Civilinė byla Nr. 3K-3-291/2008
Procesinio sprendimo kategorija 42.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui UAB „Būstuva“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. R. teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Būstuva“ 27 000 Lt nuostolių.
Ieškinyje nurodyta, kad remdamasis šalių 2005 m. liepos 21 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties 54 punktu, ieškovas turėjo teisę perleisti visas teises ir įsipareigojimus kitam asmeniui. 2006 m. kovo 16 d. ieškovas gavo žodinį atsakovo sutikimą dėl įsipareigojimų perkėlimo naujam pirkėjui, tačiau 2006 m. gegužės 30 d. atsakovo raštu informuotas, kad sutikimo negaus. Negavęs atsakovo sutikimo perleisti kitam asmeniui teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš 2005 m. liepos 21 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovas patyrė 27 000 Lt nuostolių, nes šią sumą, kaip baudą, sumokėjo asmeniui, su kuriuo sudarė 2006 m. gegužės 30 d. preliminariąją sutartį dėl pirkėjo teisių (įsipareigojimų) perleidimo pagal 2005 m. liepos 21 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Nustatyta, kad pagal 2005 m. liepos 21 d. šalių preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties 54 punktą ieškovas turėjo teisę perleisti visas teises ir įsipareigojimus pagal sutartį ir jos priedus kitam asmeniui. Šis punktas yra atsakovo, kaip kreditoriaus, iš anksto duotas sutikimas perkelti ieškovo skolinius įsipareigojimus kitam asmeniui. Nė viename preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties punkte atsakovas nenurodė, kad turi teisę atšaukti duotą išankstinį sutikimą perkelti pirkėjo įsipareigojimus pagal sutartį.
Padaryta išvada, kad, atsakovui nepagrįstai atsisakius vykdyti 2005 m. liepos 21 d. preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas negalėjo sudaryti sutarties dėl teisių ir įsipareigojimų perleidimo, dėl to Ž. V. sumokėjo 27 000 Lt baudą, patirdamas nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Spręsta, kad nei vadovaujantis subjektyviuoju, nei gramatiniu sutarties aiškinimo principais negalima daryti išvados, jog 2005 m. liepos 21 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties 54 punkte yra išreikštas išankstinis atsakovo (kreditoriaus) sutikimas perkelti ieškovo įsipareigojimus, prisiimtus pagal sutartį, kitam asmeniui (CK 6.116 straipsnio 2 dalis).
Nustatyta, kad ieškovas 2006 m. gegužės 8 d. raštu, gautu atsakovo įmonėje 2006 m. gegužės 9 d., kreipėsi į atsakovą prašydamas duoti sutikimą perleisti teises ir įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2005 m. liepos 21 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį kitam asmeniui. Ieškovas taip pat prašė nurodyti aiškius motyvus, jeigu bus atsisakyta duoti sutikimą (T. 1, b. l. 13). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo prašymo turinys, kuriame neatmetama galimybė negauti sutikimo, leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovas nelaikė, jog atsakovas išankstinį sutikimą jau yra davęs. Toks pats ieškovo prašymo turinys, kuriame neatmetama galimybė negauti sutikimo, yra pakartotas ir prašyme, kurį atsakovas gavo 2006 m. gegužės 30 d. (T. 1, b. l. 14). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, kad jis nelaikė 2005 m. liepos 21 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties 54 punkto išankstiniu sutikimu perleisti teises (T. 1, b. l. 138). Atsakovo ieškovui pateikti 2006 m. gegužės 17 d. atsakymas į prašymą Nr. 2027 ir 2006 m. gegužės 30 d. atsakymas į prašymą Nr. 2046 bei atsakovo paaiškinimai teisminio nagrinėjimo metu patvirtina, kad atsakovas taip pat nelaikė, jog yra davęs ieškovui išankstinį sutikimą perleisti teises ir įsipareigojimus, kylančius iš 2005 m. liepos 21 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties kitam asmeniui.
Pažymėta, kad, pažodžiui aiškinant ginčo sutarties 54 punktą, darytina išvada, jog jame nėra išreikštas atsakovo išankstinis sutikimas perleisti ieškovui (skolininkui) perkelti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus kitam asmeniui. Jame tik įtvirtinta ieškovo subjektinė teisė perleisti teises ir įsipareigojimus, prisiimtus pagal 2005 m. liepos 21 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kitam asmeniui, tačiau nenustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygos.
Konstatuota, kad atsakovas, neduodamas ieškovui sutikimo perleisti teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš 2005 m. liepos 21 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties, kitam asmeniui, nei sutartyje, nei įstatyme nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, t. y. elgėsi teisėtai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas M. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnį ir 6.116 straipsnio 2 dalį. Aiškinant sutarties tekstą, padaryta netinkama išvada, kad jos 54 punkte neįtvirtinta išankstinio atsakovo sutikimo ieškovui perleisti sutartinius įsipareigojimus kitam asmeniui, nes jame nenustatytos pirkėjo teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Ta aplinkybė, kad sutartyje nenustatyta kreipimosi dėl teisių ir įsipareigojimų perkėlimo tvarka, naujos sutarties su teisių perėmėju sudarymo tvarka ir terminai, nėra pagrindas išvadai, kad atsakovas nebuvo davęs išankstinio sutikimo dėl teisių ir įsipareigojimų perleidimo.
2. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.116 straipsnio 1 dalį, nors turėjo taikyti CK 6.116 straipsnio 2 dalį. Dėl netinkamo subjektyvaus ir gramatinio sutarties vertinimo padaryta nepagrįsta išvada, kad ginčo sutartyje atsakovui nustatyta teisė, o ne pareiga duoti ieškovui sutikimą perkelti skolą kitam asmeniui. Kadangi sutarties 54 punkte nustatyta ieškovo teisė perleisti sutartinius įsipareigojimus kitam asmeniui, atsakovas neturėjo teisės šio sutikimo atšaukti, o privalėjo vykdyti sutarties 54 punktu prisiimtus įsipareigojimus ir performinti sutartį perėmėjo vardu, kai buvo gautas 2006 m. gegužės 8 d. ieškovo raštas.
3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutarčių aiškinimo praktikos, nes nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007. Nutartyje konstatuota, kad, aiškinant sutartį, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui.
4. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.248 ir 6.256 straipsnių. Ginčo atveju atsakovas turėjo numatyti, kad sutarties pažeidimas gali sukelti ieškovui tam tikrų teisinių ir turtinių pasekmių. Pareigą įrodyti, kad atsakovas nenumatė ir negalėjo numatyti tam tikrų kreditoriaus nuostolių, privalo įrodyti pats atsakovas, tačiau pirmosios instancijos teisme tokių įrodymų nepateikta.
5. Pažeistas CPK 320 straipsnis. Apeliacinis skundas buvo paduotas dėl šalių sutartinių teisinių santykių. Baudos sumokėjimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai byloje nebuvo ginčijami.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Būstuva“ prašo jį atmesti. Nurodomi šie argumentai:
1. Aiškinant ginčo sutarties 54 punktą matyti, kad šalys nebuvo susitarusios dėl to, kad atsakovas davė ieškovui išankstinį sutikimą dėl įsipareigojimų perkėlimo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėtame punkte nustatyta tik ieškovo teisė perleisti teises ir įsipareigojimus kitam asmeniui, tačiau nenustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygos, todėl sutarties 54 punkto sąlygų negalima laikyti išankstiniu pardavėjo sutikimu dėl įsipareigojimų perkėlimo. Neaptarus ieškovo teisės perleisti teisių ir įsipareigojimų kitam asmeniui įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, ieškovas privalėjo laikytis CK 6.116 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Jeigu pats ieškovas būtų laikęs, kad sutarties 54 punktas yra išankstinis skolos perkėlimo sutikimas, jis nebūtų kreipęsis į atsakovą su prašymais, o būtų tik pranešęs faktą, kad perleido pirkėjo teises ir pareigas kitam asmeniui, tuo tarpu minėtais prašymais ieškovas prašė būtent sutikimo.
2. Tik nesant galimybių nustatyti tikruosius šalių ketinimus subjektyviuoju sutarties aiškinimo būdu, taikomas gramatinis sutarties aiškinimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2008). Ginčo atveju iš šalių elgesio po sutarties sudarymo nesunku nustatyti tikruosius jų ketinimus, todėl teismas pagrįstai suteikė prioritetą ne gramatiniam, o subjektyviajam sutarties aiškinimo būdui. Kita vertus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nei pažodinis, nei subjektyvusis sutarties turinio aiškinimas neduoda pagrindo išvadai, kad atsakovas davė ieškovui išankstinį įsipareigojimų perleidimo sutikimą. Taigi ginčo atveju nesvarbu, kuriam sutarties aiškinimo būdui suteikti pirmenybę.
3. Nepagrįstai teigiama, kad turėjo būti taikomi CK 6.248, 6.256 straipsniai. Atsakovas negalėjo numatyti, kad ieškovui atsiras nuostolių. Bendraujant su ieškovu skolos perkėlimo klausimu, atsakovas nebuvo informuotas nei apie preliminariąją sutartį su Ž. V., nei apie ieškovui gresiančią neprotingai didelę baudą. Atsakovas negali atsakyti už paties ieškovo nerūpestingus veiksmus, lėmusius nuostolių atsiradimą, nes tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, civilinės atsakomybės paskirčiai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Pažymėtina, kad tokiu susitarimu gali būti sukuriamos ir kitos sutartinės prievolės (CK 6.1 straipsnis), kaip šiuo atveju sulygta dėl teisių ir pareigų, įgytų pagal preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, perleidimo.
Sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrąją sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtose nutartyse suformuotos sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės, pagal kurias, sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos sutarties sąlygų esmės ir teisinės reikšmės, būtina atskleisti sutarties sąlygų turinį nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Pristis“ v. UAB „Optometrijos centras“, bylos Nr. 3K-3-290/2007). Tačiau šios bylos kontekste pažymėtina, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys. Taigi, kai sutarties sąlygų lingvistinė konstrukcija aiški ir nėra pagrindo lingvistiniu požiūriu įžvelgti galimo keleriopo prievolinių santykių turinio suvokimo, o sutarties šalies ar abiejų šalių veiksmai neatitinka prievolių vykdymo būdo, dėl kurio buvo sutarta, konstatuotinas sutartinės prievolės netinkamas vykdymas (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), bet ne tai, kad šalių veiksmai, priešingi aiškiai suformuluotai sutarties sąlygai, rodo buvus tuos veiksmus atitinkančią tikrąją šalių valią susitariant dėl sutarties sąlygos, dėl kurios vykdymo kilęs ginčas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodomos aplinkybės, kad preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties šalių veiksmai po sutarties sudarymo ir paaiškinimai teisme liudija, jog nebuvo išankstinio kreditoriaus sutikimo dėl skolos perkėlimo (CK 6.116 straipsnio 2 dalis), remiantis pirmiau nurodytomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, kasacinio teismo vertinamos kaip abiejų sutarties šalių netinkamas prievolių vykdymas: ieškovas be teisėto pagrindo prašė suteikti jam jau sutartimi duotą teisę perleisti skolą (CK 6.116 straipsnio 2 dalis), o atsakovas be teisėto pagrindo nagrinėjo ieškovo prašymus duoti sutikimą perleisti skolą ir atsisakė jį duoti (CK 6.200 straipsnis), t. y. šalys netinkamai įgyvendino ir naudojosi iš sutarties kylančiomis teisėmis bei pareigomis. Dėl šių argumentų kasacinis teismas prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino iš šalių sudarytos preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties 54 punkte įtvirtintų susitarimų kylančių prievolių turinį, todėl be pagrindo pripažino, kad nebuvo kreditoriaus išankstinio sutikimo perleisti skolą skolininkui (CK 6.116 straipsnio 2 dalis).
Šių teisinių argumentų kontekste ginčo nagrinėjimui yra svarbu įvertinti, ar ieškovo nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi atsakovo UAB „Būstuva“ netinkamo prievolių vykdymo - be teisėto pagrindo nagrinėjant ieškovo prašymus duoti sutikimą perleisti skolą ir atsisakant jį duoti – rezultatas (CK 6.247 straipsnis). Ieškovas prisiimdamas prievoles ikisutartiniuose santykiuose su Ž. V. nuo pat pradžių netinkamai įgyvendino jam iš kitos preliminariosios (buto pirkimo-pardavimo) sutarties 54 punkte įtvirtintų susitarimų kylančias teises ir vykdė sutartyje bei įstatyme nenustatytas pareigas (CK 6.116 straipsnio 2 dalis). Būtent dėl paties ieškovo netinkamo prievolių vykdymo jis patyrė nuostolių. O atsakovo veiksmai, nors ir vertintini kaip netinkamas prievolių vykdymas, nėra tie veiksmai, dėl kurių ieškovas patyrė nuostolių (CK 6.247 straipsnis), nes, viena vertus, jie niekaip nepaveikė ieškovo, normaliai atidaus ir protingo asmens, žinančio tikrąją reikalų padėtį, galimybių pačiam ar kvalifikuotų atstovų pagalba įvertinti sutarties 54 punkte įtvirtintas teises bei pareigas ir tinkamai pasinaudoti iš anksto kreditoriaus jam suteikta skolos perkėlimo teise, kita vertus, klysdamas dėl sutartimi įgytų teisių apimties ir manydamas, kad reikalingas kreditoriaus sutikimas perleisti skolą, siekdamas veikti taip, kad tai atitiktų civilinės atsakomybės prigimtį, ieškovas turėjo teisinį pagrindą pasinaudoti teisinės apsaugos mechanizmais, reglamentuojamais CK 6.62 straipsnio 1 dalyje, tačiau to nepadarė. Kadangi nėra verslininko veiksmų priežastinio ryšio su ieškovo patirtais nuostoliais, taigi nėra ir teisinio pagrindo kilti verslininko civilinei atsakomybei CK 6.256 straipsnio 4 d. nustatytu pagrindu.
Dėl to kasacinis teismas šioje nutartyje, o ne apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų pagrindu pripažįsta, kad ieškovo ieškinys atmestinas, todėl palieka nepakeistą tokį apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Kadangi kasacinis teismas pateikdamas kasatoriaus argumentų teisinį vertinimą išdėstė kitokius nei apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytus ieškinio atmetimo pagrįstumo motyvus, tarp kurių lemiamą įtaką ginčo išsprendimui turi teisinis vertinimas, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių nėra priežastinio ryšio, tai kasacinio skundo argumentai, jog peržengtos apeliacijos ribos, nes baudos sumokėjimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai byloje nebuvo ginčijami, o apeliacinės instancijos teismas dėl to pasisakė (CPK 320 straipsnis), tampa nereikšmingi ir dėl jų kasacinis teismas nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Sigitas Gurevičius
Gintaras Kryževičius