Civilinė byla Nr. e2A-24-480/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08171-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Sujetienės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-345-950/2022 pagal ieškovo J. Č. patikslintą ieškinį atsakovei J. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje metu įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovės J. Č. patikslintą priešieškinį ieškovui J. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti J. Č. ir J. Č. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini); 3) po santuokos nutraukimo J. Č. palikti pavardę – Č.; 4) po santuokos nutraukimo padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą tokia tvarka: po santuokos nutraukimo atsakovei priteisti šį turtą asmeninėn nuosavybėn: transporto priemonę – automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 900 Eur; atsakovės asmeninėje banko sąskaitoje esančias lėšas; ieškovui priteisti šį turtą asmeninėn nuosavybėn: nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 248 Eur; 13 473,63 Eur vertės kompensaciją iš atsakovės, atitinkančią 1/2 santuokos metu sukauptų ir nuo ieškovo nuslėptų santaupų atsakovės vardu atidarytose indėlių sąskaitose, kurių likutinė suma iš viso yra 26 947,26 Eur ir kurios yra atsakovės žinioje; ieškovo asmeninėje banko sąskaitoje esančias lėšas; 57 924 Eur ieškovo asmeninių lėšų iš atsakovės; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje gyveno iki (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių bendras gyvenimas klostėsi įvairiai, tačiau ilgainiui prasidėjo barniai ir tarpusavio nesutarimai dėl finansinių ir buities klausimų. Pagrindiniai konfliktai prasidėjo ieškovui tapus nedarbingu, t. y. išėjus į pensiją. Ieškovo nuomone, būtent dėl ženkliai sumažėjusių ieškovo gaunamų pajamų atsakovė ėmė demonstruoti nepasitenkinimą, kuris pasireiškė nuolatiniu psichologiniu smurtu, skatinimu išsikraustyti iš bendrų namų ir sumokėti atsakovei jos patirtas išlaidas už, neva, ieškovo pragyvenimą. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), kuomet ieškovas išsikraustė iš bendrų namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsisakė nustatinėti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės dydį. Santuokos laikotarpiu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo dienos) iki (duomenys neskelbtini) (faktinio gyvenimo skyriumi pradžios), šalys įgijo šį turtą, kuris pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 900 Eur; negyvenamąją patalpą-garažą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 248 Eur. Ieškovas santuokos laikotarpiu nebuvo įgijęs kreditorinių įsipareigojimų ir neturi duomenų apie atsakovės įgytus kreditorinius įsipareigojimus. Santuokos metu šalys savo asmeninėse banko sąskaitose sukaupė šias lėšas: ieškovo asmeninėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, galutinis piniginių lėšų likutis 2020 m. gruodžio 10 d. buvo 578,95 Eur; atsakovės asmeninėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“, AB, galutinis piniginių lėšų likutis 2020 m. gruodžio 10 d. buvo 2,73 Eur. Per visą santuokos laikotarpį atsakovė savo vardu atidarė ir nuo ieškovo bei teismo nuslėpė 8 indėlių sąskaitas, pagal kurių išrašus laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. (arba iki uždarymo) buvo sukauptos ir išgrynintos šios sumos: indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryta 2014 m. liepos 24 d., išgryninta suma – 17 378,80 Eur (60 005,51 Lt); indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryta 2014 m. rugsėjo 5 d., išgryninta suma – 13 323,78 Eur (46 004,36 Lt); indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryta 2015 m. rugpjūčio 10 d., išgryninta suma – 15 005,82 Eur; indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryta 2015 m. spalio 9 d., išgryninta suma 3 000 Eur; indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryta 2016 m. sausio 20 d., išgryninta suma – 14 006,65 Eur; indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryta 2016 m. birželio 27 d., išgryninta suma – 12 005,06 Eur; indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryta 2016 m. liepos 27 d., išgryninta suma – 2 000,08 Eur; indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryta 2015 m. gegužės 9 d., išgryninta suma – 16 807,30 Eur, iš viso: 93 527,49 Eur. Ši suma nebuvo panaudota abiejų sutuoktinių bendrų interesų tenkinimui. 2014 m. birželio 3 d. ieškovas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą už 57 924 Eur sumą. Šios ieškovui priklausančios asmeninės lėšos jo valia buvo paskolintos atsakovei tokia tvarka: 1) 20 273,40 Eur pervedant bankiniu pavedimu; 2) likusią 37 650,60 Eur sumą perduodant grynais pinigais. Atsakovė šią sumą perkėlė į savo vardu atidarytas indėlių sąskaitas, kuriose santuokos laikotarpiu sukaupė ir išgrynino 93 527,49 Eur sumą. Tikslinga ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią 57 924 Eur sumą minusuoti iš bendrai sukauptos 93 527,49 Eur sumos, o likusi sukauptų lėšų / santaupų suma yra 35 603,49 Eur. Atsakovė 2014 m. spalio 15 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą už 36 202,50 Eur. Iš šių pinigų savo pilnametei dukrai pervedė 22 394,20 Eur, už atsakovei priklausančio gyvenamojo namo stogo keitimo / pagerinimo darbus sumokėjo 5 655,35 Eur, gavo 503,28 Eur paramą asbestinio stogo dangos keitimui, todėl atsakovės asmeninių lėšų likutis yra 8 656,23 Eur. Ieškovo nuomone, ši suma buvo perkelta į atsakovės vardu atidarytas indėlių sąskaitas, todėl ji yra minusuojama iš paskaičiuotos 35 603,497 Eur sumos, sukauptos indėlių sąskaitose, ko pasėkoje, galutinė sukauptų lėšų / santaupų suma yra 26 947,26 Eur. Būtent ši suma yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė J. Č. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo 1 000 Eur neturtinės žalos, garažą priteisti atsakovei. Nurodė, kad atsakovė nevairuoja jau daugiau nei penkiolika metų (maždaug nuo 2005 m.) ir yra praradusi vairavimo įgūdžius, o ieškovas negyvena nei Kaune, nei Ramučių kaime ir jam garažas nėra reikalingas. Ieškovas nori prisiteisti sau garažą, nes garažas kainuoja daug brangiau nei yra nurodyta ieškinyje. Ieškovas automobilį Opel Zafira vairuoja iki šiol, taip parodydamas, kad automobilis jam labiau reikalingas. Dėl išleistų 20 273,40 Eur (70 000 Lt), kurie 2014 m. birželio 3 d. buvo gauti už parduotą nekilnojamą turtą, nurodė, kad buvo nupirkta: už 2 096,85 Eur (7 240 Lt) garažas, 359,13 Eur (1 240 Lt) išleista garažo vartų pakeitimui, vidaus dažymui, bendram kosmetiniam remontui, 5 050,50 Eur (17 438,36 Lt) stogo keitimui, 2 896,20 Eur (10 000 Lt) pervesta K. F. už darbą adresu: (duomenys neskelbtini), 1 448,10 Eur (5 000 Lt) išimta grynais pinigais ir nupirkta: pagal užsakymą pagamintas dvigulės lovos čiužinys, vilnonis užklotas, puodų komplektas, keptuvių komplektas, virtuvinis maisto gaminimo įrankių komplektas, asmeniškai ieškovui nupirkta (vilnonis paltas, žieminis puspaltis, šiltas sintetinis puspaltis, versto avikailio kailiniai, kostiumas, dvejos kelnės, du megztiniai, batai, šalikai, marškiniai (4 vnt.), apatinis trikotažas, taip pat į garažą – aukštos metalinės pastatomos spintos (2 vnt.), dvi metalinės pakabinamos spintelės, nedidelis seifas ir vandens siurblys. Iš likusios ieškovo pervestos pinigų sumos 2015–2018 m. pirkta: paltas, sintetinis puspaltis, trys demisezoninės striukės, kailiniai, trys švarkai, vasarinis kostiumas, vasarinės kelnės (3 vnt.), išeiginiai bateliai (2 poros), vasariniai marškiniai trumpomis rankovėmis (apie 15 vnt.), apatinis trikotažas, įvairūs metalo ir medžio apdirbimo įrankiai, maistas, valymo, skalbimo priemonės, trąšos sodui, jubiliejams, 868,86 Eur (3 000 Lt) išleista briketams. Taigi, ieškovas ne paskolino atsakovei 20 273,40 Eur, pervedė normaliam šeimos pragyvenimui bei kaip atlygį už darbą prie jo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovės dukra K. F. iš jai pervestos 2 896,20 Eur sumos mokėjo komunalinius mokesčius už bendrai abiejų sutuoktinių naudojamą elektrą, vandenį, dujas, kitus komunalinius mokesčius, t. y. buvo išleisti ieškovo poreikiams tenkinti. Iš atsakovės parduoto buto pinigų K. F. buvo pervesta 14 481 Eur (50 000 Lt), nes butas buvo bendra jos ir atsakovės nuosavybė, taip pat perduota už anūko ir dukros mokslą apmokėti, medicininėms priemonėms atsakovei dantų implantams, likusieji pinigai išleisti šeimos poreikiams tenkinti, taigi iki santuokos nutraukimo visi atsakovės turėti pinigai buvo išleisti. Ieškovas meluoja, kad neturi ir niekada neturėjo banko indėlio. Ieškovas santuokos metu nesirūpino šeimos išsaugojimu, nemokėjo mokesčių, nedavė pinigų maistui, po tris paras negrįždavo namo, melavo, buvo kelis kartus pastebėtas su kita moterimi. Namuose ieškovas elgėsi grubiai, keikėsi, naudojo smurtą (buvo kviesta policija), girdint atsakovei grasino sumušti ir nužudyti atsakovės dukrą. Be to, atsakovas buvo visiškai lytiškai neįgalus ir tą kruopščiai slėpė iki vestuvių. Atsakovas nuslėpė, kad serga odos ligomis ir dėl streso atsakovė susirgo odos žvyneline. Kai baigėsi visi atsakovės turėti pinigai, atsakovė prašė ieškovo prisidėti prie jo paties pragyvenimo. Atsakovas atsisakė ir pats išsivežė daiktus bei išsikėlė iš atsakovės namo. Atsakovė mano, kad santuoka iširo dėl ieškovo nenoro gyventi šeimoje. Ieškovas nenurodė nei vieno punkto, dėl ko turėtų būti pripažinta atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo. Gavus didelę pinigų sumą į banką, bankas pataria nelaikyti pinigų sąskaitoje, kuri aptarnaujama kortele, bet atidaro saugią indėlio sąskaitą ir suteikia jai numerį. Norint iš indėlio nuimti pinigų, bankas perveda visą indėlio sumą į sąskaitą, kuri aptarnaujama kortele, o indėlio sąskaitą uždaro (istorijoje lieka uždaryto indėlio sąskaitos numeris), žmogus nusiima pinigų, kiek jam reikia, o bankas atidaro naują indėlio sąskaitą nauju numeriu ir perveda ten pinigų likutį. Norint vėl nusiimti pinigų istorija kartojasi, sena indėlio sąskaita uždaroma, pinigai pervedami į sąskaitą, aptarnaujamą kortele. Nuėmus reikiamą pinigų sumą likutis pervedamas į nauju numeriu atidarytą indėlio sąskaitą. Tokiu būdu nesuprantančiam žmogui atrodo, kad žmogus turėjo daugybę indėlio sąskaitų, o realybė yra ta, kad tai tie patys pinigai perkėlinėjami vis į kitu numeriu įvardintą naują indėlio sąskaitą, nes sena uždaroma banko iniciatyva. Ieškovas meluoja, kad neva grynais pinigais davė atsakovei 37 650,60 Eur, kadangi pradiniu ieškiniu ieškovas teigė, kad būtent už šią sumą pakeitė atsakovės gyvenamojo namo langus, stogą, pastatė naują pavėsinę, naują tvorą, iškasė naują šulinį, kapitaliai suremontavo atsakovės namą. Ieškovas, liepdamas pervesti į atsakovės sąskaitą pinigus už parduotą jo nekilnojamąjį turtą, nesakė ir neklausė atsakovės, ar ši norėtų tuos pinigus pripažinti paskola. Šalys niekada nesiderėjo dėl jokios paskolos ar paskolų suteikimo, ieškovas pervedė pinigus atsakovei kaip kompensaciją už atsakovės, jos šeimos ir draugų įdėtą triūsą pagerinant ieškovo būstą. Ieškovas, skaičiuodamas, kiek atsakovė galėjo sutaupyti pinigų iš tariamų bendrų sutuoktinių pajamų, nenurodo ir nepateikia įrodymų, kur tie neva sutaupyti pinigai yra saugomi. Santuokos nutraukimo metu dalinamas tik išlikęs sutuoktinių turtas. Ieškovas neįrodė, kad šalys konkrečiai yra sukaupę santaupų ir jos kažkur konkrečiai yra, todėl teorinės santaupos nėra ir negali būti dalinamos.

4.       Atsakovė J. Č. pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei iki santuokinę pavardę – F.; 3) priteisti iš ieškovo 3 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 4) po santuokos nutraukimo transporto priemonę – automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui; 5) po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei; 6) po santuokos nutraukimo atsakovės vardu registruotas iki santuokos sudarymo įgytas nekilnojamasis turtas: 815/1598 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), paliktinas asmenine atsakovės nuosavybe; 7) po santuokos nutraukimo ieškovo vardu registruota iki santuokos sudarymo įgyta transporto priemonė Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktina asmenine ieškovo nuosavybe; 8) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

5.       Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad šalių santuoka nutrūko išskirtinai dėl atsakovo kaltės, jam iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas, galiausiai palikus atsakovę dėl kitos moters. Po santuokos sudarymo ieškovas geranoriškai pasiūlė gyventi atsakovei kartu su juo, adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovo būstas buvo apleistas, jam buvo reikalinga renovacija (kapitalinis remontas). Kadangi turtas nuosavybės teise priklausė ieškovui, o atsakovė tikėjo šalių santuoka iki mirties, atsakovė su savo dukra bei jos sugyventiniu S. N. sprendė investuoti į šį turtą savo asmenines lėšas jį renovuojant. Vos tik buvo baigti remonto darbai, ieškovas atsakovei pareiškė, jog jis nori turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), parduoti ir persikraustyti gyventi pas atsakovę, kur jau gyveno atsakovė ir jos dukra su S. N.. Ieškovas tuo metu pripažino atsakovės ir jos šeimos indėlį į jo turto pagerinimą ir pareiškė, kad po turto pardavimo grąžins atsakovei jos ir jos dukros bei sugyventinio S. N. įdėtas lėšas ir darbo pastangas į jo namą, kuris turėjo tapti šeimos būstu. Su pirkėjais buvo sutarta konkreti turto pardavimo kaina – 57 924 Eur (200 000 Lt), iš kurios šalių sutarimu, siekiant iš anksto apsaugoti atsakovės bei jos šeimos (dukros ir S. N.) turtinius interesus, pirkėjai iš karto ieškovo nurodymu 20 273,40 Eur (70 000 Lt) sumą turėjo pervesti tiesiogiai į atsakovės sąskaitą, nes būtent šia konkrečia suma bendru sutarimu buvo įkainotas atsakovės bei jos šeimos narių darbas ir investicijos į ieškovo turto pagerinimą. Nuo 2015 m. sausio mėn. ieškovas yra nusišalinęs nuo bet kokio namų ūkio tvarkymo, priežiūros ar išlaikymo, dėl ko eilę metų buvo išlaikomas atsakovės bei jos šeimos narių – dukros K. F. ir S. N.. Po to, kai ieškovas po savo nuosavo turto pardavimo persikraustė gyventi pas atsakovę, jo elgesys su atsakove pasikeitė. Ieškovas su atsakove nebesiskaitė, nerodė jai net elementarios pagarbos. Ieškovas norėjo, kad viskas būtų pagal jį, atsakovės nuomonės visiškai nepaisė. Ignoravo ieškovas ne tik atsakovę, bet ir jos dukrą su S. N., kurie kartu gyveno ir dalinosi buitimi. Ilgą laiką atsakovė tokį ieškovo elgesį kentė, vis tikėjosi, kad ieškovas galiausiai susipras, pradės gyventi su atsakove kaip normali šeima, vėl rodys jai meilę ir rūpestį kaip kad rodė iki šalims atsikraustant gyventi kartu. Ieškovas apytiksliai 2017 m. atsakovei ir jos dukrai girdint pareiškė, jog nori atsakovei priklausančio turto dalies. Po šio įvykio šalių santykiai dar labiau atšalo. Ypač iš ieškovo pusės, kuomet jis suprato, kad atsakovė jai priklausančio turto dalies jam tikrai neperrašys. Ieškovas vis dažniau ėmė išvažinėti ir negrįžti po kelias paras, sunku buvo prisiprašyti pagalbos sunkiems vyriškiems darbams atlikti. Atsakovė ieškovui nebeįtiko niekuo, visos jos pastangos kurti bendrą turtą ir ateitį buvo menkinamos. Laikas nuo laiko, po eilinių prašymų susimokėti už pragyvenimo išlaidas ar bent kažkuo prisidėti prie bendro gerbūvio kūrimo, kildavo vis aštresni konfliktai tarp šalių, kurie net peraugo į ieškovo smurto protrūkius: ieškovas trankė baldus, užsimojo į atsakovę mesti pufą, grasino jai „atsiųsti berniukus“ ir dar kitaip susidoroti, gąsdino atsakovę mosuodamas su dideliu (panašiu į medžioklinį) šautuvu, žadėjo nužudyti dukrą, kiršino atsakovę su šeimos nariais ir giminėmis, šlykščiai apkalbėjo. Vėliau paaiškėjo, jog ieškovas atsakovei yra neištikimas, gyvena dvigubą gyvenimą. Atsakovė ieškovo automobilyje rado moterišką plaukų šepetį, akinius, ant ieškovo rūbų užuosdavo moteriškų kvepalų kvapą, rasdavo prikibusius svetimus plaukus. Ieškovas pamažu pradėjo išsivežti savo daiktus iš namų, tačiau ieškovui nespėjus galutinai išsikraustyti, 2019 m. jį ištiko infarktas ir jis sunkiai susirgo. Atsakovė, būdama sąžininga, jausdama žmonos pareigą, ėmė juo rūpintis ir prižiūrėti, lyg nieko blogo tarp jų anksčiau nebūtų buvę. Pasveikęs ieškovas pradėjo vežti iš namų savo asmeninius daiktus ir toliau žemino bei niekino atsakovę. Neapsikentusi tokio ieškovo elgesio, kuomet jis gyveno dvigubą gyvenimą su kita moterim ir atvirai žemino atsakovę, ji 2020 m. pabaigoje nutarė pareikalauti iš ieškovo dalies atsakovės patirtų išlaidų už 6 metus jos ir jos dukros mokėtus komunalinius mokesčius, t. y. pareikalavo susimokėti už jo neatlygintinį ilgametį gyvenimą atsakovės turte. Niekas ieškovo nevijo, nevarė iš namų, jis pats nusprendė išsikraustyti. Savo gyvenamosios vietos adresą ieškovas slepia būtent dėl to, kad ir šiai dienai gyvena kartu su savo meiluže. Santuoka iširo išskirtinai dėl ieškovo kaltų veiksmų – moralinės paramos nebuvime, neištikimybėje, siekime tik asmeninės naudos, nepaisyme šeimos interesų, visišku neprisidėjimu prie šeimos gerbūvio kūrimo. Atsakovė dėl neteisėtų ir kaltų ieškovo veiksmų patyrė itin didelę neturtinę žalą, nes atsakovė patvirtina, kad dvasiškai jaučiasi sužlugdyta dėl ieškovo veiksmų. Atsakovė gyvena baimėje, strese, jog jai greitu metu teks išeiti į gatvę, nes ieškovas siekia atimti iš jos visą užgyventą turtą. Atsakovė jaučia pažeminą, nes ieškovas išėjo pas kitą moterį, jaučiasi išsekinta tiek emociškai, tiek fiziškai, nebepasitiki aplinkiniais, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Ieškovas privertė atsakovę jaustis nepilnaverte moterimi, nes šalys jokių seksualinių santykių neturėjo ieškovui kategoriškai atsisakant gydytis nuo impotencijos. Atsakovė nuo streso ir baimės dėl savo ir dukros gyvybės, nuo ilgalaikio ieškovo keliamo streso ir įtampos pati susirgo dviem nepagydomomis odos ligomis. Šalių jungtine sutuoktinių nuosavybe registruotas garažas faktiškai buvo įgytas ne iš bendrų sutuoktinių lėšų, o iš atsakovės asmeninių, dėl ko yra pagrindas šį turtą pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe. Įvertinus tai, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo transporto priemonę Opel Zafira, kurios vidutinė rinkos vertė siekia 1 500 Eur ir yra net didesnė nei garažo vidutinė rinkos vertė, atsakovė atsisakytų reikalavimo pripažinti garažą jos asmenine nuosavybe, jei po santuokos nutraukimo garažas būtų priteistas jai asmeninės nuosavybės teise, transporto priemonę asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovui. Transporto priemonė naudojimuisi atsakovei nėra reikalinga. Faktiškai absoliučiai visi ieškovo dispozicijoje buvę grynieji pinigai už turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), yra dingę, t. y. byloje nėra duomenų, kad jie faktiškai būtų panaudoti bendriems šeimos poreikiams.

6.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovas J. Č. nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovės pateiktos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės ir nėra patvirtintos jokiais objektyviais rašytiniais duomenimis. Ieškovas nesutinka su atsakovės dėstomais žeminančio pobūdžio teiginiais jo atžvilgiu. Ieškovas nesutinka, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas išskirtinai atsakovės vienasmenėmis lėšomis ir padedant jos dukrai bei šios sugyventiniui. Taip pat nesutinka, kad ieškovo pervesta pinigų suma – 20 273,40 Eur – yra atlygis atsakovei už darbą santuokos metu. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu priteisti jai neturtinę žalą, atsakovė tokio savo reikalavimo neįrodė jokiais objektyviais rašytiniais duomenimis. Ieškovas nesutinka ir su atsakovės siūlomu santuokos metu įgyto turto padalijimo principu, nes šis yra nesąžiningas ir iš esmės pažeidžiantis sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Ieškovo bankinės operacijos atlikimas, t. y. jo asmeninių lėšų pervedimas į atsakovės banko sąskaitą, savaime nereiškia, kad minėtas lėšas atsakovė įgijo egzistuojant teisiniam pagrindui. Atsakovė nepateikė jokių medicininių duomenų, patvirtinančių jos teiginius apie, neva, egzistuojančią ieškovo impotenciją bei neištikimybę, kas pripažintina deklaratyviu šmeižtu ir įžeidimu, sąlygojančiu teisines pasekmes, įskaitant ir baudžiamąją atsakomybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę – „Č.“, atsakovei – „F.“; pripažino, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini); padalino santuokos metu įgytą turtą: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); ieškovui priklausančiose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas paliko ieškovui, atsakovei priklausančiose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas paliko atsakovei; priteisė ieškovui iš atsakovės 20 273,40 Eur asmeninių piniginių lėšų sumą; likusiose dalyse patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovės dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų – 955,20 Eur; priteisė valstybei iš ieškovo 282,20 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalį, iš atsakovas – 1 128,80 Eur; valstybei iš ieškovo priteisė 69,58 Eur dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

8.       Teismas, susipažinęs su surinktų faktinių duomenų visetu, sprendė, kad įrodymų, jog kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nei ieškovas, nei atsakovė nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė.

9.       Teismas laikė, kad atsakovės teismui pateikti du kreipimosi į policijos įstaigą protokolai surašyti jau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, jokios faktinės ar teisinės reikšmės, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, neturi. Taip pat nurodė, kad jokios reikšmės neturi ir dokumentai, susiję su ankstesne atsakovo sutuoktine G. J. Č., nes jie neturi tiesioginio / netiesioginio ryšio su ginčo šalių santuokiniu gyvenimu.

10.       Teismas, spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nesivadovo nei ieškovo iniciatyva apklaustų liudytojų (Z. K. ir A. K.), nei atsakovės iniciatyva apklaustų liudytojų (T. V., K. F. ir S. N.) parodymais, nes tokie parodymai laikytini nepatikimais ir neobjektyviais.

11.       Teismas priėmė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12.       Teismui konstatavus ir pripažinus, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

13.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalintino turto objektų (transporto priemonės ir garažo) vertės yra labai panašios (automobilio – 900 Eur; garažo – 1 248, Eur), automobiliu faktiškai naudojasi ieškovas, o garažas yra greta atsakovei priklausančios namų valdos, sprendė, jog po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise paliktinas automobilis, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise paliktinas garažas.

14.       Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jį ir jo sutuoktinę siejo paskolos teisiniai santykiai dėl 130 000 Lt (arba 37 650,60 Eur) sumos.

15.       Teismas laikė, kad atsakovė neįrodė jokio realaus pagrindo, pagal kurį ji būtų įgijusi teisę į 70 000 Lt (20 273,40 Eur) sumą, priklausančią ieškovui asmeninės nuosavybės teise, todėl šią sumą ieškovui priteisė iš atsakovės.

16.       Teismas konstatavo, kad atsakovė jokių piniginių lėšų, slapta nuo savo sutuoktinio, nesukaupė ir nuo jo tokių lėšų nenuslėpė, todėl ieškovo reikalavimą priteisti 13 473,63 Eur kompensaciją už santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų sukauptą ir indėlių sąskaitose paslėptą santaupų sumą laikė akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko jį atmetė.

17.       Teismas laikė, kad ieškovo patikslintas ieškinys buvo patenkintas 80 proc. apimtimi, atsakovės patikslintas priešieškinis – 20 proc. apimtimi, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 955,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniu skundu atsakovė J. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė nutrauktų šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir priteisti ieškovui iš atsakovės 20 273,40 Eur asmeninių piniginių lėšų sumą ir skundžiamoje dalyje priimti naują sprendimą – nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisiant iš ieškovo atsakovei 3 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, atmesti patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovės 57 924 Eur jam priklausančių asmeninių lėšų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       Teismas, priimdamas išvadą, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Priešingai nei sprendė teismas, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų nutraukti šalių santuokai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje numatytais pagrindais dėl ieškovo kaltės, tačiau teismas šių įrodymų byloje nevertino, dėl jų nepasisakė, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą skundžiamoje dalyje.

18.2.       Pirmosios instancijos teismas net nebandė nustatinėti, dėl kokių realių priežasčių nutrūko šalių santuoka. Teismas, kaip ir ieškovas, tik bendrinio pobūdžio frazėmis pasisakė, jog neva šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau dėl atsakovės pozicijos byloje visiškai nepasisakė, jos argumentų bei pateiktų įrodymų netyrė, neanalizavo ir nevertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Be to, teismas atsisakė vertinti absoliučiai visų byloje apklaustų liudytojų paaiškinimus, nors tam nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

18.3.       Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ir byloje pateiktus atsakovės rašytinius įrodymus, jog atsakovė dėl ieškovo naudojamo smurto jos atžvilgiu yra kreipusis į teisėsaugos institucijas. Smurtiniai epizodai, nurodyti protokoluose, yra įvykę dar šalims vedant bendrą ūkį, gyvenant santuokoje, dėl ko turi teisinę reikšmę sprendžiant klausimą, dėl ko nutrūko šalių santuoka.

18.4.       Byloje nebuvo gauta jokių duomenų, kad atsakovė būtų pažeidusi savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė visada prisitaikė prie ieškovo, jam nuolaidžiavo, juo rūpinosi net tada, kai ieškovą ištiko infarktas, nors tuo metu ieškovas jau turėjo kitą moterį. Atsakovė toleravo ir tai, kad ieškovas nuslėpė nuo jos iki santuokos turėtas rimtas sveikatos problemas ir kt.

18.5.       Pripažinus teismo sprendimą skundžiamoje dalyje neteisėtu, atsakovė pasilieka ir prie savo reikalavimo priteisti iš ieškovo 3 500 Eur dydžio žalos atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl ieškovo kaltės atsakovė patyrė itin didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie sąlygojo esmingą jos sveikatos būklės pablogėjimą, dėl ko ieškovas, būdamas kaltas dėl santuokos iširimo, turi moralinę ir teisinę pareigą sumokėti atsakovei jos prašomą priteisti neturtinę žalą.

18.6.       Pirmosios instancijos teismas padarė ir kitus grubius proceso pažeidimus: neapklausė atsakovės, nors jos dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu; apklausė ieškovą ir jo iniciatyva kviestus liudytojus (Z. K. ir A. K.) nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovei. Teismas skundžiamoje dalyje bylą išnagrinėjo atsainiai, iš esmės nesigilindamas į bylos medžiagą, prioritetą teikdamas tik greitam bylos nagrinėjimui, o ne teisingam bylos išnagrinėjimui, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą skundžiamoje dalyje.

18.7.       Pirmosios instancijos teismas net nebandė aiškintis, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių, o savavališkai sprendė pritaikyti CK 3.89 straipsnio 3 dalies nuostatas, nors nei viena iš šalių byloje neįrodinėjo ir neteigė, jog 70 000 Lt suma atsakovei buvo perduota tik laikinam naudojimui.

18.8.       Teismas atsisakė apklausti V. K. ir A. K. formaliai, nesant tam jokio pagrindo, o tokiais veiksmais teismas sudarė atsakovei itin nepalankią situaciją apginti savo poziciją byloje. Teismas atsakovės įrodymus (A. K. liudijimą) priėmė ir prijungė prie bylos medžiagos, tačiau šių įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė.

18.9.       Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis, jog nebuvo gauta duomenų, kad 20 273,40 Eur sumą atsakovė panaudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Bylos duomenys (tarp jų atsakovės banko sąskaitos išrašai nuo santuokos pradžios iki santuokos nutraukimo) patvirtina, kad atsakovė santuokos pabaigoje jokių santaupų neturėjo. Santuokos metu atsakovė neįsigijo jokio asmeninio turto, todėl akivaizdu, kad ji visas gautas lėšas išleido būtent bendriems šeimos, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovė buvo pardavusi butą, už kurį dalis gautų lėšų buvo padovanotos jos dukrai, o kita dalis (75 000 Lt) panaudota bendriems šalių šeimos poreikiams tenkinti. Teismas, priimdamas sprendimą, šių asmeninių atsakovės lėšų net nevertino, dėl jų nieko nepasisakė, nors šie duomenys ir įrodo, kad atsakovė prie bendrų šeimos lėšų prisidėjo žymiai didesne apimtimi nei ieškovas.

18.10.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą ir darydamas išvadas dėl įrodymų patikimumo, visiškai nevertino to, jog ieškovas sistemingai byloje teismui melavo, t. y. teikė tikrovės neatitinkančius faktus, kai tuo tarpu atsakovės pozicija visada buvo nuosekli, patvirtinta kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais.

18.11.       Atsakovė byloje įrodinėjo, kad ieškovas iki šiol disponuoja 130 000 Lt suma, gauta už namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas šių atsakovės argumentų nevertino, dėl jų nieko nepasisakė, nors ieškovo disponavimas itin didelėmis santaupomis būtent ir įrodo tai, kad atsakovė visą laiką išlaikė šalių šeimą, ieškovui prie šeimos bendrų išlaidų patenkinimo visiškai neprisidedant.

19.       Ieškovas J. Č. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.       Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas santuokos metu. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, liudijančių ieškovo pagarbos stygių, moralinės paramos trūkumą, nuolatinius priekaištus ir įtarinėjimus, konfliktinių situacijų kėlimą ir t.t. atsakovės atžvilgiu.

19.2.       Ieškovas sutinka su teismo išvada, kad atsakovės teismui pateikti du pareiškimai, neva, dėl smurto, neturi jokios faktinės ar teisinės reikšmės sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą. Taip pat jokios reikšmės neturi ir teismui pateikti dokumentai, susiję su ankstesne ieškovo sutuoktine.

19.3.       Ieškovas sutinka su teismo išvada nesivadovauti nei vienos iš ginčo šalių iniciatyva apklaustų liudytojų parodymais, siekiant išvengti bet kokio šališkumo priimant galutinį sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių. Vien tai, kad atsakovės pakviesti liudytojai yra išimtinai jos giminaičiai, sudaro pagrindą šių asmenų parodymus laikyti nepatikimais, subjektyviais bei deklaratyviais teiginiais.

19.4.       Apeliaciniame skunde nepateikti jokie neturtinės žalos reikalavimą pagrindžiantys motyvai, rašytiniai duomenys, kita objektyvi informacija. Sutuoktinis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo tik tokiu atveju, jeigu santuoka yra nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau šiuo atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, iš sutuoktinių namų buvo išvarytas būtent ieškovas (iki santuokos nutraukimo), taigi akivaizdu, kad hipotetiniu atveju, neturtinę žalą galėjo patirti būtent ieškovas.

19.5.       Atsakovė meluoja teismui, kad 20 273,40 Eur suma jai buvo pervesta už, neva, jos asmeninėmis lėšomis padarytus pagerinimus parduotam ieškovo nekilnojamajam turtui. Šioje civilinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė gavo 20 273,40 Eur (70 000 Lt) sumą iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirkėjo V. K.. Ieškovas pažymėjo, kad tokiu atveju „kompensacijos“ pervedimas būtų įtrauktas į notaro sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį.

19.6.       Byloje atsakovės iniciatyva pateiktame telefoniniame pokalbyje su ieškovo nekilnojamojo turto pirkėja, atsakovė siūlo atsilyginti liudytojui už atvykimą liudyti į teismą, kas vienareikšmiškai patvirtina atsakovės siekį papirkti liudytoją, siekiant išgauti jai naudingą, tačiau tikrovės neatitinkančią informaciją.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

20.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kaltės, kurios pagrindu buvo nutraukta šalių santuoka, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, dėl asmeninių piniginių lėšų iš atsakovės ieškovui priteisimo. Toliau nutartyje teisėjų kolegija pasisakys dėl kiekvienos skundžiamos sprendimo dalies atskirai.

23.       Atsakovė J. Č. (toliau – atsakovė arba apeliantė) priešieškiniu teismo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo J. Č. (toliau – ieškovas) kaltės, kadangi šeimos iširimą nulėmė ieškovo netinkamas elgesys šeimoje, smurto naudojimas, jo nuslėptos ligos, vėliau sužinojo ir apie ieškovo neištikimybę. Ieškovas ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuodamas, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, sutuoktiniai nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, lygiaverčiai neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, dėl ko jų tarpusavio santykiai pašlijo ir galiausiai – visiškai nutrūko.

24.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jos teigimu, byloje pakanka įrodymų spręsti, kad dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai tik ieškovas. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą, dėl atsakovės pozicijos byloje visiškai nepasisakė, neapklausė byloje atsakovės, nors jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, apklausė ieškovą nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovei, atsisakė vertinti absoliučiai visų byloje apklaustų liudytojų paaiškinimus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

25.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Vadovaudamasis šiomis nuostatomis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

26.        CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nustačius vieno sutuoktinio kaltę, gali būti pripažįstamas kaltu ir kitas sutuoktinis, jei jis nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti, negynė šeimos vertybių ir tai lėmė jo, kaip sutuoktinio, pareigų nesilaikymą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

27.       Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Byloje nustatyta ir apeliantė neginčija aplinkybės, kad faktiniai sutuoktinių santuokiniai ryšiai nutrūko (duomenys neskelbtini). Santuokai faktiškai nutrūkus, abi šalys nedėjo jokių pastangų, kad šeima vėl gyventų kartu, gyvenimas atskirai juos abu tenkino, todėl vien ieškovo apsisprendimas (duomenys neskelbtini) kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, nėra pagrindas teigti, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantė į policiją kreipėsi jau esant iškeltai civilinei bylai: 2021 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimu ji kreipėsi dėl įvykio, galimai įvykusio 2020 m. lapkričio 16 d., o 2020 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimu kreipėsi dėl įvykio, galimai įvykusio 2020 m. lapkričio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 6 d. rašto turinys liudija, kad jau (duomenys neskelbtini) (pastaba: teisėjų kolegija rašte nurodytus metus vertina kaip rašymo apsirikimą) šalys kartu negyveno: ieškovas gyvena garaže, tačiau nemokėjo mokesčių ir atsakovė garažą užrakino, atvykus policijos pareigūnams, atsakovė įleido sutuoktinį į garažą pasiimti daiktų, konfliktas buvo išspręstas, smurtas naudotas nebuvo, pareiškimas negautas. Todėl vertintina, kad 2020 m. lapkričio 16 d. konfliktas nebuvo santuokos iširimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad jokios reikšmės neturi dokumentai, susiję su ankstesne atsakovo sutuoktine G. J. Č., nes jie neturi tiesioginio / netiesioginio ryšio su ginčo šalių santuokiniu gyvenimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu būtų egzistavusi reali grėsmė atsakovei (prieš ją sutuoktinis būtų smurtavęs), akivaizdu, kad ji būtų pasikreipusi į atitinkamas institucijas prašydama pagalbos, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Apeliantės samprotavimai dėl ieškovo neištikimybės yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jos nuomonė. Teisėjų kolegija pastebi, kad santuoką ieškovas sudarė būdamas 69 m. amžiaus, atsakovė – 65 m. amžiaus, todėl neabejotina, kad kiekvienas jų galėjo turėti ir turėjo ligų, tačiau įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nenustatyta, kad pasitvirtintų atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovo nuo jos nuslėptos ligos buvo jų santuokos iširimo priežastis. Tokie duomenys į bylą nepateikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus dėl ieškovo kaltės dėl šeimos iširimo, tačiau jų nepripažino priežastimi, kuri turėjo įtakos santuokos nutraukimui.

28.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo prieštarauti pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl liudytojų (ieškovo iniciatyva apklaustų liudytojų Z. K. ir A. K., atsakovės iniciatyva apklaustų liudytojų T. V., K. F. ir S. N.) parodymų (ne)patikimumo, kadangi byloje nėra ginčo, jog ieškovo iniciatyva pakviesti liudytojai yra jo draugai, o atsakovė ir jos kviesti liudytojai yra artimiausi giminaičiai – sesuo, dukra ir dukros sugyventinis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad liudytojų asmeniniai liudijimai, dėl liudytojo požiūrio į įvykius ir faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, dėl liudytojo santykių su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija, patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

29.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai ištirti bylos šalių pateikti įrodymai, išanalizuoti įvairūs ieškovo ir atsakovės reikalavimų, atsikirtimų turinį sudarantys aspektai, taip pat byloje esantys įrodymai įvertinti materialinių teisės normų atžvilgiu bei padarytos konkrečiomis bylos aplinkybėmis pagrįstos išvados. Deklaratyvus tvirtinimas, kad atsakovės teisės įrodinėti buvo pažeistos, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės neapklausęs atsakovės, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės teises bei netinkamai išnagrinėjo bylą. Šiuo atveju atsakovės pozicija bei su ginču susijusios aplinkybės buvo konkrečiai išdėstytos jos pateiktuose procesiniuose dokumentuose, atsakovę atstovavo profesionalūs teisininkai (advokatė ar advokato padėjėjas), o be to, apeliantė nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios liko neištirtos / neįvertintos bei yra esminės atsakovės pareikštų reikalavimų įrodinėjimo procese ar paneigia pirmosios instancijos teismo ištirtus bei aptartus įrodymus. Elektroninės bylos kortelė ir nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad byloje buvo paskirti 6 parengiamieji teismo posėdžiai, iš kurių du buvo atidėti atsakovės atstovės prašymu, keturiose dalyvavo atsakovės atstovas (ar atstovė) ir / arba pati atsakovė, juose buvo išklausyti atsakovės prašymai, paaiškinimai. 2022 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje, pripažinus, kad atsakovės į teismo posėdį neatvykimo priežastis pagrįsta, o jos atstovė neatvyko be svarbių priežasčių, įvertinus tai, kad atvykęs ieškovas yra garbaus amžiaus ir itin sunkios būklės, buvo apklaustas ieškovas. Į 2022 m. gegužės 10 d. teismo posėdį neatvyko atsakovė ir jos neatvykimo priežastis buvo pagrįsta, o atsakovės atstovė antrą kartą neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, todėl teismo posėdyje buvo apsiribota dviejų atvykusių liudytojų apklausa ir teismo posėdis buvo atidėtas; į 2022 m. birželio 2 d. teismo posėdį atsakovės neatvykimo priežastis nenurodyta, o posėdyje nagrinėjant bylą toliau, dalyvavo atsakovės advokatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas proceso pažeidimų nepadarė, o ieškovas ir liudytojai buvo apklausti įrodymų užtikrinimo tvarka.      

30.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuoka iširo išmintinai dėl ieškovo kaltės, atsakovė nepateikė, o aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšmingos.

31.       CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

32.       Ieškovas byloje laikosi pozicijos, kad 70 000 Lt (arba 20 273, 40 Eur) suma yra jo asmeninės lėšos ir nurodytą sumą prašė priteisti iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį ieškinio reikalavimą, konstatavo, kad atsakovė neįrodė jokio realaus pagrindo, pagal kurį ji būtų įgijusi teisę į 70 000 Lt (arba 20 273,40 Eur) sumą, priklausančią ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Duomenų, kad minėta suma būtų buvusi panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, nagrinėjamoje civilinėje byloje taip pat nėra. Remiantis tuo, teismas nusprendė iš atsakovės ieškovui priteisti jam priklausančią 20 273,40 Eur asmeninių lėšų sumą. Apeliantės teigimu, nurodyta suma jai buvo pervesta ir jos asmeninėmis lėšomis padarytus pagerinimus parduotam ieškovo nekilnojamajam turtui. Teisėjų kolegija nurodytiems apeliantės argumentams nepritaria.

33.       Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė iki santuokos sudarymo įgytas nekilnojamasis turtas – namų valda, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), kurią jis 2014 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė V. K. ir A. K. už 200 000 Lt (arba 57 924 Eur) sumą. Lėšos, gautos realizavus asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą, laikytinos asmenine to sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje pateiktas pirkėjo V. K. banko sąskaitos išrašas liudija, kad 70 000 Lt (arba 20 273,40 Eur) sumą už perkamą minėtą namų valdą jis 2014 m. birželio 3 d. pervedė į atsakovės banko sąskaitą. Likusią pinigų sumą (130 000 Lt (arba 37 650,60 Eur) gavo asmeniškai ieškovas.

34.       Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė gavo 70 000 Lt (arba 20 273 Eur) pinigų sumą, kuri yra asmeninės ieškovo piniginės lėšos. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, byloje atsakovė neįrodė jokio realaus pagrindo, pagal kurį ji būtų įgijusi teisę į 70 000 Lt (arba 20 273,40 Eur) sumą, priklausančią ieškovui asmeninės nuosavybės teise; duomenų, kad 70 000 Lt (arba 20 273,40 Eur) suma būtų buvusi panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, nagrinėjamoje civilinėje byloje taip pat nėra. Kaip jau minėta, silpni pagal prigimtį ir suinteresuotų pagal bylos aplinkybes liudytojų T. V., K. F. ir S. N. parodymai (nutarties 28 pastraipa), nepakankami faktui, kad nurodyta pinigų suma buvo kaip kompensacija už atsakovės asmeninėmis lėšomis atlikto ieškovui priklaususio gyvenamojo namo pagerinimus, konstatuoti (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad atsakovė savo vardu dar iki santuokos sudarymo įsigijo namų valdą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), jai buvo skirta asbestinių stogų dangos keitimo parama, todėl neabejotina, kad šiai namų valdai, kuri yra asmeninė atsakovės nuosavybė, atsakovė galėjo naudoti įsigytas prekes, montavimo medžiagas ir kita. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog buvo atliktas ieškovui priklausiusio nekilnojamojo turto (namo) pagerinimas. Teisėjų kolegija pastebi, kad A. K. liudijimas telefoniniame pokalbyje neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo nevertino.

35.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat teisingai ir pagrįstai asmeninį turtą (20 273,40 Eur asmeninių lėšų sumą) priteisė iš atsakovės ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamose sprendimo dalyse visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jas patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Pažymėtina, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

37.       Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.