Civilinė byla Nr. e2-1458-433/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22812-2020-8

                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                     2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.8.11.1.; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovo mažosios bendrijos „Fast Truck Service“ vadovui Raimondui Daugirdui,

ieškovo atstovui advokatui Viliui Malinauskui,

atsakovo mažosios bendrijos „Autodepas“ vadovui Sauliui Jackūnui,  

atsakovo atstovui advokatui Aivarui Aleksiejevui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo mažosios bendrijos „Fast Truck Service“ ieškinį atsakovui mažajai bendrijai „Autodepas“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo mažosios bendrijos „Autodepas“ priešieškinį ieškovui mažajai bendrijai „Fast Truck Service“.

n u s t a t ė:

ieškovas nurodo, kad ieškovas MB ,,Fast Truck Service“ ir atsakovas MB ,,Autodepas“ 2019 m. balandžio 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 2019/04/01 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui naudotis 261,08 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias adresu Žarijų g. 2, Vilniuje, nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. laikotarpiui (Sutarties 1.1. p.). Šalys susitarė, jog sutarties terminui pasibaigus ir šalims nepareiškus noro sutartį nutraukti, sutartis automatiškai bus pratęsiama dar metams. Sutarties 4.1. p. atsakovas įsipareigojo: iki 2019 m. balandžio 1 d. sumokėti ieškovui 2040,00 Eur depozitą, kuris pasibaigus nuomos sutarčiai bus įskaičiuotas į galutinį atsiskaitymą. Atsakovas sutarto depozito nesumokėjo; Sutarties 4.2. p. už perduotų patalpų subnuomą mokėti po 1020 Eur plius PVM per mėnesį; Sutarties 4.4. p. apmokėti jam tenkančią dalį komunalinių ir kitų teikiamų paslaugų kainą. Įsigaliojus ieškovo ir atsakovo sudarytai sutarčiai bei pasibaigus ataskaitiniam terminui ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą FTS18 Nr. 001175, kurią atsakovas nepriekaištingai apmokėjo. 2019 m. gegužės 2 d. ieškovas ir atsakovas sudarė papildomą susitarimą prie 2019 m. balandžio 1 d. Negyvenamųjų patalpų sutarties Nr. 2019/04/01, kuriuo šalys sutarė pakeisti pagrindinės sutarties 1.1. ir 4.2. punktų redakcijas. Nurodytu papildomu susitarimu atsakovui buvo perduota naudotis papildoma dalis patalpų. Todėl atsakovas nuo 2019 m. gegužės 2 d. naudojosi 370,28 kv. m. dydžio patalpomis. Sutarties 4.2. p. pakeitimu šalys sutarė, jog atsakovas mokės už patalpų nuomą didesnį patalpų nuomos mokestį, kuris sudarys 1700 Eur plius PVM sumą. Atsakovui buvo perduotas susitarimas pasirašyti, tačiau atsakovas pasirašyto susitarimo negrąžino. Nežiūrint į tai, jog atsakovas negrąžino pasirašyto 2019 m. gegužės 2 d. susitarimo dėl Negyvenamųjų patalpų sutarties Nr. 2019/04/01 1.1. ir 4.2. punktų redakcijos pakeitimo, per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki sudarytos sutarties nutraukimo atsakovui buvo teikiamos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui ir žemiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo nepriekaištingai atsakovo apmokėtos bei apskaitytos bendrovių apskaitoje. Iš viso per laikotarpį apmokėta 21706,39 Eur. Todėl, aukščiau nurodytos ir atsakovo apmokėtos PVM sąskaitos faktūros tik dar kartą patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas 2019 m. gegužės 2 d. Negyvenamųjų patalpų sutarties Nr. 2019/04/01 1.1. ir 4.2. punktų redakcijos pakeitimo susitarimas ir jį šalys vykdė pagal abipusiai naujai sutartas sąlygas. Atsakovas neapmokėjo jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. vasario 29 d. FTS18 Nr. 001738 2334,24 Eur, 2020 m. kovo 31 d. FTS18 Nr. 001814 2446,96 Eur, 2020 m. balandžio 14 d. FTS18 Nr. 001857 556,55 Eur, tačiau jas turėjo apmokėti per 5 darbo dienas nuo jų gavimo momento. Atsakovui buvo pateiktos pretenzijos dėl nesavalaikio prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, tačiau atsakovas pateikė nepagristus prieštaravimus ir samprotavimus, nors per visą laikotarpį visas kitas pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo ir priekaištų neturėjo. Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovas yra skolingas ieškovui 5337,75 Eur sumą už naudojimąsi nuomojamomis patalpomis ir suteiktas paslaugas. Abi šalys yra verslininkai, todėl jos sudarydamos sutartį susitarė dėl delspinigių skaičiavimo už sąskaitų mokėjimo terminų pažeidimą. Sutarties 5.1. p. ieškovas ir atsakovas sutarė, jog pažeidus mokėjimo terminą atsakovas mokės 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Ieškovas paskaičiavo 1339,27 Eur delspinigių sumą, taikant 0,2 proc. dydžio delspinigių normą. Šalys sudarydamos sutartį taip pat sutarė dėl sudarytos sutarties galiojimo ir jos nutraukimo tvarkos. Jos susitarimu nustatė, kad ,,Sutartis Nr. 2019/04/01 įsigalioja nuo 2019 m. balandžio mėn. 01 d. ir galioja iki 2020 m. balandžio mėn. 01 d. Sutarties terminui pasibaigus ir šalims nepareiškus noro sutartį nutraukti, ji automatiškai pratęsiama dar metams“ (sutarties 6.1. p.). Taip pat šalys sutarė, jog jos turi teisę vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį prieš tai informavusios kitą šali prieš 2 (du) mėnesius (sutarties 6.2. p.), o pažeidus informavimo terminą ir sutartį nutraukus prieš terminą (sutarties 6.5.p) – sumokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Vadovaujantis sutarties 6.1. p. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. 2019/04/01 buvo pratęsta vienerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. Atsakovas 2020 m. balandžio 10 d. kreipėsi su 2020 balandžio 6 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, jog nuo 2020 m. balandžio 7 d. nutraukia pratęstą negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 2019/04/01. Ieškovas neprieštaravo tokiam atsakovo pareiškimui, tačiau vadovaujantis sutarties 6.5. p. nuostatomis pateikė atsakovui sąskaitą dėl priskaičiuotos 2040 Eur baudos sumokėjimo. Atsakovas baudos už sutarties nutraukimo termino pažeidimą nesumokėjo, todėl liko skolingas 2040 Eur baudą už netinkamą sutarties nutraukimą. Atsakovui buvo teikiamos pretenzijos dėl nesavalaikio įsipareigojimų vykdymo, tačiau atsakovas į teisėtą reikalavimą nereaguoja ir skolos nesumoka. Atsakovas neįvykdė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, t. y. neapmokėjo ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už naudojimąsi išsinuomotomis iš ieškovo patalpomis, taip pat netinkamai nutraukė patalpų nuomos sutartį anksčiau termino ir nesilaikė šalių sutartos sutarties nutraukimo tvarkos ir tokiu būdu, pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškovu (CK 6.63 str.). Prašo priteisti 5337,75 Eur skolą už subnuomos mokestį, 1339,27 Eur delspinigius, 2040 Eur baudą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

              Atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovo MB „Autodepas" savininkas S. J. ir ieškovo MB "Fast Truck Service" direktorius Raimondas Daugirdas buvo pažįstami ilgesnį laiką ir palaikė draugiškus santykius iki šių įmonių įkūrimo. 2019 m. kovo 26 d. įregistravus MB „Autodepas“ 2019 m. balandžio 1 d. buvo pasirašyta patalpų, adresu Žarijų g. 2, Vilniuje, subnuomos sutartis. Iš pradžių MB „Autodepas“ dirbo tik vienas asmuo, todėl buvo susitarta dėl 1020 Eur be PVM nuomos kainos ir sutartyje įrašyta 261,08 kv. m. subnuoma. Kadangi nuo 2019 m. gegužės mėnesio MB „Autodepas“ pradėjo dirbti daugiau asmenų, buvo susitarta padidinti subnuomos kainą ir sutartyje nurodyti 370,28 kv. m. Esant draugiškiems santykiams subnuomos sutartis buvo pasirašyta tik įforminti buhalterinei apskaitai, kadangi, kaip nurodo ieškovas, nebuvo sumokėtas ir nebuvo reikalauta sumokėti depozito, nebuvo pasirašytas nei sutarties pakeitimas, kuriuo padidinta subnuomos kaina. Subnuomojamos patalpos buvo angaras, turintis tris įvažiavimus. Buvo sutarta, kad vienu įvažiavimu naudosis MB „Autodepas“, kitu MB „Fast Truck Service“, o trečiu įvažiavimu bus naudojamasi bendrai, kadangi ten buvo duobė, naudojama tepalams keisti ir kitiems remonto darbams atlikti. Kadangi minimos patalpos buvo bendras angaras, atsakovo ir ieškovo darbuotojai dalindavosi ir įrankiais, nuolat palaikydavo santykius. Toje pačioje patalpoje buvo abiejų įmonių administracija (biuras), tie patys asmenys buvo abiejų įmonių buhalterė bei apskaitininkė. Vykdant veiklą ir didėjant darbų apimtims, minėtame trečiame įvažiavime esančia duobe tapo vis sudėtingiau naudotis bendrai. Vėliau nuo 2019 m. liepos mėn. darbo valandų metu duobe naudojosi vien MB „Fast Truck Service“, neleisdama naudotis MB „Autodepas“. MB „Autodepas“ galėjo naudotis duobe tik nedarbo valandų metu. MB „Autodepas“ atstovai ne kartą žodžiu prašė suteikti galimybę naudotis duobe darbo valandų metu, tačiau MB „Fast Truck Service“ tokios galimybės nesudarė. MB „Autodepas“ turėjo naudotis duobe ne darbo valandomis, naktimis, kai MB „Fast Truck Service“ ji nebūdavo reikalinga. Kaip minėta, esant draugiškiems santykiams, MB „Autodepas“ neteikė rašytinių pretenzijų, reikalavimų ar panašių dokumentų, o nesutarimus buvo bandoma spręsti žodžiu. Dėl to, kad MB „Fast Truck Service“ net ir po daugkartinių prašymų nesudarė MB „Autodepas“ galimybės naudotis minėta duobe darbo valandų metu, MB „Autodepas“ nenorėjo pratęsti subnuomos sutarties. MB „Autodepas“ susirado kitas patalpas, kurios buvo perduotos MB „Autodepas“ 2020 m. balandžio 1 d. 2020 m. balandžio 6 d. MB „Autodepas“ paruošė pranešimą apie sutarties nutraukimą ir išsikraustymą ir išsikraustė į kitas patalpas. Kad subnuomos sutartis nebus pratęsiama buvo akivaizdu iš aukščiau minėtų aplinkybių. Vėliau 2020 m. balandžio 24 d. MB „Autodepas“ gavo MB „Fast Truck Service“ pretenziją dėl skolos ir baudos pagal subnuomos sutarties 4.6 punktą mokėjimo, taip pat 2020 m. balandžio 16 d. baudos sąskaitą faktūrą. 2020 m. balandžio 29 d. MB „Autodepas“ gavo UAB „CCS-customers care services“, atstovaujančios MB „Fast Truck Service“ 2020 m. balandžio 28 d. pretenziją. 2020 m. balandžio 30 d. MB „Autodepas“ pateikė atsakymą į 2020 m. balandžio 28 d. pretenziją. MB „Autodepas“ gavo 2020 m. birželio 4 d. pakartotinį reikalavimą, į kurį 2020 m. birželio 8 d. pateikė atsakymą. 2020 m. rugpjūčio 28 d. MB „Autodepas“ gavo ieškovės MB „Fast Truck Service“. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 5337,75 Eur skolą ir 1339,27 Eur delspinigius. Nurodo, kad atsakovas nuo 2019 m. liepos mėn. negalėjo naudotis duobe tepalams keisti ir kitiems remonto darbams atlikti darbo valandų metu. Duobe galėjo naudotis ne darbo valandomis, naktimis, kai MB „Fast Truck Service“ ji nebūdavo reikalinga, o darbo valandų metu duobe naudojosi vien MB „Fast Truck Service“. Atsakovui tokios sąlygos buvo itin nepatogios. Ieškovui buvo žinoma atsakovo veikla, kad atsakovas užsiima vilkikų remontu, kadangi, kaip minėta, abi įmonės darbus atlikdavo viename angare. Kokia veikla ketina užsiimti atsakovas ieškovui buvo žinoma ir pasirašant 2019 m. balandžio 1 d. subnuomos sutartį, kadangi, kaip minėta, atsakovo savininkas S. J. ir ieškovo direktorius Raimondas Daugirdas buvo pažįstami iki atsakovo MB „Autodepas“ įkūrimo, S. J. buvo atskleidęs savo veiklos planus, Raimondas Daugirdas padėjo įkuriant MB „Autodepas“. 2019 m. balandžio 1 d. subnuomos sutarties 2.3 p. nurodyta, kad subnuomotojas įsipareigoja nevaržyti subnuomininko teisėtai vykdomos veiklos. Sutarties 2.2 p. nurodyta, kad subnuomotojas įsipareigoja patalpas perduoti tinkamas 3.1 p. nurodytai subnuomininko veiklai. Sutarties 3.1 p. nurodyta, kad subnuomininkas įsipareigoja patalpas naudoti savo veiklai (sutartyje veiklos rūšis neįvardijama). CK 6.487 str. 1 d. nurodyta, kad nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Kadangi ieškovui nesuteikiant galimybės darbo valandomis naudotis duobe naudojimosi patalpomis sąlygos iš esmės pablogėjo, atsakovas, vadovaudamasi CK 6.487 str. 1 d., reikalauja sumažinti nuomos mokestį. Duobė vilkikų remontui yra ypatingai reikšminga tiek keičiant tepalus, tiek atliekant kitus remonto darbus. Naudojimosi patalpomis sąlygos iš esmės pablogėjo nuo 2019 m. liepos mėn. Atsižvelgiant į duobės vilkikų remonto darbuose reikšmingumą, atsakovas prašo nuo 2019 m. liepos 1 d. sumažinti nuomos mokestį iki 1020 Eur be PVM. Nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. ieškovas už subnuomą išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras 22075,78 Eur sumai. Pagal šias sąskaitas atsakovas apmokėjo 16738,03 Eur ir neapmokėjo 5337,75 Eur. PVM sąskaitose faktūrose 2057 Eur (1700 Eur + PVM) sudaro nuomos mokestis, o likusi suma yra komunalinės ir kitos išlaidos (išskyrus 2019-07-31 SF Nr. 001330 1630,28 Eur sumai, kuri yra mažesnė už nuomos mokesčio dydį). Todėl, sumažinus nuomos mokestį iki 1234,2 Eur (1020 Eur + PVM), mokėtina suma būtų mažinama 822,8 Eur (2057 - 1234,2) (išskyrus 2019-07-31 SF Nr. 001330 1630,28 Eur sumai, kuri yra mažesnė už nuomos mokesčio dydį). Sumažinus nuomos mokestį pagal sąskaitas faktūras mokėtina suma iš viso būtų 14905,31 Eur. Kadangi pagal PVM sąskaitas faktūras atsakovo jau apmokėta suma yra didesnė, t. y. 16738,03 Eur, atsakovas, sumažinus nuomos mokestį, nebūtų skolingas ieškovui. Pažymėtina, kad visose ieškovo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra išskirta kokia yra nuomos mokesčio suma, o kokia dalis yra komunalinės ir kitos išlaidos, taip pat nėra pateikti komunalinių ir kitų išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai. Be to, 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 001330, kurios suma yra 1630,28 Eur, yra mažesnė už nuomos mokesčio dydį (2057 Eur). Be to, ieškovo reikalaujama 0,2 proc. dydžio delspinigių norma už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos yra neprotingai didelė. LR civilinio kodekso 6.73 str. 2 d. numatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 2040 Eur baudą už sutarties nutraukimą atsakovas nesutinka. Nuo 2019 m. liepos mėn. atsakovas negalėjo naudotis duobe tepalams keisti ir kitiems remonto darbams atlikti darbo valandų metu. Atsakovas ne kartą žodžiu prašė suteikti galimybę naudotis duobe darbo valandų metu, tačiau ieškovas tokios galimybės nesudarė. Dėl šių priežasčių buvo akivaizdu, kad atsakovas nenorėjo pratęsti subnuomos sutarties. Atsakovas susirado kitas patalpas, kurios buvo perduotos jam 2020 m. balandžio 1 d. Nors pranešimas apie sutarties nutraukimą pateiktas 2020 m. balandžio 6 d., negali būti laikoma, kad pagal sutarties 6.1 p. sutartis automatiškai buvo pratęsta dar metams, dėl to, kad buvo akivaizdu, jog atsakovo netenkina naudojimosi patalpomis sąlygos dėl duobės. Taip pat nėra protinga ir proporcinga dėl praleisto mažareikšmio kelių dienų termino laikyti, kad sutartis automatiškai pratęsta dar metams. Pažymėtina, kad sutarties 6.3 p. numatyta, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta subnuomininkui reikalaujant, jei patalpos tampa netinkamos naudoti. Atsakovo duomenimis atlaisvinus patalpas ieškovui buvo sumažinta nuomos kaina pagal pagrindinę nuomos sutartį, todėl ieškovas nepatyrė netekimų.

Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 1832,72 Eur nuomos mokesčio permoką, 1758,13 Eur žalos atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytas motyvus ir aplinkybes. Papilomai nurodė, kad 2020 m. sausio mėn. ieškovo direktorius Raimondas Daugirdas adresu Žarijų g. 2, Vilniuje išvairuodamas remontuojamą automobilį iš angaro į kiemą, kliudė ten stovėjusį atsakovui priklausantį vilkiką Scania, valstybinis Nr. LGZ420 kuriam buvo apgadintas kabinos dešinysis šonas ir dešinysis „spoileris“, lietuviškai aptakas. Kadangi šalių santykiai buvo draugiški, buvo žodžiu sutarta, kad ieškovas atlygins atsakovui padarytą žalą vilkikui Scania, valstybinis Nr. LGZ420 ir nebuvo kreiptasi į jokias institucijas, tačiau ieškovas žalos neatlygino. CK 6.264 straipsnio „Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės“ 1 d. nurodyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Raimondas Daugirdas yra ieškovo darbuotojas (direktorius) ir minėto žalos padarymo metu veikė kaip ieškovo darbuotojas, t. y. darbovietėje išvairavo remontuojamą automobilį iš angaro į kiemą. Todėl vadovaujantis CK 6.264 straipsnio nuostatomis, padarytą žalą privalo atlyginti ieškovas. Vilkiko Scania, valstybinis Nr. LGZ420 remonto išlaidos sudaro 1758,13 Eur (1453 Eur ir PVM). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, t. y. ieškovas MB „Fast Truck Service“ privalo atlyginti atsakovui MB „Autodepas“ 1758,13 Eur padarytą žalą.

             Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį prašė atmesti. Iš esmės pakartojo ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį išdėstytas aplinkybes.

              Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais ir argumentais. Priešieškinį prašė tenkinti visiškai.

   Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.

   Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. balandžio 19 d. tarpieškovo MB „Fast Truck Service“ ir atsakovo MB „Autodepas“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. 2019/04/01 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas (subnuomotas) įsipareigojo perduoti atsakovui (subnuomininkui) subnuomos teise nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. laikotarpiui naudotis 261,08 kv. m bendro ploto patalpas, esančias adresu Žarijų g. 2, Vilniuje, (patalpos inventorizacijos byloje pažymėtos indeksais 1-21; 1-41; 1-42; 1-43 (Priedas Nr. 1.1); 1-44; 1-45; 1-46; 1-47; 1-48; 1-49; 1-50; 1-51, o pastatas 5FVb) (Sutarties 1.1 -1.2 p.). Patalpų subnuomos trukmė - nuo 2019 balandžio 01 d. iki 2020 balandžio 01 d. imtinai (Sutarties 1.2 p.). Sutarties 4.1. p. atsakovas įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 1 d. sumokėti ieškovui 2040,00 Eur depozitą. Sutarties 4.2. p. už perduotų patalpų subnuomą atsakovas įsipareigojo mokėti po 1020 Eur plius PVM per mėnesį bei kas mėnesį mokėti už komunalines ir kitas paslaugas (Sutarties 4.4). Sutarties 6.1 punktu, sutartis Nr. 2019/04/01 įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. Sutarties terminui pasibaigus ir šalims nepareiškus noro sutartį nutraukti, ji automatiškai pratęsiama dar metams. Ieškovas ir atsakovas 2019 m. gegužės 2 d. pasirašė susitarimą prie 2019 m. balandžio 1 d. Negyvenamųjų patalpų sutarties Nr. 2019/04/01, pagal kurį šalys sutarė pakeisti pagrindinės sutarties 1.1 ir 4.2 punktus, t. y. atsakovui buvo perduota naudotis 370,28 kv. m ploto patalpomis. Sutarties 4.2 p. pakeitimu šalys sutarė dėl 1700 Eur plius PVM subnuomos mokesčio sumos. Minėtas susitarimas pasirašytas tik ieškovo. Ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. vasario 29 d. FTS18 Nr. 001738 2334,24 Eur, 2020 m. kovo 31 d. FTS18 Nr. 001814 2446,96 Eur, 2020 m. balandžio 14 d. FTS18 Nr. 001857 556,55 Eur, kurias atsakovas turėjo apmokėti per 5 darbo dienas nuo jų gavimo momento. Atsakovas nurodo, jog minėtos PVM sąskaitos faktūros nėra apmokėtos ir atsakovas liko skolingas  5337,75 Eur skolos. Byloje pateiktas 2020 m. balandžio 6 d. pranešimas apie sutarties nutraukimą, kuriuo jis prašo ieškovo nutraukti 2019 m. kovo 1 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NPSS 2019/04/01 ir sustabdyti paslaugų teikimą nuo 2020 m. balandžio 2 d. Sutarties 6.1 p. nustatyta, kad Sutartis galioja nuo 2019 m. balandžio mėn. 1 d. ir galioja iki 2020 m. balandžio mėn. 1 d. . Sutarties terminui pasibaigus ir šalims nepareiškus noro sutartį nutraukti, ji automatiškai pratęsiama dar metams.  Sutarties 6.2 p. numatyta, jog kiekviena šalis turi teisę pirma laiko nutraukti sutartį apie tai antrąją sutarties šalį raštu įspėjus prieš du mėnesius. Pažeidus sutarties 6.2 punktą – šalis privalo sumokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą (Sutarties 6.5).

Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skolos už subnuomos mokestį bei baudos taikymo atsakovui už sutarties nutraukimą prieš terminą ir susidariusios subnuomos mokesčio permokos priteisimo bei žalos atlyginimo.

Pažymėtina, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 5 d. nutartis Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. e3K-3-112-421/2020, 23 punktas).

CK 6.477

Byloje nustatyta, kad šalys, 2019 m. balandžio 19 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimis Nr. 2019/04/01 sulygo dėl 1020 Eur plius PVM subnuomos mokesčio, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., už išnuomotas 261,08 kv. m bendro ploto patalpas, esančias adresu Žarijų g. 2, Vilniuje, (Sutarties 1.1 - 1.2 p.). Byloje pateiktas 2019 m. gegužės 2 d. šalių susitarimas prie 2019 m. balandžio 1 d. Negyvenamųjų patalpų sutarties Nr. 2019/04/01, kuriuo šalys sulygo dėl 1700 Eur plius PVM subnuomos mokesčio sumos, už išnuomotas 370,28 kv. m dydžio patalpas. Nors minėtas susitarimas nėra pasirašytas atsakovo, tačiau ginčo dėl to, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. sausio 31 d. apmokėdavo ieškovo pateiktas apmokėjimui sąskaitas patvirtina, jog atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl didesnio ploto patalpų nuomos bei nuomos mokesčio padidinimo (CK 1.71). Be to, šį faktą patvirtina byloje pateiktas 2020 m. balandžio 6 d. šalių pasirašytas Perdavimo – priėmimo aktas (Priedas Nr. 1 Prie negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. NPSS 2019/04/01), iš kurio turinio matyti, jog atsakovas pagal negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NPSS 2019/04/01 grąžino ieškovui 370,28 kv. m ploto patalpas. Byloje pateiktos ieškovo išrašytos atsakovui PVM sąskaitos faktūros 5337,75 Eur sumai, kurią, ieškovo teigimu, atsakovas nesumokėjo. Atsakovas su minėta suma nesutinka, nurodo, kad šalys susitarė, kad vienu įvažiavimu į pastatą, kuri yra išnuomotos patalpos, naudosis atsakovas, kitu ieškovas, o trečiu įvažiavimu bus naudojamasi bendrai, kadangi ten buvo darbui reikalinga duobė. Kadangi atsakovas neturėjo galimybės darbo valandomis naudotis duobe ir jo manymu naudojimosi patalpomis sąlygos iš esmės pablogėjo, todėl reikalauja sumažinti nuomos mokestį ir skaičiuoti 1020 Eur be PVM. Atsakovo manymu, susidarė subnuomos mokesčio permoka, skaičiuojant subnuomos mokesčio sumą ne 1700 Eur plius PVM, o 1020 Eur be PVM.

Konstatavus, kad atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl didesnio ploto patalpų subnuomos bei didesnio mokesčio mokėjimo, teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 5337,75 Eur skolą, todėl ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų (PVM sąskaitų-faktūrų) nustatyta, jog atsakovas iki 2020 m. vasario mėnesio tvarkingai mokėdavo atsakovui sąskaitose nurodytas sumas už patalpų nuomą, nereiškė jokių pretenzijų dėl trukdymo naudotis kokiomis nors patalpomis. Teismui taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą ieškovui sumažinti kainą už išnuomotas patalpas. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. J. parodė, kad atsakovo skolos ieškovui atsirado sumažėjus darbui, t. y. sumažėjus užsakymams, dėl ko sumažėjo ir atsakovo pajamos. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas sumažinti subnuomos mokesčio sumą iki 1020 Eur be PVM yra visiškai nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Taip pat nepagrįstas ir priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 1832,72 Eur nuomos mokesčio permoką. Pirmiausia pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog tarp šalių buvo sudarytas koks nors susitarimas dėl minimos duobės naudojimosi sąlygų. Pažymėtina, kad atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl Sutarties vykdymo tik ieškovui pateikus ieškinį teismui dėl skolos priteisimo. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas teiktų kokias nors pretenzijas dėl minėtos duobės naudojimosi. Iš atsakovo pateiktos permokos paskaičiavimo lentelės visiškai neaiški nurodomos permokos apskaičiavimo metodika.   

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1339,27 Eur delspinigius. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, jog pažeidus mokėjimo terminą atsakovas mokės 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1339,27 Eur delspinigius, paskaičiuotus: 2020 m. vasario 29 d. FTS18 Nr. 001738 2334,24 Eur – už 145 d., 2020 m. kovo 31 d. FTS18 Nr. 001814 2446,96 Eur – už 113 d., 2020 m. balandžio 14 d. FTS18 Nr. 001857 556,55 Eur – 100 d., tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2040,00 Eur dydžio baudą už sutarties nutraukimą prieš terminą. Nurodo, jog  Sutartyje nustatytais terminai atsakovas nebuvo pranešęs ieškovui apie Sutarties nutraukimą, dėl ko Sutartis po 2020 m. balandžio 1 d. buvo automatiškai pratęsta dar vieneriems metams.    

Sutarties 6.2. p. šalys sutarė, jog jos turi teisę vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį prieš tai informavusios kitą šali prieš 2 (du) mėnesius, o pažeidus informavimo terminą ir sutartį nutraukus prieš terminą (sutarties 6.5. p) sumokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą.

Byloje nustatyta, jog atsakovas su 2020 balandžio 6 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą į ieškovą kreipėsi 2020 m. balandžio 10 d., kuriuo prašė nutraukti sutartį nuo 2020 m. balandžio 7 d.

 Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas dėl sutarties nutraukimo būtų įspėjęs ieškovą prie 2 mėn., kaip tai numatyta sutarties šalių valia ar praneštų apie savo nesutikimą dėl sutarties termino pratęsimo (CPK 178 straipsnis). Todėl vadovaujantis sutarties 6.1 punktu, atsižvelgiant į tai, jog šalių sutartis buvo automatiškai pratęsta dar metams, atsakovui neįspėjus ieškovą prieš du mėnesius apie sutarties nutraukimą taikytina dviejų mėnesių subnuomos mokesčio dydžio bauda, t. y. 2040,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo baudą, todėl ieškovo reikalavimas dėl baudos skyrimo tenkintinas.

Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo priteisti iš ieškovo žalos atlyginimą, ieškovo direktoriui apgadinus atsakovui priklausantį vilkiką Scania, kurio valstybinis Nr. LGZ420 Žalos atsiradimą ir jos dydį atsakovas įrodinėja teismui pateiktomis nuotraukomis bei R. Lumpicko įm. LTF sudaryta sąmata. 

Teismas pažymi, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių bei liudytojų pateiktus paaiškinimus, konstatuoja, jog atsakovas neįrodė patirtos 1832,72 Eur žalos dydžio bei aplinkybių, kad žalą jam padarė atsakovas (arba jo darbuotojas) (CPK 178 straipsnis). Iš teismui pateiktų vilkiko nuotraukų teismas negali daryti jokių išvadų, nes visiškai neaišku kada, kokiomis aplinkybėmis šios nuotraukos buvo padarytos. Byloje atsakovo pateiktos nuotraukos neįrodo, jog vilkikas apgadintas būtent dėl ieškovo (vadovo) neteisėtų veiksmų, t. y. byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog žalą padarė būtent ieškovas (vadovas). Ieškovo vadovas kategoriškai neigia aplinkybes, kad būtent jis apgadino vilkiką. Iš atsakovo atstovo bei apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad liudytojų, mačiusių įvykį, per kurį buvo apgadintas vilkikas, nėra. Atsakovo pateikta R. Lumpicko įm. LTF sąmata taipogi yra visiškai neinformatyvi ir kelianti abejones. Iš pateiktos sąmatos visiškai neaišku kada apgadintas vilkikas buvo apžiūrėtas (jeigu buvo apžiūrėtas sąmatos sudarytojo), kokie apgadinimai buvo nustatyti apžiūrėjus vilkiką, vadovaujantis kokiais norminiais aktai apskaičiuotos sąmatoje nurodytos vilkiko remonto išlaidos. Be to, sąmatos parengimas neįrodo, kad padaryta žala atsirado būtent dėl ieškovo (vadovo) neteisėtų veiksmų. Byloje taipogi nėra duomenų, kad atsakovas būtų anksčiau teikęs pretenzijas ieškovui dėl šios žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog ieškovas privalo ieškinyje nurodyti įrodymus, kuriais ketina įrodinėti reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Analogiška pareiga nustatyta ir atsakovui, pareiškiančiam priešieškinį (CPK 142-143 straipsniai). Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog atsakovas neįrodė žalos atsiradimo aplinkybių bei žalos dydžio, todėl atsakovo priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 177-178 straipsniai).

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Vadovaujantis minėta teisės norma ir ieškovo prašymu, ieškovo naudai iš atsakovo priteitina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.  

CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu prašo priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio procesines palūkanas. Vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (8757,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 12 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas, 3 straipsnio 2 punktas).  

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas sumokėjo 198,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad už tokį turtinį reikalavimą mokėtinas 197,00 Eur žyminis mokestis, ieškovui grąžintinas 1,00 Eur žyminis mokestis. Nagrinėjamoje byloje ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamas 197,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

      CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas šioje byloje advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 600,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, nurodytos išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

     Priešieškinį atmetus, atsakovo patirtos išlaidos jam iš ieškovo nepriteisiamos.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje yra 20,60 Eur. Kadangi jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl priteisiamos valstybei iš atsakovo.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui MB „Fast Truck Service“, juridinio asmens kodas 304765431, iš atsakovo MB „Autodepas“, juridinio asmens kodas 305094469, 5337,75 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt septynių eurų 75 ct) skolą, 2040,00 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą, 1339,27 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt devynių eurų 27 ct) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) skolos išieškojimo išlaidas, 8 (aštuonių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą (8757,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 797,00 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo MB „Autodepas“, juridinio asmens kodas 305094469, į valstybės biudžetą 20,60 Eur (dvidešimties eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui MB „Fast Truck Service“, juridinio asmens kodas 304765431, 1,00 Eur (vienas euras) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugpjūčio 11 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) Nr. ZI82587, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remiantis šiuo teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                       Edvardas Juozėnas