Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-738-443/2019

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00134-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.1

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

 2019 m. lapkričio 28 d.

Šakiai

Marijampolės

sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau –VDI) Kauno skyriaus atstovui T. D.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam A. R., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nevedęs, neturintis nepilnamečių vaikų, dirbantis direktoriumi uždarojoje akcinėje bandrovėje „R.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

Administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-1127-2019 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorius T. D. pagal G. N. paaiškinimą dėl nelegalaus darbo UAB „R.“ nustatė, jog tarp šalių – darbuotojo G. N. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „R.“ direktoriaus A. R. buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi. G. N. raštu paaiškino, kad nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 4 d. dirbo krovinių pervežimo darbus UAB „R.“ naudai, tačiau su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis. A. R., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojui G. N. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tuo UAB „R.“ direktorius A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. neprisipažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad G. N. niekada pas jį nedirbo, apie jokį darbą jie nekalbėjo. Čia tik buvo automobilis F. K. duotas nuomos pagrindais ir viskas. Nei jis jokių nurodymų davė, nei bendravo. A. R. pagal skelbimą rado, kad F. K. parduoda mikroautobusą. Jis nuvažiavo ir kalbant sužinojo, kad F. K. krovinius vežioja. A. R. pasakė F. K., kad turi transporto, jeigu domintų – gali jį išnuomoti. F. K. pasakė, kad turi vairuotoją. A. R. tuo metu nepažinojo G. N.. A. R. pasakė, kad jam atvarytų automobilį ir paliktų. Tada F. K. sakė, kad jam reikia automobilio ir vėl atgal išsivairavo automobilį. G. N. buvo F. K. darbuotojas. Jis jokiais pervežimais neužsiima – F. K. išnuomavo automobilį, tačiau nebuvo sudaryta nuomos sutartis. F. K. sureguliavo, atvažiavo pasiimti automobilio G. N.. Automobilis yra UAB „R.“ vardu, G. N. tik prižiūrėdavo jį. Jie (F. K. ir G. N.) turėjo važiuoti ir jam (A. R.) sumokėti pinigus. Nieko ten nesigavo, tik G. N. variklį sugadino –  variklio aušinimo skystis dingdavo, bėgdavo į variklio galvutę. Automobilį A. R. nusipirko sau ir atidavė naudotis irgi tą patį mėnesį. Variklį G. N. sugadino vasario pradžioje. G. N. apkalbėjo A. R. gal todėl, kad pasiėmė automobilį ir jis negalės dirbti. A. R. su G. N. nekalbėjo dėl darbo. F. K. bendradarbiavo su G. N.. G. N. nieko neieškojo dėl krovinių pervežimo. Kai mašiną eksploatavo, ji buvo pas G. N., kuris degalų automobiliui nepylė, už kelius nemokėjo. Jie (F. K. ir G. N.) darėsi iš savo lėšų viską patys. Jam nėra žinoma, iš kur ką vežė, nei kas užsakovai buvo, nežino nieko dėl jokių vežimų. Informacija jam žinoma tik iš bylos medžiagos. Transporto paslaugų sutartis turėjo būti kaip automobilio sutartis, šita sutartis buvo F. K. sutartis. A. R. tos sutarties nepasirašė. Jo įmonė neturi vežėjo licencijos. Vairuotojų jo įmonėje nėra. Už automobilį jie patys turėjo nuspręsti nuomos kainą ir mokėti nuomą, bet A. R. jokio euro negavo nei iš F. K., nei iš G. N. A. R. įmonė demontuoja ir remontuoja automobilius. Bendravimą su G. N. apibūdintų kaip bendravimą kas tris dienas – kasdieninio bendravimo su G. N. nebuvo. A. R. nebuvo išvykęs tuo metu (2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 52 sek. – 18 min. 53 sek.).  

  Liudytojas F. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. R. pažįsta. Dabar jiedu yra susipykę. Su G. N. jo niekas nesieja, jis buvo įmonės UAB „R.“ vairuotojas. Liudytojas iš pradžių ieškojo vairuotojo, turėjo savo transportą. Su G. N. pirmiau susipažino. Paskui liudytojas persigalvojo, nes jam neapsimokėjo automobilio siųsti iš Telšių siųsti į Kauną. Atvažiavo pas jį A. R. pirkti automobilio, besikalbant paklausė, kuo liudytojas užsiima. Jiems abiems kilo mintis įdarbinti transportą. A. R. nusipirko sunkvežimį, bet neturėjo vairuotojo. Liudytojas A. R. pasiūlė G. N. ir juos suvedė šių metų sausio mėnesį. Tada jie pradėjo darbuotis, vežti krovinius, F. K. padarė sutartį, išsiuntė A. R., bet negavo iš jo pasirašytos. Sutartis buvo daugkartinė ekspedijavimo sutartis. UAB „R.“ turėjo F. K. suteikti transportą, o F. K. turėjo surasti krovinius. UAB „R.“ turėjo savo lėšomis ir savo vairuotoju nugabenti krovinį ir jam pateikti CMR kopiją. Jis darydavo sutartis ir siųsdavo A. R. į elektroninį paštą. Liudytojas nuo sumos sau turėjo atsiskaičiuoti 10 procentų. Liudytojas nebuvo G. N. darbdaviu. Tie santykiai ir būtų buvę normalūs, bet G. N. darydavo per daug nuostolių ir liudytojui ir įmonei. Jis žino, kad pelną turėjo dalinti per pusę, tokie kaip bendrasavininkiai. Jis apie G. N. įdarbinimą nežino. G. N. nepunktualus žmogus, padarė jis daug nuostolių tiek jam, tiek UAB „R.“. Jis apie G. N. įdarbinimą, apie tuos jų santykius nežino. Jis G. N. tik paskambindavo ir sakydavo kur važiuoti, ką pakrauti, kur iškrauti. G. N. pagalbos dėl darbo sutarties pasirašymo su A. R. neprašė. Už įvykdytą užsakymą pirmiausia pinigus gaudavo jis. F. K. nėra išsiuntęs pinigų UAB „R.“, nes sutartys nėra pasirašytos. Tą sutartį, kurios A. R. nepasirašė, jis siuntė elektroniniu paštu. G. N. galėjo padaryti pervežimų apie 10, tiksliai nepamena skaičiaus. Jis ieškojo užsakymų ir be A. R. pasirašytos sutarties – tikėjosi, kad bus sudaryta sutartis ir bus atsiskaityta. Su G. N. jis bendravo telefonu per „Viber“, „Messenger“ programėles. Jis dažnai skelbiasi, kad ieško vairuotojo, todėl negali konkrečiai pasakyti, kada skelbėsi, kad ieško vairuotojo. Jis užsiima krovinių ekspedicija, ieško vairuotojų su nuosavu transportu. Jis negali prisiminti ir nurodyti, kada įvyko pirmas kontaktas su G. N. Prisimena, kad jam rašė dėl darbo moteris, bet neprisimena kada. Apie tris savaites išėjo jo veiklos. G. N. dirbo ne kiekvieną dieną – tai sirgdavo, tai dar kas būdavo nutikę. G. N. į dieną gal 2-3 kartus veždavo krovinius. Jo įmonei nereikėjo turėti licencijos vežti krovinius. Automobiliui, kuriuo vežė krovinius G. N., reikėjo licencijos. Jis žino apie licencijas tiek, kiek domėjosi, mokslų tokių nėra baigęs. Gabenant krovinį pildomi CMR ar važtaraščiai. Pas juos įmonėje lieka krovinio vežimo važtaraštis. Jis galėtų pateikti vienkartinio pervežimo sutartis apie krovinius, kuriuos gabeno G. N. – juos galėtų pateikti. Už dalį gabentų krovinių jam nėra sumokėta. Negali pasakyti, kiek tiksliai sumokėta. Iš tų pinigų, kuriuos jis gavo, gabenant G. N., jų niekam nepervedė. Su A. R. matėsi kokius 3 kartus. Liudytojas buvo atvažiavęs į Šakius, tiksliai kada – nepamena. Jis automobilį iš UAB „R.“ buvo atvažiavęs paimti su savo vairuotoju S. B., kuris gyvena Telšiuose, telefono jo numerio liudytojas neturi. S. B. buvo įformintas vairuotoju, dabar jau nedirba. Jis pasiėmė automobilį Mercedes Benz. S. B. pas jį neilgai dirbo. G. N. abiem pusėms netiko. Jam G. N. netiko, nes papasakojo apie save, kaip apie auksinį žmogų, sakė viską moka, bet yra visiškai atvirkščiai. G. N. neįsiklausė į jo pasakymus, neįsiskaitė į žinutes, netinkamai vykdė paliepimus. Jis pylė į automobilį kurą vieną kartą, nes norėjo parsivaryti iš Šakių. Kiek žino, UAB „R.“ turėjo išduoti kuro kortelę. Jis prieš pradedant darbus, A. R. išsiuntė sutartį. Darbai prasidėjo po 2019 m. sausio 28 d. ir tęsėsi apie 2 savaites. Jis ir dabar neturi pasirašytos sutarties. Jis turėjo lūkesčius, galvojo, kad bus pasirašyta. Matėsi, kad A. R. nori bendradarbiauti. Liudytojas nežino, kodėl nebuvo pasirašyta sutartis (2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 25 sek. – 53 min. 24 sek.).

Liudytojas G. N. paaiškino, kad su F. K. nėra susipykęs, su A. R. santykiai nėra geri. Liudytojas ieškojo darbo. Sunkoka surasti pagal savo amžių normalesnį darbą, beliko tik vairuoto. Jo išsilavinimas yra nebaigtas aukštasis. Jis turėjo savo įmonę, perveždavo medicininius preparatus. Šiuo metu vyksta teisminiai nesusipratimai su gruzinais, kurie sugadino jam krovinį. G. N. ieškojo vairuotojo darbo. F. K. buvo Facebooke skelbimas, kad ieško vairuotojo „B“ arba „C“ kategorijos. Telefonu pakalbėjus, susitarė susitikti „Viados“ kolonėlėlje, autostradoje. Kiek pamena, automobilis buvo sugedęs, truputį jį tvarkė. F. K. pasakė, kad A. R. nori dirbti su krovinių pervežimu, davė jo telefono numerį. Su A. R. buvo aptartas atlyginimas, kad su „B“ kategorija gaus 1 000 Eur, su „C“ kategorija – 1 200 Eur. Iš pradžių ieškojo su A. R. transporto. Paskui pas A. R. atsirado automobilis Mersedes Benz – mašina nebuvo tvarkinga. Liudytojas pabaigė tvarkyti techninę apžiūrą ir pradėjo darbą. F. K. siųsdavo jam adresus, o jis veždavo krovinius. Vežė jis nepilną mėnesį. A. R. vis žadėjo, kad bus jam išduota kuro kortelė. Mašina buvo netvarkinga, antifrizas vis bėgo. A. R. kartą Pavilkyje atvežė antifrizo ir 300 Eur atvežė ir padavė. Su A. R. buvo tartasi, kad jis liudytoją įdarbins. Darbiniai santykiai buvo tokie – F. K. ieško užsakovų krovinių pervežimui, o liudytojas dirba pas A. R.. Iš uždirbtų pinigų F. K. pasiima 10 ar 20 procentų, tiksliai dabar nepamena, o G. N. turėjo gauti sutartą atlyginimą. Pradžiai norėjo pažiūrėti kaip sekasi – jei gerai seksis, tai plėsis ir jiedu patys (G. N. ir A. R.) ieškos krovinių. Jam vis žadėjo, kad bus darbo sutartis ir kuro kortelė. A. R. vis nebuvo. Gaudavo užsakymus iš F. K. ir važiuodavo. Kai kilo įtarimas, jis pradėjo fotografuoti sąskaitas. Liudytojas tiksliai negali pasakyti, kiek buvo krovinių – būdavo ir dalinių krovinių. Ne visas dienas dirbo, buvo, kad ir sirgo, ir kad važiavo su aukšta temperatūra. G. N. kartą su automašina užklimpo Šiauliuose, tai A. R. sumokėjo už tai, kad jį ištraukė. Darbdavys yra tik A. R.. F. K. tikrai ne liudytojo darbdavys. Jis žinojo, kad yra tarp F. K. ir A. R. susitarimas, kuris nebuvo pasirašytas. Variklio galvos tarpinė buvo trūkusi, todėl pripildavo antifrizą. Buvo pasakyta, kad gal jis per lėtai važiuoja. Transporto priemonėje buvo transporto priemonės kontrolės sekimo priemonė. Liudytojas matė, kad vėliau ir toliau su ta mašina kažkas dirbo. Liudytojas jau ir neturėjo ko investuoti, jam buvo pasakyta, kad duos kitą vairuotoją, kuris greičiau važiuos ir daugiau klientų apvažiuos – liudytojo darbas jų netenkino. Liudytojas prašė A. R., kad sumokėtų pinigus, bet susilaukdavo tik pažadų. Pravarant automašiną per technikinę apžiūrą, buvo likusi tik tapografo patikra, už tai liudytojas sumokėjo savais pinigais. Už kelius jis nemokėjo. Jam sumokėjo tik 300 Eur, kuriuos buvo A. R. atvežęs į Pavilkijį. A. R. jam liko skolingas 786 Eur už kurą ir kitas investicijas. Jeigu sugesdavo automobilis, mokėdavo A. R. už remontą. Automobilis stovėjo pas jį kieme, F. K. paskambindavo arba žinutes atsiųsdavo ir pasakydavo kur vežti krovinius. Ant sąskaitų jis pasirašydavo. Liudytojas nežinojo A. R. ir F. K. santykių. Jo įmonė buvo UAB, įmonėje buvo jis ir žmona. Dėl darbo su A. R. neprisimena konkrečios datos, kada susitarė dėl darbo. Kai jie ieškojo automobilio, kalbėdavo kaip bus viskas. Jis rėmėsi telefoniniais skambučiais ir žinutėmis, tikslių datų neprisimena. G. N. kreipėsi į darbo inspekciją ir pateikė 20 lapų priedų – ką turėjo, tą ir pateikė. Jam buvo žadama pervesti pinigus. Iš pradžių santykiai buvo su A. R. labai geri, buvo svajojama apie didesnę įmonę, pirkimą daugiau transporto priemonių. Jis pradėjo domėtis krovinių biržomis, tokiomis kaip Cargo.Lt ir Trans.Eu. Jis prisiregistravo ten, dokumentus siuntė ir sąskaitas apmokėjo A. R. Čia reikėjo krovinių paieškai. Su F. K. per tą laikotarpį bendraudavo. F. K. irgi negavo parašo ant sutarties. Buvo peržengta viskas. Gal nepavyko biznis, tai bent jau grąžintų liudytojo sumokėtus pinigus. Supranta, kad A. R. mašinos remontas daug kainavo. Su F. K. bendraudavo dažnai, pastoviai, su A. R. stengdavosi dažniau, bet jis buvo užsiėmęs ir sakydavo, kad perskambins jam vėliau. Jeigu A. R. būtų sumokėjęs pinigus, jis nežino ar būtų nelegalus darbas (2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 30 sek. – 1 val. 12 min. 28 sek.).

Institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas T. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skyriuje buvo gautas G. N. prašymas išnagrinėti jo nelegalaus darbo atvejį, kaip jis vykdė krovinių pervežimo darbus. Ginčo dėl to, kad jis vykdė krovinio pervežimo darbus, nėra. Inspekcija surašė protokolą A. R. remdamasi šiais nurodymais: UAB „R.“ įsigijo krovininį automobilį ir iš karto tą automobilį perdavė G. N., nesudaręs jokios panaudos sutarties. Svarus nelegalaus darbo įrodymas yra tai, kad vienu atveju, kai vairavo G. N., jis papuolė į įvykį – su automašina įklimpo. UAB „Busturas“ už suteiktą pagalbą, ištraukiant įklimpusią automašiną, prašė garantinio rašto, o tą sąskaitą apmokėjo ir išdavė garantinį raštą UAB „R.“. Bylose dėl nelegalaus darbo teismų praktika yra tokia, kad svarbiausi įrodymai yra nelegaliai dirbusio asmens ir darbo inspekcijos pareigūno, kuris matė įvykį. Šiuo atveju pareigūnas įvykio nematė, tačiau pagrindinis liudytojas G. N. nurodė, kad dėl darbo tarėsi su A. R., nurodo, kad buvo sutartas atlyginimas ir gavo 300 Eur. Nelegalaus darbo bylose itin svarbu yra atlygintinumas. Liudytojas F. K. taip pat nurodo, kad su UAB „R.?“ vadovu A. R. buvo sutarta, kad liudytojas bus ekspeditorius, ieškos užsakymų, o vežėjas bus UAB „R.“. Buvo pateikta paslaugų teikimo sutartis, kuri nebuvo A. R. pasirašyta. Neturi jokio skirtumo kur dirbo S. B.. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas tinkamasi, tinkamam asmeniui. Prašo teismo A. R. pripažinti padarius nurodytą administracinį nusižengimą ir skirti nuobaudą įstatymo sankcijos ribose (2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 52 sek. – 18 min. 30 sek.). 

Teismas konstatuoja, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija yra suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Nagrinėjamu atveju yra pateikta pakankama visuma įrodymų, patvirtinančių nelegalaus darbo faktą. Tai, kad G. N. dirbo nelegaliai UAB „R.“ patvirtina G. N. skundas ir paaiškinimas, VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai, UAB „Busturas“ PVM sąskaita faktūra ir garantinis raštas, UAB „Standartų spaustuvė“ atsakymas bei važtaraštis. Tą aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys dokumentai, G. N. parodymai duoti institucijai, surašiusiai protokolą. Netikėti G. N. parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios yra vieningi, neprieštaraujantys nei tarp savęs, nei kitiems objektyviems duomenims, teismas neturi jokio pagrindo.

               Iš 2019 m. balandžio 26 d. G. N. paaiškinimo matyti, kad jis su UAB „R.“ direktoriumi A. R. susitarė, kad G. N. dirbs UAB „R.“ vairuotoju, o F. K. ieškos krovinių. Iš G. N. paaiškinimo matyti, kad jis su UAB „R.“ priklausančiu automobiliu „Mercedes B. A. 817“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vykdė krovinių vežimo darbus nuo 2019 m. sausio 18 d. iki vasario 4 d. G. N. nurodė, kad A. R. jam yra sumokėjęs iš viso 300 Eur, šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu neginčijo.

             Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. nurodė, kad G. N. jo įmonėje nedirbo, jo įmonė neturi vežėjo licencijos. Tačiau iš G. N. ir F. K. paaiškinimų teisme nustatyta, kad G. N. su UAB „R.“, kurios vadovas yra A. R., priklausančiu automobiliu atliko vairuotojo darbo funkcijas, t. y. gabeno krovinius, kuriuos pagal susitarimą surasdavo F. K., todėl teismas daro išvadą, kad G. N. dirbo realiai.

             A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad G. N. buvo F. K. įmonės darbuotojas ir jis F. K. tik išnuomavo automobilį. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „R.“ būtų išnuomavusi jai priklausantį automobilį F. K. ar kuriam nors kitam asmeniui, todėl teismas tokius A. R. argumentus vertina tik kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės nuobaudos. Iš UAB „Busturas“ PVM sąskaitos faktūros ir garantinio rašto matyti, kad G. N. vairuojant UAB „R.“ priklausantį automobilį „Mercedes B. A. 817“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo įvykęs eismo įvykis ir UAB „R.“ garantavo, kad sumokės už UAB „Busturas“ vykdytus gelbėjimo darbus. Byloje esanti medžiaga ir teismo posėdžio metu liudytojų F. K. bei G. N. duoti paaiškinimai nepatvirtina, kad F. K. ir G. N. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu būtų sieję darbdavio ir darbuotojo santykiai.

             Iš liudytojo F. K. paaiškinimų matyti, kad F. K., būdamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „Cargoluka“ direktorius buvo parengęs transporto paslaugų sutartį (b. l. 8-9) ir pateikęs ją pasirašyti UAB „R.“ direktoriui A. R.. Šios sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad vežėjas (UAB „R.“) įsipareigoja užsakovui (MB „Cargoluka“) teikti transporto su krovėju paslaugas. Ir nors ši 2019 m. sausio 28 d. sutartis tarp MB „Cargoluka“  ir UAB „R.“ atstovų nebuvo pasirašyta, tačiau vis tik tai vertintina kaip aplinkybė, patvirtinanti, jog tarp A. R. ir F. K. tikrai buvo tariamasi dėl krovinių gabenimo paslaugos ir kad šias paslaugas turėjo atlikti būtent UAB „R.“.

             Teismas vertina, kad šiuo atveju nustatyti visi darbo sutarties požymiai: 1) darbas buvo dirbamas G. N. susitarus su A. R.; 2) G. N. dirbo vairuotojo profesijai būdingus darbus; 3) G. N. atliko krovinių gabenimo paslaugas, naudodamasis UAB „R.“ priklausančiu automobiliu; 4) G. N. dirbo atlygintinai, t. y. buvo tariamasi dėl paties atlygintinumo fakto, A. R. G. N. yra sumokėjęs 300 Eur. Taip pat buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių: apie G. N. darbo pradžią nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai ir su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, todėl konstatuotina, kad A. R., būdamas darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 4 d. leido dirbti G. N., apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiu būdu A. R. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skiriant A. R. administracinę nuobaudą atsižvelgtina į padaryto pažeidimo  pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę, į jo socialinį statusą – anksčiau neteistas, dirbantis, į tai, kad jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir už padarytą nusižengimą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – piniginė bauda, didesnė nei minimumas.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ANK 635–636 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

  A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 19102598737. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėjas                                                                                  Arturas Rauktys