Civilinė byla Nr. e2S-53-889/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03585-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams N. B. ir K. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka solidariems atsakovams N. B. ir K. B.: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 1 397,52 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 397,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 32 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 16 Eur. Taip pat teismas priteisė iš atsakovų į valstybės biudžetą 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 9,96 Eur. Šis sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. gegužės 11 d., o 2023 m. gegužės 19 d. išduoti vykdomieji raštai dėl skolos iš atsakovų išieškojimo.
2. Atsakovė K. B. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama atnaujinti praleistą terminą pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškovo ieškinį atmesti. Savo poziciją atsakovė grindė tokiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Atsakovė ieškinio, kitų procesinių dokumentų ir sprendimo už akių faktiškai negavo. Nors teismas sprendime už akių nurodė, kad teismo dokumentai buvo įteikti per šeimos narį, tačiau atsakovė faktiškai tuo adresu negyvena ir nurodomu laikotarpiu buvo išvykusi.
2.2. Sutinka, kad 2021 m. vasario 28 d., vairuodama N. B. priklausanti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė ir automobilis nuvažiavo į šoną, tačiau dėl eismo įvykio niekas nenukentėjo ir jokia transporto priemonė ar kiti objektai kliudyti nebuvo.
2.3. Pažymėjo, kad 2022 m. vasario 28 d. ieškovas užvedė žalos bylą ir neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nustatė, kad minimo eismo įvykio metu atsakovė K. B. kliudė apšvietimo stulpą, pagal sąmatą ir apskaičiuota žala, kurios suma – 1 397,52 Eur (441,22 Eur+956,30 Eur). Atsakovė su nustatyta žala nesutiko. 2022 m. rugsėjo 6 d. atsakovė gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymą dėl žalos atlyginimo grąžinimo, nes buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, atvykę į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), neturėdami tikslesnių koordinačių, užfiksavo tuo pačiu adresu kitą apgadinimą, kuris nėra susijęs su atsakove. Esant šioms aplinkybėms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į ieškovą ir prašė anuliuoti išmoką, nes neteisingai buvo nustatytas kaltininkas, pinigai buvo grąžinti. Atsakovė teigė, kad ji nėra atsakinga už žalą, dėl kurios ieškinyje prašoma priteisti atlyginimą.
3. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė šias pagrindines aplinkybes:
3.1. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad mama, kuriai buvo įteikti dokumentai, skirti atsakovei, turi priešingą teisinį suinteresuotumą byloje.
3.2. Eismo įvykio kaltininkas nustatytas, o žala užfiksuota policijos išduotoje pažymoje, taip pat nutarime administracinio nusižengimo byloje ir protokole. Ieškovas iki ieškinio pateikimo dienos nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 956,30 Eur grąžino AB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 6 d. rašte nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai apsiriko – užfiksavo kitą tuo pačiu adresu apgadintą gatvės apšvietimo atramą ir kad pagal pateiktą fotofiksaciją iš įvykio vietos parengė dėl atsakovės kaltės sugadintos apšvietimo atramos kitą sąmatą (sąmata 680,41 Eur su PVM, įvertinta žala 441,22 Eur). Ieškovė, gavusi iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 956,30 Eur sumą, nedelsiant 2023 m. rugpjūčio 2 d. grąžino bendraatsakiui N. B., iš kurio ji buvo išieškota. 441,22 Eur suma yra pagrįstai priteista ir išieškota.
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atnaujino atsakovei K. B. praleistą terminą pareiškimui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir perdavė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovės K. B. pareiškimą dėl 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
5.1. Teismas pažymėjo, kad ieškinys, jo priedų kopijos ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei buvo įteikti jos žinomu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, dokumentus įteikiant artimam šeimos nariui (mamai) (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl jos mamai įteikti procesiniai dokumentai galėtų būti laikomi netinkamai įteiktais. Taip pat atsakovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ji teismo procesinių dokumentų įteikimo laikotarpiu (2023 m. kovo mėnesį) nebuvo Lietuvoje ir neturėjo objektyvių galimybių su jais susipažinti.
5.2. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateiktas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, objektyvių priežasčių, lėmusių atsiliepimo nepateikimą, nenustatyta, todėl teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių.
5.3. Teismas nurodė, kad po žalos atlyginimo 2022 m. rugsėjo 6 d. nukentėjęs trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino dalį gautos žalos atlyginimo sumos – 956,30 Eur AB „(duomenys neskelbtini)“, pripažindamas, kad trečiojo asmens darbuotojai atvykę į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), užfiksavo kitą (tuo pačiu adresu) apgadintą gatvės apšvietimo atramą. 2022 m. rugsėjo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal atsakovės pateiktą fotofiksaciją iš įvykio vietos parengė kitą dėl K. B. kaltės sugadinto apšvietimo atramos sąmatą už 680,41 Eur sumą su PVM. Remdamasis šia sąmata, ieškovas 2022 m. spalio 20 d. išmokėjo 441,22 Eur sumą AB „(duomenys neskelbtini)“.
5.4. Teismas pažymėjo, kad byloje esančių įrodymų visuma neleidžia abejoti buvusiu eismo įvykiu ir nukentėjusio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirta žala bei jam ieškovo išmokėtu 441,22 Eur žalos atlyginimu, apskaičiuotu už 2021 m. vasario 28 d. eismo įvykio metu numuštos atramos atstatymą, remiantis sudaryta 2022 m. rugsėjo 8 d. sąmata. Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra pateikta objektyvių duomenų, paneigiančių nurodyto objekto apgadinimą.
5.5. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė K. B. yra atsakinga už padarytą žalą, turi pareigą atlyginti ieškovo išmokėtą 441,22 Eur draudimo išmoką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas N. B. jau yra atlyginęs ginčijamu sprendimu už akių priteistą visą žalą, kurios dalis (956,30 Eur) 2023 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo pavedimu Nr. 23629001 ieškovo jam grąžinta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovė K. B. (toliau ir – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, prie bylos prijungti baudžiamąją bylą Nr. 1-1277-1122/2023 ir administracinio nusižengimo bylą ROIK 21128966450, priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovė žalos, kuri sprendimu už akių jai priteista, nėra padariusi visiškai. Policijos pareigūnai klaidingai nurodė, kad automobiliu buvo kliudytas gatvės apšvietimo stulpas, nes automobilio apgadinimai nepatvirtina šių teiginių ir nurodytų pažeidimų. Automobilio pažeidimai neatitinka sąlyčio su stulpu kontakto pėdsakų. Nustatyti pažeidimai atsirado anksčiau arba buvo būtent dėl įvažiavimo į griovį.
6.2. Vien iš ieškovo pateikto dokumento nėra galimybės nustatyti žalos sumos. Siekiant įrodyti aplinkybes, apeliantės nuomone, tikslinga išreikalauti ir prijungti tiek baudžiamąją bylą Nr. 1-1277-1122/2023, tiek administracinio nusižengimo bylą ROIK 21128966450. Iš gautos medžiagos bus galimybė nustatyti, kad stulpo realiai kliudyti ji negalėjo ir ginčo žalos nepadarė.
6.3. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dar kartą nagrinėjo ir vertino termino praleidimą ir atsakovę vadino nerūpestinga, nutartį motyvavo tais pačiais argumentais, dėl kurių pasisakė Vilniaus apygardos teismas tenkinęs atsakovės atskirąjį skundą dėl termino atnaujinimo. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi e2S-2063-981/2023 klausimą dėl termino atnaujinimo jau išnagrinėjo.
7. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi išnagrinėjo klausimą tik dėl K. B. praleisto termino atnaujinimo paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir vertino sprendimo už akių įteikimo aplinkybes. Tuo tarpu skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio tinkamo įteikimo ir atsiliepimo į jį nepateikimo priežasčių. Teismas skundžiama nutartimi teisingai konstatavo, kad atsakovės nurodomos aplinkybės negali būti laikomos svarbia priežastimi nustatytu terminu nepateikti teismui atsiliepimo į ieškinį.
7.2. Ieškinys, kurį tinkamai priėmė jos mama, atsakovei buvo išsiųstas tinkamu jos pačios deklaruotu ir teismui patvirtintu adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad, teikdama teismui 2023 m. birželio 9 d. apeliacinį skundą, ji nurodė tą patį adresą – (duomenys neskelbtini).
7.3. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad automobilis nepatyrė jokių nubrozdinimų, įbrėžimų ar sužeidimų, kontaktuojant su kitais daiktais, nes nebuvo sąlyčio. Nustatyti pažeidimai atsirado anksčiau arba buvo būtent dėl įvažiavimo į griovį. Ieškovas nurodo, kad šiuos savo teiginius K. B. privalo pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais.
7.4. Pažymima, kad K. B. nepateikė teismui jokio įrodymo, jog policijos nutarimas ar jo dalis buvo panaikintas ir priimtas naujas nutarimas dėl to, kad kitiems asmenims priklausantis turtas neva nebuvo apgadintas.
7.5. Biuras, nustatydamas eismo įvykio metu padarytą žalą, vadovaujasi policijos nustatytomis arba abiejų vairuotojų eismo įvykio deklaracijoje fiksuotomis aplinkybėmis. Ieškovas pats eismo įvykio aplinkybių nenustato ir nefiksuoja. Aplinkybė, kad „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir jį apgadino, yra nustatyta policijos ir iki šiol nepaneigta.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės K. B. pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
11. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvavusiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
12. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
13. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškinys su priedais ir pranešimu pateikti atsiliepimą į ieškinį atsakovei buvo siųstas jos žinomu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir įteiktas artimam šeimos nariui – atsakovės mamai V. B. 2023 m. kovo 17 d. pasirašytinai. Minėtas adresas buvo nustatytas Gyventojų registro departamento duomenimis ir nurodytas ieškinyje. Atsakovui N. B. buvo teiktas ieškinys su priedais ieškovo ieškinyje ir atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), bet neįteiktas, pakartotinai juos įteikus atsakovo darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų, teiktų per kartu gyvenantį adresato giminaitį arba per adresato darbovietę, nėra įteikimo fikcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022).
14. Nustatyta, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai, todėl, atsakovams nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, dėl tokio jų neveikimo, esant ieškovės prašymui, buvo formalus pagrindas teismui priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės teiginius dėl, apeliantės nuomone, nepagrįstai teismo konstatuoto jos pasyvumo, nepateikus atsiliepimo į ieškinį, tačiau nusprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sutikti su kitais atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo.
15. Pažymėtina, kad CPK 142 straipsnio 4 dalies norma nėra imperatyvi, joje numatyta teismo teisė priimti sprendimą už akių, bet ne procesinė pareiga. Sprendimas už akių priimamas teismui nežinant kitos šalies pozicijos, negavus jos nuomonės bei įrodymų dėl ieškinio dalyko. Skirtingai, nei vykstant įprastam bylos nagrinėjimui, priimant sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, pagal CPK 285 straipsnio 5 dalies nuostatas, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, todėl sprendimo už akių peržiūrėjimas CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovei yra vienintelis būdas ginti savo teises. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Remiantis šia Konstitucinio Teismo išvada, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti tenkinamas ir tuo atveju, kai nustatoma, jog šalis į teismo posėdį neatvyko ar procesinio dokumento nepateikė ne dėl svarbių priežasčių, tačiau priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių ne tik tada, kai teismo sprendimo teisingumas kelia abejonių materialiosios teisės prasme, t. y. dėl ginčo esmės išsprendimo, bet ir tuomet, kai teismas padarė tokių esminių civilinio proceso teisės pažeidimų, dėl ko negalima pripažinti, jog civilinis procesas byloje apskritai buvo tinkamas.
17. Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu už akių ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovų K. B. ir N. B. priteistas 1 397,52 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir lygiomis dalimis priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
18. Pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis ir konkrečiai iš bylai pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 2 d. informacinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad 2021 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės K. B., vairavusios atsakovo N. B. lizingo sutarties pagrindu naudojamą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas gatvės apšvietimo stulpas ir komunikacinių ženklų stovai / lentelės. Eismo įvykio metu transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2002 m. kovo 29 d. paslaugų tiekimo sutarties Nr. 1 pagrindu AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino atsakovų padarytą žalą – 1 397,52 Eur (441,22 Eur + 956,30 Eur). Ieškovas kompensavo draudimo bendrovei išmokėtą draudimo išmoką – 1 397,52 Eur. Šią aplinkybę patvirtina ir bylai pateiktas 2022 m. birželio 20 d. mokėjimo pavedimas. Dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovas su pretenzijomis kreipėsi į atsakovus, tačiau atsakovai nuostolių neatlygino. Po žalos atlyginimo 2022 m. rugsėjo 6 d. nukentėjęs trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino dalį gautos žalos atlyginimo sumos – 956,30 Eur – AB „(duomenys neskelbtini)“, pripažindamas, kad trečiojo asmens darbuotojai, atvykę į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), užfiksavo kitą (tuo pačiu adresu) apgadintą gatvės apšvietimo atramą.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimo už akių priėmimo metu informacija apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. nukentėjęs trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino dalį gautos žalos atlyginimo sumos – 956,30 Eur – AB „(duomenys neskelbtini)“, pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 6 d. raštas apie tai, kad įmonės darbuotojai per klaidą užfiksavo (tuo pačiu adresu) kitą apgadintą gatvės apšvietimo atramą ir todėl grąžino AB „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimo išmoką, teismui buvo pateiktas tik tuomet, kai atsakovė K. B. pirmą kartą, t. y. 2023 m. rugsėjo 6 d., pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kaip matyti iš ieškovo byloje pateiktų duomenų, AB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, 2023 m. rugpjūčio 1 d. grąžino ieškovui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą 956,30 Eur sumą, kurią ieškovas 2023 m. rugpjūčio 2 d. grąžino N. B..
20. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės pateiktą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turėdamas informaciją apie tai, kad 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu už akių nepagrįstai buvo priteista dalis (956,30 Eur) nuostolių atlyginimo (už tokią sumą žala nebuvo padaryta), skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė atsakovės K. B. pareiškimą dėl 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
21. Iš atsakovės pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovė ginčija priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą ir dėl likusios sprendimu už akių priteistos 441,22 Eur sumos. Pagal byloje pateiktus duomenis, ši suma, kaip nuostoliai, priteista už tai, kad dėl K. B. kaltės eismo įvykio metu buvo sugadinta apšvietimo stulpo atrama. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą sąmatą, AB „(duomenys neskelbtini)“, įvertinęs žalos dydį, išmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 441,22 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią ieškovas kompensavo AB „(duomenys neskelbtini)“.
22. Apeliantė nurodo, kad ji sutinka, jog, vairuodama automobilį, ji sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į kelio bortą, tačiau jokio stulpo nekliudė ir nepadarė žalos, kurios atlyginimas sprendimu už akių priteistas solidariai iš jos ir atsakovo N. B.. Atsakovė pažymi, kad, duodama parodymus pareigūnams, nurodė, jog ji kliudė kelio šaligatvio bortą, bet ne stulpą. Apeliantės teigimu, transporto priemonės apžiūros protokole nurodyti automobilio sugadinimai neatitinka sugadinimų, kurie būtų padaryti, kliudžius stulpą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio savininkas N. B., teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, taip pat nurodė, jog po eismo įvykio nustatyti automobilio sugadinimai neatitinka sugadinimų, kurie būtų atsiradę, jei K. B. automobiliu būtų atsitrenkusi į stulpą. Atsakovė pažymi, kad automobilio durelės buvo įlenktos jau iki šio įvykio.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs dėl argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010). Be to, nagrinėjamu atveju apeliantė su pareiškimu teismui pateikė transporto priemonės apžiūros protokolą, tarnybinį pranešimą, K. B. parodymus, užfiksuotus įtariamojo apklausos protokole, kurie galbūt yra reikšmingi, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir žalos dydžio. Ieškovė su atsiliepimu į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo papildomai bylai pateikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento išvadą ir jos priedų kopijas (tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, eismo įvykio vietos schemą, kitą Vilniaus AVPK eismo įvykio medžiagą ir spalvotas nuotraukas). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad minėtos atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip minėta, nustačius nors vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas.
24. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės atskirajame skunde nurodytą prašymą prie bylos pridėti baudžiamąją bylą Nr. 1-1277-1122/2023, administracinio nusižengimo bylą ROIK 21128966450 (CPK 314 straipsnis), nes šis klausimas galės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės.
26. Atskirajame skunde apeliantė taip pat prašo priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, klausimas dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiamas, nes, pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7917-994/2023 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Teisėja Milda Skersienė