Civilinė byla Nr. e2A-874-881/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01487-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir
Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tovas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tovas“ netiesioginį ieškinį atsakovėms D. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Hidromotas“, trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SLM group“ dėl nuostolių atlyginimo bei negautų pajamų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tovas“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių D. B. ir UAB „Hidromotas“ solidariai trečiojo asmens bankrutavusios UAB „SLM group“ naudai 39 240,66 Eur dydžio nuostolius,
46 460 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi
BUAB „SLM group“ bankroto byloje buvo patvirtintas 3 200 Eur UAB „Tovas“ finansinis reikalavimas. Netiesioginio ieškinio reikalavimas dėl 39 240,66 Eur nuostolių priteisimo grindžiamas BUAB „SLM group“ bankroto byloje patvirtintų atsakovių kreditorinių reikalavimų dydžiu (UAB „Hidromotas“ – 10 167,37 Eur; D. B. – 29 073,29 Eur), o reikalavimo dėl 46 460 Eur negautų pajamų priteisimo pagrindą sudaro negautos pajamos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. laikotarpį, kuomet
BUAB „SLM group“ buvo trukdoma patekti į nuomojamą žemės sklypą, pastatą, bei atsiimti įrangą, dėl ko trečiasis asmuo negalėjo vykdyti veiklos ir gauti pajamų. 2012 m. sausio 18 d. buvo sudarytos dvi nuomos sutartys: tarp UAB „SLM group“ ir D. B. – Žemės sklypo nuomos sutartis; tarp UAB „SLM group“ bei UAB „Hidromotas“ – Negyvenamojo namo pastato ir žemės sklypo nuomos sutartis. 2016 m. pabaigoje atsakovės nutraukė nuomos sutartis bei pareikalavo išsikelti iš užimamo pastato ir žemės sklypo. Šių aplinkybių pagrindu, tarp nuomos sutarčių šalių, Vilniaus miesto apylinkės teisme, buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių D. B. bei UAB „Hidromotas“ ieškinį atsakovei UAB „SLM group“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir įsiskolinimo priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu iš UAB „SLM group“ priteisė nesumokėtą nuomos mokestį: 1 516,96 Eur UAB „Hidromotas“ naudai; 4 342,64 Eur D. B. naudai. Ieškovės teigimu, atsakovių trukdymas UAB „SLM group“ patekti į patalpas bei išgabenti iš jų įrangą, o vėliau jų išreikštas reikalavimas priteisti iš UAB „SLM group“ nuomos mokestį, yra akivaizdžiai neteisėti. Reikalavimą dėl 46 460 Eur negautų pajamų (pelno) priteisimo, ieškovė grindė tuo, kad
UAB „SLM Group“ per 2016 m. iš savo veiklos uždirbo 23 230 Eur pelno, verslas gerai sekėsi, kol tarp UAB „SLM Group“ ir atsakovių UAB „Hidromotas“ bei D. B. nekilo ginčas dėl nuomos teisinių santykių. Kadangi UAB „SLM Group“ dėl UAB „Hidromotas“ ir
D. B. trukdymo patekti į žemės sklypą bei patalpas negalėjo vykdyti veiklos du metus, prašo priteisti negautas pajams už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m.
gruodžio 4 d. laikotarpį (23 230 Eur x 2).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Tovas“ ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė (kreditorė bankroto byloje) UAB „Tovas“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu BUAB „SLM group“ vardu. BUAB „SLM group“ galiojanti prievolė kreditorei UAB „Tovas“ patvirtinta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi, kuria ieškovė įtraukta į kreditorių sąrašą.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 43 straipsnio nuostatas, kreditorius savo teisėmis (tarp jų reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu) bankroto procese gali naudotis tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, atmetė kaip teisiškai nepagrįstus atsakovių argumentus dėl trejų metų ieškinio senaties taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). Bankroto byloje pirminio kreditoriaus UAB „Vaitesa“ (iš kurio reikalavimą perėmė
G. J., o vėliau ieškovė) reikalavimas patvirtintas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. Ieškinys teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 22 d., todėl teismas nusprendė, kad atsakovių nurodomas ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
6. Spręsdamas dėl skolininko turimos ir neįgyvendinamos teisės bei šios teisės galiojimo bei vykdytinumo, teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl 39 240,66 Eur nuostolių priteisimo, grindžiamas BUAB „SLM group“ bankroto byloje patvirtintų atsakovių finansinių reikalavimų dydžiu (UAB „Hidromotas“ – 10 167,37 Eur, D. B. – 29 073,29 Eur), kurie, be kita ko, buvo grindžiami ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimu. Tiek įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tiek įsiteisėjusia nutartimi, konstatuotos ne skolininko turimos teisės, o atvirkščiai – skolininko prievolės, todėl šioje dalyje teismas laikė ieškinį nepagrįstu.
7. Ieškinį dalyje, dėl 46 460 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ieškovė grindė negautomis pajamomis už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. laikotarpį, kuomet BUAB „SLM group“ atsakovės trukdė patekti į nuomojamą žemės sklypą, pastatą, bei atsiimti įrangą, dėl ko trečiasis asmuo negalėjo vykdyti veiklos ir gauti pajamų. Kaip nustatyta byloje, nuomos sutartys buvo nutrauktos 2016 m. rugpjūčio 9 d. Nors trečiasis asmuo teisme ginčijo sutarčių nutraukimo teisėtumą, tačiau ieškinys buvo atmestas. Taigi, nuo nuomos sutarčių nutraukimo momento, trečiasis asmuo neturėjo teisėto pagrindo naudotis statiniais ir / ar žemės sklypu. Nagrinėjamu atveju, įrodinėdama atsakovių neteisėtus veiksmus ieškovė apeliuoja į tai, kad buvo trukdoma pasiimti daiktus, kuriuos ji būtų galėjusi naudoti tolimesnei veiklai vykdyti ir generuoti pajamas. Teismas pažymėjo, kad pagal šalių Nuomos sutarčių 2.3.3 punktą, po jų nutraukimo, UAB „SLM group“ turėjo per keturiolikos dienų terminą išsikraustyti iš pastato ir atlaisvinti žemės sklypus. Remiantis sutarčių 3.4 punktu, vėlavimo atveju UAB „SLM group“ privalėjo išsikraustyti iš pastato ir atlaisvinti žemės sklypus bei mokėti dvigubo dydžio nuomos mokestį. Kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendime,
2016 m. lapkričio 29 d. pranešimu apie vienašalį įskaitymą ieškovai kreipėsi į atsakovą ir priminė, kad nuomos sutarys yra nutrauktos nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d., nurodė kokia tvarka įskaityti atsakovo atlikti mokėjimo pavedimai, pareikalavo atsakovo išsikraustyti iš pastato ir atlaisvinti žemės sklypą, sumokėti netesybas. 2016 m. lapkričio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 28-142-2016 antstolis M. D. konstatavo, kad 2016 m. lapkričio 29 d. antstoliui atvykus adresu Sudervės g. 14K, Avižieniai, Vilniaus r.,
UAB „Hidromotas“ direktorius V. B. parodė žemės sklypą, kuris yra nuomojamas; žemės sklype buvo matoma, kad yra laikoma mediena, lentos ir įvairios malkos. 2016 m. gruodžio 14 d. atsakymu į 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimą dėl vienašalio įskaitymo atsakovas kreipėsi į ieškovus ir nurodė, kad nesutinka su ieškovų atliktu vienašaliu įskaitymu, reikalavimu sumokėti dvigubą nuomos mokestį, netesybas, reikalavo atlaisvinti patalpas; kadangi ieškovai nutraukė nuomos sutartis, atsakovas pasiūlė pasirašyti susitarimą dėl tolimesnės patalpų nuomos. Duomenų, kad atsakovas sumokėjo ieškovams šių reikalautas pinigines sumas, atlaisvino nuomos sutarčių pagrindu išsinuomotus nekilnojamojo turto objektus, byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Teismas nustatė, kad sutartys pagrįstai ir teisėtai nutrauktos nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d., ir atsakovas, esant nutrauktoms sutartimis, daugiau nei tris mėnesius – laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d., neatlaisvino patalpų ir žemės sklypo. Tuo pačiu sprendimu, kaip minėta, nuspręsta iškeldinti atsakovą UAB „SLM group“ iš 493,81 kv. m bendro ploto pastato, unikalus Nr. 4199-1022-4062, esančio Sudervės g. 14K, Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., ir 2,9983 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4103-0200-0744, esančio Sudervės g. 14C, Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.206 straipsnio nuostatas, viena šalis negali remtis kitos šalies sutarties neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas tiek į šioje byloje nustatytas aplinkybes, tiek į nurodytuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad dalyje dėl negautų pajamų trečiasis asmuo pats neveikė pagal sutarties nuostatas, dėl ko buvo iškeldintas teismo sprendimu. Be to, negautų pajamų pagrindimas vien tik įmonės balanso duomenimis, nekoreliuoja su negautų pajamų įrodinėjimo sąlygomis. Taigi, teismas nusprendė, kad šiuo atveju CK 6.68 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nesant būtinųjų taikymo sąlygų, t. y. neįrodžius BUAB „SML group“ (skolininko) turtinės teisės, kurios ji neįgyvendina, kuri būtų neabejotina, galiojanti ir vykdytina.
9. Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovė UAB „Tovas“ neįrodė nei faktinio, nei teisinio ieškinio pagrindo, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB ,,Tovas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nors nurodytos žalos dydis iš esmės sutampa su atsakovių kreditoriniu reikalavimu trečiojo asmens bankroto byloje, tačiau ieškovė šioje byloje reikalavimą atsakovėms reiškia visiškai kitu teisiniu pagrindu. Ieškovė reikalauja trečiojo asmens naudai iš atsakovių priteisti žalą, kuri atsirado dėl pačių atsakovių veiksmų, t. y. atsakovių trukdymo trečiajam asmeniui naudotis atsakovių nuomojamomis patalpomis, jose sumontuota bei esančia įranga, arba šią įrangą atsiimti bei generuoti pajamas veiklą vykdant kitoje vietoje.
10.2. Teismas neįvertino, kad atsakovių reikalavimas bankroto byloje buvo patvirtintas nuomos teisinių santykių pagrindu, kaip trečiojo asmens įsiskolinimas už nuomą, tuo tarpu ieškovės reikalavimas šioje byloje yra kildinamas iš delikto – kaip atsakovių bendrais neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas. Teismas, iš esmės nevertindamas ieškovės nurodyto reikalavimo pagrįstumo ir aplinkybių, nepagrįstai nurodė, kad atsakovių reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje, dėl to ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.
10.3. Teismas privalėjo įvertinti ieškovės nurodytus argumentus dėl atsakovių civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo, tačiau iš esmės dėl to nepasisakė, todėl teismas neatskleidė ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės bei dėl to netinkamai išnagrinėjus bylą, byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10.4. Būtent dėl atsakovių tyčinių neteisėtų veiksmų, t. y. trukdymo trečiajam asmeniui vykdyti veiklą ginčo nekilnojamame turte, taip pat trukdymo atsiimti šiame turte esančius daiktus, trečiajam asmeniui kilo žala, kuri pasireiškė išaugusiu įsiskolinimu už trečiojo asmens iš tų pačių atsakovių nuomojamą turtą. Pasibaigus teisminiam bylinėjimuisi dėl nuomos mokesčio priteisimo, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimu iš trečiojo asmens priteisus 1 516,96 Eur UAB „Hidromotas“ naudai ir
4 342,64 Eur D. B. naudai, D. B. ir UAB „Hidromotas“, neva vadovaudamosios nuomos sutarčių 3.4 punktu, bankroto byloje pateikė kreditorinį reikalavimą trečiajam asmeniui, kuriame jų reikalavimai išaugo iki 10 167,37 Eur
(UAB „Hidromotas“) ir 29 073,29 Eur (D. B.). Atsakovės nurodė, kad toks reikalavimas susidarė dėl trečiojo asmens vėlavimo pasibaigus nuomos sutartims perduoti nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu, akivaizdu, kad atsakovės pačios neleido trečiajam asmeniui patekti į nekilnojamąjį turtą, juo naudotis bei iš jo išgabenti trečiajam asmeniui priklausančius daiktus, t. y. pačios sukūrė tokią situaciją, dėl kurios padidino savo kreditorinius reikalavimus, tokiu būdu padarydamos trečiajam asmeniui 39 24066 Eur dydžio žalą. Nagrinėjamu atveju yra visos atsakovių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.
10.5. Trečiasis asmuo nuo pat ginčo su atsakovėmis pradžios nesinaudojo nurodytu nekilnojamuoju turtu. Jame buvo tik trečiajam asmeniui priklausantys įrenginiai. Tačiau trečiasis asmuo negalėjo jų pasiimti bei iš nurodyto turto išgabenti dėl piktavališko atsakovių trukdymo trečiajam asmeniui patekti į nurodytą nekilnojamąjį turtą. Atsakovės pakeitė spynas, nutraukė trečiojo asmens su apsaugos bendrove sudarytą patalpų apsaugos sutartį bei sudarė naują sutartį, ir tik trečiojo asmens darbuotojams ar asmeniui pasirodžius prie ginčo nekilnojamojo turto, iš karto atvažiuodavo apsaugos darbuotojai, atsakovės arba jų atstovai faktiškai užkirsdavo trečiajam asmeniui galimybę patekti į teritoriją ir patalpas. Esant tokioms aplinkybėms trečiasis asmuo neturėjo objektyvios galimybės išsivežti jam priklausančios įrangos iš nekilnojamojo turto.
10.6. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovių pareiškimą dėl trečiojo asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, 2022 m. birželio 2 d. nutartimi byloje Nr. eB2-765-803/2022 konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutartį (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir leidus UAB „SLM Group“ naudotis turtu, šiuo turtu jai naudotis neleido patys nuomotojai. Vadinasi, UAB „SLM Group“ nebegalėjo vykdyti veiklos dėl pačių kreditorių veiksmų, UAB „SLM Group“ nebegeneravo pajamų, todėl nebegalėjo mokėti nuomos mokesčio. Byloje kreditorės neneigė atsakovo T. A. nurodytos aplinkybės, jog visi UAB „SLM Group“ priklausantys daiktai bei smulki įranga buvo likusi pastate ir ją atsiimti UAB „SLM Group“ galėjo tik gavusi leidimą iš nuomotojų bei jiems dalyvaujant. Vadinasi, ne atsakovo T. A. neveikimas paveikė tai, kad nutraukus nuomos sutartis BUAB „SLM Group“ negalėjo atlaisvinti patalpų, o UAB „Hidromotas“ sprendimas dėl nuomos santykių pabaigos. Nors nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytos aplinkybės yra reikšmingos teisingam šios bylos išnagrinėjimui ir turėtų būti įvertintos ir apeliacinės instancijos teismo. Šios aplinkybės iš esmės sudaro pagrindą teigti, jog atsakovių veiksmai, kuriais jos sudarė kliūtis trečiajam asmeniui naudotis išnuomotu turtu bei pasiimti iš jo trečiajam asmeniui priklausančius daiktus, yra vertinami kaip akivaizdžiai neteisėti.
10.7. Atsakovų neteisėti veiksmai, t. y. piktavališkas trukdymas trečiajam asmeniui patekti į patalpas, siekiant asmeninės naudos, yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su žalos trečiajam asmeniui atsiradimu. Jeigu atsakovės nebūtų trukdžiusios patekti trečiajam asmeniui į nekilnojamąjį turtą, trečiasis asmuo iš jų išgabentų visą jam priklausančią įrangą bei atsakovėms neatsirastų pagrindas reikalauti tokios nuomos mokesčio sumos, kokia yra patvirtinta kaip atsakovių kreditorinis reikalavimas bankroto byloje.
10.8. Turtinė žala trečiajam asmeniui buvo padaryta bendrais visų atsakovių veiksmais, t. y. UAB „Hidromotas“ ir D. B. sudarė pagrindą reikalaujamai žalai atsirasti – trukdė trečiajam asmeniui išsikelti iš užimamų patalpų, todėl atsakovės yra solidariai atsakingos už trečiajam asmeniui padarytą 39 240,66 Eur žalą.
10.9. BUAB „SLM Group“ vykdė pramogų parko „Slamball Arena“ veiklą, t. y. atsakovei UAB „Hidromotas“ priklausančiame pastate buvo įrengti batutai bei kita pramogų įranga. BAUB „SLM Group“ pardavinėjo bilietus į jo įrengtą pramogų parką, jame taip pat buvo švenčiamos įvairios šventės. BUAB „SLM Group“ per 2016 m. iš savo veiklos uždirbo 23 230 Eur pelno. Įvertinus tai, kad dėl UAB „Hidromotas“ ir D. B. trukdymo patekti į žemės sklypą bei patalpas, UAB „SLM Group“ negalėjo vykdyti veiklos du metus (iki trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla), todėl iš atsakovių
UAB „Hidromotas“ ir D. B. solidariai trečiojo asmens BUAB „SLM Group“ naudai priteistina ir 46 460 Eur negautų pajamų (pelno) už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. (23 230 Eur x 2 metai).
11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės D. B. ir UAB „Hidromotas“ prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad ieškovės teiginiai, jog neva atsakovės tyčia trukdė išsikelti iš pastato ar atlaisvinti žemės sklypą, buvo paneigti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimu, kuriuo trečiasis asmuo UAB „SLM group“ priverstinai turėjo būti iškeldintas iš pastato ir žemės sklypo. Teismas, nustatęs, kad UAB „SLM group“ nei per sutartyse nustatytą laiką, nei bylos nagrinėjimo metu nepasiėmė savo daiktų iš pastato ir neatlaisvino žemės sklypo, nusprendė, jog būtent trečiasis asmuo pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai ir yra atsakingas už žalą atsakovėms, todėl ir priteisė iš UAB „SLM group“ netesybas, t. y. dvigubo dydžio delspinigius už vėlavimą atlaisvinti pastatą ir žemės sklypą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu UAB „SLM group“ argumentus, kad UAB „SLM group“ negalėjo atlaisvinti ginčo patalpų, nes atsakovės pakeitė pastato spynas ir pasamdė apsaugos darbuotoją, kuris apribojo bet kokias UAB „SLM group“ galimybes patekti į pastatą ir perduoti jį atsakovėms, atmetė ir priteisė ne tik netesybas už vėlavimą atlaisvinti patalpas, bet ir nusprendė priverstinai iškeldinti UAB „SLM group“ iš patalpų.
11.2. Nėra paneigti įrodymai, kuriais buvo patvirtinta, jog atsakovės, nutraukus nuomos sutartis, ne kartą prašė ir reikalavo UAB „SLM group“ išsikraustyti iš pastato ir atlaisvinti žemės sklypą, o kai 2017 m. kovo 16 d. UAB „SLM group“ paprašė tai padaryti, atsakovės sudarė visas sąlygas pasiimti daiktus ir inventorių, tačiau UAB „SLM group“ batuto neatsiėmė ir jį laikė iki pat ginčo kitoje civilinėje byloje pabaigos (2018 m. balandžio 18 d.). UAB „SLM group“ pastatą ir žemės sklypą neteisėtai valdė bei vykdė veiklą nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. (nuomos sutarčių nutraukimo) iki 2016 m.
gruodžio 9 d., tačiau jokių veiksmų, susijusių su pastato ir žemės sklypo atlaisvinimu, nesiėmė.
11.3. Nesuprantama kaip D. B., kuri išnuomojo UAB „SLM group“ tik savo žemės sklypo dalį, susijusi su tariamai neteisėtais veiksmais – trukdymu pasiimti daiktus iš pastato, kuris nuomos teise priklausė atsakovei UAB „Hidromotas“. Vien dėl to ieškinio dalis dėl D. B. atsakomybės laikytina visiškai nepagrįsta.
11.4. Tai, kad dėl daiktų palikimo yra kalti UAB „SLM group“ ir jos vadovas T. A., patvirtina faktas, jog UAB „Hidromotas“ ir D. B. dar 2017 m. rugpjūčio 2 d. pasiūlė T. A. sumokėti 2 950 Eur kompensaciją, kad bendrovė kuo skubiau išsikeltų iš pastato ir žemės sklypo, tačiau šis į pasiūlymą neatsakė.
11.5. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-765-803/2022 išvada, kad neva BUAB „SLM group“ negalėjo naudotis daiktais dėl atsakovų kaltės, laikytina nepagrįsta ir prieštaraujančia teismo BUAB „SLM group“ bankroto byloje priimtiems sprendimams, kuriais buvo patvirtinti UAB „Hidromotas“ ir
D. B. finansiniai reikalavimai.
11.6. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tariamą atsakovių trukdymą UAB „SLM group“ atsiimti daiktus (batutą), o nutraukus nuomos sutartis neatlygintinai naudotis pastatu ir žemės sklypu. Dėl pastate buvusio batuto ir žemės sklype buvusios medienos atsiėmimo prievolę turėjo ne atsakovės, bet UAB „SLM group“. Būtent UAB „SLM group“ veiksmų piktybiškumą, neteisėtai valdant pasatą ir žemės sklypą, patvirtina ir faktas, jog UAB „SLM group“ pastatu ir žemės sklypu naudojosi po nuomos sutarčių nutraukimo, sutarčių nutraukimo neginčydami teisme.
11.7. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog UAB „SLM group“ dėl tariamų atsakovių veiksmų patyrė būtent 39 240,66 Eur dydžio žalą.
11.8. Nurodomas negautų pajamų dydis yra niekuo nepagrįstas. UAB „SLM Group“ tariamo pelno už 2016 m. negalima patikrinti, nes paskutinis vadovas nepateikė UAB „SLM Group“ bankroto administratoriui visų apskaitos dokumentų. Ieškovės teiginys, jog remiantis VĮ Registrų centre patalpina PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA už
2016 m. metus UAB „SLM Group“ gavo 23 230 Eur grynojo pelno, yra klaidingas, o apskaičiuota pelno suma – niekinė.
12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiojo asmens BUAB „SLM group“ administratorius su apeliantės skundu sutinka ir prašo jį tenkinti visa apimtimi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio
2 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
14. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nustatytas aplinkybes, kurios, ieškovės vertinimu, reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui.
15. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimus. Rašytiniai paaiškinimai negali būti apeliacinio (atskirojo) skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, jų paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovė, jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kurie pagal savo turinį laikytini apeliacinio skundo papildymu ar atsikirtimu į atsakovių atsiliepimą į apeliacinį skundą, nes paaiškinimuose akivaizdžiai siekiama atsikirsti į atsakovių atsiliepime nurodytus argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, rašytinių paaiškinimų pateikimas apeliacinės instancijos teismui negali būti pagrindas apeiti CPK 314 straipsnyje numatytą apribojimą pildyti apeliacinį skundą naujais argumentais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Pagrindinės faktinės bylos aplinkybės
16. Byloje nustatyta, kad 2012 m. sausio 18 d. tarp UAB „SLM group“ ir UAB „Hidromotas“ buvo sudaryta Negyvenamojo statinio ir žemės sklypo nuomos sutartis, kuria UAB „Hidromotas“ įsipareigojo už užmokestį perduoti UAB „SLM group“ valdyti bei naudotis 493,81 kv. m bendro ploto pastatą, bei 2,9983 ha bendro ploto sklypo 2264/29983 dalį. Tą pačią dieną tarp UAB „SLM group“ ir D. B. taip pat buvo sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis, kuria
D. B. įsipareigojo už užmokestį perduoti UAB „SLM group“ šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis 2,9983 ha bendro ploto sklypo 2396/29983 dalį. Dėl UAB „SLM group“ vengimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus UAB „Hidromotas“ ir D. B. vienašališkai dėl esminio nuomos sutarčių pažeidimo 2016 m. rugpjūčio 9 d. abi nuomos sutartis su UAB „SLM group“ nutraukė.
17. UAB „SLM group“ vengiant išsikraustyti ir atlaisvinti patalpas bei žemės sklypus,
UAB „Hidromotas“ ir D. B. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamos iškeldinti
UAB „SLM group“ iš 493,81 kv. m bendro ploto pastato ir 2,8170 ha bendro ploto žemės sklypo, priteisti UAB „Hidromotas“ naudai 1 516,96 Eur nuomos mokestį už vėlavimą grąžinti daiktą, D. B. naudai 4 342,64 Eur nuomos mokestį už vėlavimą grąžinti daiktą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pareikštu priešieškiniu UAB „SLM group“ prašė pripažinti vienašališką 2012 m. sausio 18 d. negyvenamojo statinio (unikalus Nr. 4199-1022-4062) ir žemės sklypo (unikalus Nr. 4103-0200-0744) nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu, įkeldinti UAB „SLM group“ į negyvenamąjį statinį (unikalus Nr. 4199-1022-4062) ir žemės sklypo (unikalus Nr. 4103-0200-0744) 2264/29983 dalį.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, UAB „SLM group“ priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „SLM group“ 884,43 Eur sumą už pavėlavimą grąžinti nuomos objektą, 632,53 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 516,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 824,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės
UAB „Hidromotas“ naudai. Be to, teismas priteisė iš atsakovės UAB „SLM group“ 2 529 Eur sumą už pavėlavimą grąžinti nuomos objektą, 1 813,64 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 342,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 444,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės D. B. naudai. Taip pat, teismas nutarė iškeldinti atsakovę UAB „SLM group“ iš pastato ir žemės sklypo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. vasario 5 d.
19. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB „SLM group“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 4 d.
20. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi BUAB „SLM group“ bankroto byloje buvo patvirtintas trečiosios eilės UAB „Hidromotas“ 2 489,83 Eur dydžio finansinis reikalavimas, bei D. B. – 5 211,89 Eur dydžio finansinis reikalavimas, o 2019 m.
kovo 26 d. nutartimi patvirtintas patikslintas trečiosios eilės UAB „Hidromotas“ 12 657,21 Eur finansinis reikalavimas bei D. B. – 34 285,18 Eur finansinis reikalavimas.
21. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi, tenkindamas UAB „Tovas“ prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo, iš BUAB „SLM group“ trečiosios eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo išbraukė kreditorių G. J. ir įtraukė kreditorę UAB „Tovas“ su
3 200 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. liepos 16 d.
Dėl ieškovės teisės pareikšti netiesioginį ieškinį
22. Ieškovė UAB „Tovas“ pareiškė netiesioginį ieškinį skolininkės BUAB „SLM group“ vardu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių D. B. bei UAB „Hidromotas“ solidariai trečiojo asmens BUAB „SLM group“ naudai 39 240,66 Eur nuostolius, 46 460 Eur negautas pajamas,
5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės reikalavimai kildinami iš 2012 m. sausio 18 d. tarp UAB „SLM group“ ir UAB „Hidromotas“, taip pat tarp UAB „SLM group“ ir D. B. sudarytų nuomos sutarčių. Ieškovės teigimu, prašomi priteisti nuostoliai ir negautos pajamos atsirado dėl pačių atsakovių veiksmų, t. y. atsakovių trukdymo trečiajam asmeniui naudotis atsakovių nuomojamomis patalpomis, jose sumontuota bei esančia įranga, arba šią įrangą atsiimti bei generuoti pajamas vykdant veiklą kitame objekte.
23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, nusprendė, kad šiuo atveju
CK 6.68 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nesant būtinųjų sąlygų, t. y. neįrodžius
BUAB „SML group“ (skolininkės) turtinės teisės, kurios ji neįgyvendina, kuri būtų neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, netiesioginio ieškinio institutą reglamentuojančias teisės normas, remdamasi kasacinio teismo nagrinėjamu klausimu formuojama praktika, sutinka su šiomis teismo išvadomis.
24. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi, netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m.
vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015; kt.).
25. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis)). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m.
gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-50/2015; kt.).
26. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi UAB „SLM group“ iškelta bankroto byla. Bankroto byloje 2021 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtintas apeliantės UAB „Tovas“ finansinis reikalavimas įrodo, kad apeliantė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę BUAB „SLM group“. Taigi, egzistuoja pirmoji iš būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų. Tačiau, kaip pirmiau nurodyta, netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas tik esant visoms būtinosioms jo taikymo sąlygoms. Kita tokio ieškinio pareiškimo sąlyga – skolininkas (trečiasis asmuo) turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę savo skolininkui (atsakovėms). Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Hidromotas“ ir D. B. nėra trečiojo asmens BUAB „SLM group“ skolininkės, priešingai – yra jo kreditorės, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti BUAB ,,SLM group“ bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi. Kadangi atsakovės nėra trečiojo asmens skolininkės, o trečiasis asmuo – ne jų kreditorius, tai pastarasis neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakoves. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra tiek kreditoriaus, tiek skolininko, kurio vardu kreditorius reiškia ieškinį, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas; skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-520/2012; kt.). Šioje byloje nenustatyta BUAB „SLM group“ neabejotina, galiojanti ir vykdytina turtinė teisė atsakovėms, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje neegzistuoja pirmiau nurodyta būtinoji netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga. Šios bylos atveju pareikštu netiesioginiu ieškiniu tik siekiama sukurti trečiojo asmens turtinę teisę į atsakoves.
27. Kadangi apeliantė neturėjo teisės pareikšti atsakovėms ieškinio pagal CK 6.68 straipsnį ir šiuo pagrindu netiesioginis ieškinys atmestas pagrįstai, teisėjų kolegija dėl kitų, teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui, apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino CK 6.68 straipsnio nuostatas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
30. Atsakovės įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė