Civilinė byla Nr. e2A-789-912/2022

Teisminio proceso Nr. 22-59-3-01088-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Žilvino Terebeizos, ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Init“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Pašilės tinklas“, uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“ dėl nuomos santykių pripažinimo, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Init“ patikslintame ieškinyje prašė teismo: 1) pripažinti, kad ją ir atsakovę UAB „Pašilės tinklas“ nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. siejo kabelių tinklo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai; 2) priteisti solidariai iš abiejų atsakovių 35 764,08 Eur negautų pajamų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas, grąžinti permokėtą žyminį mokestį.

2.       Ieškovė nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. naudojosi atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ priklausiusiu kabelių tinklu, teikė prie jo prijungtiems klientams interneto ir televizijos paslaugas (268 kabelinės televizijos abonentai, 279 interneto abonentai). UAB „Pašilės tinklas“ teikė ieškovei taip pat ir kitas paslaugas – prižiūrėjo tinklą, ieškojo naujų klientų ieškovei, su jais sudarinėjo sutartis ieškovės vardu pagal pastarosios išduotą įgaliojimą. Atsakovė UAB „Cgates“ yra ieškovės konkurentė, (duomenys neskelbtini) teikia tokias pat elektroninių ryšių paslaugas. Atsakovės 2020 m. liepos 20 d. sudarė tinklo įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja UAB „Pašilės tinklas“ pardavė pirkėjai UAB „Cgates“ ginčo tinklą. Atsakovės pranešė ieškovei, kad ji nuo 2020 m. lapkričio 1 d. negalės naudotis tinklu. UAB „Cgates“ nuo nurodytos datos pradėjo nuo tinklo atjunginėti ieškovės klientus ir iki 2021 m. sausio 18 d. atjungė juos visus. Atjungtų klientų ir ieškovės sutartys buvo terminuotos, bet nepasibaigusios. Ieškovė nebegali naudotis ginčo tinklais, teikti klientams paslaugų, todėl negavo 35 764,08 Eur pajamų, apskaičiuotų nuo kiekvieno kliento atjungimo iki atjungto kliento sutarties termino pabaigos. Ieškovė teigia, kad atsakovės elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, jog ginčo tinklais naudojasi ieškovė, bet šio fakto neįrašė į tinklų pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „Pašilės tinklas“ nepasiūlė ieškovei tinklo įsigyti pirmenybės teise, UAB „Cgates“ atjungusi nuo tinklo ieškovės klientus, pašalino iš elektroninių ryšių rinkos (duomenys neskelbtini) konkurentę (ieškovę).

3.       Atsiliepimuose atsakovės prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad UAB „Pašilės tinklas“ ir ieškovė raštu nebuvo sudariusios kabelių tinklo nuomos sutarties. UAB „Pašilės tinklas“ tik leido ieškovei naudotis ginčo tinklu. UAB „Pašilės tinklas“, išrašydama ieškovei PVM sąskaitas faktūras dėl mokesčio už naudojimąsi kabelių tinklu, mokestį įvardijo kaip „nuomos mokestį“ ir šią formuluotę vartojo buitine, bet ne teisine prasme, nes nėra geresnės sąvokos. Ieškovė neturėjo pirmenybės teisės pirkti ginčo tinklo. Tokios teisės nenustatyta teisės aktuose. Ieškovė buvo nepajėgi įsigyti tinklo. Teikti paslaugas klientams ieškovė gali kitais būdais – naudodamasi Telia Lietuva, AB, kabelių tinklu. Ieškovė gali reikalauti negauto grynojo pelno, bet iš reikalaujamos priteisti sumos neatėmė 21 proc. PVM ir 15 proc. pelno mokesčių ir veiklos sąnaudų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu: 1) nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. ieškovę ir atsakovę UAB „Pašilės tinklas“ siejo kabelių tinklo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai; 2) atmetė kitus ieškinio reikalavimus; 3) priteisė atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ iš ieškovės 8 622,32 Eur, atsakovei UAB „Cgates“ – 16 465,66 Eur, valstybei – 10,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato, nemodifikuoja asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 19 punktas).

6.       Teismo vertinimu, pripažinimas ar nepripažinimas, kad ieškovę ir atsakovę UAB „Pašilės tinklas“ siejo kabelio tinklo nuomos santykiai, ieškovei ar nuodytai atsakovei nesukurs materialinių teisių ar pareigų. Santykiai jau yra pasibaigę, todėl jų negalima modifikuoti. Veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas, nenustato ir nenustatys, nesukurs, nemodifikuos asmens teisių ir pareigų, tad toks reikalavimas negali būti vertinamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką, kuris gali būti ginamas CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Dėl to teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl šio reikalavimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

7.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Byloje nenustatyta nė vieno veiksmo, išvardyto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje, 15 straipsnio 1 dalyje. Atsakovės nesiekė pašalinti ieškovės, kaip UAB „Cgates“ konkurentės iš (duomenys neskelbtini) interneto ir kabelinės televizijos rinkos bei padaryti jai žalos. Jos nenorėjo pašalinti ieškovės iš (duomenys neskelbtini) rinkos, tuo tikslu nederino savo veiksmų. Tinklo pirkimo-pardavimo sutartyje nėra sąlygų, uždraudžiančių ieškovei naudotis ginčo tinklu. Teismas nenustatė, kad atsakovės nuslėpė nuo ieškovės ketinimą sudaryti tinklo pirkimo-pardavimo sutartį.

8.       Ieškovė neįrodė atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ neteisėtų veiksmų. Ji ir ieškovė nebuvo sudariusios rašytinės nuomos sutarties, todėl ieškovė nepagrįstai tvirtina turėjusi pirmenybės teisę pirkti ginčo tinklą. Ginčo tinklas parduotas kaip turtas. Jam perleisti nebuvo nustatyta jokių ribojimų. Teismas nenustatė, kad atsakovė UAB „Pašilės tinklas“, iki parduodama ginčo tinklą, elgėsi su ieškove nesąžiningai, nuslėpė nuo jos savo ketinimus. Ieškovė neįrodė, kad UAB „Pašilės tinklas“ pažeidė ją ir ieškovę siejusią žodinę sutartį dėl naudojimosi tinklu perspektyvos.

9.       Ieškovė taip pat neįrodė atsakovės UAB „Cgates“ neteisėtų veiksmų. Šių bylos šalių nesieja sutartiniai santykiai. Aptariamos atsakovės elgesys nevertintinas kaip neatitinkantis apdairaus ir rūpestingo elgesio modelio. Ieškovė apie tinklo pardavimą informuota 2020 m. liepos 24 d. Jai taip pat pranešta, kad paskutinė diena, kai ji galės naudotis tinklu, bus po daugiau negu trijų mėnesių – 2020 m. lapkričio 1 d. Taigi šis leidimas naudotis tinklu yra ilgesnis negu CK 6.480 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas neterminuotai nuomos sutarčiai nutraukti. UAB „Cgates“ tik 2020 m. lapkričio 1 d. pradėjo nuo tinklo atjunginėti ieškovės abonentus. Ieškovė ir atsakovė UAB „Cgates“ nesitarė, kad ieškovei bus leista naudotis ginčo tinklu ilgesnį laiką. Be to, ieškovė galėjo teikti paslaugas savo abonentams naudodamasi AB „Telia Lietuva“ tinklu, nepaisant to, kad būtų užtrukę prisijungti prie šio tinklo ir juo naudotis brangiau.

10.       Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Cgates“ patirtos 25 123,80 Eur ir atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ patirtos 10 770,70 Eur išlaidos už teisinę pagalbą per didelės, viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) dydžius. Dėl to teismas sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas atitinkamai iki 16 465,66 Eur ir 8 622,32 Eur.

11.       Kasaciniame teisme valstybė patyrė 10,55 Eur išlaidų. Ieškinį atmetus, jos priteisiamos iš ieškovės.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Init“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, priteisti 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidas, o jeigu teismas atmestų apeliacinį skundą, tai – sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovė prašė pripažinti buvus nuomos santykius. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės ir atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ santykiai yra pasibaigę, todėl jų modifikavimas negalimas. Nurodytu reikalavimu ieškovė siekė įrodyti, kad naudojosi ginčo optinio kabelio tinklu, turėjo teisėtą lūkestį jį įsigyti ateityje pirmenybės teise ir kad nuomos sutartis nutraukta neteisėtai. Taip pat nurodytu reikalavimu ieškovė įrodinėjo atsakovių nesąžiningumą, kai jos neaptarė nuomos santykių su ieškove tinklo pirkimo-pardavimo sutartyje.

12.2.                      Pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, jeigu ieškovė būtų raštu sudariusi nuomos sutartį, tai ji būtų turėjusi pirmenybės teisę pirkti šį tinklą. Be to, nuomojamo tinklo savininko pasikeitimas neturi įtakos nuomos santykiams – jie savaime nepasibaigia.

12.3.                      Tą, kad šio bylos dalis nutraukta nepagrįstai, patvirtina kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teisinių santykių kvalifikavimas ir jiems taikytinų teisės normų aiškinimas užtikrina tinkamą pažeistų subjektinių teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-219/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2018 m. spalio 24 d. pasitarime patvirtinta Teismų praktikos dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo apžvalga).

12.4.                      Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik Konkurencijos įstatymo 5 ir 15 straipsnių išdėstymu sprendime, bet visiškai neįvertino, ar atsakovių 2020 m. liepos 20 d. susitarimu (sutartimi) nebuvo siekiama riboti konkurencijos (duomenys neskelbtini), nepakenkta ieškovės galimybėms konkuruoti. Ieškovės nuomone, toks teismo sprendimas nemotyvuotas. Optinio kabelio tinkas parduotas ieškovės konkurentei, nepasiūlius jo įsigyti ieškovei tomis pačiomis sąlygomis. Integravus šį tinklą, atjungti visi ieškovės abonentai ir ji išstumta iš (duomenys neskelbtini) rinkos. Tikėtina, kad visus atjungtus abonentus perėmė atsakovė UAB „Cgates“. Ji atsisakė pateikti duomenis apie abonentų pokytį po tinklo įsigijimo. To teismas neįvertino ir apie tai nepasisakė.

12.5.                      Teismas taip pat nepasisakė apie tai, kad UAB „Cgates“ ginčo tinklą įsigijo apeidama Konkurencijos tarybos išvadą dėl koncentracijos (duomenys neskelbtini). Nurodytame mieste UAB „Cgates“ ketino įsigyti 100 proc. UAB „Splius“ akcijų, bet Konkurencijos taryba išaiškino, kad dėl tokio sandorio (duomenys neskelbtini) mokamos televizijos rinka būtų itin apribota, UAB „Cgates“ turėtų galimybę padidinti vartotojams paslaugų kainą. (duomenys neskelbtini) UAB „Cgates“, siekdama išvengti Konkurencijos tarybos kontrolės, sudarė ne akcijų, bet kabelio tinklo pirkimo-pardavimo sutartį. Tai nepatenka į Konkurencijos tarybos kontrolės sritį, bet neginčytinai yra draudžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmai pagal Konkurencijos įstatymo 5 ir 15 straipsnius.

12.6.                      Pirmosios instancijos teismas žinojo, kad yra aplinkybės, dėl kurių reikia sustabdyti bylą, bet bylos nesustabdė ir neanalizavo šių aplinkybių. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimo atlikti rinkos tyrimą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovių 2020 m. liepos 20 d. sandorio (administracinė byla Nr. eA-704-822/2022). Nurodytoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę, nes sprendime būtų pasisakyta dėl ieškovės galimybių teikti paslaugas per AB Telia Lietuva tinklą, Konkurencijos įstatymo 5 ir 15 straipsnių taikymo.

12.7.                      Ieškovė mano, kad įrodė UAB „Pašilės tinklas“ neteisėtus veiksmus. Juos patvirtina UAB „Pašilės tinklas“ direktoriaus R. Š. 2019 m. spalio 22 ir 23 d. elektroniniai laiškai atsakovės direktoriui. Nurodytų laiškų negalima vertinti, kaip pasiūlymo pirkti tinklus. UAB „Pašilės tinklas“ nepateikė jokių įrodymų, kad elgėsi sąžiningai. Ieškovė įsigijo TV stiprintuvą už 9 200 Eur, taip pat į tinklą investavo 62 536,12 Eur. Jos lėšomis nutiesti „paskutinės mylios“ kabeliai į vartotojų butus.

12.8.                      UAB „Pašilės tinklas“ suteikė pirkėjai UAB „Cgates“ neteisingas garantijas, nenurodė, kad tinklą naudoja ieškovė. Atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ taip pat pažeidė bendruosius teisės principus ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepadaryti kitam asmeniui žalos (CK 1.5, 6.263 straipsniai). Ieškovei padarytos žalos būtų buvę galima išvengti, jeigu UAB „Pašilės tinklas“ būtų pranešęs ieškovei apie ketinimą parduoti tinklą, pardavimo kainą ir kitas sąlygas. UAB „Pašilės tinklas“ žinojo, kad tinklą parduoda ieškovės konkurentei ir kad ieškovei vėliau nebus leista naudotis tinklu.

12.9.                      Įgijusi ginčo tinklą, UAB „Cgates“ įgijo konkurencinį pranašumą (duomenys neskelbtini). Ieškovės advokatė atsakyme į UAB „Cgates“ 2020 m. spalio 21 d. elektroninį laišką prašė netrukdyti ieškovei naudotis ginčo tinklu, kol vyksta ginčas teisme, bet UAB „Cgates“ su tuo nesutiko ir pradėjo atjungti ieškovės abonentus. Dėl to pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad bylos šalys nesitarė dėl tolesnio naudojimosi tinklu ieškovės paslaugoms teikti. Ieškovė 2022 m. kovo 7 d. pažymoje nurodė, kad optinį kabelį galėjo naudoti keli operatoriai – yra 144 optinio kabelio skaidulos. Ieškovė naudojo tik 38 skaidulas. Daugiau negu 100 skaidulų buvo nepanaudota, todėl UAB „Cgates“ galėjo naudoti optinį kabelį, nenukirpusi ieškovės naudotų 38 skaidulų. Atsakovė UAB „Cgates“ pripažino nurodytą aplinkybę. Teismas neįvertino nurodytų aplinkybių.

12.10.                      Teismas neįvertino atsakovės UAB „Cgates“ savavališkų veiksmų, nukirpus ieškovės „paskutinės mylios“ kabelius, ir įteisino šiuos veiksmus. UAB „Cgates“, manydama, kad jos teisės pažeistos, turėjo kreiptis į teismą ir prašyti, kad UAB „Init“ atjungtų savo abonentus nuo ginčo tinklo.

12.11.                      Ieškovės nuomone, UAB „Cgates“ nurodytas terminas iki 2020 m. lapkričio 1 d. nepradėti optinio kabelio tinklo integravimo į savo tinklus, yra visiškai neprotingas ir per trumpas. Pagal CK 6.480 straipsnį neterminuota sutartis gali būti nutraukta bet kada įspėjus kitą šalį prieš vieną mėnesį, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Taigi pagal teisinį reglamentavimą nuomos sutarties nutraukimo terminai gali būti ilgesni.

12.12.                      Teismas neįvertino liudytojo ieškovės darbuotojo A. G. parodymų, jo ir Telia Lietuva, AB, darbuotojų 2020 m. spalio 8, 9 d. susirašinėjimo. Nurodyti neįvertinti įrodymai patvirtina, kad ieškovei pradėti teikti paslaugas savo abonentams per Telia Lietuva, AB, tinklą, juos perjungti į šį tinklą užtruktų 9 ar 10 mėnesių, ieškovė patirtų papildomų išlaidų, nes Telia Lietuva, AB į ieškovės abonentų butus tiestų savo „paskutinio mylios“ kabelius, nepaisydama to, kad juose jau yra seni ieškovės kabeliai. Be to, ieškovei buvo nepatrauklu teikti paslaugas naudojantis Telia Lietuva, AB, tinklu, nes kainos yra aukštos ir per šį tinklą negalima teikti kabelinės televizijos paslaugų, o jomis (duomenys neskelbtini) naudojosi 75 proc. ieškovės abonentų.

12.13.                      Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad UAB „Cgates“ neturėjo tikslo išstumti ieškovės iš rinkos. UAB „Cgates“ įsigijo tinklą už 160 000 Eur, o ieškovei pasiūlė pirkti už neadekvačią 250 000 Eur. Tai – nesąžiningas elgesys. Atsakovės UAB „Cgates“ pasiūlymas perleisti jai ieškovės abonentus buvo neįgyvendinamas, nes vartotojai pagal paslaugų teikimo sutartis yra kreditoriai, todėl teisių ir pareigų perleidimas galimas tik jų sutikimu. Teismas neįvertino taip pat ir šių aplinkybių.

12.14.                      Ieškovė atkreipė dėmesį į nepagrįstus atsakovių teiginius, kad žalos dydis neva turi būti mažinamas PVM ir pelno mokesčių dydžiais. Žalos atlyginimo būdas – negautos pajamos – turi būti apmokestinamos PVM mokesčiu, nes yra PVM objektas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimas byloje Nr. C-295/17). Ieškovė teigia įrodžiusi žalos dydį – pateikė sutartis su vartotojais, sutarčių apyrašą, pažymą apie negautas 35 764,08 Eur pajamas. Jos apskaičiuotos vadovaujantis terminuotų sutarčių galiojimo terminu. Taip pat atsižvelgtina į ieškovės investicijas į ginčo tinklą, kurias ji prarado, kai jos abonentai buvo atjungti.

12.15.                      Atsakovė UAB „Cgates“ iš nesąžiningos konkurencijos galėjo gauti naudos – padidinti abonentų skaičių (duomenys neskelbtini), pakelti kainas, taikyti mažiau nuolaidų. UAB „Cgates“ nepateikė duomenų, nors teismas įpareigojo ją tai padaryti. Dėl to ieškovė neturi galimybės reikšti reikalavimo dėl atsakovės UAB „Cgates“ gautos naudos priteisimo.

12.16.                      Ieškovė mano, kad atsakovėms iš jos priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos. Jos turi būti sumažintos atsižvelgiant į atsakovių veiksmus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus. Teismas neturėtų toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalių išlaidavimo. Atsakovei UAB „Cgates“ neturėjo būti priteistos tokios 3 048,46 Eur išlaidos: 1) už prašymą palikti UAB „Init“ ieškinį nenagrinėtą, UAB „Init“ atsiliepimo į UAB „Cgates“ prašymą analizę, rašytinius paaiškinimus (teismas laikė pagrįstomis 639,20 Eur); 2) už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, atsiliepimą į UAB „Init“ atskirąjį skundą (teismas laikė pagrįstomis 1 278,40 Eur); 3) už atsiliepimą į kasacinį skundą (1 130,86 Eur). Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi patenkino kasacinį skundą, panaikino žemesniųjų instancijų teismus, nurodė, kad jie nepagrįstai dalį ieškinio paliko nenagrinėtą. Dėl to nepagrįsto UAB „Cgates“ prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu padariniai negali būti perkelti ieškovei. Dėl tų pačių priežasčių ir kitai atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ iš ieškovės priteistos 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidos.

12.17.                      Ieškovė prašo atsižvelgti į tai, kad ji keitė ieškinio reikalavimus, o atsakovės rengė naujus atsiliepimus ir patyrė papildomų išlaidų, nes teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neužtikrino ieškinio prevencinių reikalavimų. Dėl to neteko prasmės prevenciniai reikalavimai ir reikalavimas perkelti pirkėjo teises bei pareigas ar įpareigoti tęsti nuomos santykius.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Cgates“ prašo atmesti skundą ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

13.1.                      Ieškovės reikalavimas pripažinti buvus jos ir atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ optinio kabelio tinklo nuomos santykius nesukels jai teisinių padarinių. Reikalavimas dėl teisių pripažinimo gali būti reiškiamas kaip savarankiškas tik tuo atveju, jeigu, jį patenkinus, ieškovui kils tiesioginių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019). Ieškovės reikalavimas dėl nuomos santykių pripažinimo nesukels bylos šalims teisinių padarinių. Net ir pripažinus nurodytą nuomos santykių faktą, ieškovė neįgytų pirmenybės teisės pirkti nuomotą tinklą, tai nepagrįstų atsakovių nesąžiningumo sudarius tinklo pirkimo-pardavimo sutartį. Šis reikalavimas negali būti laikomas materialiuoju reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022).

13.2.                      Ieškovės cituojamos nutartys neturi nieko bendra su klausimu, ar teismas pagrįstai nenagrinėjo ieškovės reikalavimo dėl nuomos santykių pripažinimo.

13.3.                      Ieškovė neteisingai aiškina apskųstą teismo sprendimą, teigdama, kad teismas padarė išvadą, jog jeigu būtų pripažintas tinklo nuomos santykių faktas, tai ieškovė būtų turėjusi pirmenybės teisę pirkti tinklą.

13.4.                      CK 6.478 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui turi būti rašytinė. Ieškovė ir atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ niekada nebuvo sudariusio rašytinės tinklo nuomos sutarties.

13.5.                      UAB „Pašilės tinklas“ niekada nebuvo perdavusi tinklo ieškovei valdyti ir juo naudotis. Tinklą valdė ir juo rūpinosi UAB „Pašilės tinklas“. Tai neatitinka CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuomos sutarties sampratos. Dėl to ir tai, kad ieškovė kas mėnesį atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ mokėjo 750 Eur nuomos mokestį, nepatvirtina nuomos santykių. Ieškovė, atsiskaitydama už leidimą naudotis tinklu, vartojo formuluotę „nuomos mokestis“, bet tik dėl to nesusiformavo nuomos santykiai. Ieškovė ir atsakovė UAB „Pašilės tinklas' yra verslo subjektai, todėl vartoja buityje įprastus žodžius, jiems nesuteikdamos teisinės reikšmės.

13.6.                      Ieškovė ignoruoja tai, kad nuomos sutarties su vienu tiekėju sudarymas atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ būtų ekonomiškai nenaudingas, nes optiniu kabeliu gali naudotis daug tiekėjų, kurie savo nuožiūra spręstų, kaip, naudodamiesi vienu tinklu, galėtų pasiekti savo mažmeninius klientus. Išnuomodama tinklą tik ieškovei, atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ būtų praradusi galimybę leisti juo naudotis kitiems ūkio subjektams.

13.7.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų. Ieškovė ir atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ nebuvo raštu sudariusios susitarimo, kuriuo atsakovė būtų įsipareigojusi tinklą siūlyti pirkti pirmiausia ieškovei. Įstatymuose taip pat nenustatyta ieškovei tokios pirmenybės teisės. Net jei teismas būtų pripažinęs buvus tinklo nuomos santykius, dėl to ieškovė nebūtų įgijusi pirmumo teisės įsigyti ginčo tinklo.

13.8.                      UAB „Pašilės tinklas“ dar 2019 m. spalio mėn. kalbėjosi su ieškove apie tinklo pardavimą, bet ieškovė nepareiškė noro jį įsigyti. Ieškovė atmetė taip pat ir atsakovės UAB „Cgates“ pasiūlymą perpirkti tinklą, nesileido į jokias derybas. Ieškovė buvo finansiškai nepajėgi įsigyti tinklą.

13.9.                      Ieškovė galėjo vykdyti veiklą naudodamasi ne tik ginčo tinklu, bet taip pat ir Telia Lietuva, AB, didmeninės plačiajuosčio ryšio prieigos (DPP) paslauga, bet nesiėmė jokių veiksmų veiklai tęsti.

13.10.                      Atsakovė UAB „Cgates“ nesusijusi su ieškovės ir UAB „Pašilės tinklas“ santykiais. Įsigydama tinklą, UAB „Cgates“ tikėjosi jį valdyti ir juo naudotis kaip savininkė, todėl jos veiksmų negalima laikyti nesąžiningais. Ji suteikė ieškovei beveik trijų mėnesių terminą (iki 2020 m. spalio 31 d.) imtis veiksmų veiklai išsaugoti ir tęsti, bet ieškovė nieko nepadarė, bet pasirinko taktiką įrodinėti esą UAB „Cgates“ atliko konkurencijos teisei prieštaraujančius veiksmus. Ieškovė į Telia Lietuva, AB, kreipėsi tik 2020 m. spalio mėn. Net ir turėdama informaciją iš Telia Lietuva, AB, apie klientų perjungimo trukmę, ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę UAB „Cgates“, neprašė peržiūrėti tinklo integracijos termino.

13.11.                      Net jei būtų laikoma, kad ieškovę ir atsakovę UAB „Pašilės tinklas“ siejo tinklo nuomos teisiniai santykiai, tai jie turėtų būti laikomi neterminuotais. Pagal CK 6.480 straipsnį apie nuomos sutarties nutraukimą kitą šalį reikia įspėti prieš mėnesį arba prieš tris mėnesius, jeigu nuomojami nekilnojamieji daiktai. Apie tai, kad nebegalės naudotis tinklu, ieškovė įspėta daugiau negu prieš tris mėnesius.

13.12.                      Atsakovė UAB „Cgates“ pateikė du pasiūlymu, bet ieškovė juos atmetė ir nepasiūlė savo variantų, nesiekė derėtis. Pati ieškovė siekė nesąžiningai įgyti konkurencinį pranašumą, nes norėjo nemokamai naudotis kitiems asmenims priklausančia infrastruktūra.

13.13.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė naują argumentą, kuriuo nesirėmė pirmosios instancijos teisme, t. y. kad atmetus ieškinį, įteisinti UAB „Cgates“ savavališki veiksmai, nes ši atsakovė negalėjo savavališkai atjungti nuo tinko ieškovės klientų. Norėdama tai padaryti, ji turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti įpareigoti UAB „Init“ atjungti savo „paskutinę mylią“. UAB „Cgates“ mano, kad ji turėjo teisę su tinklu elgtis kaip savininkė.

13.14.                      Teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo ieškovės darbuotojo A. G. parodymais, nes jie prieštarauja pačios ieškovės į bylą pateiktiems įrodymams. Iš ieškovės susirašinėjimo matyti, kad ji į Telia Lietuva, AB, kreipėsi tik 2020 m. spalio mėn., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo tada, kai buvo informuota apie UAB „Cgates“ planus integruoti įsigytą tinklą (žodžiu kreipėsi – 2020 m. rugsėjo mėn.). ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. susitiko su UAB „Cgates“ atstovais ir šie atmetė galimybę toliau leisti ieškovei naudotis ginčo tinklu. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė prašė uždrausti atsakovei UAB „Cgates“ atlikti bet kokius veiksmus, dėl kurių ieškovė nebegalėtų teikti paslaugų savo klientams.

13.15.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir 15 straipsnio 1 dalį. Teismas neapsiribojo tik teisės normų išdėstymu, išsamiai pasisakė dėl sutarties sudarymo fakto, aplinkybių, ieškovės informavimo, pasiūlymų jai teikimo. UAB „Cgates“, įsigydama ginčo tinklą, siekė pagerinti savo paslaugų kokybę. Ieškovė turėjo pakankamai laiko pokyčiams, bet tik imitavo, kad imasi tam tikrų veiksmų veiklai tęsti.

13.16.                      Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „Cgates“ vengė pateikti į bylą duomenis apie savo klientų pokytį. Vis dėlto teismo posėdyje UAB „Cgates“ nurodė, kad gali pateikti pažymą apie klientus, bet ieškovės atstovė atsakė, jog nebūtina to daryti. Taigi ieškovės procesinis elgesys nesąžiningas. UAB „Cgates“ klientų skaičius po 2020 m. liepos 20 d. iš esmės nepasikeitė.

13.17.                      Ieškovės klientai iš esmės nekeistų atsakovės UAB „Cgates“ paslaugų apimties (duomenys neskelbtini), nes UAB „Cgates“ turi apie 3 000 klientų ir tai yra 9 kartus daugiau negu turėjo ieškovė.

13.18.                      Ieškovė remiasi Konkurencijos tarybos atliktu rinkos tyrimu Šiauliuose dėl UAB „Splius“ akcijų įsigijimo, bet šis tyrimas nesusijęs nei su ieškove, nei su atsakove UAB „Pašilės tinklas, nei su šios ir atsakovės UAB „Cgates“ sudaryta tinklo pirkimo-pardavimo sutartimi. Šiauliuose ištirtos aplinkybės nepanašios į sandorio (duomenys neskelbtini) aplinkybes.

13.19.                      Ieškovė neprašė pirmosios instancijos teismo sustabdyti bylą. Ieškovės nurodytoje administracinėje byloje priimtas sprendimas negali turėti prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Šių bylų nagrinėjimo dalykai skirtingi.

13.20.                      Apeliantė nepagrįstai kelia negautų pajamų dydžio klausimą, nes teismas, nenustatęs atsakovių neteisėtų veiksmų, nenagrinėjo šios civilinės atsakomybės sąlygos. Nepaisant to, atsiliepime nurodyta, kad pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos apskaičiuojamos pagal grynąjį pelną, kuris gaunamas atėmus visas sąnaudas ir pelno mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020). Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad šiuo mokesčiu be kita ko neapmokestinamas žalos atlyginimas. Pelno mokesčio įstatymo komentare pasisakyta, kad žala yra dėl turto netekimo arba pakenkimo jam (sugadinimo) patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Ieškovė turi pareigą suformuluoti ieškinio reikalavimus. Ji niekada nereikalavo priteisti iš UAB „Cgates“ gautą naudą.

13.21.                      Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė keturis kartus keitė ieškinio reikalavimus, tiek pat kartų teikė tokius pat prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jie visi atmesti. Atsakovės buvo priverstos gintis. Atsakovėms priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių. Juos viršijančias išlaidas teismas sumažino.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ prašo atmesti skundą ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

14.1.                      Teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį. Ieškovė paskutiniame ieškinyje nurodė, kad nebeįmanoma pratęsti nuomos santykių ar perkelti pirkėjo teisių, nes ji (duomenys neskelbtini) nebeturi abonentų. Nuomos santykių buvimas ar nebuvimas neturi reikšmės ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo, nes žala kildinama ir negautų pajamų pagal jos ir jos klientų sudarytas sutartis. Ieškovės pateiktame žalos apskaičiavime neatsižvelgta į mokestį už tinklo administravimą, ieškovės naudojimąsi tinklu ir kt.

14.2.                      Ieškovės ir atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ niekada nesiejo tinko nuomos santykiai. UAB „Pašilės tinklas“ priklauso „Vectrum“ įmonių grupei, kuri užsiima didmenine telekomunikacinės įrangos prekyba, įrengia optinių kabelių tinklus, juos valdo, suteikia interneto ir televizijos tiekėjui galimybę naudotis tinklu, prižiūri, remontuoja tinklus. UAB „Pašilės tinkas“ neperdavė ieškovei optinio kabelio tinklo kontrolės, gavo ne tik nuomos mokestį. Jos nepasirašė tinklo perdavimo-priėmimo akto. Tai, kad ieškovei išrašyta sąskaita, nereiškia, kad tinklas jai perduotas.

14.3.                      UAB „Pašilės tinklas“ atliko visus, net ir smulkiausius su tinklu susijusius darbus – pajunginėjo ieškovės abonentus, administravo tinklą. PVM sąskaitose faktūrose UAB „Init“ įvardijama kaip paslaugų pirkėja, o UAB „Pašilės tinklas“ – pardavėja. Sąskaitose nurodyta, kad atsiskaitoma už prekes ir paslaugas. Taigi UAB „Pašilės tinklas“ ieškovei teikė paslaugą – leido naudotis tinklu ir jį visiškai aptarnavo. Pati atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ buvo sudariusi sutartis su paslaugų teikėjais ir mokėjo visus mokesčius, susijusius su tinklu. Ieškovė tik nurodydavo, kur turėtų būti prijungti klientai. Ji sumokėdavo mokestį už galimybę leisti savo duomenų srautą per UAB „Pašilės tinklas“ priklausantį kabelio tinklą. Duomenų leidimas ir buvo įvardijamas kaip tinklo nuoma. Toks siauras optinio kabelio tinklo panaudojimas negali būti traktuojamas kaip daikto nuoma. UAB „Pašilės tinklas“ teikė paslaugas juridiniams asmenims.

14.4.                      Ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika nesusijusi su bylos nutraukimo klausimu, nes joje aptariamos sutarčių sudarymo aplinkybės, bet ne atvejai, kada turėtų ar neturėtų būti nagrinėjama byla. UAB „Pašilės tinklas“ teigia, kad šalis siejo paslaugų teikimo santykiai.

14.5.                      Tai, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje neaptarė visų apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytų teiginių, nereiškia, kad sprendimas netinkamai motyvuotas. Teismas aiškiai ir išsamiai pasisakė dėl esminių šalių argumentų.

14.6.                      Atsakovės neatliko nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Ieškovės argumentai, kuriais aptariamas UAB „Cgates“ ketinimas įsigyti Šiauliuose veikusios UAB „Splius“ (televizijos kanalo su verslu) akcijas, nesusiję su nagrinėjama byla. Atsakovės neužkirto kelio ieškovei pačiai įsirengti savo optinio kabelio tinklą ir teikti paslaugas. Tiesiog ji to nepadarė dėl savo didelio aplaidumo.

14.7.                      Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė skirtingus argumentus dėl savo pirmumo teisės įsigyti ginčo tinklą: kad ji buvo tinklo bendraturtė; kad ji buvo tinklo nuomininkė; kad tinklo savininkė UAB „Pašilės tinklas“ turėjo bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir pasiūlyti ieškovei pirkti tinklą pirmumo teise; UAB „Pašilės tinklas“ anksčiau siūlė ieškovei įsigyti tinklą, todėl ir vėliau turėjo jai tai pasiūlyti. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo 2019 metų nevyko tinklo savininkės ir ieškovės derybos. Ieškovės nurodytos investicijos į tinklą yra ne investicijos, bet natūralūs kaštai.

14.8.                      Liudytojo A. G. parodymai abejotini, nes jis yra ieškovės darbuotojas ir nurodo jai palankią informaciją. Atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ remiasi savo patirtimi ir teigia, kad liudytojo nurodytas 9 ar 10 mėnesių terminas ieškovės klientams prijungti prie kito tinklo yra per ilgas. Liudytojas su Telia Lietuva, AB, komunikuoti pradėjo tik 2020 m. spalio mėn.

14.9.                      Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nepreziumuojama. Ieškovės teikiamos paslaugos yra apmokestinamos, bet tai nereiškia, kad mokesčiai turi būti priteisiami. Tai prieštarautų teismų praktikai dėl negautų pajamų, kaip negauto grynojo pelno atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 39 punktas). Ieškovė, skaičiuodama negautas pajamas, nepateikė įrodymų, kad iš tikrųjų su abonentais buvo sudariusi sutartis, kurias išvardijo sutarčių sąraše. Taip pat ieškovė neatėmė PVM ir pelno mokesčių. Be to, klientai gali nutraukti sutartis su ieškove taip pat ir prieš terminą. Net 45 ieškovės nurodytos sutartys sudarytos po 2020 m. liepos 20 d., kai ieškovė žinojo apie naują tinklo savininką.

14.10.                      Atsakovėms priteistos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti mažinamos. Ieškovė teikė daug procesinių dokumentų, taip pat daug kartų keitė argumentaciją ir reikalavimus, todėl atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ patyrė didelių bylinėjimosi išlaidų, bet jų dydis neviršija teisingumo ministro patvirtintų rekomenduojamų įkainių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl optinio kabelio tinklo naudojimo elektroninių ryšių paslaugoms teikti kvalifikavimo kaip nuomos sutartinių teisinių santykių, taip pat šį tinklą nusipirkusio naujo savininko teisės nebeleisti tinklo naudotojui toliau naudotis ginčo tinklu ir atjungti nuo tinklo to naudotojo abonentus įgyvendinimo teisėtumo.

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių reikėtų peržengti šioje byloje paduotame apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

17.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 20 d. naudojosi atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ nuosavybės teise valdytu optinio kabelio tinklu (duomenys neskelbtini). Šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties ir nenustatė konkretaus susitarimo termino. UAB „Pašilės tinklas“ pateikdavo ieškovei PVM sąskaitas faktūras už paslaugas, būtinas elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Ieškovė jas apmokėdavo, naudojosi nurodytu tinklu ir per jį teikė savo abonentams į butus interneto bei kabelinės televizijos paslaugas.

18.       Ieškovė UAB „Init“ ir atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ 2019 m. spalio mėn. elektroniniu paštu susirašinėjo dėl tinklo įsigijimo, bet nepasiekė susitarimo. Atsakovės 2020 m. liepos 20 d. sudarė nurodyto optinio kabelio tinklo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Cgates“ iš UAB „Pašilės tinklas“ nusipirko šį tinklą už 160 000 Eur. UAB „Pašilės tinklas“ vadovas R. Š. 2020 m. liepos 24 d. elektroniniu paštu pranešė ieškovei, kad ji nuo 2020 m. lapkričio 1 d. nebegalės naudotis tinklu, nes jis parduotas atsakovei UAB „Cgates“. Pastarosios atstovas 2020 m. rugpjūčio 6 d. ieškovei nurodė, kad ginčo tinklas nuo 2020 m. spalio mėn. bus pradėtas integruoti į UAB „Cgates“ tinklų sistemą. UAB „Cgates“ siūlė ieškovei arba už šešių mėnesių pajamas perleisti ieškovės klientus, arba ieškovei perpirkti ginčo tinklą už 250 000 Eur. Ieškovė atmetė abu pasiūlymus, nes jie jai ekonomiškai nenaudingi.

19.       Atsakovė UAB „Cgates“ nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 18 d. atjungė nuo ginčo tinklo visus ieškovės abonentus, todėl ieškovė nebeteikia interneto ir televizijos paslaugų (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad ieškovę UAB „Init“ ir atsakovę UAB „Pašilės tinklas“ siejo optinio kabelio nuomos santykiai, kvalifikavimo

20.       Pagal CK 1.138 straipsnio 1 punktą civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos pripažindamas tas teises, pagal CK 1.138 straipsnio 6 punktą – išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius, o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius).

21.       CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas).

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas).

23.       Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

24.       Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą; 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017 19 punktą). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 71 punktą).

25.       Galutinai nagrinėjamoje byloje suformulavusi ieškinio dalyką sudarančius reikalavimus, apeliantė prašė teismo pripažinti, kad ją ir atsakovę UAB „Pašilės tinklas“ nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. siejo kabelių tinklo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos santykiai bei priteisti solidariai iš abiejų atsakovių 35 764,08 Eur negautų pajamų. Iš galutinio byloje pareikšto ieškinio struktūros matyti, kad prašomu pripažinti teisiniu faktu dėl nuomos sutartinių santykių buvimo ieškovė grindė ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo. Dėl to nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje ieškinio dalykas yra tik ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas kaip nuostolių atlyginimą (CK 1.138 straipsnio 6 punktas; CPK 135 straipsnio 4 punktas), o prašomas pripažinti buvusių nuomos teisinių santykių faktas yra faktinį ieškinio pagrindą sudarantis elementas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nepaisant to, kad abu aptariami apeliantės prašymai suformuluoti ieškinio prašomojoje dalyje. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje konkrečioje byloje susidariusioje situacijoje ieškinyje suformuluotas prašymas pripažinti buvusių nuomos teisinių santykių faktą materialiosios teisės prasme per se (savaime) be ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo apeliantei negali sukelti teisinių padarinių. Tad apskųstu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo prašyta pripažinti tinklo nuomos sutartinių teisinių santykių faktą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į pačios apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais ji kvestionuoja aptariamą bylos dalies nutraukimą ir kelia išimtinai bylos šalių santykių teisinio kvalifikavimo kaip sutartinių nuomos santykių klausimą. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką teisės taikymas ir teisinių santykių kvalifikacija yra teismo prerogatyva (žr. šios nutarties 22–24 punktai).

26.       Toliau šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako būtent dėl šalių santykių kvalifikavimo pagal atitinkamas privatinės teisės normas ir įvertina pirmosios instancijos teismo atmestą ieškinio reikalavimą dėl apeliantės nurodomų negautų pajamų priteisimo.

Dėl bylos šalių santykių kvalifikavimo kaip elektroninių ryšių tinklo (infrastruktūros) naudojimo sutartinių santykių

27.       Vadovaujantis CK 6.477 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomos sutarties samprata pagal šią sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

28.       Pagal CK 6.477 straipsnio 2 dalį, nuomos sutarties dalykas gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. Įstatymai gali nustatyti daiktų, kurių nuoma draudžiama arba ribojama, rūšis.

29.       Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo optinio kabelio tinklo savininkė UAB „Pašilės tinklas“ buvo leidusi apeliantei naudotis tinklu už užmokestį, kurį išrašomose PVM sąskaitose faktūrose įvardijo kaip nuomos mokestį. Pagal bendrąjį nuomos sutarties apibrėžimą iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tokie šalių santykiai atitinka sutartinių daikto (tinklo) nuomos santykių sampratą, bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio ir štai dėl kokių, toliau išvardytų priežasčių.

30.       Visų pirma, sutarties šalių susitarimo objektas yra specifinis – tai anksčiau atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ nuosavybės teise priklausęs optinio kabelio tinklas (dabar jis nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Cgates“), kurį apeliantė naudojo ir juo savo klientams (abonentams) tiekė internetą ir retransliuodavo kabelinės televizijos kanalus, t. y. perduodavo signalus optinėmis priemonėmis. Taigi apeliantės ir atsakovių santykiai susiję su elektroniniais ryšiais.

31.       Visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas (toliau – ir ERĮ) (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Elektroninių ryšių įstatymas nereglamentuoja visuomeninių santykių, susijusių su paslaugomis, teikiamomis naudojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tinklus ir paslaugas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamo turinio ir su juo susijusių paslaugų (ERĮ 1 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje šalių ginčui išspręsti ERĮ yra taikomas, nes atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ buvo, atsakovė UAB „Cgates“, nusipirkusi optinio kabelio tinklą, yra šio tinklo, kaip elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoja, o apeliantė iki jos abonentų atjungimo nuo ginčo tinko buvo šios elektroninių ryšių infrastruktūros naudotoja. Nurodyti teisiniai faktai nustatyti vadovaujantis toliau nurodytomis ERĮ nuostatomis.

32.       Pagal ERĮ 3 straipsnio 15 dalį, elektroninių ryšių paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausia nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais.

33.       Iš pirmiau nurodytos įstatymo nuostatos matyti, kad apeliantė, naudodamasi ginčo tinklu, teikė savo abonentams elektroninių ryšių paslaugas. Būtent šiems apeliantę ir jos abonentus, kaip galutinius paslaugų gavėjus pagal ERĮ 3 straipsnio siejantiems santykiams netaikomas Elektroninių ryšių įstatymas.

34.       ERĮ 3 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos ir (arba) komutavimo bei maršruto parinkimo įranga, kitos priemonės, įskaitant pasyviuosius tinklo elementus, leidžiančios perduoti signalus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotuosius (kanalų ir paketų komutavimo, įskaitant internetą) ir judriuosius antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas (kiek jos naudojamos signalams perduoti), tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), ir kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus neatsižvelgiant į perduodamos informacijos pobūdį.

35.       Pirmiau nurodytą įstatymo nuostatą atitinka ginčo tinklas, nes jis sudarytas iš optinio kabelio, kuriuo perduodamas internetas ir kabelinės bei skaitmeninės televizijos signalai.

36.       Pagal ERĮ 3 straipsnio 17 dalį, elektroninių ryšių tinklo teikimas – elektroninių ryšių tinklo steigimas, valdymas, kontrolė ir (arba) galimybės juo naudotis suteikimas.

37.       ERĮ 3 straipsnio 241 dalyje pateiktas infrastruktūros naudotojo apibrėžimas – tai viešųjų ryšių tinklų teikėjas, kuris pageidauja sudaryti arba yra sudaręs su infrastruktūros valdytoju sutartį dėl bendro elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimo ir (ar) naudojimo.

38.       Vadovaujantis ERĮ 3 straipsnio 242 dalimi, infrastruktūros valdytojas – tai asmuo, valdantis elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (ar) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą arba ketinantis vykdyti šios infrastruktūros įrengimo darbus.

39.       Iš pirmiau nurodytų įstatymo nuostatų matyti, kad pagal jas atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ buvo ginčo elektroninių ryšių tinklo steigėja, kuri valdė, kontroliavo ir suteikė apeliantei galimybę juo naudotis. Atsakovė UAB „Cgates“, nusipirkusi iš UAB „Pašilės tinklas“ ginčo tinklą, yra jo valdytoja. Ji taip pat kontroliuoja ir turi teisę suteikti juo naudotis kitiems naudotojams.

40.       Nagrinėjamoje byloje susidariusios situacijos specifika yra ta, kad tinklo valdytoja atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ žodžiu ir konkliudentiniais suteikė apeliantei leidimą tinklu naudotis, bet jos nesudarė bendro elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo sutarties rašytine forma. Taigi tokia sutartis nuo 2017 metų sudaryta žodine forma bei konkliudentiniais šalių veiksmais ir buvo vykdoma. Sutarties vykdymo faktą patvirtina bylos šalių nurodyti veiksmai ir pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliantė mokėjo užmokestį atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ leidimą naudotis ginčo tinklo infrastruktūra. Šis mokestis UAB „Pašilės tinklas“ PVM sąskaitose faktūrose įvardytas kaip susidedantis iš nuomos mokesčio, administravimo mokesčio, aptarnavimo mokesčio, aptarnavimo mokesčio, klientų pajungimo mokesčio ir kt. Tai iš esmės atitinka Elektroninių ryšių įstatyme nustatytą užmokestį – pagal ERĮ 39 straipsnio 5 dalį infrastruktūros naudotojas šalių susitarimu moka infrastruktūros valdytojui užmokestį už naudojimąsi elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra. Užmokesčio nustatymo ir mokėjimo tvarka detalizuota Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1V-978 patvirtintų Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2021 m. birželio 1 d.) VIII skyriaus „Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimas“ V skirsnyje (Taisyklių 346–349 punktuose). Nei atsakovė UAB „Pašilės tinklas“, nei apeliantė byloje neginčija to, kad atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ buvo ginčo tinklo valdytoja, ji tinklą administravo, prižiūrėjo, plėtė, išlaikė, apmokėdavo su tinklo išlaikymu ir veikimu susijusias išlaidas bei mokesčius.

41.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Elektroninių ryšių įstatyme ir kituose įstatymuose nenustatyta elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojos pareiga, parduodant infrastuktūrą, ją siūlyti infrastruktūros naudotojai, kuri faktiškai naudojasi ta infrastuktūra. Apeliantė neturėjo pirmenybės teisės įsigyti ginčo infrastuktūros, todėl atsakovė UAB „Pašilės tinklas“, parduodama infrastuktūrą atsakovei UAB „Cgates“, tokios teisės negalėjo pažeisti ir nepažeidė. Taip pat nėra pagrindo atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ taikyti ir ikisutartinės atsakomybės, nes ji 2019 m. spalio mėn. pradėjo derybas, pateikusi apeliantei kelis ginčo tinklo įsigijimo įvairia forma variantus, bet tolesnės šalių derybos nevyko ir nutrūko nepasiekus jokio rezultato esant iš esmės pradinei stadijai. Apeliantė kelia klausimą dėl atsakovės UAB „Pašilės tinklas“ atsakomybės už sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo nutraukimą, bet šie argumentai nepagrįsti, nes nurodyta sutartis nutraukta tada, kai UAB „Pašilės tinklas“ jau nebebuvo ginčo infrastruktūros valdytoja, sutartį nutraukė ir apeliantės abonentus nuo tinklo atjungė ne ši atsakovė, bet naująja valdytoja tapusi UAB „Cgates“. Tad byloje nėra pagrindo nurodytai atsakovei taikyti taip pat ir sutartinės civilinės atsakomybės. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl pastarosios atsakovės veiksmų.

Dėl atsakovės UAB „Cgates“ (infrastruktūros valdytojos) pareigų užtikrinti bendro elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo kartu su apeliante (infrastuktūros naudotoja) tęstinumą ir ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas vertinimo

42.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Cgates“, 2020 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirkusi ginčo tinklą, žinojo apie tai, kad juo naudojasi apeliantė, nepaisant to, jog pirkimo-pardavimo sutartyje tokia informacija neįrašyta. Taigi pasikeitus ginčo tinklo savininkui, pasikeitė taip pat ir jo valdytojas.

43.       ERĮ 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą, apsaugą, bendrą naudojimą ir priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Kelių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės ir kiti teisės aktai.

44.       Bendras elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimas taip pat reglamentuotas ERĮ 39 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, infrastruktūros valdytojai turi teisę siūlyti infrastruktūros naudotojams bendrai naudotis jų valdoma esama elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra ir įsirengti elektroninių ryšių infrastruktūrą paskelbdami informaciją apie esamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą (infrastruktūros rūšį, įrengimo vietą, maršrutą, užpildymą ir panašiai).

45.       Vadovaujantis ERĮ 39 straipsnio 2 dalimi, jeigu infrastruktūros naudotojas negali įgyvendinti teisės įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą arba jeigu tokios teisės įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės ir kai tai iš infrastruktūros valdytojo nereikalauja papildomų esminių darbų, infrastruktūros valdytojas privalo, laikydamasis nediskriminavimo ir skaidrumo principų, su infrastruktūros naudotoju sudaryti sutartį dėl bendro esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo (toliau – sutartis dėl bendro infrastruktūros naudojimo).

46.       Analizuojant nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją pirmiau nurodytos teisės normos kontekste, pažymėtina, kad ginčo tinklą įsigijusiai atsakovei UAB „Cgates“ išliko pareiga sudaryti (šios bylos konkrečiu atveju – pareiga išsaugoti) sutartį su apeliante (infrastruktūros naudotoja) dėl bendro esamos elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje susidarė specifinė situacija, kai ankstesnė ginčo tinklo valdytoja pati nesinaudojo tinklu, bet jį įsigijusi naujoji valdytoja siekė sujungti ginčo infrastruktūrą su savo jau naudojama ir naudoti visą išplėstą bei integruotą elektroninių ryšių tinklą. Taigi pagal byloje nustatytų aplinkybių visetą darytina išvada, kad ne apeliantė, kaip ginčo infrastruktūros naudotoja, bet atsakovė UAB „Cgates“, kaip naujoji tos infrastruktūros valdytoja, naudojimo prasme siekė prisijungti prie jau apeliantės naudojamos infrastruktūros naudojimo. Dėl nurodytos priežasties ji turėjo įvykdyti įstatyme nustatytas pareigas, susijusias su bendro ginčo infrastruktūros naudojimo kartu su apeliante užtikrinimu.

47.       Pagal ERĮ 39 straipsnio 3 dalį, infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais ar motyvuodamas tuo, kad nėra infrastruktūros valdytojo valdomos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros valdymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų (jų infrastruktūros valdytojas neturi, jie prarasti ir panašiai), negali atsisakyti sudaryti su infrastruktūros naudotoju sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo, nebent kai egzistuoja bent vienas šioje dalyje nurodytas objektyvus, skaidrus ir proporcingas pagrindas:

1) egzistuoja techniškai ir ekonomiškai pagrįstų naujos elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo alternatyvų ir infrastruktūros naudotojas gali įgyvendinti teisę įrengti reikalingą elektroninių ryšių infrastruktūrą, o tokios teisės įgyvendinimo išlaidos nėra neproporcingai didelės;

2) sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo sudarymas ir (arba) jos vykdymas pažeistų teisės aktų, reglamentuojančių elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros įrengimą ir (arba) naudojimą, reikalavimus;

3) sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo sudarymas ir (arba) jos vykdymas sukeltų grėsmę viešųjų ryšių tinklų saugumui ir (arba) vientisumui, visuomenės saugumui ir (arba) sveikatai;

4) elektroninių ryšių infrastruktūroje ir (arba) tinkamos paskirties fizinėje infrastruktūroje nėra pakankamai vietos infrastruktūros naudotojo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir nėra galimybės pakeisti seną ir nenaudojamą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą ar ją išmontuoti, kad atsirastų pakankamai vietos infrastruktūros naudotojo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti; infrastruktūros naudotojo kabeliams nutiesti reikalingas infrastruktūros valdytojo, valdančio elektroninių ryšių infrastruktūrą, vamzdžio vidinis skersmuo apskaičiuojamas šio straipsnio 7 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis;

5) infrastruktūros valdytojo patvirtintuose elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros plėtros projektuose numatyta per artimiausius 24 mėnesius vykdyti elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros plėtrą (pavyzdžiui, tiesti elektroninių ryšių linijas, įrengti aparatūrą ir įrenginius, kitą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir (arba) tinkamos paskirties fizinę infrastruktūrą), o bendras esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimas ir (arba) infrastruktūros naudotojo įrengta elektroninių ryšių infrastruktūra trukdys įgyvendinti šiuos projektus;

6) elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimas sukeltų nepriimtinus esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros arba bendrai naudojantis šia elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizine infrastruktūra anksčiau įrengtos elektroninių ryšių infrastruktūros veikimo trukdžius;

7) esama elektroninių ryšių infrastruktūra ir (arba) tinkamos paskirties fizinė infrastruktūra, kuria pageidaujama bendrai naudotis, nėra tinkama infrastruktūros naudotojo nurodytiems bendro esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tikslams įgyvendinti (pavyzdžiui, elektroninių ryšių linijoms tiesti, aparatūrai, įrenginiams ar kitai elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti).

48.       Iš aptartos įstatymo nuostatos formuluotės ir struktūros matyti, kad ją įstatymų leidėjas išdėstė tai, jog pareiga įrodyti atsisakymo sudaryti sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo pagrįstumą tenka atsisakančiai infrastruktūros valdytojai. Atsakovė UAB „Cgates“ nagrinėjamoje byloje neįrodė nė vieno pirmiau išvardyto ir pagal įstatymą laikomo objektyviu, skaidriu ir proporcingu pagrindo.

49.       Pagal ERĮ 39 straipsnio 4 dalį, bendro konkrečios esamos elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros naudojimo tvarka ir sąlygos, taip pat elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo tvarka ir sąlygos nustatomos sutartyje dėl bendro infrastruktūros naudojimo laikantis šio straipsnio 7 dalyje nurodytų taisyklių. Infrastruktūros valdytojas negali reikalauti pakeisti ar nutraukti pagal šio straipsnio 2 dalį sudarytos sutarties dėl bendro infrastruktūros naudojimo, jeigu yra vykdomi sutartyje dėl bendro infrastruktūros naudojimo nustatyti įpareigojimai.

50.       Atsakovė UAB „Cgates“ atjungė apeliantės abonentus nuo ginčo infrastruktūros, nesirėmusi pirmiau aptartoje normoje nurodyta aplinkybe, t. y. kad apeliantė nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį dėl bendro infrastruktūros naudojimo.

51.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek ankstesnioji tinklo valdytoja UAB „Pašilės tinklas“, tiek, atsakovė UAB „Cgates“, tapusi naująja ginčo tinklo valdytoja, 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėn. pranešė, kad apeliantė nebegalės naudotis ginčo tinklu ir teikti savo abonentams elektroninių paslaugų. Apeliantė prašė neatjungti jos abonentų nuo ginčo tinklo, t. y. prašė atsakovės UAB „Cgates“, kad ji, kaip tinklo valdytoja, išsaugotų status quo (esamą situaciją) ir tęstų bendrą ginčo elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimą.

52.       Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 338 punktą, infrastruktūros valdytojas privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo infrastruktūros naudotojo prašymo dėl bendro infrastruktūrų naudojimo gavimo dienos sudaryti sutartį arba raštu informuoti prašymą pateikusį infrastruktūros naudotoją apie atsisakymą sudaryti sutartį. Infrastruktūros valdytojo atsisakymas sudaryti sutartį su infrastruktūros naudotoju turi būti motyvuotas, o tuo atveju, jeigu infrastruktūros valdytojas atsisako sudaryti sutartį su infrastruktūros naudotoju Elektroninių ryšių įstatymo 39 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu (teismo pastaba – dėl vietos valdytojo infrastruktūroje trūkumo), jis prašymą pateikusiam infrastruktūros naudotojui privalo nurodyti kiekviename vamzdyje įvertų ir (arba) numatytų verti ryšių kabelių išorinius skersmenis. Sutartyje turi būti išdėstytos techninės, komercinės, finansinės sąlygos, taip pat šalių įsipareigojimai ir atsakomybė.

53.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Cgates“ nepateikė apeliantei pirmiau aptartoje Taisyklių nuostatoje išvardytos informacijos ir neįrodė, kad jos valdomoje infrastruktūroje trūksta vietos apeliantės infrastruktūrai įrengti ir naudoti. Priešingai, apeliantė į bylą pateikė įrodymų, kad ji buvo užėmusi tik mažesniąją dalį ginčo infrastruktūros optinio kabelio skaidulų ir atsakovė UAB „Cgates“ turėjo teisę naudoti 100 vnt. kabelio skaidulų, jeigu jos valdoma infrastruktūra būtų naudojama bendrai, t. y. ginčo infrastruktūrą būtų naudojusios jos kartu.

54.       Nagrinėjamoje byloje kilusiam šalių ginčui spręsti taip pat reikšmingas yra Taisyklių 350 punktas. Jame nustatyta, kad pranešimą apie ketinimą nutraukti sutartį šalis privalo pateikti kitai šaliai ne vėliau kaip prieš vienus metus, jeigu sutartyje nesusitarta kitaip ir sutartis nutraukiama ne dėl jos esminio pažeidimo, išskyrus Elektroninių ryšių įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį (teismo pastaba – infrastruktūros naudotojo iniciatyva, kai jis nesutinka su infrastruktūros valdytojo pakeistu užmokesčiu už infrastruktūros naudojimą).

55.       Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ 2020 m. m. liepos 24 pranešė apeliantei, kad jos abonentai nuo 2020 m. lapkričio 1 d. bus atjungti nuo ginčo tinklo. Tuo metu UAB „Pašilės tinklas“ buvo pardavusi aptariamą tinklą ir nebebuvo jo valdytoja. Infrastruktūros valdytojos statusą nuo 2020 m. liepos 20 d. įgijo atsakovė UAB „Cgates“. Ji 2020 m. rugpjūčio 6 d. apeliantei nurodė, kad nuo 2020 m. spalio mėn. pradės integruoti ginčo tinklą į savo elektroninių ryšių infrastruktūrą (tinklų sistemą). UAB „Cgates“ sutartį dėl bendro infrastruktūros naudojimo nutraukė dėl to, kad tapo ginčo infrastruktūros savininke, bet ne dėl to, jog apeliantė padarė esminį sutarties pažeidimą. Taip pat byloje nėra ir ERĮ 39 straipsnio 5 dalyje nustatyto atvejo. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė UAB „Cgates“ apie ketinimą nutraukti sutartį dėl bendro infrastruktūros naudojimo pranešusi prieš beveik tris mėnesius, pažeidė Taisyklių 350 punktą. Aplinkybę, kad dėl nurodytoje teisės normoje nustatyto vienerių metų termino nesilaikymo pažeisti apeliantės interesai, pagrindžia tai, kad jai, kaip elektroninių ryšių infrastuktūros naudotojai, prisijungti prie kito infrastruktūros valdytojo Telia Lietuva, AB, tinklo ir per jį paslaugas teikti esamiems klientams būtų užtrukę devynis mėnesius. Nurodytą aplinkybę patvirtino pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas apeliantės darbuotojas A. G., abonentų perjungimo į Telia Lietuva, AB, tinklą klausimu bendravęs su šiuo infrastruktūros valdytoju.

56.       Taigi atsakovė UAB „Cgates“ nepagrįstai nutraukė su apeliante sudarytą sutartį dėl bendro elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo ir tai yra jos neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovės UAB „Cgates“ kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalies).

57.       Apeliantė prašo priteisti 35 764,08 Eur negautų pajamų, kurias ji būtų gavusi iš abonentų už teikiamas elektroninių ryšių paslaugas iki su abonentais sudarytų sutarčių termino pabaigos, jeigu atsakovė UAB „Cgates“ nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 18 d. būtų neatjungusi tų abonentų nuo ginčo kabeklio tinklo. Iš į bylą apeliantės pateikto negautų pajamų apskaičiavimo matyti, kad negautas mokestis apskaičiuotas pagal abonentus, kurie jų atjungimo nuo tinklo metu buvo apeliantės klientais. Apeliantė nepateikė rašytinių sutarčių ar jų pratęsimų, sudarytų su abonentais, bet byloje nustatytas tų abonentų atjungimo nuo tinklo faktas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė įrodė negautų iš abonentų pajamų ateityje gautino mokesčio už interneto ir kabelinės televizijos paslaugas forma tikėtiną pagrįstumą.

58.       Pasisakant dėl bylos šalių argumentų, susijusių ir PVM ir pelno mokesčio priteisimu ar nepriteisimu, atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimą, kad apskaičiuota nuostolių atlyginimo suma (žalos negautų pajamų forma atlyginimas) negali būti vertinama mokestinių prievolių valstybei vykdymo požiūriu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys. Teismas, spręsdamas ginčą dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, paprastai neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Mokestines prievoles valstybei vykdo mokesčių mokėtojas specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka, tai, be kita ko, reiškia ir gautų pajamų priskyrimo vienokiai ar kitokiai apmokestinimui reikšmingai pajamų kategorijai vertinimą konkrečių mokesčių įstatymų taikymo, kai atliekamos mokesčių apskaičiavimui skirtos procedūros, momentu. Pažymėtina, kad civilinės teisės kategorijos gali nesutapti su mokesčių teisės kategorijomis, antai ne visi civilinės teisės subjektai yra atitinkamų mokesčių mokėtojai (žr., pvz., Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnis), ne visos gautos pajamos yra vienodai apmokestinamos (Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnis), ne visos asmens patirtos išlaidos yra teisiškai reikšmingos ir turi įtakos apmokestinimui (Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnis). Vieniems subjektams kaip negautas pajamas priteisiamas žalos atlyginimo sumas įstatymų leidėjas priskiria neapmokestinamosioms pajamoms (Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas), o kiti subjektai nuo tokių priteisiamų sumų moka mokestį bendra tvarka (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktas). Be to, mokestinės prievolės vykdymui gali turėti reikšmės įvairios specifinės aplinkybės, kurių nustatymas priskiriamas mokesčių administratoriaus, o ne civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, kaip antai mokestinės nepriemokos išieškojimo tikslingumas ir kt. (Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnis). Taigi, bandymas žalos atlyginimo sumas jų priteisimo momentu įvertinti mokestinių prievolių valstybei vykdymo aspektu paprastai iškreipia apmokestinimo tam tikru mokesčiu sistemą arba nesudaro sąlygų jai veikti pagal bendrąsias mokesčių įstatymuose įtvirtintas apmokestinimo taisykles. Dėl to kasacinis teismas konstatavo, kad, priteisiant žalos negautų pajamų forma atlyginimą, dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė priteisiama nepaisant mokestinių prievolių, galbūt atsirandančių dėl gaunamų pajamų. Ar tokios, kaip žalos atlyginimas, gautos sumos bus apmokestinamos ir kaip tai bus padaryta priklauso nuo specialaus teisinio reguliavimo, nustatyto mokesčių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

59.       Taigi nagrinėjamoje byloje apeliantė įrodė 35 764,08 Eur negautų pajamų ir nėra pagrindo jų mažinti nei PVM mokesčio, nei pelno mokesčio dydžiu (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).

60.       Atsakovės UAB „Cgates“ neteisėtus veiksmus – nepagrįstą sutarties nutraukimą ir apeliantės abonentų atjungimą nuo optinio kabelio tinklo – bei apeliantės patirtus nuostolius negautų pajamų forma sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šios negautos pajamos yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatytos visos atsakovės UAB „Cgates“ sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl apeliantei iš nurodytos atsakovės turi būti priteisti nuostoliai.

61.       Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat ir tuo aspektu, kad teismas be pagrindo nenustatė atsakovių sudaryto konkurenciją ribojančio susitarimo ir atsakovių nesąžiningos konkurencijos veiksmų (atitinkamai Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis ir 15 straipsnio 1 dalis). Apeliantės nuomone, atsakovės 2020 m. liepos 20 d. tinklo pirkimo-pardavimo sutartimi susitarė ir siekė apriboti konkurenciją (duomenys neskelbtini) elektroninių ryšių paslaugų rinkoje, nes po šio sandorio UAB „Cgates“, būdama apeliantės konkurentė, atjungė visus apeliantės abonentus ir pašalino ją iš (duomenys neskelbtini) rinkos, taigi atliko taip pat ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

62.       Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad reikia atriboti atsakovių statusą konkurencijos teisės aspektu. Šis statusas yra skirtingas. UAB „Pašilės tinklas“ buvo infrastruktūros valdytoja, bet ji neteikė elektroninių ryšių paslaugų galutiniams gavėjams. Kai ginčo tinklas priklausė nurodytai atsakovei, vienintelė jo naudotoja ir elektroninių ryšių paslaugų teikėja galutiniams gavėjams buvo apeliantė. Darytina išvada, kad UAB „Pašilės tinklas“ ir apeliantė nebuvo konkurentės (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis). Atsakovės UAB „Cgates“ statusas buvo kitoks. Ji ir apeliantė buvo konkurentės, nes jos buvo ūkio subjektai, kurie toje pačioje elektroninių ryšių paslaugų teikimo rinkoje susidūrė arba galėjo susidurti su tarpusavio konkurencija (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis).

63.       Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovių 2020 m. liepos 20 d. sudaryta tinklo pirkimo-pardavimo sutartimi apeliantės ir atsakovės UAB „Cgates“ konkurencija neapribota, nes išliko techninė galimybė šioms abiems konkurentėms bendrai naudotis viena elektroninių ryšių infrastruktūra (optinio kabelio tinklu), kurią viena iš jų įsigijo nuosavybės teise – apeliantė naudojo mažesnę optinio kabelio skaidulų dalį ir kitas jos nenaudojamas kabelio skaidulas galėjo panaudoti atsakovė UAB „Cgates“. Pažymėtina, kad aptariama 2020 m. liepos 20 pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka taip pat ir nė vieno iš Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose išvardytų atvejų. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kuriais keliamas atsakovių veiksmų kvalifikavimo pagal nurodytą teisės normą klausimas, yra atmetami kaip nepagrįsti.

64.       Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Pirmiau šiame sprendime konstatuota, kad atsakovė UAB „Cgates“ neteisėtai nutraukė ją ir apeliantę siejusią sutartį dėl bendro elektroninių ryšių infrastruktūros naudojimo ir atjungė nuo įsigyto tinklo visus apeliantės abonentus. Tokių neteisėtų veiksmų atlikimas ir pirmiau aptartų Elektroninių ryšių įstatymo bei jį detalizuojančio poįstatyminio teisės akto (Taisyklių) nuostatų pažeidimas negali būti laikomas sąžiningu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė UAB „Cgates“ tuo pačiu neteisėtu sutarties nutraukimo veiksmu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos draudžiama atlikti pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį.

65.       Pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytas taip pat ir antras pagrindas priteisti apeliantei iš atsakovės UAB „Cgates“ žalos atlyginimą negautų pajamų forma.

66.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

67.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neteisingai išsprendė ginčą, nes netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nepritaikė ginčui išspręsti taikytinų teisės normų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir dėl jos turi būti priimtas naujas sprendimas – ieškinys iš dalies patenkintas ir apeliantei iš atsakovės UAB „Cgates“ priteista 35 764,08 Eur nuostolių atlyginimo. Kita apskųsto sprendimo dalis, kuria bylos dalis nutraukta ir ieškinys atmestas tiek, kiek jis pareikštas antrai atsakovei UAB „Pašilės tinklas“, paliktina nepakeista.

68.       Priteisus apeliantei nuostolių atlyginimą iš atsakovės UAB „Cgates“, taip pat iš pastarosios priteistinos apeliantės prašomos 5 proc. procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Procesinės palūkanos už priteistiną 35 764,08 Eur sumą priteistinos nuo pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2021 m. kovo 24 d. patikslinto ieškinio) priėmimo teisme dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

69.       Panaikinus apskųsto sprendimo dalį ir dėl priėmus naują sprendimą bylinėjimosi išlaidos paskirstomos iš naujo.

70.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

71.       Apeliantė pateikė įrodymų, kad patyrė 14 399 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose) ir sumokėjo 1 685,46 Eur žyminio mokesčio (už ieškinį ir apeliacinį skundą). Išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Patirtos išlaidos apeliantei priteistinos iš atsakovės UAB „Cgates“ (14 399 + 1 685,46 = 16 084,46).

72.       Valstybei iš pralaimėjusios bylos šalies UAB „Cgates“ priteistina 10,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis).

73.       Apeliantė ginčija apskųstame teismo sprendime iš jos atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ priteistų 8 622,32 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį. Ieškovė teikė daug procesinių dokumentų, daug kartų keitė ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ patyrė daug bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sumažino nurodytai atsakovei priteistinų išlaidų dydį atsižvelgęs į maksimalius rekomenduojamus dydžius. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo CK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų išlaidų paskirstymo taisyklių. Dėl to atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ priteisiamas pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaidų dydis ir pridedamos šios šalies apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pašilės tinklas“ prašo priteisti iš apeliantės 2 904 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kartu su atsiliepimu pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą. Nurodytas dydis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo dydį – 2 183,09 Eur, todėl šių išlaidų dydis mažintinas iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio. Iš viso atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ iš apeliantės priteistina 10 805,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 622,32 + 2 183,09).

74.       Kadangi ieškinys atsakovės UAB „Cgates“ atžvilgiu patenkinamas (t. y. iš jos apeliantei priteisiamas nuostolių atlyginimas), tai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys, kiek jis pareikštas atsakovei UAB „Cgates“, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Init“ (kodas 132658751) iš atsakovės UAB „Cgates“ (kodas 120622256) 35 764,08 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 8 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą 35 764,08 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 8 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Init“ (kodas 132658751) iš atsakovės UAB „Cgates“ (kodas 120622256) 16 084,46 Eur (šešiolika tūkstančių aštuoniasdešimt keturis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei UAB „Pašilės tinklas“ (kodas 303160486) iš ieškovės UAB „Init“ (kodas 132658751) 10 805,41 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus penkis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Cgates“ (kodas 120622256) į valstybės biudžetą 10,55 Eur (dešimt eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.