „BP Group Logistics“ direktoriaus I. J. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „BP Group Logistics“ ir atsisakė iškelti šiai bendrovei bankroto bylą bei iškėlė restruktūrizavimo bylą.
16. Bendrovės kreditorius VSDFV Klaipėdos skyriaus nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teikdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl bendrovės finansinės padėties, nepagrįstai sprendė, kad bendrovė nėra nemoki, netinkamai taikė ĮRĮ ir ĮBĮ normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo bylos ir bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais iš esmės sutinka.
Dėl bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo teisinių pagrindų
17. Tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo procesai skirti spręsti įmonių nemokumo problemoms. Įmonės restruktūrizavimu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą bei kartu atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti įmonės bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu įmonės bankroto procesu pirmiausia siekiama ne išsaugoti įmonę, o patenkinti kreditorių reikalavimus iš nemokios įmonės turto, apsaugoti kreditorius nuo dar ilgesnio atsiskaitymų uždelsimo (ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalis, 27, 32 ir kiti straipsniai).
18. Restruktūrizavimo bylai iškelti turi būti nustatytos materialaus (ĮRĮ 4 straipsnis) ir procesinio pobūdžio sąlygos (ĮRĮ 5, 6 straipsniai) bei nebūti ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Nagrinėjamam klausimui aktualu, kad pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktus teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu pažeisti reikalavimai restruktūrizavimo plano metmenims arba padaroma pagrįsta išvada dėl įmonės nemokumo.
19. Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad restruktūrizavimas galimas, kai įmonė turi laikinų ir įveikiamų finansinių sunkumų, ir, priešingai, nėra veiksmingas ir, kaip neužtikrinantis kreditorių interesų, negali būti taikomas, kai įmonė yra nemoki ir neturi galimybių dėl negalėjimo padengti įsiskolinimų atkurti normalią ūkinę veiklą ateityje arba vykdyti ūkinę veiklą bei kartu atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010, 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).
20. Tuo tarpu bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė nemoki, vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Įmonės nemokumas kaip pagrindas bankroto bylai iškelti yra, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
21. Taigi, sprendžiant dėl restruktūrizavimo ar bankroto proceso pasirinkimo būtina nustatyti įmonės mokumo būseną ĮBĮ taikymo prasme. Tuo tikslu būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį.
22. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013, kt.).
23. Be to, kaip pažymima teismų praktikoje, įmonės faktiniam mokumui nustatyti svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010, kt.).
24. Plėtodamas juridinių asmenų nemokumo momento nustatymo ir formalaus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykio aiškinimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, jeigu šis santykis ir yra toks, kokio formaliai reikalaujama juridinio asmens nemokumui pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį konstatuoti, reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu inter alia (liet. be kita ko), kiek vykdomai veiklai būdingi svyravimai, kokios rinkos, kurioje vykdoma atitinkama veikla, tendencijos), retrospektyvomis (kokie ankstesni veiklos vykdymo rezultatai, kaip jie keitėsi ir pan.), rezultatais (ar veikla paskutiniu metu kuria naudą ar nuostolius), perspektyvomis (ar juridinis asmuo, jeigu jis ir yra susidūręs su finansiniais sunkumais, gali trumpuoju periodu atkurti įprastos veiklos vykdymą, stabilizuoti padėtį ir ilgainiui pradėti kurti ekonominę ar kitokio pobūdžio naudą) ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus pirmiau nurodytus kriterijus. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
25. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje, sistemiškai taikant CPK 12, 178 straipsnių ir ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikomasi aiškinimo, kad mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1689-330/2016).
Dėl UAB „BP Group Logistics“(ne)mokumo
26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš 2019 m. gegužės 27 d. UAB „BP Group Logistics“ balanso matyti, jog įmonės turto vertė siekia 147 469 Eur, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 52 275,41 Eur, taigi bendrovė neatitinka nemokios įmonės statuso ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad įmonė gavo grynojo pelno, o palyginus 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. balansus matyti, kad bendrovės finansinė padėtis gėrėja, įmonė nėra nutraukusi veiklos. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstai, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus.
27. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą 2019 m. gegužės 27 d. balanse nurodytą turtą 147 469 Eur sumai pripažino realiu įmonės turtu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad visos debitorių skolos 140 256 Eur sumai yra pagrįstos. Atskirajame skunde teisingai pažymima, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).
28. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik bendrovės direktoriaus paaiškinimu sprendė, kad M. A. 30 786,97 Eur skola yra reali. Tačiau byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu susidarė ši skola ir kaip ji apskaičiuota. Bendrovės direktoriaus teigimu, šiuo metu yra ruošiami procesiniai dokumentai dėl žalos atlyginimo. Tačiau sutikina su kreditoriaus atskirojo skundo argumentais, kad bendrovės direktoriaus pareigas I. J. eina nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, tačiau duomenų, kad imtasi realių išieškojimo veiksmų, nėra pateikta.
29. Atskirajame skunde teisingai pažymima ir tai, kad į bendrovės turtą nepagrįstai įtraukta 48 250,14 Eur dydžio UAB „Aukstata“ skola. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-367-357/2019 ieškovės UAB „BP Group Logistics“ ieškinys atsakovei UAB „Aukstata“ dėl 48 250,14 Eur skolos (išmokos) priteisimo buvo atmestas. Nors šiuo metu sprendimas nėra įsiteisėjęs, nėra pagrindo 48 250,14 Eur UAB „Aukstata“ skolą laikyti realiu UAB „BP Group Logistics“ turtu. Pabrėžtina, kad ginčijami reikalavimai paprastai neįskaitomi į kreditorių ar debitorių finansinių įsipareigojimų bendrą sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1433/2010, 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-381/2016, 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1605-381/2018 ir kt.). Ši taisyklė negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinys buvo atmestas, taigi labiau tikėtina, kad UAB „Aukstata“ nėra skolinga UAB „BP Group Logistics“.
30. Kitos UAB „BP Group Logistics“ nurodytos debitorių skolos yra ne Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų, todėl teismas faktiškai negali patikrinti šių skolų realumo ir išieškojimo galimybių. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jis yra mokus, todėl, sprendžiant klausimą dėl ne Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų skolų realumo, tikslinga pateikti papildomus dokumentus, pavyzdžiui, skolų suderinimo aktus su didžiausiais UAB „BP Group Logistics“ debitoriais – Blitz Transporte GmbH ir TLS T. M., kurie vėluoja atsiskaityti daugiau nei 30 dienų ir kurių bendras įsiskolinimas yra 21 352,50 Eur. Tai yra reikšminga suma, nustatant realią UAB „BP Group Logistics“ turto masę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad TLS T. M. 10 122 Eur skola yra fiksuojama jau 2018 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje (1 t., b. l. 23), iš kurios matyti, kad ši skola 2018 m. gruodžio 31 dienai jau buvo pradelsta daugiau nei 90 dienų. Kadangi ši skola nebuvo grąžinta ir iki 2019 m. gegužės 27 d., galima pagrįstai abejoti galimybėmis ją realiai išsiieškoti ir grąžinti bendrovei.
31. Atsakovė UAB „BP Group Logistics“ restruktūrizavimo metmenyse nurodė, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudaro 52 275,41 Eur (1 t., b. l. 91). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad restruktūrizavimo metmenyse nurodyta, jog įsipareigojimai kreditoriams A. G. dėl 4 853,27 Eur dydžio skolos ir Z. U. dėl 1 042 Eur dydžio skolos fiksuojami kaip nepradelsti (1 t., b. l. 95). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo išieškojimą iš UAB „BP Group Logistics“ A. G. naudai, o antstolė Reda Vizgaudienė vykdo išieškojimą Z. U. naudai (1 t., b. l. 85, 96). Šie prieštaravimai nustatant pradelstų įsipareigojimų sumą nėra pašalinti.
32. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną buvo pradelsta jau ne bendra 52 275,41 Eur dydžio skola, o visi bendrovės turimi įsipareigojimai 108 134,72 Eur sumai. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą tik deklaratyviai teigia, kad ieškovas neprašė pateikti tarpinio balanso, o byloje nėra duomenų, kad visi įsipareigojimai yra pradelsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad restruktūrizavimo metmenyse nenurodyta nepradelstų įsiskolinimų mokėjimo data, tad siekiant visapusiškai ir objektyviai įvertinti pradelstų įsipareigojimų sumą, reikalinga šią informaciją patikslinti ir įvertinti.
33. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ĮBĮ teisės normas ir suformuotą teismų praktiką, todėl nepagrįstai sprendė, jog UAB „BP Group Logistics“ turi turto 147 469 Eur sumai, o pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudaro 52 275,41 Eur, taigi neteisingai nustatė turto ir įsipareigojimų santykį, kuris reikšmingas sprendžiant, ar bendrovė yra nemoki.
34. Kaip jau buvo minėta anksčiau, galimai nustačius, kad bendrovė formaliai atitinka juridinio asmens nemokumo apibrėžimą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, reikėtų papildomai įvertinti kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kokie ankstesni veiklos vykdymo rezultatai, kaip jie keitėsi, ar veikla paskutiniu metu kuria naudą ar nuostolius ir kokios yra šio juridinio asmens veiklos perspektyvos – ar įmanoma atkurti įprastos veiklos vykdymą, stabilizuoti padėtį ir ilgainiui pradėti kurti ekonominę ar kitokio pobūdžio naudą.
35. Civilinėje byloje yra pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017, 2018 mokestinius metus ir tarpinė finansinė atskaitomybė už laikotarpį nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. gegužės mėnesio (1 t., b. l. 19–20, 71–72, 78–79). Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „BP Group Logistics“ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai – tarpinis 2019 m. gegužės 27 d. balansas ir tarpinė pelno (nuostolių) ataskaita – yra pasirašyti tik bendrovės direktoriaus I. J., tačiau nepasirašyti bendrovės buhalterio.
36. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (nurodomos pareigos, vardas ir pavardė). Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą.
37. Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas iš jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas), t. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1757-553/2018).
38. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktas 2019 m. gegužės 27 d. tarpinis balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita turėtų būti vertinami kaip įrodymai su trūkumais, juose esančius duomenis reikia pagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais. Šiuo atveju atsakovas teigia, kad 2019 metais jau gavo 101 485 Eur pardavimo pajamų. Tačiau atskirajame skunde pažymima, kad, išanalizavus ieškovo turimus UAB „BP Group Logistics“ 2019 m. balandžio 19 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktus sąskaitų išrašus, nustatyta, kad bendrovė per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. gavo tik 8 364,82 Eur pajamų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą šie kreditoriaus argumentai nėra paneigti – nepateiktos sąskaitos, grynųjų pinigų priėmimo kvitai, skolų suderinimo aktai ar kiti dokumentai, galintys pagrįsti, jog UAB „BP Group Logistics“ 2019 metais sugeneravo 101 485 Eur pardavimo pajamas. Vertinant tai, ar bendrovė yra realiai veikianti ir ar jos veikla gali nešti pelną, o ne nuostolius, būtent atsakovė turi įrodyti, kad gavo 101 485 Eur pardavimo pajamų 2019 metais.
39. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik 2019 m. gegužės 27 d. tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentais ir bendrovės vadovo paaiškinimais, nepagrįstai sprendė, kad UAB „BP Group Logistics“ pradėjo dirbti pelningai, išaugo pardavimų ir darbuotojų skaičius. Šios aplinkybės turi būti pagrįstos ir kitais įrodymais.
40. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad veiklos nėra nutraukusi, o jos vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas patvirtina į bylą pateiktos paslaugų užsakymo sutartys. Tačiau pirmosios instancijos teismas jas taip pat turėtų tinkamai įvertinti ir išanalizuoti. Pavyzdžiui, iš 2019 m. balandžio 2 d. sutarties priedo Nr. 1 (2 t., b. l. 34) matyti, kad užsakovas, Norvegijoje registruotas juridinis asmuo, užsakė 40 darbuotojų – sunkvežimio vairuotojų, kurie turėjo pradėti teikti paslaugas kaip įmanoma greičiau. Iš 2019 m. balandžio 23 d. sutarties priedo Nr. 1 (2 t., b. l. 36), matyti, kad užsakovas UAB „BP GROUP Solutions“, užsakė 30 darbuotojų – sunkvežimio vairuotojų, kurie turėjo pradėti teikti paslaugas nuo gegužės mėnesio. Taigi 2019 m. gegužės mėnesį atsakovė įsipareigojo užsakovams rasti iš viso 70 sunkvežimio vairuotojų, tačiau 2019 m. gegužės 24 dieną bendrovėje dirbo tik 37 darbuotojai, iš kurių pagal profesijos kodą 8332 (sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, Lietuvos profesijų klasifikatorius) buvo įdarbinta 14 asmenų (1 t., b. l. 47 – 48). Vertinant, ar bendrovė iš tiesų vykdo veiklą ir gauna pajamas, minėti prieštaravimai turi būti pašalinti ir (arba) įvertinti. Sutarčių prieduose nurodyta, kad sąskaitos faktūros turi būti išrašomos kiekvieną pirmadienį, taigi atsakovas gali papildomais dokumentais pagrįsti vykdomų sutarčių realumą ir apimtis. Atitinkamai turėtų būti įvertintos ir kitos atsakovės pateiktos sutartys.
41. Į bylą taip pat yra pateiktos ir 2018 metais sudarytos paslaugų sutartys, tačiau iš minėtų sutarčių nėra visiškai aišku, ar paslaugos pagal jas yra teikiamos ir ar minėtos sutartys nėra pasibaigusios. Pavyzdžiui, į bylą pateiktas 2018 m. kovo 5 d. sutarties priedas Nr. 1 (2 t., b. l. 52), iš kurio matyti, kad paslaugas užsakė „Blitz Transporte A. R. e. K.“, registracijos adresas Kochs Kämpe 34, Bad Driburgas. Tačiau iš debitorių sąrašo matyti, kad šis klientas nėra atsiskaitęs su UAB „BP Group Logistics“, skola siekia net 11 230,50 Eur ir atsiskaitymas vėluoja jau daugiau kaip 30 dienų.
42. Taigi sprendžiant dėl bendrovės veiklos rezultatų ir jos perspektyvų, nepakanka nurodyti, kad įmonė vykdo veiklą ir tą pagrindžia į bylą pateiktomis paslaugų užsakymo sutartimis, tačiau reikalinga įvertinti pateiktų dokumentų ryšį su kitais byloje esančiais duomenimis ir įsitikinti, ar pateiktos sutartys yra realios, galiojančios ir vykdomos, o finansiniai sunkumai yra laikini ir bendrovės padėtį pavyks stabilizuoti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės mokumui nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, tuo būdu buvo netinkamai nustatyta, kad nėra ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
43. Papildomai galima pažymėti ir tai, kad restruktūrizavimo metmenyse nurodyta, jog įvairiems kreditoriams pradelsta daugiau kaip 30 dienų itin nedidelės sumos – UAB „BRC Finance“ 60,38 Eur suma, UAB „Officeday“ – 8,46 Eur suma, UAB „Darbintera“ – 7,26 Eur suma ir kt. Jei atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais laiku minėtomis sumomis, tai kelia pagrįstų abejonių dėl finansinių sunkumų laikinumo.
44. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė UAB „BP Group Logistics“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. gegužės 8 d. buvo skolinga 14 514,99 Eur sumą. Atskirajame skunde ieškovas pažymi, kad, 2019 m. liepos 1 d. duomenimis, atsakovės UAB „BP Group Logistics“ skola išaugo iki 16 226,45 Eur. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą šių aplinkybių nepaneigė. Taigi nors atsakovė laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo dienos 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. liepos 1 d. į biudžetą sumokėjo 2 000 Eur, tačiau jos skola nuolat didėja, o tai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl finansinių sunkumų laikinumo. Pirmosios instancijos teismas negrįstai skundžiamoje nurodė, kad atsakovė pradėjo dengti įsiskolinimą, todėl UAB „BP Group Logistics“ pašalinti iš rinkos nėra teisinio pagrindo. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė tik remdamasis 1 000 Eur pavedimo kopija (2 t., b. l. 143–144), tačiau neatsižvelgė į tai, kad mokesčiai yra mokami periodiškai, o atsakovės atliktas mokėjimas nepakankamas skolai dengti ir periodiniams mokesčių mokėjimams atlikti.
Dėl restruktūrizavimo metmenų realumo
45. Kreditorius atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas restruktūrizavimo bylą UAB „BP Group Logistics“, tinkamai neįvertino bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytų priemonių, kurios nurodytos kaip padėsiančios atkurti įmonės mokumą, realumo.
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės turtinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302-553/2018).
47. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad nėra duomenų, kokių priemonių ir kada ketinama imtis, siekiant išsiieškoti skolas iš debitorių, nors restruktūrizavimo metmenyse nurodyta, jog bendrovė tikisi iš to gauti net 140 256,11 Eur sumą. Teismas jau pasisakė dėl tam tikrų debitorių skolų realumo, todėl papildomai šių argumentų nekartoja. Be to, iš veiklos tikimasi gauti 700 000 Eur pajamų per 2019 metus, nors, atsakovės teigimu, per beveik pusę metų yra gauta vos 101 485 Eur. Kita vertus, kaip jau buvo minėta anksčiau, šių pajamų realaus gavimo bendrovė taip pat neįrodė.
48. Kaip viena iš priemonių geresniems veiklos rezultatams pasiekti nurodoma veiklos sąnaudų mažinimas. Numatoma preliminari didžiausia vienerių metų sąnaudų suma – 600 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad beveik per pusę metų bendrovė nurodė patyrusi vos 65 880 Eur veiklos sąnaudų, taigi nėra suprantama, kodėl šios sąnaudos per kitus 7 mėnesius turėtų išaugti net 10 kartų. Kita vertus, nurodoma metų sąnaudų suma sudaro prielaidas abejoti, ar tikrai iki 2019 m. gegužės mėnesio buvo patirta tik 65 880 Eur sąnaudų ir ar nurodomas grynasis 32 336 Eur pelnas yra realus (1 t., b. l. 90, 100). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo, tik abstrakčiai vertindamas nurodė, kad jis atitinka įstatymo reikalavimus ir yra realiai įgyvendinamas.
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais CPK 327 straipsnyje nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
50. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių – nenustatė tikrosios atsakovės finansinės padėties, nesiaiškino debitorių skolų atgavimo galimybių, vykdomų sutarčių tikslingumo ir gautinų sumų realumo, nevertino kitų aplinkybių, galinčių turėti reikšmės, sprendžiant dėl atsakovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio, bendrovės veiklos rezultatų ir veiklos perspektyvų. Taip pat pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino atsakovės restruktūrizavimo metmenis, jų ekonominį tikslingumą ir realumą.
51. Ankščiau paminėtus klausimus išspręsti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Be to, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalį Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „BP Group Logistics“ perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Marius Bajoras