Civilinė byla Nr. e2A-148-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02310-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.1 (S)                                                              

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Hatcon Insaat Taahhut Ithalat Ihracat Limited Sirketi ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Litana ir Ko“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Hatcon Insaat Taahhut Ithalat Ihracat Limited Sirketi ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litana ir Ko“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litana ir Ko“ priešieškinį ieškovei Hatcon Insaat Taahhut Ithalat Ihracat Limited Sirketi dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I.         Ginčo esmė

1.       Ieškovė Hatcon Insaat Taahhut Ithalat Ihracat Limited Sirketi (toliau – ir ieškovė, rangovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Litana ir Ko“ 136 234,84 Eur skolą, 1 472,66 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2018 m. birželio 12 d. tarp ieškovės (rangovės) ir atsakovės (generalinės rangovės) buvo sudaryta statybos rangos sutartis (toliau – Sutartis). Atliktų darbų aktu Nr. 1 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė rugpjūčio mėnesį atliktus darbus, kurių bendra kaina 68 550 Eur be PVM. Šių darbų apmokėjimui ieškovė pateikė atsakovei 2018 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą.

3.       Atliktų darbų aktu Nr. 2 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė 2018 m. rugsėjo mėnesį atliktus darbus, kurių bendra kaina 83 897,74 Eur be PVM. Šių darbų apmokėjimui ieškovė pateikė atsakovei 2018 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė už ieškovės atliktus darbus atliko du mokėjimus 2018 m. rugsėjo 17 d. sumokėjo 61 695 Eur; 2018 m. spalio 12 d. sumokėjo 30 000 Eur.

4.       2018 m. lapkričio 6 d. raštu ieškovė pateikė atsakovei 2018 m. rugsėjo – spalio mėnesiais atliktų darbų aktą Nr. 3 ir šių darbų, kurių bendra kaina 75 482,10 Eur be PVM, apmokėjimui išrašytą 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė nepasirašė atliktų darbų akto Nr. 3. 

5.       2018 m. lapkričio 7 d. raštu atsakovė pranešė, kad nutraukia Sutartį su ieškove nuo 2018 m. lapkričio 14 d.

6.       Atsakovė vengia priimti atliktus darbus, todėl ieškovė elektroniniu laišku pranešė, kad darbus pagal aktą Nr. 3 ieškovė perdavė vienašališkai.

7.       Pažymėjo, kad iš viso pagal Sutartį ieškovė yra atlikusi darbų už 227 929,84 Eur be PVM (68 550 Eur + 83 897,74 Eur + 75 482,10 Eur). Kadangi atsakovė už ieškovės atliktus darbus atliko du mokėjimus 91 695 Eur sumai, todėl atsakovės pradelsta skola ieškovei sudaro 136 234,84 Eur.

8.       Ieškovė taip pat nurodė, kad už sąskaitos apmokėjimo termino pažeidimą atsakovės mokėtini delspinigiai sudaro 0,02 procento nuo atitinkamos mokėtinos sumos, bet ne daugiau nei 10 procentų nuo bendros sutartinės sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė atlikusi delspinigių skaičiavimą nustatė, kad bendra priteistinų delspinigių suma sudaro 1 472,66 Eur.

9.       2018 m. gruodžio 3 d. raštu atsakovė pranešė ieškovei, kad dėl darbų pagal Sutartį atlikimo uždelsimo, atsakovė priskaičiavo 55 180,35 Eur delspinigių už galutinio darbų termino pažeidimą, kuriuos įskaitė į ieškovei mokėtiną 60 652,74 Eur sumą. Ieškovė su šia atsakovės pozicija nesutiko, nes, jos vertinimu, Sutartis nebuvo įvykdyta laiku būtent dėl atsakovės kaltės, apie tai jai ne kartą buvo pranešta, todėl atsakovės pateiktos sąskaitos dėl delspinigių apmokėjimo nepriėmė ir jai grąžino.

10.       Atsakovė UAB „Litana ir Ko“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 233 425,44 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų procesines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

11.       Nurodė, kad ieškovės (rangovės) neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji nesilaikė Sutartyje įtvirtintų darbų atlikimo terminų, dėl ko užsakovas buvo priverstas vienašališkai nutraukti rangos sutartį. Šalių sutarta darbų pradžia buvo 2018 m. liepos 2 d., o pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 24 d. Suėjus darbų pagal rangos sutartį pabaigos terminui, rangovė darbų nebuvo pabaigusi atlikti. Tai, kad ieškovė nesilaikė Sutartyje įtvirtintų terminų ir laiku nebaigė visų savo įsipareigojimų iš esmės neneigia ir pati, tik nurodo, jog darbai laiku nebuvo atlikti būtent dėl atsakovės kaltės.

12.       Pažymėjo, kad ieškovei pasišalinus iš vykdomo projekto ir atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartį, užsakovė buvo priversta skubiai ieškoti naujų rangovų. Už visus ieškovės nepabaigtus darbus ir padarytų darbų trūkumų šalinimą kitiems rangovams, taip pat už darbams atlikti būtinas medžiagas ir įrangą užsakovė sumokėjo 444 089,62 Eur, t. y. 278 105,79 Eur daugiau nei būtų sumokėjusi rangovei, jei Sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Šį kainų skirtumą užsakovė laiko savo tiesioginiais nuostoliais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Litana ir Ko“ ieškovei Hatcon Insaat Taahhut Ithalat Ihracat Limited Sirketi 56 548,13 Eur nuostolių atlyginimo, 899 Eur delspinigių, iš viso 57 447,13 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 803,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės UAB „Litana ir Ko“ priešieškinį atmetė.

14.       Teismas nustatė, kad atsakovė nesutinka su skolos dydžiu, motyvuodama tuo, jog ji nepripažįsta, kad ieškovė atliko iš viso darbų už 227 929,84 Eur. Atsakovė sutinka, kad ieškovė atliko darbų už 201 885,17 Eur. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra 75 482,10 Eur (be PVM) sumai, kadangi darbai pagal atliktų darbų aktą Nr. 3, kuriuo pagrindu pateikta ši PVM sąskaita faktūra, atsakovė darbų nepriėmė, nes ne visi darbai, jos vertinimu, buvo atlikti.

15.       Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertas ekspertizės akte pateikė išvadą, kad labiausiai tikėtina bendra faktiškai ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų apimtis ir kaina yra 203 423,48 Eur. Nurodė, kad nors atsakovė nesutiko su eksperto pasirinktu metodu nustatant ieškovės atliktų darbų vertę, o ieškovė teigė, jog ekspertas neįvertino visų dokumentų, tačiau įrodymų, kurie paneigtų akte padarytas išvadas, nepateikė. Teismo vertinimu, šalys nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti ieškovės atliktų darbų kiekį, todėl egzistuoja pagrindas vadovautis eksperto nustatyta ieškovės atliktų darbų verte – 203 423,48 Eur (be PVM). Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad atsakovės skola ieškovei yra 111 728,48 Eur.

16.       Spręsdamas dėl atsakovės piniginių lėšų sulaikymo teisėtumo ir ieškovės prašomų priteisti delspinigių, teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė kaip kreditorė ieškovei mokėtinų lėšų sulaikymo metu turėjo reikalavimo teisę dėl nuostolių atlyginimo į ieškovę ir jos reikalavimo teisė buvo vykdytina. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nebuvo sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti daikto sulaikymo institutą, visumos, todėl konstatavo, kad egzistuoja pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei 111 728,48 Eur skolą bei dalį delspinigių.

17.       Teismas sprendė, kad atsakovė taip pat turi pareigą sumokėti ieškovei delspinigius pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą – 89,12 Eur; pagal 2018 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą – 809,88 Eur. Tačiau atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei delspinigius pagal 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, nes ši PVM sąskaita faktūra išrašyta pagal ieškovės atsakovei pateiktą atliktų darbų aktą Nr. 3, dėl kurio tarp šalių kilo ginčas ir kurį ieškovė pasirašė vienašališkai, kadangi atsakovė darbų nepriėmė. Dėl to konstatavo, kad ieškovei priteistina delspinigių suma iš atsakovės sudaro 899 Eur.

18.       Spręsdamas dėl atsakovės pareikšto priešieškinio pagrįstumo, teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė Sutartyje nustatytu terminu. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė įrodinėjo, jog ji savo sutartinių įsipareigojimų neturėjo galimybės vykdyti dėl atsakovės kaltės, nes ji nepateikė laiku ieškovei projektinės dokumentacijos, o atsakovės projektiniai sprendiniai prieštaravo STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 5 priedo nuostatoms. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ji Sutarties numatytais terminais neįvykdė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

19.       Pažymėjo, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo užtikrinti, jog darbai visiškai atitiks galiojančių teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, Sutarties dokumentų bei darbų dokumentų reikalavimus. Nurodė, kad teismo ekspertas, atsakydamas į 3 klausimą, pateikė išvadą, jog tyrimui pateiktoje projektinėje dokumentacijoje inžinerinių tinklų atstumai iki pastato nėra nurodyti, todėl iš tyrimui pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar darbo projekto sprendiniai dėl tarp šulinių F1 – 22 ir F1 – 23 (L2 – 23 ir L2 – 39) suprojektuotų savitakinių buitinių ir lauko lietaus nuotekų surinkimo tinklų atstumo nuo naujo pastato pamatų ir jų gylio atitiko STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 5 priedo reikalavimus. Pastebėjo, kad ekspertas apklausos metu paaiškino, jog statyboje brėžinių matuoti pagal mastelį ir įrenginėti negalima, projektuotojas privalo atlikti brėžinius taip, kad brėžiniai atitiktų STR, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, brėžinių, sudarančių pagrindą abejoti tokiais teismo eksperto paaiškinimais.

20.       Spręsdamas dėl atsakovės prašomų priteisti nuostolių atlyginimo, nutraukus šalių Sutartį, ieškovei neatlikus darbų Sutartyje numatytu terminu, teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog nutraukus sudarytą Sutartį, atsakovė sudarė pakeičiančiąsias sutartis su kitais rangovais ieškovės neatliktiems darbams atlikti. Pažymėjo, kad atsakovė įrodinėjo, jog ieškovės nepabaigtų darbų atlikimas, pasitelkus trečiuosius asmenis ir reikalingų medžiagų įsigijimas atsakovei kainavo 444 089,62 Eur. Nurodė, kad teismas nustatė, jog ieškovės atliktų darbų vertė 203 423,48 Eur (be PVM), tai reiškia, kad ieškovės neatliktų darbų kaina pagal Sutartį yra 164 445,52 Eur be PVM, tačiau teismas pripažino, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovės nepabaigtų darbų atlikimas, pasitelkus trečiuosius asmenis ir reikalingų medžiagų įsigijimas atsakovei kainavo 444 089,62 Eur.

21.       Byloje buvo atlikta papildoma teismo ekspertizė, kurioje ištyrus 2018 m. lapkričio 20 d. aktu nurodytus ieškovės nepabaigtus darbus ir atsakovės pateiktą turėtų išlaidų suvestinę ir detalizaciją, nustatyta, kad su šiais ieškovės neatliktais darbais tiesiogiai susijusios išlaidos sudaro: 326 276,11 Eur be PVM, galimai susijusios – 88 125,15 Eur be PVM, nesusijusios išlaidos 36 349, 37 Eur be PVM. Teismas įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus paaiškinimus, papildomus įrodymus dėl eksperto pateiktų išvadų, sprendė, kad jie nesudaro pagrindo abejoti eksperto pateiktomis išvadomis objektyvumo prasme. Teismo vertinimu, papildomos teismo ekspertizės išvados išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai, abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nekyla, todėl konstatavo, kad atsakovės įrodytos turėtos išlaidos dėl ieškovės neatliktų darbų sudaro 326 276,11 Eur be PVM.

22.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad darbus reikėjo atlikti itin skubiai, nes juos paneigia atsakovės su priešieškiniu pateikti įrodymai, kuriais ji įrodinėjo nuostolių dydį dėl ieškovės neatliktų darbų. Iš šių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovės neatlikti darbai buvo vykdomi nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio, tai yra penkis mėnesius, kai šalių Sutartimi visų darbų numatyta trukmė buvo aštuonios savaitės. Dėl to teismo vertinimu, jei darbai galėjo būti vykdomi dar penkis mėnesius, protinga atsakovei būtų imtis priemonių Sutarčiai išsaugoti už šalių sutartą kainą. Be to, teismo įsitikinimu, šios aplinkybės neatleido atsakovės nuo pareigos siekti, kad ieškovės neįvykdyta prievolė būtų įvykdyta kuo įmanoma mažesniais kaštais, o sutartys su kitais rangovais būtų sudaromos protingomis sąlygomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė prisiimdama žymiai didesnius įsipareigojimus dėl rangos darbų kainos, veikė savo rizika ir šių nuostolių atlyginimo pareiga negali tekti ieškovei. Teismo vertinimu, 55 180,35 Eur delspinigių suma, kurią atsakovė įskaitė į ieškovei mokėtiną sumą, yra ta nuostolių suma, kurią ieškovė galėjo nutraukus rangos sutartį numatyti kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę.

23.       Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė įrodinėjo, jog nutraukus Sutartį dėl ieškovės kaltės, atsakovė patyrė 10 500 Eur išlaidas dėl ieškovės neteisėtai sandėliuoto grunto ir nesutvarkytų atliekų, tačiau remdamasis papildomos ekspertizės išvadomis, konstatavo, kad šių išlaidų atsakovė tinkamai neįrodė.

24.       Spręsdamas dėl atsakovės priskaičiuotų 55 180,35 Eur delspinigių ir jų įskaitymo į atsakovės įsiskolinimą ieškovei, teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog atsakovė ieškovei projektinės dokumentacijos neperdavė Sutartyje nustatytais terminais, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai padaryti, jog Sutartis nebuvo įvykdyta iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. dėl atsakovės kaltės. Pripažino, kad atsakovė turėjo teisę priskaičiuoti ieškovei delspinigius Sutarties specialiosios dalies 7.1 punkte numatytu pagrindu už baigiamojo darbų priėmimo – perdavimo akto generaliniam rangovui terminų pažeidimą.

25.       Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovės apskaičiuotos 55 180,35 Eur netesybos yra protingos, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, atitinka netesyboms keliamus tikslus ir neturi būti mažinamos.  

26.        Nustatęs, kad atsakovės skola ieškovei yra 111 728,48 Eur, įskaitęs 55 180,35 Eur, konstatavo, kad skola ieškovei sudaro 56 548,13 Eur bei 899 Eur delspinigiai, todėl iš viso priteisė iš atsakovės 57 447,13 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

27.       Apeliaciniame skunde ieškovė Hatcon Insaat Taahhut Ithalat Ihracat Limited Sirketi prašo paskirti pakartotinę ekspertizę, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą dalyje, kuria teismas netenkino ieškovės ieškinio dalies dėl 79 686,71 Eur skolos priteisimo iš atsakovės ir 573,66 Eur delspinigių priteisimo, iš viso 80 260,37 Eur, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

27.1.       Teismas supainiojo du atskirus byloje esančius dokumentus: 2018 m. lapkričio 20 d. rangovo neatliktų darbų aktą ir 2018 m. lapkričio 20 d. pažymą apie atliktų darbų vertę bei nesuprato ieškovės pozicijos ir nepagrįstai ją įvardijo kaip prieštaringą. Ieškovė niekada neneigė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. rangovo neatliktų darbų aktu tarp ieškovės ir atsakovės buvo suderinti ieškovės pagal Sutartį neatlikti darbai ir, jog šis aktas buvo pasirašytas ieškovės. Ieškovė nesutiko, kad 2018 m. lapkričio 20 d. pažyma apie atliktų darbų vertę, kuri nėra jos pasirašyta ir kuria atsakovė grindė savo nesutikimą su ieškovės įrodinėjama pagal Sutartį atliktų darbų apimtimi, yra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis ieškovės atliktų darbų apimtį.

27.2.       Pažymi, kad priimant ieškovės atliktus darbus atsakovė naudojosi ne tik Sutartimi suteikiamomis teisėmis dėl 10 procentų mokėtinos kainos dalies sulaikymo, bet ir dar atsakovė taikydavo „papildomą sulaikymą“, t. y. atsakovė neleisdavo ieškovei aktuoti visų 100 procentų iki to momento ieškovės atliktų darbų kiekio, o nurodydavo aktuoti mažesnį atsakovei priimtiną darbų kiekį, teigdama, kad taip daro apsidraudimui dėl galimai vėliau paaiškėsiančių darbų defektų, o tą neleistų aktuoti ieškovės atliktų darbų likutį atsakovė žadėdavo priimti ir apmokėti užbaigus visus Sutartimi numatytus darbus. Dėl to ieškinyje ieškovė nurodė tą darbų apimtį, kurią tuo metu turimais įrodymais ji manė galinti įrodyti, t. y. 227 929,84 Eur be PVM, o kadangi atlikus teismo ekspertizę buvo nustatyta ir likusi ieškovės atliktų, bet neužaktuotų darbų dalis, remdamasi teismo eksperto nustatytais duomenimis, ieškovė apskaičiavo, kad jos pagal Sutartį faktiškai atliktų darbų vertė sudaro 268 904,20 Eur ir ja rėmėsi tolimesniame bylos nagrinėjimo procese.

27.3.       Teismo ekspertizės aktu yra nustatyta, kad ieškovės pagal Sutartį neatliktų darbų apimtis sudaro 103 164,80 Eur be PVM, o tai reiškia, jog pagal ekspertizės akto skaičiavimus ir išvadas 268 904,20 Eur be PVM (372 069,00 Eur (bendra Sutarties kaina) – 103 164,80 Eur) suma yra laikytina ieškovės atliktų darbų kaina ir ieškiniu įrodinėjama bendra 227 929,84 Eur be PVM atliktų darbų suma neviršija pagal ekspertizės aktą apskaičiuotos ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų sumos. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu išsamiai pasisakė dėl ekspertizės akte išdėstytų eksperto motyvų dėl neva egzistuojančių prieštaravimų, dėl kurių neva negalima remtis paties eksperto ekspertizės akte apskaičiuota neatliktų darbų verte – 103 164,80 Eur, tačiau teismas šių ieškovės motyvų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

27.4.       Ieškovės vertinimu, byloje atlikta ekspertizė yra su esminiais trūkumais, todėl yra būtina atlikti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui. Be to, ieškovė rėmėsi tuo, kad byloje atliktomis ekspertizėmis taip ir nėra tinkamai nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės. 

27.5.       Pažymi, kad ekspertizės akto 63 puslapyje yra nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad labiausiai tikėtina bendra faktiškai ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų apimtis ir kaina yra 203 423,48 Eur be PVM. Pagal bylos duomenis, ką patvirtino ir ekspertas ekspertizės akto 19 puslapyje, visa Sutarties kaina yra 372 069 Eur be PVM, tačiau sudėjus ekspertizės aktu apskaičiuotas ieškovės neatliktų darbų Sutarties įkainiais kainą ir jos pagal Sutartį atliktų darbų kainą gaunasi 306 588,28 Eur bendra suma be PVM, kuri yra 65 480,72 Eur mažesnė nei visa Sutarties kaina be PVM. Atsižvelgiant į tai, ekspertizės akto išvados dėl ieškovės neatliktų darbų Sutarties kainos pagal įkainius nustatymo ir ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų Sutarties įkainiais kainos nustatymo, kai bendra jų suma yra net 65 480,72 Eur mažesnė nei visa Sutarties kaina be PVM, laikytinos nepatikimomis ir nepagrįstomis.

27.6.       Ieškovės įsitikinimu, vienašališkai pasirašytame atliktų darbų akte Nr. 3 nurodyta darbų apimtis buvo jos atlikta ir atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti šiuos darbus bei pasirašyti šį aktą. Atsakovė privalėjo apmokėti ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 75 482,10 Eur sumai, taip pat sumokėti 573,66 Eur priskaičiuotus delspinigius. Ieškovės vertinimu, net jei laikyti, kad jos atliktų darbų vertė yra 203 423,48 Eur (be PVM), kaip tai nurodė teismas, tai pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 ir PVM sąskaitą faktūrą atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 50 975,74 Eur sumą (203 423,48 Eur – 68 550 Eur (atliktų darbų aktas Nr. 1) – 83 897,74 Eur (atliktų darbų aktas Nr. 2)). 2018 m. lapkričio 6 d. sąskaitos apmokėjimo terminas yra pasibaigęs 2018 m. gruodžio 11 d., todėl 2019 m. sausio 18 d. atsakovė pradelsė apmokėjimo terminą 38 dienas ir mokėtini delspinigiai sudarytų 387,42 Eur (50 975,74 Eur x 38 dienos x 0,02 proc.).

27.7.       Pažymi, kad ieškovė nesiekė tęsti Sutarties, nes bylos nagrinėjimo metu objekto statyba jau buvo užbaigta, todėl ieškovė, nesutikdama su atsakovės reikalaujamų padarinių taikymu, nereiškė savarankiško reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, bet tokius argumentus pateikė atsiliepime į priešieškinį. Taigi ieškovė ginčijo Sutarties nutraukimo pagrįstumą, o bylą nagrinėjęs teismas privalėjo iš esmės įvertinti šiuos ieškovės argumentus, kuriais ji įrodinėjo, kad Sutarties nepažeidė.

27.8.       Atsakovė nesugebėjo laiku ieškovei pateikti projektinės dokumentacijos, dėl ko ieškovė negalėjo pradėti vykdyti darbų pagal Rangos sutartį iki pat 2018 m. rugpjūčio 17 d., ir po to toliau buvo atliekami projektinių sprendinių pakeitimai, dėl ko reikėjo perdaryti jau atliktus darbus ar keisti numatytų atlikti darbų technologijas ir medžiagas, o tai reikalavo papildomo laiko darbų atlikimui. Be to, atsakovė nesugebėjo tinkamai valdyti statybos projekto, kuriame be ieškovės dirbo dar daug subrangovų. Ieškovė apie tokias aplinkybes nuolat išdėstydavo atsakovei tiesiogiai žodžiu statybos aikštelėje bei vykusių statybos dalyvių pasitarimų metu, o taip pat telefonu ir elektroniniais laiškais bei kraštutiniais atvejais atskirais raštais.

27.9.       Ieškovė atkreipia dėmesį, kad net 2018 m. spalio 30 d., t. y. prieš pat ieškovei sustabdant darbus, atsakovė atsiuntė jai naujus darbo projekto brėžinių pakeitimus, kuriais buvo keičiamos šulinių, kurie jungia nuotekų vamzdynus, įrengimo altitudės (aukščiai), o tokie pakeitimai turi esminės reikšmės savitakinės nuotekų kanalizacijos įrengimui, nes pasikeitus keleto šulinių įrengimo aukščiams turi būti atitinkamai keičiamas ir visos kanalizacijos paklojimo aukščiai, kad būtų užtikrintas nuoseklus nuolydis visoje kanalizacijos sistemoje, nes kitaip savitakinė kanalizacija neveiks. Dėl to ieškovė negalėjo Sutartyje nustatytu terminu užbaigti darbų būtent dėl atsakovės kaltės, darbų atlikimo terminas turėjo būti pratęstas, o atsakovė neturėjo teisinio pagrindo 2018 m. lapkričio 14 d. vienašališkai nutraukti Sutartį dėl ieškovės kaltės.

27.10.       Nurodo, kad ieškovė dėl atsakovės pateiktos netinkamai parengtos projektinės dokumentacijos negalėjo įrengti inžinerinių tinklų ir pagrįstai sustabdė darbus, nes faktą, jog tarp šulinių F1 – 11 ir F1 – 23 (L2 – 23 ir L2 – 39) savitakiniai buitiniai ir lauko lietaus nuotekų surinkimo tinklai buvo suprojektuoti per arti naujo pastato, pripažino atsakovės atstovai. Tokie projektiniai sprendiniai prieštaravo STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 5 priedo nuostatoms, kuriose nustatyta, kad minimalus atstumas tarp statinio pamatų ir nuotekų tinklo turi būti ne mažiau nei 3 m, o atsakovės pateiktuose projektiniuose dokumentuose F1 linijos ašis suprojektuota 2,2 m nuo pastato pamato išorės, todėl ieškovė negalėjo tęsti darbų ir juos teisėtai sustabdė. Apie šį faktą, ieškovė informavo atsakovę ne tik elektroniniame susirašinėjime 2018 m. spalio 11 – 23 dienomis, bet ir 2018 m. lapkričio 6 d. raštu.

27.11.       Atsakovė tik nurodė, kad tinklų perkėlimas iki 1 m toliau nuo pastato yra suderintas, tačiau pakeistos projektinės dokumentacijos jai taip ir nepateikė nei po ieškovės įspėjimų žodžiu, nei vėliau elektroniniais laiškais, nei po 2018 m. lapkričio 6 d. pranešimo.

27.12.       Ieškovė taip pat nesutinka su teismo pateiktu teisės normų aiškinimu ir išvada esą ji  turėjo teisę ir pareigą tęsti statybos rangos darbus ne pagal projektinę dokumentaciją, kuri neatitiko Statybos techninio reglamento reikalavimų, o savarankiškai nuspręsti ir darbus atlikti vadovaujantis Statybos techninio reglamento nuostatomis. Pažymi, kad jeigu ieškovė būtų tęsusi darbus, ji prisiimtų visas galimas neigiamas tokių darbų atlikimo pasekmes, o inžinerinių tinklų įrengimas kitoje vietoje yra galimas tik nustatyta tvarka pakeitus projektą, už ką buvo atsakinga atsakovė.

27.13.       Ieškovės vertinimu, atsakovės išlaidos darbų atlikimui nėra ir negali būti laikomos jos nuostoliais. Pagal ieškovės išrašytas sąskaitas bendra jos atliktų darbų vertė sudaro 227 929,84 Eur be PVM, o neatliktų darbų vertė sudaro 144 139,16 Eur, todėl pagal šiuos duomenis atsakovės išlaidų ieškovės neatliktų darbų užbaigimui padidėjimas (nuostoliai) galėtų sudaryti 41 942,84 Eur. Pagal eksperto išvadą ir teismo vertinimą bendra ieškovės atliktų darbų vertė sudaro 203 423,48 Eur be PVM, o neatliktų darbų vertė sudaro 168 645,52 Eur, todėl pagal šiuos duomenis atsakovės išlaidų ieškovės neatliktų darbų užbaigimui padidėjimas galėtų sudaryti 17 436,48 Eur. Dėl to teismas nepagrįstai 55 180,35 Eur laikė atsakovės nuostoliais, kai byloje tokia nuostolių suma neįrodyta. Be to, civilinei atsakomybei kilti turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Šioje byloje neįrodyta ieškovės kaltė ir neteisėti veiksmai. 

28.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Litana ir Ko“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą toje dalyje, kuria atmestas atsakovės priešieškinis ir priimti toje dalyje naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

28.1.       Teismas sprendime taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą verslininko atsakomybės ribojimą, tačiau atsakovė su tokia išvada nesutinka, kadangi bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieškovė neteisėtai nutraukė darbų pagal Sutartį vykdymą ir pasišalino iš projekto. Ieškovės padarytas esminis Sutarties pažeidimas, ką konstatavo ir pats teismas, buvo priežastis Sutarčiai nutraukti ir samdyti kitus rangovus bei su jais sudaryti pakeičiančias sutartis. Atsakovė teismo posėdžių metu ne kartą išsakė poziciją, kad ieškovė nebuvo pakankamai pasirengusi įvykdyti Sutartį, nes jai trūko žmogiškųjų išteklių ir dėl to ji nebepajėgė tęsti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ieškovė paliko atsakovę nepalankioje situacijoje (šaltuoju metu laiku reikėjo rasti kitus rangovus), tai akivaizdžiai nesuderinama su sąžininga verslo praktika. Dėl to, esant ieškovės dideliam neatsargumui (aplaidumui), teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti verslininko atsakomybės be kaltės ribojimo ir turėjo vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais.

28.2.       Ieškovė galėjo numatyti faktą, kad atsakovė samdydama kitus rangovus, patirs nuostolius ir tokių nuostolių reikalaus iš ieškovės. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad ieškovė, sudarant Sutartį, pasiūlė žemesnes nei rinkos kainas, o byloje paskirtas ekspertas šias atsakovės įrodinėjamas aplinkybes patvirtino. Taigi, ieškovė, būdama savo srities profesionalė, neabejotinai turėjo žinoti rinkoje vyraujančias tokių paslaugų kainas ir turėjo numatyti, kad pasiūlius mažesnes nei rinkos kainas, o vėliau atsakovei iš kitų rangovų perkant paslaugas rinkos kainomis, neišvengiamai susidarys ieškovės pasiūlytų ir kitų rangovų pasiūlytų kainų skirtumas, kuris gali būti laikomas atsakovės nuostoliu. 

28.3.       Teismas sprendė, kad pakeičiančios sutartys buvo sudarytos neprotingomis sąlygomis – paslaugos iš kitų rangovų pirktos per aukštomis kainomis, tačiau atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka ir laiko ją nepagrįsta. Pažymi, kad iš kitų rangovų įsigytų paslaugų kainų padidėjimas 2,2 karto negalėtų būti laikomas neprotingu, neracionaliu ir nepagrįstu. Visa kas viršija 2,2 karto galėtų būti vertinama protingumo principo kontekste ir sprendžiama, ar toks padidėjimas gali būti pateisinamas objektyviomis priežastimis. Lyginant atsakovės įrodinėtas turėtas išlaidas su vidutinėmis rinkos kainomis, matyti, kad jos skiriasi tik 1,2 karto ir būtent šį skirtumą teismas turėjo vertinti protingumo principo kontekste. Tai, kad teismas kaip atskaitos tašką, sprendžiant dėl atsakovės turėtų išlaidų dydžio atitikimo protingumo kriterijams, turėjo / galėjo imti eksperto paskaičiavimus dėl tokių išlaidų vidutinių rinkos kainų, patvirtina ir teismų praktika.

28.4.       Be to, turėtų išlaidų padidėjimą, palyginus su rinkos kainomis, atsakovė grindė apsunkinta trečiųjų asmenų (rangovų) paieška – neatsirado daug suinteresuotų rangovų, kurie sutiktų pabaigti ieškovės nebaigtus darbus. Įvertinus eksperto paskaičiavimus dėl vidutinių kainų, taip pat tai, kad atsakovės įrodinėjamos išlaidos ženkliai nuo vidutinių rinkos kainų nesiskiria, atsakovei nesuprantama, kodėl teismas jos veiksmus ir kitų rangovų pasirinkimą vertino kaip nesąžiningą ir neekonomišką. Objektyviai įvertinus situaciją, kitokių, nei buvo atlikta, veiksmų reikalavimas iš atsakovės būtų neprotingas ir nesuderinamas su verslo standartais ir principais. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad būtent atsakovė buvo nukentėjusioji šalis, kadangi ieškovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

28.5.       Teismas sprendime kritikuoja atsakovės argumentus dėl poreikio skubiai rasti naujus rangovus ir reikalingo skubaus darbų atlikimo, tačiau teismas neįvertino atsakovės argumentų, kad projekte buvo atliekami ne tik pagal Sutartį užsakyti darbai, tačiau eilė kitokio pobūdžio darbų ir visi šie darbai buvo vieni nuo kitų priklausomi, t. y. neatlikus vieno darbo, negalima pradėti kito darbo.

28.6.       Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ji niekaip nepagrindė išlaidų, kurias ekspertas įvardino kaip „galimai susijusias išlaidas“. Nurodo, kad pateikė į bylą papildomus rašytinius įrodymų su paaiškinimais, pagrindžiančius, jog eksperto įvardintos „galimai susijusios išlaidos“ (88 125,15 Eur sumoje) buvo tiesiogiai susijusios su ieškovės nepabaigtų atlikti darbų atlikimu ir teismas turėjo šiuos įrodymus įvertinti. Dar daugiau, pati ieškovė pripažino, kad iš 88 125,15 Eur be PVM galimai susijusių išlaidų atsakovės įrodinėjamos 18 371,64 Eur išlaidos medžiagų įsigijimui iš UAB „Viacon Baltic“ yra tiesiogiai susijusios su ieškovės nepabaigtų darbų atlikimu. Tarp šalių nesant ginčui, kad 18 371,64 Eur dydžio išlaidos, eksperto įvardintos kaip „galimai susijusios išlaidos“ yra „tiesiogiai susijusios išlaidos“, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo šias išlaidas laikyti neįrodytomis.

28.7.       Pažymi, kad ginčija sprendimą tik toje dalyje, kurioje atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 193 237,08 Eur nuostolių atlyginimo. Šiuos nuostolius atsakovė skaičiuoja sekančiai: 414 401,26 Eur (atsakovės išlaidos) – 165 983,83 Eur (Hatcon nepabaigtų darbų vertė pagal Sutartį) = 248 417,43 Eur (nuostoliai dėl darbų kainos pabrangimo); 248 417,43 Eur (nuostoliai dėl darbų kainos pabrangimo)  – 55 180,35 Eur (jau įskaityti delspinigiai) = 193 237,08 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendime konstatavo, jog faktiškai atliktų pagal Sutartį darbų yra neapmokėta už 111 728,48 Eur, galutiniame rezultate, įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovė atsakovei turėtų sumokėti 81 508,60 Eur.

29.       Atsakovė UAB „Litana ir Ko“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

29.1.       Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi eksperto nustatyta ieškovės atliktų darbų verte ir sprendė, kad jos faktiškai pagal Sutartį atliktų darbų vertė yra 203 423,48 Eur (be PVM). Atsakovės vertinimu, ši teismo išvada pagrįsta, nes ekspertas detaliai išnagrinėjo dokumentus, galinčius pagrįsti faktiškai atliktus darbus ir metodus, galinčius padėti nustatyti labiausiai tikėtiną faktiškai atliktų darbų vertę. Nurodo, kad ieškovė nesutinka su eksperto išvada iš esmės dėl to, jog ji jai yra nepalanki ir tiesiog laikosi savo pozicijos, kad eksperto pasirinktas skaičiavimo būdas nėra teisingas ir atlikti darbai turėjo būti skaičiuojami kitu metodu. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju, reikėtų vadovautis tuo skaičiavimo metodu, kurį ekspertas įvardijo kaip patikimiausią ir pagal kurį paskaičiavo, kad atliktų darbų vertė yra 203 423,48 Eur (be PVM). Šiam skaičiavimui paneigti ieškovės nepateikia jokios pagrįstos kritikos, dėl ko abejoti kvalifikuoto eksperto išvada nėra absoliučiai jokio teisinio pagrindo.

29.2.       Atsakovė nesutinka su ieškove, kad šiame procese būtų skiriama pakartotinė ekspertizė, kadangi eksperto išvados negali būti laikomos prieštaringomis ir nepagrįstomis, nes, priešingai, ekspertas skaičiavimus atliko labai išsamiai, panaudodamas kelis skaičiavimo metodus ir parinkęs iš jų patikimiausią.

29.3.       Atsakovės nuomone, eksperto pateiktos išvados apie faktiškai atliktų darbų teisingumą patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, ieškovei pasišalinus iš projekto ir palikus eilę nepabaigtų darbų, 2018 m. lapkričio 20 d. įvyko šalių atstovų susitikimas objekte, kurio metu buvo apžiūrimi ieškovės atlikti darbai, fiksuojama ir suderinta, kiek ir kokius darbus, nurodytus atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. 3, rangovas atliko, kiek ir kokių darbų liko neatlikta. Abi šalys po susitikimo pasirašė ieškovės neatliktų darbų suderinimo aktą, kuris patvirtina, kad iš tiesų ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį nebaigė vykdyti. Susitikimo metu ieškovė ir atsakovė taip pat suderino, kad bendra ieškovės atliktų darbų kaina yra lygi 201 885,17 Eur be PVM. 

29.4.       Atsakovė nurodo, kad būtent ieškovė buvo tas subjektas, kuris nesugebėjo tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų pagal Sutartį ir su kuriuo atsakovei, kaip generalinei rangovei, buvo daugiausia problemų – pradedant nuo darbų pradžios, kai reikėjo suderinti medžiagas ir darbo jėgą bei vadovavimą jai. Ir toliau darbų eigoje ieškovė nuolat prašė keisti projektą dėl jai patogesnių ir pigesnių sprendinių, ieškovei nuolat trūko darbo jėgos, dėl ko darbai ir nebuvo atliekami laiku. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai nuo 2018 m. lapkričio 2 d. sustabdė darbus pagal Sutartį ir atsakovės, kaip užsakovės, kaltės dėl Sutarties nutraukimo nėra.

29.5.       Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, kad darbų pradžia buvo ne 2018 m. liepos 2 d. kaip numatyta Sutartyje, bet 2018 m. rugpjūčio 17 d., nes tik tada ieškovė gavo statinio darbo / techninį projektą ir tik nuo tada tariamai galėjo pradėti atlikti darbus. Tai, kad visi dokumentai ieškovei buvo perduoti anksčiau nei 2018 m. rugpjūčio 17 d. patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai 

29.6.       Atsakovė palaiko teismo išvadą, kad projektinės dokumentacijos pakeitimai neturėjo reikšmingos įtakos statybos darbų pagal Sutartį terminams. Padarydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi eksperto atliktu tyrimu, kurio metu nustatyta, kad buvo padaryti 9 projektinės dokumentacijos pakeitimai, tačiau nenustatyta tokių, kurie ženkliai darytų įtaką darbų atlikimo trukmei.  

29.7.       Atsakovės įsitikinimu, ieškovės teiginiai, kad atsakovės pateikti projektiniai sprendiniai prieštaravo STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 5 priedo nuostatoms, yra niekuo nepagrįsti. Tokios ieškovės pozicijos nepatvirtino ir ekspertas.  

30.       Ieškovė Hatcon Insaat Taahhut Ithalat Ihracat Limited Sirketi atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

30.1.       Remiantis Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 9.10 punktu, atsakovė turi pareigą įrodyti ieškovės kaltę dėl Sutarties pažeidimo, tačiau jos priešieškiniu net neįrodinėjo, todėl ieškovės kaltė neegzistuoja.

30.2.       Ieškovė atkreipia dėmesį į atsakovės elgesį tiek Sutarties vykdymo metu, tiek ir po jos sustabdymo, rodantį, kad atsakovė imasi puolimo prieš ieškovę, kaip gynybos nuo teisėtų ieškovės reikalavimų, nes kai ieškovė 2018 m. lapkričio 6 d. raštu pranešė atsakovei, jog sustabdo darbus dėl projektinių sprendinių neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir gręsiančios statinio griūties, tuomet atsakovė 2018 m. lapkričio 7 d. raštu pranešė, kad nutraukia Sutartį su ieškove dėl neva vėluojamų atlikti darbų, nors iki tol Sutarties nenutraukinėjo nepaisant to, jog formaliai Sutartyje nustatytas darbų užbaigimo terminas buvo pasibaigęs 2018 m. rugpjūčio 24 d.

30.3.       Nurodo, kad atsakovė nesugebėjo laiku ieškovei pateikti projektinės dokumentacijos, dėl to ji negalėjo pradėti vykdyti darbų pagal Sutartį iki pat 2018 m. rugpjūčio 17 d. ir po to toliau buvo atliekami projektinių sprendinių pakeitimai, dėl kurių ieškovė negalėjo laiku pradėti darbų, jai reikėjo perdaryti jau atliktus darbus bei keisti darbų atlikimo technologijas ir medžiagas, o tai reikalavo papildomo laiko darbų atlikimui. Pažymi, kad atsakovė nesugebėjo tinkamai valdyti statybos projekto, kuriame be ieškovės dirbo dar daug subrangovų. Kitų subrangovų toje pačioje vietoje atliekami darbai, sukrautos medžiagos ir pan. trukdė ieškovei vykdyti darbus, o tai taip pat reikalavo papildomo laiko darbų atlikimui.

30.4.       Atsakovės teiginiai, kad projektinė dokumentacija ieškovei buvo perduota dar iki Sutarties sudarymo yra neteisinga. Iki Sutarties sudarymo ieškovei buvo perduotas tik techninis projektas, kuriame buvo nurodyti tik bendri visų suprojektuotų darbų sprendiniai bei medžiagų ir darbų kiekiai, bet techniniame projekte nebuvo atliktinų darbų detalių / mazgų sprendinių, kurie yra pateikiami tik darbo projekte, todėl statybos darbų atlikimas be darbo projekto buvo negalimas. Darbo projekto versija tinkama pradėti ieškovės darbams pagal Sutartį jai buvo perduota tik 2018 m. rugpjūčio 17 d.

30.5.       Atsakovė jokiais įrodymais nepatvirtino, kad ieškovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė dėl didelio neatsargumo. Tuo tarpu atsakovės kaltė pasireiškė projektinės dokumentacijos (darbo projekto) nepateikimo ieškovei laiku, atsakovės projektiniai sprendiniai prieštaravo STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 5 priedo nuostatoms.

30.6.       Ieškovės įsitikinimu, atsakovės galimai padidėjusias išlaidas darbų atlikimui lėmė neatsakingi ir neracionalūs jos paties veiksmai. Pažymi, kad pati atsakovė pripažino, jog ieškovę pakeitę subrangovai darbus atliko aukštesnėmis nei rinkos kainomis ir tai ji aiškino tuo, kad rangos darbai buvo reikalingi itin skubiai, todėl atsakovė neturėjo laiko laukti geriausių kainų pasiūlymų. Toks atsakovės paaiškinimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir tai pagrįstai konstatavo teismas.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatė.

Dėl pakartotinės ekspertizės

32.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo byloje skirti pakartotinę ekspertizę, nes, jos vertinimu, šioje byloje pateikti ekspertizės ir papildomos ekspertizės aktai yra su esminiais trūkumais, t. y. jų turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvados pateiktos dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų patikimumo bei paties eksperto nešališkumo ir kompetencijos. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas paskirti byloje pakartotinę ekspertizę, užkirto kelią ieškovei pakartotine ekspertize įrodinėti aplinkybes, kuriomis ji remiasi įrodinėdama ieškinį ir atsikirsdama į priešieškinį, todėl teismas pažeidė dispozityvumo principą ir apeliantės interesus.

33.       Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Eksperto išvada laikoma tinkamu įrodymu, kai ji paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Pažymėtina, kad CPK 219 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė nuspręsti, ar būtina skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę.

34.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi byloje atliktos ekspertizės ir papildomos ekspertizės aktų turinį, nenustatė esminių argumentų ir duomenų, kurie verstų abejoti eksperto išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovė iš esmės prašo ne pakartotinės ekspertizės, nes siekia ne patikslinti tam tikras jau atliktos ekspertizės dalis, o, kad kitas ekspertas tiesiog atsakytų į analogiškus klausimus, į kuriuos atsakė teismo paskirtas ekspertas, tačiau su kurio išvadomis ieškovė nesutinka, nes jie yra jai nepalankūs. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti byloje pakartotinę ekspertizę, ypač įvertinus tai, jog byloje jau yra dvi eksperto išvados, kuriomis nėra pagrindo abejoti. Dėl šių ir kitų priežasčių, kurios bus nurodytos toliau šioje nutartyje pasisakant dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija nemato pagrindo patenkinti ieškovės prašymo skirti pakartotinę ekspertizę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 219 straipsnis).

Dėl ieškovės atliktų darbų vertės 

35.       CK 6.681 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

36.       Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atliktų darbų apimties ir kainos.

37.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareiškusi ieškinį tvirtino, kad iš viso pagal Sutartį yra atlikusi darbų už 227 929,84 Eur (be PVM). Tokią savo poziciją ji grindžia 3 (trimis) atliktais darbų aktais (68 550 Eur, 83 897,74 Eur ir 75 482,10 Eur). Atsakovės vertinimu, bendra ieškovės atliktų darbų kaina yra lygi 201 885,17 Eur (be PVM). Tokią savo poziciją ji grindžia jos priimtais darbais pagal 2 (du) atliktų darbų aktus (68 550 Eur bei 83 897,74 Eur), taip pat 2018 m. lapkričio 20 d. šalių pasiektu susitarimu, kad bendra atliktų darbų vertė yra 201 885,17 Eur (be PVM). Ekspertas atlikęs ekspertinį tyrimą išvadoje nurodė, kad bendra ieškovės atliktų darbų kaina yra lygi 203 423,48 Eur (be PVM).

38.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, vadovavosi eksperto nustatyta ieškovės atliktų darbų verte ir sprendė, kad ieškovės atliktų darbų vertė yra          203 423, 48 Eur (be PVM).

39.       Ieškovė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto padarytomis išvadomis apie atliktų darbų vertę, nes ekspertizės akte yra nustatyta, jog ieškovės pagal Sutartį neatliktų darbų apimtis sudaro 103 164,80 Eur be PVM, vadinasi būtent 268 904,20 Eur be PVM suma yra laikytina ieškovės atliktų darbų kaina (372 069 Eur – 103 164,80 Eur), o sudėjus ekspertizės aktu apskaičiuotas ieškovės neatliktų darbų Sutarties įkainiais kainą ir eksperto nustatytą, kaip labiausiai tikėtina, ieškovės pagal Sutartį atliktų darbų kaina yra 306 588,28 Eur (103 164,80 Eur + 203 423,48 Eur) be PVM, kuri yra mažesnė nei visa Sutarties kaina be PVM (372 069 Eur).

40.       Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka ir pažymi, kad iš ekspertizės akto matyti, jog ekspertas siekdamas nustatyti rangovo atliktus darbus bei jų vertę, detaliai nagrinėjo dokumentus, galinčius pagrįsti faktiškai atliktus darbus ir metodus, galinčius padėti nustatyti labiausiai tikėtiną atliktų darbų vertę. Ekspertas nurodė, kad, visų pirma, bandė faktiškai atliktų darbų apimtį ir vertę nustatyti remdamasis šalių pasirašytu 2018 m. lapkričio 20 d. ieškovės neatliktų darbų suderinimo aktu, kuriame nurodyta, jog ieškovės neatliktų darbų vertė lygi 103 164,80 Eur be PVM, tačiau atlikdamas skaičiavimus susidūrė su neatitikimais ir laikė, kad šis metodas nėra patikimas. Vėliau ekspertas nurodė, kad bandė faktiškai atliktus darbus apskaičiuoti pagal įrašus statybos darbų žurnale, tačiau vėl nustatė tam tikrus netikslumus. Atmetus šiuos du metodus, ekspertas palygino visus dokumentus, galinčius atskleisti faktiškai atliktų darbų apimtį ir palyginimo rezultatai buvo skaičiuoti pagal eksperto pasirinktas galimas paklaidas. Palyginęs daugybę atliktų darbų, ekspertas padarė išvadą, kad faktiškai atlikta darbų už 203 423,48 Eur (be PVM). Pažymėtina, kad ieškovės argumentai, jog eksperto nustatyta atliktų darbų vertė (203 423,48 Eur) yra neteisinga, nes kitose eksperto skaičiavimuose gautą neatliktų darbų vertę (103 164,80 Eur), sudėjus su atliktų darbų verte, Sutarties kaina neatitinka (306 588,28 Eur) šalių sutartos kainos (372 069 Eur), yra nepagrįsti, nes ieškovė naudoja eksperto paskaičiuotą neatliktų darbų vertę (103 164,80 Eur), kurią ekspertas įvardijo kaip nepatikimą ir ja nesinaudojo, nustatydamas ieškovės faktiškai atliktų darbų vertę. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas nustatęs, jog ieškovės faktiškai atlikta darbų už 203 423,48 Eur, nurodė, kad neatliktų darbų kaina pagal Sutartį yra 168 645,52 Eur (be PVM) (372 069 Eur – 203 423,48 Eur).

41.       Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 1 ir 2 dalis). Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui – ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje (CPK 218 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu <...> pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi, nesivadovauti byloje esančiu, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu parengtu ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių nepagrįstu nesutikimu su nustatyta verte. 

42.       Ieškovė nurodo, kad atliktas vertinimas yra klaidingas, eksperto paskaičiavimuose yra neatitikimų. Ieškovė dėl ekspertizės akto bei papildomo ekspertizės akto patikimumo abejones kėlė ir pirmosios instancijos teisme, todėl, siekiant pašalinti visus kilusius neaiškumus, į teismo posėdį buvo iškviestas ir apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas. Iš bylos duomenų matyti, kad ekspertas teismo posėdyje išsamiai atsakė į šalių užduotus klausimus, be kita ko, paaiškino dėl darbų kainos apskaičiuoti taikyto metodo pagrįstumo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl eksperto pasirinkto metodo atliktų darbų vertei apskaičiuoti tinkamumo. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, kad ekspertas netinkamai apskaičiavo atliktų darbų vertę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės bei papildomos ekspertizės aktuose padarytomis išvadomis ir konstatavo, jog ieškovės faktiškai atliktų darbų vertė yra 203 423,48 Eur (be PVM), todėl atsakovės skola ieškovei yra 111 728, 48 Eur (203 423,48 Eur – 91 695 Eur). 

Dėl atsakovės paskaičiuotų nuostolių bei kaltės

43.       Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 55 180,35 Eur sumą, kurią atsakovė įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas, laikė atsakovės nuostoliais. Nurodo, kad Sutartis buvo neįvykdyta dėl atsakovės kaltės, nes ieškovei nebuvo laiku perduoti visiems darbams pagal Sutartį atlikti reikalingi dokumentai, projektinės dokumentacijos dažni pakeitimai sąlygojo nesavalaikį darbų atlikimą, taip pat atsakovės pateikti projektiniai sprendiniai prieštaravo STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 5 priedo nuostatoms, kur nustatyta, jog minimalus atstumas tarp statinio pamatų ir nuotekų tinklo turi būti ne mažiau nei 3 m, o atsakovės pateiktuose projektiniuose dokumentuose F1 linijos ašis suprojektuota 2,2 m nuo pastato pamato išorės.

44.       Byloje nustatyta, kad atsakovė paskaičiavo ieškovei 55 180,35 Eur delspinigius, tai yra, 15 procentų Sutarties kainos už 82 vėlavimo dienas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 55 180,35 Eur delspinigių suma, kurią atsakovė įskaitė į ieškovei mokėtiną sumą, yra ta nuostolių suma, kurią ieškovė, nutraukus Sutartį, galėjo numatyti kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir laiko ją pagrįsta.

45.       Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad ieškovei neįvykdžius prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, atsakovei atsirado teisė, remiantis Sutarties specialiųjų sąlygų 7.1 punktu, numatančiu, jog, pažeidus darbų atlikimo terminus, mokami 1 proc. dydžio delspinigiai nuo Sutarties kainos už kiekvieną darbų perdavimo uždelsimo dieną, tačiau ne daugiau nei 15 proc. nuo bendros sutartinės kainos, paskaičiuoti delspinigius. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės paskaičiuotų delspinigių suma – 55 180,35 Eur yra pagrįsta bei protinga, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią situaciją.

46.       Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo laikyti, jog ieškovė neįvykdė Sutarties dėl atsakovės kaltės.

47.       Byloje nustatyta, kad šalių sutartų darbų pradžia buvo numatyta 2018 m. liepos 2 d., o pabaiga 2018 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešimu informavo ieškovę, kad ji vėluoja atlikti Sutartį 33 kalendorines dienas, taip pat jog atsakovė pradeda skaičiuoti delspinigius.

48.       Sutarties 7.2 punktas nustato, kad šalys susitaria, jog darbų atlikimo bei kitų prievolių įvykdymo terminai gali būti nukelti, jeigu rangovas (ieškovas) negali vykdyti savo prievolių dėl generalinio rangovo kaltės ir tai tęsiasi ne trumpiau nei penkias dienas po atitinkamo rašytinio rangovo pranešimo gavimo. Tokiu atveju rangovo prievolių, kurių nebuvo įmanoma įvykdyti, įvykdymo terminas pratęsiamas tiek kalendorinių dienų, kiek rangovas dėl generalinio rangovo kaltės negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų.

49.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovė jai nepateikė projektinės dokumentacijos, dėl to ji negalėjo pradėti vykdyti darbų pagal Sutartį iki pat 2018 m. rugpjūčio 17 d. Po to buvo atliekami projektinių sprendinių keitimai, dėl kurių reikėjo perdaryti jau atliktus darbus ar keisti numatytų darbų technologijas ir medžiagas, o tai reikalavo papildomo laiko. Dėl to ieškovės vertinimu, darbų atlikimo terminas turėjo būti pratęstas, o atsakovė neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį.

50.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog atsakovė jai projektinės dokumentacijos neperdavė Sutartyje nustatytais terminais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Sutartis nebuvo įvykdyta iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. dėl atsakovės kaltės. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir laiko ją pagrįsta.

51.       Byloje nustatyta, kad dar 2018 m. birželio mėn. derinant Sutarties pasirašymą su ieškove, atsakovė elektroniniu laišku jai nusiuntė nuorodą į techninį projektą, kad ieškovė galėtų su juo susipažinti bei įsivertinti savo galimybes tinkamai įvykdyti Sutartį. 2018 m. liepos 2 d. atsakovė perdavė ieškovei darbų frontą bei išpildomąją ir ieškovei aktualią dokumentaciją (sąrašas buvo pateiktas darbų fronto perdavimo – priėmimo akte). 2018 m. liepos 11 d. atsakovė elektroniniu laišku ieškovei pateikė nuorodą į darbo projektą. Be to, Sutarties specialiosios dalies pabaigoje yra pateikta informacija, kokių dokumentų elektroninės versijos buvo pateiktos ieškovei. Pasirašydama Sutartį ieškovė patvirtino, kad jai pateikta techninio projekto Nr. 14652 VN dalies B laida, darbo projekto Nr. 14652 lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai dalies 0 laida, darbo projekto Nr. 14562 lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai (prie pastato „A“ ašies).

52.       Kaip minėta, Sutarties 7.2 punktas numato galimybę nukelti darbų atlikimo terminą, kai darbai negali būti vykdomi dėl atsakovės kaltės, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad šis terminas gali būti nukeltas tik po atitinkamo rašytinio ieškovės pranešimo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė būdama savo srities specialistė, negavusi iš atsakovės dokumentų bei negalėdama daugiau kaip pusantro mėnesio pradėti darbų, kreipėsi į atsakovę su pretenzijos ar prašymais bei nurodžiusi šias aplinkybes ir prašiusi pratęsti darbų pabaigos terminą. Pastebėtina, kad pretenzijos dėl tariamai pavėluotos dokumentacijos perdavimo buvo pateiktos tik po to, kai atsakovė 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešė ieškovei apie vėlavimą įvykdyti Sutartį ir delspinigių skaičiavimą. Byloje esantys įrodymai (šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais 2018 m. liepos – rugpjūčio mėn.) taip pat nepatvirtina, kad darbai negalėjo būti pradėti laiku dėl to, jog ieškovė neteikė atitinkamų dokumentų, kurie buvo privalomi prieš pradedant darbus. Šių argumentų ieškovė apeliaciniame skunde nepaneigė. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, net vertinant, kad dokumentacija ieškovei buvo perduota tik 2018 m. rugpjūčio 17 d., tokiu atveju darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. spalio 17 d., tačiau vis tiek Sutartis įvykdyta nebuvo.

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, projektinės dokumentacijos pakeitimai šiuo atveju neturėjo reikšmingos įtakos darbų pagal Sutartį atlikimo terminams. Pažymėtina, kad ekspertas nurodė, jog nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d. darbo projekto dalis susijusi su rangovo pagal Sutartį vykdytais darbais buvo keičiama 9 kartus. Tačiau tokie keitimai statybų metu yra įprasta praktika. Rangovai, sudarydami darbų grafikus ir (arba) nustatydami darbų atlikimo terminus, įprastai įsivertina aplinkybę, kad dalis projekto sprendinių gali būti keičiama. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad tyrimo metu nenustatyta tokių projekto sprendinių pakeitimų, kurie ženkliai įtakotų darbų atlikimo trukmę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kritiškai vertinti šią teismo eksperto išvadą, nėra pagrindo, išvada pagrįsta tyrimu, tyrimas atliktas išsamiai, nekyla abejonių dėl teismo eksperto kvalifikacijos ar kompetencijos, ši ekspertizės išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria, taip pat pažymi, kad kaip jau minėta, ieškovė yra profesionali verslininkė, todėl akivaizdu, jog ji savo veikloje susiduria su įvairia praktika, taip pat ir su tokia, kaip šiuo atveju, kai buvo ne kartą keičiama projektinė dokumentacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kokiu atveju, ieškovė vykdydama veiklą statybų srityje, prieš pasirašydama sutartis, įsivertina visus aspektus ir tikėtinas rizikas, kurios gali atsirasti. Šiuo atveju nenustatyta, kad projektinės dokumentacijos keitimas buvo kažkuo išsiskiriantis iš įprastos praktikos ir ieškovė nebūtų galėjusi numatyti prieš pasirašydama Sutartį.

54.       Ieškovė taip pat įrodinėja, kad atsakovės pateikti projektiniai sprendiniai prieštaravo STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 5 priedo nuostatoms, kuriose nustatyta, jog minimalus atstumas tarp statinio pamatų ir nuotekų tinklo turi būti ne mažiau nei 3 m, o atsakovės pateiktuose projektiniuose dokumentuose F1 linijos ašis suprojektuota 2,2 m nuo pastato pamato išorės. Tai ji nustatė išmatavusi brėžinį pagal mastelį. Dėl šios priežasties ji negalėjo laiku pabaigti darbų.

55.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokius ieškovės argumentus, nurodė, kad teismo ekspertas teismo posėdyje paaiškino, jog statyboje brėžinių matuoti pagal mastelį ir įrenginėti negalima, projektuotojas privalo atlikti brėžinius taip, kad brėžiniai atitiktų STR.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir logišką išvadą, kad ieškovės pozicija dėl projektinės dokumentacijos atitikimo STR yra neįrodyta.

57.       Ekspertas išvadoje pažymėjo, kad tyrimui pateiktoje projektinėje dokumentacijoje inžinierinių tinklų atstumai iki pastato nėra nurodyti. Dėl to iš tyrimui pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti ar darbo projekto sprendiniai tarp šulinių suprojektuotų savitakinių buitinių ir lauko lietaus nuotekų surinkimo tinklų atstumo nuo naujo pastato pamatų ir jų gylio atitiko STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 5 priedo reikalavimus. Ieškovė tokią eksperto išvadą kritikuoja ir tvirtina, kad atstumas tarp šulinių galėjo būti pamatuojamas popieriniame brėžinio variante, susikūrus analoginę mastelio sistemą ir pamatuojant tą atstumą liniuote, taip pat jog ekspertas galėjo pamatuoti atstumą kompiuterinių programų pagalba, išsireikalavus brėžinius DWG formatu.   

58.       Visų pirma pažymėtina tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovei pasišalinus iš objekto, projektinė dokumentacija buvo keičiama. Priešingai, kiti atsakovės pasamdyti subrangovai darbus atliko pagal tą patį projektą ir statybos objektas buvo priduotas kompetentingoms institucijoms bei jokių esminių trūkumų nenustatyta. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės į bylą pateikta buitinių nuotekų, lietaus ir vandentiekio tinklų kontrolinė geodezinė nuotrauka su duomenimis apie inžinierinių tinklų įrengimą tarp šulinių. Antra, techninis projektas viso statybos projekto pradžioje buvo tikrinamas ekspertų, kurie nustatė, kad jis atitinka įstatymų ir teisės aktų reikalavimus (2018 m. gegužės 23 d. UAB „Projektų ekspertizė“ ataskaita). Trečia, nors ieškovė skunde išsamiai pasisako dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas jos prašymą dėl pakartotinės ekspertizės, užkirto jai kelią pagrįsti ir įrodyti savo poziciją, tačiau pažymėtina, jog ieškovė būdama įsitikinusi savo argumentų pagrįstumu, galėjo kreiptis į specialistą ir pateikti jo išvadas. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo, todėl ieškovės argumentai vertinami kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.

59.       Taigi pagal byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo atveju atsakovės kaltė dėl to, jog ieškovė nustatytu terminu neįvykdė Sutarties, nenustatyta.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

60.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovei padarytus nuostolius ir jų dydį, taikė CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą verslininko atsakomybės ribojimą (nuostolių, kuriuos galėjo numatyti apimtyje), nurodydamas, kad atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, jog ieškovė neįvykdė Sutarties tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovė taip pat nenumatė ir negalėjo numatyti, kad nutraukus Sutartį, jai tektų atlyginti dvigubai didesnę nuostolių sumą nei jos neatliktų darbų vertė.

61.       Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji neįrodinėjo, kad ieškovė Sutarties neįvykdė tyčia ar dėl didelio neatsargumo, yra neteisinga. Ji viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieškovė neteisėtai nutraukė darbų pagal Sutartį vykdymą ir pasišalino iš objekto. Nurodo, kad ne kartą išsakė poziciją, jog ieškovė nebuvo pakankamai pasirengusi įvykdyti Sutartį, jai trūko žmogiškųjų išteklių ir dėl to ieškovė nebepajėgė tęsti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Šios atsakovės įrodinėjamos aplinkybės apie nesąžiningą, nerūpestingą ir neprofesionalų ieškovės elgesį atitinka didelio neatsargumo požymius. Be to, akivaizdu, kad ieškovė galėjo numatyti faktą, jog atsakovė samdydama kitus rangovus, kurie galėtų pabaigti ieškovės nebaigtus pagal Sutartį darbus, patirs nuostolius ir tokių nuostolių reikalaus iš ieškovės. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė sudarant Sutartį pasiūlė žemesnes nei rinkos kainas, o byloje paskirtas ekspertas šias atsakovės įrodinėjamas aplinkybes patvirtino.

62.       CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018, 22 punktas). Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

63.       Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

64.       Nors įmonė (verslininkas) pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako be kaltės, tačiau tokios įmonės (verslininko) atsakomybė ribojama CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Tik jei skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės tyčia ar dėl didelio neatsargumo (didelio aplaidumo), jam kyla pareiga atlyginti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius, priežastiniu ryšiu susijusius su sutarties pažeidimu, net ir tais atvejais, kai tokio dydžio nuostolių, sudarydamas sutartį, jis negalėjo numatyti kaip sutarties neįvykdymo pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013, 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).

65.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą bei šalių argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė Sutarties neįvykdė tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Nors atsakovė tvirtina, kad ieškovė neįvykdė darbų dėl darbuotojų trūkumo bei dėl to, jog negalėjo suvaldyti vienu metu vykdytų kelių projektų Lietuvoje, o šią aplinkybę patvirtino liudytojas V. R., tačiau kitų įrodymų, kurie patvirtintų šią aplinkybę į bylą pateikta nebuvo. Pažymėtina, kad teismo ekspertas atlikęs ekspertinį tyrimą taip pat nepatvirtino šios aplinkybės, o ekspertizės akte, atsakydamas į šalių užduotą klausimą dėl ieškovės darbuotojų skaičiaus pakankamumo Sutartyje numatytiems darbams atlikti, nurodė, jog tyrimui pateiktos informacijos nepakanka nustatyti ar ieškovės pasitelktų darbuotojų skaičius buvo pakankamas. Kitų įrodymų, apart nurodyto liudytojo parodymų, byloje nėra, todėl vienareikšmiškai konstatuoti, esant įrodytą šią aplinkybę, negalima. Be to, pastebėtina ir tai, kad vien tai, jog Sutartis nebuvo įvykdyta, nėra pagrindas pripažinti, kad ji nebuvo įvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą verslininko atsakomybės be kaltės ribojimo sąlygą ieškovės atžvilgiu.

66.       Atsakovė skunde taip pat tvirtina, kad ieškovė vien iš Sutarties nuostatų turėjo ir galėjo numatyti, jog, nepabaigus atlikti darbų pagal Sutartį, iš jos gali būti pareikalauti tokio pobūdžio nuostoliai, kurių ji reikalauja. Be to, pažymi, kad ieškovė sudarant Sutartį pasiūlė žemesnes nei rinkos kainas todėl tikrai galėjo numatyti, jog iš kitų rangovų darbai neabejotinai bus nupirkti brangiau.

67.       Teisėjų kolegija sutinka, kad kiekvienu atveju, rangovas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartį, gali numatyti (tikėtis), jog generalinis rangovas galės reikalauti nuostolių, kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę, tačiau pastebėtina, kad tie nuostoliai turi atitikti protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus ir negali būti nepagrįstai dideli.

68.       Byloje nustatyta, kad ieškovė visus Sutartyje numatytus darbus buvo įsipareigojusi atlikti už 367 869 Eur be PVM. Atsakovė priešieškinyje įrodinėjo, kad ieškovės nebaigtų darbų atlikimas, pasitelkus trečiuosius asmenius, ir reikalingų medžiagų įsigijimas jai kainavo 444 089,62 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atliktų darbų vertė 203 423,48 Eur be PVM, o neatliktų darbų vertė yra 164 445,52 Eur be PVM (367 869 Eur – 203 423,48 Eur). Atsižvelgdamas į ekspertizės išvadas bei šalių pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė įrodė, jog pagal pateiktus duomenis išlaidos, susijusios su ieškovės neatliktais darbais, yra 326 276,11 Eur be PVM, tai yra, atsakovės įrodytos išlaidos yra beveik du kartus didesnės, todėl konstatavo, jog ieškovė nenumatė ir negalėjo numatyti, kad nutraukus Rangos sutartį, jai tektų atlyginti dvigubai didesnę nuostolių sumą nei jos neatliktų darbų vertė. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

69.       Visų pirma pažymėtina tai, kad atsakovė pati pripažįsta, jog ieškovę pakeitę subrangovai darbus atliko žymiai aukštesnėmis kainomis. Atsakovė nurodė, kad darbus reikėjo atlikti skubiai, todėl ji neturėjo laiko laukti geriausių kainų pasiūlymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę veikiant rūpestingai, apgalvotai bei protingai ir konstatuoti ieškovei besąlygišką prievolę atlyginti bet kokio dydžio nuostolius, atsiradusius dėl tokių atsakovės priimtų sprendimų. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nustatyta, kad ieškovė Sutartį turėjo įvykdyti per 8 savaites. Ieškovės neatliktų darbų apimtis sudarė 1 / 3 dalį visų Sutartimi numatytų atlikti darbų. Taigi sutiktina su ieškovės pozicija, kad šiems darbams užbaigti tokia pat sparta, kokia buvo nustatyta Sutartimi, turėjo užtekti 2 – 3 savaičių. Tuo tarpu sprendžiant iš byloje esančių įrodymų likę ieškovės neatlikti darbai daug didesnėmis kainomis buvo vykdomi net 5 mėnesius, t. y. nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko nusipirkti paslaugas ekonomiškesniu būdu, tačiau suteikė prioritetą atlikti darbus skubos tvarka. Teisėjų kolegija taip pat pastebi ir tai, kad nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad skubumą pabaigti pastatą nulėmė sutartis, sudaryta su užsakovu, tačiau į bylą nebuvo pateikti įrodymai patvirtinantys tokią aplinkybę, taip pat ir nebuvo pateikti įrodymai, jog atsakovė bandė tartis su užsakovu dėl jų pasirašytos sutarties įvykdymo terminų nukėlimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, tačiau nesėkmingai. Be to, manytina, kad aplinkybė, jog ieškovė buvo pasiūliusi mažesnes nei rinkos kainas, nesudaro pagrindo vertinti šios situacijos kitaip, nes akivaizdu, kad rinkoje egzistuojant konkurencijai kiekviena bendrovė siekia joje išsilaikyti bet kokiomis priemonėmis ir, įsivertinusi visas galimybes, sudaro tokias sutartis, iš kurių ji turės bent kažkokį pelną. Dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė būdama savo srities profesionalė, pasirinkusi skubiai pabaigti įvykdyti Sutartį, neapgalvojusi kitų galimai atsirasiančių pasekmių, pasielgė nerūpestingai, todėl konstatuotina, jog dėl atsiradusių tokių neprotingai didelių nuostolių, ieškovė neatsakinga, nes jų numatyti ir įsivertinti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 55 180,35 Eur delspinigių suma, kurią atsakovė įskaitė į ieškovei mokėtiną sumą, yra ta nuostolių suma, kurią ieškovė galėjo, nutraukus Sutartį, numatyti kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę.

70.       Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji niekaip nepagrindė išlaidų, kurias ekspertas įvardino, kaip galimai susijusias išlaidas ir pažymi, jog pateikė eilę papildomų rašytinių įrodymų su paaiškinimais, pagrindžiančius, kad eksperto įvardintos galimai susijusios išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su ieškovės nepabaigtų atlikti darbų atlikimu. Dar daugiau, ieškovė pripažino, kad iš 88 125,15 Eur be PVM galimai susijusių išlaidų atsakovės įrodinėjamos 18 371,64 Eur išlaidos medžiagų įsigijimui iš UAB „Viacon Baltic“ yra tiesiogiai susijusios su ieškovės nepabaigtų darbų atlikimu. Dėl to pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo laikyti šių išlaidų neįrodytomis.

71.       Ekspertas, atlikęs tyrimą papildomoje ekspertizėje, nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog iš atsakovės nurodomų išlaidų su 2018 m. lapkričio 20 d. ieškovės neatliktų darbų suderinimo akte nurodytais ieškovės neatliktais darbais: tiesiogiai susijusios – 326 276,11 Eur be PVM, galimai susijusios – 88 125,15 Eur be PVM, nesusijusios išlaidos – 36 349,37 Eur be PVM (taip pat – 2 770,14 Eur be PVM kreditinės sąskaitos).

72.       Pažymėtina, kad papildomos teismo ekspertizės išvadoje 3 klausimo tiriamojoje dalyje nurodyta, jog teismo eksperto vertinimu, galimai susijusios išlaidos – tai tokios išlaidos, kai iš pateiktų dokumentų negalima buvo vienareikšmiškai nustatyti, kad darbai, įranga, medžiagos buvo naudojami rangovo neatliktų darbų užbaigimo metu, arba civilinėje byloje nėra pateikta jokių nurodytas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tačiau tikėtina, jog nurodyti darbai, medžiagos ir įranga galėjo būti reikalingi rangovo neatliktų darbų užbaigimui. Atsakovė nesutikdama su šiomis eksperto išvadomis skunde tvirtina, kad pateikė įrodymus, kuriais įrodinėjo, jog yra pagrindas teismo eksperto nurodytas 88 125,15 Eur kaip galimai susijusias išlaidas pripažinti tiesiogiai susijusias su ieškovės neatliktais darbais išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus paaiškinimus, papildomus įrodymus, sprendė, kad jie nesudaro pagrindo tokiam sprendimui. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka ir laiko ją pagrįsta.

73.       Pažymėtina, kad papildomos ekspertizės išvados išplaukia iš tyrimo eigos, kurio metu buvo išsamiai ištirti bei įvertinti ekspertui pateikti dokumentai. Suprantama, kad atsakovė siekia, jog kuo didesnė jos patirtų išlaidų dalis būtų priskirta prie tiesiogiai susijusių su ieškovės neatliktais darbais išlaidas, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti neužtenka vien tik atsakovės paaiškinimų ar atliktų paskaičiavimų. Kaip jau minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kuriuos įvertinus būtų pagrindas daryti išvadą apie atsakovės atliktų paskaičiavimų ar pateiktų papildomų domenų teisingumą ir pagrįstumą, todėl jie vertinami tik kaip subjektyvi atsakovės nuomonė. Dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino eksperto įvardintas kaip galimai susijusias išlaidas 88 125,15 Eur be PVM dydžio sumoje, kaip tiesiogiai susijęs išlaidas bei pripažino, jog atsakovės įrodytos turėtos išlaidos dėl ieškovės neatliktų darbų sudaro 326 276,11 Eur be PVM. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl 55 180,35 Eur delspinigių, kuriuos atsakovė įskaitė į ieškovei mokėtiną sumą, yra ta nuostolių suma, kurią ieškovė galėjo, nutraukus Sutartį, numatyti kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę, yra pagrįstas, sprendžia, kad apeliantės skundo dalis dėl papildomos 88 125,15 Eur sumos pripažinimo jos išlaidomis, būtinomis pabaigtiems darbams atlikti, nekeičia išvados dėl nuostolių, priteistinų iš ieškovės, dydžio.

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

74.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

75.       Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą apeliacinių skundų argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

76.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

77.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantėms Hatcon Insaat Taahhut Ithalat Ihracat Limited Sirketi bei UAB „Litana ir Ko“ bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

78.       Ieškovė Hatcon Insaat Taahhut Ithalat Ihracat Limited Sirketi prašo priteisti iš atsakovės 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą.

79.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 381 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 795,3 Eur (1 381 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašoma priteisti 907,50 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, yra tinkamai pagrįsta bei atitinka bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, todėl priteisiama iš atsakovės ieškovei.

80.       Atsakovė UAB „Litana ir Ko“ prašo priteisti iš ieškovės 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą.

81.       Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 398,5 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 818,05 Eur (1 398,5 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašoma priteisti 1 197,90 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, yra tinkamai pagrįsta bei atitinka bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, todėl priteisiama iš atsakovės ieškovei.

82.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017).

83.       Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek ieškovei iš atsakovės, tiek ir pastarajai iš ieškovės, tokiu atveju, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, atliktinas šioms šalims vienai iš kitos priteistinų sumų tarpusavio įskaitymas, po kurio iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Hatcon Insaat Taahhut Ithalat Ihracat Limited Sirketi, juridinio asmens kodas 371870, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litana ir Ko“, juridinio asmens kodas 163105617, 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurus 40 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                        Marius Bajoras

Romualda Janovičienė

Vigintas Višinskis