Civilinė byla Nr. e2A-665-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00395-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovams antstoliui Donatui Kisieliui, V. M., uždarajai akcinei bendrovei „Projektavimo ir restauravimo institutas“, B. V., A. S. (A. S.) dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, vienintelio akcininko ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. T., L. T., A. S. ir S. M.. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. T. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo antstolio Donato Kisieliaus 2019 m. kovo 1 d. surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), kuriuo atsakovui V. M. (toliau – atsakovas1) parduota 57 920 vienetų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Projektavimo ir restauravimo institutas“ (toliau – Bendrovė) vardinių paprastųjų akcijų (toliau – Akcijos), sudarančių 100 procentų Bendrovės įstatinio kapitalo, už 75 000 Eur; 2) pripažinti negaliojančiu UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vienintelio akcininko V. M. 2019 m. kovo 1 d. priimtą sprendimą dėl bendrovės valdybos narių atšaukimo ir naujų valdybos narių paskyrimo (toliau – Sprendimas); 3) pripažinti negaliojančiu UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ valdybos 2019 m. kovo 1 d. priimtą sprendimą dėl A. S. atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų ir B. V. paskyrimo bendrovės naujuoju vadovu (toliau – Sprendimai); 4) taikyti restituciją natūra ir šalis grąžinti į buvusią padėtį: įpareigoti atsakovą V. M. grąžinti 57 920 vienetų UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardinių paprastųjų akcijų ieškovui ir tretiesiems asmenims S. M., A. S., o antstolį Donatą Kisielių grąžinti atsakovui V. M. jo sumokėtas lėšas už Akcijas; 5) priteisti solidariai iš atsakovų antstolio Donato Kisieliaus, V. M., UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, B. V. ir A. S. bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2019 m. sausio 22 d. sužinojo, jog antstolis Donatas Kisielius vykdomosiose bylose Nr. 0174/18/01242 ir Nr.  0174/18/01243 vykdo varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose parduodamos Akcijos (57 920 vienetai), sudarančios 100 procentų įstatinio kapitalo. Ieškovas teigia, jog Bendrovės akcijos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. nuosavybės teise priklauso ieškovui ir kitiems tretiesiems asmenims.

3.       Ieškovas pažymi, kad jis pareikalavo antstolio nedelsiant atšaukti vykdomas varžytynes. Antstoliui atsisakius tenkinti ieškovo prašymą, ieškovas 2019 m. sausio 29 d. pateikė antstoliui skundą dėl jo veiksmų, kurį antstolis grąžino nurodęs, kad skundas paduotas ne vykdymo proceso šalies. Kadangi antstolis skundo neperdavė teismui, ieškovas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolių procesinių veiksmų. Taip pat ieškovas kreipėsi į antstolį su prašymu stabdyti varžytynes, tačiau 2019 m. vasario 7 d. varžytynės įvyko. Atsakovui1 sumokėjus akcijų įsigijimo varžytynėse kainą, antstolis 2019 m. kovo 1 d. surašė Aktą, o atsakovas1 tą pačią dieną paskyrė naują bendrovės valdybą, priėmė sprendimus dėl bendrovės valdybos narių atšaukimo ir naujų valdybos narių paskyrimo bei dėl A. S. atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų ir B. V. paskyrimo bendrovės naujuoju vadovu.

4.       Ieškovas teigia, kad tiek Aktas, tiek jo pagrindu priimti Sprendimai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais. Aktas pripažintinas negaliojančiu, nes antstolis pažeidė draudimą realizuoti skolininkui nepriklausantį turtą, nors, ieškovo teigimu, turėjo pakankamai duomenų, ir tą pripažino, kad Akcijos nuosavybės teise priklausė ieškovui ir tretiesiems asmenims. Šį teiginį grindė aplinkybe, kad antstolis 2018 m. liepos 9 d. areštavo ieškovui priklausančias Akcijas kitoje vykdomojoje byloje, bei aplinkybe, kad ieškovo ir trečiųjų asmenų A. S. ir S. M. nuosavybės teisės į Akcijas buvo registruotos viešuosiuose registruose – Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje. Aktui esant neteisėtam, atsakovas1 bendrovės akcininku tapo neteisėtai, todėl ir Sprendimai, kuriais atsakovas1 paskyrė naują bendrovės valdybą, o pastaroji – naująjį vadovą, pripažintini ab initio negaliojančiais.

5.       Atsakovas V. M. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 23 d. jis sudarė paskolos sutartį su R. T. ir jos sutuoktiniu L. T., kuria atsakovas1 paskolino jiems 3 300 000 Lt. Paskolos negrąžinus, atsakovas1 2015 m. kovo 12 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš R. T. ir L. T. paskolintas lėšas bei palūkanas. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui 2015 m. kovo 19 d. bendrovės akcijos, kurios nuosavybės teise priklausė L. T., buvo areštuotos. Taikius areštą, jokie veiksmai tapo negalimi, o jei tokie ir buvo atlikti – veiksmai yra niekiniai kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017, tenkino V. M. reikalavimus atsakovams L. T. ir R. T., o 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-141-370/2018 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė skolininkų kasacinį skundą, todėl tarp šalių vykęs ginčas dėl skolos priteisimo yra galutinai išspręstas, o teismų priimti procesiniai sprendimai vykdytini.

6.       Atsakovas1 pažymi, kad nuo 2013 m. gruodžio 5 d. bendrovės vieninteliu akcininku buvo L. T.. Taigi, 2015 m. kovo 19 d., Akcijų arešto taikymo metu, bendrovės Akcijos nuosavybės teise priklausė skolininkui L. T., o Akcijų areštas nebuvo panaikintas ar keistas viso ginčo metu, todėl skolininkas L. T. nuo 2015 m. kovo 19 d., teismui pritaikius skolininkų turtui areštą ir antstoliui faktiškai turtą areštavus, neturėjo teisės disponuoti areštuotais vertybiniais popieriais. Be to, ieškovas ieškiniu gina ne savo teises, nes tretieji asmenys nei A. S., nei S. M. nepradėjo ginčų dėl Akcijų varžytynių, neteigė ir neįrodinėjo, kad yra Akcijų savininkai. Ieškovas ieškiniu konkrečių faktų, susijusių su Akcijų perleidimu tretiesiems asmenims, nenurodė, pagrindžiančių dokumentų teismui neteikė. Ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių pirminių duomenų, patvirtinančių jo nuosavybės teises į Akcijas.

7.       Atsakovas antstolis Donatas Kisielius atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas V. M. 2018 m. gegužės 14 d. vykdyti pateikė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017 išieškoti iš skolininkų L. T. ir R. T. solidariai 1 571 306,01 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 571 306,01 Eur sumos nuo 2015 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš kiekvieno po 6 307,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Antstolio 2018 m. gegužės 14 d. patvarkymais priimti vykdomieji dokumentai vykdyti ir pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0174/18/01242 ir Nr. 0174/18/01243. Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus surašytas 2018 m. birželio 1 d. turto arešto aktas Nr. S-18-174-10430, kuriuo areštuotos tretiesiems asmenims L. T. ir R. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios visos UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardinės paprastosios akcijos. 2019 m. sausio 8 d. patvarkymu Nr. S-19-174-418 paskelbtos tretiesiems asmenims L. T. ir R. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių visų UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardinių paprastųjų akcijų pirmosios varžytynės. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5408-631/2019 atmestas trečiųjų asmenų L. T. ir R. T. skundas dėl antstolio veiksmų. 2019 m. vasario 7 d. baigėsi varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose, pasiūlęs didžiausią 75 000 Eur kainą, laimėtoju paskelbtas išieškotojas (atsakovas1) V. M.. Atsakovas1 atkreipė dėmesį, jog ieškovas nepateikė jokių pirminių duomenų, parvirtinančių jo ir trečiųjų asmenų A. S. bei S. M. nuosavybės teisės į UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardines paprastąsias akcijas.

8.       Atsakovė UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovei nėra žinomos Akcijų perleidimo aplinkybės, todėl dėl jų nepasisako. Teigė, jog patikrinus bendrovės duomenis, kurie buvo perduoti naujajam bendrovės akcininkui ir vadovui, teisės aktų nustatyta tvarka, patvirtinančių duomenų apie M. T., S. M. ir A. S., kaip apie bendrovės akcininkus, nerasta. Atsakovės turimais duomenimis, bendrovės akcininku nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki Akcijos buvo parduotos varžytynėse buvo L. T., o nuo 2015 m. kovo 18 d. L. T. nuosavybės teise turimos akcijos Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu buvo areštuotos (civilinė byla Nr. 2-55-577/2017), antstolio faktiškai aprašytos 2015 m. kovo 19 d., todėl negalėjo būti perleistos kitiems asmenims.

9.       Atsakovas B. V. atsiliepime į ieškinį prašė pakeisti jo procesinę padėtį byloje iš atsakovo į trečiąjį asmenį, kadangi jis neturi jokio tiesioginio suinteresuotumo šia byla, prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtai pareikštą.

10.       Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį teigė, kad ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, todėl atmestinas. Prašė ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos priteisiant atsakovų naudai. Jo nuomone, ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, tyčia nurodant atsakovais asmenis, kurie nei teisine, nei faktine prasme neįtrauktini į bylą atsakovais.

11.       Tretieji asmenys R. T., L. T., A. S., S. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, skyrė ieškovui 2 000 Eur baudą, priteisiant 1 000 Eur valstybės naudai, o 1 000 Eur lygiomis dalimis atsakovų naudai bei priteisė iš ieškovo 1 350 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.

13.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nėra pateikęs pirminių dokumentų, t. y. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu jis būtų įsigijęs bendrovės akcijas, duomenų, kad jo vardu būtų atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, kurie patvirtintų, jog Akcijos priklauso ieškovui.

14.       Teismas pažymėjo, jog trečiojo asmens L. T. 2013 m. gruodžio 11 d. prašymo pagrindu Juridinių asmenų registre vieninteliu bedrovės akcininku nurodytas L. T., todėl konstatuota, kad prašymą L. T. Juridinių asmenų registrui pateikė 2013 m. gruodžio 5 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

15.       Teismas konstatavo, kad jei ir neišpildė visų teisės aktų reikalavimų 2013 m. gruodžio 5 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties šalys, tačiau savo veiksmų visuma šalys pagrindė, kad nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma egzistuoja, t. y. sudaryta rašytinės formos sutartis bei Juridinių asmenų registre išviešintas nuosavybės teisių perėjimas.

16.       Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog L. T. nuo 2013 m. gruodžio 5 d. laiko save vienasmeniu bedrovės akcininku ir priiminėja vienasmenius sprendimus dėl bendrovės įstatų keitimo, ieškovas nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, kad jis pagal 2013 m. lapkričio 5 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį reikalavo L. T. apmokėti akcijų kainą tiek iki 2017 m. lapkričio 1 d., tiek ir suėjus nustatytam terminui, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendrovės veikloje nedalyvavo, sprendimų nepriiminėjo, susirinkimuose nebalsavo, neginčijo, kad sprendimus kaip bedrovės akcininkas priiminėjo L. T., vertino, jog ieškovas neįrodė, kad Akcijos jam priklausė nuosavybės teise, todėl konstatuoti, kad antstolis iš varžytynių pardavė ne skolininkui L. T. priklausančias akcijas, nėra jokio teisinio pagrindo.

17.       Teismas įvertinęs tai, kad 2015 m. kovo 18 d. teismo nutartimi taikytos laikinąsias apsaugos priemonės ir areštuotas trečiųjų asmenų turtas, antstolis 2015 m. kovo 19 d. priėmė vykdyti šią nutartį ir atliko vykdymo veiksmus (surašė patvarkymus ir turto aprašą), areštavo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcijas, priklausančias L. T. ir R. T., laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nei tretieji asmenys L. T. ir R. T., nei ieškovas neginčijo turto aprašo tuo pagrindu, kad bendrovės akcijos nėra minėtų trečiųjų asmenų nuosavybė, 2015 m. vasario 23 d. Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše L. T. nurodytas vieninteliu bendrovės akcininku nuo 2013 m. gruodžio 5 d., konstatavo, jog esant galiojančiam ir nepanaikintam areštui UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 2000 vienetų paprastosioms vardinėms akcijoms, kurių savininku kartu su sutuoktine buvo L. T., Akcijų nuosavybės teisė negalėjo būti perleista nuo 2015 m. kovo 19 d., todėl Akcijos 2019 m. sausio 8 d. paskelbtų varžytynių metu priklausė L. T. ir R. T..

18.       Konstatuota, jog antstolis, nustatęs, kad Akcijos priklauso L. T. ir jo sutuoktinei, 2019 m. vasario 18 d. priimtu patvarkymu atliko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties Nr. e2-4123- 577/2018 pagrindu 2018 m. birželio 21 d. sudaryto turto aprašo pakeitimą ir išregistravo bendrovės 29 540 vienetų vardinių paprastųjų akcijų areštą ieškovo vardu.

19.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atmetus ieškinio reikalavimą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nepagrįstais laikytini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai.

20.       Pasisakydamas dėl prašymo skirti ieškovui baudą, teismas sprendė, kad ieškovo elgesys selektyviai pasirenkant kuriuos įrodymus teikti į bylą, be to, įstatymo suteikta procesine teise reikšti ieškinį naudojantis ne pagal paskirtį, bet siekiant sąmoningai sukelti nepatogumų atsakovams, užvilkinti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017 vykdymą, sudaro pagrindą skirti ieškovui 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21.       Ieškovas M. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      2013 m. gruodžio 5 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi pirkėjas (trečiasis asmuo L. T.) Akcijų kainą įsipareigojo sumokėti pardavėjui (ieškovui) iki 2017 m. lapkričio 1 d., tačiau to nepadarė, todėl nuosavybės teisė į ginčo Akcijas jam nebuvo perleista. Tretieji asmenys L. T. ir R. T. niekada nebuvo įgiję nuosavybės teisių į Akcijas, todėl akivaizdu, kad varžytynių aktu atsakovui buvo parduotas ne skolininkams priklausantis turtas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog varžytynių aktas yra teisėtas.

21.2.                      Akcijos buvo areštuotos kaip ieškovui priklausantis turtas, todėl tolimesnis Akcijų judėjimas objektyviai nebūtų įmanomas. Ieškovo areštuoto turto aprašo pakeitimas buvo atliktas po varžytynių akto sudarymo.

21.3.                      Aplinkybė, kad tretieji asmenys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu neginčijo nuosavybės teisių į Akcijas ir kitų teisminių ginčų dėl antstolio veiksmų neteisėtumo metu neteikė Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, negali būti laikoma kaip trečiųjų asmenų nuosavybės teises į ginčo Akcijas patvirtinanti aplinkybė. 

21.4.                      Ieškovas prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus iš byloje dalyvaujančių asmenų pateikė pasirengimo nagrinėti bylą stadijos metu, todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog šis prašymas nesavalaikis. Be to, ieškovas, sužinojęs apie netenkintą jo prašymą, kreipėsi pats į trečiąjį asmenį dėl įrodymų ir juos gavęs nedelsiant pateikė teismui. Vien aplinkybė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, kuriuos teismas atsisakė išreikalauti, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nenustačius ieškovo nesąžiningumo pareiškiant ieškinį, nėra teisinio pagrindo ieškovo elgesį pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl nepagrįstai ieškovui skirta bauda.

22.       Atsakovas antstolis Donatas Kisielius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kurie tapatūs reikštiems pirmosios instancijos teisme.

23.       Atsakovas V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.                      2015 m. kovo 19 d., t. y. Akcijų arešto taikymo metu, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcijos nuosavybės teise priklausė skolininkui L. T., o akcijų areštas nebuvo panaikintas ar keistas viso ginčo metu, todėl skolininkas L. T. nuo 2015 m. kovo 19 d., teismui pritaikius skolininkų turtui areštą ir antstoliui faktiškai turtą areštavus, neturėjo teisės ir objektyviai negalėjo disponuoti areštuotais vertybiniais popieriais.

23.2.                      Teismas tinkamai įvertino ieškovo M. T. elgesį prieš paskutinį teismo posėdį pateikiant Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, kurią gavo iš L. T.. Akivaizdu, kad sūnus M. T. ir tėvas L. T. tokiais bendrais koordinuojamais veiksmais, kai įrodymai teikiami nesavalaikiai, siekia kenkti ir apsunkti atsakovo V. M. naudai priimtų teismų sprendimų vykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuosavybės teisės į Akcijas pagal 2013 m. gruodžio 5 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį

25.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog 2013 m. gruodžio 5 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi pirkėjas (trečiasis asmuo L. T.) Akcijų kainą įsipareigojo sumokėti pardavėjui (ieškovui) iki 2017 m. lapkričio 1 d., tačiau to nepadarė, todėl nuosavybės teisė į ginčo Akcijas jam nebuvo perleista. Tretieji asmenys L. T. ir R. T. niekada nebuvo įgiję nuosavybės teisių į Akcijas, todėl akivaizdu, kad varžytynių aktu atsakovui buvo parduotas ne skolininkams priklausantis turtas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog varžytynių aktas yra teisėtas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

26.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 5 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje aiškiai apibrėžtas dalykas – perleidžiamos Bendrovės akcijos, susitarta dėl jų kainos, akcijų perleidimo ir atsiskaitymo už jas tvarka. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad trečiasis asmuo L. T. būtent nuo 2013 m. gruodžio 5 d., t. y. nuo sutarties sudarymo dienos, registruotas ir išviešintas viešame registre kaip vienintelis bendrovės akcininkas ir Akcijų savininkas (t. 2, b. l. 161 – 170; t. 6, b. l. 54 – 56). Be to, byloje pateiktas trečiojo asmens L. T. 2013 m. gruodžio 11 d. prašymas registruoti Juridinių asmenų registre, kurio pagrindu viešame registre vieninteliu Bedrovės akcininku įregistruotas L. T. (t. 2, b. l. 45 – 49). Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, jog byloje yra pateikti įrodymai, jog trečiasis asmuo L. T. nuo 2013 m. gruodžio 5 d. atliko su Bendrovės valdymu susijusius veiksmus kaip vienintelis Bendrovės akcininkas: priiminėjo vienintelio akcininko sprendimus, tvirtino Bendrovės įstatus (t. 2, b. l. 59 – 62). Taigi, iš minėtų faktinių aplinkybių ir įrodymų spręstina, jog 2013 m. gruodžio 5 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į Akcijas buvo perleista trečiajam asmeniui L. T. (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis iš varžytynių pardavė ne skolininkui L. T. priklausančias Akcijas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir antstolio veiksmų (ne)teisėtumo

27.       Apeliantas teigia, jog aplinkybė, kad tretieji asmenys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu neginčijo nuosavybės teisių į Akcijas ir kitų teisminių ginčų dėl antstolio veiksmų neteisėtumo metu neteikė Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, negali būti laikoma kaip trečiųjų asmenų nuosavybės teises į ginčo Akcijas patvirtinanti aplinkybė.

28.       CPK 675 straipsnio nuostatos numato, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą.

29.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovą1 bei trečiuosius asmenis R. T. ir L. T. siejo teisiniai paskoliniai santykiai, dėl kurių netinkamo vykdymo atsakovas1 2015 m. kovo 12 d. pateikė teismui ieškinį (t. 5, b. l. 40 – 48). Minėto ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo minėtų trečiųjų asmenų turtą (t. 5, b. l. 210 – 212). Antstolis Irmantas Gaidelis 2015 m. kovo 19 d. priėmė vykdyti šią nutartį ir atliko vykdymo veiksmus (patvarkymus ir turto aprašą), areštavo UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcijas, priklausančias L. T. ir R. T. (t. 5, b. l. 213 – 219). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės taikytos nuo 2015 m. kovo 19 d.

30.       Nustatyta, kad atsakovo1 ieškinys tretiesiems asmenims 2017 m. balandžio 7 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017 patenkintas iš dalies, iš trečiųjų asmenų L. T. ir R. T. atsakovo1 naudai solidariai priteista 1 571 306,01 Eur skola bei procesinės palūkanos (t. 5, b. l. 200 – 209). Minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat paliktos galioti taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi  pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (t. 5, b. l. 65 – 90).  Minėtų teismų procesinių sprendimų pagrindu atsakovui1 2018 m. gegužės 10 d. išduotas vykdomasis raštas (t. 5, b. l. 198 – 199), kurį jis 2018 m. gegužės 14 d. pateikė vykdyti antstoliui Donatui Kisieliui. Antstolis 2018 m. birželio 1 d. turto arešto aktu Nr. S-18-174-10430 areštavo skolininkams (tretiesiems asmenims) L. T. ir R. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias visas Bendrovės, t. y. 57 920 vienetus, vardines paprastąsias akcijas (t. 5, b. l. 108 – 112).

31.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, t. y. turto (Akcijų) areštui, nuo 2015 m. kovo 19 d., varžytynių paskelbimo metu 2019 m. sausio 8 d. Akcijos priklausė tretiesiems asmenimis L. T. ir R. T., todėl apeliacinio skundo argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nuosavybės teisės į Akcijas nepriklausymo tretiesiems asmenims atmestinas, kaip prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams ir nepagrįstas.

32.       CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais. Pagal aptariamą normą, antstolio patvirtinti turto pardavimo aktai gali būti pripažinti negaliojančiais dėl šių aplinkybių: 1) buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (šiuo atveju turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui).

33.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, turto perdavimo išieškotojui aktas) pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą yra vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui, gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

34.       Apeliantas įrodinėja, jog Akcijos buvo areštuotos kaip ieškovui priklausantis turtas, todėl tolimesnis Akcijų judėjimas objektyviai nebuvo įmanomas, o ieškovo areštuoto turto aprašo pakeitimas buvo atliktas po varžytynių akto sudarymo. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

35.       Kaip minėta, įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pagrindu atsakovui1 2018 m. gegužės 10 d. išduotas vykdomasis raštas, kurį jis 2018 m. gegužės 14 d. pateikė vykdyti antstoliui Donatui Kisieliui (t. 5, b. l. 198 – 199). 2018 m. birželio 1 d. turto arešto aktu areštuotos skolininkams (tretiesiems asmenims) L. T. ir R. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios visos Bendrovės, t. y. 57 920 vienetai, vardinės paprastosios akcijos (t. 5, b. l. 108 – 112).

36.       Bylos duomenimis nustatyta, jog L. T. ir R. T. 2018 m. spalio 10 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame vienu iš motyvų nurodė, kad UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ nėra su jais susijusi bendrovė, todėl nėra galimi antstolio priverstinio vykdymo veiksmai (t. 5, b. l. 113 – 115). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5408-631/2019 (t. 5, b. l. 127 – 129), 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1733-592/2019 (t. 5, b. l. 130 – 134) atmetė trečiųjų asmenų L. T. ir R. T. skundus dėl antstolio veiksmų, konstatuojant, jog UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ akcijos priklauso tretiesiems asmenims.

37.       Apeliantas įrodinėja, jog vykdymo veiksmų metu antstolis pripažino, kad Akcijos nuosavybės teise priklauso ieškovui. Šią aplinkybę jis įrodinėja į bylą pateiktu 2018 m. liepos 9 d. Turto areštų aktų registro išrašu (t. 1, b. l. 32 – 36), kuriame UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ 29 540 vienetų paprastųjų vardinių akcijų savininku nurodytas M. T..

38.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su antstolio bylos nagrinėjimo metu pateiktu paaiškinimu, jog 2018 m. birželio 21 d. turto aprašas, kuriame Akcijų savininku nurodytas ir ieškovas, buvo laikinas veiksmas siekiant apsaugoti areštuotą turtą nuo perleidimo kitiems tretiesiems asmenims. Kaip matyti, antstolis, detaliai susipažinęs su vykdomosios bylos duomenimis ir nustatęs, jog Akcijos nepriklauso ieškovui, o tik tretiesiems asmenims, 2019 m. vasario 18 d. patvarkymu atliko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties Nr. e2-4123- 577/2018 pagrindu 2018 m. birželio 21 d. sudaryto turto aprašo pakeitimą ir išregistravo bendrovės 29 540 vienetų vardinių paprastųjų akcijų areštą ieškovo vardu.

39.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovo areštuoto turto aprašo pakeitimas buvo atliktas po varžytynių akto sudarymo, kaip nepagrįstą. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis 2019 m. vasario 18 d. patvarkymu atliko 2018 m. birželio 21 d. sudaryto turto aprašo pakeitimą, o turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas tik  2019 m. kovo 1 d. Taigi, kaip matyti, priešingai nei teigia apeliantas, turto aprašo pakeitimas atliktas iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo.  

40.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrovės Akcijos nepriklausė ieškovui, parduotas turtas priklausė skolininkams, todėl pripažinti negaliojančiu antstolio 2019 m. kovo 1 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui V. M. parduota 57 920 vienetų UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ vardinių paprastųjų akcijų už 75 000 Eur sumą, nėra teisinio pagrindo.

Dėl paskirtos baudos pagrįstumo

41.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jam paskirta 2 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą, siekiant užvilkinti išieškojimą iš ieškovo šeimos narių turto. Ieškovas teigia, jog prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus iš byloje dalyvaujančių asmenų pateikė pasirengimo nagrinėti bylą stadijos metu, todėl šis prašymas yra savalaikis, o aplinkybė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė įrodymus, kuriuos teismas atsisakė išreikalauti, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

42.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudos, iki 50 procentų baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

43.       Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio, prašymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

44.       Savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis; CPK 7 straipsnio 2 dalis). Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, nebūtų vilkinamas bylų nagrinėjimas. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Taigi, visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis; CPK 7 straipsnis).

45.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas (jo atstovė) parengiamojo posėdžio metu pateikė prašymą išreikalauti iš UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, trečiojo asmens L. T. 2013 m. gruodžio 5 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas teigė, kad šio įrodymo neturi ir negali gauti, tačiau teismui netenkinus šio prašymo, ieškovas pateikė 2013 m. gruodžio 5 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (t. 6, b. l. 54 – 56). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo elgesys, selektyviai pasirenkant kuriuos įrodymus teikti, pažeidžia šalių rungtyniškumo principą bei nėra suderinamas su CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus bylos medžiagą ir ieškovo procesinį elgesį, aplinkybių visuma suponuoja, kad ieškovas jam įstatymo suteikta procesine teise reikšti ieškinį akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekiant sąmoningai sukelti nepatogumų atsakovams, užvilkinti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-577/2017 vykdymo veiksmus.

46.       Akcentuotina, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog paskirta bauda yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti teismų praktikos, jos sumokėjimas galėtų turėti ženklių neigiamų pasekmių ar taptų nepakeliama finansine našta. Priešingai, teismas paskyrė baudą, kuri yra mažesnė nei CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalios baudos vidurkis. Nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių teismas galėtų ir (ar) turėtų panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą, apeliacinio skundo argumentai dėl baudos dydžio laikytini nepagrįstais.

47.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo

48.       Teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė rašymo apsirikimą: rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog iš ieškovo lygiomis dalimis priteisiama 1 000 Lt baudos atsakovų naudai.

49.       CPK 276 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime (nutartyje) rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

50.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas ištaisyti teismo sprendime padarytą rašymo apsirikimą rezoliucinėje dalyje ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur baudą, iš kurios 1 000 Eur – valstybės naudai, 1 000 Eur – lygiomis dalimis atsakovų antstolio Donato Kisieliaus, V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, juridinio asmens kodas 124563175, B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iš ieškovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 350 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.“

Dėl procesinės bylos baigties

51.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovo (apelianto) apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

52.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

53.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

54.       Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi atidėjo ieškovui 1 350 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, iš jo valstybei priteistina atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma – 1 350 Eur (CPK 84, 96 straipsniai).

55.       Atsakovai ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendime rezoliucinėje dalyje ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) baudą, iš kurios 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) – valstybės naudai, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) – lygiomis dalimis atsakovų antstolio Donato Kisieliaus, V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, juridinio asmens kodas 124563175, B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį valstybės naudai.“

Priteisti iš ieškovo M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 350 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Ši priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Teisėjai                                        Marius Bajoras

                                        Aldona Tilindienė

                                        Jūratė Varanauskaitė