Baudžiamoji byla Nr. 1S-265-576/2024
Teisminio proceso Nr. nėra
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.; 2.5.15.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. L. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1679 panaikinimo,
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu K. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. epizodas), 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas), 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas), 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. K. ginklas), ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų.
2. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalis nuteistojo K. L. atžvilgiu panaikinta ir pakeista. Pakeista nuosprendžio dalis dėl K. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. sužalojimas) ir jo veika perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, paskiriant už ją septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. J. turto prievartavimas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (Telšių epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (L. V. nužudymas) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo, padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. L. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo K. L. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. sužalojimas) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas); panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo K. L. ir iš naujo subendrintos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, K. L. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. K. šaudmenys) paskirtos bausmės ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus paskirta bausmė subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas15 (penkiolikai) metų.
3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo subendrintos bausmės paskirtos pagal 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendį ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų.
4. K. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. vasario 23 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 23 d., 2/3 paskirtos bausmės atliko 2020 m. vasario 23 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 12 d. - 8 mėnesiai 11 dienų.
5. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. RV-25-1679 (toliau ir – nutarimas) nutarta netaikyti nuteistajam K. L. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir rekomenduota nuteistajam vykdyti individualiame socialinės resocializacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jis po paskutinio Komisijos posėdžio 2023 m. gegužės 16 d. nedalyvavo nei intervencinėse, nei pozityvaus užimtumo priemonėse, Komisijos rekomendacijų nevykdė, bausmės atlikimo metu nedirba. Kriminogeniniai veiksniai, apimantys išsilavinimo ir darbo, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritis, nėra valdomi resocializacijos priemonių pagalba.
6. Nuteistasis K. L., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) atmetė nuteistojo K. L. skundą. Teismas vertino, kad nuteistasis K. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t. y. jis atitinka šį formalų lygtinio paleidimo kriterijų, tačiau nenustatė, kad jis būtų padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl teismas sprendė, kad nėra išpildyta viena iš formalių BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų ir tokiu atveju nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. Be to, teismas vertino, kad K. L. elgesys pakoreguotas nepakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Nesutikdamas su pastarąja nutartimi nuteistasis K. L. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį, panaikinti Komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. RV-25-1679 ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kartu nurodydamas, kad sutinka su visomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurias teismas nuspręstų jam paskirti.
8.1. Skunde nurodoma, kad jo skundą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo netinkamai. BVK 82 straipsnio 1 dalis nustato kriterijus, kurie vertinami sprendžiant, ar taikyti nuteistam asmeniui lygtinį paleidimą. Komisija jam netaikė lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad per paskutinį bausmės atlikimo laikotarpį jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 3 kartus buvo skatintas, laisvalaikiu sportuoja, skaito spaudą, žiūri televizijos programas, o jo elgesys vertinamas teigiamai. Atlikdamas bausmę aktyviai dalyvauja mąstymo ir elgesio korekcijos programose. Pažymi, kad turi dukrą, o jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra stiprūs, palaiko ryšį su jais laiškais, pasimatymų metu ir telefoniniais pokalbiais.
8.2. Skunde pabrėžia, kad teismas, atsisakydamas tenkinti jo skundą, tokį atsisakymą grindė iš esmės netinkamais motyvais, nustatydamas jam aukštesnius reikalavimus, nei įstatymai. Teismas nurodė, kad jį neigiamai apibūdinančios aplinkybės išlieka aktualios ir reikalauja tęstinių ir tikslingų veiksnių, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Teismas nurodė, kad jis bausmės atliko laikotarpiu įsitraukė ne į visų intervencinių priemonių įgyvendinimą (darbo paieška pataisos įstaigoje). Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus kalėjimo teritorijoje iš viso nėra jokių gamybinių patalpų, kur būtų atliekami kokie nors darbai. Teigia, kad nėra jokių sąlygų Vilniaus kalėjime susirasti darbo ir įsidarbinti, nurodo atvejus, kai nuteistieji gaudavo neigiamus atsakymus iš administracijos dėl įsidarbinimo. Pasak nuteistojo, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad tai, ko neįmanoma įgyvendinti, negali būti prievolė.
8.3. Toliau skunde teigia, kad nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas non bis in idem principas nebeleidžia asmeniui prikaišioti jo padaryto nusikaltimo sunkumo, nusikaltimo rūšies, ar kitaip bloginti jau nuteisto ir bausmę atliekančio asmens teisinę padėtį tais pagrindais, kuriais jis jau teismo nuteistas, nes tai būtų baudimas pakartotinai. Pažymi, kad apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu jam atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis yra statiniai veiksniai, kurių neįmanoma pakeisti, todėl tuo motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą iš esmės kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Įstatymų leidėjas į BVK 82 straipsnio 1 dalį įtraukė tas aplinkybes, kurios priklauso nuo paties nuteistojo (nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir pan.).
8.4. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas skirdamas bausmę jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, o sprendžiant lygtinio paleidimo kausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, lygtinio paleidimo tikslais. Nurodo teismų praktiką, kur laikomasi tokios pozicijos.
8.5. Teigia, kad nors teismas nutartyje nurodė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir pažanga ją mažinant yra tie kriterijai, kurie leidžia spręsti, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau atsisakydamas tenkinti jo skundą, šį veiksnį vertino paviršutiniškai ir formaliai, o esminę reikšmę suteikė statiniams veiksniams, kurių jis negali pakeisti. Teigia, kad argumentas, kad teismas skirdamas jam 15 metų laisvės atėmimo bausmę jau įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė adekvati padarytam nusikaltimui, iš esmės paneigia lygtinio paleidimo instituto esmę bei rodo išankstinį šališką apylinės teismo požiūrį, kad lygtinis paleidimas jam negalės būti taikomas.
8.6. Nurodo, kad nei viena iš jam paskirtų drausminių nuobaudų negalioja, nuo paskutinės paskyrimo praėjo daugiau negu du metai ir šį laikotarpį jis elgėsi pavyzdingai, aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, buvo skatintas 3 kartus. Paleistas į laisvę ketina gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, iš karto planuoja dirbti, o tai rodo, kad jis savo gyvenimą vertina tinkama linkme. Pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, asmuo lygtinio paleidimo laikotarpiu yra prižiūrimas ir stebimas. Atkreipia dėmesį, kad jo prašymas lygtinio paleidimo atveju taikyti intensyvią priežiūrą teismo nutartyje liko neįvertintas. Pažymi ir tai, kad jam pagal formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus gali būti taikomas lygtinis paleidimas be intensyvios priežiūros, tačiau jis sutinka, kad būtų taikoma intensyvi priežiūra kaip papildomas saugiklis, kad nenusikals. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti jo skundą esmingai apribojo jo galimybę būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos.
8.7. Toliau skunde nurodo motyvus, susijusius su Komisijos nutarimu. Teigia, kad lygtinis paleidimas nuteistajam įvykdžius visas ankstesnes LPK (kaip galima suprasti – lygtinio paleidimo komisijos) rekomendacijas ir atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra jo teisėtas lūkestis, todėl tokiam lūkesčiui priešingas nutarimas privalo būti aiškiai argumentuotas. Akcentuoja, kad jis pirmosios instancijos teismui skundė Komisijos nutarimą ir dėl to, kad Komisija pateikė BVK 86 straipsnio teksto citatas vietoje numatytų įstatyme motyvuotų rekomendacijų. Be to, įstatymas nesuteikia teisės Komisijai skirti nuteistajam kokius nors „įpareigojimus“. Komisija pateikė deklaratyvias, jam nesuprantamas rekomendacijas – tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, nes tokiame plane numatytas priemones jis yra įvykdęs. Be to, Komisija nenurodo kam, kodėl ir kokiu tikslu tokią rekomendaciją teikia, todėl rekomendacija nemotyvuota. Toliau skunde aptaria terminą, kuriam Komisija atideda lygtinio paleidimo svarstymą.
8.8. Apibendrindamas nuteistasis nurodo, kad jis atitinka visus įstatyme numatytus kriterijus. Pateikia ištraukas iš konkrečių nutarčių, kuriose buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėtų vadovautis galiojančiais teismų precedentais. Nuteistasis mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsisakydamas jam taikyti lygtinį paleidimą, neigia Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų valstybėms narėms REC(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ privalomumą.
9. Atsiliepimų į skundą negauta.
Nuteistojo K. L. skundas atmestinas.
10. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus faktines aplinkybes, nuteistojo K. L. asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Tuo pačiu pažymėtina, kad tai, kad K. L. nesutinka su skundžiama nutartimi savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisingas.
11. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
12. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta, kad nusikalstamumo elgesio rizika yra žema ir (arba) tokia, kuri teismui suteiktų pagrįstą manymą, jog nuteistasis gali atlikinėti likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-224-898/2018, 1S-358-195/2020).
13. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad K. L. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą privalomą atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį: paskirtos bausmės pradžia 2010 m. vasario 23 d., bausmės pabaiga 2025 m. vasario 23 d., jis bylos duomenimis 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. vasario 23 d. Tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalis nustato dar vieną formalią sąlygą – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant.
14. Pateiktos asmens bylos duomenimis nuteistojo K. L. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o vien tik pastangos šią riziką mažinti gali būti įvertintos kaip nepakankamos taikyti lygtinį paleidimą.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. L. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, reikšminga pažanga ją mažinant nestebima, jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai ir vertino, kad iš esmės nėra išpildyta viena iš formalių BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas, todėl nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir nustatė jam aukštesnius reikalavimus, nei nustato įstatymai. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, vertina, kad tokie skundo argumentai nepagrįsti ir deklaratyvūs. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą įvertinta visuma šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Nesutiktina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
16. Iš 2024 m. birželio 5 d. socialinio tyrimo išvados ir asmens bylos matyti, kad nuteistojo K. L. pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant OASys metodiką buvo atliktas 2014 m. liepos 27 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Po to buvo atliekami pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai: Marijampolės pataisos namuose 2019 m. gegužės 15 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d., 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2020 m. kovo 30 d., 2020 m. liepos 10 d., 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. liepos 27 d. bei Vilniaus pataisos namuose 2022 m. birželio 6 d., Vilniaus kalėjime 2023 m. balandžio 19 d., 2024 m. birželio 5 d. Visų vertinimų metu K. L. nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustačius, kad nuteistajam fiksuojama vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyta, kaip jau minėta, akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Vis tik akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką Komisija ir skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė. Paties nuteistojo manymas, kad jis tokią pažangą padarė, nesant tai pagrindžiančių duomenų, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.
17. Iš K. L.skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis teistas du kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, lygtinio paleidimo Komisijai buvo teikiamas aštuntą kartą. Bausmės atlikimo metu K. L. 3 kartus skatintas (paskutinį kartą 2017 m. kovo 6 d.) ir 36 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2021 m. gruodžio 30 d.). Paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija nėra nuosekli, o aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu buvo daromi pažeidimai, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Kaip matyti, nuteistasis drausmine tvarka baustas beveik prieš tris metus 2021 metais, skatintas paskutinį kartą prieš septynerius metus 2017 m., šie duomenys nuo paskutinio Komisijos nutarimo nesikeitė, tad minėti duomenys neleidžia daryti išvados apie akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
18. Pastebėtina ir tai, kad 2024 m. birželio 5 d. atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, jokie K. L. pokyčiai nebuvo nustatyti. Tai fiksuota Socialinio tyrimo išvadoje (išvados 7.1. punktas). Iš asmens bylos duomenų matyti, kad Komisija 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu rekomendavo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą (asmens byla, I dalis, III tomas, b. l. 146). Vis tik Socialinio tyrimo išvados 6 punkte nurodoma, kad jis Komisijos rekomendacijas vykdė minimaliai: įgijo suvirintojo, siuvėjo profesinę kvalifikaciją, tačiau duomenų, kad nuo 2023 m. gegužės mėnesio dalyvautų intervencinėse, prevencinėse ar pozityvaus užimtumo priemonėse, nėra. Paskutinį kartą K. L. dalyvavo motyvacinėje priemonėje 2023 m., elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokabis-pasiketimas“. 2024 m. birželio 17 d. Komisijos nutarime konstatuota, kad nuteistasis po Komisijos posėdžio 2023 m. gegužės 16 d. nedalyvavo nei intervencinėse, nei pozityvaus užimtumo priemonėse, Komisijos rekomendacijų nevykdė, bausmės atlikimo metu nedirba. Kriminogeniniai veiksniai, apimantys išsilavinimo ir darbo, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritis, nėra valdomi resocializacijos priemonių pagalba. Komisija konstatavo, kad nuteistasis K. L. nepadarė reikšmingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką.
19. Iš skundo matyti, kad nuteistasis K. L. teigia, kad nėra jokių sąlygų Vilniaus kalėjime susirasti darbo ir įsidarbinti, pateikia pavyzdžius, kaip nuteistieji kreipiasi su prašymais, tačiau gauna neigiamus atsakymus, tad jo nuomone darbo paieškos Vilniaus kalėjime yra deklaratyvaus pobūdžio. Kaip matyti iš 2024 m. birželio 17 d. Komisijos nutarimo, jame iš tikrųjų nurodoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba. Socialinio tyrimo išvados 4.3. punkte užfiksuota, kad K. L. nedirba, nes nuteistojo teigimu „mažas atlyginimas, nėra darbo“. Todėl nuteistojo skundo argumentai dėl įsidarbinimo galimybės nelaikytini pakankamais naikinti skundžiamą nutartį, o jo požiūris į darbą laikytinas neapibrėžtu.
20. Iš 2025 m. birželio 5 d. socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatyti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos sumažinti nėra galimybės: tęstinis dalyvavimas nusikalstamoje veikoje, teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis; nusikaltimai sunkėjantys; aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: maža darbo patirtis; lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka; gyvenimo būdo neigiami aspektai; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stoka; kriminalinės nuostatos; neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes bei vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys, t. y. bausmės atlikimo metu įgytas vidurinis išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija. Aukštesniojo teismo vertinimu, vienas apsauginis veiksnys svarbus, tačiau jis neatsveria trijų statinių ir aštuonių dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie, kaip kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stoka; kriminalinės nuostatos; neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Pastebėtina, kad dinaminiai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje.
21. Nuteistasis skunde nurodo, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Nors tokie skundo argumentai iš esmės yra teisingi, lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimas švelnesnėmis sąlygomis, tačiau tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą. Šiuo atveju, Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas esant vienai atskirajai komisijos nario nuomonei, kuri buvo grindžiama K. L. bausmės trukme ir Probacijos tarnybos priežiūros taikymu bei pagalba integruojantis į visuomenę. Komisijos balsų dauguma (keturi balsai prieš, vienas už) buvo priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, taigi, dauguma Komisijos narių nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
22. Teismas pažymi, kad nors nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra reikšmingas tik tiek, kiek jis kartu su kitais reikšmingais duomenis, apibūdinančiais nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, leidžia įvertinti jo asmenybę, tačiau tai, kaip ir neatliktos bausmės dalis, nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, visgi šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
23. Nesutiktina su nuteistojo vertinimu, kad žemesnysis teismas, be kita ko, nesivadovavo ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis valstybėms narėms Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“. Pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos apibrėžia valstybėms narėms valstybių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų, tai nagrinėjamu atveju yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Nei baudžiamojo proceso įstatymo, nei bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl skundo argumentai dėl žemesniojo teismo padarytų pažeidimų yra nepagrįsti. Be kita ko, pažymėtina, kad nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.
24. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus, susijusius su teisėtu nuteisto asmens lūkesčiu pasinaudoti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutu, pabrėžtina, kad laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra privalomas kiekvieno nuteistojo atžvilgiu ir vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir mano įvykdęs Komisijos rekomendacijas, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui. Dėl nuteistojo skunde gausiai nurodomų teismų sprendimų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimais, pažymėtina, kad teismų sprendimais dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų precedentai nėra sukuriami ir dėl to, kad tokio pobūdžio bylose vertinamas individualus asmuo ir jo individuali situacija, pasižyminti sava ypatybių specifika. Taigi, skunde cituojama teismų praktika taip pat nesudaro pagrindo sutikti su argumentais, kad apylinkės teismas ar Komisija su nuteistojo pataisos procesu susijusius duomenis įvertino neteisingai.
25. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Vis tik apygardos teismas pažymi, kad aplinkybės susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos nesustabdė ir neatgrasė, o tai leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas leistų daryti išvadą, jog laisvėje K. L. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
26. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad K. L. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1679 netaikyti nuteistajam K. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo K. L. skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo K. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Nida Vigelienė