Civilinė byla Nr.e2-259-424/202

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01781-2021-9

                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1;

                                                                                2.5.4.8; 3.2.6.1

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 12 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,

sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,

dalyvaujant ieškovei B. K. ir jos atstovui adv. Simui Šuminui,

atsakovui A. P. ir jo atstovui adv. Liudvikui Ragauskiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. ieškinį A. P., tretiesiems asmenims notarei D. A. ir notarui Č. T. dėl A. Č. testamento pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė:

ieškovė prašo pripažinti 2011-03-07 A. Č. sudarytą testamentą, patvirtintą Trakų r. 2-ojo notarų biuro notarės D. A. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu CK 1.80 str., 1.89 str. 1 d., 1.91 str. 1 d., 5.16 str. 1 d. 3 p. pagrindais.

         Nurodė, kad testatorius A. Č. yra jos tėvas, kuris mirė 2021-05-20. Po tėvo mirties ji priėmė palikimą ir sužinojo, kad 2011-03-07 A. Č. sudarė testamentą, kuris patvirtintas Trakų r. 2-ojo notarų biuro notarės D. A., ir kuriuo A. Č. savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą: jam priklausantį turtą, tai yra, teisę į žemės sklypą ir žemės sklypo dalį, turėtą, (duomenys neskelbtini), ir/arba žemės sklypą, žemės sklypo dalį, kurios bendras plotas 2 (du) ha, turėtą (duomenys neskelbtini), skiria A. P.. Notaras nurodė, kad pagal šį testamentą ketina išduoti paveldėjimo teisės liudijimą A. P. dėl 13037/25937 dalių 2,5937 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), mieste, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) paveldėjimo. Šis sklypas registruotas A. Č. vardu 2014-12-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 51S-167 pagrindu.

         Nuosavybės teisių atkūrimo procese A. Č. įgijo šiuos žemės sklypus:

-       A. Č. vardu, laikotarpyje nuo 2012-04-18 iki 2012-08-09, buvo registruotas 0,0903 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas - 2012-03-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 46S-150);

-       A. Č. vardu yra registruotos 13037/25937 dalys 2,5937 ha žemės sklypo, esančio Elektrėnų mieste, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas - 2014-12-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 51S-167);

-       A. Č. vardu yra registruotos 1060/2110 dalys 0,2110 ha žemės sklypo, esančio Elektrėnų mieste, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas - 2014-12-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 51S-167);

-       A. Č. vardu, laikotarpyje nuo 2012-10-25 iki 2012-11-29, buvo registruotas 2,36 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas - 2012-10-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 51S-114);

-       A. Č. vardu, laikotarpyje nuo 2012-10-25 iki 2012-11-29, buvo registruotas 11,15 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas - 2012-10-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 51S-114);

-       A. Č. vardu, laikotarpyje nuo 2001-09-07 iki 2002-05-02, buvo registruota 1/2 dalis 1,3810 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas - 2001-09-07 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 42-13);

-       A. Č. vardu yra registruotas 0,4 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas - 2016-09-26 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 51S-129);

-       A. Č. vardu yra registruotas 0,2051 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas - 2005-05-06 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.11-42-2184), taip pat, šiame žemės sklype esantys pastatai: ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė (unikalus numeris(duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus numeris(duomenys neskelbtini) ir pirtis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini),- (įregistravimo pagrindas - 2003-01-21 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (100)-11.79-03);

-       A. Č. vardu yra registruotas 0,4708 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas - 2005­05-06 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.11-42-2184);

-       3.A. Č. vardu yra registruotas 0,6016 ha žemės sklypas, esantis adresu  (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas - 2005­05-06 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.11-42-2184);

-       A. Č. vardu yra registruotas 1,8182 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas - 2005­05-06 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.11-42-2184);

-       A. Č. vardu yra registruotas 0,59 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas - 2007-09-12 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 2.11-42-3147).

-       2001-09-07 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 42-13 A. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 0,65 ha žemės (į buvusio savininko J. Č. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrityje, valdytą nekilnojamąjį turtą - 6 ha žemės), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais: A. Č. 0,65 ha (skl. Nr. 608 - 0,65 ha) su E. R. 0,65 ha. Nuosavybės teisė atkurta į A. Č. tenkančią 5,35 ha žemės valdos dalį.

-       2002-05-23 Elektrėnų žemėtvarkos skyrius išdavė išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 509, kurioje nurodyta, kad J. Č. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini), valdė nekilnojamąjį turtą - 16,05 ha žemės, ir, kad A. Č. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 5,35 ha žemės. Iš kurių 3,85 ha priskirtini valstybės išperkamai žemei, teisės į 1,50 ha žemės bus atkurto vėliau.

-        2005-05-06 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.11-42-2184 A. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 1,38 ha žemės (į buvusio savininko J. Č. (duomenys neskelbtini), valdytą nekilnojamąjį turtą - 3,85 ha žemės). Vietoj turėtos 1,18 ha žemės perduodant neatlygintinai 2,85 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat, suteikiant 0,2 ha žemės sklypą (namų valda), esantį (duomenys neskelbtini).

-       2007-09-12 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.11-42-3147 A. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 0,04 ha žemės (į buvusio savininko J. Č. (duomenys neskelbtini),, valdytą nekilnojamąjį turtą - 5,35 ha žemės). Vietoj turėtos 0,04 ha žemės perduodant neatlygintinai 0,59 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė atkurtos į A. Č. tenkančią 3,93 ha žemės. Nuosavybės teisės į tenkančią 1,38 žemės valdos dalį atkurtos anksčiau (2005-05-06 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.11-42-2184).

-       2012-03-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 46S-150 A. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0903 ha žemės (į buvusio savininko J. Č. (duomenys neskelbtini), valdytą nekilnojamąjį turtą - 1,5 ha žemės). Vietoj turėtos 0,0903 ha žemės perduodant neatlygintinai naują 0,0903 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad nuosavybės teisės į A. Č. tenkančią 1,4097 ha žemės plotą bus atkurtos vėliau.

-       2014-12-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 51S-167 A. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 1,4097 ha žemės (į buvusio savininko J. Č. (duomenys neskelbtini), valdytą nekilnojamąjį turtą - 1,5 ha žemės), grąžinant natūra 1,3037 ha ir 0,1060 ha žemės sklypo dalis, esančias 2,5937 ha ir 0,2110 ha žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad A. Č. jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0903 ha žemės 2012-03-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 46S-150. (priedas Nr. 9).

        Dalį šių žemės sklypų A. Č. pardavė. Tačiau 2 ha žemės sklypo tarp jų nėra ir nebuvo. 2011-03-07 A. Č. sudarytas testamentas negali būti vykdomas, kadangi jo turinys nesuprantamas. Jame nurodytas paliekamas turtas yra neapibrėžtas, nekonkretus ir net neegzistuojantis, todėl testatoriaus valia yra neaiški, o notaro Č. T. ketinimas jį vykdyti, tiesiogiai pažeidžia ieškovės, interesus.

        A. Č. nuosavybės teises į žemės sklypus įgijo pagal 2002-05-23 Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 509, kurioje buvo pripažinta, kad jis turi teisė atkurti nuosavybės teises į 5,35 ha žemės iš J. Č. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdyto 16,05 ha žemės sklypo. Tiesę atkuri nuosavybės teise testatorius realizavo pats, todėl teisė į nuosavybės teisės atkūrimą pagal šią išvadą nėra paveldėjimo dalyku. Nuosavybės teisės į žemę A. Č. buvo atkurtos per kelis etapus, keliais NŽT sprendimais, tačiau 2 ha žemės sklypo nėra ir nebuvo.

        Testamentu paliekamas turtas įvardinta abstrakčiai, neįvardijant konkrečių jo duomenų (adreso, unikalus numerio, registro numerio ir pan.). Dėl to nėra aiški testatoriaus valia, tai yra, kokį žemės sklypą (jo dalį), kurio plotas 2 ha, jo neva turėtą (duomenys neskelbtini), testatorius turėjo mintyje 2011-03-07 sudarydamas testamentą, nes nei vienas jo vardu registruotas žemės sklypas (nei testamento sudarymo metu, nei šiuo metu) neatitinka testamente nurodyto 2 ha žemės sklypo ploto. Testamente nurodomas 2 ha ploto žemės sklypas (žemė sklypo dalis) neatitinka ir nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose nurodomo J. Č. valdyto žemės sklypo ploto dydžio (16 ha), neatitinka A. Č. tenkančio J. Č. valdyto žemės sklypo dalies dydžio (5,35 ha), neatitinka ir atskirais etapais atkurtų žemės sklypų plotų dydžių, be to, vienas iš sklypų yra realizuotas ir nėra galimybės paneigti, kad testatoriaus valia po jo mirties buvo atsakovui perduoti būtent šį žemės sklypą. Testamentas neatitinka turinio suprantamumo reikalavimo, todėl prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str., 5.16 str. 1 d. 3 p.) ir turi būti panaikintas

        Atsakovas yra matininkas, dirbantis įmonėje, kuri atliko kelių testatoriaus žemės sklypų kadastrinius matavimus. Testatoriaus ir atsakovo nesieja nei giminystės, nei kokie nors kiti ryšiai, išskyrus paslaugų teikimą. Taigi testatorius paliko turtą nepažįstamam žmogui, tokiu būdu sudarydamas akivaizdžiai žalingą ir ekonomiškai nenaudingą sandorį. A. Č. po testamento sudarymo vieną sklypą jau buvo realizavęs (0,0903 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), taip pat, buvo įdėjęs skelbimą ir dėl kitų sklypų pardavimo, kas rodo, kad jo tikroji valia buvo realizuoti žemės sklypus ir gauti už juos ekvivalentą pinigais, tai yra disponuoti sklypais jam ekonomiškai naudingai. Tai patvirtina, kad tam tikros dalies jo turto palikimas su juo realiai jokiais artimais ryšiais nesusijusiam asmeniui neatitiko tikrosios jo valios testamento sudarymo metu. Tai leidžia abejoti, ar sudarydamas testamentą jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Testatorius silpnai matė, turėjo klausos problemų, sunkiai skaitė, todėl galėjo nesuprasti testamento esmės.

        Testatorių ir atsakovą siejo tik užsakovo ir paslaugos teikėjo santykiai atliekant kadastrinius matavimus bei formuojant kadastrinių matavimų bylas, kas rodo, kad A. Č. galėjo būti priklausomas nuo matininko, kad pastarasis tinkamai suformuotų kadastro bylas.

        Aiškinantis tokio adekvačiai nepaaiškinamo testamento sudarymo aplinkybes, bei koks santykis galėjo sieti A. Č. bei A. P., nustatyta, kad A. P. yra Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus H. P. sūnus. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius pagal kompetenciją dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese, duoda pavedimus organizuoti grąžintinų sklypų kadastrinius matavimus, formuoti žemės sklypus, savo sprendimais nustato žemės sklypų naudojimo sąlygas. Dar 2004-06-30 Lietuvos Respublikos Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-123 dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pripažinta A. Č. prašoma grąžinti teritorija kaip laisva, neužstatyta žemė, nuspręsta rengti dokumentaciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius pateikia duomenis apie laisvą (neužstatytą) žemę Elektrėnų mieste, kuri nepriskiriama valstybės išperkamai žemei, organizuoja kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypo planus, siūlo žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. 2006-08-10 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius H. P. raštu Nr. 03.2-07-629 pateikė duomenis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriui apie laisvą (neužstatytą) Elektrėnų miesto žemę, kuri nepriskirtina valstybės išperkamai. Tačiau nuosavybės teisių atkūrimo procesas iki 2011-12-29 nebuvo pradėtas įgyvendinti, kadastriniai matavimai atlikti nebuvo, žemės sklypai nesuformuoti, nepasiūlytos žemės sklypų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kas patenka į savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijų sąrašą. Be to iki 2011 metų pabaigos, teismuose buvo nagrinėjamos civilinės bylos, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu A. Č., kuriose trečiuoju asmeniu buvo būtent Elektrėnų savivaldybės administracija, kuri dalyvavo procese, teikė atsiliepimus civilinėje byloje, kas pagrindžia buvus santykį tarp A. Č. ir Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus H. P.. 2011-12-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. P. raštu Nr. 46SD-2141 vėl informavo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių apie tai, kad E. R. ir A. Č. bus atkuriamos nuosavybės teisės į 3 ha žemės sklypą natūra ir tuo pagrindu buvo prašoma: 1) nustatyti ar ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžintina natūra; 2) suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypo planus; 3) pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; 4) nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; 5) pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. A. P. ir H. P. yra pažįstami, 2010-09-21 šie asmenys buvo susitikę ir aptarė klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu. Netrukus po to, 2010-12-23 H. P. sūnus A. P. įregistravo IĮ „i“ (tai yra, prieš 2-3 mėnesius iki testamento sudarymo) ir IĮ „i“ Elektrėnų savivaldybės administracijos užsakymu vykdė sklypų kadastrinius matavimus. Nurodytas papildomas A. P. raštas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui buvo surašytas praėjus 9 mėnesiams po to, kai 2011-03-07 A. Č. sudarė ginčijamą testamentą. Nuo to momento nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo pakankamai intensyviai pradėtas įgyvendinti. O Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus H. P. užsakymu IĮ „i“ (o konkrečiai - jo sūnus A. P.) atliko A. Č. natūra grąžintinų sklypų kadastrinius matavimus. Tai patvirtina, kad apie A. Č. atkuriamas nuosavybės teises buvo žinoma atsakovo tėvui. 2,5937 ha žemės sklypo, esančio Elektrėnų mieste, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 0,2110 ha žemės sklypo (A. Č. tenkantis plotas 0,1060 ha), esančio Elektrėnų mieste, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atitinkamai 2014-04-18 ir 2014-03-10 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus H. P. užsakymu atliko jau kitas matininkas - D. B., dirbantis UAB „G“. Kas rodo, kad galimai buvo siekiama nuslėpti H. P. ir A. P. sąsajas su šiuo konkrečiu žemės sklypu, nes būtent H. P., užimamų pareigų pagrindu, dalyvavo ir priiminėjo tam tikrus sprendimus nuosavybės teisių A. Č. atkūrimo procese, o A. P. naudai sudarytas testamentas, pagal kurį, kaip vėliau paaiškėjo, ketinama būtent šio konkretaus žemės sklypo dalį perduoti A. P. kaip A. Č. palikimą, kurio vidutinė rinkos vertė ne mažesnė kaip 134 000 eurų (mirusiajam priklausanti sklypo dalis verta 67 353,90 eurų).

        A. Č. po testamento sudarymo vieną sklypą jau buvo realizavęs, taip pat, buvo įdėjęs skelbimą ir dėl kitų sklypų (įskaitant ir 13037/25937 dalis 2,5937 ha žemės sklypo, esančio Elektrėnų mieste, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė ne mažesnė kaip 67 353,90 eurų) pardavimo, kas rodo, kad jo tikroji valia buvo realizuoti žemės sklypus ir gauti už juos pinigus. Tai patvirtina, kad tam tikros dalies jo turto palikimas su juo realiai jokiais artimais ryšiais nesusijusiam asmeniui - Atsakovui, neatitiko tikrosios jo valios testamento sudarymo metu.

        Tikėtina, kad Atsakovas, kaip matininkas, galėjo sudaryti sąlygas atsirasti situacijai, kuri vertė A. Č. sudaryti sandorį (testamentą) jam labai nenaudingomis sąlygomis, Atsakovui įtikinant A. Č., kad toks vienašalis sandoris yra reikalingas, kad Elektrėnų savivaldybės administracija duotų užduotį formuoti žemės sklypus ir būtų paruoštos kadastrines bylos.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytus sandorio negaliojimo pagrindus. Argumentas, kad testamente nurodytas žemės sklypas nėra apibrėžtas individualiais požymiais taip pat nepagrįstas, nes nurodyti sklypo požymiai yra pakankami testamentu paliekamam turtui identifikuoti. Nurodė, kad jis atliko A. Č. kelių sklypų kadastrinius matavimus. Keletą kartų yra jį pavežės, tačiau labai nebendravo. A. Č. jam sudarė malonaus žmogaus įspūdį. Apie tai, kad A. Č. jo naudai sudarė testamentą jis sužinojo iš notaro Č. T. jau po testatoriaus mirties. Kokį sklypą paliko jam testatorius ir kur tas sklypas yra jis nežino ir nesidomėjo.

 Trečiasis asmuo notarė D. A. nurodė, kad ginčijamo testamento sudarymo metu testatorius negalėjo žinoti kiek ir kokių žemės sklypų jam bus suteikta, tačiau išreiškė valią palikti A. P. 2 ha žemės sklypą ar tokio paties dydžio sklypo dalį. Taip pat nurodė, kad testatoriui buvo atkurtos nuosavybės teisės suteikiant 12 sklypų. Kadangi 2 ha ploto sklypas nebuvo suformuotas, paveldėjimo teisės liudijimas turėtų būti išduotas testamentu nurodytą plotą proporcingai išdalinant visuose sklypuose, o vėliau įpėdiniai galėtų sudaryti turto pasidalijimo sutartį.

 Trečiasis asmuo notaras Č. T. pozicijos dėl ginčo esmės nepareiškė.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

A. Č. 2011-03-07 sudarė testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame   padarė tokį patvarkymą: „Man priklausantį turtą, t. y. teisę į žemės sklypą ir žemės sklypo dalį, turėtą (duomenys neskelbtini), ir/arba žemės sklypą, žemės sklypo dalį, kurios bendras plotas 2 (du) ha, turėtą (duomenys neskelbtini), skiriu A. P. ...>“. Testamentą patvirtino notarė D. A..

A. Č. (duomenys neskelbtini),  mirė (2021-05-20 medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Jo palikimą priėmė dukra B. K..

Byloje kilo ginčas dėl vienašalio sandorio – A. Č. 2011-03-07 sudaryto testamento galiojimo.

Ieškovė testamentą ginčija trimis pagrindais: 1) CK 1.89 str. pagrindu - kaip sandorį, sudaryta savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens; 2) CK 1.91 str. pagrindu, numatančiu, kad negalioja sandoris, sudarytas dėl pagaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių; 3) CK 1,80 str. ir 5.16 str. 1 d. 3 p. ir pagrindu – kaip testamentą, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.

 Pareiga įrodyti sandorio negaliojimo pagrindus tenka ieškovui (CPK 178 str.)

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip sandoris su valios trūkumais. Toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Šiuo atveju teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, kurios turėjo reikšmės asmeniui suvokiant testamento prasmę, jo turinį, esmę bei pasekmes.

 Įstatymas nenumato reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Asmens būsena, dėl kurios jis negalėjo nesuprasti savo veiksmų ir jų valdyti, gali būti dėl ligos ar ūminio psichikos sutrikimo, sutrukdžiusių adekvačiai suvokti save ir aplinką. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad testatorius turėjo regos ir klausos problemų ir jos pateikti testatoriaus medicininiai dokumentai patvirtinantys šias problemas, neduoda pagrindo išvadai, kad testatoriaus silpna klausa ir regėjimas trukdė jam suvokti testamento, kaip sandorio, esmę ir prasmę, bei testamento pasekmes. Juo labiau, kad, kaip teigia pati ieškovė, jau po testamento sudarymo A. Č. pardavinėjo ir pardavė žemės sklypus, t. y. sudarė sudėtingesnius sandorius negu testamentas Todėl nesant įrodymų, duodančių pagrindą išvadai, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, šis sandorio negaliojimo pagrindas atmetamas.

CK 1.91 str. numato, penkis savarankiškus sandorio negaliojimo pagrindus: pagaulė, smurtas, realus grasinimas, ekonominis spaudimas, piktavališkas šalies atstovo susitarimas su kita šalimi (šis pagrindas vienašalio sandorio atveju neaktualus); susidėjusios sunkios aplinkybės. Šalis, ginčijanti sandorį CK 1.91 str. pagrindu, turi nurodyti, kuriuo (-ais) iš šiame straipsnyje nurodytų pagrindų ginčija sandorį, kokios aplinkybės tai patvirtina ir pagrįsti šias aplinkybes įrodymais. Tačiau ieškovė ir jos atstovas nei ieškinyje, nei teismo posėdyje negalėjo nurodyti kuriuo iš CK 1.91 str. nurodytų pagrindų ginčija sandorį. Šioje ieškinio dalyje ieškovė apsiribojo prielaidomis ir samprotavimais apie testatorius galimą priklausomybę nuo matininko (atsakovo); apie atsakovo giminystės ryšių su Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriumi pagrindu išvystytą veiklą siekiant, kad A. Č. A. P. naudai sudarytų testamentą, į šią veiklą įtraukiant Nacionalinės žemės tarnybos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėją A. P., UAB “G“ ir jos matininką D. B. ir t.t. Sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 str. numatytu pagrindu ir tuo atveju, kai nustatoma, kad sandorį sudaręs asmuo buvo priklausomas nuo asmens, kurio naudai sudarė sandorį, ir ši priklausomybė turėjo tokią įtaką, kad asmuo, nebūdamas priklausomas nuo asmens, kurio naudai sudarytas sandoris, tokio sandorio nebūtų sudaręs. Matininkas teikiantis paslaugą užsakovui neturi ir negali turėti jam tokios įtakos, kad asmuo be jam nenaudingo sandorio sudarymo neturėtų kitos išeities savo problemai išspręsti. Juo labiau, kad šį sandorio negaliojimo pagrindą ieškovė grindžia ne įrodymais, net prielaidomis. Taip pat ieškovė,  minėdama galimą testatoriaus apgaulę, šio treiginio net nemotyvavo ir nenurodė jokių tai patvirtinančių aplinkybių. Ieškovei nenurodžius įrodymais pagrįstų aplinkybių, duodančių teismui pagrindą svarstyti bent vieną iš CK 1.91 str., numatytų sandorio negaliojimo pagrindų, šis sandorio negaliojimo pagrindas atmetamas.

 Testamentu fizinis asmuo visą savo turtą ar jo dalį gali palikti vienam ar keliems asmenims (CK 5.19 str.) Kaip jau buvo minėta, testamentas teisines pasekmes sukelia tik po testatoriaus mirties, todėl įstatymas jo galiojimui numato papildomą sąlygą – jo turinys turi būti suprantamas.

 Nesuprantamu laikomas testamentas, iš kurio turinio negalima nustatyti tikrosios testatoriaus valios. Palikimą priėmęs įpėdinis nuosavybės teises įgyja į turtą, kuris priklausė palikėjui jo mirties dieną. Todėl sudarant testamentą testatoriaus valia nėra ribojama reikalavimu testamentu palikti tik turimą turtą, kaip ir testamentas neriboja jo teisės laisvai disponuoti testamente nurodytu turtu. Todėl testatorius testamentu palikdamas įpėdiniui turtą, kurio testamento sudarymo dieną dar neturi, bet yra įsitikinęs, kad ateityje jį turės gali susidurti su problema identifikuojant paliekamą turtą ir dėl to gali atsirasti testamento turinio ydingumas. Teismo manymu būtent tokia problema iškilo A. Č. testamente nurodant paliekamą turtą.

 Įvertinus tai, kad testamentas sudarytas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, kai testatorius dar nebuvo atgavęs visos žemės, ginčo testamento turinys aiškintinas šių aplinkybių kontekste. Analizuojant testamento tekstą matyti, kad testatorius ginčo testamentu atsakovui palieka teisę (manytina, kad turtinę teisę atkurti nuosavybės teises), į žemės sklypą ir (greičiausiai - ar)  jo dalį, turėtą (duomenys neskelbtini), (manytina, kad omenyje turima J. Č. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini), ir / arba žemės sklypą, žemės sklypo dalį, kurios bendras plotas 2(du) ha turėtą (duomenys neskelbtini), (manytina, kad omenyje turimas žemės sklypas suteiktas atkūrus nuosavybės teises į J. Č. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvada, kad testatorius šiuo testamentu atsakovui paliko teisę atkurti nuosavybės teises į J. Č., (duomenys neskelbtini),  kaime turėtą, žemę, o jei nuosavybės teisės jo mirties dieną bus atkurtos – palieka 2 ha žemės kaip atskirą sklypą, arba 2 ha ploto dalį kitame sklype.

 Kaip matyti iš Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2002-05-13 išvados Nr. 509 dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, ja konstatuota, kad A. Č. turi teisę atkuri nuosavybės teises į 5,35 ha žemės iš J. Č. (duomenys neskelbtini), turėtos 16,05 ha žemės.

 A. Č. nuosavybės teisės į J. Č. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), atkurtos 2001-09-07 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 42-13. Nuosavybės teisės į J. Č. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), atkurtos 2005-05-06 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 2.11-42-2184, 2007-09-12 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.11-42-3147, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2012-03-21 sprendimu Nr. 46S-150 ir 2014-12-05 sprendimu Nr. 51S-164.

 Taigi, testatorius teisę atkurti nuosavybės teises į J. Č. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini),  kaime turėtą žemę realizavo pats ir turtinės teisės, kaip paveldėjimo objekto, jo mirties dieną nebebuvo.

   Atkuriant nuosavybės teises testatoriui 2 ha ploto žemės sklypas nebuvo suformuotas. Tuomet lieka paveldėti 2 ha dalį iš bet kurio (bet kurių) testatoriui priklausančio (-čių) sklypų suteiktų atkuriant nuosavybės teises į J. Č. turėtą žemę. Tačiau šiuo pagrindu įgytos žemės testatorius turėjo ir prieš testamento sudarymą, kuri šiuo metu priklauso testatoriui (pvz. sklypai įgyti 2005-05-06 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 2.11-42-2184). Todėl neaišku ar testamentu paliekama žemė įgyta po testamento sudarymo ar 2 ha dalis gali būti nustatyta ir iki testamento sudarymo turėtuose sklypuose. Žemė yra nekilnojamasis turtas, kurį identifikuoja kadastro duomenys, todėl darant patvarkymą ir dėl žemės sklypo kuris bus įgytas ateityje, turi būti nurodomi kuo tikslesni paliekamą turtą identifikuojantys duomenys. Šiuo atveju įvertinus tai, kad testatoriui atkuriant nuosavybės teises į J. Č. žemę buvo suteikta daug sklypų ir nei vieno 2 ha ploto, iš testamento turinio negalima nustatyti tikrosios testatoriaus valios dėl paliekamos dalies, todėl jis laikytinas neaiškiu ir dėl to negaliojančiu CK 5.16 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

 Atsakovo atstovo baigiamojoje kalboje išsakyti teiginiai, dėl netinkamo atsakovo šioje teigiant, kad atsakovu turi būti ne testamentinis įpėdinis, bet ginčijamą testamentą sudariusi notarė atmetami kaip išsakyti pažeidžiant CPK 253 str. draudimą remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė ir  kaip neturintys teisinio pagrindo, kadangi ieškovu ir atsakovu gali būti asmuo turintis materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir kurio civilinėms teisės ir pareigos teismo sprendimas turės įtakos. Taigi, pripažinus testamentą negaliojančiu testamentinis įpėdinis netenka teisės paveldėti pagal testamentą. Tuo tarp notaras jokių civilinių teisinių pasekmių neįgyja ir nepraranda. Tad šioje byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis nustatyta teisingai.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė šioje byloje patyrė 2420 Eur atstovavimo išlaidų ir 113 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Patenkinus ieškinį, jos turėtos bylinėjimosi

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu išlaidos priteisiamos ir atsakovo.

2021-08-23 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarui Č. T. išduoti paveldėjimo teisės liudijimus palikėjo A. Č. įpėdiniams – paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

            n u s p r e n d ž i a:

            ieškinį patenkinti:

           pripažinti 2011-03-07 A. Č. sudarytą testamentą, patvirtintą Trakų r. 2-ojo notarų biuro notarės D. A. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu.

           Priteisti iš A. P. B. K. 2533 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemone, taikytas 2021-08-23 nutartimi– draudimą Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarui Č. T. išduoti paveldėjimo teisės liudijimus palikėjo A. Č. įpėdiniams – palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus- panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Ramunė Valiulytė