Civilinė byla Nr. 2A-1828-657/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05552-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.18.3.; 2.6.18.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15318-1088/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ ieškinį atsakovui A. A. dėl baudos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Kauno grūdai“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. A. 20 252,81 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-6).

2.       Nurodė, kad tarp šalių 2018 m. sausio 12 d. sudaryta Grūdų pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pateikti ieškovei 500 tonų miežių ir 125 tonas rapsų. Atsakovas nustatytu terminu nei miežių, nei rapsų nepristatė. Sutarties 5.2 punkto pagrindu ieškovė atsakovui išrašė sąskaitą 20 252,81 Eur baudai, apskaičiuotos pagal sutartį, tačiau atsakovas jos nesumokėjo.

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino (b. l. 13-14). 

4.       Atsakovas A. A., nesutikdamas su preliminariu sprendimu, pareiškė prieštaravimus, ir prašė ieškinį atmesti (b. l. 19).

5.       Nurodė, jog sutinka, jog nepristatė miežių ir rapsų ieškovei, tačiau šias aplinkybes nulėmė objektyvios, ne nuo atsakovo priklausančios aplinkybės – 2018 metais buvusi sausra. Ši gamtinė stichija, kurios jis niekaip negalėjo kontroliuoti, lėmė itin prastą derlių. 2018 m. sausio 12 d. Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 5.4. punkte nustatyta, jog šalys atleidžiamos nuo atsakomybės, jei įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos: karo, stichinės nelaimės. Šiuo atveju stichinė nelaimė – 2018 metų sausra lėmė prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą pagal sutarties sąlygas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 38-40).

7.       Teismas konstatavo, kad šalys 2018 m. sausio 12 d. sudarė Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 142249, kurios 1.1. punktu atsakovas įsipareigojo iki 2018 m. rugsėjo 30 d. patiekti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti 500 tonų 2 klasės miežių už 1 toną sumokant 128,75 Eur (be PVM), ir 125 tonas rapsų už 1 toną sumokant 337,75 Eur (be PVM). Sutarties 5.2. punkte numatyta, kad atsakovas, nepateikęs grūdų iki sutarties 1.1. punkte nurodytų terminų, moka ieškovei 20 procentų dydžio baudą nuo nepatiekto grūdų kiekio vertės bei atlygina ieškovei visus jos patirtus nuostolius per 10 kalendorinių dienų nuo ieškovės pareikalavimo. Atsakovas ieškovei miežių ir rapsų nepristatė, todėl ieškovė 2019 m. vasario 13 d. išrašė sąskaitą sumokėti sutartimi nustatytą 12 231,25 Eur baudą už nepristatytus miežius ir 8 021,56 Eur baudą už nepristatytus rapsus, viso – 20 252,81 Eur. Atsakovas jam pateiktos sąskaitos neapmokėjo.

8.       Sutarties 5.4 punkte nurodyta, jog „Pardavėjas ir pirkėjas atleidžiami nuo atsakomybės, jei įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure): karo, stichinės nelaimės (smarkios audros, ciklonų, jūrų ar upių potvynių, žaibų), boikotų, streikų, teisėtų ar neteisėtų valstybės valdymo institucijų veiksmų ir kt., kaip tai numatyta teisės aktuose“. Faktą, jog sutartis buvo neįvykdyta dėl stichinės nelaimės (sausros), turėjo įrodyti atsakovas, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Todėl nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą dėl force majeure (stichinės nelaimės) aplinkybių.

9.       Atsakovas pažeidė teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties privalomumo šalims principą, pareigą vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, ją vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, kadangi matydamas, kad negalės įvykdyti sutarties, ieškovės neinformavo, nesiėmė priemonių sutartį įvykdyti kitais būdais ar ją vykdyti iš dalies. Atsakovui pažeidus įsipareigojimą pagal sudarytas sutartis pristatyti kviečius ir rapsus ieškovei, ši pagal sutarties 5.2 punktą įgijo teisę į baudą, juo labiau, kad sutartyje šalys susitarė, kad pardavėjo (atsakovo) tinkamas įsipareigojimų vykdymas turi esminę reikšmę pirkėjui (ieškovei). Įrodymų, patvirtinančių sutarties vykdymo metu kilusią stichinę nelaimę, kuri darytų įtaką sutarties vykdymui bei atleistų atsakovą nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus, atsakovas byloje nepateikė, todėl laikytina, kad ieškovė ieškinį visiškai įrodė, o atsakovo argumentai vertintini, kaip vengimas sumokėti ieškovei netesybas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniame skunde atsakovas A. A. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti – sumažinti priteistos baudos dydį iki 5 063,00 Eur (b. l. 43-44). grindžiamas šiais argumentais:

11.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nesumažino netesybų dydžio. Priteistos netesybos yra aiškiai per didelės. Javų nepristatymą nulėmė objektyvios, nuo atsakovo nepriklausančios aplinkybės – 2018 metais buvusi sausra. Ši gamtinė stichija, kurios atsakovas niekaip negalėjo kontroliuoti, lėmė itin prastą derlių. Tuo tarpu ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog dėl sutarties neįvykdymo patyrė kokius nors nuostolius. Siekiant užkristi kelią ieškovei pasipelnyti atsakovo sąskaita, pagal sutartį nustatytas baudos dydis turi būti mažintinas iki 5 procentų dydžio baudos, kuris yra protingo dydžio, nelaikytinas pažeidžiančiu ieškovės interesus, paneigiančiu šalių interesų pusiausvyros principą. 5 procentų dydis parinktinas, atsižvelgiant tiek į teisinio santykio pobūdį, tiek į šalių elgesį bei sutartinių įsipareigojimų visumą, kompensuoja ieškovės patirtus nuostolius ir atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.

12.       Ieškovė AB „Kauno grūdai“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 52-54).

13.       Atsiliepime nurodė, kad argumentų dėl baudos dydžio sumažinimo atsakovas nereiškė, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, todėl nėra pagrindo juos vertinti, jie negali būti apeliacinio skundo pagrindu. Kadangi tokio reikalavimo nebuvo, teismas neturėjo pagrindo spręsti baudos mažinimo klausimą. Atsakovas prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio motyvavo vieninteliu teiginiu, t. y., kad grūdų prikimo-pardavimo sutarties neįvykdė dėl 2018 metų sausros, kuri lėmė labai prastą grūdų derlių ir tai yra nenugalimos jėgos aplinkybė. Ieškovė savo reikalavimus pagrindė tarp šalių sudaryta sutartimi, duomenimis apie jos visišką nevykdymą, sutarties sąlygomis, numatančiomis baudą už sutarties nevykdymą, ir baudos apskaičiavimu. Ieškovė nereikalavo atlyginti nuostolių, o atsakovas baudos dydžio neginčijo, todėl ieškovei nebuvo pagrindo įrodinėti nuostolių dydžio. Teismas išsamiai įvertino bylos aplinkybes ir šalis siejančių teisinių santykių pobūdį, procesinį elgesį, netesybų dydį, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. 

15.       Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno grūdai“ ir atsakovas A. A. 2018 m. sausio 12 d. sudarė Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 142249, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2018 m. rugsėjo 30 d. patiekti, o ieškovė – nupirkti 500 tonų 2 klasės miežių už 1 toną sumokant 128,75 Eur (be PVM), 125 tonas rapsų 1 toną sumokant 337,75 Eur (be PVM) (sutarties 1.1. p.). Sutartyje taip pat numatyta, kad atsakovas, nepateikęs grūdų iki sutarties 1.1. punkte nurodytų terminų, moka ieškovei 20 procentų dydžio baudą nuo nepatiekto grūdų kiekio vertės bei atlygina ieškovei visus jos patirtus nuostolius per 10 kalendorinių dienų nuo ieškovės pareikalavimo (sutarties 5.2. p.). Atsakovas nei sutartu terminu (2018 m. rugsėjo 30 d.), nei vėliau ieškovei miežių ir rapsų nepristatė, todėl ieškovė 2019 m. vasario 13 d. išrašė sąskaitą sumokėti sutartimi nustatytą 12 231,25 Eur baudą už nepristatytus miežius ir 8 021,56 Eur baudą už nepristatytus rapsų tvarus, iš viso 20 252,81 Eur. Atsakovas jam pateiktos sąskaitos neapmokėjo.

16.       Atsakovas neginčija fakto, kad sutartyje nurodytos produkcijos ieškovei nepristatė, tačiau teigia, kad turėtų būti atleistas nuo atsakomybės pagal Sutarties 5.4 punktą, nes sutartis neįvykdyta dėl stichinės nelaimės – 2018 metų sausros.

17.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl baudos priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Dėl baudos dydžio

18.       Kaipo jau minėta, šalys, pasirašydamos 2018 m. sausio 12 d. sutartį Nr. 142249 susitarė, kad pardavėjas (atsakovas A. A.) laiku neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų, t. y. nustatytais terminais nepristatęs sutarto grūdų kiekio moka 20 procentų dydžio baudą nuo nepatiekto grūdų kiekio ir atlygina visus pirkėjo nuostolius (sutarties 5.2 p.).

19.       Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, teigia, jog sutartyje numatytos baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis, nesąžiningas, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, pažeidžia atsakovo interesus. Apelianto teigimu, sutarties neįvykdymą lėmė ne nuo jo priklausančios aplinkybės – 2018 m. sausra, todėl jis turėtų būti atleistas nuo atsakomybės ar netesybų dydis sumažintas. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

20.       Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 str.) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Byloje nėra ginčo dėl to, jog sutartis nebuvo įvykdyta, todėl vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą.

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, naudotis Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Netesybos ir palūkanos artimos savo paskirtimi ir siekiamais tikslais, tačiau turi ir esminių skirtumų, dėl kurių šie civilinės teisės institutai negali būti tapatinami.

22.       Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.).

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria sudarydamos sutartį ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo – pardavimo sutarties 5.2 punkte šalys susitarė dėl mokamų netesybų ir jų dydžio, nustatytas 20 procentų netesybų dydis neprieštarauja įstatymams, šalys, nustatydamos sutartyje šį dydį, susitarė dėl minimalių ieškovės nuostolių, kurių ieškovė atskirai įrodyti neturi, jei atsakovas nevykdys įsipareigojimų, todėl atmestini apelianto argumentai, jog ieškovė neįrodė realių nuostolių dydžio.  

25.       Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi reikia analizuoti, kiek dėl šios pažeidimo patyrė nuostolių ieškovė ir koks šios sumos santykis su sutartyje nustatytomis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).

26.       Vertinant, ar ieškovės prašoma priteisti netesybų suma (20 252,81 Eur) nagrinėjamu atveju atitiktų protingumo, proporcingumo kriterijus, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas šiuo atveju veikė kaip verslininkas (ūkininkas), t. y. grūdus ieškovei tiekė verslo tikslais, todėl nėra laikytinas silpnesniąja sutartinių santykių šalimi. 

27.       Nepagrįstais pripažintini ir atsakovo argumentai dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

28.       CK 6.127

29.       CK 6.212 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Taigi, teisės normoje, kurioje atskirai pabrėžiama, kokios aplinkybės, dėl kurių sutarties šalis neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, yra atskirai specialiai pažymima, kad force majeure aplinkybėmis nelaikomos aplinkybės, kai sutartis neįvykdyta dėl ją privalančios vykdyti sutarties šalies kontrahentų padarytų pažeidimų.

30.       Nagrinėjamu atveju, apeliantas nenugalimos jėgos faktą grindė iš esmės vienu argumentu – 2018 m. sausra, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Pastebėtina, kad nenugalimos jėgos aplinkybe, kurios ūkininkaujantis asmuo negalėjo protingai numatyti, galėtų būti pripažintos tik tokie duomenys, kurie patvirtintų, kad sausringumas atitinkamoje vietovėje yra neįprastas ir negalėjo būti protingai numatomas.

31.       Be to, pažymėtina tai, kad liūtys, lietus ar sausra, kuriuos atsakovas nurodė prievolės neįvykdymo priežastimis, teismų praktikoje nepriskirtinos prie force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, šalinančių atsakovės civilinę atsakomybę už sutartinės prievolės neįvykdymą. Teismai ne kartą yra išaiškinę, kad tokios oro sąlygos, atsižvelgiant į Lietuvos klimatą, nėra tos aplinkybės, kurių atsakovas, būdamas ūkininku (užsiimdamas gyvulininkyste ir žemdirbyste), nebūtų galėjęs protingai numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2004). Atsakovas, nors ir fizinis asmuo, tačiau pasirašydamas sutartį veikė tikslais, susijusiais su jo verslu, t. y. ūkininkavimu. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovas, kurios profesinė veikla yra ūkininkavimas, galėjo numatyti nepalankias oro sąlygas, todėl prisiėmė ir aplinkybių, susijusių su gamtos reiškiniais, padarinių atsiradimo riziką.

32.       CK 6.200 straipsnio reikalavimai įpareigoja sutarties šalis sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsiradus nenugalimos jėgos aplinkybių, šalis apie jas privalo pranešti kitai sutarties šaliai (CK 6.212 str. 3 d.). Tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad apie negalėjimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus jis ieškovei pranešė. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovas neįrodė, jog dėl susidariusių aplinkybių jis objektyviai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų ieškovei pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Nesant force majeure (nenugalimos jėgos) nustatymo kriterijų visumos, nepripažintinas nenugalimos jėgos buvimas, kas būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

33.       Įvertinus tai, jog atsakovas nėra įvykdęs jokios prievolės pagal pirkimo – pardavimo sutartį dalies ir nepateikė jokių įrodymų, kad prievolės neįvykdė dėl kokių nors objektyvių nuo jo paties nepriklausiusių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti netesybas (priteistą baudą).

34.       Kiti skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2007; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; (duomenys neskelbtini) v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

35.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36.       Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo valstybei priteistina 7,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. galutinį sprendim

Priteisti iš apelianto A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,75 Eur (septynis eurus septyniasdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                             Žibutė Budžienė

                     Evaldas Burzdikas

                    Tomas Romeika