Civilinė byla Nr. e2-2825-1094/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32040-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,
sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei,
dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) A. M., advokatei Agnijai Frejerei,
atsakovės atstovei advokato padėjėjai Neringai Budriūnienei,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Daugma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Karmo invest“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė MB „Daugma“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Karmo Invest“ 14 091 Eur skolą (netesybas), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodo, kad 2020 m. spalio 26 d. pardavėja UAB „Karmo Invest“ ir pirkėjas A. M. sudarė Preliminarią būsimo turto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios 9.1. punktu sulygo, kad pirkėjas turi teisę perleisti visas teises ir pareigas, kylančias iš šios sutarties, tretiesiems asmenims be jokio išankstinio pardavėjo sutikimo, tačiau apie tai iš anksto informuodamas pardavėją. 2021 m. vasario 17 d. pirkėjas A. M. perleido teises ir pareigas pagal Sutartį naujajai pirkėjai MB „Daugma“ ir apie tai pranešė UAB „Karmo Invest“, prieštaravimų negauta. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d. pagal pastato rekonstrukcijos projektą, laikantis taikomų teisės aktų reikalavimų, atlikti pastato, patalpos, terasos ir kiemo aikštelės statybos/rekonstrukcijos/įrengimo darbus iki tokio baigtumo lygio, kuris yra Sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (Sutarties 4.1.1. papunktis). Taip pat atsakovė įsipareigojo įregistruoti patalpas ir kiemo aikštelę viešame Nekilnojamojo turto registre (Sutarties 4.1.2. papunktis). Sutarties 4.1.2. papunktis įtvirtino atsakovės teisę be atskiro MB „Daugma“ sutikimo pratęsti Sutartyje nustatytą terminą, tačiau ne ilgiau, kaip 90 d., apie tai iš anksto raštiškai informuodama MB „Daugma“, jeigu (i) susidarė nepalankios meteorologinės sąlygos, objektyviai kliudančios vykdyti konkrečiu metu vykdytinus darbus, (ii) šiame punkte numatytų įsipareigojimų jis negali įvykdyti dėl valstybės ir (ar) vietos savivaldos institucijų ar trečiųjų asmenų veiksmų, jeigu valstybinės ir (ar) vietos savivaldos institucijų priimti sprendimai ar neatlikti veiksmai daro įtaką tinkamam pardavėjo pareigų vykdymui, (iii) pirkėjas nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar praleidžia jų vykdymo terminus. Sutarties 13.1. punktu susitarta, kad jeigu UAB „Karmo Invest“ vėluoja Sutartyje nustatyta tvarka parduoti pirkėjui šios Sutarties sąlygas atitinkantį turtą, jis privalo MB „Daugma“ mokėti 0,06 proc. turto kainos dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną. Visi numatyti terminai, tiek pagrindiniai, tiek papildomi, baigti darbus pagal Sutarties 4.1.1. punktą pardavėjai UAB „Karmo invest“ pasibaigė 2021 m. liepos 1 d. Nežiūrint į tai, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų laiku užbaigti darbus pagal Sutartį neįvykdė. Ieškovė, matydama, kad po 2021 m. liepos 1 d. termino atsakovė ir toliau smarkiai vėluoja atlikti darbus numatytus Sutartyje, vadovaudamasi Sutarties 13.1. punktu išrašė ir UAB „Karmo invest“ išsiuntė 2021 m. rugpjūčio 2 d. delspinigių sąskaitą Nr. 01 už vėlavimo laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. 3865,70 Eur sumai. Toliau atsakovei vėluojant atlikti darbus pagal Sutartį MB „Daugma“ išsiuntė atsakovei 2021 m. rugpjūčio 31 d. delspinigių sąskaitą Nr. 02 už vėlavimo laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. 3865,70 Eur sumai. Atsakovei ir toliau vėluojant atlikti statybų darbus MB „Daugma“ išsiuntė 2021 m. spalio 22 d. delspinigių sąskaitą Nr. 03 už vėlavimo laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 22 d. 6359,70 Eur sumai. Bendra skolos suma, suapvalinus, sudaro 14 091 Eur. Į ieškovės raginimus sumokėti skolą, paskaičiuotą vadovaujantis Sutarties 13.1. punktu, atsakovė nereagavo. Dėl UAB „Karmo invest“ kaltės užsitęsus statybos/ rekonstrukcijos/ įrengimo darbams pagrindinė sutartį šaly sudarė tik 2021 m. spalio 22 d. (pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Negyvenamosios patalpos-poilsio patalpos buvo įregistruotas 85 proc. baigtumu. Pagal Sutartį atsakovė darbus privalėjo atlikti iki 2021 m. kovo 31 d., tačiau jų neatliko ir vadovaujantis Sutarties 4.1.2. papunkčiu UAB „Karmo Invest“ prasitęsė terminą maksimaliam 90 d. laikotarpiui iki 2021 m. liepos 1 d., tačiau atsakovė ir per šį laikotarpį darbų pagal Sutartį atlikti nespėjo. Taigi 0,06 proc. delspinigių skaičiavimas prasideda 2021 m. liepos 1 d. ir baigiasi 2021 m. spalio 22 d. Sutarties 13.1. punktas numatė, kad jeigu UAB „Karmo Invest“ vėluoja Sutartyje nustatyta tvarka parduoti pirkėjui Sutarties sąlygas atitinkantį turtą, jis privalo MB „Daugma“ mokėti 0,06 proc. turto kainos dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną. Šalys Sutartimi susitarė tik dėl 0,06 proc. delspinigių, o ne 0,2 proc., kas dažnai pasitaiko, jeigu sutartį sudaro verslo subjektai. Todėl ieškovės nuomone, sulygto dydžio (0,06 proc.) delspinigiai nėra laikytini per dideli, nėra jokio teisinio pagrindo juos mažinti, nes lygiai tokio pačio dydžio delspinigiai būtų buvę taikomi ir pačiai ieškovei, jeigu ji nevykdytų tinkamai Sutarties (Sutarties 13.2. punktas).
3. Atsakovė 2022 m. sausio 13 d. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovei 5000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant atsakovei. Atsakovės teigimu, ne dėl jos kaltės Sutarties vykdymas vėlavo, o dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių (force majeure), t. y. Covid-19 pandemijos, nebūdingai žemos lauko temperatūros, valstybės institucijų vėlavimo išduoti leidimus, daugelio būsimų pirkėjų pageidavimų daryti pakeitimus projekte, papildomų sprendimų paieška, susijusi su prasta vandens kokybe. Apie vėlavimą ieškovė buvo informuota 2021 kovo 5 d. raštu. Atsakovė 2021 m. liepos 19 d. raštu vėl kreipėsi į ieškovę, nurodydama objektyvias priežastis, lėmusias dalį neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų – Covid-19 pandemija, rangovų nekokybiškai atlikti darbai, tarp pardavėjo ir rangovų kilę ginčai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes atsakovė siūlė ieškovei pratęsti pardavėjo įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo terminą iki 2021 m. spalio 15 d. arba pirkėjui pageidaujant, sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, esant 49 proc. parduodamo turto baigtumu. Pasiūlyme buvo nurodoma, kad pirkėjas turėtų atsiskaityti tik turimomis nuosavomis lėšomis. Sudarius pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas įsipareigojo tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus iki 2021 m. spalio 15 d. Ieškovė ignoravo nuo atsakovės nepriklausančias aplinkybes (valstybėje paskelbtą karantiną bei ekstremalią padėtį, aplinkybes, susijusias su statybos rangovų netinkamai atliktais darbais arba pradelstais terminais bei statybos darbų defektų šalinimu) ir vadovaudamasi Sutarties 13.1. punktu pradėjo atsakovei skaičiuoti delspinigius. Pagrindinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2021 m. spalio 22 d. sutarties šalims susitarus, kad ateityje viena kitai pretenzijų neturės, nebereikš reikalavimų pagal Sutartį. Tokį susitarimą ieškovė ir atsakovė įtvirtino pasirašydamos 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma: „Šalys dėl atsiskaitymo ir pretenzijų viena kitai, dėl sutartinių įsipareigojimų pagal preliminariąja sutarti (duomenys neskelbtini), neturi ir ateityje neturės“. Ieškovė šį susitarimą patvirtino savo parašu, jau po visų atsakovei atsiųstų delspinigių sąskaitų, todėl pasirašydama atsisakymą nuo pretenzijų, reikalavimų, žinojo, kad atsisako jau pareikštų reikalavimų mokėti delspinigius. Ieškovė, reikšdama ieškinį, apie šią aplinkybę nutylėjo. Atsakovės teigimu, aptariama sąlyga reiškia ne tik tai, kad ieškovė atsisako teisės reikalauti delspinigių pagal Sutartį iš atsakovės, bet ir tai, jog atsakovė atsisako teisės reikšti reikalavimus dėl delspinigių priteisimo iš ieškovės dėl vilkinimo sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi šalys prisiėmė abipusius tarpusavio įsipareigojimus dėl pretenzijų ir reikalavimų viena kitai kylančių iš Sutarties neturėjimo. Atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės veiksmai pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį turi būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovė prašo teismo skirti ieškovei 5000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant atsakovei. Atsakovė taip pat nurodo, kad kadangi pardavė ieškovei ne iki galo įrengtą objektą, buvo sutarta, kad dalį darbų atsakovė baigs jau po pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau 2021 m. gruodžio 17 d. ieškovė užrakino įrenginėjamo objekto patalpą ir pasisavino nuo patalpos (duomenys neskelbtini) objekte esančius raktus. Tokiais veiksmais ieškovė visiškai apribojo atsakovei galimybę patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausančią patalpą, bei galimybę laiku užbaigti darbus. Apie tai atsakovė informavo ieškovę 2021 m. gruodžio 20 ir 30 d. elektroniniais laiškais pateikiant užfiksuotą veiksmų medžiagą.
4. Atsakovė 2022 m. kovo 7 d. pateikė teismui rašytinius paiškinius, kuriuose iš esmės atkartojami jos atsiliepime nurodyti argumentai dėl sąlygų, įtakojusių netinkamą atsakovės įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo argumentus, susijusius su Sutarties 13.1 punktu, pagal kurį, anot atsakovės, atsakomybė jai nekyla, nes netesybos skaičiuojamos už termino sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį praleidimą. Pažymi, kad šalys nenumatė netesybų už Sutartyje sulygtų darbų atlikimo termino praleidimą. Tad sprendžiant netesybų pagal Sutarties 13.1 punktą pagrįstumo klausimą, pirmiausiai vertintina, koks Sutartyje šalių sutartas pagrindinės sutarties sudarymo terminas ir ar atsakovas šį terminą praleido. Sutarties 4.3. punktu pardavėja (atsakovė) įsipareigojo perduoti turtą pirkėjui, pasirašant pagrindinę sutartį Sutartyje nustatyta tvarka. Pagrindinės sutarties sudarymo tvarka numatyta Sutarties 10 straipsnyje. Pagrindinės sutarties sudarymo terminas reglamentuojamas Sutarties 10.5. punkte, kuriuo pardavėja (atsakovė) įsipareigojo per 5 kalendorines dienas po akto be nustatytų turto trūkumų pasirašymo elektroniniu laišku išsiųsti kvietimą pirkėjui atvykti į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biurą sudaryti Pagrindinės sutarties bei pasirašyti kitų su šios sutarties įvykdymu susijusių dokumentų. Taigi, vadovaujantis šiuo Sutarties 10.5. punktu, konkretaus termino pagrindinės sutarties sudarymui šalys nesutarė. Vadovaujantis Sutarties 10.1. punktu, aktas pasirašomas per 7 dienas po to, kai pirkėjas iš pardavėjo gauna Sutarties 4.2 punkte numatytą pranešimą apie Sutarties 4.1 punkte nustatytų pardavėjo įsipareigojimų įvykdymą ir šalys kartu apžiūri turtą. Atsakovė 2021 m. spalio 12 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistravo 85 proc. patalpų baigtumą ir apie tai nedelsiant informavo ieškovę. Šalys pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2021 m. spalio 22 d., praėjus 10 d. nuo pranešimo apie atsakovės įsipareigojimų įvykdymą pateikimo ieškovei. Taigi atsakovė nepraleido Sutarties 10 straipsnyje sulygtų terminų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atsakovei taikyti Sutarties 13.1. punkte nurodytą sutartinę atsakomybę, t. y. skaičiuoti delspinigius už pagrindinės sutarties sudarymo termino praleidimą. Nors ieškovė teigia, kad delspinigius skaičiuoja už pagrindinės sutarties sudarymo termino praleidimą, tačiau akivaizdu, kad de facto (pagal faktą) delspinigius skaičiuoja už Sutarties 4.1. punkte sulygto termino (atlikti Sutartyje sulygtus darbus bei įregistruoti turtą) praleidimą. Tai patvirtina aplinkybė, kad ieškovė delspinigius skaičiuoja ir prašo teismo priteisti juos iš atsakovės už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 22 d., t. y. nuo dienos, kuria baigėsi Sutarties 4.1. punktu sulygtas atsakovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties 4.1. punktu pardavėja (atsakovė) įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d. atlikti pastato, patalpos, terasos ir kiemo aikštelės statybos/rekonstrukcijos/įrengimo darbus iki sutarto baigtumo lygio bei įregistruoti patalpas ir kiemo aikštelę viešame Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė šiuo punktu neįsipareigojo per šį terminą sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove. Atsakovė taip pat dar kartą nurodo argumentus dėl ieškovės patvirtinimo, kad neturi atsakovei pretenzijų pagal Sutartį. Atsakovės teigimu, šias aplinkybes patvirtina 2021 m. spalio 29 d. pasirašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išrašyta 2021 m. spalio 22 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šalys, pasirašydamos nurodytą PVM sąskaitą faktūrą, į ją įtraukė iš anksto sutartą ginčo užbaigimo taikiai išlygą, nurodant, kad, „Šalys dėl atsiskaitymo ir pretenzijų viena kitai, dėl sutartinių įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį (duomenys neskelbtini), neturi ir ateityje neturės“. Anot atsakovės, ši PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad šalys, 2021 m. spalio 22 d. sudariusios pagrindinę sutartį ir pasirašydamos šią PVM sąskaitą faktūrą išreiškė valią dėl tarpusavio pretenzijų ir reikalavimų viena kitai neturėjimo. Papildoma sąlyga reiškia ne tik tai, kad ieškovė atsisako teisės reikalauti delspinigių pagal Sutartį iš atsakovės, bet ir tai, jog ir atsakovė atsisako teisės reikšti reikalavimus dėl delspinigių priteisimo iš ieškovės pagal Sutartį. Taigi ginčo šalys prisiėmė abipusius tarpusavio įsipareigojimus dėl pretenzijų ir reikalavimų viena kitai kylančių iš Sutarties neturėjimo. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuriai taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo reikalavimai. Ieškovei, kaip verslo subjektei, neabejotinai žinoma ir suprantama, kad patvirtinus, jog neturės atsakovei pretenzijų pagal Sutartį, ji ateityje negalės reikšti reikalavimų dėl delspinigių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, ieškinio pateikimas reikalaujant iš atsakovės priteisti delspinigius pagal Sutartį, vertintinas kaip nesąžiningas elgesys ir netgi kaip piktybiškas siekis nepagrįstai praturtėti. Tuo atveju, jei teismas vis dėl to nuspręstų, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti delspinigius pagal Sutarties 13.1. punktą už tariamai praleistą terminą sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovės nuomone, tokiu atveju ji atleistina nuo delspinigių mokėjimo arba priteisiamų delspinigių suma turėtų būti sumažinta. Atsakovė šią poziciją grindžia pateikiamais argumentais: 1) Sutartyje šalys nenumatė konkretaus termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Šalys sutarė, kad atsakovė informuos ieškovę apie prisiimtų sutartinių įsipareigojimų įvykdymą (Sutarties 4.2. punktas). Gavusi šį pranešimą, ieškovė įsipareigojo per 7 kalendorines dienas apžiūrėti turtą bei pasirašyti su atsakove aktą (Sutarties 10.1. punktas). Sutarties 10.5. punktu pardavėja (atsakovė) įsipareigojo per 5 kalendorines dienas po akto be nustatytų turto trūkumų pasirašymo elektroniniu laišku išsiųsti kvietimą pirkėjui atvykti į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biurą sudaryti Pagrindinės sutarties bei pasirašyti kitų su šios sutarties įvykdymu susijusių dokumentų. 2) Įvertinus Sutarties sulygtas sąlygas, kvietimas sudaryti pagrindinę sutartį turėjo būti išsiųstas ieškovei per 12 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie įvykdytus atsakovės įsipareigojimus įteikimo ieškovei dienos. 2021 m. spalio 1 d. atsakovė pakvietė ieškovę atliktų darbų/turto apžiūrai, o 2021 m. spalio 12 d. ]informavo ieškovę apie atliktą turto 85 proc. baigtumo įregistravimą ir suteikė informaciją dėl pagrindinės sutarties, pasirašytinos notaro biure, turinio. Šis pranešimas savo turiniu vertintinas kaip kvietimas sudaryti pagrindinę sutartį. 3) Taigi delspinigiai galėtų būti priteisiami nebent už laikotarpį iki 2021 m. spalio 11 d. imtinai, kadangi 2021 m. spalio 12 d. atsakovė informavo ieškovę apie įsipareigojimų įvykdymą. Tuo tarpu ieškovė skaičiuoja ir reikalauja sumokėti delspinigius už laikotarpį iki 2021 m. spalio 22 d., tai yra 11 d. daugiau. Ieškovė už vieną uždelstą dieną skaičiuoja 124,70 Eur delspinigius. Kadangi ieškovė delspinigius skaičiuoja už 10 d. ilgesnį laikotarpį, tai sudaro 1371,70 Eur (124,70 x 11=1371,70 Eur) didesnę sumą, nei galėtų būti priteisiama, jei teismas nuspręstų priimti ieškovei palankų sprendimą. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į faktą, kad ieškovė nepatyrė realių nuostolių, o atsakovės įsipareigojimų vykdymas sulėtėjo dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į ieškovės piktybišką elgesį visą Sutarties vykdymo laikotarpį, ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis laikytinas neprotingai ir neproporcingai didelis, tad, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, mažintinas. Atsakovė prašo, tuo atveju, jei teismas nuspręstų tenkinti ieškovės pareikštą ieškinį, sumažinti priteisiamų delspinigių dydį arba atleisti atsakovę nuo delspinigių mokėjimo.
5. 2022 m. kovo 14 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai. Ieškovė nesutinka su atsakovės Sutarties 13.1 punkto nelogiškomis interpretacijomis. Visų pirma, Sutarties 13.1. punkte absoliučiai niekur nėra parašyta, kad netesybos skaičiuojamos už termino sudaryti pagrindinę turto pirkimo- pardavimo sutartį praleidimą. Minėtame punkte nė žodžiu neužsiminta apie pagrindinės pirkimo- pardavimo sutarties sudarymą. Šiame punkte rašoma, kad terminas skaičiuojamas už vėlavimą parduoti pirkėjui Sutarties sąlygas atitinkantį turtą, t. y. už atsakovės UAB „Karmo Invest“ vėlavimą, laiku atlikti statybos darbus su pratęstu terminu iki 2021 m. liepos 1 d. ir parduoti MB „Daugma“ šios sutarties sąlygas atitinkantį turtą. Ieškovė akcentuoja, kad pagal Sutarties 1.20 punktą laikoma, kad turtas, tai (i) patalpa, (ii) terasa, (iii) kiemo aikštelės dalis ir (iv) teisė į žemės sklypo nuomą; visą turtą pardavėja perleis pirkėjui pagal pagrindinę sutartį. Sutarties 4.1. punktas ir 4.1.1. papunktis numatė, kad pardavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d.: pagal pastato rekonstrukcijos projektą, laikantis taikomų teisės aktų reikalavimų, atlikti pastato, patalpos, terasos ir kiemo aikštelės statybos/rekonstrukcijos/įrengimo darbus iki tokio baigtumo lygio, kuris yra nurodytas šios Sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (šiuose prieduose gali būti išlygos, numatančios, kad dalis darbų atliekami vėliau, po pastato pripažinimo tinkamu naudoti). Taigi sutarties 4.1.1. papunktyje tiksliai apibrėžiami, turto statybos/rekonstrukcijos/įrengimo darbai, kuriems atlikti numatytas terminas iki 2021 m. kovo 31 d. Ir tokį turtą apibrėžia Sutarties 1.20 punktas. Toliau seka aktualus Sutarties 13.1. punktas, kuris numatė, kad jeigu pardavėjas vėluoja šioje Sutartyje nustatyta tvarka parduoti pirkėjui šios Sutarties sąlygas atitinkantį turtą, jis privalo pirkėjui mokėti 0,06 proc. turto kainos dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi akivaizdu, kad pagal šalių pasirašytą Sutartį, turtu buvo laikomi objektai numatyti, sutarties 4.1.1. papunktyje, o šiuos objektų darbus atsakovė UAB „Karmo Invest“ įsipareigojo atlikti iki 2021 m. kovo 31 d., pratęsus terminą pagal sutarties 4.1.2. papunktį iki 2021 m. liepos 1 d. ir po šio termino atsakovei UAB „Karmo Invest“ vėluojant parduoti Sutarties sąlygas atitinkantį turtą, kadangi Sutarties 4.1.1. papunktyje numatyti turto objektai dar nebuvo baigti statyti, buvo skaičiuojamos netesybos, t. y. iki 2021 m. spalio 26 d. kai turtas buvo parduotas ieškovei MB „Daugma“, įregistruotas 85 proc. baigtumu, atitiko visas Sutarties sąlygas (Sutarties 4.1.1. papunktis ir 13.1. punktas). Ieškovė pažymėjo, kad iki šios dienos su UAB „Karmo Invest“ nėra pasirašytas joks darbų priėmimo perdavimo aktas, ieškovė apskritai nėra gavusi darbų priėmimo perdavimo akto ir tokio dokumento neturi, net ir vienašališkai pasirašyto tik pačios atsakovės (Sutarties 10.2 punktas). Tokių įrodymų nepateikė ir pati atsakovė. Vadinasi pagal atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodomus argumentus, kad pardavėja (atsakovė) įsipareigojo per 5 kalendorines dienas po akto be nustatytų turto trūkumų pasirašymo elektroniniu laišku išsiųsti kvietimą pirkėjui atvykti pas notarą, apskritai tokio pranešimo atvykti pas notarą MB „Daugma“, atsakovė siųsti neturėjo teisės, kadangi iki šios dienos nebuvo sudarytas ir ieškovei išsiųstas priėmimo-perdavimo aktas. Taigi terminą delspinigiams galima skaičiuoti iki šios dienos, kadangi pati atsakovė nesilaikė procedūros, numatytos Sutarties 10.5. punkte. Atsakovė pripažino, kad iki 2021 m. liepos 1 d. negalės parduoti ieškovei Sutarties sąlygas atitinkantį turtą, kadangi vėluos atlikti darbus, todėl turi mokėti delspinigius, nustatytus Sutarties 13.1 punkte. Ieškovė kategoriškai nesutinka, kad šalys buvo iš anksto sutarusios dėl pretenzijų viena kitai neturėjimo pagal Sutartį. Atsakovė be pateiktos 2021 m. spalio 29 d. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodyto sakinio, kuriame nė žodžiu neužsiminta apie delspinigius, daugiau jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo tartasi dėl delspinigių panaikinimo į civilinę bylą nepateikta. Jokių šalių rašytinių susirašinėjimų sms žinutėmis, jokių elektroninių laiškų, telefoninių garso įrašų į bylą, kad tarp šalių buvo tartasi dėl delspinigių panaikinimo pateiktga nebuvo. Sąskaitą atsakovė pateikė ieškovei iš anksto ją surašiusi ir paruošusi, sąskaita nebuvo surašyta vietoje. Taigi dėl delspinigių panaikinimo abi šalys turėjo tartis ir derintis iš anksto, dar prieš atsakovei surašant sąskaitą. Vėl gi, tiek ieškovės, tiek atsakovės į bylą pateikta eilė elektroninių susirašinėjimų, taip pat pateikti susirašinėjimai net su šalių atstovais, patvirtina šalių nepertraukiamą bendravimą ir telefonais, ir sms žinutėmis. Neaišku kodėl ieškovei nuolat ir tendencingai reikalaujant sumokėti delspinigius ir išsiuntus atsakovei tris delspinigių sąskaitas, vieną dieną, ieškovė turėtų atsakovei visus 14 091 Eur delspinigius dovanoti, tiesiog pasirašant sąskaitą, su papildomu sakiniu dėl pretenzijų neturėjimo. Tam nėra absoliučiai jokio loginio ryšio ir paaiškinimo. MB „Daugma“ (duomenys neskelbtini) A. M. buvo paprasčiausiai apgautas. Ieškovė nurodo, kad MB „Daugma“ (duomenys neskelbtini) A. M. ne kartą raštu ir žodžiu ragino UAB „Karmo Invest“ (duomenys neskelbtini) K. J., pateikti PVM sąskaitą faktūrą elektroniniu paštu susipažinimui. Notarinė sutartis įpareigojo K. J. per 3 darbo dienas pateikti PVM sąskaitą faktūrą, nuo jos pasirašymo dienos. Bet atsakovė sąskaitos pateikimą ieškovei vilkino 3 savaites ir tik paskutinę dieną, kai buvo būtina PVM sąskaitą faktūrą įtrauki į įmonės apskaitą, K. J. atvežė 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), vakaro metu į automobilių stovėjimo aikštelę, paimti parašo ir perduoti sąskaitą ieškovei. K. J. aiškino, kad parašas neva yra būtinas ir reikalavo pasirašyti. Nors MB „Daugma“ (duomenys neskelbtini) pagautas vos išėjėjęs iš prekybos centro, bandė aiškinti atsakovei, kad parašas sąskaitoje nėra būtinas, o ir pati sąskaita jau seniausiai turėjo būti atsiųsta elektroniniu paštu ieškovei taip kaip numato šalių pasirašyta notarinė sutartis. Ieškovės nuomone, tikėtina, kad atsakovė iš anksto buvo suplanavusi įrašyti neaptartą pastabą dėl pretenzijų neturėjimo, nes jai rūpėjo išvengti mokėti susikaupusius delspinigius ieškovei. Būtent todėl atsakovė nesiuntė iš anksto minėtos sąskaitos ieškovei elektroniniu paštu, atsakovei buvo būtinas ieškovės (duomenys neskelbtini) ranka surašytas parašas. Todėl atsakovė laukė ir delsė iki paskutinės akimirkos, nesiuntė minėtos sąskaitos elektroniniu paštu, tam kad galėtų MB „Daugma“ (duomenys neskelbtini) užklupus netikėtai vakaro metu, gauti jo parašą ir tokiu būdu apgauti. Be to, atsakovės (duomenys neskelbtini) K. J. puikiai žinojo, kad MB „Daugma“ (duomenys neskelbtini) A. M. pasirašydamas dokumentas dėvi akinius, jog jo regėjimas nėra geras. K. J. žinodamas, kad MB „Daugma“ (duomenys neskelbtini) A. M. turi silpną regėjimą iš arti, tikėjosi, jog jis nepastebės pastabos įrašo taip pat neturės akinių. Todėl ir laikotarpis buvo pasirinktas neatsitiktinai vakaro metas, tamsi automobilių stovėjimo aikštelė. MB „Daugma“ (duomenys neskelbtini) pagautas netikėtumo, sąskaitą primigtinai prašant atsakovei, pasirašė neužsidėjęs akinių ir smulkiai su ja nesusipažinęs. MB „Daugma“ (duomenys neskelbtini) A. M. 2021 m. lapkričio 9 d. pasirašydamas šią sąskaitą pagrįstai manė, kad jis pasirašo tik pačią sąskaitą dėl atsiskaitymo su pardavėju UAB „Karmo Invest“ 206 155 Eur sumai. MB „Daugma“ (duomenys neskelbtini) tik grįžęs namo ir pastebėjęs, kad minėtoje sąskaitoje yra nepagrįsti sakiniai dėl atsiskaitymo pretenzijų neturėjimo jau sekančią dieną, t. y. 2021 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu parašė UAB „Karmo Invest“ (duomenys neskelbtini) K. J. oficialų pranešimą, kuriame nurodė „Nesutinkame su be mūsų žinios įrašyta pastaba sąskaitoje dėl pretenzijų panaikinimo pagal Preliminarią sutartį (duomenys neskelbtini). Apgaulės būdu paimtas iš A. M. parašas ant sąskaitos laikomas atšauktu, negaliojančiu“. Šiuo konkrečiu atveju, labai svarbu vertinti šalių elgesį po MB „Daugma“ 2021 m. lapkričio 10 d. išsiųsto elektroninio laiško, kad buvo padaryta akivaizdi apgavystė. Atsakovė, gavusi ieškovės 2021 m. lapkričio 10 d. elektroninį laišką, nepaneigė, jog dėl delspinigių buvo susitarta iš anksto, ir kad jau prieš pasirašant sąskaitą šalys susitarė, kad ieškovė panaikins 14 091 Eur delspinigius. Nors atsakovė į civilinę bylą pateikė eilę nereikšmingų ir su byla nesusijusių elektroninių susirašinėjimų, tačiau nepateikė pagrindinio įrodymo – K. J. elektrinio laiško atsakymo (paneigimo) į ieškovės 2021 m. lapkričio 10 d. elektroninį laišką, kur būtų aiškiai parašyta, kad dėl delspinigių šalys iš anksto buvo susitarusios. Ieškovė nurodo, kad dėl delspinigių panaikinimo šalys niekada ir nesitarė, o pasirašyta sąskaita nėra nei susitarimą patvirtinantis dokumentas, nei taikos sutartis, tai dokumentas patvirtinantis tik atsiskaitymą 206 155 Eur sumai.
6. Ieškovės (duomenys neskelbtini) A. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad MB „Daugma“ nusprendė 2020 m. spalio mėn. įsigyti komercinei veiklai patalpas (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol komercinės veiklos negali vystyti dėl objekto nebaigtumo. 2020 m. spalio 26 d. šalys pasirašė atsakovės paruoštą Sutartį, kurios sąlygos (kaina, terminai, netesybos ir pan.) buvo aptartos. Minėto objekto įsigyjimui MB „Daugma“ paėmė kreditą, per mėnesį moka apie 1000 Eur palūkanų. Pagal Sutartį darbai turėjo būti baigti 2021 m. kovo 31 d., tačiau atsakovei darbų nebaigus darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2021 m. liepos mėn. Pagal pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį darbai turėjo būti baigti 2021 m. lapkričio 20 d. Ieškovė supranta, kad darbai gali kažkiek vėluoti, tačiau ne tokiais terminais ir nesąžiningu atsakovės (duomenys neskelbtini) elgesiu, pateikiant sąskaitą, kurioje ieškovės (duomenys neskelbtini) neva savo valia padarė įrašą, kad neturės pretenzijų atsakovei. Objekto darbai turėjo būti atlikti pagal Sutarties priedus, tačiau objektas nebaigtas iki šiol. Jokie darbų priėmimo aktai nepasirašyti. Pagal notariškai patvirtintą pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2021 m. lapkričio 20 d., bet darbai nebaigti pagal Sutarties priedą Nr. 2 iki šiol. Jei statytoja (atsakovė) būtų darbus atlikusi sutartais terminais (2021 m. liepos mėn.), tai ir ieškovė vidaus darbus jau būtų atlikusi, bet dėl atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo, ieškovė savo patalpas įsirenginėja tik dabar, todėl negali gauti pajamų iš savo patalpų nuomos ir už visą atsakovės uždelstą laiką ieškovei teko mokėti palūkanas.
7. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškinys kildinamas iš Sutarties 4.1. punkto, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d. pagal pastato rekonstrukcijos projektą, laikantis taikomų teisės aktų reikalavimų, atlikti pastato, patalpos, terasos ir kiemo aikštelės statybos, rekonstrukcijos, įrengimo darbus iki tokio baigtumo lygio, kuris yra Sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Tačiau šiai dienai darbai nėra baigti, net ir pasirašius pagrindinę sutartį. Dėl šių aplinkybių ir kildama atsakovės atsakomybė, nes šalių bendru sutarimu terminą darbams atlikti pratęstus iki 2021 m. liepos 31 d. vis dėlto atsakovė darbų neatliko, todėl ieškovė vadovaudamasi Sutarties 13.1 punktu skaičiuoja 0,06 proc. delspinigių nuo turto kainos ir mano, kad tai yra protingi, nepadidinti delspinigiai, taigi prašoma 14 091 Eur suma būtų panaudota atsakovės neužbaigtų darbų atlikimui. Sutartį paruošė pats atsakovės vadovas, visų terminų turėjo laikytis abi šalys, atsakovė pripažįsta, kad nespėjo ir šiuo metu vis dar nespėja laiku atlikti savo įsipareigojimų. Nors pagrindinė sutartis šiuo metu pasirašyta ir ieškovė atsiskaitė su atsakove, tačiau darbai nėra visiškai atlikti, patalpos neperduotos, perdavimo aktas nepasirašytas, taigi matyti,kad atsakovė ne vieną Sutarties punktą yra pažeidusi. Sąskaitoje papildomų sąlygų parašymas negali būti prilyginamas Sutarties nuostatoms, nesant abiejų šalių sutarimui. Be to sąskaitoje padaryto prierašo patvirtinimas ieškovės (duomenys neskelbtini) parašu išgautas nesąžiningu būdu, vėlai vakare, ieškovės (duomenys neskelbtini) neturint akinių ir nepasakius apie padarytą prierašą, o kitą dieną, pamačius apgaulę ieškovės (duomenys neskelbtini) iš karto pareiškė prieštaravimą. Dėl delspinigių nereikalavimo turėtų būti atskiras susitarimas, o ir ieškovės išrašytos 3 sąskaitos faktūros dėl delspinigių paskaičiavimo taip pat bendru šalių susitarimu turėtų būti panaikintos. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu dėl delspinigių mažinimo. Sutartis numatė konkrečių darbų atlikimą, išvardintų prieduose Nr. 1 ir Nr. 2, o ne įregistruoti 85 proc. baigtumą, taigi nėra pagrindo prisirišti prie datos, kai buvo užregistruotas 85 proc. baigtumas. Delspinigiai pripažintini minimaliais nuostoliais kurių net nereikia įrodinėti.
8. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Paaiškino, kad šioje byloje klausimai dėl įsipareigojimų kyla pagal Sutartį, o ne pagal pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi objektas turi 12 savininkų, kurie dėl atliekamų darbų rieškė papildomus pageidavimus, todėl buvo išskirti 3 darbų atlikimo etapai: 1 etapu iki 2021 m. kovo 31 d. turėjo būti atlikti pirmieji darbai (Sutarties 4.1 ir 4.2 punktai), 2 etape įsipareigojimai pagal Sutarties 4.2 ir 10.1 punktus, 3 etapas – defektų nustatymas ir jų šalinimas, jei jie būtų, o jei defektų nebūtų, tada siūloma pasirašyti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagrindinės sutarties pasirašymas nėra išskirtas atskiru Sutarties 4.3 punktu, nėra nurodyta konkreti data. Atsakovė neneigia, kad vėlavo atlikti savo įsipareigojimus dėl covid-19 pandemijos, rangovų kaltės, statybinių medžiagų nepristatymo, būtent dėl šių aplinkybių ir buvo pratęstas darbų atlikimo terminas. Darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2021 m. birželio 31 d. Darbų vėlavimus lėmė ir ieškovės veiksmai: projekto keitimas, pageidavimai dėl kitų darbų atlikimo. Papildoma sąmata dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo pasirašyta. Byloje nėra įrodymų, kad buvo atliekami el. laiškuose prašomi papildomi darbai. Šalių valia objekto fasado darbai buvo perkelti į pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atsakomybė už šių darbų nesavalaikį atlikimą neturėtų būti taikoma. Objekto 85 proc. baigtumą patvirtina teismui pateikta kadastro byla, į šį baigtumą neįeina terasų užbaigimo darbai. Sutartyje numatyti delspinigiai nėra taikomi dėl darbų atlikimo termino praleidimo. Delspinigiai turėtų būti siejami su nuostoliais, ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad darbai dar yra atliekami, pats ieškovės (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog jo meistrai dar klijuoja plyteles. Sąlyga, atsiradusi sąskaitoje, laikyta šalių susitarimu, nes kažką rašyti sąskaitoje papildomo draudimo nėra. Būtent sąskaitoje-faktūroje ir norėta aptarti atsakomybės klausimą, kad nebūtų keliami papildomi reikalavimai, kaip yra šiuo metu, nors kai kurių darbų atlikimas yra perkeltas į pagrindinę objekto pirkimo-pardvimo sutartį. Atsakovės atstovės teigimu, delspinigiai yra numatyti už pagrindinės sutarties praleidimą, ne už darbų atlikimą. Atsakovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą su prierašu pateikė pavėluotai, tikrai ne per 3 d. kaip numatyta Sutartyje, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė negalėjo pasakyti kada buvo gauti pinigai pagal minėtą sąskaitą. Sutarties sąlygas atitinkantis turtas, atsakovės atstovės teigimu, yra atlikti darbai ir jei nustatyti trūkumai bei pasirašoma pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovės (duomenys neskelbtini) su delspinigių priteisimu nesutinka. Atsakovo atstovės teigimu, delspinigiai turėtų būti mažintini už 11 dienų. Delspinigiai galėtų būti priteisiami nebent už laikotarpį iki 2021 m. spalio 11 d. imtinai, kadangi 2021 m. spalio 12 d. atsakovė informavo ieškovę apie įsipareigojimų įvykdymą. Tuo tarpu ieškovė skaičiuoja ir reikalauja sumokėti delspinigius už laikotarpį iki 2021 m. spalio 22 d., tai yra 11 d. daugiau. Ieškovė už vieną uždelstą dieną skaičiuoja 124,70 Eur delspinigius. Kadangi ieškovė delspinigius skaičiuoja už 10 d. ilgesnį laikotarpį, tai sudaro 1371,70 Eur (124,70 x 11=1371,70 Eur) didesnę sumą, nei galėtų būti priteisiama, jei teismas nuspręstų priimti ieškovei palankų sprendimą.
9. Papildyti bylos medžiagą šalys nepageidavo, tokia galimybė šalims buvo suteikta.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas
10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju atsakovė netinkamai vykdė sutartines prievoles ir to pasėkoje kilo ginčas dėl sutarties sąlygų aiškinimo ir sutartinių netesybų, (ne)mokėtinų už netinkamą Sutarties įvykdymą.
Dėl sutarties sąlygų aiškinimo
11. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi, sutarties laisvės principas leidžia susitarti ne tik dėl CK nenustatytų sutarčių rūšių, bet ir apibrėžti jų sąlygas. Tačiau sutarties laisvės principas, nebūdamas absoliutus teisės principas, turi tam tikras ribas. Sutarties laisvė ribojama imperatyvių įstatymų normų teisiniu reguliavimu. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis dėl neprieštaravimo įstatymams aiškintina kaip apimanti neprieštaravimą ne tik imperatyviosioms įstatymų normoms, bet ir neprieštaravimą viešajai tvarkai bei gerai moralei. Be to, šalių sudaromos sutartys neturi turėti valios ydų, t. y. neturi būti sudarytos apgaulės, grasinimo, klaidos, esminės nelygybės pagrindais ir neturi būti simuliacinio pobūdžio, nes tokiu atveju neegzistuotų vienas iš būtinųjų sutarties sudarymo elementų – šalių suderinta valia.
12. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).
13. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016; ir kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; ir kt.). Aplinkybė, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015; ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 2020 m. spalio 26 d. šalių sudarytos preliminariosios būsimo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13.1. punkte nustatytų atsakovės įsipareigojimų apimties aiškinimo ir civilinės atsakomybės už šių įsipareigojimų neįvykdymą taikymo. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d. pagal pastato rekonstrukcijos projektą, laikantis taikomų teisės aktų reikalavimų, atlikti pastato, patalpos, terasos ir kiemo aikštelės statybos/rekonstrukcijos/įrengimo darbus iki tokio baigtumo lygio, kuris yra nurodytos sudarytos Sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (Sutarties 4.1.1. papunktis). Taip pat atsakovas įsipareigojo įregistruoti patalpas ir kiemo aikštelę viešame Nekilnojamojo turto registre (Sutarties 4.1.2. papunktis). Sutarties 4.1.2. papunktyje taip pat nustatyta, kad atsakovė turi teisę be atskiro MB „Daugma“ sutikimo pratęsti Sutartyje numatytą terminą, tačiau ne ilgiau, kaip 90 d., apie tai iš anksto raštiškai informuodama MB „Daugma“, jeigu (i) susidarė nepalankios meteorologinės sąlygos, objektyviai kliudančios vykdyti konkrečiu metu vykdytinus darbus, (ii) šiame punkte numatytų įsipareigojimų ji negali įvykdyti dėl valstybės ir (ar) vietos savivaldos institucijų ar trečiųjų asmenų veiksmų, jeigu valstybinės ir (ar) vietos savivaldos institucijų priimti sprendimai ar neatlikti veiksmai daro įtaką tinkamam pardavėjos pareigų vykdymui, (iii) pirkėja nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar praleidžia jų vykdymo terminus. Sutarties 13.1. punktas nustatė, kad jeigu UAB „Karmo Invest“ vėluoja Sutartyje nustatyta tvarka parduoti pirkėjui šios Sutarties sąlygas atitinkantį turtą, ji privalo MB „Daugma“ mokėti 0,06 proc. turto kainos dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną. Byloje nėra ginčo, kad visi numatyti terminai, tiek pagrindiniai, tiek papildomi, baigti darbus pagal Sutarties 4.1.1. punktą pardavėjai pasibaigė 2021 m. liepos 1 d., tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų laiku užbaigti darbus pagal Sutartį neįvykdė net ir iki 2022 m. gegužės 3 d., ir šią aplinkybę patvirtina pačios atsakovės pateiktos foto nuotraukos.
15. Ieškovė įrodinėja, kad pagal Sutarties 13.1 punkto nuostatą ji turi teisę reikalauti iš atsakovės 0,06 proc. turto kainos dydžio netesybų už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė priešingai, teigia, kad pagal Sutarties 13.1 punktą jai nekyla pareiga mokėti netesybas, kadangi šiuo punktu šalys sulygo dėl netesybų mokėjimo tik tuo atveju jei bus praleistas terminas sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Anot atsakovės aptartas Sutarties punktas neapima laiku neatliktų darbų, todėl šiuo atveju atsakovei nekyla pareiga mokėti netesybas.
16. Teismas su tokiais atsakovės argumentais sutikti neturi pagrindo. Visų pirma, aiškinant minėtą Sutarties nuostatą svarbu pasitekti sisteminį sutarties nuostatų aiškinimą ir šį Sutarties punktą aiškinti kartu su kitomis Sutarties sąlygomis. Teisingam Sutarties 13.1 punkto apimties nustatymui svarbu įvertinti sutarties sąlygų konstrukciją. Sutarties 4.1 punkte įtvirtintas atsakovės įsispareigojimas, t. y. atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d.: pagal pastato rekonstrukcijos projektą, laikantis taikomų teisės aktų reikalavimų, atlikti pastato, patalpos, terasos ir kiemo aikštelės statybos/ rekonstrukcijos/ įrengimo darbus iki tokio baigtumo lygio, kuris yra nurodytas Sutartoes prieduose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (šiuose prieduose gali būti išlygos, numatančios,kad dalis darbų atliekami vėliau, po pastato pripažinimo tinkamu naudoti) (Sutarties 4.1.1 papunktis) ir įregistruoti patalpas ir kiemo aikštelę viešame Nekilnojamojo turto registre. Šalys susitarė, kad atsakovė turi teisę be atskiro ieškovės sutikimo pratęsti Sutartyje numatytą terminą, tačiau ne ilgiau, kaip 90 d., apie tai iš anksto raštiškai informuodama ieškovę, jeigu (i) susidarė nepalankios meteorologinės sąlygos, objektyviai kliudančios vykdyti konkrečiu metu vykdytinus darbus, (ii) šiame punkte numatytų įsipareigojimų ji negali įvykdyti dėl valstybės ir (ar) vietos savivaldos institucijų ar trečiųjų asmenų veiksmų, jeigu valstybinės ir (ar) vietos savivaldos institucijų priimti sprendimai ar neatlikti veiksmai daro įtaką tinkamam pardavėjos pareigų vykdymui, (iii) pirkėja nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar praleidžia jų vykdymo terminus (Sutarties 4.1.2. papunktis). Antra, svarbu nustatyti, kaip apibrėžiama Sutarties sąlygas atitinkančio turto sąvoka. Sutarties 1 dalyje „Sąvokos“ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad turtas – (i) patalpa, (ii) teresa, (iii) kiemo aikštelės dalis ir (iv) teisė į žemės sklypo nuomą; visą turtą pardavėjas perleis pirkėjui pagal pagrindinę sutartį (Sutarties 1.20 punktas).
17. Taigi sintaksinė Sutarties 13.1 punkto konstrukcija aiškiai patvirtina, kad 0,06 proc. netesybos atsakovei nustatytos už tai, jei ji vėluos šioje Sutartyje nustatyta tvarka parduoti pirkėjui šios Sutarties sąlygas atitinkantį turtą. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai aiškina šią nuostatą pašalindama dalį sakinio konstrukcijos „šios Sutarties sąlygas atitinkantį turtą“. Toks Sutarties nuostatos aiškinimas nėra teisingas, nes įsipareigojimų apimtis iš esmės skiriasi. Pagal atsakovės logiką analizuojama nuostata galėtų būti įrašyta taip – „jei ji vėluos šioje Sutartyje nustatyta tvarka parduoti pirkėjui turtą“. Tokiu atveju atsakovė pagrįstai manytų, kad tokios konstrukcijos įsipareigojimas apima tik pagrindinės sutarties pasirašymą. Tačiau analizuojamu atveju, atsakovės įsipareigojimas susijęs ne tik su pardavimu, bet konkrečiai su Sutarties sąlygas atitinkančio turto pardavimu. Atsižvelgdamas į Sutarties turinį, teismas sprendžia, kad toks aiškinimas yra teisingas įvertinant ir kitas Sutarties nuostatas. Konstatavus, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovės vėlavimo atlikti pagal Sutartį įsipareigojimus, Sutarties sąlygas atitinkantis turtas nėra baigtas net 2022 m. gegužės 3 d., yra pagrindas pripažinti, jog už pareigų pažeidimą iš atsakovės priteistinos netesybos.
Dėl netesybų dydžio
18. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
19. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
20. Formuodamas teismų praktiką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Taigi bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; ir kt).
22. Tokiems atvejams, kai sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingo dydžio, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs teismo teisę mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.
23. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir kt., tačiau netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; ir kt.).
24. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Nustatant netesybas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas. Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešojo intereso gynimu, nes nekontroliuojamas netesybų dydis gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai.
25. Nagrinėjamu atveju Sutarties 13.1 punktu šalys susitarė, kad jeigu UAB „Karmo Invest“ vėluoja Sutartyje nustatyta tvarka parduoti pirkėjui šios Sutarties sąlygas atitinkantį turtą, ji privalo MB „Daugma“ mokėti 0,06 proc. turto kainos dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną.
26. Už sutartinių terminų pažeidimą (po pratęsto Sutarties termino iki 2021 m. liepos 1 d., atsakovei ir toliau smarkiai vėluojant atlikti darbus) ieškovė pareikalavo atsakovės sumokėti delspinigius: 2021 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė, delspinigių sąskaita Nr. 01 už vėlavimo laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d., pareikalavo sumokėti 3865,70 Eur delspinigių; toliau atsakovei vėluojant atlikti darbus pagal Sutartį ieškovė išsiuntė atsakovei 2021 m. rugpjūčio 31 d. delspinigių sąskaitą Nr. 02 už vėlavimo laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., reikalaudama sumokėti 3865,70 Eur; atsakovei ir toliau vėluojant atlikti statybų darbus MB „Daugma“ išsiuntė atsakovei 2021 m. spalio 22 d. delspinigių sąskaitą Nr. 03 už vėlavimo laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. spalio 22 d., reikalaudama sumokėti 6359,70 Eur. Bendra skolos suma, suapvalinus, sudaro 14 091 Eur. Ieškovės raginimus susimokėti netesybas, paskaičiuotas vadovaujantis Sutarties 13.1. punktu, atsakovė atmetė.
27. Nesutikdama su ieškovės reikalavimu, atsakovė laikosi pozicijos, kad netesybos nėra priteistinos, tačiau jei teismas nuspręstų jas priteisti, tai šalių sutartos netesybos yra neprotingos ir neproporcingai didelės, todėl mažintinos. Atsakovės (duomenys neskelbtini) su delspinigių priteisimu nesutinka, o atstovės teigimu, delspinigiai turėtų būti mažintini už 11 dienų. Delspinigiai galėtų būti priteisiami nebent už laikotarpį iki 2021 m. spalio 11 d. imtinai, kadangi 2021 m. spalio 12 d. atsakovė informavo ieškovę apie įsipareigojimų įvykdymą. Tuo tarpu ieškovė skaičiuoja ir reikalauja sumokėti delspinigius už laikotarpį iki 2021 m. spalio 22 d., t. y. 11 d. daugiau, už vieną uždelstą dieną skaičiuodama 124,70 Eur delspinigius. Kadangi ieškovė delspinigius skaičiuoja už 10 d. ilgesnį laikotarpį, tai sudaro 1371,70 Eur (124,70 x 11=1371,70 Eur) didesnę sumą, nei galėtų būti priteisiama, jei teismas nuspręstų priimti ieškovei palankų sprendimą.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė delspinigius skaičiuoja ir prašo teismo priteisti juos iš atsakovės už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. spalio 22 d., t. y. nuo dienos, kuria baigėsi Sutarties 4.1. punktu sulygtas atsakovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas iki pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp MB „Daugma“ ir UAB „Karmo invest“ sudarymo 2021 m. spalio 22 d. Pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybes patvirtina teismui pateiktas VĮ Registro centro nekilnojamojo turto išrašas ir antstolio J. P. 2021 m. spalio 5 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 50, nes pačios pagrindinės sutarties šalys, atsisakiusios papildyti bylos medžiagą, neteikė.
29. Įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visetą, teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su ieškove, kad šiuo atveju atsakovei pritaikytos netesybos nėra per didelės. Teismo vertinimu, prašomos netesybos yra proporcingos, neprieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei šalių interesų pusiausvyrai, todėl nenustatytas pagrindas jas mažinti.
30. Šią išvadą, teismo nuomone, pagrindžia šios aplinkybės: pirma, preliminari Sutarties vertė yra 207 815 Eur (pagal 2021 m. spalio 29 d. sąskaitą-faktūrą galutinė vertė yra 206 155 Eur), ieškovės apskaičiuotos netesybos iš viso sudaro 14 091 Eur arba 6,8 proc. Sutarties galutinės vertės (6,78 proc. Sutarties preliminarios vertės); antra, atsakovė, net ir pavėluotai sutartinių įsipareigojimų visiškai neįvykdė; trečia, atsakovė pati nesilaikė procedūros, numatytos Sutarties 10.5 punkte; ketvirta, ieškovė šiai dienai negali naudotis patalpa pagal paskirtį; penkta, toks netesybų dydis yra protingas, atitinka įprastą praktiką, kai netesybų dydis negali viršyti 10 proc. sutarties kainos, taip pat užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų įgyvendinimą (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-414-943/2020; 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-544-330/2020; ir kt.).
31. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad neigdama delspinigių mokėjimą, atsakovė remiasi 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) esančia pastaba (žr. šio sprendimo 3, 4, 8 punktus). Ieškovės (duomenys neskelbtini) kategoriškai nesutinka su tokiais atsakovės teiginiais, teigdamas, kad jokio išankstinio susitarimo dėl delspinigių atsisakymo nebuvo, apie sąskaitoje faktūroje esančią pastabą jam nebuvo pasakyta, o ją (pastabą) perskaitęs iš karto nedelsdamas išsiuntė ieškovės (duomenys neskelbtini) nesutikimą (žr. šio sprendimo 5, 7 punktus).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2021 m. spalio 29 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią ieškovė turėjo sumokėti 206 155 Eur už negyvenamąją patalpą-poilsio patalpą (duomenys neskelbtini), 1/12 dalių kitų inžinerinių statinių-kiemo aikštelės ir 0,0077 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurią išrašė atsakovės (duomenys neskelbtini) K. J., o sąskaitą priėmė ir pasirašė ieškovės (duomenys neskelbtini) A. M.. Po šalių parašais yra atliktas spausdintinis prierašas „Pastabos. Šalys dėl atsiskaitymo ir pretenzijų viena kitai, dėl sutartinių įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį (duomenys neskelbtini) neturi ir ateityje neturės“. Prie šios pastabos šalių parašų nėra. Byloje nėra ginčo, kad minėtą sąskaitą šalys pasirašė 2021 m. lapkričio 9 d. Iš byloje esančio ieškovės pateikto el. laiško, adresuoto atsakovės (duomenys neskelbtini) K. J. metyti, kad A. M. nurodė „Nesutinkame su be mūsų žinios įrašyta pastaba sąskaitoje dėl pretenzijų panaikinimo pagal Preliminarią sutartį (duomenys neskelbtini). Apgaulės būdu paimtas iš A. M. parašas ant sąskaitos laikomas atšauktu, negaliojančiu“. Šiuo atveju vertintinas atsakovės elgesys. Atsakovė, gavusi ieškovės 2021 m. lapkričio 10 d. elektroninį laišką, nepaneigė, jog dėl delspinigių buvo susitarta iš anksto, ir kad jau prieš pasirašant sąskaitą šalys susitarė, kad ieškovė, pateikusi atsakovei net 3 delspinigių sąskaitas (žr. šio sprendimo 26 punktą), atsisako 14 091 Eur delspinigių reikalavimo.
33. Pažymėtina, kad PVM sąskaita faktūra – tai PVM įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas (paslaugų teikimas), taip pat avanso gavimas. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad civilinių teisinių santykių subjektai, turėdami galimybę laisvai nuspręsti, ar sudaryti sutartį, lygiai taip pat yra laisvi susitarti ir dėl jos sąlygų pakeitimo. Savo esme sutarties keitimas yra labai artimas sutarties sudarymui, kadangi lygiai taip pat kaip ir po sutarties sudarymo, po tinkamai įforminto sutarties pakeitimo susitarimas jo šalims įgyja įstatymo galią.
34. CK 6.183 straipsnio, reglamentuojančio sutarties pakeitimo išlygą, 1 dalyje įtvirtinta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu.
35. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties 16.1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Sutartis gali būti keičiama arba papildoma tik atskiru, raštišku šalių susitarimu, kuris tampa neatskiriama Sutarties dalimi. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos sąskaitos faktūros pastaba nelaikytina raštišku susitarimu dėl Sutarties keitimo. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, anot jos, iš anksto sutartą ginčo užbaigimo taikiai išlygą (CPK 178 straipsnis).
36. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 14 091 Eur netesybos.
Dėl atsakovės prašymo skirti baudą
37. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra įtvirtintos CPK 95 straipsnyje.
38. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; ir kt.).
40. Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą, už jos teigimu, pareikštą aiškiai nepagrįstą ieškinį ir tokie ieškovės veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 1 dalies prasme.
41. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06). CPK 5 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
42. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomi ieškovės veiksmai (neva nepagrįsto ieškinio pateikimas) nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 95 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
43. Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo patenkinti ieškinį įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
45. Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 360 Eur žyminio mokesčio. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė viso 1120 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio. Ieškovės ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinas viso 1480 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 4,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi iš atsakovės priteistina 4,48 Eur suma neviršija 5 Eur, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Daugma“ (j. a. k. 305690145), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karmo Invest“ (j. a. k. 300925696), 14 091 (keturiolika tūkstančių devyniasdešimt vieną) Eur skolos (netesybų), 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (14 091 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karmo Invest“ (j. a. k. 300925696) ieškovės mažosios bendrijos „Daugma“ (j. a. k. 305690145) naudai 1120 (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato pagalbą ir 360 (tris šimtus šešiasdešimt) Eur sumokėto žyminio mokesčio, viso 1480 (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo patenkinti ieškinį įvykdymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Bielskytė