Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-01-18][nuasmeninta nutartis byloje][1A-23-468-2022].docx
Bylos nr.: 1A-23-468/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vitalijus Jaroščenka nuteistojo gynėjas
Viilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra. Asta Poškutė prokuroras
Kategorijos:
Vagystė (BK 178 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Vagystė (BK 178 str.)
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Specialioji dalis
Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)

?

 

            Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-468/2022

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41075-2019-2

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                    1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.11.;

                                                     1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.1.

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. sausio 18 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, Teresai Darulienei,

dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, Aušrai Zakarkienei

nuteistajam V. P. (V. P.) ir jo gynėjui advokatui Vitalijui Jarošiankai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-04 nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Iš V. P. nukentėjusiosios D. Z. naudai priteista 449 Eur turtinės žalos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1.       V. P. pripažintas kaltu dėl to, kad 2019-09-21, laikotarpiu nuo 05.00 val. iki 06.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovęs pro buto langą, pagrobė iš patalpos svetimą turtą – D. Z. priklausančius ten buvusius daiktus: telefoną „Samsung A50“, 349 Eur vertės ir „Samsung“ planšetinį kompiuterį 100 Eur vertės, tuo padarydamas D. Z. bendrą 449 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II.       Apeliacinio skundo argumentai

2.       Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-04 nuosprendį: perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, sušvelninti paskirtą bausmę ir paskirti 1 mėnesio arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-26 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo.

3.       Nuteistasis pripažįsta pagrobęs nurodytus daiktus, tačiau, jo teigimu, į butą pateko su D. Z. sūnaus K. Z. (K. Z.) leidimu, t. y. neįsibrovė. Pažymi, kad teismas nepašalino prieštaravimų K. Z. parodymuose, apklausiamas K. Z. nurodė, kad apeliantas jam parašė žinutę dėl leidimo nakvoti, bet K. Z. nuteistajam pasakė, kad negali, nes mama neleidžia. Nurodo, kad teismas nesiaiškino, kur ir kokioje vietoje jis tai galėjo pasakyti, nes logiška buvo atsakyti į žinutę, o ne asmeniškai pasakyti. Nuteistojo teigimu, patekti pas K. Z. į kambarį per langą praktiškai negalima, nes rūsio stogelis yra padengtas skarda, užlipus ant jo iš karto kyla triukšmas. Pažymi, kad K. Z. parodė, kad įvykio dieną pas jį nakvojo draugas, šis asmuo nebuvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu, taigi K. Z. nurodoma aplinkybė, kad mama neleidžia nakvoti pas jį bute, nėra teisinga. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nors K. Z. parodė, jog atpažino bėgantį apeliantą, tačiau pagal kokius požymius, nenurodė, tai, apelianto vertinimu, patvirtina, jog jis nakvojo pas K. Z. ir dėl to K. Z. žinojo, kas galėjo paimti jo daiktus. Apelianto manymu, K. Z. nenorėjo sakyti tiesos mamai, todėl pateikė prieštaringus parodymus. 

4.       Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai nepripažino jo prisipažinimo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas, įstatymas nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Nuteistasis prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis ne tik prisipažino padaręs nusikaltimą, bet ir padėjo jį išaiškinti. Pažymi, kad suprato savo veiksmų pasekmes, tokiu būdu bandė jas palengvinti. Nurodo, kad teismas nesiaiškino, ar K. Z. nebuvo jam skolingas, nuteistojo teigimu, skolos negrąžinimas išprovokavo apelianto neteisėtus veiksmus.

5.       Teismo posėdžio metu nuteistojo V. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

III.       Apeliacinės instancijos teismo išvados

6.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. P. nesutinka su teismo išvadomis, jog turtas buvo pagrobtas įsibraunant į patalpą bei paskirtos bausmės dydžiu, mano, kad ji yra per griežta.

7.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei V. P. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarytą nusikaltimą kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystę įsibraunant į patalpą, o nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir teisinga. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, bausmės skyrimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu ir nedaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-04 nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

8.       BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

Dėl V. P. veiksmų kvalifikavimo

9.       Skundžiamu nuosprendžiu V. P. pripažintas kaltu dėl to, kad įsibrovęs pro buto langą, pagrobė iš patalpos D. Z. priklausantį telefoną „Samsung A50“ ir „Samsung“ planšetinį kompiuterį. Tai, kad pagrobė svetimą turtą, nuteistasis V. P. neneigia, tačiau nesutinka, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystė įsibraunant į patalpą. Nuteistojo teigimu, jis įvykio naktį nakvojo pas K. Z., į butą pateko su jo leidimu, todėl įsibrovimo į patalpą požymio nėra. Tokią nuteistojo pateiktą įvykių versiją paneigia objektyvūs bylos duomenys.

10.       Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn už turto pagrobimą įsibraunant į patalpą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007).

11.       Išanalizavus nuteistojo parodymus, susijusius su įvykio aplinkybėmis, matyti, kad jie nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. nurodė, kad pas K. Z. pažįsta per bendrus draugus, įvykio vakarą buvo pas jį namuose, K. Z. leido jam pernakvoti (t. 1, b. l. 75), papildomos apklausos metu šiuos savo parodymus paneigė, pažymėjo, kad įvykio dieną pas K. Z. nebuvo, duodamas pirminius parodymus susipainiojo, iš tiesų tada ėjo pro šalį ir pamatė atidarą langą, įlipo pro langą ir pagrobė planšetę ir telefoną, dėl padaryto gailisi, ieškinį padengti galės, prašo bylą baigti baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 79), teisiamojo posėdžio metu V. P. dar kartą pakeitė parodymus ir nurodė, jog D. Z. sūnus įleido jį į namus pernakvoti, nes nebuvo kuo grįžti namo. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis apklausų metu ne tik nurodė skirtingą nusikalstamos veikos padarymo eigą, tačiau ir tokių savo veiksmų priežastis. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. nurodė, kad ryte, kol K. Z. miegojo, jam kilo mintis pagrobti jo telefoną ir planšetę ir juos parduoti, taip pasielgė, nes tuo metu nedirbo ir neturėjo pinigų (t. 1, b. l. 75). Teisiamojo posėdžio metu V. P. pažymėjo, kad K. Z. mėgo parūkyti sintetinę žolę, nuteistasis jam davė pinigų, tik pasakė, kad paliktų grąžą bent 20 Eur pavalgyti, ryte atsikėlęs pasigedo pinigų ir tada supyko, pamatė planšetę, telefoną ir juos pavogė. Atsižvelgiant į tai, nustačius prieštaringus parodymus, jie vertintini kitų byloje surinktų duomenų kontekste.

12.       Liudytojas K. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, jog įvykio metu pas jį buvo atidarytas buto langas, gyvena pirmame aukšte, pro langą įlipo pažįstamas asmuo V. P., jį pamatė tik iššokantį, nes miegojo, pažįsta V. P. iš bendrų draugų (t. 1, b. l. 52-53). Apeliacinės instancijos teisme K. Z. taip pat patvirtino, jog V. P. pas jį nenakvojo, pastarąjį žino tik per bendrus pažįstamus, V. P. pas jį namuose ne tik kad nėra nakvojęs, jis iš viso niekada nėra buvęs. Įvykio dieną jį pažadino stalo bildesys ir V. P. matė tik pastarajam iššokant/ iššokus per langą, nubėgant. K. Z. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Kaip jau minėta, analogišką veiksmų seką – jog ėjo pro šalį, pamatė atidarytą buto, esančio pirmame aukšte, langą, įlipo pro jį ir pavogė daiktus, nurodė ir pats V. P. vienos iš apklausų ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, jog prieš duodamas parodymus liudytojas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, jog būtų turėjęs bent kokį pagrindą apkalbėti nuteistąjį.

13.       Būtent tokią pat įvykių eigą nurodo ir nukentėjusioji D. Z.. Ji 2019-09-24 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad buvo pavogta sūnaus planšetė ir telefonas įlipus per buto langą, asmuo užsikabinęs už stalo sudarė triukšmą ir jos sūnus K. Z. pabudo, spėjo pamatyti, kad tai buvo V. P., nes jis jau buvo apvogęs jo draugą (t. 1, b. l. 3). Tiek apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, D. Z. nurodė, jog jos sūnus K. Z. gyvena šalia jos esančiame bute, 2019-09-21 apie 8.00 val. jos sūnus jai parašė SMS žinutę, kad skubiai paskambintų, paskambinus paaiškino, kad 5.00-6.00 val. asmuo įlipo pro langą, kuris buvo atidarytas, į butą ir pavogė planšetę bei telefoną. Kai asmuo bandė pasišalinti iš buto su daiktais, jis užsikabino už stalo ir sukėlė triukšmą, kuris pažadino jos sūnų, sūnus asmenį atpažino kaip V. P., nes šis asmuo buvo apvogęs sūnaus draugą ir draugas jos sūnui rodė V. P. nuotraukas (t. 1, b. l. 13). Nors nukentėjusioji įvykio aplinkybes sužinojo iš K. Z., ir jos parodymai laikytini išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, D. Z. parodymai patvirtina K. Z. apie svetimo turto pagrobimą atliktą būtent įsibrovimo būdu.

14.       Skunde apeliantas kvestionuoja K. Z. parodymus, nurodo, kad jis nenorėjo sakyti tiesos mamai, todėl pateikė prieštaringus parodymus, įvykio dieną pas jį nakvojo kažkoks draugas, taigi nurodoma aplinkybė, kad mama neleidžia nakvoti pas K. Z. bute, nėra teisinga, taip pat pažymi, jog nors K. Z. parodė atpažinęs bėgantį apeliantą, tačiau pagal kokius požymius, nenurodė, tai, apelianto vertinimu, patvirtina, jog tai jis nakvojo pas K. Z. ir dėl to asmuo žinojo, kas galėjo paimti jo daiktus. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu D. Z. nurodė, jog jos sūnus K. Z. gyvena šalia jos esančiame bute kartu su jos krikštasūniu V. G., 2019-09-21 apie 8.00 val. sūnus SMS žinutę parašė būtent iš V. G. telefono (t. 1, b. l. 13). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. Z. parodė, kad prieš įvykį vakare buvo užėjusi pas sūnų K. Z., jis buvo su krikšto sūnumi. Šie parodymai yra identiški K. Z. parodymams, kuris apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2019-09-21 pas jį nakvojo mamos krikštasūnis V. G., pažadino V. G., paprašė, kad šis paskambintų į pavogtą telefoną, tuomet pranešė mamai (t. 1, b. l. 52-53). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. Z. parodė, kad įvykio dieną pas jį dar nakvojo draugas, K. Z. jo paprašė paskambinti į savo pavogtą telefoną. 

15.       Nors, apelianto teigimu, nėra aišku, kaip K. Z. jį atpažino, tiek nukentėjusioji D. Z., tiek K. Z., nurodė, kad V. P. atpažino iš nuotraukų, kadangi jis buvo anksčiau apvogęs K. Z. draugą. Iš apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme metu gautų duomenų, matyti, kad K. Z. V. P. tam tikra prasme bijojo. Apklausiamas K. Z. nurodė, jog V. P. yra prašęs leisti jam pernakvoti, tačiau jis neleido, nes bijojo, kad jis gali ką nors pavogti iš buto (t. 1, b. l. 52-53), pažymėjo, kad šalia gyvena jo motina D. Z., kuri gali ateiti ir patikrinti butą. Ikiteisminio tyrimo metu K. Z. motina D. Z. nurodė, kad jog sūnus V. P. žino iš bendrų draugų, asmeniškai su juo nebendraudavo ir į butą nesikviesdavo (t. 1, b. l. 21-22), teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pažymėjo, kad jos sūnus niekam neleidžia pas jį nakvoti, jis dar nepilnametis, nukentėjusioji gyvena šalia sūnaus vieno kambario bute, todėl visada patikrina vakare sūnaus butą, prieš įvykį vakare buvo užėjusi pas sūnų, V. P. bute nebuvo. Pats nuteistasis V. P. apklausiamas teisme sutiko, jog K. Z. mama dažnai jį tikrina, kad draugai nevaikščiotų.

16.       Atsižvelgiant į tai, K. Z. ir D. Z. nurodyta įvykių versija, jog V. P. įlipo pro langą ir pavogė bute esančius daiktus, laikytina pasitvirtinusia, todėl konstatuotina, kad V. P. įsibrovė į patalpą, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

17.       Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

18.       Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į asmens padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas turtinėms teisėms ir turtui), kaltės formą ir rūšį (padaryta tyčinė veika), į nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika yra baigta), taip pat įvertino nuteistojo asmenybę (praeityje teistas 15 kartų, pagrinde už analogiškas nusikalstamas veikas, niekur nedirba, todėl tikėtina, kad pinigų pragyvenimui gauna būtent iš nusikalstamų veikų darymo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo oficialiai nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir šių aplinkybių pagrindu nustatė, kad bausmės paskirtis V. P. atžvilgiu bus pasiekta paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

19.       Nuteistasis skunde nurodo, kad proceso metu nuoširdžiai pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailėjosi, ir todėl, jo vertinimu, ši aplinkybė turėjo būti pripažinta lengvinančia atsakomybę. Tokias nuteistojo išvadas paneigia objektyvūs bylos duomenys. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės egzistavimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamose bylose 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei teismu.

20.       Nagrinėjamu atveju iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog V. P. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymai viso proceso metu kito, taip pat ir dėl esminių aplinkybių, nulemiančių veikos kvalifikavimą. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju gali būti konstatuojama BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, būtina įvertinti, ar kaltininko parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Anksčiau aptartas nuteistojo parodymų nenuoseklumas leidžia daryti išvadą, jog asmuo iš esmės nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijų atstovais, juos klaidino, neatliko jokių veiksmų, kurie leistų greitai ir visapusiškai išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, netgi pasirinko tokį elgesio variantą, kuris apsunkino įvykio aplinkybių nustatymą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks V. P. elgesys leidžia daryti išvadą, jog anksčiau aptartais veiksmais jis iš tiesų nesiekė, jog būtų nustatytos įvykių aplinkybės ir greičiau būtų baigtas tyrimas, tokie parodymai ir tik dalinis kaltės pripažinimas dėl turto pagrobimo nepripažįstant įsibrovimo fakto laikytinas deklaratyviu, neleidžiančiu pripažinti tokius asmens veiksmus atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad V. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat nesutiktina ir su nuteistojo teiginiais, jog jis padėjo išaiškinti nusikaltimą, siekė palengvinti savo veiksmų pasekmes. Teismų sistemos LITEKO duomenimis, bylą nagrinėjant teisme teismo procesiniai dokumentai nuteistajam ne kartą grįžo neįteikti, nuteistasis neatvykdavo į teismo posėdžius, jam buvo taikytas atvesdinimas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis prisidėjo prie sklandžios proceso eigos.

21.       Nuteistojo teigimu, K. Z. jam buvo skolingas pinigų ir šis skolos negrąžinimas išprovokavo apelianto neteisėtus veiksmus. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis nurodydamas savo nusikalstamo elgesio pagrobiant svetimą turtą priežastis parodymus keitė: ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nusikalstamas sumanymas kilo ryte, kol K. Z. miegojo, kadangi tuo metu nedirbo ir neturėjo pinigų (t. 1, b. l. 75), teisiamojo posėdžio metu V. P. pažymėjo, kad davė K. Z. pinigų žolei, ryte atsikėlęs pinigų pasigedo ir tada supyko. Atsižvelgiant į tai, kad laikytina įrodyta, jog K. Z. namuose V. P. įvykio naktį nemiegojo, versija, jog turtas buvo pagrobtas kaip skola, atmestinas kaip asmens gynybinė versija siekiant išvengti ar sušvelninti kylančią teisinę atsakomybę.

22.       Konstatavus, jog naujų, apylinkės teismo neįvertintų, V. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, toliau vertintina skundžiamu nuosprendžiu paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ji, apygardos teismo vertinimu, nėra laikytina per griežta ir ribojančia nuteistąjį labiau nei tai yra būtina, jos trukmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nepažeidžia proporcingumo principo. V. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, asmens charakteristika, leidžia manyti, kad toks elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, asmuo nuolat daro nusikalstamas veikas nuosavybei, savo elgesio nekeičia ir toliau pažeidžia teisės nuostatas. Iš asmens charakteristikos matyti, kad V. P. buvo skiriamos ir švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tačiau jos poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip ir nurodė apylinkės teismas, visuma aukščiau aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad V. P. atžvilgiu bausmės tikslai už šią nusikalstamą veiką bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o skirti švelnesnę bausmę ar mažinti jos dydį nėra tikslinga.

23.       Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės V. P. veiksmų kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis tiek dėl veikos kvalifikavimo, tiek dėl paskirtos bausmės yra teisėtas bei pagrįstas.

24.       Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-26 nuosprendžiu paskirta bausme, nes šioje byloje inkriminuotą nusikaltimą, jis padarė 2019-09-21, t. y. iki ankstesnio nuosprendžio priėmimo.

25.       Pažymėtina, jog ankstesniu - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-26 nuosprendžiu, V. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 5 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-03 nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2021-05-26 nuosprendžiu paskirtos bausmės, t y. 3 mėnesiai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas V. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-09-04 iki 2020-09-06 (dvi paros), taip pat laikotarpiai įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-03 nuosprendyje, ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-03 nuosprendį atliktos bausmės laikas.

26.       Vadovaujantis BK 63 str. 4 dalimi prie paskirtos bausmės pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimalu tos bausmės rūšies dydis, šiuo konkrečiu atveju, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos minimalus įstatyme nustatytos bausmės dydis yra 3 mėnesiai, todėl nustatant galutinę bausmę prie 2021-05-26 nuosprendžiu nustatytos galutinės bausmės (11 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės) buvo pridėta dalis nauju (2021-08-04) nuosprendžiu paskirtos bausmė tik nežymiai viršijanti minimalią pridėtinos bausmės ribą (3 mėnesiais ir 20 dienos), todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus ir/ar paskirti apelianto nurodytą galutinės bausmės dydį - nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

nuteistojo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                  Audrius Cininas

 

 

Daiva Kazlauskienė

 

 

Jurgita Mačionytė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 178 str. Vagystė
  • BPK
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • 2K-509/2010
  • 2K-110-719/2018
  • 2K-287/2013
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės