AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. sausio 5 d.
Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Maneikienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ilonai Digrylienei,
dalyvaujant ieškovei J. J., jos atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, atsakovui A. L., jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei, išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui Audriui Klišauskui,
viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. L., išvadą teikiančiai institucijai – Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei J. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
n u s t a t ė :
ieškovė J. J. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-263-672/2012 priteistą išlaikymą G. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Atsakovas A. L. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės G. L. gyvenamąją vietą su motina J. J. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje bei patvirtinti priešieškinyje nurodytą jo ir dukters bendravimo tvarką.
Parengiamajame teismo posėdyje ieškovė J. J. ir atsakovas A. L. pateikė teismui pasirašytą taikos sutartį, kurią prašo teismo patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje – Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovas Audrius Klišauskas nurodė, jog taikos sutartis neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, sutiko, kad taikos sutartis būtų patvirtinta.
Prašymas tenkintinas ir civilinė byla nutrauktina.
Taikos sutarties sampratą reglamentuojanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad tokia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, tai yra, pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Teismui pateiktoje rašytinėje taikos sutartyje nurodyta, kad šalys susitarė dėl lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Iš šalių pasirašytos taikos sutarties teksto matyti, kad šalių veiksmai abipusių nuolaidų bei kompromisų būdu pasiekti abiems šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atitinka kitas taikos sutarčių galiojimo sąlygas, todėl, šalims raštu pareiškus, kad joms yra žinomos ir suprantamos tokios jų valios išreiškimo teisinės pasekmės, jų sudarytoji taikos sutartis tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis, o iškeltoji byla šiuo pagrindu nutrauktina (CK 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnis).
Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis).
Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Teismo nutarčiai įsiteisėjus, pripažintinas negaliojančiu 2012 m. sausio 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-263-672/2012 dėl išlaikymo G. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Lt priteisimo iki jos pilnametystės priteisimo.
Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra atleistos 100 procentų, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Išaiškintina šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis CPK 42, 140, 290-292, 293, 294 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
prašymą tenkinti.
Patvirtinti ieškovės J. J. ir atsakovo A. L. sudarytą taikos sutartį, kuria ginčas civilinėje byloje užbaigiamas tokiomis sąlygomis:
„Mes, ieškovė J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sudarėme Taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-2154-1008/2016, tokiomis sąlygomis:
„1. Mudu geranoriškai susitarėme dėl nepilnametės dukros G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, išlaikymo ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos:
- nepilnametės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;
- nepilnametės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui jos tėvas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 125 € nuo 2016 m. lapkričio 1 dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skiriamas lėšas pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą;
1.3. nepilnametės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamų lėšų administratore uzufrukto teise skiriama jos motina J. J., a. k. (duomenys neskelbtini);
1.4. vaiko tėvas A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrauja su nepilnamete dukra G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:
1) kas antros (nelyginės metų savaitės) savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.;
2) kiekvienų nelyginių metų Šv. Velykas ir lyginių metų Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su tėvu; švenčių dienoms tėvas vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę švenčių dieną 17 val.;
3) tėvas bendrauja su dukra rugpjūčio 1–15 (dviejų savaičių) laikotarpiu, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmos laikotarpio dienos 12 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę laikotarpio dieną 17 val.;
4) dukrai lankant mokyklą, tėvas bendrauja su ja pusę jos rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpių, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 12 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą trečios atostogų dienos 17 val.;
5) jeigu tėvo bendravimo laikotarpiai, numatyti 2, 3 ir 4 punktuose betarpiškai sektų iš karto po 1 punkte numatyto savaitgalio arba betarpiškai prieš 1 punkte numatytą savaitgalį, bendravimo laikotarpiai subendrinami, ir vaiką tėvas pasiima pirmojo laikotarpio numatytu pasiėmimo laiku, o grąžina galutinio laikotarpio numatytu grąžinimo laiku;
6) atsitikus nenumatytoms, svarbioms aplinkybėms, dėl ko tėvas negali nustatytu laiku pasiimti ar grąžinti vaiko, tėvas raštu sms žinute informuoja apie tai vaiko motiną; motina su vaiku privalo laukti tėvo, atvykstančio bendrauti su vaiku, ne ilgiau kaip 1 valandą; jei per tą laiką tėvas pas vaiką neatvyksta ir nenurodo svarbių vėlavimo priežasčių, vėliau motina turi teisę su vaiku leisti laiką savo nuožiūra;
7) vaikui susirgus, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, kai jis turi sveikti savo įprastoje, ramioje aplinkoje, sergančiu vaiku pasirūpina tas iš tėvų, pas kurį vaikas susirgo, užtikrindamas galimybę kitam iš tėvų bendrauti su sergančiu vaiku jo sveikimo vietoje (tėvų namuose, ar ligoninėje). Apie tokį vaiko susirgimą tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą nedelsiant (sms žinute telefonu);
8) vaiko motina ir tėvas įsipareigoja netrukdyti vaikui, esant pas vieną iš tėvų, bendrauti su kitu iš tėvų elektroniniais laiškais, telefonu, “Skype” programa bei kitomis ryšio priemonėmis;
9) įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui ar vaikui susirgus, tėvai įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą iš tėvų (sms žinute telefonu); vaikui švenčiant savo gimtadienį pas vieną iš tėvų – kitas turi teisę pasveikinti dukrą su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas; tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie vaiko aprūpinimą (maistą, drabužius, knygas, žaislus ir pan.) bei lavinimą (darželį/mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir pan.), esminius dukros gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybę kitam iš tėvų dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose;
10) šalims susitarus, tėvas gali bendrauti su dukra G. ir kitu laiku, negu numatytas šia sutartimi;
11) bendravimo su dukra laikotarpiais tėvas turi teisę vežtis vaiką už Lietuvos ribų, bendrauti su savo aplinkos asmenimis, giminaičiais, jeigu tai nekenkia vaiko saugumui; tėvas, veždamasis vaiką į užsienį, įsipareigoja pasirūpinti jo sveikatos draudimu ir apie tai informuoti vaiko motiną;
12) vaiko motina įsipareigoja be rašytinio tėvo sutikimo neišvežti vaiko nuolat gyventi ar laikinai, bet ilgesniam kaip 30 dienų terminui, į užsienio valstybę; iškilus tarp tėvų ginčui dėl būtinybės motinai su vaiku išvykti ir/ar tėvo atsisakymo leisti vaikui išvykti, toks ginčas sprendžiamas teisme;
13) pasiimdamas dukrą bendravimui, vaiko tėvas įsipareigoja užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaiko reikmenų turėjimą pas save – drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti.
2. Šalys viena kitai jokių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje byloje nereiškia, abi šalys savo bylinėjimosi išlaidas prisiima sau. Pašto išlaidas, jeigu tokių būtų, atlygins atsakovas.
3. Šalims yra žinomos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 str., 294 str. nuostatos ir bylos užbaigimo taikos sutartimi procesinės pasekmės, taip pat tai, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.”.
Civilinę bylą nutraukti.
Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Teismo nutarčiai įsiteisėjus, pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-263-672/2012 dėl išlaikymo G. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 150 Lt priteisimo iki jos pilnametystės priteisimo.
Nurodyti šalims, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Teismo nutartis nutraukti bylą per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.
Teisėja Daiva Maneikienė