Civilinė byla Nr. e3K-3-86-378/2023
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01165-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. P. ir Z. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. P. ir Z. P. ieškinį atsakovui žemės ūkio kooperatyvui „Kulvos žemė“ dėl žemės ūkio kooperatyvo „Kulvos žemė“ valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys J. R. K., J. V..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės ūkio kooperatyvo valdybos teisę spręsti dėl naujų narių priėmimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai prašė teismo pripažinti negaliojančiu žemės ūkio kooperatyvo „Kulvos žemė“ (toliau – ŽŪK „Kulvos žemė“, kooperatyvas) 2021 m. balandžio 16 d. valdybos sprendimą, kuriuo nutarta nepriimti ieškovų į kooperatyvo narius.
3. Ieškovai nurodė, kad 2021 m. kovo 16 d. ieškovas ir J. R. K. bei ieškovė ir J. V. sudarė pajų pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovai pardavėjams pervedė kainos dalį – atitinkamai 6000 Eur ir 3500 Eur. Likusi pajų kainos dalis turėjo būti sumokėta per 10 darbo dienų nuo to momento, kai pirkėjai gaus patvirtinimą, kad yra įtraukti į kooperatyvo narius ir kaip nariai yra registruoti Juridinių asmenų registre. 2021 m. kovo 18 d. ieškovai pateikė kooperatyvui prašymus priimti į jo narius. Po 2021 m. kovo 26 d. įvykusio susitikimo su kooperatyvo vadovu ir valdybos pirmininku jiems nebuvo nurodyta, kokią dar informaciją reikia pateikti ir ar yra kliūčių jiems tapti kooperatyvo nariais. 2021 m. balandžio 6 d. ieškovai gavo pranešimus, kad jų prašymai nesvarstyti dėl nesumokėto stojamojo mokesčio. Ieškovai iš karto sumokėjo šį mokestį ir minimalų pajinį įnašą. 2021 m. balandžio 21 d. ieškovas informuotas, kad 2021 m. balandžio 16 d. posėdyje atsakovo valdyba nutarė nepriimti ieškovų į kooperatyvo narius. Ieškovų manymu, toks sprendimas prieštarauja Kooperatyvo įstatų (toliau – ir Įstatai) 6 straipsnio 1–2 dalims, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – ir KBKĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 13 straipsnio 5 daliai. Skundžiamu sprendimu ieškovai nepriimti į narius dėl neatitikties reikalavimams, kurie Įstatuose neįtvirtinti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančiu ŽŪK „Kulvos žemė“ valdybos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą, kuriuo nutarta nepriimti ieškovų į kooperatyvo narius.
5. Teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 14 d. pranešimais ŽŪK „Kulvos žemė“ valdybai, administracijai, kooperatyvo nariams J. R. K. ir J. V. pranešė apie ketinimą perleisti pajus už 18 000 Eur ir 11 000 Eur, nurodė, kad jeigu per 1 mėnesį nė vienas pajaus neįsigis, ketina pajus perleisti trečiajam asmeniui. 2021 m. kovo 16 d. pajų pirkimo–pardavimo sutartimis ieškovas iš J. R. K. nupirko pajų už 18 000 Eur, o ieškovė – iš J. V. už 11 000 Eur. Sumokėjo kainos dalį, atitinkamai 6000 Eur ir 3500 Eur, o likusi kainos dalis turėjo būti sumokėta per 10 dienų nuo to momento, kai pirkėjai gaus patvirtinimą, jog yra įtraukti į kooperatyvo narius ir kaip kooperatyvo nariai registruoti Juridinių asmenų registre. 2021 m. kovo 18 d. ieškovai padavė pareiškimus dėl jų priėmimo į kooperatyvo narius, prie prašymų pridėjo pažymėjimus apie jų kaip ūkininkų įregistravimą, pažymas apie 2020 metų pajamas. 2021 m. kovo 26 d. pareiškimu ieškovai patvirtino, kad yra susipažinę su kooperatyvo įstatais ir turtinėmis prievolėmis, jiems pateikta 2019 m. kooperatyvo balanso kopija. 2021 m. balandžio 16 d. kooperatyvo valdybos posėdžio protokolu nutarta nepriimti ieškovų į kooperatyvo narius, motyvuojant tuo, kad: kooperatyvas buvo kuriamas Kulvos seniūnijai, sujungiant smulkius ūkininkus, besiprašantys į narius asmenys yra stambūs ūkininkai, veiklą vykdantys kitoje seniūnijoje; kooperatyvo sandėlių pajėgumai būtų per maži, kad galėtų priimti jų grūdus; tik valdybos nariai turi teisę priimti išimtinai nuo jų valios priklausantį sprendimą, priimti naujus narius; dauguma kooperatyvo narių yra išreiškę savo nuomonę nepriimti ieškovų į kooperatyvo narius. Teismas nustatė, kad kooperatyvo nariai yra asmenys, gyvenantys ir Jonavoje, ir Žeimių seniūnijoje; vienas iš narių yra ir kito žemės ūkio kooperatyvo narys. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 2 d. nutarimu ir Jonavos rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2021 m. gegužės 24 d. kooperatyvo vadovo pareiškimą bei kooperatyvo narių skundus dėl patiriamo spaudimo ir netiesioginio grasinimo.
6. Teismas nurodė, kad ieškinį dėl juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais gali reikšti juridinio asmens kreditoriai, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nustatyti asmenys. Teismas nusprendė, kad ieškovai turi teisę skųsti minėtą valdybos sprendimą.
7. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis KBKĮ 8 straipsnio 2 dalimi, asmuo, norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo pateikti prašymą. Prašymas svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už minimalų pajaus dydį. Jei asmuo į kooperatinės bendrovės narius nepriimamas, įmokėti stojamasis mokestis ir pajinis įnašas grąžinami įstatuose nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. KBKĮ 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kooperatyvo nariai turi teisę disponuoti savo pajais ir jiems priklausančia turto dalimi. Teismas atkreipė dėmesį, kad kooperatyvo nariai J. R. K. ir J. V. pasiūlė savo pajus pirmenybės tvarka turintiems teisę pirkti kooperatyvo nariams, valdybai, vadovui.
8. Teismas nustatė, kad, pagal ŽŪK „Kulvos žemė“ įstatų 6 straipsnio 1 dalį, asmuo, norintis tapti kooperatyvo nariu, privalo pateikti prašymą. Prašymą gali pateikti asmenys, kurių metinė produkcijos apyvarta yra ne mažesnė nei 1000 Eur. Prašymas svarstomas ir asmuo į kooperatyvo narius priimamas, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą (Įstatų 12 straipsnio 4, 7 dalys). Asmuo, norintis tapti kooperatyvo nariu, turi teisę susipažinti su kooperatyvo turtinėmis prievolėmis ir privalo susipažinti su kooperatyvo įstatais. Asmuo turi raštu patvirtinti, kad susipažino su įstatais ir turtinėmis prievolėmis. Be tokio patvirtinimo prašymas nesvarstomas (Įstatų 6 straipsnio 2 dalis). Kooperatyvo valdyba priima sprendimus dėl priėmimo į kooperatyvo narius bei narystės, perleidus pajų kitam asmeniui ar išstojus iš narių, pasibaigimo (Įstatų 14 straipsnio 1.2.13.2 punktas). Kooperatyvo nariai gali būti fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys ir atitinkantys kooperatyvo tikslus, besiverčiantys grūdų ir kitų žemės ūkio produktų auginimu, perdirbimu ir prekyba, ir kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Kai keli asmenys veda bendrą ūkį, kooperatyvo nariu gali tapti vienas iš jų (Įstatų 5 straipsnio 1 dalis). Kooperatyvo narys negali būti kitos, tokios pačios rūšies paslaugas teikiančios įmonės, vienijančios javų ir žemės ūkio produktų augintojus, perdirbėjus ir prekybininkus, nariu (Įstatų 5 straipsnio 2 dalis). Kooperatyvo narys turi teisę perleisti jam priklausančią balsavimo teisę kitam kooperatyvo nariui (narių atstovui) ar trečiajam asmeniui įstatuose nustatyta tvarka (Įstatų 10 straipsnio 1.4 punktas), disponuoti pajumi visuotinio narių susirinkimo patvirtinta tvarka, nepažeisdamas KBKĮ ir kitų įstatymų (Įstatų 10 straipsnio 1.5 punktas). Kooperatyvo nario narystė kooperatyve pasibaigia valdybai priėmus sprendimą dėl asmens, įsigijusio perleidžiamą pajų, priėmimo į kooperatyvo narius (Įstatų 8 straipsnio 4 dalis).
9. Įvertinęs Įstatų nuostatas, teismas nusprendė, kad ieškovai, nusipirkę pajus iš trečiųjų asmenų, nepažeidė Įstatų ir KBKĮ reikalavimų. Priešingai, įvykdė Įstatų keliamus reikalavimus (susipažino su Įstatais, turtinėmis prievolėmis, sumokėjo stojamąjį mokestį, nėra kito tą pačią veiklą vykdančio kooperatyvo nariai, turi minimalų pajaus dydį, jų metinė produkcijos apyvarta siekia daugiau kaip 1000 Eur), todėl pagrįstai tikėjosi būti priimti į kooperatyvo narius.
10. Teismas nurodė, kad atsakovas remiasi valdybos narių teise nepriimti ieškovų į kooperatyvo narius, tačiau pabrėžė, kad tokia teisė nenustatyta Įstatuose, tačiau KBKĮ įtvirtinta visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo teisė nepriimti naujų narių į kooperatyvą.
11. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad tretieji asmenys, perleidę ieškovams savo pajus, ir ieškovai, nupirkę šiuos iš trečiųjų asmenų, pažeidė Įstatus ar KBKĮ. Teismas pabrėžė, kad kooperatyvo nariai gali laisvai disponuoti savo pajumi ir baigti savo narystę kooperatyve perleidę pajų kitam asmeniui. Tretieji asmenys laikėsi išankstinės savo pajų siūlymo parduoti kitiems kooperatyvo nariams tvarkos, o niekam nesutikus pirkti pajų už nurodytą kainą, pardavė juos ieškovams.
12. Teismas nustatė, kad tikrieji ieškovų nepriėmimo į kooperatyvo narius motyvai nutarime nenurodyti. Atsakovo vadybos nariai, valdybos pirmininkas ir kooperatyvo vadovas, byloje apklausti liudytojai nurodė kitus ieškovų nepriėmimo į kooperatyvo narius argumentus, vadovavosi kitomis taisyklėmis ir asmeninėmis nuostatomis.
13. Teismas nurodė, kad Įstatuose neįtvirtinta, jog ŽŪB „Kulvos žemė“ įkurtas vienijant tik smulkius ūkininkus, ieškovų nauda kooperatyvui nesvarstyta, jie nepakviesti į valdybos 2021 m. balandžio 16 d. susirinkimą, kuriame visus rūpimus klausimus galima buvo aptarti su ieškovais. Teismas padarė išvadą, kad nuo pat ieškovų prašymo priimti juos į narius pateikimo buvo laikomasi išankstinės nuostatos jų į kooperatyvo narius nepriimti. Įvertinęs tai, kad kooperatyvas jungia ne tik Kulvos seniūnijos gyventojus, teismas padarė išvadą, kad ieškovų nepriėmimas dėl to, kad jie nėra Kulvos seniūnijos ūkininkai, yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad kooperatyvas nėra uždaras, nėra įkurtas tik Kulvos seniūnijos gyventojams ar smulkiesiems ūkininkams, ypatingų reikalavimų jo nariams nėra keliama.
14. Teismas pabrėžė, kad atsakovas išimtinę valdybos narių teisę nepriimti ieškovų į narius grindė daugumos kooperatyvo narių pareiškimu išreikšta valia dėl ieškovų nepriėmimo į kooperatyvo narius. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai, jog dauguma kooperatyvo narių ir valdybos narių buvo girdėję, kad ieškovai ketina pakeisti valdybos narius, neįrodyti. Kooperatyvo nariai balsuodami gali turėti tik vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio.
15. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3-3-464-611/2016, nurodęs, kad dėl nepanašių aplinkybių ji nėra laikytina precedentu nagrinėjamai bylai.
16. Teismas pažymėjo, kad atsakovo įstatuose, KBKĮ nenurodyta, kokiu pagrindu asmens, prašančio priimti jį į kooperatinės bendrovės narius, prašymas dėl narystės suteikimo gali būti atmestas. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad teisė priimti į kooperatinės bendrovės narius yra šios bendrovės organų prerogatyva. Teismas nusprendė, kad KBKĮ įtvirtintas kooperatinių bendrovių specifinis statusas nereiškia, kad atsisakyti priimti į narius galima bet kuriuo pagrindu, ir konstatavo, kad valdybos sprendime ieškovams nurodyti motyvai skiriasi nuo tikrųjų.
17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad sprendimas dėl narystės ieškovams nesuteikimo neįtvirtintas atsakovo įstatuose, prieštarauja juridinio asmens steigimo dokumentams, jo tikslams ir sąžiningumo principui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis).
18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
19. Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016 pateiktais išaiškinimais. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo nurodytos civilinės bylos aplinkybės nėra visiškai identiškos, tačiau nėra tiek skirtingos, kad būtų galima nesivadovauti kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. Kolegija pabrėžė, kad abiem atvejais šalių ginčas buvo tiesiogiai susijęs su KBKĮ normų, reglamentuojančių kooperatinių bendrovių narių priėmimo taisykles, aiškinimu, dėl kurių kasacinis teismas apibendrino ir suformulavo teisės normos aiškinimo ir taikymo taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi nurodytoje nutartyje suformuluotais kasacinio teismo išaiškinimais.
20. Kolegija vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016, 37 punkte pateiktu išaiškinimu: „<...> nei KSB „Asoleta“ įstatuose, nei įstatyme nenurodyta, kokiu pagrindu asmens, prašančio priimti jį į kooperatinės bendrovės narius, prašymas dėl narystės suteikimo gali būti atmestas. Tai suponuoja išvadą, kad teisė priimti į kooperatinės bendrovės narius yra šios bendrovės organų prerogatyva. Todėl, nepriklausomai nuo teisinio pagrindo, kuriuo pajus yra valdomas nuosavybės teise (bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar nuosavybės teise, paveldėjus turtą), asmens, siekiančio tapti kooperatinės bendrovės nariu, prašymo išsprendimas priklauso nuo kooperatinės bendrovės organų valios priimti ar nepriimti šį asmenį į kooperatinės bendrovės narius. Tokį aiškinimą patvirtina ir Kooperatinių bendrovių įstatyme įtvirtintas kooperatinių bendrovių specifinis statusas. Todėl atsakovo įstatų nurodyta tvarka priimtas sprendimas dėl narystės ieškovei nesuteikimo gali būti panaikintas tik nustačius jo akivaizdų prieštaravimą imperatyviosioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ar protingumo, sąžiningumo principui (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).“
21. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad KBKĮ įtvirtintas kooperatinių bendrovių specifinis statusas nereiškia, jog atsisakyti priimti į narius galima bet kuriuo pagrindu. Kolegija konstatavo, kad ŽŪK „Kulvos žemė“ įstatuose nesant nustatytų pagrindų, kuriems egzistuojant prašymas dėl narystės kooperatyve gali būti atmestas, būtent ŽŪK „Kulvos žemė“ valdybai priklausė išimtinė teisė spręsti dėl ieškovų prašymo priimti į kooperatyvą patenkinimo (Įstatų 1.2.13.2 straipsnis).
22. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovų argumentais, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Įstatams bei KBKĮ 13 straipsnio 5 daliai, kadangi ieškovai, įvykdę KBKĮ ir Įstatuose įtvirtintus reikalavimus asmenims, norintiems tapti kooperatyvo nariais, turėjo būti priimti į kooperatyvo narius, nepriklausomai nuo kooperatyvo valdybos valios. Kolegija pažymėjo, kad, sistemiškai vertinant KBKĮ 13 straipsnio 5 dalies nuostatas su to paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad ketinančio įsigyti pajų asmens prašymo priimti į kooperatyvo narius pateikimas savaime nereiškia, kad kooperatinės bendrovės organai neturi teisės nuspręsti tokio prašymo netenkinti. Ta aplinkybė, jog ieškovai įvykdė atsakovo Įstatuose nurodytus reikalavimus asmeniui, pageidaujančiam tapti kooperatyvo nariu, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė prielaidas atsakovo valdybai svarstyti ieškovų prašymus dėl narystės kooperatyve. Tai, kad buvo nuspręsta atsisakyti priimti ieškovus į kooperatyvą, nereiškia, jog buvo pažeista KBKĮ 13 straipsnio 5 dalis ir (ar) atsakovo steigimo dokumentai (įstatai). Ieškovai kitais aspektais neįrodinėjo ginčijamo sprendimo turinio ir (ar) esminių kooperatyvo valdybos sprendimo priėmimo taisyklių (procedūrinių normų) neatitikčių imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams.
23. Teisėjų kolegija nepagrįsta pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Įstatuose valdybai nėra įtvirtinta teisė atsisakyti priimti naujus narius. Įstatų 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kokiais terminais valdyba privalo apsvarstyti naujo nario priėmimo klausimą ir priimti sprendimą. Priėmus arba atsisakius priimti į kooperatyvą naują narį, jam per 5 dienas raštu pranešama apie valdybos sprendimą. Įstatų 6 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai asmuo į kooperatyvo narius nepriimamas, įmokėtas stojamasis mokestis ir pajinis įnašas grąžinami. Aiškindamas atsakovo Įstatų 6 straipsnį, pasitelkdamas lingvistinį ir sisteminį metodus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo valdyba turi teisę nuspręsti priimti naują narį į kooperatyvą ar atsisakyti jį priimti.
24. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad kooperatyvo nariai gali laisvai disponuoti savo pajumi ir baigti savo narystę kooperatyve perleidę pajų kitam asmeniui, todėl tretieji asmenys, perleidę ieškovams savo pajus, ir ieškovai, nupirkę iš trečiųjų asmenų pajus, nepažeidė Įstatų ar KBKĮ. Kolegija pažymėjo, kad įsigijęs pajų asmuo automatiškai netampa kooperatyvo, kurio pajų įsigijo, nariu (KBKĮ 13 straipsnio 5 dalis, 8 straipsnio 2 dalis). Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas negali būti pripažintas pažeidžiančiu imperatyvias teisės normas ar prieštaraujančiu ŽŪK „Kulvos žemė“ įstatams.
25. Pasisakydama dėl kooperatyvo valdybos sprendimo atitikties sąžiningumo ir protingumo principams, kolegija vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo dėl jų prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams, sąžiningumo principas vertintinas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia (lot. bona fide), o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017). Kolegija pabrėžė, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Todėl pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio) nagrinėjamoje byloje atsakovo nesąžiningumo fakto pagrindimo pareiga teko ieškovams.
26. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovų argumentais, kad skundžiamas sprendimas neatitinka sąžiningumo, protingumo reikalavimų, kadangi jo priėmimą nulėmė asmeniniai jį priėmusių asmenų motyvai (pavydas pajų pardavėjams), siekis užkirsti kelią pajų pardavėjams teisėtai gauti pajamų už jiems priklausantį turtą, sprendimas motyvuotas melagingomis aplinkybėmis, neatliktas realus ieškovų prašymų priimti į narius vertinimo procesas. Kolegija pažymėjo, kad argumentas, susijęs su ginčijamą sprendimą priėmusių asmenų motyvu (pavydu pajų pardavėjams), laikytinas deklaratyviu, nepagrįstu objektyviais byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad kooperatyvo įstatuose nėra detalizuota prašymo priimti į kooperatyvo narius nagrinėjimo procedūra. Vadinasi, kooperatyvo valdyba ieškovų prašymus galėjo nagrinėti bei vertinti neformalizuota darbo tvarka, tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuo pat ieškovų prašymo priimti juos į narius pateikimo buvo laikomasi išankstinės nuostatos jų į kooperatyvo narius nepriimti.
27. Kolegija nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas atskleidė informaciją, jog vienas iš ginčo sprendimo priėmimo motyvų buvo siekis išvengti kooperatyvui nenaudingų tikėtinų ieškovų tikslų (perimti kooperatyvo valdymą) įgyvendinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, nusprendė, kad tiek aptartas bylos nagrinėjimo metu atskleistas ginčo sprendimo priėmimo motyvas, tiek ir ginčijamame kooperatyvo valdybos sprendime tiesiogiai išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai leidžia padaryti išvadą, kad kooperatyvo valdybos sprendimas buvo pakankamai pagrįstas, o šį sprendimą priimdama žemės ūkio kooperatyvo valdyba veikė gera valia.
28. Kolegija atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė yra ta, jog ginčijamas kooperatyvo valdybos sprendimas atitiko tikrąją daugumos narių valią nepriimti ieškovų į kooperatyvo narius. Tokią valią kooperatyvo narių dauguma išreiškė 2021 m. kovo 25 d. kooperatyvo valdybai pateiktu pareiškimu. Kolegija padarė išvadą, kad, priimant ginčijamą sprendimą, buvo vadovautasi aktyvaus narių dalyvavimo priimant sprendimus dėl kooperatyvo valdymo principu, buvo veikiama kooperatyvo bendruomenės interesais.
29. Teisėjų kolegija nusprendė, kad, priimant ŽŪK „Kulvos žemė“ 2021 m. balandžio 16 d. valdybos sprendimą, nei KBKĮ, nei ŽŪK „Kulvos žemė“ įstatai, nei protingumo ar sąžiningumo principai pažeisti nebuvo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
30. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl teismo precedento taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022).
30.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016, suformuluotais kasacinio teismo išaiškinimais. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai negali būti taikomi nagrinėjamoje byloje dėl esminės ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) neatitikties. Nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo nutartyje nurodytos aplinkybės reikšmingai skiriasi tokiais aspektais: kasacinio teismo nutartyje ieškovė savo reikalavimus grindė sprendimo prieštaravimu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams, šį motyvą siedama su likusių kooperatinės statybos bendrovės narių siekiu nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Faktinis ir teisinis ieškovų pareikšto ieškinio nagrinėjamoje byloje pagrindas yra daug platesnis, ieškovų ieškinys grindžiamas prieštaravimu Įstatams ir tuo, kad skundžiamo kooperatyvo sprendimo motyvai neatitinka tikrovės. Kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reguliuojančių mirusio kooperatinės statybos bendrovės nario sutuoktinės teisę tapti kooperatinės statybos bendrovės nare, aiškinimo ir taikymo (spręstas klausimas, ar mirusio kooperatinės bendrovės nario, kuris iki sutuoktinio prašymo pateikimo jau buvo pašalintas iš kooperatyvo narių, sutuoktinis tampa kooperatinės bendrovės nariu automatiškai). Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė vertinti atsakovo valdybos nutarimą dėl naujų narių nepriėmimo, kai esami nariai siekia parduoti savo nuosavybę – pajus, o ieškovai – juos įsigyti; kasacinio teismo nutartyje buvo skundžiamas ne valdybos, t. y. valdymo organo, į kurį įeina tik maža dalis juridinio asmens narių, o kooperatinės statybos bendrovės visuotinio narių susirinkimo, išreiškiančio visų bendrovės narių valią, sprendimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė vertinti atsakovo valdybos nutarimą, priimtą dalyvaujant penkiems valdybos nariams.
30.3. Nurodytais aspektais apeliacinės instancijos teismas gretinamų bylų lyginamosios analizės neatliko, nepaneigė ratio decidendi nesutapimo. Siekiant sugretinti bylas ir vadovautis kasacinio teismo nutartyje nurodytais išaiškinimais, turi sutapti ne tik gretinamų bylų aplinkybės, bet ir skirtingų kooperatinių bendrovių įstatuose įtvirtintų normų (nuostatų) turinys ginčui aktualiais klausimais, kadangi KBKĮ kooperatinei bendrovei suteikia plačią diskreciją įstatuose apibrėžti įvairius valdymo ir veiklos organizavimo klausimus bei kompetencijas. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo kasacinio teismo nutartyje vertintų KSB „Asoleta“ įstatų, nenustatė juose įtvirtintų normų turinio tapatumo ŽŪK „Kulvos žemė“ įstatams ginčui aktualiais klausimais.
30.4. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kooperatyvo įstatuose nesant nustatytų pagrindų, kuriems egzistuojant prašymas dėl narystės šiame kooperatyve gali būti atmestas, būtent kooperatyvo valdybai priklausė išimtinė teisė spręsti dėl ieškovų prašymo priimti į kooperatyvą patenkinimo. Toks aiškinimas neatitinka KBKĮ 13 straipsnio 5 dalies, nustatančios, kad sprendimą dėl asmens priėmimo į kooperatinės bendrovės narius įstatų nustatyta tvarka priima kooperatinės bendrovės narių susirinkimas. Kiekvienu atveju steigimo dokumentai nustato kooperatinės bendrovės organo absoliučią prerogatyvą ribojančią tvarką, todėl sprendimai gali būti priimami tik pagal steigimo dokumentuose apibrėžtas ribas, o ne valdymo organo nuožiūra.
30.5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškinimo ir taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalį. Ginčijamas atsakovo valdybos sprendimas turėjo būti pripažintas negaliojančiu keliais pagrindais – dėl prieštaravimo juridinio asmens steigimo dokumentams ir dėl prieštaravimo protingumo bei sąžiningumo principams.
30.6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Įstatų normų turinį, neatsižvelgė į Įstatų teisinę prigimtį. Įvertinus sutarties laisvės principą, kooperatyvo įstatai laikytini teisiškai įpareigojančiu aktu, kooperatyvo įstatų normų turinys turi būti vertinamas kaip tiksliai atspindintis kooperatyvo narių valią ir interesus. Įstatų normos turi būti vykdomos tokiu būdu, kaip yra nustatyta, atitinkamai kooperatyvo valdymo organų kompetencijos ribos bei Įstatuose įtvirtinti kriterijai turi būti aiškinami tiksliai taip, kaip jie yra apibrėžti Įstatuose. Įstatuose yra apibrėžti kriterijai ir procedūriniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti (atlikti) asmuo, siekiantis tapti kooperatyvo nariu, o atsisakymas priimti asmenį į kooperatyvo narius turi būti grindžiamas besikreipiančio asmens neatitiktimi Įstatuose apibrėžtiems kriterijams ir (arba) nustatytų procedūrinių reikalavimų neįvykdymu. Asmuo, siekiantis tapti nauju nariu, atitinkantis Įstatuose apibrėžtus kriterijus ir įvykdęs procedūrinius reikalavimus, į narius yra (turi būti) priimamas, kadangi teisės priimti kitokį sprendimą atsakovo Įstatai valdybai nesuteikia. Egzistuoja esminis skirtumas tarp formuluočių „asmuo į kooperatyvo narius gali būti priimamas“ ir „asmuo į kooperatyvo narius priimamas“, ir šiuo atveju Įstatuose įtvirtinta būtent pastaroji. Atsakovo Įstatuose nėra nustatytų papildomų sąlygų naujiems nariams priimti. Nevertinęs Įstatuose aiškiai apibrėžtų kooperatyvo valdymo organų kompetencijos ribų bei Įstatuose įtvirtintų kriterijų dėl naujų narių priėmimo, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 607/2008; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016).
30.7. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčo dalį dėl atsakovo valdybos sprendimo prieštaravimo sąžiningumo ir protingumo principams, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo dėl jų prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams, neanalizavo kasacinio teismo praktikoje suformuotų atskirų kriterijų, siekdamas įvertinti, ar juridinio asmens organams priimant ginčijamą sprendimą nebuvo pažeisti minėti principai, nepaneigė byloje esančių rašytinių įrodymų ir nemotyvavo savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiuo aspektu padarytoms išvadoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-823/2021).
30.8. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, priimant ginčijamą atsakovo valdybos sprendimą, nebuvo pažeisti sąžiningumo bei protingumo principai. Nepriklausomai nuo Įstatų turinio vertinimo, atsakovo valdybos valia ir prerogatyva nėra neribota ar absoliuti. Ji visais atvejais turi atitikti bendruosius protingumo ir sąžiningumo principus, neprieštarauti kooperatyvo ir jo narių interesams bei atitikti kooperatyvo paskirtį. Aplinkybė, kad KBKĮ nėra įtvirtinti kriterijai, kuriems esant asmuo priimamas į kooperatinės bendrovės narius, nereiškia, kad sprendimas, kuriuo nutarta nepriimti ieškovų į kooperatyvo narius, negali būti pripažintas prieštaraujančiu kooperatyvo įstatams arba sąžiningumo ar protingumo principams.
30.9. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kurių apeliacinės instancijos teismas nevertino, suteikia pagrindą spręsti, kad, priimant ginčijamą atsakovo valdybos sprendimą, buvo pažeisti ne tik Įstatai, bet ir sąžiningumo bei protingumo principai. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovo valdybos sprendime nurodyti motyvai dėl atsisakymo priimti ieškovus į kooperatyvo narius yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Tačiau šios esminės bylai aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepaneigė. Atsakovo valdybos sprendime nurodyti motyvai nesusiję su kooperatyvo įstatuose apibrėžtais konkrečiais kriterijais ir procedūriniais reikalavimais, kuriuos turi atitikti (atlikti) asmuo, siekiantis tapti kooperatyvo nariu. Ginčijamame atsakovo valdybos sprendime buvo sugalvoti nauji siurpriziniai kriterijai ir sąlygos, kurie Įstatuose nėra įtvirtinti ir prieštarauja juose įtvirtintoms normoms, be to, prieštaravo ir kooperatyve susiformavusiai faktiškai taikytai naujų narių priėmimo praktikai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kooperatyvo valdyba, nutarusi nepriimti ieškovų į kooperatyvo narius, ginčijamame valdybos sprendime nenurodė tikrųjų ieškovų nepriėmimo į kooperatyvo narius motyvų, o vadovavosi kitomis taisyklėmis bei asmeninėmis nuostatomis. Kooperatyvo vadovas bei valdybos pirmininkas nenusišalino priimant ginčijamą atsakovo valdybos sprendimą. Vertinant pagal kooperatinės bendrovės veiklos tikslą, apyvartą galinčių ir ketinančių vykdyti ieškovų nepriėmimas į kooperatyvo narius vietoje neaktyvių ir norinčių pasitraukti asmenų buvo aiškiai ekonomiškai nepagrįstas bei prieštaraujantis kitų narių ir paties kooperatyvo interesams.
30.10. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas turėjo motyvuotai nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir juos argumentuotai paneigti. Teismas turėjo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nurodytą pareigą paneigti byloje esančius rašytinius įrodymus. Spręsdamas dėl nesančio pagrindo konstatuoti ginčijamo atsakovo valdybos sprendimo prieštaravimą kooperatyvo įstatams ir sąžiningumo bei protingumo principams, teismas privalėjo pasisakyti dėl šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų kitų argumentų bei aptarti byloje esančius įrodymus (ar jų nebuvimą). Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, apeliacinės instancijos teismas savo nesutikimą privalėjo tinkamai motyvuoti. Apeliacinės instancijos teismas išvadas, kad nėra pagrindo konstatuoti ginčijamo atsakovo valdybos sprendimo prieštaravimo kooperatyvo įstatams ir sąžiningumo bei protingumo principams, padarė, remdamasis įrodymais, kuriais savo poziciją byloje grindė atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų ištirtų įrodymų vertinimo motyvų, nepateikė šių motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų argumentuotos kritikos. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų atskirai, taigi, ir įrodymų viseto, nenurodė argumentų, pagrindžiančių įrodymų, kuriais, darydamas išvadas, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, atmetimą. Padaręs šiuos CPK 185 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir dėl įrodymų pakankamumo bei patikimumo, t. y. nevertino, ar jo nurodytų įrodymų turinys neprieštarauja neanalizuotų įrodymų turiniui.
31. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovų kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
31.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi precedentu, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl teismo precedento taikymo. Bylų faktinių aplinkybių nesutaptis (jei ir egzistuoja) neeliminuoja teisės remtis atitinkama teismo praktika ir nesudaro pagrindo spręsti, kad tų bylų ratio decidendi labai skiriasi. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016 suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-464-611/2016 aplinkybės, nors ir nėra visiškai identiškos, tačiau nėra tiek skirtingos, kad būtų galima nesivadovauti kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.
31.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas kooperatyvo valdybos sprendimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams. Ieškovai nepaneigė šios teismo išvados. Nei KBKĮ, nei Įstatuose nedraudžiama valdybai savarankiškai nuspręsti dėl nario priėmimo. Šis juridinio asmens organo sprendimas priimtas vadovaujantis dispozityvumo principu, kuris yra pagrindinis civilinės teisės principas, neprieštaraujantis įstatymams. Atsakovo nuomone, kooperatyvo įstatuose valdybai buvo suteikta teisė veikti savo nuožiūra. Apeliacinės instancijos teismo teisingai nuspręsta, kad KBKĮ nuostatos dėl asmens į kooperatyvo narius priėmimo nėra imperatyvios.
31.3. Ieškovai kasaciniame skunde kelia fakto klausimus, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir kurių kasacinis teismas nenagrinėja. Ieškovai kasaciniame skunde kvestionuoja ne visumą sistemiškai nustatytų aplinkybių ir faktų, bet interpretuoja pavienius skundžiamu sprendimu nustatytus faktus ir teisinius aspektus, taip klaidindami teismą.
31.4. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalį bei nepagrįstai pripažino negaliojančiu atsakovo valdybos sprendimą, nepagrįstai nustatęs jo prieštaravimą juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams.
31.5. Ieškovai nepaneigė apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, kad ginčijamas bendrovės valdybos sprendimas buvo teisėtai priimtas, teisėtumo. Atsakovas nepažeidė kooperatyvo įstatų, kuriuose įtvirtinta valdymo organo dispozityvi teisė (neprieštaraujanti KBKĮ 13 straipsniui) spręsti dėl naujo nario priėmimo.
31.6. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra tinkamai motyvuota, teisėta ir pagrįsta, kadangi teismas tyrė ir vertino abiejų ginčo šalių poziciją, rėmėsi materialiosios ir proceso teisės nuostatomis, jų pagrindu sprendė dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo padarė išsamiai įvertinęs visus bylai reikšmingus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo sprendime yra išsamiai aptarta pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė bei motyvai, išdėstyti atsakovo apeliacinio skundo bei ieškovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai, aiškiai pasisakyta, kokie ir kodėl argumentai atmetami. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė byloje šalių pateiktus įrodymus, įvertino jų visetą ir jų pagrindu priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.
31.7. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Įstatuose nesant nustatytų pagrindų, kuriems egzistuojant prašymas dėl narystės kooperatyve gali būti atmestas, būtent kooperatyvo valdybai priklausė išimtinė teisė spręsti dėl ieškovų prašymo priimti į kooperatyvą patenkinimo (Įstatų 1.2.13.2. straipsnis). Teisėjų kolegija teisingai nurodė, kad argumentas, susijęs su sprendimą priėmusių asmenų motyvu (pavydu pajų pardavėjams), laikytinas deklaratyviu, nepagrįstu objektyviais byloje esančiais duomenimis.
31.8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pagrįstai nusprendė, kad tiek bylos nagrinėjimo metu atskleistas ginčo sprendimo priėmimo motyvas (siekis išvengti kooperatyvui nenaudingų tikėtinų ieškovų tikslų (perimti kooperatyvo valdymą) įgyvendinimo), tiek ir ginčijamame kooperatyvo valdybos sprendime tiesiogiai išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai leidžia padaryti išvadą, kad kooperatyvo valdybos sprendimas buvo pakankamai pagrįstas, o šį sprendimą priimdama kooperatyvo valdyba veikė gera valia.
32. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kooperatinės žemės ūkio bendrovės valdybos sprendimo, kuriuo nutarta nepriimti į kooperatyvo narius, nuginčijimo
33. Kooperacija yra tam tikra darbo organizavimo ir bendradarbiavimo forma, kai bendradarbiaujančių asmenų tikslai pasiekiami per bendrų veiklų ir išteklių sutelkimą. Pagal teisinį reguliavimą kooperatinė bendrovė yra specifinė verslo organizavimo forma, reglamentuojama specialiu teisės aktu, t. y. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kooperatinė bendrovė – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų filialų (toliau – juridinis asmuo) įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja valdant kooperatinę bendrovę. Kooperatinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kooperatinė bendrovė yra originali verslo organizavimo forma, grindžiama tiek kapitalu (pajaus įnašu), tiek ir naryste (aktyviu dalyvavimu valdymo procese, dalyvavimu apyvartoje ir pan.). Taigi dalyvavimas kooperatinėje bendrovėje iš esmės skiriasi nuo dalyvavimo akcinėje bendrovėje, tačiau skiriasi ir nuo, pavyzdžiui, asociacijos, kurioje dalyvavimas grindžiamas vien naryste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012). Išskirtinis kooperatyvo bruožas – tiesioginė nauda visiems kooperatyvo nariams, kurie yra aktyviai įsitraukę į kooperatyvo veiklą kaip gamintojai, pirkėjai, pardavėjai ar kooperatyvo teikiamų paslaugų vartotojai.
35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis Konstitucijoje nustatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas. Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja, inter alia, jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintas bendrijų ir kitų minėtų susivienijimų steigimo ir veiklos reglamentavimo įstatymais principas.
36. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kooperatinės bendrovės nariais gali būti fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo pateikti prašymą. Prašymas svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už minimalų pajaus dydį. Jei asmuo į kooperatinės bendrovės narius nepriimamas, įmokėti stojamasis mokestis ir pajinis įnašas grąžinami įstatuose nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad stojamojo mokesčio sumokėjimas ir atitiktis sąlygai dėl pajinio įnašo sumos yra tik būtinosios prielaidos priėmimo į bendrovės narius klausimui svarstyti, tačiau tai savaime nelemia pareigos asmenis, pretenduojančius tapti bendrovės nariais, priimti į bendrovę.
37. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja, kad bendrovės narių susirinkimas priima sprendimus dėl priėmimo į kooperatinės bendrovės narius, pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių, narystės, perleidus pajų kitam asmeniui, pasibaigimo. Priimti šiuos sprendimus, išskyrus dėl nario pašalinimo, narių susirinkimas gali pavesti valdybai (nurodyto straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Šios nutarties 36–37 punktuose nurodytas reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad veikiančios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariai gali savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į bendrovę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kooperatyvo nariais gali būti fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys ir atitinkantys Kooperatyvo tikslus besiverčiantys grūdų ir kitų žemės ūkio produktų auginimu, perdirbimu ir prekyba, ir kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Kai keli asmenys veda bendrą ūkį, Kooperatyvo nariu gali tapti vienas iš jų (Įstatų 5 straipsnio 1 dalis). Kooperatyvo narys negali būti kitos, tokios pačios rūšies paslaugas teikiančios įmonės, vienijančios javų ir žemės ūkio produktų augintojus, perdirbėjus ir prekybininkus, nariu (Įstatų 5 straipsnio 2 dalis).
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmenys, kurie yra įvykdę šios nutarties 36 punkte nurodytus reikalavimus ir atitinka atsakovo Įstatų 5 straipsnio nuostatas (šios nutarties 38 punktas), turi teisę teikti prašymą, kad jie būtų priimti į kooperatyvo narius. Kaip jau minėta, kooperatinė bendrovė yra verslo organizavimo forma, kuri grindžiama tiek kapitalu (pajaus įnašu), tiek ir naryste (aktyviu dalyvavimu valdymo procese ir pan.), todėl asmuo, pageidaujantis savo ekonominius, socialinius ir kultūrinius poreikius tenkinti tokioje įmonėje, privalo įnešti į kooperatinę bendrovę įnašą ir tapti kooperatyvo nariu. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kooperatinės bendrovės valdymo organo (nagrinėjamu atveju kooperatyvo valdybos) teisės netenkinti prašymo dėl narystės suteikimo asmenims, kurie atitinka minėtus reikalavimus.
40. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų (tiek valdymo organų, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo) sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017, 41 punktas).
41. Kasacinis teismas, aiškindamas Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, kai pažeidžiamos procedūrinės susirinkimo organizavimo taisyklės – sušaukimo, kvorumo ir pan., taip pat ir tais atvejais, kai pats priimtų sprendimų turinys yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-378/2020, 29 punktas). Nors minėta kasacinio teismo praktika yra suformuota bylose dėl akcinių bendrovių valdymo organų sprendimų nuginčijimo, šios praktikos principinės nuostatos dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų nuginčijimo pagrindų yra aktualios ir nagrinėjamoje byloje, kurioje ginčijamas kooperatinės žemės ūkio bendrovės valdymo organo (valdybos) sprendimas.
42. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad privačių juridinių asmenų įstatai pagal teisinę prigimtį yra sandoriai, jiems taikomi bendrieji civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, tarp jų – sutarties laisvės principas; įstatai išreiškia privataus juridinio asmens dalyvių valią suvienyti interesus ir kapitalą bendram tikslui. Vadinasi, šiems tikslams pasiekti privataus juridinio asmens įstatuose gali būti nustatomos tam tikros elgesio ribos, nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymo normų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-823/2021 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
43. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, kilus ginčui dėl atsakovo valdymo organo (kooperatyvo valdybos) sprendimo, kuriuo nuspręsta netenkinti ieškovų prašymo dėl narystės kooperatyve, teisėtumo, teismai turėjo spręsti, ar ginčijamas sprendimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei atsakovo Įstatuose, nei įstatyme nenurodyta, kokiu pagrindu asmens, prašančio priimti jį į kooperatinės bendrovės narius, prašymas dėl narystės suteikimo gali būti atmestas, tačiau įstatuose nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantis asmuo gali teikti prašymą priimti į kooperatyvo narius. Sisteminė teisės normų ir atsakovo Įstatų analizė (KBKĮ 8 straipsnio 2 dalis, Įstatų 5, 6 straipsniai) leidžia daryti išvadą, kad ir tais atvejais, kai asmuo atitinka Įstatų 5 ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jo priėmimo į narius klausimas svarstomas nustatyta tvarka ir neprivalo būti tenkinamas.
45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia situacija, kai įstatuose neįtvirtinta, kokiu pagrindu asmens prašymas dėl narystės gali būti atmestas, suponuoja išvadą, jog teisė priimti į kooperatinės bendrovės narius yra bendrovės organų prerogatyva. Todėl, nepriklausomai nuo teisinio pagrindo, kuriuo pajus yra valdomas nuosavybės teise (bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar nuosavybės teise, paveldėjus turtą), asmens, siekiančio tapti kooperatinės bendrovės nariu, prašymo išsprendimas priklauso nuo kooperatinės bendrovės organų valios priimti ar nepriimti šį asmenį į kooperatinės bendrovės narius. Tokį aiškinimą patvirtina ir Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme įtvirtintas kooperatinių bendrovių specifinis statusas. Todėl atsakovės įstatų nurodyta tvarka priimtas sprendimas dėl narystės nesuteikimo gali būti panaikintas tik nustačius jo akivaizdų prieštaravimą imperatyviosioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ar protingumo, sąžiningumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016, 37 punktas). Minėtu kasacinio teismo išaiškinimu apeliacinės instancijos teismas vadovavosi nagrinėjamoje byloje.
46. Kasaciniame skunde ieškovai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-611/2016 pateiktais išaiškinimais ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl precedentų, nes šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmiau nagrinėtoje kasacinėje byloje susiklosčiusių aplinkybių.
47. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 59 punktas).
48. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).
49. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamos ir nurodytos kasacinės bylos aplinkybės nėra visiškai tapačios, tačiau jos nėra tiek skirtingos, kad nebūtų galima vadovautis pateiktais išaiškinimais, kadangi abiejose bylose buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kooperatinių bendrovių narių priėmimo taisykles, taikymo. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl abiejų bendrovių įstatų pagrindinių nuostatų ginčijamu klausimu skirtumų, kurių apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl galimumo vadovautis šios nutarties 45 punkte nurodyta kasacinio teismo nutartimi, neanalizavo, dėl to, ieškovų teigimu, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos teismo precedentų taikymo klausimu. Su šiais ieškovų argumentais yra pagrindas sutikti tik iš dalies. Kaip jau yra nurodyta, privačių juridinių asmenų įstatai pagal teisinę prigimtį yra sandoriai, jiems taikomi bendrieji civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, tarp jų – sutarties laisvės principas; įstatai išreiškia privataus juridinio asmens dalyvių valią suvienyti interesus ir kapitalą bendram tikslui. Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl galimumo vadovautis ginčo atveju nurodyta kasacinio teismo nutartimi, turėjo būti sprendžiama dėl įstatų, kaip kooperatyvo narių valios išraiškos, tapatumo ginčijamu klausimu abiejose bylose. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės vadovautis minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, išsamiai analizavo abiejų bylų faktinių aplinkybių, konkrečiai kooperatyvų įstatų, skirtumus. Apeliacinės instancijos teismas šių skirtumų išsamiai neanalizavo, tačiau nustatė esminę aplinkybę, jog abiejose bylose sprendžiama dėl kooperatyvo valdymo organų teisės spręsti dėl naujų narių priėmimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog atsakovo ir kitoje kasacinėje byloje dalyvavusios bendrovės įstatų skirtumai priėmimo į kooperatyvą klausimu yra tokie esminiai, lemiantys būtinybę nesivadovauti anksčiau priimtais kasacinio teismo išaiškinimais.
50. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Įstatyme nėra atskleistas šių principų turinys, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, aptartus principus aiškina atsižvelgdamas į faktines konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Sprendžiant dėl juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo dėl jų prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams sąžiningumo principas vertintinas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia (lot. bona fide), o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017, 44, 46 punktai).
51. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, kaip nurodoma ir kasaciniame skunde, kooperacijos principus pasauliniu mastu propaguoja tarptautinė kooperacijos sąjunga Tarptautinis kooperacijos aljansas, kuris turi Jungtinių Tautų konsultacinės institucijos statusą. Šis aljansas yra paskelbęs 7 kooperatyvo principus, kurių pirmasis yra savanoriškos ir atviros narystės principas, jo esmę sudaro tai, jog kooperatyvai yra savanoriškos organizacijos, atviros visiems asmenims, galintiems naudotis jų paslaugomis, todėl neturėtų būti taikomi savavališki apribojimai asmenims, norintiems tapti kooperatyvo nariais, jeigu naujų narių priėmimas neprieštarauja kooperatyvo veiklos tikslams.
52. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors dalyvavimas kooperatyve ir skiriasi nuo asociacijos, kurioje dalyvavimas grindžiamas vien naryste, vis dėlto sprendžiant dėl ieškovų teisės tapti kooperatyvo nariais primintina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kurioje asociacijų laisvės sąvoka yra susijusi su teise sudaryti grupę ar organizaciją arba būti jos nariu siekiant tam tikrų tikslų. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnis negali būti aiškinamas kaip įpareigojantis asociacijas ar organizacijas priimti visus norinčius prisijungti. Kai asociacijas steigia žmonės, kurie, remdamiesi tam tikromis vertybėmis ar idealais, ketina siekti bendrų tikslų, tai prieštarautų pačiam laisvės veiksmingumui, jei jie negalėtų kontroliuoti savo narystės. Pavyzdžiui, pripažįstama, kad religinės organizacijos ir politinės partijos iš esmės gali reguliuoti savo narystę, kad į jas įstotų tik tie, kurie pritaria jų įsitikinimams ir idealams (EŽTT 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Associated Society of Locomotive Engineers & Firemen (ASLEF) prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11002/05, par. 39). Nurodytoje byloje EŽTT, vertindamas asmens, kurį pareiškėjas siekė pašalinti iš savo gretų, ir pareiškėjo interesų svorį, lemiamą reikšmę skyrė pareiškėjo teisei rinktis savo narius. Teisė į asociacijų laisvę neapima teisės tapti konkrečios asociacijos nariu (žr. EŽTT Komisijos 1985 m. gegužės 13 d. sprendimas byloje Cheall prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 10550/83) ir teisės užimti konkrečias pareigas asociacijoje (EŽTT 2005 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Fedotov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5140/02). Tačiau pašalinimas iš asociacijos gali būti laikomas atitinkamo nario asociacijų laisvės pažeidimu, jei jis pažeidžia asociacijos taisykles, yra savavališkas arba sukelia asmeniui ypatingų sunkumų (EŽTT 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Lovrič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 38458/15, par. 54 ir 72).
53. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad asmens teisė laisva valia įstoti į kooperatinę bendrovę nėra absoliuti, ši teisė koreliuoja su kooperatyvo narių teise savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo ir nustatyti jų priėmimo tvarką. Ieškovai šioje byloje neįrodinėjo, kad dėl atsakovo atsisakymo priimti juos į kooperatyvo narius jie būtų patyrę kokių nors konkrečių sunkumų ar netekę galimybės patenkinti savo kaip ūkininkų poreikius, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
54. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo normas bei vadovavosi jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl šis paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
56. Netenkinus kasacinio skundo, kasacinį skundą padavusių ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
57. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir jų dydį, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
58. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 24,12 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovų lygiomis dalimis, iš kiekvieno po 12,06 Eur (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą.
Priteisti valstybei iš ieškovų L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 12,06 Eur (dvylika Eur 6 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Donatas Šernas
Jūratė Varanauskaitė