Administracinė byla Nr. A-2262-438/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02620-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 15.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir A. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Z. N. ir Č. D.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai D. K. ir A. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Alytaus skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą
Nr. 2SK-361-(14.2.110) (toliau – ir Sprendimas), panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 1SS-1583-(10.5) (toliau – ir Raštas) ir bylą išnagrinėti iš esmės – įpareigoti atsakovą pakartotinai ištirti pareiškėjų prašymus ir įpareigoti NŽT inicijuoti buvusių riboženklių atstatymą pareiškėjų sklype.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad S. K. firmos „Korika“ neteisingai parengtų geodezinių matavimų bei riboženklių naikinimo pagrindu NŽT Alytaus skyriaus 2016 m. vasario 29 d. sprendimu
Nr. 2SK-361-( 14.2.110) buvo pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas) kadastro duomenys, t. y. žemės sklypo dalis buvo pažymėta trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype. Pagal parengtus kadastrinius dokumentus ir žemės sklypų ribas pareiškėjams nepagrįstai yra nusavinama dalis nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei miško ir priskiriama kita dalis žemės. Rengiant kadastrinius matavimus neatsižvelgta, kad žemės sklypo ribos ir kelias yra pažymėti archyviniuose žemių planuose. NŽT netyrė argumentų dėl 2015 m. balandžio 10 d. atliekamų žemės sklypų nužymėjimų, buvo nepagrįstai remiamasi riba per vandens telkinį, rengiant ortofoto planus nebuvo įvertintos pareiškėjų ir liudytojų pastabos apie nuosavybės dokumentuose ir faktiškai istoriškai susiformavusias žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo ribas. NŽT nevertino aplinkybės, kad tretieji suinteresuoti asmenys piktybiškai kirto medžius miške ir naikino riboženklius, taip sudarydami sau palankesnes sąlygas rengiant naujus kadastrinius matavimus. Trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypo ribos nebuvo patikslintos pagal išlikusius riboženklius, buvo sudedami nauji riboženkliai. Pareiškėjų teigimu, jie prašymus suteikti informaciją pateikė 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. gegužės 5 d., o NŽT atsakymas buvo parengtas tik 2016 m. gegužės 19 d., todėl buvo pažeisti viešojo administravimo principai, paneigti greito ir tikslaus aptarnavimo pagrindai.
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad bendrą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo ribų posūkio tašką žymintis riboženklis (Situacijos brėžinyje žymimas ribos posūkio tašku Nr. 30) vietovėje įtvirtintas nepažeidžiant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų. Patikrinimo metu vietovėje buvo nustatyta, kad pareiškėjų minėtas kelias dokumentuose nėra pažymėtas, taip pat nustatyta, jog žemės sklypai yra kalvotoje, pelkėtoje, mišku ir kitais želdiniais apaugusioje vietovėje (sudėtingas reljefas). Pirmojo žemės sklypų ženklinimo metu buvo matuojama rulete, todėl matavimo tikslumas priklausė nuo vietovės reljefo, t. y. dėl kalvotos, pelkėtos, mišku ir kitais želdiniais apaugusios vietovės galimai buvo išmatuota netiksliai. Dalis ginčytinų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos posūkio taškų yra pelkėtoje (sunkiai prieinamoje) vietovėje. Patikrinimo vietovėje metu nustatyta, kad anksčiau įtvirtinti (seni) bendrą žemės sklypų ribą (ginčo ribą) žymintys riboženkliai nėra išlikę, o Abrise Nr. 96-97 ir Plane Nr. 42-1 nėra nurodytų kitų atstumų (matavimų užkirčių) ar stabilių vietovės objektų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai atstatyti bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų.
5. Atsakovas nesutiko, kad Sprendimo kopija turėjo būti išsiųsta pareiškėjams, nes žemės sklypą, dėl kurio kadastro duomenų pakeitimo buvo priimtas Sprendimas, nuosavybės teise valdo Č. D.. Be to, 2016 m. birželio 8 d. NŽT Alytaus skyriuje buvo gautas Č. D. prašymas neteikti pareiškėjams dokumentų, susijusių su jo žemės sklypo grąžinimu. Atsakovo įsitikinimu, nebuvo pažeisti viešojo administravimo principai ir nepaneigti greito ir tikslaus aptarnavimo pagrindai, nes, vadovaujantis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, visi pareiškėjų skundai buvo išnagrinėti kompleksiškai ir atsakymas į juos visus pateiktas vienu NŽT Raštu. Skundo reikalavimas panaikinti NŽT Raštą ir įpareigoti NŽT pakartotinai ištirti pareiškėjų prašymus (jeigu toks reikalavimas būtų patenkintas) nesukurs jiems teisinių pasekmių, nes ginčų dėl bendros žemės sklypų ribos, kai iš esamų dokumentų ši riba nėra aiški, sprendimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnyje, pagal kurį tokio pobūdžio ginčus yra priskirta spręsti bendrosios kompetencijos teismams. Atsakovas taip pat nesutiko ir su pareiškėjų reikalavimu įpareigoti NŽT inicijuoti buvusių riboženklių atstatymą pareiškėjų žemės sklype, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 11 straipsnio 1 dalį, pareiškėjai turėtų kreiptis į asmenis, turinčius kvalifikacinį leidimą dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus bei jų ir prašyti atstatyti anksčiau paženklintų žemės sklypų ribų riboženklius.
6. Atsakovas NŽT atsiliepimo papildyme nurodė, jog bendrą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo ribų posūkio atšaką žymintis riboženklis vietovėje įtvirtintas nepažeidžiant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų. Gavus pareiškėjų pastabą (žodžiu) apie kelią, buvo patikrinta atkūrimo byloje esanti informacija ir nustatyta, kad šiuose dokumentuose tokio kelio nėra pažymėta. Pareiškėjai kreipėsi į teismą ne dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kaip jiems buvo išaiškinta, bet dėl byloje ginčytinų sprendimų, kurių atžvilgiu nepateikė pagrįstų argumentų, keliančių abejonę jų neteisėtumu. Pareiškėjai nepagrindė objektyviais įrodymais, kad žino, kur buvo senosios riboženklių vietos. Pakartotinai patikrinus žemės sklypų ribas, ginčijamu Sprendimu ir buvo patikslintos žemės sklypo kadastro duomenys.
7. Tretieji suinteresuoti asmenis Č. D. ir Z. N. atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
8. Atsiliepime nurodė, jog tretieji suinteresuoti asmenys yra žemės sklypo bendrasavininkai. Pastebėjus, kad žemės sklypas dengiasi su kitu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo kreiptasi dėl ribų patikslinimo. Atlikus patikslinimą, buvo parengtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį iš B. K. įsigijo pareiškėjai, ribų nustatymo brėžinys. Su šiuo patikslinimu tretieji suinteresuoti asmenys sutiko. Patikslinus žemės sklypo ribas, plotas pasikeitė iš 13,60 ha į 13,10 ha. 2015 m. pradėjus rengti žemės sklypo ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kilo konfliktas dėl žemės sklypo ir žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos nustatymo su dabartiniais žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkais (pareiškėjais). Ši riba yra tarp išlikusių tarybinių laikų riboženklių, kuriais anksčiau buvo žymimos tarybinių ūkių ribos ir kurie būdavo vaizduojami tarybinių ūkių planuose. Tarybinių ūkių planai buvo pradėti naudoti kaip kadastro vietovių planai, todėl dabartinių kadastro vietovių planai buvo pradėti braižyti ant buvusių tarybinių ūkių planų, o juose pavaizduoti riboženkliai buvo naudojami kaip pririšimo taškai rengiant žemės sklypų abrisus. Išlikusių riboženklių nuotraukos buvo padarytos atlikus patikrinimą vietoje. Abrise nurodyta, kad tarp riboženklių yra 437 m vietovė. Tretieji suinteresuoti asmenys su tuo sutinka. 1996 m. gegužės 3 d. ir 1993 m. gruodžio 1 d. abrisuose matyti, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kraštinės ilgis 196 m. Ši kraštinė yra vienoje tiesėje su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kraštine, kurios ilgis 241 m. Iš dokumentų aišku, kad pareiškėjams priklauso 196 m, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims – 241 m. Pareiškėjai skundu siekia pakeisti ne tik savo žemės sklypo nuosavybės atkūrimo metu suformuotus ir Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, bet ir trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo kraštinių ilgį, su kuo tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka. Taip pat nesutinka su teiginiu, kad pareiškėjų žemės sklypas sumažėjo atliekant trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo matavimus. Pareiškėjai tikslingai nepateikė žemės sklypo matavimų, nes jiems yra palanku naudotis turimu netiksliu planu norint neteisėtai užvaldyti dalį tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad S. K. firmos „Korika“ matininkė M. K., 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. balandžio 10 d. paženklinusi žemės sklypo ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus bei 2016 m. sausio 22 d. parengė žemės sklypo planą pagal atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Matininkas S. K. 2016 m. sausio 22 d. šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, parengtą atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pateikė NŽT Alytaus skyriui tikrinti, rašte teigdamas, kad atlikus trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatytas žemės sklypo plotas 13,2695 ha, o VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre šio žemės sklypo plotas yra 13,10 ha, ploto skirtumas yra 0,1695 ha. Paaiškino, kad leistinas nukrypimas nuo preliminarių matavimų yra skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedo „Maksimali leistina (ribinė) paklaida tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus“ lentelę. Atsižvelgus į ją, padaryta išvada, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo ploto nukrypimas yra leistinumo ribose. NŽT Alytaus skyrius 2016 m. vasario 9 d., patikrinęs minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534, (toliau – Nuostatai), atsižvelgęs į Č. D. 2016 m. vasario 24 d. prašymą, pakeitė nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis. Pareiškėjai su tuo nesutiko ir kreipėsi į NŽT, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, priėmė ginčijamą Raštą, kuriuo netenkino pareiškėjų skundo dėl atliktų kadastrinių matavimų.
12. Įvertinęs rašytinius proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir žodinius paaiškinimus, išdėstytus teismo posėdyje, teismas nurodė, kad skundžiamas aktas ar veiksmas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, jeigu jis nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių. Kaip matyti, pareiškėjai nesutinka su tuo, kad NŽT Alytaus skyrius, patvirtinęs žemės sklypo kadastrinę bylą, dėl ko pasikeitė žemės sklypo kadastriniai matavimai, neteisėtai sumažino pareiškėjams priklausančio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Būtent, pareiškėjai laikosi pozicijos, kad S. K. firma „Korika“ pakeitė šiaurinį riboženklį Nr. 6015201.41 508481.79, nesivadovaudama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punkte nustatytais dokumentais. Įvertinęs S. K. firma „Korika“ atliktus matavimus, kurių pagrindu NŽT Alytaus skyrius priėmė skundžiamą Sprendimą, teismas nurodė, kad pareiškėjų žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nepasikeitė. Kaip matyti, skundžiami NŽT Alytaus skyriaus ir NŽT sprendimai iš esmės neturi įtakos pareiškėjų žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjams šioje administracinėje byloje ginčijami sprendimai nesukelia materialinių teisinių pasekmių dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai, kad skundžiami sprendimai gali turėti įtakos kitų greta esančių žemės sklypų plotui ar riboms, nėra šios administracinės bylos dalykas. Šios išvados nepaneigė ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. B., D. M., M. K., S. K. ir S. J. parodymai.
13. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjų skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Kartu nurodė, jog riboženklių atstatymas pagal teisinį reguliavimą neįeina į NŽT kompetenciją, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti NŽT inicijuoti buvusių riboženklių atstatymą pareiškėjų sklype taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
14. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Atkreipia dėmesį, jog teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sumažėjimo ir analizavo tik žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, tačiau visiškai neanalizavo aplinkybių, kad patvirtinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, buvo sumažintas pareiškėjams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas.
16. NŽT Alytaus skyrius 2015 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 2SD-3951-(14.2.104.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ pripažinęs, kad S. K. firmos „Korika“ matininkė M. K. ženklinant žemės sklypo priklausančio Z. N. ir Č. D. ribas, nesivadovavo teisės aktais, nesirėmė žemės sklypų preliminarių matavimų planuose nurodyta informacija bei iš dalies neatsižvelgė į privatizavimo dokumentaciją. Tačiau, NŽT 2016 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 1SS-1583-(10.5.) jau nurodoma, kad tie patys riboženkliai, kurie 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. balandžio 10 d. matininkės M. K. nužymėti nesivadovaujant įstatyminėmis normomis bei žemės sklypų preliminarių matavimų planuose nurodyta informacija (nurodyti NŽT Alytaus skyrius 2015 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 2SD-3951(14.2.104.), jau atitinka įstatymines normas, kas sudaro prielaidas, jog NŽT 2016 m. gegužės 19 d. rašte Nr. 1SS-1583-(10.5.) nurodytos aplinkybės, kuriomis remiasi NŽT, yra pažeidžiančios įstatymines normas, nustatytas Žemės įstatyme, Žemės reformos įstatyme ir Nuostatuose.
17. Pažymi, jog teismas neišklausė arba neteisingai interpretavo liudytojo A. B. liudijimus posėdžio metu. Būtent šis liudytojas, ilgą laiką dirbęs ginčo sklypus, liudijo apie išlikusius riboženklius, konstatavo faktą, jog atliekant kadastrinius matavimus jis šiuos riboženklius rodė matininkams (juos žinojo ir visų sklypų savininkai), tačiau suinteresuotų asmenų sklypo ribos nebuvo patikslintos pagal išlikusius riboženklius, jie arba buvo ignoruojami, arba neteisėtai panaikinami ir sudedami nauji. Jis taip pat pastebėjo, jog Č. D. matininkams nurodė neteisingas sklypo ribas. Dar daugiau būtent šis liudytojas, kurio išsakytos pozicijos teismas neanalizavo, konstatavo, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims NŽT Alytaus skyrius papildomai skyrė žemės ir būtent jis, kartu su Č. D., papildomai skirtose žemėse lankėsi.
18. Pareiškėjų vertinimu, ginčijamais sprendimais buvo neteisėtai „nusavinta“ dalis jiems priklausančio žemės sklypo, kas akivaizdžiai sukelia pareiškėjams materialines teisines pasekmes – žemės sklypo dalies netekimą. Nepanaikinus skundžiamų sprendimų ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, būtų sudaromos sąlygos neteisėtai nusavinti pareiškėjams priklausančio žemės sklypo dalį.
19. Atkreipia dėmesį, jog prašymus suteikti informaciją NŽT ir NŽT Alytaus skyriui pateikė 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. gegužės 5 d., o NŽT atsakymas buvo paruoštas tik 2016 m. gegužės 19 d. Nors NŽT teigė, kad atsakymas į pareiškėjų atsakymą buvo paruoštas tik 2016 m. gegužės 19 d., sujungus visus pareiškėjų ir trečiųjų asmenų klausimus į vieną atsakymą su atliktais tyrimais, tačiau tai nereiškia, kad NŽT ar NŽT Alytaus skyrius yra atleistinas nuo pareigos informuoti pareiškėjus apie priimtą sprendimą tik sujungus visus prašymus pateikti informaciją. Todėl akivaizdu, jog buvo pažeisti viešojo administravimo principai, paneigti greito ir tikslaus aptarnavimo pagrindai.
20. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat atsakovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
21. Atsakovo vertinimu, teismas visapusiškai, teisingai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, dėl ko teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, tačiau jokių faktinių bei teisinių pagrindų, paneigiančių teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikia.
22. Atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nežymiai (leistinumo ribose) pasikeitė žemės sklypo plotas, tačiau nepasikeitė žemės sklypo konfigūracija (Nuostatų 21 p.), t. y. atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes matavimų priemones, žemės sklypo plotas gali pasikeisti ne daugiau negu maksimali leistina (ribinė) paklaida, todėl Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies imperatyvi nuostatas pažeista nebuvo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai klaidina teismą apeliaciniame skunde nurodydami aplinkybes, susijusias su kitais žemės sklypais (žemės sklypų Nr. 27-1, Nr. 27-2), kurie nesiriboja su ginčijamu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi teismas teisingai konstatavo, kad tai, jog skundžiami sprendimai gali turėti įtakos kitų greta esančių žemės sklypų plotui ar riboms, nėra šios administracinės bylos dalyku.
23. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyto žemės sklypo proj. Nr. 27-2 kraštinė (ilgs 196 m) atitinka pareiškėjų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymo brėžinyje nurodytą kraštinę 4-5, kurios ilgis 196 m, todėl pareiškėjų siekis pakeisti šią ribą yra neteisėtas ir nepagrįstas bei negalėtų būti įgyvendintas. Be to, NŽT nustatė, kad Abrise Nr. 129 ir Plane Nr. 15-1 nurodytos bendros žemės sklypų ribos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų, linijų ilgiau ir žemės sklypo konfigūracija sutampa.
24. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo motyvu, kad patvirtinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, buvo sumažintas pareiškėjams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas. Pareiškėjai iki šiol nėra atlikę savo žemės sklypų kadastrinių matavimų, taip pat į bylos nagrinėjimą nėra pateikę jokių schemų ar planų, kuriuos būtų parengę kompetentingi matininkai ar geodezininkai, kurie įrodytų, kad pareiškėjų žemės sklypo plotas yra sumažėjęs daugiau negu leidžia maksimali leistina paklaida (Nuostatų 21 p.).
25. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnis, nes žemės sklypą, dėl kurio kadastro duomenų pakeitimo buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, nuosavybės teise valdo Č. D., todėl šį Sprendimą pateikus pareiškėjams būtų pažeistos teisės aktų nuostatos. Be to, 2016 m. birželio 8 d. NŽT Alytaus skyriuje buvo gautas Č. D. prašymas neteikti pareiškėjams dokumentų, susijusių su jo žemės grąžinimu.
26. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų reikalavimas panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 19 d. raštą Nr. ISS-1583-(10.5) ir įpareigoti atsakovą pakartotinai ištirti pareiškėjų prašymus nesukurs pareiškėjams teisinių pasekmių, kadangi kitaip pareiškėjų prašymai nebus išnagrinėti (ginčų dėl bendros žemės sklypų ribos sprendimas yra reglamentuotas CK 4.45 straipsnyje, pagal kurį tokio pobūdžio ginčus yra priskirta spręsti bendrosios kompetencijos teismams).
27. Tretieji suinteresuoti asmenys Č. D. ir Z. N. atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. Pabrėžia, jog pareiškėjai iki šiol nėra atlikę savo žemės sklypų kadastrinių matavimų ir piktybiškai nepateikia jokių schemų ar brėžinių, kuriuos būtų parengę kompetentingi asmenys (matininkai ar geodezininkai), kurie galėtų kvalifikuotai įrodyti, kad pareiškėjų žemės sklypo plotas yra sumažėjęs daugiau negu leidžia maksimali leistina paklaida, o vietoje to teisme rodo iš sklypų matavimus rengusios firmos „Koriką“ matininkų atimtą juodraštį ant kurio net nėra jokio parašo, kad jame pateikta informacija yra teisinga.
29. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pateikdami informaciją apie kitus savo žemės sklypus Proj. Nr. 27-1 ir Nr. 27-2 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikia perteklinę, su administracinės bylos objektu (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nesusijusią informaciją, kadangi šie žemės sklypai nesiriboja su žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o ribojasi tik su pačių pareiškėjų žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. 2SK-361-(14.2.110). Šiuo sprendimu buvo patvirtinti tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims, Z. N. ir Č. D., priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (žemės sklypo ribos, konfigūracija, plotas ir kt.).
31. Pareiškėjai nesutikimą su šiuo sprendimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės grindžia tuo, kad patvirtinus minėto žemės sklypo kadastro duomenis, jiems priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) „sąskaita“ buvo pakeistos jų žemės sklypo ribos, konfigūracija, plotas ir pan..
32. Byloje nustatyta, kad į abu minėtus žemės sklypus buvo atkurtos nuosavybės teisės, šiuos žemės sklypus suformuojant pagal preliminarius matavimus. Ginčijamu sprendimu buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų duomenys.
33. Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir ją įgyvendinančių kitų teisės aktų nuostatos.
34. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.
35. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias nuostatas yra konstatuota, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) taisyklė, leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-222/2014 ir kt.).
36. Šis teisinis reglamentavimas apsprendžia ir įrodinėtinų aplinkybių pobūdį bei apimtį. Asmuo teigiantis, kad buvo pažeistos jo teisės, atlikus gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi įrodyti, kad po tokių veiksmų atlikimo buvo pakeistos jo žemės sklypo ribos ir konfigūracija bei kad toks pakeitimas neatitiko Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų taisyklių reikalavimų.
37. Minėtos aplinkybės yra įrodinėjamos žemės sklypų planais, teritorijų planavimo dokumentais (žemės reformos žemėtvarkos projektais ir kt.) ir nekilnojamojo turto registro dokumentais, kurie yra tiesioginiai ir leistini įrodymai, šioms aplinkybėms pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad šie tiesioginiai ir leistini įrodymai, daugumoje atvejų yra susiję su specialių žinių, žemėtvarkos ir kartografijos srityje panaudojimu. Todėl minėtos aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir panaudojant žemėtvarkos bei kartografijos sričių specialistų žinias, pastariesiems teikiant savo išvadas dėl tiesioginių ir leistinų įrodymų pobūdžio, juose esančių klaidų, neatitikimų, prieštaravimų, sugretinant bei palyginant atitinkamus planus pagal jų mastelių skirtumus ir kitus kriterijus ir t. t..
38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo teiginiams pagrįsti, kad atlikus tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims, Z. N. ir Č. D., priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pakeistos jų žemės sklypo ribos ir konfigūracija, tokio pobūdžio įrodymų neteikia. Į bylą nėra pateikę net jiems priklausančio žemės sklypo plano.
39. Ir priešingai, į bylą pateikti dokumentai – žemės reformos žemėtvarkos projektas, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims, Z. N. ir Č. D., priklausančio žemės sklypo planai atlikti pagal preliminarius ir kadastrinius matavimus, patvirtina teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad šio žemės sklypo ribos ir konfigūracija, atitinka Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
40. Pažymėtina, kad pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti „plano ištraukos kopiją“, kuri, pareiškėjų teigimu, patvirtina jų teiginius dėl jų žemės sklypo ribų ir konfigūracijos pakeitimo, atlikus trečiųjų suinteresuotųjų asmenų žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.“ Priežasčių dėl kurių „plano ištraukos kopija“ nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui pareiškėjai nenurodo. Be to, pateiktame šiame dokumente („plano ištraukos kopijoje“) nėra nurodyti jį apibūdinantys duomenys, o būtent, iš kokio teritorijų planavimo dokumento ar žemėtvarkos specialistų parengto kartografinio dokumento, yra padaryta ši ištrauka. Pareiškėjai nurodo, kad „planą“ parengė 2020 m. vasario mėnesį matininkai, tačiau nėra duomenų, kokie matininkai ir kada galėjo parengti „planą“ iš kurio padaryta ištrauka. Įrodymų patikimumo ir leistinumo prasme tai lemia, kad pareiškėjų prašoma prijungti „plano ištraukos kopija“ neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl prašymas prijungti šį įrodymą atmetamas.
41. Apibendrinus darytina išvada, kad įrodymų vertinimo prasme, pareiškėjai nustatyta tvarka neįrodė savo teiginių pagrįstumo, o atsakovo pateikti tiesioginiai ir leistini įrodymai, šiuos pareiškėjų teiginius paneigia.
42. Kolegija iš dalies sutinka su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kiek tai susiję su byloje surinktų byloje įrodymų ištyrimu bei vertinimu, nėra pakankamai išsamus, tačiau apeliacinės instancijos teismo aptarti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei teisingumą, todėl remiantis bylų nagrinėjimo ekonomiškumo ir operatyvumo principais, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra naikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.).
43. Visa tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog pareiškėjai neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo fakto.
44. Apibendrinus darytina išvada, kad tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.). Dėl šios priežasties netenkinamas ir pareiškėjų prašymas priteisti bylos vedimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str.).
45. Netenkinamas ir atsakovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šis prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjai neteisingai interpretuoja faktines aplinkybes, remiasi tik atitinkamais fragmentais iš įrodymų, o ne jų visuma ir pan.. Žodinis procesas apeliacinės instancijos teisme yra išimtis ir yra atliekamas kai yra būtina papildomai ištirti byloje surinktus įrodymus ir panašiais atvejais. Kadangi nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra, todėl ir nėra būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų D. K. ir A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Stasys Gagys