Civilinė byla Nr. e2A-503-796/2022

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00003-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4. 2.13; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. T. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė, Statybos inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovą J. T. (toliau – ir atsakovas) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. gegužės 4 d. savavališkos statybos akte, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Statybos inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 2) jei atsakovas per nustatytą terminą neįvykdytų nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovą sumokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti atstatytas (atkurtas) nugriautas Pastatas (išardytos jo dalys), pasibaigimo, į Statybos inspekcijos sąskaitą.

2.       Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

3.       Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 14 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyto savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo taikymo, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Plungės apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 

4.1.                      Teismas konstatavo, jog byloje ginčas dėl savavališkos statybos yra išspręstas, tačiau liko ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo taikymo. Teismas nustatė, kad Pastatas yra statytas 1787 metais, ekspertizės aktu taip pat nustatyta, kad jis yra avarinės būklės, todėl teismas nusprendė, kad Pastatas yra nusidėvėjęs ir atstatyti iš autentiškų medžiagų nėra galimybės.

4.2.                      Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) atstovas nurodo, kad statinį galima atstatyti remiantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 numatytais tvarkybos darbais, parengus projektą ir jį suderinus su šia institucija. Atsakovas pateikė duomenis apie savo ir sutuoktinės gaunamas pajamas bei turimą turtą. Atsakovas ir jo sutuoktinė gauna nedideles pajamas, atsakovas nuosavybės teisėmis valdo tik Pastatą su priklausiniais ir žemės sklypus. Pagal pateiktą lokalinę sąmatą, kultūros paveldo statinio atkūrimo darbai preliminariai kainuotų 66 000 Eur. Todėl teismas nusprendė, kad toks reikalavimas, tikėtina, nebūtų realiai įgyvendintas, kadangi atsakovas finansiškai nepajėgus to padaryti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5.       Ieškovė Statybos inspekcija apeliaciniu skundu prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo
2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      2016 m. lapkričio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-30-161111-00001 konstatuota, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas. Atsakovas privalomojo nurodymo neginčijo, pripažino savavališką Pastato (kultūros paveldo vertybės) rekonstrukcijos faktą, todėl teismas turėjo taikyti TPSVPĮ 14 straipsnio 9 dalies 4 punktą, t. y. įpareigoti atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Teismas, sprendimu konstatavęs, jog atsakovas vykdė savavališką statybą žemės sklype, neturėjo teisinio pagrindo eliminuoti teisės aktais nustatytą atsakovo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

5.2.                      Nei teisės aktuose, nei kasacinio teismo praktikoje nėra aptartos galimybės, konstatavus savavališkos statybos faktą, atleisti statytoją nuo savavališkos statybos padarinių šalinimo vienokiu ar kitokiu būdu. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, priėmė nemotyvuotą sprendimą, pripažindamas statybos savavališkumą žemės sklype, tačiau taip ir neįpareigojęs atsakovo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Byloje pateikta lokalinė sąmata patvirtina, kad yra reali galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype.

6.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

7.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas taip pat pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Trečiojo asmens apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Teismas nevertino ir nesvarstė, ar būtina ir ar yra galimybė nustatyti ilgesnį terminą tvarkybos darbų projektui parengti ir jam įgyvendinti, nevertino Kultūros paveldo departamento sudarytos komisijos (toliau – Komisija) akto, nepasisakė dėl Komisijos išvadų.

7.2.                      Teismas faktiškai savo sprendimu įteisino savavališką statybą, remdamasis vieninteliu motyvu – atsakovo materialine padėtimi. Toks teismo sprendimas prieštarauja ir suformuotai teismų praktikai, ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms. Nepriklausomai nuo savavališkai atliktų statybos darbų rūšies (rekonstrukcija ar pastato griovimo darbai ir nauja statyba), visais atvejais yra privaloma laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir procedūrų, nepriklausomai nuo to, ar pastatas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

8.       Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė Statybos inspekcija prašė trečiojo asmens skundą tenkinti. Nurodė, kad teismas, sprendimu konstatavęs, jog atsakovas vykdė savavališką Pastato statybą, neturėjo teisinio pagrindo eliminuoti teisės aktais nustatytą atsakovo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

9.       Atsakovas J. T. pateikė atsiliepimą į ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, juo prašo apeliacinius skundus atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

9.1.                      Tiek ieškovė, tiek Kultūros paveldo departamentas kalba apie neteisėtos statybos įteisinimą, nors skundžiamas sprendimas tokių pasekmių nesukėlė, ieškovės ieškinys ne todėl buvo atmestas, kad atsakovo atlikti rekonstrukcijos/statybos darbai yra teisėti ar kad ieškovės reikalavimai neteisėti iš principo, o todėl, kad ieškovė šioje konkrečioje byloje pasirinko netinkamą pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą.

9.2.                      Šioje byloje reikšminga aplinkybė ta, kad paveldo objektu esantis gyvenamasis namas yra tiek susidėvėjęs, kad jo būklė yra avarinė, kelianti pavojų. Abu apeliantai skunduose dėsto savo formalius argumentus, tačiau nė vienas jų net neužsimena apie šią reikšmingą konkrečią šios bylos aplinkybę. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė turėjo įvertinti, kad ši byla nėra vien dėl neteisėtos statybos, nėra ir vien dėl kultūros paveldo objekto nugriovimo, o yra dėl neteisėtos statybos kultūros paveldo objekto nugriautoje dalyje, todėl reikalavimai įpareigoti atsakovą įteisinti statybą / rekonstrukciją, o to nepadarius, įpareigoti atsakovą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius nagrinėjamu atveju netinka. Vien toks formalus įpareigojimas reikštų formalų, o ne realų pažeidimo pašalinimą.

9.3.                      Tenkinus ieškovės reikalavimą atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, neišvengiamai iškiltų tokio sprendimo realaus įvykdymo problema, kiltų ginčų dėl reikalavimų Pastatui (pavyzdžiui, buvo dengtas šiferiu, kuris šiuo metu draudžiamas), dėl atkūrimo masto (nugriauta avarinės būklės pastato dalis, o atkurta turėtų būti naujai, t. y. neaišku, kaip atkartoti buvusią blogą būklę), dėl atkūrimo kokybės (Pastato vertingąsias savybes sudaro ir autentiškos medžiagos, neaišku, ar jas galima ir kuo galima pakeisti, kur įsigyti) ir pan.

9.4.                      Teismas teisingai įvertino aplinkybes, kad atsakovas neturi pakankamai lėšų atkurti gyvenamąjį namą, juo labiau kad dar reikia nugriauti ir naują statinį. Teismo įpareigojimas tai padaryti reikštų atsakovo bankrotą, užkeliant jam nepakeliamą finansinę naštą dėl jam pačiam nuosavybės teise priklausančio Pastato, kuris valstybei parūpo tik tada, kai atsirado galimybė jį atnaujinti atsakovo lėšomis. Apeliantai nepagrįstai teigia, neva teismas ieškinį atmetė vien šiuo pagrindu, sutartinai „užmiršdami“ aplinkybę, kad pastatas yra visiškai nusidėvėjęs, avarinės būklės ir pavojingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai  tenkinami iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

11.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši byla dėl Plungės apylinkės teismo birželio 11 d. sprendimo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, kuriuo teismas panaikino Plungės apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies ir, be kita ko, įpareigojo atsakovą per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atkurti (atstatyti) nugriautą Pastatą, ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasacinis teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu byloje Tarvydas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36098/19, nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies („Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“) pažeidimą, nes padarė išvadą, kad nacionaliniai teismai neišgirdo pareiškėjo (atsakovo) argumentų, todėl civilinis procesas negali būti laikomas sąžiningu, kaip tai apibrėžta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad konstatuotam Konvencijos pažeidimui nutraukti, jo pasekmėms pašalinti ir restitutio in integrum (liet. asmens grąžinimas į padėtį, buvusią iki jo teisių pažeidimo) tikslui pasiekti nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui būtina, be kita ko, išsamiai išnagrinėti atsakovo pateiktus faktinius ir teisinius argumentus, imtis priemonių nugriautos statinio dalies vertei nustatyti, įvertinti praktinę galimybę atkurti nugriautą statinio dalį ir statinio, atkūrus nugriautą dalį, autentiškumą bei kultūrinę svarbą, taip pat išnagrinėti ir įvertinti, ar įpareigojimas atsakovui atkurti statinį yra proporcingas ir pagrįstas atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes.

13.       Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutarties išvadas, 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti, be kita ko, papildomus įrodymus, patvirtinančius: 1) nugriautos statinio dalies vertę; 2) praktinę galimybę atkurti nugriautą statinio dalį; 3) statinio, atkūrus nugriautą dalį, autentiškumą bei kultūrinę svarbą. Taip pat teismas pasiūlė pateikti nuomonę dėl įpareigojimo atsakovui atkurti statinį proporcingumo ir pagrįstumo atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

14.       Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus rašytinius paaiškinimus, 2022 m. birželio 9 d. nutartimi informavo byloje dalyvaujančius asmenis apie ketinimą dėl viešojo intereso peržengti ieškinio ir apeliacinių skundų ribas ir svarstyti ieškovo prašymą teismui savarankiškai spręsti ir (ar) pasisakyti ne tik dėl TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodyto įpareigojimo, bet ir dėl TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalies 2 ir (ar) 3 punkte nurodytų įpareigojimų, jų įvykdymo terminų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15.       Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalimi, kurią Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą, konstatuota ir tarp bylos šalių ginčo nėra dėl to, jog ginčo Pastatas (1787 m. statybos) su priklausiniais 2011 m. lapkričio 28 d. rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovui J. T.. Ieškovė 2016 m. gegužės 4 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-160504-00007/SSA13 (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriuo konstatavo, kad atsakovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį, atliko kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) etnoarchitektūrinės sodybos-namo rekonstravimo darbus. Statybos darbai atlikti Kultūros paveldo objekto teritorijoje. Savavališkai atliktų statybos darbų mastas: nugriauta statinio dalis ir vietoje jos statomas kitas pastatas; iki rekonstrukcijos statinio matmenys buvo: ilgis 16,55 m, plotis 8,30 m, po rekonstrukcijos – ilgis 3,00 m, plotis 8,30 m. Ieškovė 2016 m. gegužės 9 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-160509-00003/PN-447 (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo atsakovas įpareigotas ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 4 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios buvo surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius – atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Ieškovė, atlikusi privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, 2016 m. lapkričio 11 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. NPA-30-161111-0001, kuriuo konstatavo, kad statytojas savavališkos statybos padarinių, užfiksuotų savavališkos statybos akte, nepašalino – neatstatė (neatkūrė) nugriauto kultūros paveldo statinio (išardytų jo dalių).

16.       Byloje liko neišspręstas tik aptarto atsakovo savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo klausimas.

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad, pagal byloje pateiktą lokalinę sąmatą, kultūros paveldo statinio atkūrimo darbai preliminariai kainuotų 66 000 Eur, todėl toks reikalavimas, tikėtina, nebūtų realiai įgyvendintas, kadangi atsakovas finansiškai nepajėgus to padaryti. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo pateiktais apeliaciniais skundais, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės nemotyvuotą teismo sprendimą – nors pripažino statybos savavališkumą, tačiau taip ir neįpareigojo atsakovo savavališkos statybos padarinių pašalinti. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiems apeliantų argumentams.

18.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2009 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009).

19.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, expressis verbis (liet. aiškiai žodžiais; tiesiogiai) nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo statinio savavališkos statybos konstatavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 28 straipsnyje nustatyta, jog savavališkos statybos padariniai šalinami TPSVPĮ nustatyta tvarka. Tuo metu galiojusio TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

20.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas klausimus dėl anksčiau galiojusio CK 4.103 straipsnio 3 dalyje ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių šalinimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2011 m. sausio 31 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus; konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

21.       EŽTT jurisprudencijoje, nagrinėjant neteisėtų statybų ir jų teisinių padarinių klausimus, akcentuojamas taikytinų priemonių proporcingumo aspektas, kurį vertinant, be kita ko, svarbi pažeidimo reikšmingumo aplinkybė, konstatuota, kad turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Allard prieš Švediją, peticijos Nr. 35179/97; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Saliba prieš Malta, peticijos Nr. 4251/02; 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03).

22.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2013 ir joje nurodytą praktiką).

23.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Pastatas buvo pastatytas 1787 metais. Remiantis byloje pateiktu 2018 m. gegužės 18 d. statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 18-77, kultūros paveldo Pastatas yra avarinis statinys, jo konstrukcijos netenkina statybos techninių reglamentų STR 2.01.01(1):2005 ir STR 2.0201:2004 reikalavimų, šio statinio konstrukcijų būklė kelia didelį pavojų statinyje ar netoli jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateiktos tiek išlikusios Pastato dalies, tiek ir nugriautos Pastato dalies liekanų nuotraukos.

24.       Pagal Kultūros paveldo departamento sudarytos Komisijos 2017 m. gegužės 11 d. išvadas ir kartu su jomis pateiktą lokalinę sąmatą, Pastato atkūrimo (atstatymo) darbai 2017 metais preliminariai būtų kainavę 65 990,98 Eur. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ši lokalinė sąmata buvo parengta pagal 2017 m. kovo mėnesio kainas, tačiau visuotinai žinoma aplinkybė, kad statybinių medžiagų ir darbų kainos yra smarkiai išaugusios, lyginant jas su buvusiomis 2017 metais (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

25.       Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovas ir jo sutuoktinė gauna nedideles pajamas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jiems būtų per didelė finansinė našta savarankiškai atstatyti kultūros paveldo Pastato dalį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Remiantis Kultūros paveldo departamento ir atsakovo kartu su 2022 m. birželio 2 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktais duomenimis, valstybė nei visiškai, nei iš dalies nefinansuoja Pastato atstatymo darbų.

26.       Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė taikyti TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą įpareigojimą atstatyti kultūros paveldo Pastato dalį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Vis dėlto ieškovė, atsižvelgdama į šio sprendimo 12 punkte nurodyto EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje Tarvydas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36098/19, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutarties išaiškinimus, savo 2022 m. gegužės 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad teismas šioje byloje galėtų taikyti alternatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą ir įpareigoti atsakovą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nurodant, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas nebus įvykdytas, Statybos inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis. Ieškovės vertinimu, teismas nagrinėdamas Statybos inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, turi priimti vieną iš TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų ir savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą gali išspręsti savarankiškai (lot. ex officio) – nesusaistytas Statybos inspekcijos pareikšto reikalavimo taikyti įstatyme numatytas neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones.

27.       Atsakovas 2022 m. birželio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog sutinka su ieškovės 2022 m. gegužės 19 d. teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų pozicija, kad įteisinti atsakovo pastatytą naują statinį nėra galimybės, todėl jis turėtų būti nugriautas sutvarkant statybvietę, o atstatyti nugriautą kultūros paveldo statinio dalį į buvusią padėtį yra neįmanoma.

28.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į šalių pateiktą nuomonę bei interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas peržengti ieškovės ieškinio ir apeliantų apeliacinių skundų ribas, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti rekonstruotą kultūros paveldo statinį (rekonstruotas jo dalis), esantį (duomenys neskelbtini), ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas nebus įvykdytas, Statybos inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai rekonstruotą Pastatą (jo dalis) ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis (TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalies 3 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės tenkinamas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

30.       Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, yra pagrindas ieškovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi iš esmės tenkinti ieškovės reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, iš atsakovo ieškovei priteistina 50,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia :

Plungės apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą J. T. per 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti rekonstruotą kultūros paveldo statinį (rekonstruotas jo dalis), esantį (duomenys neskelbtini), ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas nebus įvykdytas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai rekonstruotą kultūros paveldo statinį (rekonstruotas jo dalis), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę atsakovo J. T. lėšomis.

Priteisti iš atsakovo J. T. ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 50,46 Eur (penkiasdešimt eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.