Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-03-21][nuasmeninta nutartis byloje][eA-3743-629-2019].docx
Bylos nr.: eA-3743-629/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
"Gilsta" 304727427 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis

?

Administracinė byla Nr. eA-3743-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03403-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo: uždaroji akcinė bendrovė Gilsta“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (15/4-2)3I-00817/17I-585 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) tenkinti pareiškėjo 2018 m. gegužės 9 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) išdavimo (toliau – ir Prašymas). Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1.                      Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas gauti LLG;

1.2.                      Pareiškėjas paaiškino, kad į Departamento 2018 m. liepos 17 d. paklausimą nebuvo atsakyta laiku, nes vasaros atostogų metu uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Gilsta(toliau – ir Bendrovė) buvo tik negausi administracija – direktorius ir buhalterė, tačiau informacija pateikta 2018 m. rugsėjo mėn.;

1.3.                      Atsakovas neobjektyviai, tendencingai įvertino aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Bendrovė yra ne savarankiškas ūkio subjektas, dirbantis statybos srityje, o teikia laikinojo įdarbinimo paslaugas. Atsakovui ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai apie Bendrovės realiai vykdomą veiklą statybos srityje, tinkamai tvarkomą buhalterinę apskaitą ir laiku mokamus mokesčius už jos darbuotojus;

1.4.                      Atsakovas nepagrįstai aplinkybę, jog Bendrovės steigėja nurodoma UAB „US Baltic“, kuri yra žinoma kaip užsiimanti juridinių asmenų steigimu Lietuvos Respublikoje, laikė patvirtinančia, kad Bendrovės veikla apsimestinė;

1.5.                      Pareiškėjas neprieštaravo atsakovo teiginiams, kad UAB „Gilsta buveinė yra adresu, kuriuo nuolat steigiamos ir veikia užsieniečių valdomos įmonės. Paaiškino, kad užsieniečiams nedraudžiama Lietuvoje steigti įmones, bet jiems sudėtinga gauti adresą buveinės registracijai, be to, įstatymai nedraudžia vienu adresu registruoti kelias įmones, o įmonės biuras neprivalo būti Bendrovės buveinės adresu ir dėl to negali būti laikoma, kad Bendrovė nevykdo veiklos;

1.6.                      Pareiškėjas nesutiko, kad aplinkybė, jog Bendrovės veikla įstatuose apibūdinta, be kita ko, taip: „Bendrovė užsiima bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams“, patvirtina, jog Bendrovė nevykdo veiklos, susijusios su statybomis. Atitinkamai laiko nepagrįsta ir Sprendimo išvadą, kad, Bendrovei nevykdant statybų veiklos, ji turi kreiptis į teritorinę darbo biržą ir gauti atskirą išvadą dėl pareiškėjo profesinės atitikties Lietuvos darbo rinkai. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-702 patvirtintame Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2018 m. I pusmečiui (toliau – ir Profesijų sąrašas) nenustatytas imperatyvus reikalavimas, kad ūkio subjekto įstatuose statybos veikla turi būti užfiksuota atskiru įrašu;

1.7.                      Sprendime esmine aplinkybe, patvirtinančia apsimestinę UAB „Gilsta“ veiklą, laikyta tai, kad Bendrovės buhalterė dirba ir vienintelio partnerio UAB „Deneca“ buhaltere, o
UAB „Gilsta“ buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) biuro faktiškai nėra (kartą per savaitę atsiimama korespondencija pašte). Pareiškėjas teigė, kad Bendrovės buhalterei nebuvo poreikio dirbti Bendrovės biure, juolab kad teisės aktai numato nuotolinio darbo galimybę;

1.8.                      Dėl Sprendime nustatytos aplinkybės, kad Bendrovės darbuotojams darbo užmokestis mokamas grynaisiais pinigais, kurį nuolat moka užsakovo UAB „Deneca“ direktorius, paaiškino, jog šiuo aspektu Departamentas neįvertino realaus gyvenimo faktų. Atsidaryti banko sąskaitą užsieniečiui, neturinčiam leidimo gyventi Lietuvoje, beveik neįmanoma, todėl darbuotojams atlyginimas mokamas grynaisiais pinigais, ko jie pageidauja ir patys. Darbo užmokestį UAB Gilsta“ darbuotojams tik vieną kartą išmokėjo darbų užsakovo atstovas, gavęs pinigus ir žiniaraštį iš
UAB „Gilsta“ buhalterės, nes tuo metu nebuvo Bendrovės direktoriaus;

1.9.                      Dėl Departamento atlikto patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad buhalterės nurodytame statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu Bendrovės darbuotojai nerasti, pareiškėjas nurodė, kad, pagal šio objekto rangos sutartį, UAB „Gilsta“ statybos darbus pradėjo 2018 m. gegužės 31 d., baigė 2018 m. birželio 30 d., o Departamento darbuotojai šiame objekte lankėsi 2018 m. rugsėjo mėn. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad informacija apie statybose dirbusius rangovus buvo gauta ne iš statybvietės savininko, o apklausus „gretimos“ gatvės gyventoją, kuri (nežinia kaip) gali pastebėti statybininką užsienietį, nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) išoriškai niekaip nesiskiria nuo lietuvių ar kitų Europos tautų atstovų;

1.10.                      Sprendime neigiamai akcentuojamas ypač tamprus ryšys tarp UAB „Gilsta“ ir
UAB Deneca neturi jokios įstatymams prieštaraujančios veiklos požymių. Šios statybos bendrovės nuolat bendradarbiauja, UAB „Gilsta“ faktiškai atlieka subrangos darbus. Akcentuota, kad tarp šių bendrovių vyksta atsiskaitymai už atliktus darbus, jų buhalterinė apskaita tvarkoma atskirai. Bendrovės darbuotojų darbo apskaitą ir apmokėjimą už jį vykdo pati Bendrovė.

2.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

3.       Atsiliepime į skundą atsakovas pakartojo Sprendime nustatytas aplinkybes apie
UAB „Gilsta“ steigėją, jos buveinės adresą, veiklos tikslus, apžvelgė Bendrovės vyriausiosios buhalterės paaiškinimus, statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo vietoje rezultatus, atkreipė dėmesį į tai, kad Departamentas iki 2018 m. rugsėjo 24 d. negavo jokių dokumentų, patvirtinančių Bendrovės veiklą statybų sektoriuje, ir nurodė, kad surinktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė nevykdo veiklos, susijusios su statybomis, todėl pareiškėjui yra taikytinas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktis, t. y. Bendrovė turėjo kreiptis į teritorinę darbo biržą dėl pareiškėjo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, bet to nepadarė. Taigi, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų LLG išdavimo sąlygų. Atsakovas tvirtino, jog Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Sprendimas buvo priimtas pagal tuos dokumentus, kuriuos pateikė pareiškėjas, teikdamas Prašymą ir vėliau, atlikus patikrinimą, o nauji su pareiškėjo skundu teismui pateikiami dokumentai negali būti vertinami šios bylos nagrinėjimo kontekste.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Gilsta atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti.

5.       Bendrovė teigė, kad Departamento prašyta informacija laiku buvo nepateikta tik dėl formalių priežasčių, kad Bendrovė vykdo statybos darbus vienu metu keliuose objektuose, dėl to buhalterė, betarpiškai neužsiimanti darbų organizavimu ir kontrole statybos objektuose, nedisponuoja tikslia operatyvia informacija, o jos galbūt suteikta netiksli informacija apie statybos objektus ir darbų organizavimo tvarką su genrangovu negali būti traktuojama kaip Bendrovės realiai nevykdomos statybos veiklos požymis.

 

II.

 

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) pilietis) tuo pagrindu, kad ketina dirbti pastatų apšiltintuoju Lietuvoje, 2018 m. gegužės 9 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti LLG. Prašyme, be kita ko, nurodė ketinantis dirbti UAB „Gilsta“ ((duomenys neskelbtini)), pasirašytinai patvirtino žinąs, kad už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymuose nustatyta tvarka.

8.       Remiantis Juridinių asmenų registro 2018 m. rugpjūčio 21 d. duomenimis, Bendrovė registruota (duomenys neskelbtini), Bendrovės vadovas 2017 m. gruodžio 728 d. buvo J. K. (K.), nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. kovo 13 d. – O. V. (V.), nuo 2018 m. kovo 13 d. – V. K.. Bendrovė turi 2 akcininkus: O. V., turintį 95 Bendrovės akcijas iš 100, ir V. K., turintį 5 Bendrovės akcijas. Bendrovės veikos tikslai ir rūšys: didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; Bendrovė užsiima bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

9.       Bendrovė 2018 m. gegužės 2 d. tarpininkavimo rašte dėl LLG prašė išduoti pareiškėjui LLG 2 metams, nes jo atvykimo į Lietuvą tikslas – darbas pastatų apšiltintoju, o jo profesija įtraukta į Profesijų sąrašą, planuojama užsieniečio darbo pradžia – 2018 m. rugsėjo 9 d. Bendrovė ir pareiškėjas 2018 m. gegužės 2 d. sudarė terminuotą darbo sutartį iki 2020 m. rugsėjo 8 d., pagal kurią pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. priimamas dirbti pastatų apšiltintoju už 500 Eur mėnesinį darbo užmokestį, dirbant penkias dienas per savaitę, 8 valandas per darbo dieną.

10.       Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. liepos 17 d. rašte, adresuotame Bendrovės direktoriui V. K., išaiškino, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti užsieniečius, turinčius profesiją, kuri įtraukta į Profesijų sąrašą, turi vykdyti veiklą pagal atitinkamos ekonominės veiklos rūšį, t. y. Bendrovės veikla turi būti priskirta statybos ekonominės veiklos rūšiai, norint įdarbinti pareiškėją pastatų apšiltintoju, nesikreipiant į teritorinę darbo biržą, kad Lietuvos darbo birža priimtų sprendimą, jog užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Minėtame rašte prašyta iki 2018 m. liepos 31 d. pateikti Bendrovės veiklą patvirtinančius dokumentus ir kitus prašomus dokumentus, tačiau Bendrovė, jos pačios teigimu ir pareiškėjo teigimu, duomenis pateikė tik 2018 rugsėjo mėn.

11.       Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-32810, be kita ko, nurodyta, jog Bendrovės prašymu buvo išduotos
134 nacionalinės vizos užsieniečiams, kurie į Bendrovę atvyko dirbti įvairios specializacijos statybos darbus, tačiau, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis, Bendrovėje liepos mėn. dirbo 34 darbuotojai, iš kurių 3 – Lietuvos Respublikos piliečiai; kiti užsieniečiai, kurie gavo nacionalines vizas Bendrovės kvietimu, nebuvo įdarbinti arba buvo atleisti, bet ne visiems iš jų panaikintos nacionalinės vizos. Bendrovėje įdarbinti 4 darbuotojai, nacionalines vizas dirbti vairuotojais gavę kitos įmonės – UAB „Versatio“ – kvietimu. 2018 m. liepos 27 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 7 d. su UAB „Gilsta“ bandyta susisiekti jos nurodytais kontaktiniais telefonais, susisiekti nepavyko, tačiau 2018 m. liepos 27 d. paskambino UAB „Vernesta“ ir UAB „Gilsta“ vyriausioji buhalterė S. K., kuri nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. galės atvykti į Migracijos valdybą. Atvykusi S. K. paaiškino, kad ji yra UAB „Gilsta“ vyriausioji buhalterė, dirba nuotoliniu būdu iš namų Vilniuje, Bendrovės biuro adresas – (duomenys neskelbtini), bet ji ten niekada nebuvo, Bendrovės pagrindinė veikla – įvairūs statybos darbai: fasadų apšiltinimas, mūrijimas, elektros instaliavimo ir vidaus apdailos darbai, statybos objektas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini); Bendrovės direktorius yra (duomenys neskelbtini) pilietis O. V., jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini); Bendrovėje 2018 m. liepos 1 d. dirbo 32 darbuotojai, iš jų 3 – Lietuvos Respublikos piliečiai (pateikė įdarbintų darbuotojų sąrašą); jos darbo funkcija – įdarbinti užsieniečius bei rūpintis atleidimo procedūra, apie darbo santykių nutraukimą Departamentui praneša Bendrovės direktoriui liepus tai padaryti, todėl dėl užsieniečių, kuriems nebuvo panaikintos nacionalinės vizos, jų neįdarbinus arba juos atleidus, ji nieko negali paaiškinti; darbuotojams atlyginimai mokami grynaisiais pinigais, pinigus darbo užmokesčiui pagal darbo išmokėjimo žiniaraštį ji perduoda užsakovo UAB Denica direktoriui A. U., kuris susitinka su darbuotojais ir išmoka jiems darbo užmokestį; Bendrovė yra subrangovas, UAB „Denica“ – užsakovas. S. K. nurodė, kad ji atlyginimą gauna pavedimu į banko sąskaitą, teigė, kad Bendrovės objektų yra Belgijoje ir Švedijoje, kai kurie įdarbinti darbuotojai komandiruojami į minėtus objektus, tačiau nurodyti, kas šiuo metu yra komandiruotas, negali. Aplinkybė, kad UAB „Gilstadarbuotojai atlyginimą gauna grynaisiais pinigais, kurį jiems moka UAB „Denica“ direktorius, Migracijos valdybai kėlė abejones dėl Bendrovės realiai vykdomos veiklos ir kartu sudarė pagrindą įtarti, kad pateiktais kasos pajamų orderiais bei išrašytomis sąskaitomis faktūromis tik siekiama imituoti Bendrovės veiklos vykdymą ir pajamų gavimą.

12.       Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, S. K. dirba ne tik Bendrovėje, bet ir UAB „Deneca“.

13.       Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-38747, be kita ko, nurodyta, jog pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Gilsta iškabos ir pašto dėžutės nebuvo, darbuotojų taip pat (pridėtos nuotraukos); 2018 m. rugsėjo 18 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), statybos objektas ir gyvenamasis pastatas nebuvo rasti, o apklausti asmenys, atsisakę prisistatyti, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje nevyksta statybos darbai ir joje nedirba jokie užsieniečiai. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra vienas naujas namas, kuriame galbūt vyksta statybos darbai, nes šalia jo yra statybinės medžiagos, namo viduje vyksta vidiniai apdailos darbai, tačiau patikrinimo metu darbuotojai nebuvo rasti (pridėtos nuotraukos), o apklausti asmenys manė, jog šio namo numeris yra 19. 2018 m. rugsėjo 18 d. į Migracijos valdybą atvyko V. K. ir paaiškino, kad jis yra UAB „Gilsta“ administravimo direktorius, dirba nuotoliniu būdu iš namų Vilniuje, Bendrovės biuro adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau jis ten niekada nebuvo; UAB „Gilsta“ pagrindinė veikla yra statybos darbai, dirba tinkuotojai, mūrininkai, elektrikai, santechnikai, darbuotojai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, Bendrovės direktorius – (duomenys neskelbtini) pilietis O. V., jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). V. K. teigė negalintis nurodyti Bendrovės statybos objektų, nes į juos nevažinėja, darbą statybose organizuoja ir jiems vadovauja direktorius O. V., nurodė žinantis, kad vienas statybos objektas yra Belgijoje, dar, kiek žino iš sąskaitų faktūrų, yra gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); šiuo metu Bendrovėje dirba 35 (duomenys neskelbtini) piliečiai, buhalterė yra Lietuvos Respublikos pilietė S. K., jo paties darbo funkcijos yra administravimo klausimai (dokumentacijos tvarkymas, tarpininkavimo raštų rengimas, (duomenys neskelbtini) piliečiams teikiant dokumentus D nacionalinei vizai arba LLG, padeda pateikti dokumentus Migracijos valdyboje, ieško tinkamų apgyvendinimo variantų Bendrovėje dirbantiems (duomenys neskelbtini) piliečiams); UAB „Gilsta“ yra subrangovas, o UAB „Denica“ – užsakovas, direktorius A. U.. V. K. nurodė, kad atlyginimą gauna pavedimu į banko sąskaitą, su direktoriumi O. V. bendrauja telefonu arba el. paštu. Migracijos valdyba taip pat nustatė, kad Bendrovė neturi skolos Valstybinio socialinio draudimo fondui.

14.       Departamento Imigracijos skyrius ginčijamu 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu 
Nr. (15/4-2)3I-00817/17I-585 atsisakė išduoti pareiškėjui LLG Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies
14 punkto pagrindu ir panaikino jam išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini) Įstatymo 19 straipsnio 1 punkto pagrindu. Sprendime, be anksčiau aptartų aplinkybių, taip pat nurodyta, jog UAB „Gilsta steigėjas – UAB „US Baltic“, kuri Departamentui žinoma kaip užsiimanti įmonių steigimu Lietuvos Respublikoje, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai ir kurių tikslas – įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Bendrovės registracijos adresas (duomenys neskelbtini) gerai žinomas Departamentui, nes juo nuolat steigiamos ir veikia užsieniečių valdomos įmonės, juo ne kartą daryti įmonių veiklos patikrinimai, per kuriuos nustatyta, kad minėtu adresu įmonių veikla nevykdoma. Bendrovės direktoriumi 2017 m. gruodžio 7–28 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis J. K., kuris nuo 2015 m. birželio 22 d. taip pat yra UAB „US Baltic“ direktorius. Nors Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. liepos 17 d. išsiuntė Bendrovės direktoriui raštą Nr. (15/4-20)10K-29038, kuriame prašoma iki 2018 m. liepos 31 d. pateikti Bendrovės veiklą statybos sektoriuje patvirtinančius dokumentus bei nurodyti statybos objekto(-ų) pavadinimą(-us) ir adresą(-us), kuriame(-iuose) ji vykdo statybos darbus, Departamentas iki 2018 m. rugsėjo 24 d. negavo jokių dokumentų, patvirtinančių Bendrovės veiklą statybų sektoriuje. Tai leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė nevykdo veiklos, susijusios su statybomis, ir pareiškėjui taikytinas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktis. Departamento duomenimis, Bendrovė į teritorinę darbo biržą dėl pareiškėjo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nesikreipė ir Lietuvos darbo birža nėra priėmusi sprendimo dėl pareiškėjo darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Be to, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir pateiktus tarnybinius pranešimus, konstatuotina, kad Bendrovės įdarbinami užsieniečiai, tarp jų ir pareiškėjas, faktiškai dirba ne Bendrovėje, bet UAB „Deneca“, kurios direktorius jiems išmoka darbo užmokestį ir kuris kontroliuoja jų darbus statybų vietose, taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl realaus Bendrovės įdarbinamų užsieniečių darbo Bendrovėje. Kitaip tariant, pareiškėjas dirba ne pas darbdavį, o pas kitą asmenį – laikinojo darbo naudotoją, pastarajam prižiūrint ir vadovaujant. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė statybų veikla neužsiima, o veikia kaip laikinojo įdarbinimo įmonė. Taigi, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų LLG gauti (jis neatvyksta dirbti į Bendrovę, kurios veikla priskiriama statybos sektoriui, pastatų apšiltintoju). Spendime taip pat pažymėta, jog atsižvelgiant į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti LLG, o Departamento Imigracijos skyrius atsisako išduoti jam LLG, pareiškėjas šiuo metu neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų), todėl jam išduota nacionalinė viza naikintina.

15.       Teismo vertinimu, pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kurių pagrindu atsakovas galėtų daryti išvadą, jog UAB „Gilsta“ vykdo statybos veiklą Lietuvos Respublikoje, o jis realiai ketina dirbti šioje Bendrovėje pastatų apšiltintoju. Priešingai, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės įdarbinami užsieniečiai, tarp jų ir pareiškėjas, faktiškai dirba ne Bendrovėje, bet UAB „Deneca“, kurios direktorius jiems išmoka darbo užmokestį ir kuris kontroliuoja jų darbus statybų vietose. Tai reiškia, kad Bendrovė jokia statybų veikla neužsiima, o įdarbinami užsieniečiai faktiškai dirba kitoje įmonėje.

16.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prie skundo pridėtos statybos rangos sutartys, 
PVM sąskaitos faktūros, darbų atlikimo aktai nebuvo pateikti nei su Prašymu, nei patikrinimo metu, todėl jie nevertinti kaip įrodymai, patvirtinantys Bendrovės realiai vykdomą veiklą. Ginčijamo sprendimo teisėtumas vertinamas tų duomenų pagrindu, kurie buvo pateikti priimant ginčijamą sprendimą. Duomenų, kad pareiškėjas tokių įrodymų negalėjo gauti iki Sprendimo priėmimo, nėra.

17.       Teismas akcentavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina Bendrovės vykdomos veiklos statybų sektoriuje, todėl pareiškėjui taikytinas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto
c papunktis, t. y. Bendrovė turėjo kreiptis į teritorinę darbo biržą dėl minėto užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovė kreipėsi į teritorinę darbo biržą dėl šio užsieniečio atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ir Lietuvos darbo birža yra priėmusi sprendimą dėl minėto užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
3 punkte nustatytų LLG išdavimo sąlygų. Teismo vertinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjo Prašymą.

 

III.

 

18.       Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Teismo sprendimo motyvai yra nenuoseklūs, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir nesudaro pagrindo atmesti skundą;

18.2.                      Atsakovas nepateikia jokių teisinių argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog
UAB „Gilsta“ įstatuose suformuluotas veiklos tikslas – užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, – jai nesuteikia teisės vertis statybų veikla, įstatuose nesant atskiro įrašo apie veiklą statybų srityje. Teismui pateikti dokumentai neginčijamai patvirtina Bendrovės veiklą statybos srityje, teismas neišsakė abejonių dėl šių duomenų realumo;

18.3.                      Teismo išvados pagal patikrinimo, vykusio adresu (duomenys neskelbtini), rezultatus yra lemtos statybos proceso eigos statybos objektuose nežinojimu. Paaiškinta, kad statybos objektuose dirba keli subrangovai, jie dirba atskiru laiku, o konkretaus subrangovo darbuotojų nebuvimas statybos objekte net rangos sutartyje nurodytu darbų atlikimo terminu negali būti laikomas patvirtinančiu apsimestinį rangos sutarties pobūdį, realiai nevykdomą statybos veiklą.
Iš pateiktų rangos sutarčių matyti, kad Bendrovė 2018 m. rugsėjo mėn. turėjo du objektus –
(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu Bendrovės darbuotojai dirbo objekte (duomenys neskelbtini);

18.4.                      Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti kartu su skundu pateiktus dokumentus, remdamasis formaliu pagrindu, jog jie nebuvo savalaikiai pateikti Departamentui. Teismas turėjo analizuoti faktinę Sprendimo priėmimo metu buvusią situaciją. Be to, pagal teismų praktiką, teismas gali įpareigoti Departamentą dar kartą įvertinti asmens prašymą. Pažymėta ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl jo naujai pateiktų dokumentų, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais byloje Nr. eA-4826-502/2018, kurios aplinkybės nėra panašios nagrinėjamai administracinei bylai;

18.5.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad Departamentui pateiktas Prašymas yra su trūkumais, t. y. nepateikti dokumentai, patvirtinantys UAB „Gilsta“ vykdomą statybos veiklą ir pareiškėjo ketinimą dirbti toje Bendrovėje apšiltintoju. Pabrėžta, kad pareiškėjas užpildė nustatytos formos dokumentus, juos priėmęs ir patikrinęs Departamento darbuotojas jokių pastabų nepareiškė. Atsakovas dėl papildomos informacijos kreipėsi į tarpininką – Bendrovę, o ne į pareiškėją, ir prašė ne kartu su prašymu nepateiktų, o papildomų dokumentų. Be to, pareiškėjo nuomone, užsieniečio teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas prašymas išduoti LLG a priori (liet. iš anksto, nepatikrinus faktų) laikytinas pakankamu įrodymu apie ketinimą dirbti konkretų darbą konkrečioje įmonėje;

18.6.                      Teismas nepalaikė atsakovo pozicijos, jog pagal įstatuose nurodytą veiklą Bendrovė negali užsiimti statybos veikla. Dėl to turėtų būti pripažinta, jog atsakovo inicijuotas papildomos informacijos rinkimas buvo perteklinis, o trečiojo suinteresuoto asmens dokumentų nepateikimo laiku faktas negali būti pripažintas patvirtinančiu, kad Bendrovė realiai nevykdo statybos veiklos;

18.7.                      Bendrovės direktorius užsiima išskirtinai administraciniu Bendrovės valdymu, o visą gamybinę veiklą organizuoja Bendrovės savininkas O. V.. O. V. nesant Lietuvoje, objektuose darbų organizavimą vykdo genrangovo UAB „Deneca“ vadovas, jis taip pat Bendrovės darbuotojams išmoka atlyginimą iš Bendrovės banko sąskaitos paimtais pinigais. Tačiau minėtos aplinkybės neįrodo, jog Bendrovė nevykdo savarankiškos ūkinės veiklos. Tarp UAB „Gilsta“ ir UAB „Deneca“ yra sudarytos atskirų objektų rangos sutartys. Generalinis rangovas vadovauja statybos darbų eigai objekte, nes jis atsako užsakovui už atliktų statybos darbų apimtį ir kokybę.

19.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti.

20.       Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo ir teismo išvados apie UAB „Gilsta“ nevykdomą statybos veiklą ir jos darbuotojų darbą kitose statybos įmonėse neatitinka faktinių aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų, yra deklaratyvaus pobūdžio, prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Atsakovas pakartoja, kad buvo ne kartą prašoma pateikti statybos veiklos įrodymus, vykdomų statybų adresus, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Vadovaujantis protingumo principu, Bendrovės vykdomos veiklos dokumentų buvo prašoma Bendrovės, o ne pareiškėjo. Sprendimas buvo priimtas įvertinus tuos dokumentus ir duomenis, kurie buvo gauti, surinkti iki jo priėmimo. Atsakovas palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad pareiškėjo su skundu pateikti nauji dokumentai negali būti vertinami šioje byloje. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Bendrovės vadovas net negalėjo nurodyti Bendrovės statybų objektų, nors jų per visą laikotarpį buvo 4–5, apklausos metu jis vadovu buvo daugiau nei 5 mėnesius. Taip pat pažymėta, kad vien ta aplinkybė, jog su darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys, jiems mokamas darbo užmokestis ir už juos mokamos socialinio draudimo įmokos, neįrodo, kad šie darbuotojai realiai dirba Bendrovėje, o Bendrovė užsiima statybų veikla.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikinta daugkartinė nacionalinė viza, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovo įpareigojimo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. 

22.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nenuoseklumu, prieštaravimu byloje nustatytoms aplinkybėms bei netinkamu įrodymu vertinimu.

23.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo
140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

24.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas teisės normas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai pasisakyti tik dėl apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovo ir teismo išvados apie UAB „Gilsta“ nevykdomą statybos veiklą ir jos darbuotojų darbą kitose statybos įmonėse neatitinka faktinių aplinkybių bei į bylą pateiktų įrodymų, yra deklaratyvaus pobūdžio, prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms.

25.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) pilietis) tuo pagrindu, kad ketina dirbti pastatų apšiltintuoju Lietuvoje, 2018 m. gegužės 9 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti LLG tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „Gilsta“ pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų Lietuvos Respublikoje trūksta, sąrašą (pastatų apšiltintoju), t. y. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

26.       Iš byloje ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nes užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir Įstatymo 19 straipsnio 1 punkto pagrindu, kai nacionalinė viza panaikinama asmeniui, neatitinkančiam Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų.

27.       Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 11 punktą (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

28.       Įstatymo (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio
2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 7 dalį, jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje.

29.       Nurodytame teisiniame reglamentavime vienareikšmiškai įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje aptariamu pagrindu gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje, ir vykdys darbo funkcijas pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Lietuvos darbo biržos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-5515-438/2018, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2992-525/2019).

30.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad jį darbui kvietusi UAB „Gilsta“ realiai vykdo statybų veiklą ir jis ketina dirbti elektriku būtent šioje Bendrovėje. Anot pareiškėjo, teismas be pagrindo nevertino jo pateiktų papildomų įrodymų, kurie pagrindžia aplinkybes dėl UAB „Gilsta“ vykdytos veiklos statybų sektoriuje.

31.       Šiame kontekste akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias proceso taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jiems pritaria ir skundžiamo teismo sprendimo motyvų nebekartoja, tačiau juos papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

32.       Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas faktiškai dirbo jį kvietusioje Bendrovėje, ir ar pastaroji pati faktiškai vykdė tokią ūkinę-komercinę veiklą, kuriai būtini pareiškėjo turimos profesinės kvalifikacijos specialistai (t. y. pastatų apšiltintojai).

33.       Remiantis Juridinių asmenų registro 2018 m. rugpjūčio 21 d. duomenimis, Bendrovė registruota (duomenys neskelbtini), Bendrovės vadovas nuo 2017 m. gruodžio 728 d. buvo
J. K., nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. kovo 13 d. O. V., nuo 2018 m. kovo 13 d. – V. K.; Bendrovė turi 2 akcininkus: O. V., turintį 95 Bendrovės akcijas iš 100, ir V. K., turintį 5 Bendrovės akcijas; Bendrovės veikos tikslai ir rūšys: didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; Bendrovė užsiima bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal pareiškėjo teismui pateiktą 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, nurodyto laikotarpio Bendrovės pelnas – 14 870 Eur, praeitų finansinių metų rezultatas – 2 500 Eur nuostolių. Be to, byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog UAB „Gilsta“ (rangovas) įsipareigoja atlikti UAB „Deneca“ įvairaus pobūdžio statybos darbus. Statybos rangos sutartyse nurodytos šios darbų atlikimo vietos: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Statybos rangos sutartyse įtvirtinta, kad Užsakovas (UAB „Deneca“) aprūpina Rangovą (UAB „Gilsta“) reikalingomis ir būtinomis statybinėmis medžiagomis, vykdo Rangovo atliekamų darbų priežiūrą ir kontrolę šioje sutartyje numatytomis sąlygomis (3.1.7. ir 3.1.8. papunkčiai). Statybos rangos sutarčių įvykdymui patvirtinti pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos pirkėjui UAB „Deneca, ir atliktų darbų aktai.

34.       Nustatyta, kad Bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. gruodžio 7 d., jos steigėjas – UAB „US Baltic“. Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovės veiklos tikslai yra: didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; Bendrovė užsiima bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

35.       Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-32810, be kita ko, nurodyta, jog Bendrovės prašymu buvo išduotos
134 nacionalinės vizos užsieniečiams, kurie į Bendrovę atvyko dirbti įvairios specializacijos statybos darbus, tačiau, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis, Bendrovėje liepos mėn. dirbo 34 darbuotojai, iš kurių 3 – Lietuvos Respublikos piliečiai; kiti užsieniečiai, kurie gavo nacionalines vizas Bendrovės kvietimu, nebuvo įdarbinti arba buvo atleisti, bet ne visiems iš jų panaikintos nacionalinės vizos. Bendrovėje įdarbinti 4 darbuotojai, nacionalines vizas dirbti vairuotojais gavę kitos įmonės – UAB „Versatio“ – kvietimu. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūno 2018 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio pranešimo „Dėl UAB Gilsta“ veiklos patikrinimo“ Nr. 10-PR2-38747 duomenimis, 2018 m. rugsėjo 18 d. nuvykus Bendrovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), įmonės iškabos ir pašto dėžutės nebuvo, darbuotojų – taip pat. UAB Gilsta steigėja „UAB „US Baltic“ Migracijos departamentui yra žinoma kaip bendrovė, užsiimanti juridinių asmenų steigimu Lietuvos Respublikoje, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai ir kurių tikslas yra įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėje.

36.       Taip pat nustatyta, kad Bendrovės užsakovas statybos darbams atlikti yra UAB „Deneca“ direktorius A. U., kuris kontroliuoja ir darbą statybose. UAB „Gilsta“ vyriausioji buhalterė S. K. paaiškinime Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui nurodė, kad darbo užmokesčiui skirtus pinigus pagal darbo išmokėjimo žiniaraštį ji perduoda A. U., kuris susitinka su darbuotojais, išmoka jiems darbo užmokestį. Migracijos departamentas 2018 m. liepos 17 d. rašte, adresuotame Bendrovei, prašė iki 2018 m. liepos 31 d. Migracijos departamentui pateikti Bendrovės veiklą statybos sektoriuje patvirtinančius dokumentus bei nurodyti statybos objekto(-ų) pavadinimą(-us) ir adresą(-us), kuriame(-iuose) Bendrovė vykdo statybos darbus. Bendrovė iki nustatyto termino jokių įrodymų atsakovui nepateikė.

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento surinktą medžiagą kitų rašytinių įrodymų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui nebuvo pateikta duomenų, kurių pagrindu atsakovas galėtų daryti išvadą, jog UAB „Gilsta“ vykdo statybos veiklą Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjas realiai ketina dirbti šioje Bendrovėje pastatų apšiltintoju. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir patikrinimo metu užfiksuotų duomenų visuma nepaneigia Migracijos departamento išvados, kad UAB „Gilsta“ pareiškėją įdarbino turėdama tikslą jo darbo funkcijas nukreipti ne UAB „Gilsta“, kaip statybų veiklą vykdančio ir pelno siekiančio ūkio subjekto, naudai, o kitos bendrovės, t. y. UAB „Deneca“, vykdomos statybų veiklos naudai,
t. y. aprūpino užsienietį darbu pagal turimą kvalifikaciją kitoje įmonėje.

38.       Tai, kad byloje esančius įrodymus teismas vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad teismas jų nevertino ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

39.       Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus dėl UAB „Gilsta“ veiklos, teismas pagrįstai atsisakė juos vertinti, nes šiuo atveju atsakovas 2018 m. liepos 17 d. rašte buvo nurodęs Bendrovei iki 2018 m. liepos 31 d. pateikti Bendrovės veiklą statybos sektoriuje patvirtinančius dokumentus bei nurodyti statybos objekto(-ų) pavadinimą(-us) ir adresą(-us), kuriame(-iuose) Bendrovė vykdo statybos darbus, tačiau Bendrovė iki nustatyto termino jokių įrodymų atsakovui nepateikė. Pareiškėjas minėtos aplinkybės neginčijo ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti atsakovui. Taigi, atsakovui priimant Sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, pareiškėjo skunde nurodyti duomenys nebuvo vertinami, todėl jie nevertintini ir teisme tikrinant skundžiamo atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz.,  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3048-822/2016).

40.       Šioje byloje nustatytos aplinkybės, skirtingai nei teigia pareiškėjas, nereiškia, jog UAB „Gilsta“ veikla nelegali. Pagal byloje esančius duomenis tiesiog nėra pagrindo konstatuoti, kad kvietusi įsidarbinti pareiškėją Bendrovė pati vykdo tokio pobūdžio veiklą, kurią vykdant būtų reikalinga pareiškėjo turima profesinė kvalifikacija. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui netaikytina Įstatyme numatyta lengvata ir turėjo būti pateiktas Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtas sprendimas, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Kadangi toks sprendimas atsakovui nebuvo pateiktas, priimant Sprendimą padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio
1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.

41.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Milda Vainienė

 

 

        Dalia Višinskienė

 


Paminėta tekste:
  • eA-4826-502/2018
  • A-1855-575/2017
  • eA-5515-438/2018
  • eA-2992-525/2019