VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 14 d. 

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, 

sekretoriaujant Birutei Adamonienei,

dalyvaujant ieškovui D. Ž.,

ieškovo atstovui advokatui V. P.,

atsakovo MB „Arijeta“ atstovėms adv. pad. M. Š., K. C.,

trečiajam asmeniui K. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei MB „Arijeta“ dėl skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą, nuostolių ir baudos priteisimo bei atsakovės MB „Arijeta“ priešieškinį dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo ieškovui, dalyvaujant trečiajam asmeniui K. C.

        Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 921,39 Eur skolą už patalpų nuomą, 148,99 Eur delspinigius, 3 790 Eur nuostolius, 4500 Eur baudą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2020 m. birželio 2 d. su atsakove buvo sudaręs patalpų nuomos sutartį Nr. 2020/06-02. Paaiškino, kad vykdant šią sutartį atsakovei susidarė 2 540 Eur įsiskolinimas. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pirma sutartis nebuvo tinkamai vykdoma 2021 m. vasario 13 d.  buvo sudaryta nauja patalpų nuomos sutartis Nr. 2021/02 ir 2021 m. vasario 13 d. patalpos bei inventorius pagal priėmimo perdavimo aktą buvo perduotos atsakovei, o aktą pasirašė atsakovės direktorė, kartu ir laiduotoja K. C.. Paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį šalys nutraukė nuomos sutartį ir 2021 m. rugsėjo 24 d. aktu atsakovė perdavė jam patalpas ir dalį inventoriaus. Nurodė, jog pagal sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti 740 Eur nuomos mokestį, dengti ankstesnį įsiskolinimą (212 Eur per mėnesį) bei mokėti visus komunalinius mokesčius. Paaiškino, jog kaip jau buvo minėta anksčiau atsakovei netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovės įsiskolinimas pagal sutartį yra 2 921,39 Eur. Nurodė, kad sudarant patalpų nuomos sutartį, atsakovei buvo perduotas visas komplektas raktų, baldai ir įranga, kurių kaina (vertė) buvo nurodyta patalpų perdavimo akte. Pažymėjo, jog nutraukus sutartį atsakovė ne tik kad negrąžino raktų, bet ir išsinešė jai nepriklausančius baldus bei įrangą, dėl ko jis patyrė 3 790 Eur nuostolių.

Taip pat ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 4500 Eur baudą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tvirtina, jog pagal šalių sudarytos nuomos sutarties 6.6 punktą šalys susitarė, kad kaltoji šalis, jeigu sutartis nutraukiama dėl kaltės moka nukentėjusiajai šaliai 4 500 Eur baudą, kaip vienkartinę įmoką nukentėjusiajai šaliai jos patirtų nuostolių padengimui. Paaiškino, jog ši sąlyga nereikalauja nuostolių patvirtinimo ar įrodymo, tai laikytina kaip imperatyvi sutarties norma. Pažymėjo, kad įvertinus tai, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, jai nemokant įsiskolinimo už patalpų nuomą, todėl mano, jog reikalavimas sumokėti baudą yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka tik iš dalies ir prašo ieškinį dalyje dėl 668,39 Eur skolos už nuomą, 148,99 Eur delspinigių ir 3 790 Eur nuostolių atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad sutarties pasirašymo dieną sumokėjo ieškovui grynais pinigais 1 480 Eur avansą. Nurodė, jog patalpos buvo išnuomotos su tikslu vykdyti grožio salono veiklą, be jokių jose esančių baldų ir t.t. Paaiškino, kad ji su savo buvusio draugo pagalba pasirašiusi nuomos sutartį patalpose atliko visus reikalingus remontus ir susipirko savo veiklai vykdyti visą reikalingą techniką, baldus bei priemones reikalingas grožio salono veiklai. Nurodė, jog prasidėjus karantinui 2020 m. kovo mėn. – jos veikla buvo sustabdyta ir apribota, dėl ko, kurį laiką veiklos nevykdė. Susiklosčius tokiai situacijai su ieškovu buvo susitarta dėl nuomos kainos mažinimo 30 procentų. Paaiškino, kad pasibaigus karantinui 2020 m. birželio 20 d. šalys persirašė sutartį, tačiau jos veikla negeneravo pakankamų pajamų, tuo tarpu ieškovas skaičiuodavo akivaizdžiai nepagrįstus įsiskolinimus bei darydamas spaudimą pakeitė durų spyną, dėl ko ji kurį laiką negalėjo patekti į patalpas. Nurodė, jog 2021 m. vasario 13 d. ieškovas atvežė jai naują (atnaujintą) sutartį, kurioje buvo įtrauktas daiktų sąrašas, darydamas spaudimą vertė ją pasirašyti bei pareikalavo 200 Eur avanso apmokėjimo. Pažymėjo, jog ilgainiui negalėdama išlaikyti įtampos sutartį nutraukė, po ko jai paaiškėjo tikrieji ieškovo ketinimai t. y. nusisavinti sumokėtą avansą pagal nuomos sutartį ir pasisavinti visus  patalpose esančius jos supirktus baldus, įrangą ir priemones grožio salono veiklai vykdyti. Paaiškino, kad ieškovas klaidingai nurodė susidariusio įsiskolinimo dydį, kadangi už visą įsiskolinimo laikotarpį ieškovui buvo sumokėta 9 403,16 Eur, atitinkamai už nuomos laikotarpį mokėtina suma, kartu su komunaliniais mokesčiais yra 11 656 Eur, todėl nesumokėtas likus sudaro 2 253 Eur, kurį ji pripažįsta ir sutinka sumokėti dalimis.  Pažymėjo, jog visiškai nesutinka su prašomu priteisti 3 790 Eur nuostolių atlyginimu, kadangi kaip jau minėjo anksčiau jai buvo išnuomotos visiškai tuščios patalpos, tuo tarpu nutraukus sutartį ji išsivežė jai priklausančius daiktus. Taip pat atsakovė nesutinka, kad  negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta dėl jos kaltės. Paaiškino, kad siuntė ieškovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kurioje pažymėjo, kad ji nutrauktina dėl nuomotojo (ieškovo) kaltės, kadangi dirbti patalpose tapo nebeįmanoma dėl ieškovo nuolatinio trukdymo naudotis jai patalpomis, kišimosi į jos vykdomą komercinę veiklą, nuolatinio spaudimo, ką jautė ir visi kiti darbuotojai, dėl ko, dirbti pradėjo darytis nebeįmanoma. Pažymėjo ir tai, jog ieškovas puikiai žinojo apie jos finansinius sunkumus vykdant veiklą ir dėl pasaulinės pandeminės situacijos, dėl to pats sutiko padaryti nuolaidą bei susidariusią skolos sumą išdėstyti dalimis. Ieškinio reikalavimą dėl 4500 Eur baudos prašo atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovo priteisti 1020 EUR išsinuomoto daikto (negyvenamųjų patalpų) pagerinimo išlaidas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu nurodo, jog pagal su ieškovu sudarytas nuomos sutartis atsakovė naudojo patalpas grožio salono veiklai, todėl supirko, įrengė visą reikalingą įrangą, baldus, priemones bei atliko patalpų pagerinimų, kurių negalima atskirti nepadarius daiktui žalos. Atsakovės tvirtinimu, buvo susitarta, jog ieškovas išskaičiuos šias išlaidas iš nuomos mokesčio, pasibaigus nuomos santykiams. Atsakovė teigia patalpose įrengusi rekuperatorių, ieškovas šios aplinkybės neneigia, tačiau šias išlaidas atlyginti atsisako. Atsakovės teigimu, tokie Patalpų remonto darbai laikytini ieškovui priklausančių patalpų pagerinimu, dėl kurio buvo gautas ieškovas sutikimas, jų negalima atskirti, nepadarius Patalpoms žalos, todėl ieškovas, kaip patalpų savininkas privalo atsakovės patirtas 1200 Eur dydžio išlaidas kompensuoti.

Ieškovas su priešieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodo, jog jam kyla abejonių dėl atsakovės išlaidų dydžio. Ieškovo teigimu, atsakovės pateikti dokumentai neįrodo, kad buvo gautos prekės, kurios yra sumontuotos, kad už prekes buvo atsiskaityta. Be to, atkreipia dėmesį, kad sąskaita buvo išrašyta 2020-01-31, nors tuo metu nuomos sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu K. C., kuri galimai patyrė išlaidas, tačiau priešieškinys buvo pateiktas MB „Arijeta“ vardu, kuri, kaip juridinis asmuo buvo įregistruota tik 2020-05-04, t. y. praėjus trims mėnesiams po tariamai patirtų išlaidų. Taip pat ieškovas nurodo, jog 2021-02-13 patalpų nuomos sutarties 3.9 punktu šalys susitarė, kad nuomininko atlikti pagerinimai, pertvarkymai lieka nuomotojui, o 3.11 punkte šalys papildomai susitarė, kad pagerinimai lieka tik tuo atveju, jeigu nuomotojas sutinka, kad jie liktų. Ir tik nuomotojui atsisakius palikti pagerinimus, nuomininkas gali juos demontuoti ir atstatyti į pradinę patalpų būklę. Ieškovo teigimu, sutartimi šalys susitarė, kad visi pagerinimai lieka nuomotojui. Ieškovas atsiliepime pripažįsta, jog rekupertatoriaus išmontavimas nėra galimas be žalos padarymo kapitalinėms patalpų sienoms. Priešieškinį prašo atmesti.

Ieškovas teismo posėdžio metu neneigė, jog rekuperatorius patalpose įrengtas yra, tačiau kritiškai vertina atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl patirtų išlaidų dydžio. Teigia, jo sutartyje numatė, kad pagerinimai lieka nuomotojui. Jei įrenginį tektų pašalinti, atsivertų sienoje skylė. Tvirtino, jog atsakovė sąžiningai mokėjo mokesčius tik 2 mėnesius, vėliau nesilaikė sutarties, nuo 2021m. balandžio mėnesio pradėjo atsirasti nepriemokos. Mano, kad tai esminis sutarties pažeidimas. Nesutinka, kad trukdė dirbti, nes į patalpas ateidavo tik tuomet, kai atsirado skolos, nes į skambučius atsakovė neatsiliepdavo. Sutarties projektą pateikė ieškovas, bet terminus derino kartu. Trečioji sutartis 2021-06-02 nutrūko dėl tų pačių priežasčių, bet kadangi atsakovė neišsikraustė, tai su E. K. sutarė nusipirkti daiktus ir nereikalauti iš atsakovės baudos nutraukiant sutartį. Ketvirtą sutartį sudarė jau perdavęs ir įrangą. Pripažino, kad per pandemiją tarpusavio susitarimu, nuomos mokestis buvo mažinamas, tačiau skolos reikalavo tik iš paskutinės sutarties, kai karantino nebebuvo   Rekuperatoriaus reikėjo atsakovės veiklai, todėl leidimą tam davė. Ketvirtoje sutartyje numatyta skola, tęsiama sutartis dėl nuomos. Leido mokėti nuomos mokestį dalimis, bet kad nebūtų terminų pažeidimų. Teigia, kad atsakovė buvo informuota apie įrangos pirkimą tada, kai buvo sudaryta paskutinė sutartis su daiktų perdavimo aktu. Nurodė, jog bauda numatyta kaltajai šaliai, taigi abiem šalims. Teigia, jog patyrė didelių nuostolių, bet prašo tik baudos, kuria užtikrinami tik minimalūs nuostoliai, kurie neįrodinėtini. 

Atsakovės atstovė K. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su E. K. išsiskyrė piktuoju. Teigia, jog pati supirko baldus, įrangą salono veiklai, o jos draugas E. prisidėjo tik darbu, fizine pagalba. Baldus įsigijo kaip fizinis asmuo, o baldų Pirkimo pardavimo sutartis jai tapo žinoma tik teisme. Sutarties pasirašymo metu ieškovas paaiškino, kad priėmimo perdavimo akto pasirašymas yra tik formalumas. Nutraukus nuomos sutartį, pasiėmė visus baldus, raktus įmetė į pašto dėžutę. Mano, jog E. K. nežinojo, už kiek ji įsigijo įrangą, kainas nurodė savo nuožiūra. Teigė, jog ieškovas jai ir joms darbuotojoms trukdė dirbti, dažnai ateidavo į nuomojamas patalpas. Pažymėjo, jog stengėsi pagal galimybes mokėti, gal kokius terminus ir pažeidė, o po taikos sutarties pasirašymo sąžiningai skolą moka pagal grafiką. Nurodė, kad kai montavo rekuperatorių, MB nebuvo, mokėjo apie 1200 Eur, tik vykstant teismo procesui išsireikalavo dokumentus iš to asmens, iš kurio pirko rekuperatorių, pirko per tarpininkus, kad būtų pigiau.

Liudytojas E. K. teisme paaiškino, kad jis su K. gyveno kartu. Nutarė išsinuomoti patalpas grožio salono veiklai, patalpas reikėjo remontuoti, padaryti pertvarą, jis su draugu dažė, tvarkė vandentiekį, pradėjo pirkti baldus, įrangą, teigė kad pirko internetu, rinkosi kartu, bet mokėjo pats iš savo pinigų. Per pandemiją salono veikla buvo stabdoma, reikėjo leidimo šios veiklos vykdymui. Teigė, jog iš pradžių nuomos sutartis buvo sudaryta su K., po to su ja susipyko ir perrašė sutartį savo vardu, po to vėl sudaryta sutartis su Arijeta. Vėliau salonui reikėjo interneto, bet sudarius sutartį su Mezon, jis atsisakė mokėti. Jis turėjo sumokėti baudą, o tą interneto sutartį nutraukė. Buvo susitarę dėl procentų nuo pelno mokėjimo, bet tas susitarimas dingo. Įrangą atidavė nuomotojui. Teigė, jog ieškovas paskambino jam ir informavo, kad Arijeta nemoka nuomos mokesčio, todėl nutarė ieškovui parduoti už eurą baldus, kaip nuomos mokesčio kompensaciją. Avansą sumokėjo grynais, išgryninęs pinigus iš bankomato. Neigė, kad K. būtų įnešusi pinigus į jo banko sąskaitą. Pripažino, kad apie įrangos pirkimo pardavimo sutartį K. neinformavo. Teigė, jog į patalpas nevažiavo, nesidomėjo veikla, nesidomėjo salono veikla. Liudytojo teigimu, gal K. ir užsakinėjo kokius baldus, bet mokėjimus atliko jis.

Ieškinys tenkintinas tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, jog ieškovas išnuomojo atsakovei 54,11 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių paskirtis – verslo patalpos (toliau – Patalpos). Ieškovas buvo sudaręs keturias sutartis : 1) 2020m. sausio 25d. Negyvenamųjų patalpų sutartis Nr. 2020/01 sudaryta su K. C., kuri galiojo iki 2020 m. kovo 1d; 2) 2020 m. kovo 1 d. negyvenamųjų patalpų sutartis Nr. 2020/03, sudaryta su E. K. (nutraukta 2020 m. birželio 1 d.); 3) 2020 m. birželio 2 d. Negyvenamųjų patalpų sutartis Nr. 2020/06-2, sudaryta su MB „Arijeta“ ir 4) 2021 m. vasario 13d. Negyvenamųjų patalpų sutartis Nr. 2021/02, sudaryta su MB „Arijeta“ ir galiojusi iki 2021 m. rugsėjo 24d. (e. bylos priedo b. l. 13 - 29). Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė MB „Arijeta“ buvo įregistruota 2020 m. gegužės 4d. (e. bylos priedo b. l. 25). 2021 m. vasario 9 d. ieškovas su E. K. sudarė Pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2021/02/09, kuria už 1 Eur ieškovui buvo perduoti  baldai ir įranga, skirta grožio salono veiklai (e. bylos priedas, b. l. 33).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022m. gruodžio 2d. nutartimi buvo patvirtinta šalių pasirašyta Taikos sutartis, kuria buvo taikiai išspręstas ginčas dėl 2921,39 Eur pagrindinės skolos ir 148,99 Eur delspinigių priteisimo, o civilinė byla šioje dalyje buvo nutraukta.

Teismas nagrinėjo šalių ginčą dėl likusių ieškinio reikalavimų – 3790 Eur nuostolių atlyginimo, 4500 Eur baudos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo, bei atsakovės reikalavimo atlyginti 1020 Eur patalpų pagerinimo išlaidų.

Dėl nuostolių už daiktus atlyginimo

Ieškovas nurodo, jog atsakovė, atlaisvindama nuomojamas patalpas, neteisėtai pasisavino nuomotojui priklausančius daiktus, kurių bendra vertė 3790 Eur. Šį ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia 2021m. vasario 13 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2021/02 bei jos Priedu  2021m. vasario 13d. Priėmimo perdavimo aktu, kuriame išvardintas atsakovei perduotas inventorius. Ieškovo teigimu, šiuos daiktus 2021m. vasario 9 d. Pirkimo perdavimo sutartimi už 1 Eur jam pardavė buvęs patalpų nuomininkas E. K., su sąlyga, jog pirkėjas (ieškovas) įsipareigoja nereikalauti iš MB „Arijeta“ 4500 eurų baudos už nuomos sutarties Nr. 2020/06-02 nutraukimą dėl MB „Arijeta“ kaltės – nemokumo (Sutarties 6.6 p.). Tačiau pateikti įrodymai bei išdėstyti argumentai dėl šio reikalavimo pagrindimo teismo vertintini kritiškai dėl sekančių priežasčių.

Kaip jau buvo minėta, per laikotarpį, kurio metu atsakovė naudojosi nuomojamomis negyvenamosiomis patalpomis, su ieškovu buvo sudarytos keturios sutartys, kurios teismo nuomone turėtų būti vertinamos kompleksiškai, o ne selektyviai, išskiriant paskutinę 2021m. vasario 13d. sutartį, kaip nurodo ieškovas. Be to, paskutinėje sutartyje buvo fiksuojamos bei įtraukiamos atsakovės skolos už patalpų nuomą pagal ankstesnę sutartį Nr. 2020/06-2 (sutarties 4.5 punktas). Tokiu būdu bylos duomenys patvirtina, jog negyvenamosios patalpos sudarant pirmąją 2020m. sausio 25d. sutartį,  trečiajam asmeniui K. C. buvo perduotos tuščios, t. y. be jokių baldų ar įrangos. Patalpos buvo įrenginėjamos bei ruošiamos grožio salono veiklai vykdyti tiek trečiojo asmens K. C., tiek ir jos gyvenimo draugo E. K. pastangomis. 2020 m. birželio 1d. nutraukus antrąją sutartį su E. K., nuomininko teises perėmė 2020 m. gegužės 4 d. įsteigta MB „Arijeta“, kuri ir toliau vykdė veiklą ieškovui priklausančiose negyvenamosiose patalpose, naudojosi ten esančia salono įranga bei baldais. Bylos duomenimis, 2021-02-09 Pirkimo pardavimo sutartis dėl šios įrangos perdavimo ieškovui buvo sudaryta be tuometinio nuomininko žinios, neturint tam jokių įgaliojimų.  E. K. teisme paliudijo, jog su K. C. susipyko ir, nutraukęs Patalpų nuomos sutartį, salono veikla nesidomėjo ir su trečiuoju asmeniu nebendravo, taigi, akivaizdu, kad įgaliojimų veikti MB „Arijeta“ vardu neturėjo. Tuo remiantis galima pagrįstai teigti, jog E. K. sudarytas 2021 m. vasario 9 d. pirkimo pardavimo sandoris su sąlyga, kad ieškovas mainais už įrangos pardavimą sutarties su MB „Arijeta“ nutraukimo atveju nereikalaus baudos pagal sutarties 6.6 punktą, nesukūrė atsakovei jokių pareigų, juolab kad atsakovė tokio sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovas, priėmė salono įrangą, neįsitikinęs, kad ji priklauso E. K., nesiaiškino, kokia parduodamų daiktų vertė. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog į pirkimo pardavimo sutartį buvo įrašyti daiktai (pvz. kirpyklos vežimėlis Golden, manikiūro stalai, Pedikiūro –SPA kosmetologinis fotelis, juoda ir balta kėdutės su ratukais), priklausantys trečiajam asmeniui K. C. ( e. bylos 1t. b. l. 100-109). Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, jog nesant byloje jokių patikimų įrodymų, leidžiančių spręsti apie 2021-02-13 Priėmimo-perdavimo akte nurodytų daiktų priklausymą ieškovui, reikalavimas priteisti iš atsakovės šių daiktų vertę – 3790 Eur, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl daikto pagerinimui skirtų išlaidų kompensavimo

CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Pagal šį teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

        Viena būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis).

Įstatymo taip pat nenustatyta leidimo turinio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas; daikto savininkas, spręsdamas duoti ar ne jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą nuomojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis dėlto iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad rekuperatorius ieškovui priklausančiose patalpose buvo įrengtas trečiojo asmens pastangomis bei piniginėmis lėšomis, tam turint nuomotojo leidimą. Patalpų vėdinimo įrengimas buvo reikalingas grožio salono veiklai užtikrinti bei gauti tam reikalingus leidimus. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad išmontuoti rekuperatorių be žalos Patalpoms galimybių nėra. Atsakovės teigimu, jos lėšomis buvo Patalpos pagerintos, todėl prašo priteisti iš ieškovo daikto pagerinimo išlaidas, sudarančias 1200 Eur.

Remiantis CK 6.501 straipsnio nuostata, nuomininkas turėtų teisę į šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą tuo atveju, jei sutartimi nebūtų susitarta kitaip. Tačiau negyvenamųjų patalpų sutarties 3.9 punkte, šalys sutarė, jog <...> nuomininko atlikti visi nuomojamose patalpose padaryti pertvarkymai, taip pat pagerinimai, lieka nuomotojo nuosavybe. Sutarties 3.11 punktas numatė, jog <...> visi nuomininko atlikti patalpų išplanavimo ar įrangos pagerinimai, kurie negali būti pašalinti iš patalpų be žalos joms padarymo, lieka nuomotojui <...>. Taigi, atsakovė, įrengusi rekuperatorių su nuomotojo leidimu, bei patyrusi išlaidų šiems darbams atlikti, remiantis sutartimi, neturi teisės reikalauti šių išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad analogiška susitarimo nuostata buvo įtvirtinta ir ankstesnėse šalių sudarytose sutartyse. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, spręstina, jog atsakovei priteisti iš ieškovo kompensaciją už daikto pagerinimą, teisinio pagrindo nėra, priešieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Dėl reikalavimo priteisti baudą

Remdamasis šalių sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.6 punktu, ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 4500 Eur vienkartinę baudą. Pagal sutarties nuostatas bauda taikytina kaltajai šaliai tuo atveju, kai sutartis nutraukiama nepasibaigus nuomos terminui ne dėl kitos šalies kaltės. Sprendžiant klausimą dėl šio ieškovo reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, visų pirma,  būtina įvertinti nuomos sutarties nutraukimo priežastis. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė per nuomos laikotarpį sąskaitas už patalpų  nuomą bei mokesčius už komunalines paslaugas dengė pagal savo galimybes, nesilaikant nustatytų terminų. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti ieškovo siųsti pranešimai dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, patalpų atlaisvinimo, trečiojo asmens rašytinis įsipareigojimas iki tam tikro termino sumokėti susidariusią skolą (bylos priedo, b. l. 30-32). Galiausiai į bylą pateikta šalių sudaryta Taikos sutartis, 2022-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtinta šioje byloje, papildomai pagrindžia faktinę aplinkybę, jog atsakovė savo skolinių įsipareigojimų nevykdė laiku, o tai sudarė prielaidas ieškovui sutartį nutraukti vienašališkai (6.5 punktas) bei reikalauti iš atsakovės baudos (6.6 punktas). Atsakovės teiginiai, kad Patalpų nuomos sutartis nutrūko dėl ieškovo kaltės, vertintina kritiškai. Ieškovo atvykimas į patalpas reikalaujant sumokėti skolą už patalpų nuomą, kaip paliudijo salono darbuotojos E. V. ir G. R., nesudaro pagrindo laikyti trukdymu dirbti.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1dalis). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.72 straipsnio 2 dalis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51p.).

Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013 ir kt.). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

 Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybų (delspinigių), kaip civilinės atsakomybės, sumažinimas pagal CK 6.251 straipsnį yra teismui priskirta teisė. Šioje normoje nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: 1) atsakomybės prigimtis; 2) šalių turtinė padėtis; 3) šalių tarpusavio santykiai; 4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir  kt.). Be to, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta.

Nagrinėjamu atveju ieškovas apsiribojo deklaratyviais teiginiais ir jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtus nuostolius dėl sutarties nutraukimo į bylą neteikė (CPK 178 straipsnis). Taigi, patirtų nuostolių dydžio ieškovas neįrodinėjo, nors atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta teisinė pozicija dėl neproporcingai didelių netesybų taikymo bei prašymo jas mažinti, ieškovui buvo žinoma. Teismui nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių spręsti, jog ieškovas būtų patyręs realius finansinius nuostolius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netesybos visų pirma atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Tokiu atveju ieškovui neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio, teismas yra iš esmės yra laisvas nustatyti, jo manymu, protingą netesybų dydį, jei mano, kad šalių sutarta suma yra akivaizdžiai per didelė.

Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012 ir kt.).

Remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, jog sutarties projektus rengė ieškovas, kuris, kaip pripažino teisme, nuomos paslaugas teikia nuo 2014 metų. Nėra logiškai paaiškinamas ieškovo teiginys, jog būtent tokį baudos dydį (4500 Eur) nurodė pati atsakovė. Nors Sutarties 6.6 punkte teoriškai teisė reikalauti iš kaltosios šalies vienkartinės baudos yra numatyta nukentėjusiajai šaliai, tačiau praktiškai ši nuostata gali būti įgyvendinama tik nuomotojo iniciatyva. Tokia išvada darytina, susipažinus su sutarties sąlygomis, numatančiomis teisę nutraukti nuomos sutartį prieš terminą tik nuomotojui (6.4 punktas). Remiantis šiais argumentais, konstatuotina, jog netesybos yra pernelyg didelės, iškreipiančios šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl turėtų būti mažintinos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tretysis asmuo patirties tokiame versle neturėjo, mažąją bendriją, kaip juridinio asmens formą, įregistravo tik 2020m. gegužės mėnesį, veiklą pradėjo pandemijos metu, kai buvo skelbiamas karantinas, turėjo finansinių sunkumų valstybei sustabdžius atsakovės vykdomą veiklą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, numatytais CK 1.5 straipsnyje, netesybų dydį mažina iki 1000 Eur. Tokia suma, teismo vertinimu, atitinka šalių sutartinių santykių pobūdį ir yra pakankama užtikrinti nuomotojo minimalius nuostolius dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Teismas, vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas iš atsakovės MB „Arijeta“ 1000 Eur netesybas. Likusi ieškinio dalis dėl 3790 Eur nuostolių atlyginimo bei priešieškinys dėl 1200 Eur kompensacijos už daikto pagerinimą priteisimo, atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metines palūkanos už priteistą sumą (1000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė pateikė duomenis apie 730 Eur patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (bylos 2t., b. l. 85-95) bei sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį už priešieškinį. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, sumokėjo 155 Eur žyminio mokesčio, kurio dalis – 51,81 Eur jam buvo grąžinta 2022-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, tvirtinant taikos sutartį, bei 102 Eur už ieškinio reikalavimą priteisti baudą (e. bylos l. 30). Duomenų apie išlaidas teisinei pagalbai ieškovas į bylą nepateikė.

Priešieškinį dėl 1020 Eur sumos atmetus, taikos sutartimi atsakovei iš esmės pripažinus reikalavimus dėl 2921,39 Eur pagrindinės skolos ir 148,99 Eur delspinigių, likusioje dalyje 7290 Eur (3790 Eur + 4500 Eur) – 1000 Eur) sumai ieškinį atmetus, atsakovei jos patirtos išlaidos atlygintinos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 532,90 Eur (730 Eur x 73 proc.).

Ieškovo neatlygintos bylinėjimosi išlaidos sudaro 205,19 Eur (155 Eur + 102 Eur) – 51,81 Eur) žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus iš dalies (t. y. dalyje dėl 1000 Eur baudos priteisimo) ir sudarius taikos sutartį dalyje dėl 2921,39 Eur pagrindinės skolos ir 148,99 Eur delspinigių priteisimo, iš atsakovės priteistina 22,50 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl 1000 Eur baudos priteisimo (1000 Eur x 3 proc. x 75 proc.), ir 17 Eur žyminio mokesčio už taikos sutartimi pripažintą reikalavimą dėl 2921,39 Eur pagrindinės skolos ir 148,99 Eur delspinigių (3070,38 Eur x 3 proc. x 75 proc. x 25 proc.), t. y. iš viso 39,50 Eur (22,50 Eur ir 17 Eur) ieškovo naudai (CPK 92 str. 3 d.). Atlikus tarpusavio priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, iš ieškovo priteistina 493,40 Eur (532,90 Eur – 39,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai.

Byloje patirta 42,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 88 str. 1 d. 3 p.), kurios valstybės naudai priteistinos iš šalių, proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovo priteistina 19,33 Eur , o iš atsakovės 23,15 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės MB „Arijeta“, į k. 305544756 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) baudos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo (2022-02-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ieškinį likusioje dalyje atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 493,40 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės MB „Arijeta“, į k. 305544756, naudai.

Priteisti iš ieškovo D. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) 19,33 Eur (devyniolika eurų 33   ct), o iš atsakovės MB „Arijeta“, į. k. 305544756, 23,15 Eur (dvidešimt tris eurus 15 ct)  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                               Margarita Ambrazaitienė