Baudžiamoji byla Nr. 1S-727-966/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49712-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio (toliau – prokuroras) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutarties.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi baudžiamoji byla (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) perduota Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti. Šioje baudžiamojoje byloje R. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 1891 straipsnio 1 dalį padarymu, I. M. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 1891 straipsnio 1 dalyje, padarymu:
1.1. R. M. kaltinamas tuo, kad kartu su I. M., iki santuokos 2017 m. rugpjūčio 17 d. – B., laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2019 m. birželio 1 d. įgijo ir turėjo nuosavybės teise didesnės nei 500 MGL vertės turto žinodamas, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis – 2015 m. išlaidoms viršijant pajamas 54 438 Eur, 2016 m. išlaidoms viršijant pajamas 65 598 Eur, 2017 m. išlaidoms viršijant pajamas 63 412 Eur, 2018 m. išlaidoms viršijant pajamas 120 032 Eur ir 2019 m. iki gegužės mėn. 31 d. išlaidoms viršijant pajamas 30 520 Eur: 2016 m. gruodžio 12 d. pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš neteisėtai gautų pajamų už 6 000 Eur įsigijo automobilį BMW 7 ER REIHE VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2017 m. vasario 8 d. įregistravo A. Z. vardu valstybinėje įmonėje „Regitra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 12 d. pagal pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš neteisėtai gautų pajamų už 56 000 Eur įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kurį įregistravo I. M. vardu; laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. iš neteisėtai gautų pajamų, adresu (duomenys neskelbtini)., už 235 075,26 Eur pastatė gyvenamąjį namą ir garažą, sudėjo trinkeles ir pastatė tvorą; 2017 m. liepos 11 d. pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš neteisėtai gautų pajamų už 800 Eur įsigijo automobilį AUDI A6 VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2017 m. liepos 14 d. įregistravo K. B. vardu valstybinėje įmonėje „Regitra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 17 d. pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš neteisėtai gautų pajamų už 4 900 Eur įsigijo automobilį motociklą HONDA CBR VIN Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. vardu, tačiau valstybinėje įmonėje „Regitra“ jo neregistravo; 2018 m. birželio 15 d. pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš neteisėtai gautų pajamų už 5 200 Eur įsigijo automobilį BMW 5 ER REIHE VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2018 m. liepos 20 d. įregistravo D. B. vardu valstybinėje įmonėje „Regitra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2019 m. birželio 1 d. kartu su sutuoktine I. M. įgijo ir turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, o būtent – 307 975,26 Eur vertės turtą žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, kadangi išlaidos viršijo pajamas 334 000 Eur.
1.2. I. M. kaltinama tuo, kad kartu su R. M. laikotarpiu 2015 m. vasario 2 d. iki 2019 m. birželio 1 d. įgijo ir turėjo nuosavybės teise didesnės nei 500 MGL vertės turto žinodama, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis – 2015 m. išlaidoms viršijant pajamas 54 438 Eur, 2016 m. išlaidoms viršijant pajamas 65 598 Eur, 2017 m. išlaidoms viršijant pajamas 63 412 Eur, 2018 m. išlaidoms viršijant pajamas 120 032 Eur ir 2019 m. iki gegužės mėn. 31 d. išlaidoms viršijant pajamas 30 520 Eur: 2016 m. gruodžio 12 d. pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš neteisėtai gautų pajamų už 6 000 Eur įsigijo automobilį BMW 7 ER REIHE VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2017 m. vasario 8 d. įregistravo A. Z. vardu valstybinėje įmonėje „Regitra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 12 d. pagal pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš neteisėtai gautų pajamų už 56 000 Eur įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kurį įregistravo I. M. vardu; laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. iš neteisėtai gautų pajamų, adresu (duomenys neskelbtini), už 235 075,26 Eur pastatė gyvenamąjį namą ir garažą, sudėjo trinkeles ir pastatė tvorą; 2017 m. liepos 11 d. pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš neteisėtai gautų pajamų už 800 Eur įsigijo automobilį AUDI A6 VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2017 m. liepos 14 d. įregistravo K. B. vardu valstybinėje įmonėje „Regitra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 17 d. pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš neteisėtai gautų pajamų už 4 900 Eur įsigijo automobilį motociklą HONDA CBR VIN Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. vardu, tačiau valstybinėje įmonėje „Regitra“ jo neregistravo; 2018 m. birželio 15 d. pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš neteisėtai gautų pajamų už 5 200 Eur įsigijo automobilį BMW 5 ER REIHE VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2018 m. liepos 20 d. įregistravo D. B. vardu valstybinėje įmonėje „Regitra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2019 m. birželio 1 d. kartu su sutuoktiniu R. M. įgijo ir turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, o būtent – 307 975,26 Eur vertės turtą žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, kadangi išlaidos viršijo pajamas 334 000 Eur.
2. Alytaus apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad prokuroro pateiktas kaltinimo formulavimas neleidžia aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, pažeidžia rungtyniško, lygiateisio ir teisingo proceso principus. Kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 punkto reikalavimą, nes nėra aiškios kaltinimo apimtis ir ribos (nėra aišku, kokią konkrečiai neteisėtai įgytų pajamų (pinigų sumą) dalį kiekvienas iš kaltinamųjų panaudojo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto įsigijimui. Teismas sprendė, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, trukdantys nagrinėti bylą teisme ir ištaisyti juos teisminio nagrinėjimo metu nėra galimybės.
3. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.
3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į nutarties motyvus, pagal kuriuos pirmosios instancijos teismas esminiu kaltinamojo akto trūkumu laiko tai, kad tarp sutuoktinių buvo sudarytos vedybinė, kuri buvo nutraukta ir ikivedybinė, kuri galiojo bylos nagrinėjimo metu, sutartys. Pagal galiojančią sutartį kaltinamieji atsisakė sutuoktinių turto teisinio režimo (bendrosios jungtinės nuosavybės), bet susitarė, kad tiek iki santuokos sudarymo, tiek po santuokos sudarymo kiekvieno iš sutuoktinių gautas pajamas ir kitokį turtą valdys asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.101 straipsnis, 3.104 straipsnis). Sutikti su tokiomis išvadomis nėra pagrindo. Teismas be pagrindo taiko kaltinamajame akte nurodytam R. M. ir I. M. galimai iš neteisėtų pajamų įgytam turtui, kurio didžio dalis – gyvenamasis namas su priklausiniais, net nėra įregistruotas, ikivedybinės sutarties nuostatas ir laiko, kad reikalinga kaltinime nurodyti, iš kokios kiekvieno sutuoktinio neteisėtai įgytų lėšų dalies įgijo kaltinime nurodytą turtą.
3.2. Kaltinamajame akte, kuris remiasi ikiteisminio tyrimo duomenimis, nurodyta, kad kaltinamieji neturėjo tiek teisėtų lėšų, išlaidoms viršijant pajamas 334 000 Eur, kad kaltinime nurodytą turtą įgytų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad abu sutuoktiniai naudojosi namu su priklausiniais, abu dalyvavo jį įrengiant, telefoniniuose pokalbiuose nurodo, kad namas priklauso jiems, taip pat abu naudojosi transporto priemonėmis, išskyrus motociklą, kuris buvo įgytas, bet nėra duomenų, kad juo kuris nors iš sutuoktinių naudotųsi, transporto priemonė neregistruota nei vieno sutuoktinio vardu. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms taikyti ikivedybinės sutarties, taip pat ir CK nuostatas, nėra pagrindo, kadangi pagal nustatytus duomenis dauguma kaltinime nurodyto turto jų vardu neįregistruota, siekiant trukdyti identifikuoti tikrąjį turto savininką. Abu sutuoktiniai turtu naudojosi bendrai, iš kokios būtent neteisėtos, galimai nusikalstamos veikos, kiekvienas sutuoktinis įgijo piniginių lėšų dalį, iš kurių buvo įgytas turtas, tyrimo metu nepavyko nustatyti. Tačiau remiantis teismų praktika to ir nereikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, Nr. 2K-P-93/2014). Be to, kaltinime nurodoma, kad abu sutuoktiniai veikė kartu, t. y. turėjo turtą abu bendrai. Esant tokioms aplinkybėms teismo manymas, kad kaltinime turi būti nurodoma, už kurio konkrečiai sutuoktinio neteisėtai gautų lėšų dalį įgytas turtas, yra aiškiai perteklinis. Logiškai vertinant šioje byloje nebūtina nurodyti kaltinime iš kokios kiekvieno sutuoktinio lėšų dalies įgytas turtas, jeigu nusikalstamai veikai įrodyti pakanka, kad nenustatoma, kad turtas įgytas iš teisėtų šaltinių, visus galimus teisėtus įgijimo būdus patikrinus.
3.3. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad kaltinamasis aktas neleidžia teismui aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, pažeidžia rungtyniškumo, lygiateisio ir teisingo proceso principus, pažeidžia kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaltinime yra aiškiai nurodytos kaltinamojo akto ribos – nusikalstamos veikos padarymo laikas bei turtas, kuris galimai įgytas iš neteisėtai gautų lėšų. Kaltinamieji teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie supranta, kuo yra kaltinami. Ikiteisminio tyrimo metu jokių paaiškinimų, kuris iš kaltinamųjų, iš kokių lėšų, kokį turtą įgijo, kuris turtas yra jų asmeninė nuosavybė, neteikė. Kaltinimas suformuluotas pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kad kaltinime nurodytas turtas yra bendras ir juo kaltinamieji naudojasi bendrai. Jeigu teisiamojo posėdžio metu paaiškėtų kokios nors naujos aplinkybės, prokuroras turi teisę kaltinimą tikslinti, taip pat ir šalinti iš kaltinimo kai kurias nepasitvirtinusias aplinkybes, tuo mažinant kaltinimo apimtis.
3.4. Skunde pažymima, kad vadovaujantis BPK nuostatomis, perduodant bylą prokurorui būtina, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai būtų tokie, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą. Tačiau skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepasisakyta, kodėl teismo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylą. Kokius kaltinimus pateikti kaltinamiesiems sprendžia prokuroras ir tik jo kompetencijai priklauso kaltinamajame akte nurodyti, kaip, prokuroro nuomone, turi būti kvalifikuojami kaltinamųjų veiksmai. Teismas turėtų tik patikrinti, ar prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, bet ne svarstyti klausimus, dėl kurių sprendimai gali būti priimami tik išnagrinėjus bylą, t. y. kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas kaltinamasis ir ar tie veiksmai atitinka inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymius. Šiuo atveju kaltinamasis aktas yra pakankamai aiškus ir atitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimus, todėl teismo priimta nutartis yra nepagrįsta.
4. Advokato Dainiaus Dargevičiaus atsiliepime prašoma prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį. Nurodoma, kad vien tai, jog kaltinamieji naudojosi kaltinamojo (duomenys neskelbtini) J. M. priklausančiu ir (ar) jo statytu gyvenamuoju namu, kuris neįregistruotas, kitiems asmenims priklausančiais ir jų vardu registruotais automobiliais, savaime nereiškia, kad šio turto įgijėjais ir savininkais yra kaltinamieji. Pažymima, kad įrodyti, kad asmuo turėjo BK nurodytą turtą nuosavybės teise žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, yra kaltinančios šalies pareiga, kuri nagrinėjamoje situacijoje yra atlikta ydingai.
Prokuroro skundas tenkinamas.
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartyje nustatė, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, pagal pateiktą kaltinamąjį aktą nėra aiški kaltinimo apimtis ir ribos, šie nustatyti trūkumai pažeidžia kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami ir tai trukdo nagrinėti bylą. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs prokuroro skundo argumentus ir motyvus, sprendžia, kad apylinkės teismo padaryta išvada dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK reikalavimams yra nepagrįsta.
6. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti byla. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Taigi teismas bylą prokurorui gali perduoti tiek bylos parengimo nagrinėti teisme metu, tiek nagrinėjimo teisme stadijoje, nustatęs šių sąlygų visumą: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai arba kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą.
7. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai nurodyti BPK 219 straipsnyje. Pagal BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti tiksliai nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuoseklioje praktikoje laikosi pozicijos, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-319/2014, 2K-161-511/2016).
8. Iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame aprašytos R. M. ir I. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodant jos padarymo laiką, būdą, atitinka BK normos, pagal kurią ši veika buvo kvalifikuota (BK 1891 straipsnio 1 dalis), turinį, t. y. R. M. ir I. M. kaltinami kartu įgiję ir turėjęs nuosavybės teise didesnės, negu 500 MGL vertės kaltinamajame akte nurodytą turtą žinodami, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis (jų išlaidoms atitinkamais kaltinamajame akte nurodytais laikotarpiais viršijant tais laikotarpiais gautas pajamas). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodė žemesnės instancijos teismas, kaltinamajame akte nurodyti visi BPK 219 straipsnyje reikalaujami duomenys, o nusikalstamos veikos aprašymas yra pakankamai konkretus ir aiškus, nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos tiek, kiek jos buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Kaltinamajame akte duomenys apie 500 MGL vertę viršijantį turtą, kuris galimai negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, taip pat duomenys, kuriais remiantis ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad tokios vertės turto sutuoktiniai iš teisėtų pajamų šaltinių įgyti negalėjo, nes jų išlaidos vertintu laikotarpiu ženkliai viršijo pajamas, yra nurodyti. Taip pat nurodyti duomenys, kuriais prokuroras kaltinamajame akte grindė poziciją, jog minėtą turtą sutuoktiniai turėjo ir naudojo bendrai. Atsižvelgiant į paminėtą, nenurodymas kaltinamajame akte, kokią lėšų dalį turto įgijimui panaudojo kiekvienas iš sutuoktinių, nelaikytinas esminiu kaltinamojo akto trūkumu. Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje R. M. ir I. M. kaltinimai bendrai įgiję ir turėję nuosavybės teise didesnės, negu 500 MGL vertės turtą, žinodami ar turėdami žinoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Taigi tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokie šaltiniai ir kokiomis dalimis buvo panaudoti kaltinamajame akte nurodytam turtui įgyti, taip pat tai, kad kaltinamieji R. M. ir I. M. ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo savo teise neduoti parodymų ir paaiškinimų dėl turto įsigijimo, jo nuosavybės teisės, neteikė, netrukdo teismui nagrinėti bylą iš esmės ir nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui.
9. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turėtų motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą bei kodėl kaltinimas turėtų būti tikslinamas tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas tokių aplinkybių nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.
10. Apylinkės teismo nutartyje akcentuojama aplinkybė dėl sutuoktinių pasirinkto turto teisinio težimo taip pat nelaikytina pagrindu pripažinti, kad kaltinamasi aktas turi esminių trūkumų, suponuojančių reikalingumą bylą grąžinti prokurorui šių trūkumų pašalinimui. Baudžiamosios bylos duomenimis R. M. ir I. M. ikivedybine sutartimi susitarė, kad iki santuokos ir santuokoje įgytas turtas yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad turto teisinis režimas yra aktualus sprendžiant su teisėtu būdu įgytu turtu susijusius klausimus (ginčus), o pagal šioje byloje pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes R. M. ir I. M. yra kaltinami turėję turtą, kuris galimai buvo įgytas iš neteisėtų pajamų. Todėl sutuoktinių pasirinktas turto teisinis režimas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems R. M. ir I. M. pareikšto kaltinimo dėl neteisėto praturtėjimo kontekste.
11. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl bylos perdavimo prokurorui ir netinkamai surašyto kaltinamojo akto ne kartą pažymėta ir nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nei proceso dalyviai, nei teismas negali būti įpareigojami spėlioti dėl byloje pareikšto kaltinimo ir atskirų inkriminuojamų nusikalstamos veikos požymių bei ieškoti šių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimo, nes taip būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijų, esmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-195-453/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-318-654/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020). Tačiau šiuo atveju kaltinamajame akte, kaip minėta, BPK 219 straipsnio 3 punkte nurodytos aplinkybės išdėstytos, nusikalstamos veikos aprašymas yra pakankamai konkretus ir aiškus, iš kaltinamojo akto aišku, kokiomis aplinkybėmis ir kokia nusikalstama veika galimai buvo padaryta, nurodyti duomenys, kuriais R. M. ir I. M. pareikštas kaltinimas grindžiamas.
12. Įvertinus aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad kaltinamasis aktas (kaltinimas) surašytas nepažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, esminių trūkumų, trukdančių bylą nagrinėti teisme, neturi. Todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartis, kuria baudžiamoji bylą grąžinta prokurorui nesant tam baudžiamojo proceso įstatyme nurodyto pagrindo, naikinama, kaip nepagrįsta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
n u t a r i a:
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Jurga Vasiliauskienė