Baudžiamoji byla Nr. 1-397-903/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36837-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,

sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant prokurorei N. Ž.,

nukentėjusiajam D. R., jo atstovui advokatui G. L. bei atstovei pagal įstatymą M. S.,

nukentėjusiajam D. J., jo atstovui advokatui G. L. bei atstovei pagal įstatymą O. J.,

nukentėjusiajai M. G. ir jos atstovei advokato padėjėjai S. S.,

kaltinamajam M. U. ir jo gynėjui advokatui G. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

M. U. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 20.50 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) gatve, kelyje su keturiomis eismo juostomis, kai kiekviena važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas antra eismo juosta, ženkliai viršydamas tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį „50“, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, tamsiu paros metu, artėdamas prie jo judėjimo krypties eismo juostoje sustojusio M. G. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kad praleisti pėsčiuosius, ėjusius jai iš dešinės pusės per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesustojo ir atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio apsisukdamas partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusius pėsčiuosius D. J. ir D. R.. Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų D. J. nesunkiai sutrikdyta sveikata, D. R. ir M. G. nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis M. U. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino, paaiškino, kad aplinkybių nelabai pamena, buvo sekmadienio vakaras, lėkė namo, greičio net nepajuto, nes ten labai platus kelias, be to, buvo pavargęs. Vieta – sankryža prie „(duomenys neskelbtini)“, važiavo į kalniuką, t. y. iš Klaipėdos važiavo link namų. Ten greičio limitas yra 50 km/h. Pripažįsta, kad viršijo greitį, savo kaltės neneigia, ekspertai nustatė tokį greitį, tai tikriausiai jie teisūs, nors ir nelabai norėtų su jais sutikti. Stabdė, nes pamatė kliūtį – automobilį. Automobilį pamatė, kai jis išvažinėjo iš gatvės, pavadinimo dabar neprisimena, pradėjo stabdyti, tada automobilis įvažiavo į jo kelio eismo juostą ir jis į jį atsitrenkė. Pripažįsta, kad dėl eismo įvykio kaltas yra jis ir mano, kad jei būtų važiavęs truputį lėčiau, būtų spėjęs sustabdyti. Nesitikėjo tokio ilgo stabdymo kelio ir kad automobilis tiek ilgai nesustos. Kadangi automobilis senas, turi istorinį statusą, stabdžių sistemos taip neveikia kaip šiuolaikinių automobilių. Greitį nustatė ekspertai, jie, kaip supranta, tai nustatinėjo iš stabdymo žymių, automobilis senas, ABS sistemos neveikė, todėl atsirado tokios ilgos stabdymo drūžės. Dėl eismo įvykio M. G. nekaltino, jis irgi, kaip ir visi kiti šio įvykio dalyviai, buvo šoke. Nieko nekaltino ir savo kaltės neneigė. Jo pozicija yra tokia, kokia buvo paskutinių parodymų metu ikiteisminiame tyrime. Anksčiau savo kaltę pripažino tik iš dalies, kadangi buvo šoke, nežinojo, kokios aplinkybės. Niekada neneigė, kad yra kaltas, bet laukė ekspertų išvadų. Ekspertų išvados jam abejonių nebekėlė, nes neprisiminė, kokiu greičiu važiavo. Visi yra žmonės, visi pridaro klaidų, vienos jų būna labai skaudžios, kitos – mažiau. Šita jo klaida buvo labai skaudi tiek ir nukentėjusiesiems, tiek ir jam pačiam. Labai dėl to gailisi, jis tikrai pripažįsta, kad viršijo greitį, padarė nusižengimą. Taip, anksčiau buvo ir tų kitų nusižengimų, bet po šito autoįvykio labai pasikeitė jo požiūris į vairavimą ir kt., kadangi grįžus verkė ir dukra apsikalbinusi, ir žmona, dėl to iš esmės pasikeitė jo gyvenimas. Po šio eismo įvykio sužinojo visas vertybes. Dar kartą atsiprašo nukentėjusiųjų, tikrai gailisi ir nėra taip, kad jam jų negaila ir norėtų teismo paprašyti, kad neatimtų teisės vairuoti, nes tai jam yra labai svarbus dalykas.

Iš nukentėjusiojo D. J. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 metų rugsėjo 13 d., tikslaus laiko neatsimena, laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.00 val. kartu su draugais D. R., A. M. ir R. K. išėjo iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje. Jis juos lydėjo iki autobusų sustojimo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuo jo namų ėjo (duomenys neskelbtini) gatvės, kairės pusės šaligatviu, jų ėjimo kryptimi. Šaligatviu ėjo išsidėstę: jis kartu su D. R., o priešais juos apie 1-1,5 m atstumu ėjo R. K. su A. M.. D. R. ėjo jam iš dešinės pusės. Eidami muzikos nesiklausė. Jis buvo apsirengęs tamsiais rūbais. Kaip draugai, neatsimena. Tuo metu buvo tamsus paros metas. Kokios buvo oro sąlygos, neatsimena. Priėjus (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo prie nereguliuojamos perėjos, nes (duomenys neskelbtini) gatve iš abiejų pusių važiavo automobiliai. Stovėdamas matė, kad iš dešinės pusės, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve sustojo automobilis (duomenys neskelbtini), modelio neatsimena. Stovėdamas taip pat matė, kad jam iš kairės pusės, (duomenys neskelbtini) gatvėje sustojo automobiliai pirmoje ir antroje eismo juostose. Automobiliams sustojus, A. M. su R. K. vienu metu pirmi žengė į perėją, jis atsilikęs apie metru atstumu irgi žengė į perėją ir iškart po jo žengė D. R.. Jam būnant ties pirmos ir antros eismo juostų viduriu (kryptis link Klaipėdos miesto pusės) pamatė, kaip automobilis (duomenys neskelbtini) sustoja (duomenys neskelbtini) gatvėje, skersai pirmos ir antros eismo juostų. Prieš šiam automobiliui sustojus matė, kad pirmoje eismo juostoje (kryptimi nuo Klaipėdos miesto pusės) sustoja automobilis. Markės ir modelio nepamena. Tuo metu A. M. su R. K. buvo priėję jau skiriamąją juostą. Jam taip pat priėjus prie skiriamosios juostos išgirdo, kaip jam iš dešinės pusės yra automobilio padangų stabdymo garsas. Garsas buvo labai garsus. Pasuko galvą į dešinę ir pamatė, kad šį garsą skleidžia automobilis, kaip vėliau sužinojo (duomenys neskelbtini) Tuo metu, kai atsisuko, automobilis (duomenys neskelbtini) buvo neprivažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvės. Šią vietą atžymėjo savo pieštoje schemoje. Tuo metu, kai išgirdo automobilio (duomenys neskelbtini) padangų cypimą, sustojo ir nejudėjo. Tikėjosi, kad automobilis (duomenys neskelbtini) nekliudydamas jo, praslys stabdydamas antroje eismo juostoje. Jam iš galo, dešinės pusės stovėjo D. R., kur tuo metu buvo A. M. su R. K., negali pasakyti. Automobilis (duomenys neskelbtini) stabdydamas ir slysdamas artėjo link perėjos. Automobilio galinė dalis buvo nevaldoma, nežymiai mėtoma į kairę ir dešinę pusę. Iš automobilio (duomenys neskelbtini) ilgo stabdymo kelio ir padangų cypimo suprato, kad važiavo dideliu greičiu, apie virš 100 km/h greičiu. Automobilis (duomenys neskelbtini) slysdamas priekine dalimi atsitrenkė į automobilio (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinę dalį. Kas vyko toliau, neatsimena. Atsimena, kad jis atsipeikėjęs pamatė, jog sėdi ant šaligatvio (kairės pusės, kryptimi link Klaipėdos miesto pusės). Mano, kad buvo praradęs sąmonę. Kaip ir kokiu būdu buvo kliudytas, negali pasakyti, nes nežino. Sėdėdamas matė ir juto, kaip jį kelia nuo šaligatvio du jam nepažįstami vyrai ir veda iki greitosios automobilio. Būnant greitosios automobilyje, įlipo vyriškis, kuris medikams pasisakė, kad yra automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Šio vyriškio šiai dienai neatpažintų. Matė, kad šiam vyriškiui iš burnos bėga kraujas. Kaip kas vyko toliau, nelabai atsimena. Jam vaizdas šiuo metu yra labai blankus, atsimena tik nutrūkstančius vaizdus. Žino, kad būnant greitosios automobilyje juto dešinės kojos ir nugaros skausmą. Vaikų ligoninėje jį paguldė po apžiūros į traumatologinį skyrių. Sugipsavo dešinę koją. Ligoninėje gulėjo 4 paras, po to išleido gydytis namie. Tuo metu, kai gulėjo ligoninėje, sekančią dieną pamatė, kad gretimoje palatoje guli D. R.. D. R. skundėsi krūtinės skausmu. Tada ir suprato, kad eismo įvykio metu buvo sužalotas ir D. R.. Namuose turėjo būti su sugipsuota koja apie dvi savaites. Praėjus apie pusantros savaitės, pamatė, kad yra sulūžęs gipsas, todėl nusprendė pats nusiimti gipsą ir užsidėti kojos įtvarą. Sutartu laiku nuėjo į vaikų ligoninę pas gydytoją. Gydytojas jam liepė toliau nešioti paties užsidėtą kojos įtvarą. Nuo spalio 13 dienos eina į mokyklą. Dėl įvykusio eismo įvykio jaučiasi nukentėjęs, nes patyrė fizinį skausmą, diskomfortą. Turėjo būti namie su sugipsuota koja. Negalėjo kaip visada judėti. Neatsimena, ar (duomenys neskelbtini) automobilis išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės rodė posūkio signalą. Mano, kad šis automobilis turėjo važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į kairę pusę link G. Taip sprendžia iš automobilio (duomenys neskelbtini) stovėjimo pozicijos, tačiau nepamena, kokiu atstumu automobilis (duomenys neskelbtini) sustojo nuo pėsčiųjų perėjos savo kairiuoju priekiniu kampu (1 t., 133-134 b. l.).

Iš nukentėjusiojo D. R. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2021 metų rugsėjo 13 d., apie 21.00 val., kartu su draugais R. K., A. M. bei D. J. išėjo iš D. J. namų, tikslaus adreso nežino. Jo namas yra netoli (duomenys neskelbtini) kvartalo. Planavo eiti į autobusų sustojimą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu buvo tamsus paros metas. Oro sąlygos, kiek pamena, buvo geros. Iki (duomenys neskelbtini) gatvės ėjo kairės pusės šaligatviu. Priekyje jo ir D. J. apie metro atstumu ėjo A. M. ir R. K.. Priėjus prie perėjos, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastebėjo, kad iš abiejų pusių važiuoja automobiliai, tiek į Klaipėdos miesto pusę, tiek į (duomenys neskelbtini) pl. pusę. Ant šaligatvio visi stovėjo apie pusę minutės, kai pastebėjo, kad pirmoje eismo juostoje, kryptimi į Klaipėdos miesto pusę, sustojo automobilis. Markės ir modelio nežino. Sulaukė, kad ir antroje eismo juostoje sustotų automobilis, kuris buvo tolėliau iki automobilio sustojusio pirmoje eismo juostoje. Į nereguliuojamą perėją pirmi žengė A. M. su R. K., jis ir D. J. įžengė už jų atsilikę apie metro atstumu. D. J. ėjo šalia jo, jam iš kairės pusės. Jam būnant antroje eismo juostoje, ties viduriu, sustojo ir pasukęs galvą per dešinę pusę į galą pamatė, kad iš gatvės, kuria jis ėjo kartu su draugais, išvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklo nežino. Tuo metu, kai šį automobilį pamatė, šis buvo ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve. Matė, kad automobilis rodo kairės pusės signalą. Iš to suprato, kad automobilis suks į kairę pusę ir važiuos link jų. Ar tuo metu automobilis stovėjo ar judėjo, pasakyti negali. Antros eismo juostos viduryje stovėjo jis kartu su D. J.. Tiksliai nepamena, ar A. M. su R. K. stovėjo. Matė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) važiuoja iš gatvės, kurios pavadinimo nežino, suka į kairę ir sustoja skersai skiriamosios juostos. Automobilio priekinė dalis buvo antroje eismo juostoje, kryptimi į (duomenys neskelbtini) pl. pusę, o galinė eismo juostoje, kurioje jis su D. J. stovėjo. Taip pat matė, kad pirmoje eismo juostoje, kryptimi nuo Klaipėdos miesto pusės stovi automobilis (markės ir modelio, nežino). Įsitikinęs, kad automobiliai (duomenys neskelbtini) ir kitas, kurio modelio nežino, stovi pirmoje ir antroje eismo juostose praleisti jį su D. J. einančius per perėją, įžengė į antrą eismo juostą, kryptimi nuo Klaipėdos miesto pusės. Tik įžengus į šią eismo juostą, išgirdo garsų padangų cypimo garsą. Garsas sklido jam iš dešinės pusės. Atsisukęs pamatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) būdamas antroje eismo juostoje, stabdo ir stabdydamas slysta link automobilio (duomenys neskelbtini) Automobilio (duomenys neskelbtini) galinę dalį slydimo metu sumėtė nežymiai tiek į kairę, tiek į dešinę pusę. Jis tuo metu stovėjo netoli skiriamosios juostos ištiktas šoko. Jam iš kairės pusės stovėjo D. J.. Tuo metu, kai išgirdo padangų cypimą, A. M. su R. K. jau buvo perėję perėją. Automobilis (duomenys neskelbtini) slysdamas atsitrenkė priekine automobilio dalimi į automobilio (duomenys neskelbtini) priekinį dešinį šoną. Nuo smūgio automobilis (duomenys neskelbtini) buvo nublokštas į priekį ir automobilio kairės pusės priekiniu šonu kliudė jį į dešinį šoną. Kas vyko toliau, pasakyti negali. Mano, kad buvo praradęs trumpam sąmonę. Atsimerkęs, pamena, juto, kad guli. Tiksliai kurioje vietoje, pasakyti negali. Atsistojęs pamatė, kad yra pirmoje eismo juostoje, kryptimi į Klaipėdos miesto pusę, netoli šaligatvio. Skausmo nejuto, nes buvo ištiktas šoko. Matė, kad jam iš už nugaros, pirmoje ir antroje eismo juostose stovi automobiliai, kryptimi į Klaipėdos miesto pusę. Ar šie automobiliai buvo tie patys ar ne, kurie sustojo juos einančius perėja praleisti, negali pasakyti. Pasijuto blogai, pradėjo svaigti galva, juto skausmą dešinėje rankoje ir kojoje bei krūtinėje, todėl nusprendė eiti ant žolės, esančios dešinėje pusėje, žiūrint kryptimi link Klaipėdos miesto pusės, atsigulti. Atsigulęs ant žolės pamatė, kad jam iš kairės pusės, ant šaligatvio, šalia kelio ženklo „Perėja“ guli D. J.. Tuo metu D. J. nejudėjo ir neskleidė jokio garso. Norėjo eiti iki D. J., bet neįstengė, nes juto skausmą. Prie jo gulinčio priėjo vyras, kuris neleido keltis. Į vietą susirinko daug žmonių. Matė, kad ir D. J. bando padėti. Automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo moteris, o automobilį (duomenys neskelbtini) vyras. Ar vairuotojai važiavo vieni, to pasakyti negali. Į įvykio vietą atvyko du greitosios automobiliai. Pirmą iš įvykio vietos išvežė D. J., po to kitu greitosios automobiliu jį. Jį nuvežė į Klaipėdos vaikų ligoninę. Vaikų ligoninėje reanimacijos skyriuje gulėjo parą laiko, po to perkėlė į traumatologinį skyrių. Traumatologiniame skyriuje gulėjo apie tris paras. Po to išleido gydytis namo. Dėl įvykusio eismo įvykio patyrė fizinį skausmą, nukentėjo morališkai. Iki šiol jaučia baimės jausmą eidamas perėja. Dėl šios būsenos į specialistus nesikreipė. Mano, kad tai praeis savaime. Tamsiu paros metu jis ėjo perėja apsirengęs tamsiai. Dėvėjo sportines kelnes, kurių šonuose buvo baltos spalvos juosta, kuri nuo šviesos šviečia. Jo draugai buvo apsirengę šviesiai (1 t. 160-161 b. l.).

Iš nukentėjusiosios M. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 metų rugsėjo 13 d., apie 20.50 val., kartu su drauge E. J. važiavo E. J. tėčiui (vardo nežino) priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklo nežino, iš Klaipėdos miesto į Kauną. Automobilį vairavo ji. E. J. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Tuo metu buvo tamsus paros metas. Oro sąlygos buvo geros. Matomumas buvo geras. Važiavo iš „(duomenys neskelbtini)“ namų kvartalo, tikslaus adreso nežino, nes yra ne vietinė. Išvažinėdama iš gatvės, kurios pavadinimo nežino, matė, kad šalikeliu, jai iš kairės pusės, link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės eina grupelė paauglių. Kiek buvo asmenų, įvardinti negali. Tik pamena, kad grupėje ėjo viena mergina. Visi paaugliai buvo apsirengę tamsiais rūbais. Privažiavusi pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo prie sankryžos, nes norėjo įsitikinti, kad pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve nevažiuoja automobiliai. Stovėdama pamatė, kad jai iš kairės pusės, pirmoje ir antroje eismo juostose, kryptimi į Klaipėdos miesto pusę, stovi du automobiliai. Markės ir modelio nežino. Šie automobiliai, jos nuomone, sustojo praleisti paauglius, kurie automobiliams stovint žengė į perėją. Kaip paaugliai išsidėstę žengė į perėją, pasakyti negali. Paaugliai eidami perėja, garsiai klausėsi muzikos. Prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, jai reikėjo suktis į kairę pusę, pasižiūrėjo į dešinę ir matė tolumoje automobilių žibintų šviesas. Koks tai buvo atstumas, negali įvertinti. Įvertinusi, kad automobiliai yra toli, pajudėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojo antroje eismo juostoje, kryptimi į (duomenys neskelbtini) kelią, prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Kokia buvo tiksli stovėjimo jos vairuojamo automobilio padėtis, įvertinti negali. Automobiliui sustojus, laikė koją ant stabdžio pedalo. Tuo metu, kai stovėjo jos vairuojamas automobilis, matė, kad perėja iki jos automobilio dešinės pusės priėjo keli paaugliai, kurie sudvejojo ir nežengė perėjoje į pirmą eismo juostą, dėjo koją į pirmą eismo juostą ir grįžo atgal. Tada išgirdo paauglių klyksmą ir pajuto stiprų smūgį. Kur buvo smūgis, negali įvardinti. Po smūgio juto, kad kairės pusės šonu trenkėsi į dureles. Po to juto, kaip automobilis sukasi. Kiek kartų apsisuko, įvardinti negali. Sąmonės praradusi nebuvo. Automobiliui po smūgio tapus nevaldomam, negali pasakyti, ar buvo dar kažkas kliudyta, nes nepamena ar juto dar kokių smūgių. Sustojus automobiliui matė, kad automobilis stovi priekine dalimi į (duomenys neskelbtini) pl. pusę, antroje eismo juostoje, kryptimi į Klaipėdos miesto pusę, už perėjos. E. J. pasakė, kad paskambintų draugui, pas kurį buvo svečiuose. Buvo labai išsigandusi. E. J. taip pat. Ji juto kaklo skausmą, negalėjo pajudinti kairės rankos. E. J. skundėsi kojų skausmu. Matė, kad ant šaligatvio, kairėje pusėje, guli du paaugliai. Šaligatvis kairėje pusėje žiūrint nuo Klaipėdos miesto pusės. Iškart nuėjo iki tų paauglių. Vienas paauglys gulėjo ant šaligatvio arti perėjos, o kitas gulėjo ant nugaros link (duomenys neskelbtini) plento. Tarp jų buvo apie 3-4 metrai atstumas. Abu paaugliai gulėjo be sąmonės. Netoli gulinčių paauglių buvo mergina, ėjusi kartu su jais. Ji pranešė apie įvykį pagalbos centrui. E. J. visą laiką sėdėjo automobilyje iki kol nepajuto nemalonų kvapą. Koks tai buvo kvapas, tiksliai įvardinti negali. E. J. pati išlipo iš automobilio pro kairės pusės dureles. Atvykusios dvi greitos iš įvykio vietos išvežė abu paauglius. Pareigūnams pranešė, kad ir ji su E. J. blogai jaučiasi, todėl buvo iškviesta dar viena greitoji. Šiai atvykus ją nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. E. J. nesikreipė į atvykusius medikus ir liko eismo įvykio vietoje. Ligoninėje ją apžiūrėjo ir išleido gydytis namo. Jai buvo nustatytas kaklo patempimas, kūno sumušimai. Liepta gydytojų apsilankyti ortopedijos klinikoje, kad būtų uždėtas kaklo įtvaras ir liepė po kurio laiko kreiptis pas šeimos gydytoją. Dėl įvykusio eismo įvykio yra patyrusi fizinį skausmą, iki šiol jaučiasi blogai, reikalinga specialistų pagalba. Planuoja kreiptis pas psichoterapeutą. Prašo pripažinti nukentėjusiąja (2 t. 3-4 b. l.).

Iš liudytojos A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. kartu su draugais D. R., R. K. buvo svečiuose pas D. J. namuose. Apie 20.30 val. kartu su D. R., R. K. ir D. J. ėjo iki autobuso sustojimo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jai reikėjo namo. Tuo metu buvo tamsus paros metas. Oro sąlygos buvo geros. Iš D. J. namų ėjo gatve, kurios pavadinimo nežino. Ėjo kairės pusės šaligatviu. Ji ėjo priekyje, už jos apie 1 metro atstumu ėjo D. R., šalia jo D. J. ir R. K.. Priėjus (duomenys neskelbtini) gatvę, visi sustojo ant šaligatvio, prie perėjos. Laukė, kol sustos automobiliai praleisti juos einančius gatve. Sustojo automobilis, markės ir modelio nežino, pirmoje eismo juostoje, kryptimi į Klaipėdos miesto pusę. Po to pamatė, kad iš gatvės, kurios pavadinimo nežino, išvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini) ir sustojo skersai skiriamosios eismo juostos prie perėjos. Automobilio (duomenys neskelbtini) priekinė dalis buvo išvažiavusi į antrą eismo juostą, kryptimi į (duomenys neskelbtini) plentą. Pamačiusi, kad daugiau važiuojančių automobilių nėra, pirma žengė į perėją. Už jos į perėją žengė D. R. ir D. J.. Jie nuo jos buvo atsilikę per tris žingsnius. Už jų ėjo R. K.. Praėjo perėja stovintį (duomenys neskelbtini) automobilį ir buvo pirmoje eismo juostoje (kryptimi į (duomenys neskelbtini) pl.), kai tuo metu išgirdo automobilio (duomenys neskelbtini) greičio didinimo garsą. Tą garsą skleidė variklis. Garsas sklido iš dešinės pusės. Pasukusį galvą pamatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, antroje eismo juostoje, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, prie įrengto greičio ribotuvo ir artėja link jų dideliu greičiu. Tada išsigando ir pradėjo perėja bėgti į priekį link (duomenys neskelbtini) gatvės. Būdama jau ant šaligatvio atsisuko atgal ir pamatė, kad R. K. grįžta atgal ant šaligatvio, nuo kurio pradėjo gatve eiti, o D. R. ir D. J. liko stovėti perėjos viduryje. Kuris arčiau automobilio (duomenys neskelbtini) stovėjo, tiksliai pasakyti negali. Buvo labai išsigandusi. Stovėjo ant šaligatvio, nusisukusi į mokyklos pusę. Bijojo žiūrėti, kas vyksta gatvėje. Išgirdo stiprų, garsų smūgio garsą. Tada atsisuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pamatė automobilį (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo eismo juostoje, skirtoje važiuoti į Klaipėdos miesto pusę. Tada pamatė automobilį (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio autobuso sustojimo. Po to pamatė D. J., kuris gulėjo ant šaligatvio, nuo kurio pradėjo eiti gatve, prie gatvės apšvietimo stulpo. Pribėgo prie jo. Matė, kad jis guli be sąmonės. Labai išsigando, manė, kad jis negyvas. Paskambino į pagalbos centrą, pranešė apie įvykį. Tada atsigavo ir sąmonę atgavo D. J.. Netoli D. J. ant žolyno gulėjo D. R.. Jis buvo sąmoningas, skundėsi kojos ir krūtinės skausmu. Sakė, kad sunku kvėpuoti. Taip pat girdėjo R. K. verkimą, jis buvo ištiktas šoko, lakstė prie D. J. ir D. R.. Į įvykio vietą susirinko pašaliniai žmonės, kurie pagelbėjo jai ir jos draugams. Matė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo moteris, o automobilį (duomenys neskelbtini) vyras. Iki kol atvyko greitoji matė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas sėdėjo šalia savo automobilio ant šaligatvio ir rūkė. Jis jai atrodė apsvaigęs. Nei su vienu vairuotoju, kiek atsimena, nebendravo. Į įvykio vietą atvyko du greitosios automobiliai. Iš įvykio vietos greitoji išvežė D. J., D. R. ir automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Pati įvykio metu nenukentėjo, tik buvo ištikta šoko (2 t., 46 b. l.).  ???

Iš liudytojos E. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 dieną, apie 20.40 val., kartu su drauge M. G., būdamos pas draugą T. svečiuose, nusprendė važiuoti į K., namo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu, kai jos išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, buvo tamsus paros metas. Oro sąlygos buvo geros. Jos tėčiui L. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuoti nusprendė M. G., nes jos vairavimo patirtis yra didesnė. Buvo abipusis susitarimas. Ji sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Abi buvo prisisegusios saugos diržus. Matė, kad M. G. važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve sustojo ties (duomenys neskelbtini) gatve, prie kelio ženklo "Šalutinis kelias". Mano, ji taip pasielgė, kad įsitikinti, ar (duomenys neskelbtini) gatvėje nevažiuoja automobiliai. Joms buvo reikalinga iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukti į kairę pusę ir važiuoti link (duomenys neskelbtini) plento. Kol stovėjo, matė, kad tolumoje už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos nuo Klaipėdos miesto važiuoja abejose eismo juostose automobiliai. Švietė automobilių šviesos. Taip pat matė, kad nuo kairės pusės (žiūrint jų važiavimo kryptimi) šaligatvio į perėją įžengia grupė jaunuolių. Jų buvo apie 4 arba 5 asmenys. Tarp jų buvo viena mergina. Kaip jie eidami perėja buvo išsidėstę, tiksliai pasakyti negali. Matė, kad pirmoje eismo juostoje (žiūrint eismo juostose link Klaipėdos miesto pusės) sustojo automobilis. Jos stovėjo neilgai. M. G. žiūrėjo ir į kairę, ir į dešinę puses, kad įsitikinti, jog važiuoti gali. Tada M. G. pajudėjo į priekį, suko vairą į kairę pusę ir sustojo prie perėjos praleisti ėjusius jaunuolius. Automobilis buvo sustojęs skersai skiriamosios juostos, priekine dalimi, antroje eismo juostoje (žiūrint link (duomenys neskelbtini) plento) priekis labiau pasuktas į dešinę pusę, o galinė dalis į kairę pusę. Tuo metu ji žiūrėjo galvą nuleidusi į savo telefoną. Norėjo įjungti muziką. Vienas vaikinas sušuko „Atsargiai“. Pakėlė galvą ir pamatė, kad perėja ėję jaunuoliai žiūri pasisukę į dešinę pusę. Tada sekė merginos klyksmas ir iškart pajuto stiprų vieną smūgį į automobilio dešinės pusės priekinę dalį. Nuo smūgio dešiniu šonu trenkėsi į keleivio dureles, po to kairės pusės šonu į M. G. pusę. Sąmonės praradusi nebuvo. Kaip po smūgio judėjo automobilis, pasakyti negali, nes buvo užsimerkusi. Juto, kad automobilis sukasi. Automobiliui sustojus, atsimerkė ir pamatė, kad automobilyje yra pilna dūmų. M. G. buvo sąmoninga. Abi išlipo iš automobilio. Išlipusi matė, kad į jų automobilio priekinį dešinį šoną atsitrenkė automobilis (duomenys neskelbtini) priekine automobilio dalimi. Automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo netoli, skersai eismo juostų skirtų važiuoti link (duomenys neskelbtini) plento, netoli autobuso sustojimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šį automobilį vairavo vyriškis, kuris sėdėjo ant šaligatvio, rankomis laikydamas galvą. Taip pat matė, kad ant kairės pusės šaligatvio (žiūrint link (duomenys neskelbtini) plento), šalia gatvės apšvietimo stulpo, guli jaunuolis, kuris buvo be sąmonės, nejudėjo. Netoli šio jaunuolio ant žolyno gulėjo kitas vaikinas, kuris buvo sąmoningas. M. G. jiems padėjo. Į įvykio vietą susirinko daug pašalinių žmonių. Pagalbos centrui apie įvykį pranešė kartu su vaikinais ėjusi mergina. Į įvykio vietą atvyko dvi greitosios, kurios jaunuolius išvežė į ligoninę. Pasijutus M. G. blogai, juto kairės rankos skausmą, svaigo galva, į įvykio vietą buvo iškviesta dar viena greitoji, kuri atvykusi M. G. apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Ji buvo tik išsigandusi, patyrė šoką. Juto skausmą dešinėje kojoje ties čiurna. Matė, kad susidarė patinimas ir kraujosruvos. Dėl kojos sužalojimo niekur nesikreipė, nes nemanė, kad tai yra būtina. Suprato, kad sužalojimai nerimti ir išgis savaime. Prie perėjos iš (duomenys neskelbtini) gatvės išvažiavus, stovėjo apie 10 sekundžių. Toks laiko tarpas, kad nuo perėjos vidurio vieni jaunuoliai spėjo pereiti perėjos likusią atkarpą, kuomet įvyko smūgis. Jaunuoliai ėjo neskubėdami. Jaunuoliai perėja ėjo išsidėstę vienas nuo kito apie metro atstumu. Kaip iki smūgio važiavo automobilis (duomenys neskelbtini) nurodyti negali, nes nematė (2 t., 37-38 b. l.).

Iš liudytojo L. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis yra automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas. Šiuo automobiliu apie mėnesį naudojosi dukra E. J.. Apie eismo įvykį, kuris įvyko 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 20.50 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) gatve, sužinojo tą pačią dieną apie 23.00 val. kuomet dukra E. J. jam telefonu pranešė. Kiek jam žinoma, eismo įvykio metu automobilį vairavo M. G., o dukra E. J. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. E. J. pasakojo, kad M. G. sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti jaunuolius ir pajuto stiprų smūgį į automobilio dešinės pusės priekines keleivio dureles. Nuo smūgio automobilis buvo apsuktas kelis kartus. Eismo įvykio metu buvo sužalota E. J. ir M. G.. E. J. sumušta koja, o M. G. ranka. Į M. G. vairuojamą automobilį atsitrenkė dideliu greičiu važiavęs automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyriškis. Taip pat eismo įvykio metu nukentėjo ir pėstieji, kuriuos M. G. buvo sustojusi praleisti. Iš eismo įvykio vietos jo automobilis buvo nuvežtas į saugomą, mokamą aikštelę (2 t., 52-54 b. l.).

Iš liudytojo D. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 metų rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena, buvo tamsus paros metas, po 20.00 val., tikslios valandos nepamena, važiavo vienas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) plento link Klaipėdos miesto pusės. Tuo metu buvo oro sąlygos ir matomumas geras. Kelio danga buvo sausa. Nuvažiavęs nuo (duomenys neskelbtini) pl. į (duomenys neskelbtini) gatvę, važiavo antra eismo juosta apie 50 km/h greičiu. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve matė, kad priekyje prie pėsčiųjų perėjos abejose eismo juostose stovi automobiliai. Jam iki perėjos tuo metu liko privažiuoti apie 60 metrų. Važiuojant arti stovėjusių automobilių matė, kad jo važiavimo kryptimi ant dešinės pusės šaligatvio stovi grupė jaunuolių. Automobiliams, kurių modelio ir markės nežino, sustojus praleisti grupę jaunuolių, šie į perėją įžengė ir pradėjo ja eiti. Jaunuoliams einant perėja ir jiems būnant ties perėjos viduriu, pamanė, kad priešais jį stovėjęs automobilis pradės judėti, o gal jau ir judėjo, nepamena. Jis tuo metu dar judėjo apie 30 km/h greičiu. Iki perėjos jam tuo metu liko privažiuoti apie 5 metrus. Tuo pat metu, kai grupė jaunuolių įžengė į perėją, matė kaip iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) Automobiliui (duomenys neskelbtini) įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę kryptimi į (duomenys neskelbtini) pl. sustojo prie perėjos praleisti perėja ėjusius jaunuolius. Automobilis (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjo skersai jo važiavimo juostoje, priekine dalimi įvažiavęs į antrą eismo juostą, kurios kryptis yra į (duomenys neskelbtini) pl. pusę. Jis tuo metu dar riedėjo iki antroje eismo juostoje stovėjusio automobilio, kuris dar stovėjo, kai jaunuoliai ėjo perėja. Judant matė, kaip perėja ėję jaunuoliai pradėjo bėgti į kitą pusę, o du jaunuoliai sustojo pačioje perėjoje jo važiavimo juostoje. Nustebo, kodėl perėja bėga vaikai. Tada iškart išgirdo garsų padangų stabdymo garsą ir iškart sekė smūgio garsas, kuris buvo kuomet į automobilį (duomenys neskelbtini) atsitrenkė antra eismo juosta kryptimi į (duomenys neskelbtini) pl. pusę važiavęs automobilis, kaip vėliau sužinojo (duomenys neskelbtini) Tuomet jis buvo priverstas staigiai stabdyti, nes nuo smūgio automobilis (duomenys neskelbtini) atsidūrė jo važiavimo juostoje. Automobilis (duomenys neskelbtini) po smūgio buvo nublokštas ir kairę pusę, bei kliudė perėja ėjusius du jaunuolius. Vaikinai nuo smūgio buvo nublokšti prie dešinės pusės šaligatvio. Automobilis (duomenys neskelbtini) liko stovėti priekine automobilio dalimi jo važiavimo juostoje, priešais jo vairuojamą automobilį. Nesupranta iki šiol, kuriuo momentu automobilis stovėjęs priešais jį prie perėjos spėjo pasitraukti, kad jo nekliudytų automobilis (duomenys neskelbtini) Patyrė šoką, būdamas automobilyje bandė suvokti, kas įvyko. Apsiraminęs išlipo iš automobilio. Matė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo pirmoje eismo juostoje (kryptis į (duomenys neskelbtini) pl.), arti autobuso sustojimo, priekine automobilio dalimi į (duomenys neskelbtini) gatvę. Į įvykio vietą susirinko daug žmonių. Matė, kad guli du jaunuoliai ant važiuojamosios kelio dalies, šalia dešinio šaligatvio. Abu buvo be sąmonės, nejudėjo. Kartu ėję draugai manydami, kad juos užmušė, nubėgo prie automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir ant vairuotojo rėkė, kaltino dėl įvykio. Jis pats įvertinti negali kas yra kaltas, kaip tiksliai įvyko įvykis. Nematė, kaip prieš smūgį judėjo (duomenys neskelbtini) automobilis, nes jam vaizdą užstojo priekyje jo prie perėjos stovėjęs automobilis ir perėja ėję jaunuoliai. Matė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo mergina. Į įvykio vietą atvyko greitoji, po to policijos pareigūnai. Pareigūnams paliko savo kontaktinius duomenis ir jiems leidus išvažiavo iš įvykio vietos. Kas vyko toliau įvykio vietoje atvykus medikams, nebematė. Važiuodamas iš įvykio vietos į Klaipėdos miesto pusę matė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) važiavimo juostoje buvo ryškios padangų stabdymo žymės apie 80 metrų. Mano, kad tas žymes padarė automobilio (duomenys neskelbtini) padangos. Įvertindamas įvykusią situaciją mano, jei nebūtų stovėjęs automobilis (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini) būtų kliudęs žymiai daugiau žmonių (2 t., 46-48 b. l.).

Iš liudytojo T. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 metų rugsėjo 13 dieną, apie 20.40 val., kartu su dviem mažamečiais vaikais važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) plento. Tuo metu buvo tamsus paros metas. Oro sąlygos ir matomumas buvo geras. Kelio danga buvo sausa. (duomenys neskelbtini) gatve važiavo pirma eismo juosta apie 50 km/h greičiu. (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo Šiaurės pr. iki (duomenys neskelbtini) gatvės eismo nebuvo. Važiavo su įjungtomis trumposiomis automobilio šviesomis, nes tuo metu kelias buvo apšviestas gatvių apšvietimu. Pravažiavus Joniškės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą, pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini) ir sustoja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, priekine automobilio dalimi sustojo įvažiavęs į antrą eismo juostą jo važiavimo kryptimi ties antros eismo juostos viduriu. Jo stovėjimo padėtis buvo skersai (duomenys neskelbtini) gatvės. Pėsčiųjų perėja tuo metu ėjo grupelė jaunuolių. Tikslaus skaičiaus neįvardins. Nekeisdamas važiavimo greičio artėjo link perėjos. Manydamas, kad jaunuoliai spės praeiti, nes atstumas buvo gan didelis, greičio nekeitė. Būdamas atkarpoje tarp Joniškės gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės viduriu išgirdo jam iš paskos važiuojančio automobilio (kaip vėliau sužinojo (duomenys neskelbtini) variklio garsą, kuris reiškia kuomet yra automobilio variklio aukšti sūkiai. Tai reiškia, kad automobilio vairuotojas tuo metu spaudė greičio akceleratorių. Nustebo, pradėjo dairytis iš kur tiksliai atvažiuoja šis automobilis. Pažiūrėjęs tuo metu pro šoninį kairės pusės veidrodėlį automobilio (duomenys neskelbtini) nepamatė, kai iškart išgirdo automobilio padangų stabdymo garsą. Tada pro kairės pusės šoninį langą pamatė, kad antra eismo juosta, jį slysdamas su užblokuotais ratais lenkia automobilis (duomenys neskelbtini) Tuo metu jo važiavimo greitis galėjo būti apie 50 km/h. Tada suvokė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenks į automobilio „(duomenys neskelbtini) ‘ dešinį, priekinį šoną. Matė, kaip perėja ėję vaikinas ir mergina perbėga greit į kitą kelio pusę prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Du vaikinai liko stovėti už automobilio (duomenys neskelbtini) priekinės dalies. Jie, kaip suprato, pamatę link jų artėjantį automobilį (duomenys neskelbtini) išsigando ir sustojo. Likus iki automobilio (duomenys neskelbtini) apie 30 metrų, matė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas bandė sukti į dešinę pusę vairą, kad išvengti susidūrimo. Kadangi automobilio (duomenys neskelbtini) greitis buvo didelis, jis greitai artėjo link automobilio (duomenys neskelbtini) ir nespėdamas įvažiuoti į jo važiavimo juostą atsitrenkė priekine dalimi į automobilio (duomenys neskelbtini) dešinį, priekinį šoną. Tuo metu tarp jo ir automobilio (duomenys neskelbtini) buvo gan didelis atstumas ir automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas slysdamas turėjo galimybę įvažiuodamas į jo važiavimo juostą pralenkti nekliudydamas automobilį (duomenys neskelbtini) gal tuo metu būtų kliudęs perėja bėgančius merginą ir vaikiną. Taip viskas įvyko greit, kad sunku nuosekliai viską papasakoti. Matė, kad nuo smūgio automobilis (duomenys neskelbtini) buvo nublokštas ir priekine kairės pusės dalimi kliudė perėjoje stovėjusius du vaikinus, kurie nuo smūgio buvo nublokšti ant kairės pusės šaligatvio (žiūrint jo važiavimo kryptimi). Automobilis (duomenys neskelbtini) nuo smūgio sustojo už perėjos netoli autobuso sustojimo vietos, priekine automobilio dalimi į technikumą. Jis pilnai sustojo iškart pravažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvę prie perėjos. Išlipęs iš automobilio ėjo prie kliudytų vaikinų. Vienas jų, kuris gulėjo prie gatvės apšvietimo stulpo, buvo be sąmonės, nerodė gyvybės ženklų. Jam ant kaktos buvo didelis patinimas. Vaikinas, kuris gulėjo ant žolyno, buvo sąmoningas, skundėsi kojos skausmu. Išoriškai nepastebėjo, kad yra sužeistas. Įvykio vietoje bendravo su automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja ir keleive. Jos atrodė išsigandusios ir patyrusios šoką. Nematė, kad jos būtų išoriškai sužalotos. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, jam priėjus, sėdėjo ant šaligatvio bortelio autobuso sustojime. Matė, kad jam kraujas bėgo iš burnos. Bandė bendrauti su automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoju, jis paaiškino, kad šiek tiek viršijo greitį ir kad jam kelia užkirto automobilis (duomenys neskelbtini) Apie įvykį pranešė perėja ėjusi mergina. Sulaukė kol atvyks greitoji medicinos pagalba, savo kontaktinius duomenis paliko automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojai ir išvažiavo iš įvykio vietos. Pareigūnų sulaukti negalėjo, nes jo vaikai likę vieni automobilyje pradėjo verkti. Tuo metu, kai išgirdo automobilio (duomenys neskelbtini) aukštus sūkius, kuomet yra sukeltos variklio apsukos, automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo sustojęs prie perėjos, kuomet įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Mano, kad dėl įvykio vienareikšmiškai yra kaltas automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, nes jei jis būtų važiavęs leistinu greičiu, būtų kaip ir jis pastebėjęs iš toli, kad automobilis (duomenys neskelbtini) išvažiuoja iš šalutinio kelio ir sustoja praleisti perėja einančius pėsčiuosius. Mano, kad jei nebūtų sustojęs prie perėjos automobilis (duomenys neskelbtini) tada automobilio vairuotojas būtų kliudęs visą grupelę jaunuolių, ėjusių perėja ir pasekmės būtų žymiai didesnės (2 t., 64-66 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus specialisto L. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 20.50 val. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo Joniškės g. link (duomenys neskelbtini) g. ir atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris išsukęs iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiųjų. Automobilis (duomenys neskelbtini) dėl smūginės veikos poveikio į dešinį šoną buvo nublokštas ant pėsčiųjų perėjos, kurioje nutrenkė D. R. ir D. J.. 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 21.14 val., iš Klaipėdos vaikų ligoninės buvo gautas pranešimas, kad D. R. diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos sumušimas, viso kūno nubrozdinimas. Gydomas reanimacijos skyriuje. D. J. diagnozuotas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, daugybiniai šonkaulių lūžimai. Gydomas chirurgijos skyriuje. 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 21.53 val., iš Klaipėdos universitetinės ligoninės buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojui M. U., diagnozuota kairio kelio žaizda, apatinės lūpos žaizda, krūtinės ląstos sumušimas. Gydomas ambulatoriškai. (duomenys neskelbtini) vairuotojai M. G., diagnozuota kairio peties sumušimas, kaklo raiščių patempimas (1 t., 9 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus specialisto L. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. dirbant kartu su Klaipėdos AVPK NVRS vyriausiuoju patruliu E. Ž., apie 20.57 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje susidūrė trys automobiliai, patrenkti per pėsčiųjų perėja ėję du vaikinai. Visi vietoje. Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, eismo įvykyje dalyvavo du automobiliai (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir du pėstieji, kurie ėjo per pėsčiųjų perėja. Pėstieji D. R. ir D. J., su 4 ir 2 GMP brigadomis buvo išvežti į ligoninę. (duomenys neskelbtini) vairuotoja M. G., paaiškino, kad išsuko iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. ir sustojo praleisti pėsčiųjų, tada į jos automobilį atsitrenkė (duomenys neskelbtini) daugiau aplinkybių paaiškinti negalėjo. M. G. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,00 prom. Iš moters buvo paimtas paaiškinimas. Kadangi M. G. skundėsi rankos ir kaklo skausmais, ji su 4 GMP buvo išvežta į ligoninę. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo M. U., kuris dėl eismo įvykio nieko nepaaiškino, teigė, kad nieko nepamena. M. U. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,00 prom. Vyriškis su 2 GMP brigada buvo išvežtas į ligoninę. Į įvykio vietą atvyko ekipažas AP „L1101“ kuris įformino eismo įvykį ROIK: 07-20-9533869. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobiliai buvo išvežti į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Birbinčių g. 84, Kikšėnų k., Klaipėdos r. Įvykio liudininkai A. M. ir D. G.. Įvykis filmuotas vaizdo ir garso registratoriumi Nr. B0F1EC60D81E ir B0F1EC5EAC9A (1 t., 13 b. l.)

Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) gatve. Esant giedrai dienai. Kryptimi nuo miesto pusės, pravažiavus (duomenys neskelbtini) g., pirmoje eismo juostoje matomas po eismo įvykio stovintis automobilis "(duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris savo kairės pusės priekiniu ratu nuo pėsčiųjų perėjos pradžios yra nutolęs 22,70 m atstumu, savo priekiniu dešiniosios pusės ratu nuo skiriamosios juostos, kuri skiria pirmąją ir antrąją eismo juostas, yra nutolusi 0,80 m atstumu, kurio dešinės pusės galinis ratas yra lygiagrečiai prie važiuojamosios dalies krašto, dešinėje pusėje. Apžiūrint kitą transporto priemonę, kuri yra antroje eismo juostoje kryptimi link miesto pusės, tai yra "(duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios kairės pusės priekinis ratas nuo važiuojamosios dalies krašto yra nutolęs 3,95 m atstumu, kairės pusės galinis ratas yra nutolęs 5,20 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto, galinis kairės pusės ratas yra nutolęs 9,60 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos pradžios. (duomenys neskelbtini) g. neprivažiavus (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, antroje eismo juostoje matomos stabdymo žymės , kurios tęsiasi 90 m (1 t., 15-19 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios metu nustatyta - dešinės pusės prekinis apgadinimas, į automobilio kampą, smūgis į vidų, apgadinta - dešinės pusės ratas, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinis žibintas, priekinis bamperis, dešinės pusės priekinės durys. Ant automobilio matosi tamsios spalvos medžiagos pėdsakai. Padangų protektorių brėžinys – paprastas. Sukinėjant automobilio vairą į abi puses, kairės pusės ratas sukinėjasi į abi puses be trikdžių, dešinės pusės ratas sukinėjasi su trikdžiais. Nuspaudus pagrindinio stabdžio pedalą, nusispaudimo jėga tolygi, užsistabdo. Matomų ar juntamų defektų nepastebėta. Dešinės pusės priekinis žibintas sudužęs, veikimas nepatikrintas (1 t., 21-22 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios metu nustatyti pažeidimai - kairės pusės priekinis ratas, priekinis bamperis, variklio dangtis, priekiniai automobilio žibintai, radiatoriaus grotelės, kairės pusės priekinės durys ir kiti automobilio sugadinimai. Apgadinimo pobūdis, priekinė kairioji automobilio dalis sugniuždyta į vidų. Sukinėjant vairą, šis nesisuka į jokią pusę, automobilio ratai nejuda, stabdžio veikimo patikrinti nepavyko, dėl apgadinimų automobilio salone. Automobilio priekiniai žibintai sudužę, patikrinti veikimą galimybės nebuvo. Kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis sudužęs (1 t., 24-26 b. l.).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenų matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas M. U. (1 t., 29 b. l.).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenų matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas L. J. (1 t., 30 b. l.).

Iš 2020 m. rugsėjo 18 d. daiktų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei aprašyti jų sugadinimai (1 t., 33-36 b. l.).

Iš 2020 m. gruodžio 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11K-294(20) matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinis kairysis ratas dehermetizavosi eismo įvykio metu, susidūrimo su kita transporto priemone metu susidarant automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimams, deformavus tirti pateikto rato ratlankį. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinis kairysis ratas dehermetizavosi eismo įvykio metu. Rato dehermetizacija įtakos eismo įvykio kilimui neturėjo (1 t., 43-46 b. l.)?

Iš 2021 m. vasario 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11K-400(20) matyti, kad prieš stabdymą automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis buvo apie 164 km/h. Eismo įvykio metu prieš pat susidūrimą automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis buvo apie 91 km/h. Prieš pat susidūrimą automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo (greitis 0 km/h). Prieš eismo įvykį automobiliu (duomenys neskelbtini) važiuojant didžiausiu eismo įvykio vietoje leistinu 50 km/h greičiu ir stabdymui vairuotojui reaguojant toje pat vietoje, kaip ir eismo įvykio metu, automobilį (duomenys neskelbtini) galima buvo sustabdyti apie 113,5 m atstumu neprivažiuojant susidūrimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini) ‘ vietos ir apie 26,1 m atstumu neprivažiuojant vietos, kurioje yra automobilio (duomenys neskelbtini) stabdymo pėdsakų pradžia. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)", įvažiavimas į kelią ir sustojimas prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją grėsmės eismo saugumui nekėlė. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. U. veiksmai, - važiavo keldamas grėsmę eismo saugumui apie 164 km/h greičiu, tai yra, viršijant didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 50 km/h greitį, dėl greičio viršijimo prarado techninę galimybę neprivažiuojant nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir susidūrimo su automobiliu (duomenys neskelbtini) vietos sumažinti važiavimo greitį, esant reikalui sustoti. Tikėtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)", dešiniojo šono galinio sparno sugadinimai susidarę kontakto su pėsčiuoju(-iais) metu. Automobilio (duomenys neskelbtini) išoriniuose sugadinimuose nėra galimybės išskirti sugadinimų, kurių susidarymą galima būtų įvertinti kaip kontaktą su pėsčiuoju(-iais) (1 t., 71-85 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. 20.54 val. pranešėja A. M. nurodė, jog trys automobiliai susidūrė, per perėją einant, partrenkė du vyriškius, visi vietoje (1 t. 92-94 b. l.).

Iš 2020 m. lapkričio 6 d. valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados G 1899/2020 (03) matyti, kad D. J. nustatyti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kaktos ir kairio antakio sumušimas, kraujosruvos kairės akies vokuose ir po akies obuolio jungine, krūtinės ląstos nugarinės dalies sumušimas, kraujosruvos dešinio žasto šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario sumušimas bei odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes - automobiliui partrenkiant pėsčiąjį. Dauguma sužalojimų atsirado kūną užmetus ant automobilio ir nubloškus ant kelio dangos. Sprendžiant iš užfiksuotų sužalojimų, tikėtina, kad pirminis automobilio smūgis kliuvo į dešinės kojos kelio sąnarį, iš kurios pusės - nurodyti negalima. D. J. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 110-111 b. l.).

Iš 2020 m. lapkričio 6 d. valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados G 1897/2020 (03) nustatyta, kad D. R. nustatyti šie sužalojimai: krūtinės ląstos sumušimas su poodine kraujosruva krūtinės priekiniame paviršiuje (krūtinkaulio srityje), dešinės šlaunies ir blauzdos poodinės kraujosruvos. Reikšmingų sužalojimų (lūžių ir kt.) nenustatyta. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes - automobiliui partrenkiant pėsčiąjį. Sprendžiant iš sužalojimų, pirminis smūgis kliuvo į dešinę blauzdą ir šlaunį, iš kurios pusės - spręsti negalima. D. R. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t. 151-152 b. l.).

Iš 2020 m. lapkričio 23 d. valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados G 1976/2020 (03) nustatyta, kad M. G. nustatytas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas ir kairio peties sumušimas atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl galvos skausmų M. G. 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. konsultavo (duomenys neskelbtini) klinikų neurologas, 2020 m. spalio 22 d. atliktas galvos smegenų MRT tyrimas - objektyvios patologijos nenustatyta, todėl galvos skausmai nevertinami kaip eismo įvykio metu patirto sužalojimo pasekmė (1 t. 178-179 b. l.).

Iš 2020 m. spalio 26 d. valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados G 1808/2020 (03) matyti, kad M. U. nustatyti šie sužalojimai: krūtinės ląstos sumušimas, apatinės lūpos ir kairio kelio žaizdos atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes - sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t. 71 b. l.).

Iš 2021 m. gegužės 24 d. „Luminor“ lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad A. U. pervedė M. S. 250 Eur avarijos nuostoliams padengti (3 t., 131 b. l.).

Iš 2021 m. gegužės 24 d. „Luminor“ lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad A. U. pervedė D. J. 203,60 Eur avarijos nuostoliams padengti (3 t., 132 b. l.).

Iš 2021 m. birželio 1 d. nukentėjusiojo D. J. atstovo pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad D. J. 2020 m. lapkričio 12 d. buvo atlikta dešinio kelio sąnario artroskopija, kurios metu konstatuota, kad yra dešinio kelio sąnario PKR plyšimas (3 t., 136-141 b. l.).

Tuo būdu kaltinamojo M. U. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog kaltinamasis 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 20.50 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) gatve, kelyje su keturiomis eismo juostomis, kai kiekviena važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas antra eismo juosta, ženkliai viršydamas tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį „50“, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, tamsiu paros metu, artėdamas prie jo judėjimo krypties eismo juostoje sustojusio M. G. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė, kuris nuo smūgio apsisukdamas partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusius pėsčiuosius D. J. padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei D. R. padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o M. G. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo M. U. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo M. U. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. U. padarė neatsargų nusikaltimą, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kita vertus, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, dirba, išlaiko šeimą, augina vieną vaiką, žmona laukiasi antro. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama pati švelniausia BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant didesnę nei sankcijos minimumas jos dydį, kuris vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažinamas trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės 

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. U. eismo įvykį sukėlė mieste, ženkliai viršydamas tame kelio ruože leistiną 50 km/h važiavimo greitį, t. y. pagal specialisto paskaičiavimus važiuodamas apie 164 km/h, o šio eismo įvykio metu buvo sužaloti trys asmenys, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių pasekmių, be to, jis ne kartą administracine tvarka baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir greičio viršijimą, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių, M. U. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise, nustatant BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. J. atstovas advokatas G. L. 2021 m. gegužės 7 d. pateikė civilinį ieškinį su priedais dėl 410,80 Eur turtinės žalos, kuri susidarė dėl sugadinto telefono, sugadintų rūbų ir vaistų pirkimo, bei 3 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamojo M. U. bei iš Ergo Insurance Lietuvos filialo (173-195 b. l.). Dėl turtinės žalos D. J. parodė, kad kadangi jam atlyginta civilinio ieškinio dėl 410,80 Eur turtinės žalos dalis, todėl jis atsisako civilinio ieškinio dalies reikalavimo dėl 203,60 Eur turtinės žalos atlyginimo. Reikalavimas lieka dėl 207,20 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro eismo įvykio metu sugadinto telefono remonto išlaidos, kurios yra pagrįstos tvirtais rašytiniais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais, kad jis patyrė 207,20 Eur telefono remonto išlaidų, todėl ši suma jam priteistina iš Ergo Insurance Lietuvos filialo. Iš 2021 m. gegužės 24 d. „Luminor“ lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad A. U. pervedė D. J. 203,60 Eur avarijos nuostoliams padengti, todėl procesas dėl civilinio ieškinio dalies dėl turtinės 203,60 Eur žalos nutrauktinas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. atstovas advokatas G. L. 2021 m. gegužės 7 d. pateikė civilinį ieškinį su priedais dėl 250 Eur turtinės žalos, kuri susidarė dėl sugadintų rūbų ir batų, bei 2 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamojo M. U. bei iš Ergo Insurance Lietuvos filialo (3 t., 26-33 b. l.). Dėl turtinės žalos nurodė, jog kadangi jam turtinė 250 Eur žala buvo atlyginta, jis šito reikalavimo atsisako. Iš byloje pateikto Luminor  lėšų pervedimo nurodymo matyti, kad A. U. pervedė M. S. 250 Eur avarijos nuostoliams padengti, todėl procesas dėl civilinio ieškinio dalies dėl turtinės 250 Eur žalos nutrauktinas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. G. 2021 m. gegužės 5 d. pateikė civilinį ieškinį su priedais dėl 377,95 Eur turtinės žalos, kuri susidarė iš vaistų (gydomųjų ir skausmą malšinančių) pirkimo, neurologo konsultacijos, magnetinio rezonanso tyrimo, psichologo konsultacijos, bei 1 500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš Ergo Insurance Lietuvos filialo (3 t., 12-21 b. l.). 

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. G. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad reikalavimo atlyginti jai 1 500,00 Eur neturtinės žalos nekeičia, pasilieka prie tokio reikalavimo. Dėl turtinės žalos parodė, kad jos dydis buvo paskaičiuotas pagal visus čekius. Turtinės žalos suma yra 377,95 Eur. Iš esmės turtinė žala patirta dėl jos sveikatos. Kadangi neprivačiose gydymo įstaigose buvo didelės eilės, ji dėl savo nervinės sveikatos kreipėsi į neurologą „Kardiolitos“ klinikoje ir jis nusprendė, kad yra tikslinga daryti magnetinio rezonanso tyrimą, tai ir sudaro didžiausią sumą.  Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, kad ji patyrė 377,95 Eur gydymo išlaidų, su kuriomis civilinis atsakovas Ergo Insurance Lietuvos filialo sutinka. Taigi nukentėjusiajai M. G. iš Ergo Insurance Lietuvos filialo priteistina 377,95 Eur turtinė žala.

Asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti (lot. restitutio in integrum), leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktą).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).

Teismas pažymi, jog pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 350 Eur iki 11584,80 Eur: kasacinės bylos 2K-821/2007 (1448,10 Eur (5000 Lt) – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (2896,20 Eur (10000 Lt) - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (11584,80 Eur (40000 Lt) - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (1158,48 Eur (4000 Lt) – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (2896,20 Eur (10000 Lt) – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (2896,20 Eur (10000 Lt) – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 2316,96 Eur (8000 Lt) – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 1448,10 Eur (5000 Lt) – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (3396,20 Eur (11726,40 Lt) - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (2027,34 Eur (7000 Lt) - galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 2027,34 Eur (7000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (1158,48 Eur (4000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (2816,96 (9726,40 Lt) - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (1158,48 Eur (4000 Lt) - muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-320/2009 (5792,40 Eur (20000 Lt) - muštinė-plėštinė žaizda apatinėje lūpos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio šlaunikaulio išnirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiūta lūpos žaizda, pasak nukentėjusiojo, jis ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius, ir dabar sunku vaikščioti; 4054,68 Eur (14000 Lt) - skeveldrinis dešinio žastikaulio lūžimas, buvo operuota, atlikus pjūvį dešinio peties sąnario srityje rentgeno kontrolėje žastikaulis sintezuotas dviem strypais, nukentėjusiajai rekomenduota po 3 savaičių nuo traumos uždėti cirkuliacinį gipsą ir jį laikyti 2,5-3 mėnesius, pasak nukentėjusiosios, ranka pastoviai skauda, nebegali dirbti ūkio darbų, gydytojai uždraudė kelti daiktus, sunkesnius kaip 10 kg, nes rankos plastmasinis kaulas, nors ir įtvirtintas geležiniais įtvarais, turi prigyti per 5 metus, taip pat ji nežino, kiek rankos operacijų ateityje reikės iškęsti, nes kaulas gali būti išimtas anksčiau kaip organizmo atmestas svetimkūnis), 2K-386/2009 (5792,40 Eur (20000 Lt) - muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (1083,18 Eur (3740 Lt) - galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (2317 Eur (8000 Lt) - sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (2896,20 Eur (10000 Lt) - dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (1948,10 Eur (6726,40 Lt) - kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (1685,59 Eur (5820 Lt) - dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (2896,20 Eur (10000 Lt) - skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (3396,08 Eur (11726,40 Lt) - muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-252-677/2015 (3475,45 Eur - daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir paviršinės žaizdos su galvos smegenų sukrėtimu bei dešinės šlaunies ir kelio sumušimas; 868,86 Eur - kraujosruva kairio peties srityje, kaklo raiščių patempimas); 2K-35-895/2017 (1500 Eur - plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje dešinėje pusėje ir atviras apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis), 2K-95-222/2017 (1600 Eur - krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 500 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo); 1300 Eur - galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinės ausies srityje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 000 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo)); 2K-211-895/2018 (2896,20 Eur - paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir riešo sąnarių kontaktūros).

Pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nežymūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos ir virš 1 000 Eur: kasacinės bylos 2K-320/2008 (1281,43 Eur (4424,54 Lt) - kraujosruvos krūtinės ląstoje, kaklo nubrozdinimas, krūtinės ir dešiniojo peties sumušimas; 1281,43 Eur (4424,54 Lt) - daugybinės poodinės krūtinės ląstos ir pilvo kraujosruvos), 2K-605/2011 (579,24 Eur - pjautinė žaizda kairėje šlaunyje su aplinkine poodine kraujosruva, negali normaliai vairuoti, bijo sunkvežimių, dantis gydosi iki dabar, sumuštas veidas, lūpa, dantenos, lūpą susiuvo, po smūgio patyrė fizinį skausmą, atsirado nemalonių pojūčių; 2K-95-222/2017 (pirmosios instancijos teisme priteista vienai nukentėjusiajai 1 000 Eur - galvos smegenų sukrėtimas, pilvo sienos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva pilve, kitai 500 Eur - dešinės šlaunies sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejose blauzdose, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, dėl didelio vairuotojos neatsargumo šios sumos LAT sumažintos atitinkamai iki 650 Eur ir 350 Eur); 2K-368-489/2018 (300 Eur - krūtinės ląstos sumušimas).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. J. dėl neturtinės žalos paaiškino, kad reikalavimo atlyginti jam 3 000,00 Eur neturtinės žalos nekeičia, pasilieka prie tokio reikalavimo. Įvykio metu trūko kelio raiščiai, buvo smegenų sutrenkimas ir sutinusi akis. Gydėsi ligoninėje. Jį iš karto po avarijos nuvežė į ligoninę ir ten išbuvo savaitę. Paskui dar apie savaitę ligoninėje gulėjo, nes buvo daroma operacija. Operavo kelio raiščius. Kai išrašė, gydėsi namuose, dvi savaites negalėjo vaikščioti. Dabar su kelio raiščiais kaip ir viskas tvarkoje, nors kartais dar paskauda. Dar nevisiškai sugijo, yra reabilitacija pusei metų. Sakė, kad reabilitacija baigsis vasarą. Gyvenimiška situacija, buvusi iki įvykio ir po to, nepasikeitė. Kai buvo sužalotas, į mokyklą nėjo apie du mėnesius. Po įvykio baisu eiti per perėją. Būtent per tą pačią. Gydymasis mokslams atsiliepė neigiamai. Patyrė skausmus, sąmonę, kiek prisimena, atgavo prieš atvažiuojant greitajai. Šiuo metu galvos skausmų nejaučia. Mano, kad 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra realus. 2020 m. lapkričio 6 d. valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje G 1899/2020 (03) nurodyta, kad D. J. nustatyti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kaktos ir kairio antakio sumušimas, kraujosruvos kairės akies vokuose ir po akies obuolio jungine, krūtinės ląstos nugarinės dalies sumušimas, kraujosruvos dešinio žasto šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario sumušimas bei odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes - automobiliui partrenkiant pėsčiąjį. Dauguma sužalojimų atsirado kūną užmetus ant automobilio ir nubloškus ant kelio dangos. Sprendžiant iš užfiksuotų sužalojimų, tikėtina, kad pirminis automobilio smūgis kliuvo į dešinės kojos kelio sąnarį, iš kurios pusės - nurodyti negalima. D. J. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Iš teisminio nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų matyti, kad D. J. 2020 m. lapkričio 12 d. buvo atlikta dešinio kelio sąnario artroskopija, kurios metu konstatuota, kad yra dešinio kelio sąnario PKR plyšimas. Iš dokumentų turinio teismui nekyla abejonių, kad dešinio kelio sąnario PKR plyšimas yra susijęs su eismo įvykio metu patirtais D. J. sužalojimais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad reikalavimo atlyginti jam 2 000,00 Eur neturtinės žalos nekeičia, pasilieka prie tokio reikalavimo. Tolios neturtinės žalos prašo, kadangi labai skaudėjo koją, buvo sumušta dešinė akis ir nuo smūgio skaudėjo širdį. Vieną dieną buvo reanimacijoje ir keturias – traumatologiniame skyriuje. Į mokyklą nėjo dvi savaites. Tai atsiliepė neigiamai. Po smūgio trumpam buvo praradęs sąmonę, šaukė, klykė, nes labai skaudėjo. Dabar labai nemėgsta vaikščioti per perėjas. Buvo miego sutrikimų, nėjo užmigti, todėl pirko vaistus. Dabar irgi kartais būna sutrikimų. Šiandien koją jau nebeskauda. 2020 m. lapkričio 6 d. valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje G 1897/2020 (03) nurodyta, kad D. R. nustatyti šie sužalojimai: krūtinės ląstos sumušimas su poodine kraujosruva krūtinės priekiniame paviršiuje (krūtinkaulio srityje), dešinės šlaunies ir blauzdos poodinės kraujosruvos. Reikšmingų sužalojimų (lūžių ir kt.) nenustatyta. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes - automobiliui partrenkiant pėsčiąjį. Sprendžiant iš sužalojimų, pirminis smūgis kliuvo į dešinę blauzdą ir šlaunį, iš kurios pusės - spręsti negalima. D. R. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. G. dėl neturtinės žalos parodė, kad lankėsi pas psichologę. Į gydytojus kreipėsi dėl blogos savijautos, kadangi nuolat skaudėjo galvą, kankino nemiga. Visa tai atsirado po avarijos. Vartojo medikamentus, jai jie padėjo, nors reikėjo ir psichologės pagalbos bei daugiau poilsio, kadangi tai buvo nemenkas sukrėtimas. Skausmai praėjo po poros mėnesių. Jai buvo sunku pradėti vairuoti, nors turi nemažą praktiką, grįžti į normalų gyvenimo ritmą vis tiek buvo sunku. Labai bloga savijauta buvo dėl apkaltinimo. Sustojo prie perėjos praleisti žmonių ir įvyko labai netikėta situacija, o paskui ją dar bandė apkaltinti, kad ji čia kalčiausia, dėl ko patyrė daug streso. Labai ilgai tęsėsi visas tyrimas. Keletą savaičių turėjo vaikščioti su kaklo įtvaru, kadangi buvo patemptas kaklas, taip pat nėjo į darbą. Dabar situacija yra geresnė, viskas grįžta į savo vėžias, operacijų neturėjo. 2020 m. lapkričio 23 d. valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje G 1976/2020 (03) nurodyta, kad M. G. nustatytas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas ir kairio peties sumušimas atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusieji D. J., D. R. ir M. G. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – jie kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes, be to, neabejotinai juos slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje, įvertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. U. padarė neatsargų nusikaltimą, vairavo blaivus. Be to, nukentėjusiesiems, išskyrus D. J. (jam buvo atlikta dešinio kelio sąnario artroskopija), nebuvo atliekamos chirurginės operacijos, byloje nėra duomenų, kad jiems būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas, D. J. padarytas nesunkus sveikatos, o D. R. bei M. G. padarytas nežymus sutrikdymas, kuris jiems nesukėlė ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Taip pat įvertintina ir tai, kad M. U. yra vedęs, turi dukrą, žmona laukiasi dar vieno vaiko, šiai dienai turi nepadengto kredito dalį, kuri sudaro 40 000 Eur, dirba.

Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, vėlgi atsižvelgiant į šiuo metu Klaipėdos apygardos teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais (Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose 1A-18-361/2019 (4500 Eur - galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda, kryžkaulio dešinės pusės bei dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, stuburo III–V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dešinės blauzdos sumušimas, taip pat byloje pateikti medicininiai dokumentai apie apeliantės gydymo eigą, trukmę – dėl patirtų dubens ir stuburo lūžių nevaikščiojo 6 savaites, su vaikštyne vaikščiojo 2 savaites, gydėsi (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninėje 20 dienų, 2018 m. balandžio 17 d. diagnozuota cervikalgija (degeneracinė stuburo liga), buvo nedarbinga 8 mėnesius, dabar fizinio darbo dirbti negali, išlieka nugaros skausmai), 1A-82-462/2019 (5000 Eur - dešinio žastikaulio skeveldrinis galvos lūžimas su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimas ir kairio raktikaulio petinio galo lūžimas, taip pat galvos ir kaklo sumušimas (kaklo raiščių patempimas), kelias dienas gulėjo ligoninėje, buvo atlikta dešinio peties akromioplastikos operacija, dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo taip pat rekomenduotas operacinis gydymas, po to beveik 2 savaites taikytas reabilitacinis gydymas), atlygintinas nukentėjusiojo D. J. patirtos neturtinės žalos dydis yra 2 500 Eur, nukentėjusiojo D. R. patirtos neturtinės žalos dydis yra 1 500 Eur , o nukentėjusiosios M. G. patirtos neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur. Šios sumos nukentėjusiesiems priteistinos iš civilinio atsakovo Ergo Insurance Lietuvos filialo, kadangi nustatytos neturtinės žalos dydis neviršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų D. J. ir D. R. atstovas advokatas G. L. pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo M. U. nukentėjusiajam D. J. 800,00 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o D. R. – 600,00 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., 90-91 b. l.).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios M. G. atstovė advokato padėjėja S. S. pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo M. U. nukentėjusiajai M. G. 500,00 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, susidedančių iš atstovavimo ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, atstovavimo teisme bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., 88 b. l.).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018). Teismo nuomone, šios nukentėjusiųjų D. J., D. R. ir M. G. turėtų išlaidų advokato bei advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, šios išlaidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškotinos iš nuteistojo M. U..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 60 MGL (3 000,00 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. U. paskirti 40 MGL (2 000,00 eurų) baudą, kurią nuteistasis per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo išdavimo poskyrį, esantį S.Daukanto g. 8, Klaipėdoje. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, M. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajam D. J. 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos ir 207,20 Eur (du šimtus septynis eurus 20 euro centų) turtinės žalos. Civilinio ieškinio dalį dėl likusios neturtinės žalos atmesti, o procesą dėl civilinio ieškinio dalies dėl 203,60 Eur turtinės žalos nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajam D. R. 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos. Civilinio ieškinio dalį dėl likusios neturtinės žalos atmesti, o procesą dėl civilinio ieškinio dalies dėl 250 Eur turtinės žalos nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo nukentėjusiajai M. G. 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos ir 377,95 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 95 euro centų) turtinės žalos. Civilinio ieškinio dalį dėl likusios neturtinės žalos atmesti.

Priteisti iš M. U. nukentėjusiajam D. J. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš M. U. nukentėjusiajam D. R. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš M. U. nukentėjusiajai M. G. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                             Gintaras Stonkus