Administracinė byla Nr. eA-1564-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01958-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei R. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės R. P. 136,92 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad ji yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigta regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorė. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtinti Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir 2013 m. Nuostatai) nustato, kad pareiškėja apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies nuostatas nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. 2013 m. Nuostatuose įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Pagal 2013 m. Nuostatų 31 punktą vietinė rinkliava yra nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį – už kiekvienus kalendorinius metus.

Pareiškėja paaiškino, kad atsakovė yra Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkė, todėl turi prievolę sumokėti metinę vietinę rinkliavą. Pareiškėja pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už 2010 metų II, III, IV ketvirčius ir 2011–2013 metus, o tai iš viso sudaro 136,92 Eur.

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio nuostatomis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-179/2014 suformuota praktika ir teigė, kad ji Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų profesinę bendriją ir dėl to patyrė 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) maksimali galima priteistina suma už 2015 m. birželio 25 d. prašymo parengimą sudaro 1 786,25 Eur. Pareiškėjos teigimu, jos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (36,30 Eur) privalo būti laikoma pagrįsta ir nemažintina, nes ji yra daugiau nei 49 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjai UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priteisė iš atsakovės R. P. 136,92 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., bei 14,00 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Kitą prašymo dalį dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuota praktika.

Iš rašytinių bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė 2003 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7716 pagrindu nuosavybės teise įgijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovės priteisti 136,92 Eur įsiskolinimo sumą, kadangi atsakovė nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą ginčijamu laikotarpiu.

Teismas dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovų 36,30 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prašomą priteisti sumą pareiškėja sumokėjo advokatų profesinei bendrijai už prašymo teismui surašymą. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 2 bei 8.2 punktais ir pažymėjo, kad nors pareiškėjos prašomas priteisti dydis (36,30 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto užmokesčio dydžio, tačiau atsižvelgė į pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pateikto prašymo turinį, pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjai pastovumą analogiško pobūdžio bylose, taip pat į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatavo, kad iš atsakovų prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl mažintina iki 14 Eur.

III.

Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjai priteistos sumažintos bylinėjimosi išlaidos, bei priimti sprendimą priteisti pareiškėjai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjos prašymas patenkintas visiškai, ji pirmosios instancijos teisme sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalį. Pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, atsižvelgiant į tai, kad prašomų priteisti išlaidų dydis yra akivaizdžiai mažesnis už Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, teismai pripažįsta, jog 36,30 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vertintinos kaip ne per didelės, protingos bei pagrįstos, todėl yra priteisiamos nemažintinos.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja atstovavimo išieškant vietinę rinkliavą iš skolininkų paslaugas įsigijo viešojo pirkimo būdu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas,  maksimali galima priteisti suma už 2015 m. birželio 15 d. prašymo parengimą sudaro 1 786,25 Eur, tuo tarpu pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 36,30 Eur, t. y. daugiau nei 49 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis. Bylinėjimosi išlaidų sumažinimas iki 14 Eur neatitinka jokių proporcingumo, protingumo ir / ar teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja apelianto teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba.

Pažymėjo, kad teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi dėl nepagrįsto sprendimo sumažinti apeliantui priteistinas bylinėjimosi išlaidas (iki akivaizdžiai „simbolinio“ dydžio sumos – 14,00 Eur) minėtas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas privalės patirti ne konkretus prievolę pažeidęs atliekų turėtojas / teršėjas, tačiau atliekų tvarkymo sistemą administruojanti pareiškėja, tai yra visiškai nesuderinama su pamatiniu principu „teršėjas moka“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymas priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Taigi nors teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą, tačiau pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog jos prašymas buvo patenkintas visiškai, per se nepatvirtina pareiškėjos teisės gauti iš kitos šalies visų savo išlaidų atlyginimą, nes yra galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013 suformuotą praktiką, bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011).

Nors pareiškėja prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodė ir apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į faktą, jog jos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra daugiau nei 49 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, tačiau pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir ši suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėja. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, sprendime pažymėjo, kad pareiškėja šiuo atveju rašytiniais įrodymais pagrindė, jog ji realiai patyrė prašomas priteisti atstovavimo išlaidas už prašymo surašymą, tačiau atsižvelgė į tai, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, į pareiškėjos atstovo teisinių paslaugų teikimo pareiškėjai pastovumą. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į Rekomendacijų 2.5 punkte įtvirtintą kriterijų, t. y. ginčo sumos dydį, kuris šiuo atveju nėra didelis ir turi būti įvertintas kartu su kitais paminėtais kriterijais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015 pažymėjo, kad išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais; tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, jėgomis. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje sprendė, kad pirmosios instancijos teismo tvirtinimas, jog administracinė byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo ir specialių žinių, yra visiškai teisingas, o teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai, t. y. prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 50 Lt (14,48 Eur).

Pažymėtina, kad kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję su principo „teršėjas moka“ pažeidimu, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nepatvirtina pareiškėjos teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose suformuota praktika. Tokios teismų praktikos laikomasi ir naujausiose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui, 2016 m. birželio 14 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016 buvo palikti nepakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimai, kuriais UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ už prašymų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo parengimą buvo priteista 14 Eur atstovavimo išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo atveju nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas būtų sumažinęs nepagrįstai, kaip teigia pareiškėja. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos patirtų 36,30 Eur dydžio išlaidų sumažinimas iki 14 Eur neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja pareiškėjos teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba. Atkreiptinas dėmesys, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti) gali būti mažinamos atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus, o situacijos teisinio vertinimo šiuo atveju nekeičia ir tai, jog atstovavimo paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, jos veiklos specifika ir sąžiningų vietinės rinkliavos mokėtojų interesai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, nepagrįstumo ir / ar neteisėtumo.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti, teisingai pritaikė proceso šalių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti pareiškėjai iš atsakovų 14 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas